Civilinė byla Nr. 2-55-547/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00099-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.4; 3.1.14.10;
3.2.3.2; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovui V. A. , jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,
ieškovui V. A. , jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,
atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,
nedalyvaujant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio atstovui - Kabelių būrelio pirmininkui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir V. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būreliui dėl Kabelių medžiotojų būrelio valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai V. A. ir V. A. pateiktu ieškiniu prašo (1) atnaujinti terminą ieškiniui paduoti; (2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl jų, ieškovų pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio narių, (3) priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą – po 3000 Eur kiekvienam; (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2019 m. spalio 19 d. atvykus į rudens medžioklės sezono atidarymą, kuris vyko Grybaulios kaimo miške esančioje būrelio būstinėje, paaiškėjo, kad tą dieną vyks visuotinis susirinkimas, kurio metu bus renkami būrelio pirmininkas, valdybos nariai ir kasininkas. Pagal Kabelių medžiotojų būrelio įstatų 4.3 punktą, apie visuotinio susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo. Apie šį susirinkimą spaudoje paskelbta nebuvo. Kadangi būrelio pirmininko ir valdybos rinkimams reikalingas kvorumas, buvo suskaičiuota, kiek yra būrelio narių ir ar jis yra. Susirinkime dalyvavo 20 būrelio narių. Iš jų 2 nariai buvo nauji, jie susirinkime dalyvavo pirmą kartą. Naujai išrinkus pirmininką, valdybos narius ir kasininką, jie nuėjo į būrelio būstinę posėdžiauti. Išėjęs iš būstinės, būrelio pirmininkas R. M. informavo, kad valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl jų, ieškovų, pašalinimo iš būrelio ir, kad valdyba nutarė juos (V. A. ir V. A.) pašalinti iš būrelio.
Buvo paaiškinta, kad iš karto bus balsuojama dėl V. A. pašalinimo iš būrelio, nes nesumokėjo mokesčio - 15 eurų - už medžiotojo bilieto pratęsimą. Nors Varėnos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko R. M. sprendimu nuo mokesčio už bilieto pratęsimą buvo atleisti turintys neįgalumą ir vyresni nei 70 m. amžiaus medžiotojai. Kadangi jis, ieškovas V. A., turi neįgalumą (darbingas 50 proc.), mokesčio už bilieto pratęsimą jam mokėti nereikėjo. Nuo 2019 m. pagal įstatymą už medžiotojo bilieto pratęsimą iš viso mokėti nereikia, tačiau Kabelių medžiotojų būrelio vadovybė nusprendė, kad mokestį reikia mokėti. Pasiteiravus LMŽD pirmininko R. M., kaip jam elgtis, jis paaiškino, kad jam mokėti už bilieto pratęsimą nereikia, bet pasiūlė visgi pasidomėti, kaip nusprendė būrelio vadovybė. Tuomet jis paskambino būrelio kasininkui V. V., kuris patikslino, kad būrelio vadovybė ir visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą, kad būrelio nariai už medžiotojo bilieto pratęsimą turi mokėti. Jis tuomet paklausė, o kaip elgtis tiems, kurie anksčiau buvo atleisti - neįgalūs ir 70 m. turinys medžiotojai, tai V. V. pasakė, kad šito klausimo būrelio vadovybė ir visuotinis susirinkimas nesvarstė, o paklausus, kaip jam elgtis, V. V. pasakė, kad elgčiausi kaip noriu. V. V. pranešimus apie mokestį medžiotojų būrelio nariams turėjo parašyti raštiškai arba SMS žinute. Kadangi tokios žinutės negavo, manė, kad mokėti už bilieto pratęsimą jam nebereikia. Nes visada, kai reikėdavo mokėti už medžioklės plotus ir kitus mokesčius, SMS žinutės medžiotojams buvo siunčiamos. Mokesčius už medžioklės plotus jis visuomet sumokėdavo laiku bei jis visada geranoriškai būreliui skirdavo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Ieškinyje nurodoma, kad būrelio pirmininkas R. M. informavo, kad jie, ieškovai ( V. A. ir V. A.), yra šalinami ir dėl to, kad prieš tai už anksčiau pašalintus iš būrelio narius liudijo teisme administracinių nusižengimų bylų posėdžiuose ir liudijimo metu šmeižė būrelį. Išėję iš būrelio būstinės, pirmininkas su valdybos nariais visiems medžiotojams davė klausyti įrašą, kur jie teisme liudijo ir neva šmeižė būrelį, nors teisme jie sakė tiesą ir jų kalbose jokio šmeižimo nebuvo. Po pasiklausymo vyko medžiotojų būrelio susirinkimas ir jame buvo svarstomas klausimas ir įvyko balsavimas dėl jų pašalinimo iš būrelio. Būrelio nariai valdybos priimtam nutarimui juos pašalinti iš būrelio pritarė balsų dauguma. Po jų pašalinimo iš būrelio R. M. informavo, kad medžiotojui V. K. dėl to, kad jis kaip ir jie liudijo tame pačiame teisme, pareikštas griežtas papeikimas. Visuotinis susirinkimas klausimo dėl griežto papeikimo skyrimo V. K. net nesvarstė. Nubalsavus juos atleisti iš medžiotojų būrelio, jiems buvo liepta palikti būrelio teritoriją ir jie minėtą teritoriją iš karto paliko.
Ieškovai nurodo, kad nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko su jų atleidimu iš Kabelių medžiotojų būrelio, rengėsi kreiptis į teismą. Medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimai jiems buvo pasakyti tik žodžiu, tad laukė raštiškų patvirtinimų. Jų negavę, 2019 m. lapkričio 19 d. būrelio pirmininkui R. M. parašė prašymą, prašydami atsiųsti visus medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019-10-19, dokumentus, susijusius su jų pašalinimu iš būrelio narių. Nesulaukę raštiškų Kabelių medžiotojų būrelio valdybos ir susirinkimo nutarimų, 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą. 2019 m. gruodžio 20 d. paštu gavo 2019 m. spalio 19 d. Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą. Kartu turėjo gauti ir tą dieną vykusio susirinkimo protokolą, bet jo negavo. Jame surašyti jų atžvilgiu nurodyti pažeidimai labai juos nustebino. 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo metu jiems buvo žodžiu pasakyta, kad jie šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, o valdybos protokole yra išvardinta daugiau punktų, kurie nebuvo aptarti balsuojant susirinkime. Taip pat valdybos protokole įrašyta, kad iš karto po valdybos posėdžio buvo paaiškinta žodžiu būrelio valdybos nutarimo apskundimo tvarka, nors jiems nieko nebuvo paaiškinta.
