Baudžiamoji byla Nr. 1-321-1002/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24403-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.9.9;  2.3.6.4.5

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,

sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,

kaltinamajam M. U.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

nukentėjusiajam J. J.,

nepilnamečio nukentėjusiojo J. J. atstovei pagal įstatymą A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis laisvėje (paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, terminas - iki 2017-03-31), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2001-09-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, 2001-11-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, pritaikytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
2. 2002-04-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,
3. 2003-10-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį (teistumai išnykę).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. U. vengė išlaikyti vaiką, t.y. būdamas tėvas, sveikas ir darbingas, žinodamas apie pareigą pagal 2006-09-26 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-61-753/2006 dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 1 MGL nuo 2003-01-01 iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki J. J. pilnametystės, jis nuo 2006-11-14 iki 2016-05-24, vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus J. J. išlaikymui, vaikui neteikė jokios kitos materialinės paramos ir dėl to 2016-05-24 susidarė 5193,96 eurų įsiskolinimas.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. U. savo  kaltę pripažino ir parodė, jog jam buvo žinoma, kad yra teismo sprendimu priteista suma kas mėnesį išlaikyti vaiką. Jis pinigų išlaikyti vaiką nemokėjo nuo teismo sprendimo „priteisimo dienos“. Jį patį išlaikė mama. Nurodo, kad gyveno Anglijoje. Turi dar vieną vaiką. Jam yra (duomenys neskelbtini). Nepalaiko ryšių  su kita šeima. Anglijoje turėjo problemų su savo šeima. Abiem vaikams reikėjo tėvo. Su narkotikais neturėjo problemų. Turėjo problemų su alkoholiu. Dabar jų neturi. Anglijoje jis dirbo vištų fabrike. Anglijoje „buvo vienas incidentas dėl vagystės“. Žalą dėl vagysčių Anglijoje yra atlyginęs. Vagystės buvo  įvykdytos dėl alkoholio poveikio. Dabar nebegeria, džiaugiasi, kad yra „mąstantis žmogus“. Jį sulaikė Klaipėdoje. Jis nesuprato, kodėl jį sulaikė (buvo apstulbęs, kad jį sulaikė pas seserį namuose). Jis nežinojo, kad yra ieškomas policijos. Nurodo, kad per “Facebooką” „paskutiniu metu“ bendravo su sūnumi. Patvirtina, kad visiškai nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Dėkoja savo sūnaus motinai, kuri sugebėjo jo sūnų išlaikyti ir valstybei, kuri suteikė paramą. Planuoja padengti įsiskolinimą. Atsiprašė J. Jei jo sūnus J. norės, jis sutinka „palaikyti ryšį su juo ir jam padėti. Žada įsidarbinti, ieškoti darbo Lietuvoje. Taip pat žada atlyginti žalą valstybei. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Teismo prašo, kad nebūtų „atimta jo laisvė“. Jis yra „darbštus žmogus ir gali atlyginti įsiskolinimą“.

Be paties kaltinamojo M. U. visiško prisipažinimo jo kaltė byloje įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

1. M. U. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. U. parodė, kad J. J. yra jo sūnus. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu jam buvo priteista mokėti alimentus sūnaus J. J. išlaikymui. Teismo posėdžiuose dalyvavo ir su teismo sprendimu buvo supažindintas. žinojo, kad turi mokėti kas mėnesį alimentus vaiko išlaikymui. Kokią sumą reikia mokėti, nepamena. Nežino kaip turėjo pinigus sumokėti pinigus sūnaus išlaikymui (ar J. J., ar jo motinai A. J.), „su juo nei A., nei J. nenori bendrauti“. Dabartinės A. J. pavardės jis nežino. Su A. J. nebendrauja iš viso. Jai jis nėra davęs jokių pinigų, nėra parėmęs maisto produktais, nepadėjo jai išlaikyti sūnaus. Su J. J. retkarčiais bendrauja per socialinį tinklą „facebook". Su savo sūnumi jis nesusitinka. „Maždaug prieš 4 ar 5 metus“, savo sūnui yra davęs 500 litų. Buvo su juo susitikęs Biržų mieste. Jis nėra jo motinai sakęs, kad sūnui davė pinigų. Daugiau „nėra mokėjęs alimentų savo vaiko išlaikymui“. Jis Lietuvoje darbo neturėjo. Užsienyje gyveno apie 9 metus laiko. Gyvendamas užsienyje pakankamai susitaupęs lėšų neturėjo. Jis užsienyje turi vieną sūnų. Jam reikėjo ne tik jį, bet ir savo namus išlaikyti. Pastaruosius 3 metus gyveno atskirai nuo sūnaus. Šiuo metu planuoja gyventi Lietuvoje, įsidarbinti ir mokėti įsiskolinimą. Savo kaltę (kad nemokėjo alimentų) pripažįsta, bet „tyčia to nedarė, nes nežinojo kam juos mokėti“.

