Civilinė byla Nr. 2-1503/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas bei pranešėjas)
ir Konstantino Gurino
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Giedra“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
birželio 15 d. nutarties,
kuria teismas netenkino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio
23 d. nutartimi taikytų
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5173-565/2010,
iškeltoje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Giedra“ dėl nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti
laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui UAB „Giedra“ padavimo.
Ieškovė prašė teismo areštuoti atsakovui UAB „Giedra“ priklausantį
nekilnojamąjį turtą – patalpas/butus, esančius (duomenys neskebtini),
141 200 Lt sumai. Prašyme nurodė, jog artimiausiu metu pateiks ieškinį
atsakovui UAB „Giedra“ dėl nuostolių, atsiradusių nesudarius buto, esančio (duomenys
neskebtini), pirkimo-pardavimo sutarties, atlyginimo. Ieškovė pažymėjo, kad
jos nuostolius sudaro pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui
sumokėti 141 200 Lt, su sutarties sudarymu susijusios išlaidos, bankui
sumokėtos palūkanos už paimtą kreditą, taip pat delspinigiai už vėlavimą
vykdyti įsipareigojimus.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d.
nutartimi atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 141 200 Lt vertės
nekilnojamojo turto areštą. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma
atsakovui yra didelė, atsakovo kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vykdant
šią nutartį, buvo aprašytas bylos ginčo butas, t. y. atsakovui nuosavybės teise
priklausantis (duomenys neskebtini) ploto butas, esantis (duomenys
neskebtini).
Ieškovė J. Š. padavė teismui ieškinį dėl 164 858,80 Lt
tiesioginių nuostolių ir 22 022 Lt delspinigių (viso -186 880,80 Lt) priteisimo
iš atsakovo. Nurodė, kad sumokėjo atsakovui pinigus pagal preliminariąją buto
pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas, pastatęs pastatą, kuriame yra
butas, atsisakė sutartą daiktą parduoti. Teisėjas ieškinį priėmė ir iškėlė
civilinę bylą.
Atsakovas UAB „Giedra“ pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos
priemonių panaikinimo. Prašyme nurodė, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į
atsakovo turtinę padėtį, nėra didelė, atsakovas nėra ėmęsis jokių veiksmų, kad
išvengtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl nebuvo pagrindo taikyti
laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pažymima, jog vien pareiškimo dėl bankroto
bylos iškėlimo padavimo faktas dar nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis yra
bloga. UAB „Giedra“ gerą turtinę padėtį įrodo įmonės finansinės atskaitomybės
dokumentai, parengti 2009 m. gruodžio 31 d. Iš jų matyti, kad įmonė turi turto
8 990 654 Lt sumai, o nepaskirstytas pelnas sudaro 2 269 711 Lt. Be to, ieškovė
yra advokatė ir piktnaudžiauja procesu. Ji kelerius metus negynė savo teisių, o
iš viešų registrų kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
pateikė senus dokumentus.
Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko. Atsiliepime į
prašymą nurodė, kad atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai
nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties. Priešingai, šie dokumentai, taip
pat atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose
rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d.
nutartimi netenkino atsakovo UAB „Giedra“ prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
civilinėje byloje Nr. 2-5173-565/2010. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsakovo
pelnas 2009 m sudarė 81 513 Lt ir buvo beveik keturis kartus mažesnis nei 2008
m. bei mažesnis už ieškinio sumą. Nors UAB „Giedra“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanse
nurodyta, kad atsakovo turtas yra 8 990 654 Lt, tačiau materialaus turto vertė
yra tik 742 346 Lt, o pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro trumpalaikis
turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 4
474 134 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 3 066 988 Lt. Nėra įrodymų
apie tai, kada sueina gautinų sumų mokėjimo terminai, kokia yra galimybė šias
sumas realiai atgauti. Teismas pabrėžė, jog per vienerius metus gautinos sumos
2009 m. pabaigoje yra didesnės nei 2008 m. pabaigoje, todėl galima daryti
išvadą, kad dalis gautinų sumų yra pradelstos. Nėra įrodymų apie tinkamą
atsakovo sudarytų sutarčių vykdymą, priešingai, iš ieškovės pateiktų Turto
arešto aktų registro išrašų matyti, kad yra areštuotas atsakovo turtas 1 246
178 Lt vertės ieškiniams užtikrinti, viso yra įregistruota 12 atsakovo turto
areštų. Taigi, teismai ir kitose bylose yra pripažinę, kad atsakovo turtinė
padėtis nėra gera.