Atkreipė dėmesį, kad būrelio pirmininkas R. M. pats pažeidinėjo bendravimo su būrelio nariais etiką. Jis norimą sužinoti informaciją teikdavo nenoriai. Vienas iš tokių pavyzdžių - kai jis, ieškovas V. A. paskambino būrelio pirmininkui R. M. norėdamas paklausti, kodėl nepaskambino ir nepranešė apie tai, kad medžioklės data vėl perkelta iš 2018 m. spalio 15 d. į 2018 m. lapkričio 3 d. R. M. pasakė, kad ant būrelio būstinės yra pranešimas, jog medžioklė perkelta gruodžio 1 d. ir jis man ne tarnas, kad skambintų, tačiau neatvažiavus iki būstinės, pranešimo neperskaitysi ir nežinosi. Pažymėjo, kad jų pogrupio apie medžioklę ir kitus medžioklės reikalus neinformuodavo, nors jų pogrupyje buvo 1 valdybos narys, V. A., taip pat neinformavo ir apie dviejų naujų būrelio narių priėmimą. Jų manymu tai tik įrodo Kabelių medžiotojų būrelio pirmininko R. M. piktavališką nusistatymą ir sprendimų priėmimą jų atžvilgiu, dėl kurių yra patiriama žala.
2018 m. spalio 16 d. Kabelių medžiotojų būrelio valdybos sprendimu buvo nutarta vykstant tyrimams dėl galimai neteisėtų medžioklių jam, ieškovui V. A. , sustabdyti teisę medžioti ir vykdyti bet kokią kitą veiklą būrelyje iki bus išspręstas jo ir kitų medžiotojų administracinės atsakomybės klausimas bei bus išaiškintos visos administracinio pažeidimo aplinkybės. Dėl šio nutarimo, nors buvo sumokėjęs mokestį už medžioklės plotus, medžioti negalėjo visą žiemos medžioklės sezoną. 2019 m. pavasarį nutarimas dėl jo teisės medžioti sustabdymo buvo atšauktas ir jis 2019 m. vasarą jau galėjo medžioti. Tačiau po nutarimo atšaukimo nebuvo paaiškinta, kodėl visgi buvo sustabdyta jo teisė medžioti ir net nebuvo atsiprašyta, nors jis patyrė tiek moralinę, tiek materialinę žalą.
Ieškovai nurodo, kad pašalinus juos iš būrelio narių, su jais buvo susidorota, kaip su nepalankiais nariais pirmininkui, nes jie visada turėjo savo nuomonę su medžiokle susijusių klausimų sprendimu. Medžioklė yra jų pagrindinis hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jie ilgamečiai medžiotojai nuo 1992 metų. Dėl šio pašalinimo iš būrelio išgyvena negatyvius jausmus, buvo pažeminti, pažeista jų garbė ir orumas, pašlijo jų sveikata, vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Nurodo, kad nario pašalinimo iš būrelio klausimas yra labai svarbus ir turi ypatingą reikšmę tiek viso būrelio nariams, tiek ir asmeniui, kurio atžvelgiu jis iškeltas. Todėl turi būti sudaromos palankiausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Jų pašalinimo iš medžioklės būrelio klausimas buvo išnagrinėtas ir nutarimas priimtas esmingai pažeidus procedūrinius standartus. Su medžioklės būrelio valdybos nutarimu atleisti juos iš medžioklės būrelio narių ir jiems teikiamais pažeidimais kategoriškai nesutinka ir prašo jį panaikinti.
Ieškovas V. A. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. vyko rudens medžioklės sezono atidarymas. Pranešė, kad vyks susirinkimas, nors apie jį tinkamai nebuvo paskelbta. Anksčiau apie susirinkimus pranešdavo pogrupio vyresnysis. Susirinkimo programa nebuvo siunčiama jau gal 4 metus, kai būrelio pirmininku tapo R. M.. Susirinkime dalyvavo 18 narių. Iš pradžių visuotinio susirinkimo metu perrinko pirmininką, kasininką, V. A. buvo valdybos narys, jį atleido iš valdybos narių ir priėmė 2 naujus narius. Išsirinko naują valdybą ir nauja valdyba nuėjo pasitarti. Kai grįžo iš pasitarimo pasakė, kad darys visuotinį susirinkimą, dėl jų, Averkų, atleidimo iš būrelio narių. Pasakė, kad jis ( V. A.) šalinamas iš būrelio, nes nesusimokėjo 15 Eur mokesčio ir dėl to, kad liudijo teisme dėl kito buvusio būrelio nario G.. Jis turi 3 invalidumo grupę ir buvo atleistas nuo mokesčio mokėjimo. 2019 metais niekam nereikėjo mokėti 15 Eur mokesčio už medžiotojo bilieto pratęsimą, kuriems virš 70 metų ar turi grupę. Patvirtino, kad tą pačią dieną vyko ir naujos valdybos narių susirinkimas, ir visuotinis narių susirinkimas. Apie paskirtą nuobaudą jokių dokumentų jiems neįteikė, pasisakyti neleido, pasirašyti nieko nedavė, tiesiog liepė pasišalinti iš teritorijos. Vėliau, kai gavo protokolą, ten jau buvo surašyti net 7 punktai (prieš tai buvo 2 – kad nesumokėjo 15 Eur mokesčio ir liudijo teisme), kuriuos jis pažeidė.
Ieškovo V. A. atstovas, advokatas Jonas Zenevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinį prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad palaiko ir neturtinės žalos – 3000 Eur priteisimą. Atstovas nurodė, kad jam labai keista, kai valdybos narys nekviečiamas į susirinkimą, o po valdybos posėdžio iš karto atleidžiamas bei iš karto atleidimą tvirtina susirinkimas. Tarp tokių posėdžių turi būti nors kažkokia pertrauka, norint, kad nariai susigaudytų kas vyksta. Valdyba sukvietė susirinkimą tą pačią dieną, tai akivaizdu, kad iš anksto apie tai niekaip nepranešta. Balsavo ir visuotinis susirinkimas.
