Civilinė byla Nr. e2A-625-653/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07080-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., notarė A. A.. 

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę turintį faktą, kad pareiškėjui reikalingas išlaikymas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies, tačiau teismas pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėjas kreipėsi į palikimo vietos notarą, tačiau A. K. sudarė testamentą, kuriame pareiškėjas nepaminėtas, turtas paliktas suinteresuotam asmeniui. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi tam prieštaravo suinteresuotas asmuo R. M.. Pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas yra pensininkas, gauna senatvės pensiją, neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

3.       Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Nurodė, kad pareiškėjas gauna pajamas, kurių pakanka būtiniems savo poreikių patenkinti. Pareiškėjas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams. Pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu ir iššvaistęs turėtą turtą). Pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną buvo 50 proc. darbingas dėl neįgalumo, kitos gyvenamosios vietos neturi, nuolatos palikėjos bute negyveno,  palikimo atsiradimo dieną nedirbo, jo pajamas sudarė 288,88 Eur per mėnesį vidutiniškai – senatvės pensija, kurios turėtų pakakti būtiniems poreikiams patenkinti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo poreikius. Pareiškėjas gauna 216,60 Eur kompensaciją arba turi teisę ją gauti. Pareiškėjas turi pilnametę dukrą, tačiau dėl išlaikymo į ją niekad nesikreipė. Pareiškėjas buvo sudaręs keletą santuokų, tačiau iš buvusių sutuoktinių pareiškėjas išlaikymo iki šiol nereikalavo. Teigia, kad tėvai padalino turtą sąžiningai – pareiškėjui atiteko žemės sklypas su namu, suinteresuotam asmeniui testamentu paliko butą.

5.       Suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepimą į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškimą atmetė. 

7.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo be apyrašo, kuriuo pareiškė ir tvirtino, jog priima mirusiosios motinos palikimą ir prašo išduoti liudijimą į privalomąją palikimo dalį, kadangi visas mirusios turtas 1997 m. gruodžio 1 d. notaro patvirtintu testamentu paliktas seseriai R. M.. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo pareiškėjui dalį, mirus jo motinai A. K..

8.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2020 m. gegužės 11 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) buvo iš dalies nedarbingas, jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl neįgalumo neturėjo galimybės dirbti jokio darbo; pareiškėjas įvairiais laikotarpiais buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau registracija buvo nutraukta jo paties pageidavimu, jam neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse. Pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. buvo mokama socialinio draudimo išankstinė pensija, o nuo 2020 m. gegužės 12 d.  neterminuotai paskirta ir mokama socialinio draudimo senatvės pensija. Pareiškėjas negyveno ir negyvena mirusios motinos bute. Pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 236,46 Eur senatvės pensija. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė jo būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų apskaičiavimo.  Iš Credit24 sąlygų matyti, kad pareiškėjui suteiktas 2 000 Eur kredito limitas.

9.       Teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, kad palikėjos (motinos) mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės gauti papildomų pajamų iš darbo santykių, savo konkretiems poreikiams patenkinti. Iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų išrašų negalima spręsti apie tai, kad dėl savo sveikatos būklės jis buvo visiškai nedarbingas, ar, kad iki specialiųjų poreikių vertinimo pareiškėjas dėjo pastangas gauti papildomas pajamas. Priešingai, pareiškėjas kreipėsi dėl išankstinės pensijos gavimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas su mirusia motina niekad negyveno, jos neišlaikė, iki motinos mirties ir iki šiol gyvena kartu su liudytoja S. P., būsto nuomos mokesčio ir už komunalines paslaugas liudytojai pareiškėjas nemoka; kas mėnesį pareiškėjo pajamos sudaro 257 Eur, pareiškėjas esant dabartinei sveikatos būklei turi teisę papildomai į priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas neginčijo, jog nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kurio šiuo metu neturi, gautų lėšų už jo pardavimą panaudojimo nepaaiškino.