Atsakovas UAB „Giedra“ atskiruoju skundu
prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir
klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Giedra“ prašymą panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas
laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1)
Atsakovo pateikta
finansinė atskaitomybė 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis įrodo, kad atsakovo
turtinė padėtis šiuo metu yra gera ir 141 200 Lt suma įmonei nėra didelė.
Teismo argumentai, kad įmonės pelnas ženkliai sumažėjo ir dėl to pablogėjo jos
finansinė padėtis, nepagrįsti. UAB „Giedra“ gerą turtinę padėtį įrodo turimo
turto 8 990 654 Lt sumai dydis, nepaskirstytasis pelnas 2 269 711 Lt sumai. Be
to, įmonės turimas turtas keturis kartus viršija teismo taikyto arešto mastą.
2)
Teismo argumentas,
kad atsakovo turtui turi būti taikomas areštas, nes areštas pritaikytas kitose
bylose, nepagrįstas.
3)
Atsakovas yra
sąžiningas ir nėra grėsmės ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymui.
Tai rodo aplinkybė, kad atsakovas neperleido savo turto, kai ieškovė pareiškė,
kad kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Ieškovė J. Š. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pirmosios
instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį
skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1)
Atsakovo pateikti
finansiniai dokumentai sudaryti 2009 m. gruodžio 31 d., nors prašymas dėl
arešto panaikinimo teisme gautas 2010 m. gegužės 31 d. teismas pagrįstai
nurodė, kad atsakovo pelnas nesiekia ieškinio sumos, įmonės materialaus turto
vertė tik 742 346 Lt, o pagrindinę turto dalį sudaro trumpalaikis turtas.
2)
Atsakovė nepaneigė
ieškovės pateiktų duomenų iš viešų registrų apie 2010 m. birželio mėnesį
įregistruotus 12 atsakovo turto arešto aktų. Iš jų matyti, kad teismai atsakovo
turto areštą kitose bylose taikė ir pareikštų reikalavimų dėl mažesnių
piniginių sumų įvykdymo užtikrinimui (13 336 Lt, 26 300 Lt ir pan.).
3)
Atsakovo buto areštas
negali jam sukelti neigiamų teisinių padarinių, kadangi ieškovė ketina
pretenduoti į šį butą preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
4)
Atsakovas, jei jo
turtinė padėtis labai gera, gali pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą
ginčo sumą, tačiau to nedaro ir iki šiol negrąžino ieškovei pinigų.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Tuo atveju, kai teismas, siekdamas užtikrinti ieškinyje
pareikštų reikalavimų įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir
areštavo atsakovo turtą, šių priemonių galiojimas laike priklauso nuo teismo
galutinio procesinio sprendimo byloje. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios
apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o
ieškinį patenkinus – iki teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau teismo įsiteisėjusi
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra baigiamasis aktas
byloje, todėl ji neturi res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios
apsaugos priemonės suinteresuoto asmens prašymu gali ir turi būti panaikintos
visais atvejais, kai išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo atveju,
kai teismas tenkino ieškovo prašymą dėl atsakovo turto arešto pagal ieškinį dėl
pinigų sumos priteisimo ir teismo nutartis įsiteisėjo, teismo taikytas atsakovo
turto areštas gali būti panaikintas, jeigu, neužbaigus bylos, atsakovo turtinė
padėtis ženkliai pagerėja ir ieškinio, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui
buvo taikytas areštas, suma atsakovui nebėra didelė. Iš esmės nepagerėjus
atsakovo turtinei padėčiai ir teismui neužbaigus bylos, naikinti galiojančių
laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Juridinio asmens turtinės padėties
ženklų pagerėjimą gali pagrįsti tie patys dokumentai, kurie buvo tiriami bei
vertinami sprendžiant klausimą dėl arešto taikymo atsakovo turtui: duomenys apie
atsakovo registruotiną turtą, jo vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus, taip
pat duomenys apie kitą turtą, jo sudėtį ir vertę, įsipareigojimų kreditoriams
dydį, įvykdymo terminus ir pan. Kai atsakovo, kurio turtas areštuotas, turto
vertė padidėja ir jo turimas turtas yra likvidus, įmonė dirba pelningai, o įsipareigojimai
kreditoriams sumažėja, pervertinus pareikšto ieškinio sumą naujų aplinkybių
kontekste gali būti nustatyta, kad prašoma priteisti pinigų suma iš atsakovo
pastarajam nėra didelė.