Papildomos apklausos metu jis parodė, kad 2008 m., tiksliai datos nurodyti negali, išvažiavo į užsienį. Pirmiausiai išvažiavo į Angliją. Ten dirbo vištų fabrike. Buvo įdarbintas oficialiai. Minėtame fabrike dirbo du ar tris metus. Jokių dokumentų, patvirtinančių jo įdarbinimą, su savimi neturi ir negali jų pateikti. Dirbdamas vištų fabrike buvo susirgęs. Jis gydėsi apie pusmetį laiko. Gydymo išlaidas apmokėjo draudimas. Iš darbo fabrike išėjo savo noru, nes jo netenkino gaunamas atlyginimas. 2012 m., (tiksliai laiko nurodyti negali, neprisimena) 3 mėnesiams laiko buvo iš Anglijos išvykęs į Švediją, kur bandė įsidarbinti. Nepavykus jam įsidarbinti, grįžo į Angliją ir pasiliko ten gyventi. Grįžęs iš Švedijos į Angliją buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Savo pragyvenimui gavo išmokas. Grįždamas į Lietuvą jokių dokumentų, patvirtinančių apie jo gydymosi laiką, neparsivežė (jis jų neturi, pateikti negali). Jis papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu nurodė, kad prieš 4 ar 5 penkis metus buvo davęs sūnui J. J. 500 litų grynųjų pinigų. Tačiau taip sakydamas jis melavo (galvojo, kad jeigu pasakys, jog davė sūnui pinigų, teismas neskirs jam suėmimo). Savo sūnui, J. J., grynųjų pinigų nėra davęs, nėra jo ar jo motinos rėmęs kokia kita forma ar kitokiu būdu. Iki grįžimo į Lietuvą 2017 m. sausį  jis niekur nedirbo. Darbo biržoje registruotas nebuvo ir jokių išmokų negavo. Gyveno padedant draugams, nes „pats pinigų pragyvenimui neturėjo“. Jo draugė I. (su kuria gyveno Anglijoje) yra ištekėjusi už musulmono ir išsikėlė gyventi į Prancūziją. I. yra lietuvė. Su I. Anglijoje pragyveno apie 4-5 metus. Jis su ja susilaukė sūnaus. Kada gimė jo sūnus tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Šiuo metu jo sūnus gyvena su mama I. Jis prie sūnaus išlaikymo neprisideda.

Neturėdamas asmeninių pajamų, sūnaus J. J. išlaikymui „pinigų negalėjo skirti“. Pripažįsta, jog „galėjo pasistengti labiau dėl piniginių lėšų skyrimo sūnaus išlaikymui. Galėjo skirti jam nors dalį savo gaunamų pajamų, tačiau to nepadarė. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi“. (2 t., 7, 8, 17, 18, 22 – 26 b. l.);