Ieškovas V. A. posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. atvažiavo į rudens medžioklės sezono atidarymą, apie kurį sužinojo iš medžiotojų. Kad tą pačią dieną vyks ir visuotinis susirinkimas dėl pirmininko perrinkimo, valdybos rinkimo jis nežinojo. Susirinkimo metu perrinko tą patį pirmininką, po to išrinko valdybą. Naujai išrinkti valdybos nariai posėdžiavo gal 30 min. Prie jo priėjęs vienas iš revizijos narių pasakė, kad juos (jį ir jo brolį Vidą) meta iš būrelio narių. Tuomet įvyko dar vienas visuotinis susirinkimas, vyko balsavimas ir po to pasakė, kad jį iš būrelio atleido dėl etikos ir būrelio šmeižimo, nes jis liudijo teisme. Pasiaiškinti neprašė.
Apie susirinkimą paprastai būdavo skelbiama rajono laikraštyje „Merkio kraštas“, tačiau prie šio pirmininko niekada nebuvo skelbiama spaudoje. Kiti nariai žinojo apie susirinkimą. Susirinkimas buvo protokoluojamas, bet jo neturi. Anksčiau susirinkimo protokolą pasirašydavo pirmininkas, sekretorius ir dalyvavę medžiotojai. Protokolo jiems (ieškovams) taip ir neatsiuntė, turbūt laukė, kada sueis senaties terminas.
V. A. nurodė, kad jis jau apie 30 metų yra medžiotojų būrelio narys, galiojančių nuobaudų neturi. 2018 m. jam buvo sustabdyta teisė medžioti, nes jis dalyvavo medžioklėje, kai buvo nušautas elnias pasibaigus licencijai. Tas medžiotojas buvo nubaustas administracine tvarka. Patvirtino, kad daugelis būrelio narių nenorėjo su juo bendrauti, nes jie bijojo būti atleisti, taip kaip prieš tai buvęs jų kolega.
Ieškovo V. A. atstovė, advokato padėjėja Monika Šereikienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį prašė jį tenkinti pilna apimtimi ir nurodė, kad nėra aišku ir nenurodyta, kokiais veiksmais padarė nusižengimus. Be to susirinkimų sprendimai yra negaliojantys. Būrelis veikia asociacijos pagrindais ir turi būti laikomasi nuostatų. Juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei buvo pažeistos imperatyvios normos: nepaskelbta darbotvarkė, iš karto vyko ir valdybos posėdis, ieškovai neturėjo galimybės pasiruošti atleidimo klausimui, byloje pateiktų protokolų variantai labai skirtingi, todėl negalima gintis tik rašymo klaidomis. Visos šios abejonės turi būti aiškinamos tik ieškovų naudai. Patvirtino, kad palaiko reikalavimą ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Buvo patirti nepatogumai – būrelio nariai yra giminaičiai, kurie vengia bendrauti, dėl visų patirtų išgyvenimų paūmėjo ligos.
Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senaties terminą bei ieškinį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad ieškovai yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 punkte nurodytą terminą pareikšti ieškinį dėl jo, atsakovo valdybos sprendimo. Pažymėjo, jog Kabelių būrelio Įstatų 3.6. punkte nustatyta, jog sprendimą dėl narių pašalinimo iš būrelio priima valdyba. Pašalintasis narys valdybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam narių susirinkimui (Įstatų 3.6.8. punktas), kurio sprendimas yra galutinis.
Kaip teisingai nurodo ieškovai, 2019 m. spalio 19 d. vyko rudens medžioklės sezono atidarymas ir šaukiamas visuotinis būrelio narių susirinkimas, kuris VĮ Registrų centro buvo pripažintas neįvykusiu. Įgaliojimus 2019-10-19 turinti Kabelių būrelio valdyba taip pat tą dieną susirinko į posėdį, kurio metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių. Medžioklės atidaryme (susirinkime) dalyvavo 19 medžiotojų, turinčių 20 balsų (be naujai būrelio valdybos tą dieną priimtų narių). Supažindinus dalyvavusius Kabelių būrelio narius su būrelio valdybos posėdyje priimtais nutarimais, sprendimui pašalinti V. A. ir V. A. iš Kabelių būrelio narių pritarė 16 narių, prieš buvo 2. Viso Kabelių būrelyje 2019-10-19 buvo 28 nariai. Nors 2019-10-19 susirinkimas pripažintas neįvykusiu, 16 iš 20 dalyvavusių ir 28 esamų Kabelių būrelio narių pritarė V. A. ir V. A. pašalinimui iš būrelio. Patys ieškovai pripažįsta, kad 2019-10-19 apie Kabelių medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimus tą pačią dieną jie buvo informuoti žodžiu, kad abu šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, bei kitų pažeidimų. Pagal Kabelių medžiotojų būrelio Įstatų 4.3. punktą susirinkimą organizuoja Valdyba, apie jo laiką, vietą ir darbotvarkę skelbiant spaudoje ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo. Šio termino galima nesilaikyti, jeigu visi nariai su tuo sutinka ir tai raštu patvirtina. Ieškovai klaidina teismą, teigdami, kad organizuojant susirinkimą, nebuvo laikomasi šių nuostatų. Ieškovų melą patvirtina teismui kartu su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai – skelbimas 2019-10-04 dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie 2019-10-19 9 valandą šaukiamą Kabelių būrelio visuotinį susirinkimą.
Ieškovai mano, kad jų teisės gintinos teisme, tačiau nenurodo jokių teisės normų ar poįstatyminių teisės aktų, kurių nuostatas ginčija materialiuoju ir procedūriniu aspektais. Ieškovai tiesiog nurodo jų atleidimo iš būrelio aplinkybes ir tai, kad kiti būrelio nariai jų atžvilgiu elgiasi, pažeisdami įstatymus ir geros moralės normas.
Tuo tarpu pagal V. A. ir V. A. 2019-11-20 prašymus jiems buvo pateiktas 2019-10-19 Būrelio valdybos nutarimo išrašas, kuriame nurodyti teisiniai jų atleidimo iš asociacijos pagrindai: V. A. pašalintas iš Kabelių būrelio, nes pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą, 2.2.5. punktą, 3.4.4. punktą, 3.4.6. punktą; 3.6.1. punktą, 3.6.2. punktą ir 3.6.4. punktą; V. A. pašalintas iš Kabelių būrelio, nes pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą, 2.2.5. punktą, 3.4.6. punktą; 3.6.2. punktą ir 3.6.4. punktą. Jie neginčija nė vieno Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio valdybos nutarime pašalinti juos iš būrelio nurodytų jų pašalinimo teisinių pagrindų.
Ieškovas V. A. nurodęs, kad jis turi neįgalumą bei jam mokesčio už bilieto pratęsimą nereikia, tačiau 2019 m. gegužės 18 d. vykusio Būrelio visuotinio susirinkimo metu vienbalsiai buvo nutarta prisidėti prie LMŽD Varėnos skyriaus išlaikymo, sumokant po 15 eurų metinį mokestį kiekvienam būrelio nariui. Šiuos pinigus Būrelio nariai privalo sumokėti būrelio kasininkui banko pavedimu arba grynaisiais pinigais iki 2019-07-01. V. A. šių pinigų nesumokėjo nei iki 2019-07-01, nei vėliau, todėl pažeidė Įstatų 3.6.1. punktą ir atsirado pagrindas pašalinti jį iš Būrelio Valdybos sprendimu.
V. A. galimai pažeidė Medžioklės įstatymą, todėl kaip ir nurodoma ieškinyje: „2018 m. spalio 16 d. Kabelių medžiotojų būrelio valdybos sprendimu buvo nutarta vykstant tyrimams dėl galimai neteisėtų medžioklių jam, V.A. , sustabdyti teisę medžioti ir vykdyti bet kokią kitą veiklą būrelyje iki bus išspręstas jo ir kitų medžiotojų administracinės atsakomybės klausimas bei bus išaiškintos visos administracinio pažeidimo aplinkybės“. Tai yra vienas iš teisinių pagrindų pašalinti narį iš asociacijos narių, kiti pašalinimo pagrindai, kurių V. A. neginčija, nurodyti pateiktame Valdybos protokolo išraše.
Kas liečia ieškovų bendravimo etiką, tai kartu su atsiliepimu teikia V. A. būrelio pirmininkui ne vieną kartą nakties metu rašytas SMS žinutes. Apie jų elgesį ir moralę medžioklių bei būrelio narių susibūrimų metu teismui paaiškins jų pakviesti liudytojai. Ši aplinkybė byloje svarbi, nes dėl ieškovų nesugyvenamo būdo, charakterio ypatumų ir bendravimo būdo, didžioji dauguma būrelio narių atsisakė kartu su jais medžioti ir išreiškė norą nebūti viename kolektyve.
Mano, kad iš ieškinio turinio ir jame nenurodytų jokių procedūrinių pašalinimo pažeidimų pagrindų, ieškovai privalėjo suprasti ir suprato, dėl kokių priežasčių jie buvo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių, o prieš tai buvo sustabdyta V. A. narystė būrelyje. Akivaizdu, kad ieškovų elgesys ir veiksmai prieštaravo medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintiems tikslams – organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas ir kt., todėl ieškovų, kaip asociacijos narių, teisės, vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus nebuvo pažeistos.
Atsakovo atstovas, advokatas Stanislovas Raulušaitis, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Ieškovai prašymą dėl dokumentų gavimo pateikė tik po mėnesio. Jiems buvo atsakyta per Viešojo administravimo įstatyme nurodytą terminą. Valdybos nariai balsavo vienbalsiai už ieškovų atleidimą, buvo atsiklausta ir susirinkusių nuomonės.
Nurodė, kad yra suėjęs senaties terminas ir jis turi būti taikomas. Ieškovams tapo žinoma 2019 m. spalio 19 d., kad jie pašalinti iš klubo narių. Viešojo administravimo įstatymas ir Įstatai nenumato rašytinių dokumentų pateikimo. Viešojo administravimo įstatymas numato, per nustatytą terminą pateikiamas raštu dokumentas, o įstatai numato galimybę sušaukti neeilinį susirinkimą, bet jie nesikreipė. Valdyba atsiklausė būrelio narių nuomonės dėl ieškovų atleidimo – 18 narių buvo – už. Apie susirinkimą buvo paskelbta „Lietuvos ryto“ laikraštyje. Būrelis – tai visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija ir tvarkosi kaip išmano. Abu ieškovai pažeidė Įstatus tuo, kad slėpė faktus apie brakonierius, jie neteisingai liudijo teisme, tačiau jie nebuvo nubausti administracine tvarka už melagingus parodymus teisme. V. A. nesumokėjo tikslinių įmokų. 2019 m. spalio 19 d. visuotinis susirinkimas laikomas neįvykęs, nes jo neįregistravo Registrų centre. Kabelių būrelis laikėsi susirinkimo šaukimo tvarkos – išlaikytas terminas ir paskelbta spaudoje. Darbotvarkė spaudoje nebuvo paskelbta. 2019 spalio 19 d. ieškovai dalyvavo susirinkime, jie žinojo ir vietą, ir laiką. Be to, ieškovai buvo pašalinti iš būrelio senos valdybos narių. Nauji nariai dar negalėjo balsuoti. Nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Pasikeitė tik du nariai. Nubalsavus trims valdybos nariams - vis tiek didesnė persvara. Dėl balsavusių valdybos narių (b. l. 15) – 4 ar 5 nariai, matyt yra rašymo klaida. Tikriausiai pirmininkas padarė klaidą. Šiame dokumente daug klaidų. Reikėtų vadovautis teisme prisiekusių liudytojų parodymais. V. A. valdybos posėdyje nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas, nes jis negalėtų pats balsuoti. Po valdybos posėdžio pirmininkas pasakė, kad galima jų sprendimą skųsti. Visuotinis susirinkimas tik pritarė atleidimui. Todėl jis mano, kad ieškovai galėjo kreiptis į visuotinį susirinkimą dėl atleidimo apskundimo. Iš karto susirinkimas nesvarstė, vertintina tik kaip visuotinio susirinkimo nuomonės išklausymas.
Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovai kelis metus iki atleidimo iš būrelio, medžiojo retai, nors yra ilgamečiai medžiotojai. Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Ieškovai nurodo, kad dėl atleidimo iš būrelio vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti, bet to neįrodė jokiais dokumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai V. A. ir V. A. buvo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių medžiotojų būrelio (toliau – Kabelių medžiotojų būrelis) nariai. 2019 m. spalio 19 d. vyko visuotinis Kabelių medžiotojų būrelio susirinkimas. Apie visuotinį susirinkimą buvo skelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“, nurodant, kad „Kabelių medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas vyks 2019-10-19 9 val. Grybaulios kaime (Varėnos r.), darbotvarkė bus patvirtinta susirinkimo metu.“ Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 19 d., įvyko ir Kabelių medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kurio metu valdyba nustatė, kad būrelio nariai ( V. A. ir V. A.) pažeidė 2014 m. spalio 25 d. visuotiniame būrelio susirinkime patvirtintų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus Kabelių būrelio įstatų (toliau – Įstatai) reikalavimus:
1) V. A. pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą (šis punktas numato: <...> 2.2.4. Teisėtomis priemonėmis atstovauja ir gina Būrelio narių interesus valstybinėse institucijose, teismuose, nevyriausybinėse įstaigose ir organizacijose bei ginčuose su fiziniais asmenimis. <...>); 2.2.5. punktą (šis punktas numato: <...> 2.2.5. Kartu su kitomis valstybės institucijomis pagal susitarimą dalyvauja aiškinant ir tiriant aplinkos apsaugos ir medžioklės norminių teisės aktų pažeidimus <...>); 3.4.4. punktą (šis punktas numato: <...> 3.4.4. nustatytu laiku mokėti mokestį ir kitas tikslines įmokas, numatytas vidaus taisyklėse <...>); 3.4.6. punktą (šis punktas numato: <...> 3.4.6. saugoti Būrelio nario garbę. <...>); 3.6.1 punktą (šis punktas numato: <...> 3.6.1. nesumokėję nustatyto nario mokesčio daugiau kaip 3 mėnesius ir atsisakę mokėti kitas tikslines įmokas; <...>); 3.6.2. punktą (šis punktas numato: <...> 3.6.2. pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas; <...>) ir 3.6.4. punktą (šis punktas numato: <...> 3.6.4. jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; <...>);
2) V. A. pažeidė Įstatų 2.2.4. punktą (šis punktas numato: <...> 2.2.4. Teisėtomis priemonėmis atstovauja ir gina Būrelio narių interesus valstybinėse institucijose, teismuose, nevyriausybinėse įstaigose ir organizacijose bei ginčuose su fiziniais asmenimis. <...>); 2.2.5. punktą (šis punktas numato: <...> 2.2.5. Kartu su kitomis valstybės institucijomis pagal susitarimą dalyvauja aiškinant ir tiriant aplinkos apsaugos ir medžioklės norminių teisės aktų pažeidimus <...>); 3.4.6. punktą (šis punktas numato: <...> 3.4.6. saugoti Būrelio nario garbę. <...>); 3.6.2. punktą (šis punktas numato: <...> 3.6.2. pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas; <...>) ir 3.6.4. punktą (šis punktas numato: <...> 3.6.4. jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; <...>).
Kabelių medžiotojų būrelio valdyba vadovaujantis Įstatų 3.6 punktu ir atsižvelgiant į padarytus Įstatų pažeidimus nutarė Kabelių medžiotojų būrelio narius, ieškovus V. A. ir V. A. pašalinti iš būrelio.
Įstatų 3.6. punktas numato, kad „<...> 3.6. Būrelio nariai gali būti pašalinti iš Būrelio Valdybos sprendimu šiais atvejais: 3.6.1. nesumokėję nustatyto nario mokesčio daugiau kaip 3 mėnesius ar atsisakę mokėti kitas tikslines įmokas; 3.6.2. pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas; 3.6.3. bet kokiu būdu netekę teisės medžioti; 3.6.4. jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; 3.6.5 likviduojant būrelį; 3.6.6. mirus Būrelio nariui; 3.6.8. pašalintas iš Būrelio narys turi teisę valdybos sprendimą apskųsti visuotiniam narių susirinkimui. Pašalintas iš Būrelio asmuo privalo per vieną savaitę nuo sprendimo apie pašalinimą priėmimo grąžinti jam patikėtus Būrelio dokumentus bei turtą. <...>“
Tą pačią dieną (2019 m. spalio 19 d.) vyko ir Kabelių medžiotojų būrelio susirinkimas. Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su Būrelio valdybos posėdyje priimtais nutarimais bei sprendimu pašalinti ieškovus V. A. ir V. A. iš Kabelių būrelio. Už šį klausimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių – „už“–16, „prieš“ – 2. Po balsavimo jiems iš karto buvo liepta palikti būrelio teritoriją. Jie tai ir padarė.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų V. A. ir V. A., kaip Kabelių (medžiotojų) būrelio narių, pašalinimo iš Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių medžiotojų būrelio teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai kategoriškai nesutinka su jų atleidimu iš Kabelių medžiotojų būrelio, jie mano kad su jais buvo susidorota, kaip su nepalankiais nariais šio būrelio pirmininkui bei jų pašalinimo iš medžioklės būrelio klausimas buvo išnagrinėtas ir nutarimas priimtas esmingai pažeidus procedūrinius standartus bei nepakankant materialinio pagrindo. Be to, kai jie gavo Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolą, jame surašyti jų pažeidimai juos nustebino, kadangi 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo metu jiems buvo žodžiu pasakyta, kad jie abu šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo bei dėl to, kad ieškovas V. A. nesumokėjo mokesčio, o jau gautame valdybos protokole išvardinta daug punktų, kurie nebuvo aptarti balsuojant susirinkime. Taip pat valdybos protokole įrašyta, kad iš karto po valdybos posėdžio buvo paaiškinta žodžiu būrelio valdybos nutarimo apskundimo tvarka, nors iš tiesų jiems niekas nebuvo paaiškinta ir iš karto vyko visuotinis medžiotojų būrelio balsavimas už jų pašalinimą iš būrelio.
Atsakovo teigimu ieškovai neginčija nė vieno Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio valdybos nutarime pašalinti iš būrelio Ieškovus nurodytų jų pašalinimo teisinių pagrindų. T.y. laikytina, kad jie neginčija ir būrelio valdybos nutarimo, jų nurodyti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai, ieškovai iš Klubo pašalinti esant materialiam pagrindui, ginčo nutarimai priimti teisėtai ir pagrįstai, be to, ieškovas reikšdamas reikalavimus dėl ginčo nutarimų pripažinimo negaliojančiais praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašė jį taikyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, kad tokie pažeidimai pažeidė asmens, ginčijančio sprendimą, interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010).