10.       Iš liudytojų D. L., R. Ž., Z. T. parodymų teismas darė išvadas apie paties pareiškėjo kaltus veiksmus prisidedant prie savo sunkios materialinės padėties. Nors pareiškėjas į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Medicinos dokumentų išrašą apie tai, kad jis nėra įrašytas į priklausomybės ligų sąrašus, tačiau pastarasis įrodymas nepaneigia ir liudytojų parodymų, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Taip pat iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities VPK VM 6-ojo policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2020 m. liepos 12 d. buvo registruoti 3 pranešimai tiek apie pareiškėjo, tiek apie liudytojos S. P. vieno kito atžvilgiu naudojamo fizinio skausmo sukėlimo, konfliktų kėlimo. Pastarieji duomenys taip pat charakterizuoja neigiamą pareiškėjo asmenybę, vedamą gerai moralei prieštaringą gyvenimo būdą bei netiesiogiai tvirtina liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu.

11.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kas mėnesį gauna pastovias pajamas, duomenis apie turimas lėšas pateikė tik iš vienos kredito įstaigos, kai tuo tarpu nepateikė informacijos apie kitose sąskaitose esančias pinigines lėšas ir (ar) indėlius, informacijos apie vertybinius popierius ir pan. Byloje nėra duomenų, kiek ir kokių konkrečiai pareiškėjas patiria išlaidų pragyvenimui.

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo R. K. suinteresuotam asmeniui R. M. 2 048 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo R. M. byloje patyrė 2 048 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, paklausimų valstybės įstaigoms bei procesinių prašymų byloje parengimą), kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl prašymą tenkino (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.       Apeliantas (pareiškėjas) R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir priteisti (valstybės naudai) bylinėjimosi išlaidas.

15.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      teismas nustatytus faktus vertino išimtinai suinteresuoto asmens naudai ir pareiškėjo nenaudai;

16.2.                      pareiškėjo specialieji poreikiai nustatyti dar iki palikėjos mirties, t. y. egzistavo palikėjos mirties dieną. Tai, kad specialieji poreikiai buvo nustatyti prieš du mėnesius iki palikėjos mirties, nepaneigia išlaikymo būtinumo;

16.3.                      teismas bet kokį faktą, turintį ar ne ryšį su įrodinėjimo dalyku, traktuoja pareiškėjo nenaudai ir galiausiai padaro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti jo teisę į privalomąją palikimo dalį;

16.4.                      teismas nenurodė, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi teismo nustatyti faktai: netektas bedarbio statusas pareiškėjui neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti ar dalyvauti priemonėse; kad nuo 2015 metų iki 2020 m. neieškojo galimybės įsidarbinti, kad negyveno moktinos bute;

16.5.                      teismas nepagrįstai pareiškėjo asmenybę vertino neigiamai;

16.6.                      teismas nepagrįstai iš liudytojų parodymų nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu;

16.7.                      teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė suinteresuotam asmeniui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo vien remdamasis pareiškėjo nedarbingumo faktu;

18.2.                      pareiškėjo oficialiai gaunamos pajamos palikimo atsiradimo dieną sudarė 257 Eur per mėnesį, taip pat pareiškėjas dėl nustatytų specialiųjų poreikių turi teisę į 70,20 Eur priežiūros išlaidas pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

18.3.                      pareiškėjas neįrodė, kad palikėjos mirties dieną neturėjo galimybės patenkinti savo būtinųjų poreikių;

18.4.                      byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas objektyviai turėjo įgyvendinamų galimybių dirbti ir gauti lėšų, būtinų jo pragyvenimo reikmėms ir konkretiems poreikiams, tačiau jomis nepasinaudojo arba naudojosi netinkamai;

18.5.                      teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų D. L., R. Ž., Z. T. parodymais, jų parodymus netiesiogiai patvirtino byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių liudytojų parodymai neturėtų būti vertinami;

18.6.                      priešingai, nei nurodė pareiškėjas, teismas vertino ir liudytojos S. P. parodymus;

18.7.                      teismas pagrįstai tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti į bylą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso būtu nenustatė, todėl apelianto prašymo netenkina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas apelianto prašymas nustatyti juridinį faktą, kad jis turi teisę į privalomą palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, įrodymus vertino suinteresuoto asmens naudai, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jam palikėjos (motinos) mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. 