2. Iš 2017-02-08 akistatos tarp įtariamojo M. U. ir nukentėjusiojo J. J. matyti, kad M. U. prisipažino, kad jokios paramos sūnui nėra teikęs. Į tyrėjos klausimą, kodėl pirmos apklausos metu sakė, jog sūnui yra teikęs paramą, atsakė, kad taip sakydamas melavo ir galvojo, kad nebus suimtas. Sūnaus nėra rėmęs jokia forma (2 t., 12, 13 b. l.);
3. Nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. U. yra jo tėvas. Kartu su juo jis negyvena. Su juo nebendrauja, jo nepamena. (Iš mamos pasakojimų) Jis supranta, kad savo tėvą paskutinį kartą matė, kai buvo atliekama DNR ekspertizė. Kiek jam žinoma, M. U. neprisidėjo prie jo išlaikymo. Jis nežino kiek tėvas kas mėnesį turėtų mokėti jo išlaikymui. Jo tėvas jam nedovanoja nei dovanų, nei prisideda prie jo išlaikymo (maistu, rūbais ar pinigais). Prieš keturis metus M. U. jam yra rašęs į „facebook". Tėvas klausė jo kaip sekasi jam ir jo mamai. Jie tarpusavyje bendravo socialiniame tinkle kelis kartus. Daugiau nebebendravo. Jis bendrauja „facebook" su savo pusbroliu E. (pavardės nepamena). Jo pusbrolis socialiniame tinkle yra rašęs, kad M. U. yra išvykęs dirbti į Angliją. Jis nurodė, kad gegužio mėn. M. U. buvo grįžęs į Lietuvą. tačiau jis nežino kur Anglijoje gyvena jo tėvas. Negali su juo susisiekti, nes neturi jokių kontaktinių duomenų apie jį (1 t., 35 b. l.);
4. Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. U. yra buvęs jos draugas ir jos vaiko, J. J., tėvas. M. U. ji nelaiko sugyventiniu. Jis su ja kartu negyveno. Bendro ūkio nevedė. Jis su ja draugavo apie tris mėnesius. Jis kartais pas ją atvažiuodavo. Jai pastojus, abiejų keliai išsiskyrė. M. U. tėvystės iš pradžių nepripažino, todėl Biržų rajono apylinkės teismas nutartimi įpareigojo atlikti sūnaus ir M. U. DNR medicininę ekspertizę tėvystei nustatyti. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad J. J. yra M. U. sūnus. Biržų rajono apylinkės teismas priteisė iš M. U. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J. (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka). Išlaikymą teismas priteisė mokėti nuo 2003-01-01 iki sūnaus pilnametystės. Po Biržų rajono apylinkės teismo dienos M. U. ji daugiau nematė. Sūnus paskutinį kartą savo tėvą matė, kai buvo atliekama DNR ekspertizė. Nuo to laiko M. U. su savo sūnumi nebendravo. Nerodė jokio noro bendrauti, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo („nerėmė sūnaus nei maistu, nei daiktais, nei jokiomis piniginėmis lėšomis“). Nesulaukusi iš M. U. finansinės paramos vaiko išlaikymui, ji, 2009 m., kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Vaiko išlaikymo fondo 2009-07-16 sprendimu, jai kas mėnesį buvo mokama 130 Lt išmoka. Išmoką gauna iki dabar. Su M. U. (su jo giminėmis) ryšių nepalaiko. Ji nežino kur jis šiuo metu galėtų būti. (1 t., 39, 40 b. l.);
5. Iš 2016-05-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo Nr. (4.2) D2-10940 matyti, kad 2009-03-16 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi A. N. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo J. J.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjos (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį;
6. Iš antstolės I. E. 2009-03-16 pažymos Nr. 0163/08/05785 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš M. U. vaikui išlaikyti nustatyta 37,65 eurų kas mėnesį pervedant pinigus išieškotojai A. N.. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio - 2009 m. vasario mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Įvertinus pateiktus dokumentus, 2009-07-16 Fondų administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. 1.35-9218 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė J. J. nuo 2009-03-16 kiekvieną mėnesį mokėti 37,65 eurų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Kadangi skolininko gyvenamoji vieta buvo nežinoma, apie priimtus Fondų administracijos sprendimus ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. M. U. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro J. J. išmokėtos išmokos (iš viso - 3187,28 eurų) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (1 t., 11, 12 b. l.);
7. Iš 2008-03-16 A. N. prašymo išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad A. N. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų mokėjimo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš skolininko M. U. (1 t., 13 b. l.);