Taigi, tos pačios taisyklės iš esmės taikomos tiek
sprendžiant klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
buvimo, tiek ir tuomet, kai teismui nutartimi areštavus atsakovo turtą,
atsakovas nutarties neskundžia, o įsiteisėjus nutarčiai, paduoda prašymą dėl
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tai reiškia, kad atsakovui
apeliacine tvarka nepateikus atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo
nutarties, kuria areštuotas atsakovo turtas, laikoma, kad atsakovas ieškinio
sumą pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus pripažįsta didele (CPK 12 str.).
Po teismo nutarties įsiteisėjimo paduotas atsakovo prašymas dėl arešto panaikinimo
turi būti vertinamas laikantis aukščiau išdėstytų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neskundė pirmosios
instancijos teismo nutarties, kuria jam nuosavybės teise priklausančiam
konkrečiam turtui – ginčo butui taikytas areštas 141 200 Lt sumai. Reikalavimas
dėl tokios pinigų sumos priteisimo teismų praktikoje pripažintinas reikalavimu
dėl didelės pinigų sumos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje
Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;
2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio
16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civ. byloje Nr.
2-1167/2009). Šalis, kuriai pareikštas tokio dydžio piniginis reikalavimas,
gali pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tokia pinigų suma
atsakovui nebėra didelė (CPK 12 str.). Tačiau atsakovo prašyme dėl turto arešto
panaikinimo, taip pat atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei pateikti
įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad 141 200 Lt suma jam nėra didelė.
Visų pirma, atsakovas nepateikė duomenų apie turimą
konkretų turtą, šio turto sudėtį ir turtui taikytus suvaržymus, taip pat
duomenų apie kredito įstaigose bei įmonės kasoje turimas pinigines lėšas,
sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti apie reguliariai gaunamas dideles
pajamas, taip pat nenurodė išsamių duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus.
Atsakovo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai 2009 m. gruodžio
31 d. duomenimis (balansas, pelno-nuostolių ataskaita ir auditą atlikusio
asmens išvada) nėra pagrindas, nesant kitų aukščiau nurodytų dokumentų,
spręsti, jog įmonės turtinė padėtis labai gera. Iš įmonės balanso matyti, kad didžiausią
turto dalį sudaro lėšos, kurios bus gautos iš nebaigtų vykdyti sutarčių (3 252
996 Lt), taip pat per vienerius metus gautinos sumos (3 066 988 Lt). Tuo tarpu
finansinės skolos (ilgalaikiai įsipareigojimai) siekia 1 474 077 Lt, o per
vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 536
866 Lt (b.l. 22-25).
Antra, ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo turto
areštą kitose bylose (12 turto arešto aktų 1 246 718 Lt sumai) rodo, jog
atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera ir nesudaro pagrindo panaikinti
nagrinėjamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 31-75).
Atsakovas nepateikė šiuose dokumentuose išdėstytą informaciją paneigiančių
duomenų.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas
neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra labai gera ir sudaro pagrindą panaikinti
teismo taikytą atsakovo turto areštą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo
užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo
prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Naikinti ar keisti
teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo
argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui
prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į
teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą,
įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK
146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK
147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui
dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš,
įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų
sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1
punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai:
Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas