Civilinė byla  Nr. 2A-381-302/2011

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,   

dalyvaujant atsakovo VĮ Visagino energija“ atstovui Tomui Zaleckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. D. , A. D. ieškinį atsakovams D. G. , VĮ „Visagino energija“, tretieji asmenys UAB „Visagino būstas“, G. G. , dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovai J.D., A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2; 143-144), prašydami priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir VĮ „Visagino energija“ 970 Lt kompensaciją už padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini) . Nuo 2008-08-10 iki 2008-08-24 jie buvo išvykę į Tunisą. Grįžę pamatė, kad buto virtuvės lubos ir sienos užlietos, atsiklijavę tapetai. Kol jie buvo išvykę, butą prižiūrėjo A. B. . Jų butas užlietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini) . Jo savininkas yra atsakovas D. G. . Buto remontui jie išleido 970 Lt. Šią žalą jiems turi atlyginti atsakingas asmuo D. G. solidariai su atsakovu VĮ „Visagino energija“, nes vandens nutekėjimas įvyko per vandens apskaitos prietaiso (skaitliuko) sujungimą su vamzdžiais atsakovo D. G. bute. Vandens apskaitos prietaiso savininkas yra atsakovas VĮ „Visagino energija“. Žalą padarytą dėl pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokių nutekėjimų pas jį bute nebuvo, vamzdžiai nebuvo trūkę. Kai buvo užlietas ieškovų butas ir atvykus avarinės tarnybos darbuotojams, jie viską apžiūrėjo, nustatė, kad šalto vandens vamzdys buvo drėgnas, aprasojęs. Jokių pratekėjimų jie nerado. Jau kitą dieną atvykęs meistras pakeitė šalto skaitiklio tarpinę. Jis pasiūlė A. B. kreiptis į tarnybas ir aiškintis kodėl pas juos butas užlietas, o pas jį sausa ir nėra pratekėjimo požymių. Jis nesikreipė į UAB „Visagino būstas“ dėl bendrojo naudojimo vamzdžių apžiūrėjimo. Drėgnas buvo karšto vandens vamzdis. Jo kaltės dėl užliejimo nėra. Buvo atvykusi komisija, apžiūrėjo jo virtuvėje esančius vandentiekio vamzdžius, skaitiklius, pratekėjimo požymių neaptiko.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams J. D. ir A. D. iš atsakovo D. G. 970,00 Lt žalos atlyginimui. Ieškovų ieškinio dalyje priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovo VĮ „Visagino energija“ netenkino.

Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 8 - 20 dienomis atsakovo D. G. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , virtuvėje skverbiantis vandeniui per sujungimą prie vandens skaitiklio susikaupęs už grindjuostės vanduo užliejo aukštu žemiau esantį butą – (duomenys neskelbtini) , priklausantį ieškovams J. D. ir A. D. . Dėl užliejimo ieškovų J. D. ir A. D. turtui buvo padaryta žala 970 Lt dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.263 str., 6.270 str., 6.266 str., konstatavo, kad atsakovas D. G. yra buto, kuriame įvyko vandens prasiskverbimas vandens įrenginys, savininkas, jam tenka pareiga atlyginti ieškovams J. D. ir A. D. visą žalą, kuri atsirado dėl jų buto užliejimo.

Teismas ieškovų reikalavimą solidariai priteisti žalos atlyginimą ir iš atsakovo VĮ „Visagino energija“ netenkino motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), arba pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurie (ar dėl kurios) būtų padaryta žala ieškovams (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.) ir ieškovai tokių aplinkybių neįrodė. Aplinkybė, kad atsakovo D. G. bute buvo VĮ „Visagino energija“ vandens apskaitos prietaisas ir žala atsirado dėl nesandarios jungties su šiuo prietaisu nesudaro pagrindo VĮ „Visagino energija“ civilinei atsakomybei atsirasti. VĮ „Visagino energija“ vandens apskaitos prietaisų (skaitliukų) bute adresu (duomenys neskelbtini) , montavimo darbai - sumontuoti buvo tinkamai ir tinkami eksploatuoti. Buto savininkas (nuomininkas) priima saugoti sumontuotus skaitiklių blokus su sumarkiruotomis sandūromis ir užplombuotais skaitikliais, todėl buto savininkas D. G. įgijo pareigą tinkamai rūpintis ir prižiūrėti šį apskaitos prietaisą (CK 6.270 str. 2 d.).

Atsakovas D. G. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – ieškovų reikalavimus atsakovui atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, tenkindamas ieškinį atsakovo atžvilgiu, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymų visumą, dėl ko neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priteisė žalą. Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes žala atsirado dėl netinkamo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) tarpinės, už kurią atsakovas nėra atsakingas nei kaip buto savininkas, nei kaip valdytojas. Jis niekaip negalėjo įtakoti jos gedimo, taisymo, kadangi po skaitiklio užplombavimo pakeisti tarpinę gali tik VĮ „Visagino energija“ specialistai. Nors trečiojo asmens UAB „Visagino būstas“ santechnikai atsakovo VĮ „Visagino energija“ dispečerę informavo 2008-08-20 vakare apie vandens apskaitos skaitiklio pratekėjimą, tačiau pakeisti pratekančios tarpinės darbuotojai atvyko tik 2008-08-22. Be to, vykstant šildymo sistemos hidrauliniams bandymams jos išmėginamos padidintu slėgiu, tačiau tarnybos nepateikė duomenų, koks buvo slėgis išbandant namo, esančio (duomenys neskelbtini) , sistemas ir ar nebuvo pratekėjimo karšto vandens apskaitos prietaise, kur susidarė oksidacija. Taigi vadovaujantis Civilinio kodekso 6.266 str. nuostatomis, už žalą atsakingas vandens apskaitos skaitiklių savininkas VĮ „Visagino energija“, o teismas šią teisės normą taikė netinkamai. Pagal tarp atsakovo ir VĮ „Visagino energija“ sudarytos elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo – vartojimo ir nuotekų šalinimo sutarties 4.4 p. abonentas sutiko, kad jam priklausantys apskaitos skaitikliai būtų perduoti eksploatuoti Tiekėjui. Atsakovas apskaitos prietaisų fiziškai nepažeidė, plombų nesugadino, todėl jam nepagrįstai taikoma atsakomybė dėl žalos atlyginimo, nes pagal minėtos sutarties sąlygas (4.1 p.) – už vandens apskaitos skaitiklių įrengimą, keitimą, remontą (tarpinės, kaip prietaiso sudedamosios dalies kokybę) atsako VĮ „Vilniaus energija“.

Pačių ieškovų nerūpestingas, aplaidus elgesys matant, kad drėksta jų virtuvės lubos, ir nesikreipimas į atitinkamas tarnybas ir nemėginimas išvengti žalos vertintinas kritiškai.

Atsakovas VĮ „Visagino energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis jis laiko VĮ „Visagino energija“ atsakinga dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad žala atsirado dėl netinkamo vandens apskaitos skaitiklio prietaiso ar jo sudėtinių dalių, priešingai, byloje nustatyta, kad vandens apskaitos prietaisas buvo sandarus. Buto savininkas turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti jo bute įrengtą apskaitos prietaisą.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Jų nuomone žalą jiems turi atlyginti atsakovas, ne kiti asmenys, prašo priteisti iš atsakovo 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. 

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.

Nustatyta, kad ieškovams J. D. ir A. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). 2008 m. rugpjūčio 16 d. ieškovams priklausančio buto virtuvės patalpos buvo užpiltos, vandeniui pratekėjus pro virtuvės lubas, dėl ko buvo sugadintos virtuvės lubos, siena (b.l. 3). Virš ieškovės buto ir jos virtuvės esantis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui D. G. (b.l. 9). Ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris nevykdydamas Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovams priklausantį butą, dėl kurio remonto jie turėjo nuostolių.

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.  Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 8-20 dienomis atsakovui priklausančio buto virtuvėje skverbiantis vandeniui per susijungimą prie vandens skaitiklio susikaupęs už grindjuostės vanduo pratekėjo pro šio buto grindis ir užliejo žemiau esantį, ieškovams priklausantį butą. Tokią išvadą teismas turėjo pagrindą padaryti iš šalių, trečiųjų asmens paaiškinimų, liudytojų L. L. , V. L. , N. N. , A. B. , P. G. , G. T. , Ž. P. , V. M. , P. M. , I. V. (t 2, b.l. 107-115), kuriuos patvirtina UAB „Visagino būstas“ avarinių iškvietimų registracijos žurnalo išrašai ( t 1, b.l. 108-110, T 2, b.l. 29-30),  VĮ „Visagino energija“ defektų apskaitos žurnalo išrašas (t 2, b.l. 19).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovai pateikė įrodymus: sąmatą, rangos sutartį  apie išlaidas remonto darbams atlikti, šalinant užpylimo padarinius, tokių darbų ir reikalingų medžiagų kaina 970 Lt (b.l. 6). Atsakovas neginčijo, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. 

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovai neprivalo įrodinėti. Ieškovai nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovai pateikė aukščiau nurodytus įrodymus. Įvertinus šiuos įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovams priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovo priklausančio buto. Esant tokiai išvadai byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Nors atsakovas ir nurodė, kad dėl vandens pratekėjimo yra Valstybinės įmonės „Visagino energijos“ katė, nes vandens pratekėjimas buvo iš vandens apskaitos skaitiklio, kuris yra šios įmonės nuosavybė, tačiau šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta, kad vandens pratekėjimas įvyko iš paties vandens apskaitos prietaiso, kuris priklauso VĮ „Visagino energija“. Net jeigu būtų nustatyta skunde nurodyta aplinkybė, kad vandens pratekėjimas buvo iš VĮ „Visagino energija“ priklausančio skaitiklio, tai atsakovo nurodymas, kad jis pats negalėjo pakeisti tarpinės tarp skaitiklio ir vamzdžio dėl šio skaitiklio priklausomybės ir jo plombavimo, nepašalina jo atsakomybės elgtis apdairiai ir stebėti, kad tokie gedimai neatsirastų, net jeigu prietaisai priklauso kitam asmeniui, o pastebėjus tokius gedimus, turi nedelsiant pranešti tarnyboms, kad bent kokie defektai, kurie galėtų daryti žalą kitiems asmenims, būtų pašalinti. Atsakovas manydamas, kad valstybinė įmonė kaip skaitiklių savininkė yra kalta dėl atsakovui atsiradusių nuostolių, ryšium su žalos atlyginimu ieškovams ir surinkę tai patvirtinančius įrodymus, gali kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo į minėtą įmonę ar į teismą. 

 Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keistinas tik šalių santykių kvalifikavimas, o naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).                                     

Apeliacinės instancijos teisme ieškovai turėjo 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą - surašymą, taip pat teismas turėjo 14,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus apelianto skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96). Kolegija sprendžia, kad advokato išlaidoms apmokėti iš apelianto ieškovei priteistina prašoma suma, kurio dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

 

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. G. 150 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme  ieškovei J. D. ir 14,20 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                              Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Henrichas Jaglinskis   

 

 

Neringa Švedienė