Dėl ieškinio senaties
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties instituto paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Stabilumas kaip vertybė saugotinas pagal konkrečias bylos aplinkybes.
Ieškovai V. A. ir V. A. prašo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, motyvuodami tuo, kad jis praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovai neneigia, kad 2019 m. spalio 19 d. buvo atėję į vietą, kurioje vyko ginčijamas susirinkimas, tačiau susirinkimo protokolo, kaip ir kitų dokumentų, nematė. Jie nurodo bei tai patvirtina ir liudytojų parodymai, kad nubalsavus ieškovus atleisti iš medžiotojų būrelio, jiems iš karto buvo liepta palikti būrelio teritoriją. Jie tai ir padarė. Medžiotojų būrelio valdybos ir būrelio susirinkimo sprendimai jiems buvo pasakyti tik žodžiu, todėl ieškovai laukė raštiškų patvirtinimų ir planavo kreiptis į teismą, kadangi nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko su jų atleidimu iš Kabelių medžiotojų būrelio. Negavę jokių dokumentų, 2019 m. lapkričio 19 d., jie kreipėsi į Varėnos rajono medžiotojų būrelio pirmininką R. M. raštu, prašydami atsiųsti visus medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2019 m. spalio 19 d., dokumentus, susijusius su jų pašalinimu iš būrelio narių. Nesulaukę raštiškų Kabelių medžiotojų būrelio valdybos ir susirinkimo nutarimų (protokolų ir kitų dokumentų), 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą, kad galėtų apskųsti Kabelių medžiotojų būrelio 2019 m. spalio 19 d. valdybos sprendimą. Praėjus mėnesiui, po jų prašymo pateikimo (išsiuntimo) Kabelių medžiotojų būrelio pirmininkui R. M., 2019 m. gruodžio 20 d. paštu jie gavo tik 2019 m. spalio 19 d. Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą, kitų prašomų pateikti dokumentų negavo. Ieškovai tvirtina, kad Kabelio būrelio valdybos posėdžio protokole surašyti jų pažeidimai juos nustebino, kadangi 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo metu jiems buvo žodžiu pasakyta, kad jie abu šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo, o valdybos protokole išvardinta daug punktų, kurie nebuvo aptarti balsuojant susirinkime. Taip pat valdybos protokole įrašyta, kad iš karto po valdybos posėdžio buvo paaiškinta žodžiu būrelio valdybos nutarimo apskundimo tvarka, nors iš tiesų jiems niekas nebuvo paaiškinta.
Iš bylos dokumentų matosi ir tai, kad Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio narių susirinkimo protokolo kopija buvo gauta tik tada, kai teismas gavo atsakovo atsiliepimą į ieškovų ieškinį. Bylos duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovai (nors patys dalyvavo susirinkime) turėjo galimybę išsamiai susipažinti su visais medžiotojų būrelio susirinkimo, vykusio 2010 m. spalio 19 d. dokumentais, susijusiais su jų pašalinimu iš būrelio narių bei išsamiai suprasti tų dokumentų esmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio įstatų (toliau – Kabelių būrelio įstatai) 7.3 punkte nurodyta, kad <...> „Būrelio nariai turi teisę susipažinti su Būrelio dokumentais ir gauti visą turimą informaciją apie Būrelio veiklą, pateikę prašymą raštu Būrelio valdybai, kuri privalo pateikti nariui susipažinti ar pateikti kopijas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.“ <...>. Šiuo gi atveju, 2019 m. spalio 19 d. Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą (ne visą protokolą) jie gavo tik po mėnesio, po ieškovų prašymo pateikimo, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., todėl būtent nuo šios datos skaičiuotina senaties termino pradžia. Ieškovai ieškinį, ginčydami Kabelių būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. susirinkimo teisėtumą ir jo metu priimtus sprendimus teismui pateikė 2020 m. vasario 7 d., taigi nustatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino jie nepraleido. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovai nuo pat pradžių kategoriškai nesutiko su jų atleidimu iš Kabelių medžiotojų būrelio ir planavo kreiptis į teismą, dėl to jie dar 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą, kad galėtų apskųsti Kabelių medžiotojų būrelio 2019 m. spalio 19 d. Valdybos sprendimą.
Dėl ieškovų pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio
Kabelių medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis, nesiekiantis naudos sau juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose.
Kabelių medžiotojų būrelio įstatų 3.6. punktas numato, kad „<...> 3.6. Būrelio nariai gali būti pašalinti iš Būrelio Valdybos sprendimu šiais atvejais: 3.6.1. nesumokėję nustatyto nario mokesčio daugiau kaip 3 mėnesius ar atsisakę mokėti kitas tikslines įmokas; 3.6.2. pažeidę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles bei kitus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat grubiai pažeidę šiuos įstatus bei būrelio vidaus taisykles, medžiojo pažeisdami etikos ir moralės normas; 3.6.3. bet kokiu būdu netekę teisės medžioti; 3.6.4. jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; 3.6.5 likviduojant būrelį; 3.6.6. mirus Būrelio nariui; 3.6.8. pašalintas iš Būrelio narys turi teisę valdybos sprendimą apskųsti visuotiniam narių susirinkimui. Pašalintas iš Būrelio asmuo privalo per vieną savaitę nuo sprendimo apie pašalinimą priėmimo grąžinti jam patikėtus Būrelio dokumentus bei turtą. <...>“
Taigi medžiotojų būrelio nariai iš būrelio gali būti pašalinti valdybos sprendimu, o pašalintas iš būrelio narys turi teisę valdybos sprendimą apskųsti visuotiniam susirinkimui (Įstatų 3.6.8. punktas). Įstatų 4.2. punkte nustatyta, kad „visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ir yra aukščiausias Būrelio organas. Susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais balandžio mėnesio paskutinį šeštadienį. Esant reikalui papildomai gali būti sušauktas neeilinis Būrelio narių susirinkimas. Neeilinį susirinkimą gali inicijuoti Valdyba, Revizijos komisija ar du trečdaliai būrelio narių.“ Kabelių medžiotojų būrelio įstatuose nėra numatyta, kad visuotinis susirinkimas gali pakeisti valdybos sprendimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo. Įstatų 4.7.6. punktas tik numato, kad susirinkimas - prieš laiką atleidžia Pirmininką, valdybą ar atskirą jos narį. Taigi, atsakovo Įstatai nenumato aiškios nario iš Būrelio šalinimo tvarkos, nors įvardija organą, turintį teisę spręsti šį klausimą – Būrelio valdybą, kurios sprendimą pašalintas iš Būrelio narys turi teisę apskųsti visuotiniam narių susirinkimui, tačiau neaptarta ar visuotinis susirinkimas gali pakeisti valdybos sprendimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovai V. A. ir V. A. iš Kabelių medžiotojų būrelio pašalinti 2019 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio nutarimu, kuriam tą pačią dieną pritarė visuotinis būrelio narių susirinkimas. Ieškovai, ginčydami valdybos bei visuotinio Būrelio narių susirinkimo nutarimus dėl jų pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio, nurodo, kad buvo pažeistos sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūros, t. y. nebuvo tinkamai informuoti apie valdybos posėdyje numatytą svarstyti jų šalinimo iš Būrelio klausimą bei už kokius padarytus pažeidimus, jiems nesuteikta galimybė pasiaiškinti. Ieškovų bei jų atstovų manymu buvo pažeistos imperatyvios normos: nepaskelbta darbotvarkė, iš karto vyko visuotinis susirinkimas, ir valdybos posėdis, ieškovai neturėjo galimybės pasiruošti atleidimo klausimui, byloje pateiktų protokolų (valdybos ir visuotinio susirinkimo) variantai labai skirtingi, o atsakovo atstovas nurodo, kad tai tik rašymo klaidos.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).
Kaip jau minėta, pagal atsakovo Įstatų 3.6., 3.6.8. punktus Būrelio nariai iš Būrelio šalinami valdybos sprendimu, kurį pašalintas iš Būrelio narys turi teisę apskųsti visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio įstatuose valdybos posėdžių sušaukimo ir informavimo apie svarstomus klausimus paskelbimo tvarka nereglamentuota, tačiau, tam, kad valdybos posėdyje dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas valdybos posėdis, jiems turi būti iš anksto žinoma darbotvarkė, o sprendžiant klausimą dėl Būrelio narių pašalinimo, įvertinus šio klausimo svarbą, apie valdybos posėdį ir jame spręstiną klausimą bei jo pagrindą turi būti iš anksto pranešta ir asmeniui dėl kurio pašalinimo bus sprendžiamas klausimas, tokiu būdu sudarant sąlygas šiam asmeniui tinkamai pasirengti (CK 1.5 straipsnis). Šiuo gi atveju akivaizdu, kad ieškovai iš anksto nežinojo, kad valdybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl jų pašalinimo iš būrelio. Tai patvirtina ir Kabelių būrelio pirmininko R. M., kaip liudytojo paaiškinimas teisme, kur jis nurodęs, kad 2019 m. spalio mėn. 19 d. vyko visuotinis susirinkimas ir susirinkusiems medžiotojams jis pasakė, kad bus sprendžiamas ir atleidimas iš būrelio narių. Būrelio valdyba nuėjusi pasitarė ir nusprendė ieškovus V. ir V. A. atleisti, tada šis sprendimas buvo paskelbtas visuotiniame susirinkime, ieškovai pasisakė ir išėjo iš būrelio teritorijos. Apie visuotinį susirinkimą buvo paskelbta laikraštyje „Lietuvos Rytas“, skelbime, kad bus sprendžiamas atleidimo klausimas nebuvo nurodyta. Jis patvirtino, kad ieškovai buvo informuoti tik prieš susirinkimą. Kada ieškovams buvo išsiųstas sprendimas dėl jų atleidimo iš Būrelio jis neprisiminė. Kabelių būrelio pirmininkas patvirtino, jog jis vadovavosi būrelio įstatais, nes ieškovai ėjo prieš būrelio interesus teismuose. Jų elgesys neatitiko būrelio elgesio ir moralės normų. V. – nesumokėjo mokesčio, V. – neteisėtai dalyvavo medžioklėje, kai buvo sumedžiotas elnias, apie tai neinformavo Aplinkos apsaugos pareigūnų. Kalbant apie elgesį – tai ieškovai konfliktiški, V. A. buvo ne kartą įspėtas, tačiau valdyboje dėl elgesio svarstytas nebuvo. V. A. taip pat nebuvo baustas, jis tik buvo nušalintas nuo valdybos veiklos. Ieškovai, vykstant teisminiam procesui, gynė žmones, kurie nusižengė taisyklėms. Kabelių būrelio pirmininkas teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad 2019 m. spalio mėn. vykusiame susirinkime ieškovai buvo informuoti apie priimtą sprendimą viešai ir buvo paprašyti palikti visuotinį susirinkimą.
Teisme buvo apklausti liudytojai, buvę ir esami būrelio nariai. Liudytojas R. M., Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugijos skyriaus pirmininkas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad nereikia mokėti mokesčio medžiotojams, kurių amžius virš 70 metų ir 2 grupės invalidams. Jis patvirtino, kad V. A. sumokėjo mokestį 2019 m. lapkričio 5 d. ir jo medžiotojo bilietas buvo pratęstas.
Liudytojas V. V., būrelio narys apie 7 m., teismo posėdžio metu parodė, kad A. buvo medžioklės kolegos. Juos atleido visuotiniam susirinkime – 2019 m. spalio 19 d. Valdybos nariai: R. M., A. M., J. B., S. Ž., V. A.. Valdyba paskelbė, kad juos atleidžia, dauguma susirinkusių tam pritarė. V. buvo atleistas, nes nesumokėjo mokesčio bei jie abu šmeižė būrelį viešai.
Liudytojas V. G., teismo posėdžio metu parodė, kad medžiotojų būrelio nariai, jo kolegos. Vyksta susidorojimas su žmonėmis: dėl etikos, dėl mokesčių. Nesutapo ieškovų ir būrelio pirmininko nuomonės dėl R. M. naudojamų medžioklės būdų, kurie draudžiami Lietuvoje. Kai buvo nagrinėjama jo (V. G.) byla už neteisėtą briedžio sumedžiojimą, V. yra pasakęs, kad jis liudija teisme, bet po to gali būti atleistas iš būrelio. V. A. taip pat buvo kaip liudytojas nagrinėant jo bylą teisme ir davė priesaiką. Anksčiau pirmininkas paskambindavo bei apie susirinkimus skelbdavo ir laikraštyje. Jau apie 2 metus niekas nieko neinformuoja. Jis susirinkime nedalyvavo, nes apie jį nežinojo. Iš kolegų tik sužinojo, kad A. pašalino iš būrelio.