23.       Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra mirusiosios A. K. sūnus ir kad A. K. testamentu visą jai mirties dieną priklausiusį turtą testamentu paliko suinteresuotam asmeniui R. M.. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas palikėjos mirties dieną buvo neįgalus, pensininkas, kad jam nustatyti specialieji poreikiai, jo gaunamos pajamos sudaro 257 Eur per mėnesį.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dali), jeigu testamentu neskirta daugiau.

25.       Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

26.       Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10-421/2017). 

27.       Taigi sprendžiant dėl privalomosios palikimo dalies reikalingumo, ar buvo būtinas išlaikymas palikėjo mirties dieną, turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, t. y., ne tik į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu, bet ir jo realūs poreikiai, tai, ar šis asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, patenkinti.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus tenka šaliai, kuri tomis aplinkybėmis remiasi. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą (CPK 185 straipsnis).

29.       Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ryšio su byla aplinkybių, kad apeliantas neieškojo galimybės įsidarbinti, taip pat netektas bedarbio statusas. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad apeliantas nuo 2015 metų būdamas darbingas ar iš dalies darbingas nedėjo pastangų susirasti darbo ir pagerinti savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis: 2021 m. spalio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas nesiekė įsidarbinti, gauti pajamų ir tokiu būdu pasigerinti savo turtinę padėtį, priešingai, nei nurodo apeliantas, yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste. Kaip minėta, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose turi būti nustatinėjamos ir aplinkybės, ar į privalomąją palikimo dalį pretenduojantis asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Apeliantas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad dėjo pastangas įsidarbinti ir gauti pajamų pragyventi, tačiau dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybių dirbti ir užsitikrinti pajamų, reikalingų jo pragyvenimui.

30.       Priešingai, nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtos liudytojos paaiškinimais, iš jos paaiškinimų teismas, be kita ko, nustatė, kad apeliantas daug metų gyvena su liudytoja, kartu perka maistą, kad ji rūpinasi apeliantu, kad apeliantas negyveno ir negyvena palikėjos bute (2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:03 iki 01:35). Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, į teismų praktikoje akcentuojamą testatoriaus valios gerbtinumą bei aplinkybes, kurios turi būti nustatinėjamos šios kategorijos bylose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad  apeliantas neįrodė, kad jam palikėjo mirties dieną buvo būtinas išlaikymas. 

32.       Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad suinteresuotam asmeniui byloje atstovavo net keturi teisininkai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paryrė 2 048,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys įrodymai: 2021 m. liepos 19 d. sąskaita, serija MJ21 Nr. (duomenys neskelbtini)  (suma 500 Eur), 2021 m. rugpjūčio 18 d. sąskaita, serija MJ21 Nr. (duomenys neskelbtini)  (suma 473 Eur) bei sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai, 2021 m. spalio 29 d. sąskaita, serija MJ21 Nr. (duomenys neskelbtini)  (1 075 Eur) bei sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir jas iš pareiškėjo priteisė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, papildomu sprendimu, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui atstovavo keturi teisininkai, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio esminės reikšmės neturėjo, o kitų argumentų, susijusių su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu apeliantas nenurodė, todėl šį apeliacinio skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą.

33.       Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

34.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jame išdėstytų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ar papildomo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto R. K. priteisiama suinteresuoto asmens R. M. naudai 500,00 Eur  apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia 2022 m. sausio 21 d. sąskaita, serija MJ22 Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitos apmokėjima patvirtinantis mokėjimo nurodymas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos sudėtingumą, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtį, atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintus rekomenduojamus užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens patirtų išlaidų dydžio mažinti pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos tesimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

apelianto R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                               Jelena Šiškina