8. Iš 2008-03-16 antstolės I. E. kontoros pažymos Nr. 0163/08/05785 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad M. U. lėšų nemokėjo (1 t., 14 b. l.);
9. Iš 2009-07-16 sprendimo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-9218 matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (Žin., 2006 Nr. 144- 5464) 4 straipsnio 2 dalimi bei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. Al-356 (Žin., 2007, Nr. 131-5314), 3 punktu ir atsižvelgiant į A. N. 2009-05-25 gautą prašymą Nr. 1.33-20256, nuspręsta J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-16 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į A. N. sąskaitą (1 t., 15 b. l.);
10. Iš 2006-09-26 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nustatyta, kad M. U. yra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. J. yra M. U. sūnus. Priteistas iš M. U. išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. J., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pradedant nuo 2003-01-01 iki sūnaus pilnametystės. A. J. paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoja (1 t., 22 b. l.);
11. Iš 2016-06-29 Biržų rajono apylinkės teismo rašto Nr. S-353 matyti, kad M. U. Biržų rajono apylinkės teismo posėdyje, kuris vyko 2006-09-26 civilinės bylos Nr. 2-61-753/2006 nagrinėjime, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. U., dalyvavo ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas (1 t., 25 b. l.);
12. Iš 2017-02-01 Biržų rajono apylinkės teismo rašto Nr. S-62 matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-61-753/2006 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo M. U. 2006-09-26 priimtas sprendimas įsiteisėjo 2006-11-14 (1 t., 27 b. l.);
13. Iš 2017-02-01 antstolės I. E. rašto Nr. S-418 matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0163/08/05785, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2006-09-26 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-61-753/2006 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. U., išieškotojos A. N. nauda, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pradedant nuo 2003-01-01 iki sūnaus J. J. pilnametystės, paskaičiuota išlaikymo skola laikotarpiu nuo 2006-11-14 iki 2016-05-14, kurią sudaro 5193,96 eurų (be Vaikų išlaikymo fondo duomenų, skola paskaičiuota su indeksacija) (1 t., 33 b. l.);
14. Iš 2016-06-13 savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad A. N. pateikė gimimo liudijimo Nr. 068390 kopiją, iš kurio matyti, kad J. J. tėvas M. U. (1 t., 46, 47 b. l.);
15. Iš 2016-07-15 Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašto Nr. 3-119 matyti, kad Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 14, sudarytą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad M. J. vaiko tėvu įrašytas remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įsakymu 2006-03-26 (Žin., 1999, Nr. 29-840, Nr. 60-1960) 20.2 punktu (kai vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir kai vaiko tėvystė nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Vaiko tėvas įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas - motinos nurodymu). M. U. vaiko J. J. tėvu įrašytas remiantis civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašu Nr. 174, sudarytu 2006-11-13, Biržų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2006-05-19 Nr. 1R-160 (Žin., 2006, Nr. 65-2415), 112.5 punktu (nustačius tėvystę vaikui, kurio gimimas jau įregistruotas) (1 t., 50 – 52 b. l.);
16. Iš 2017-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad V. K. pateikė dokumentus anglų kalba, kuriuos iš užsienio parvežė sūnus M. U. (1 t., 59, 60 b. l.), kurie išversti į lietuvių kalbą (1 t., 62 – 88 b. l.);
17. Iš 2016-05-30 Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus rašto Nr. (1.47) S4-395 matyti, kad M. U. darbo biržoje buvo registruotas 2004-01-05. Nuo 2005-03-21 minėtam asmeniui darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. Šiuo metu M. U. nėra registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriuje (1 t., 96 b. l.);
18. Iš 2016-06-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių dokumentų registravimo skyriaus rašto Nr. R - 29 matyti, kad M. U. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė (1 t., 98 b. l.).

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo M. U. kaltė dėl vengimo išlaikyti vaikus yra įrodyta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose  Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015).

Kaltinamasis M. U. žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaiką ir žinojo, kokios pinigų sumos vaiko išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaikų išlaikymui neteikė. Jis, gyvendamas Anglijoje ir dirbdamas įvarius darbus, sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis negali dirbti darbo dėl sveikatos būklės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta, kas rodo, jog kaltinamasis yra darbingas. Tai, kad kaltinamasis negali objektyviai grįžęs į Lietuvą susirasti darbo, nėra argumentas vertinti ir atleisti asmenį nuo pareigos išlaikyti savo sūnų. Taip pat teisme nebuvo nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs vykdyti savo pareigos išlaikyti vaikus.

Iš 2016-05-30 Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus rašto Nr. (1.47) S4-395 matyti, kad M. U. darbo biržoje buvo registruotas 2004-01-05. Nuo 2005-03-21 minėtam asmeniui darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. Šiuo metu M. U. nėra registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriuje (1 t., 96 b. l.). 2016-06-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių dokumentų registravimo skyriaus rašto Nr. R - 29 matyti, kad M. U. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė. Iš 2006-09-26 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad M. U. yra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. J. yra M. U. sūnus. Teismo sprendimu yra priteista iš M. U. išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. J., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pradedant nuo 2003-01-01 iki sūnaus pilnametystės. A. J. paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoja (1 t., 25 b. l.). Iš antstolės I. E. 2009-03-16 pažymos Nr. 0163/08/05785 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš M. U. vaikui išlaikyti nustatyta 37,65 eurų kas mėnesį pervedant pinigus išieškotojai A. N.. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2008 m. gruodžio - 2009 m. vasario mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Įvertinus pateiktus dokumentus, 2009-07-16 Fondų administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. 1.35-9218 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė J. J. nuo 2009-03-16 kiekvieną mėnesį mokėti 37,65 eurų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Kadangi skolininko gyvenamoji vieta buvo nežinoma, apie priimtus Fondų administracijos sprendimus ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. M. U. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro J. J. išmokėtos išmokos (iš viso - 3187,28 eurų) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (1 t., 11, 12 b. l.). Taip pat M. U. į teismą dėl išlaikymo vaikams būdo pakeitimo nesikreipė, neieškojo kitų būdų, kaip suteikti vaikui išlaikymą. Kaltinamasis galėjo bandyti vienu ar kitu būdu susisiekti su savo buvusia žmona arba bendraujant su sūnumi socialinių tinklų pagalba bandyti suderinti šiuos klausimus, tačiau to nebuvo siekta. Visa tai rodo, jog kaltinamasis be pateisinamų priežasčių nustatyta tvarka nemokėjo teismo priteistų lėšų vaikams išlaikyti, tai yra vengė išlaikyti savo vaiką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

2016-09-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas be termino (1 t., 182, 183, 2 t., 35, 36 b. l.). Įtariamasis M. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-01-30 14.06 val. (2 t.,. 1 b. l.). 2017-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi M. U. buvo palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas pagal 2016-09-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį, nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui nuo 2017-01-31 iki 2017-02-28 (2 t., 46 – 48 b. l.). 2017-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi M. U. buvo pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui nuo 2017-02-28 iki 2017-03-31 (2 t., 56 – 58 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. U. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis teistas, teistumai išnykę, teistas Anglijoje už vagystes (1t., 107-111 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1t., 121 b. l.), nedirba (1t., 123, 124 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam M. U. skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (123 Eur 91 ct (2t., b.l. 98) iš M. U. nepriteistinos, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, gynėjas M. U. skirtas be jo valios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. U. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį 90 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 60 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo, suėmimo laiką – nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir laikyti, kad M. U. bausmę atliko.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. U. nepriteisti, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                   Mantas Liesis