Liudytojas nurodė, kad, kai 2020 m. gegužės mėnesį svarstė jo (V. G.) pašalinimą iš būrelio, jis jokios informacijos irgi negavo. Tik gavo po to, kai jis jau buvo pašalintas iš būrelio, jam priežasčių nenurodė. Vadovaujant R. M., niekada nebuvo jokių svarstymų, jei medžiotojas padaro nusižengimą. Būrelis nekviesdavo pasiaiškinti ir jokių nuobaudų neskirdavo.
Liudytojas G. B., teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena netoliese, dirba kartu. Jis medžiotojų būrelyje buvo nuo 1993 m. iki 2018 m. (jį atleido 2018-12-30). Jie (ieškovai) puikūs žmonės, draugai, sąžiningi, turintys savo nuomonę. Dėl to, kad nesutapo jų ir pirmininko nuomonės juos atleido. M. medžioja neleistinomis priemonėmis. Kai jie tai pasakė pirmininkui, jam tai nepatiko. Apie susirinkimą dažniausiai pasakydavo medžioklės metu arba M. paskambindavo. Jam buvo pranešta, kad atleidimas bus nagrinėjamas 2018-12-30. Susirinkime nedalyvavo, nes pranešimą gavo 2019 metais. Vėliau gavo pranešimą apie atleidimą. Ieškovai jam papasakojo kaip juos atleido. Vyrai suvažiavo į medžioklę ir tada pasakė, kad vyks susirinkimas ir juos pašalino. Jis neprisimena tokių atvejų, kad būrelis būtų kam skyręs nuobaudą. Jis nurodė, kad nėra nusiteikęs prieš būrelio pirmininką.
Liudytojas V. K., teismo posėdžio metu parodė, kad šie žmonės sąžiningi, jie turi savo nuomonę, kurią išsako. Jis būrelio narys nuo 1991 m. Apie susirinkimą pranešdavo telefonu būrelio pirmininkas ar nariai, apie susirinkimą spaudoje – nepranešdavo. 2019 spalio mėn. susirinkime jis nebuvo. Ieškovai atleisti lyg nuo to susirinkimo, dėl to, kad nesutiko nuomonės. Jis nepastovus medžiotojas, tai nežino ar buvo anksčiau atleistų medžiotojų. Jis nežino, kad jie būtų atleisti dėl padarytų pažeidimų. Jis taip pat liudijo G. byloje. Jam niekas nedarė spaudimo, kaip reikia liudyti. 2019 m. spalio 19 d., jam pareikštas griežtas papeikimas. Kad tą dieną bus susirinkimas jis nežinojo bei nežinojo, kad jis bus svarstomas dėl nuobaudos jam skyrimo. Jis tik žinojo, kad bus medžioklė, bet nedalyvavo. Jokio dokumento, kad jam paskirta nuobauda jis negavo. Nurodė, kad jis nepasitiki kai kuriais medžiotojais, todėl ir nemedžioja. Anksčiau jokios nelegalios medžioklės nebuvo.
Liudytojas J. B., teismo posėdžio metu parodė, kad jis būrelio narys daug metų. Ieškovus pažįsta, jie normalūs. Apie susirinkimą pranešė, paprastai valdybos nariai informuoja vienas per kitą, apie tai buvo paskelbta ir laikraštyje. V. A. turėjo žinoti apie susirinkimą. 2019 metais jis (J. B.) buvo valdybos narys, gal 2 metus. Kad valdybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl atleidimo, pranešė būrelio vadovas. Už atleidimą pirmiausiai balsavo valdyba, o po to visuotinis susirinkimas. Visuotiniame susirinkime buvo paprašyta ieškovų pasiaiškinti, po to visi balsavo. V. pašalintas – už būrelio šmeižimą (Grybų šventėje Marcinkonių kiemelyje), V. pašalintas – už mokesčio nesumokėjimą. Ar jie anksčiau buvo bausti jis nežino. Ieškovai turėjo teisę pasiaiškinti. Valdybos posėdyje (5 valdybos nariai) buvo tik iškeltas pasiūlymas atleisti. Jis negali pasakyti ar V. A. buvo pranešta apie posėdį, jis nebuvo įgaliotas pranešti. V. – konfliktiškas, V. – ne. Nauja valdyba buvo išrinkta 2020 m. gegužės mėn., kai vyko visuotinis susirinkimas.
Liudytojas I. M., teismo posėdžio metu parodė, kad jis Kabelių būrelio narys nuo 1986 m. Paskutiniu metu būrelyje vyksta konfliktai. Visuotinis susirinkimas būna medžioklės pradžioje rudenį arba pavasarį. Apie susirinkimą buvo pranešta respublikiniame laikraštyje bei susižinojo vieni per kitus. Visų tiksliai klausimų nežinojo, ar buvo paskelbti visi klausimai – nežino. Dėl atleidimo spręsdavo valdyba. Iš pradžių valdybos nariai, o po to buvo susirinkimas ir buvo balsuojama dėl ieškovų atleidimo ir juos atleido. Jie klausėsi įrašų iš G. bylos ir jam susidarė įspūdis, kad ieškovai eina už brakonierius. Vidą atleido, nes nesumokėjo mokesčio ir dėl V. parodymų teisme. V. atleido dėl etikos - nedraugiškas būrelio nariams. Jis neprisimena ar susirinkimo metu jiems (A.) buvo pasiūlyta pasiaiškinti. V. K. buvo paskirta nuobauda, kad teisme liudijo prieš būrelį. Kai sustabdė jo ( V.) medžioklės veiklą – 2018 m. rudenį, ji buvo medžioklės vadovas. Jį išvadino necenzūriniais žodžiais, jis buvo neblaivus. Konfliktų būdavo ir anksčiau. Anksčiau jis yra matęs susirinkimų skelbimus laikraštyje, šio susirinkimo skelbimo nematė. Prie laužo klausėsi teismo įrašo, buvo ir A.. V. daugiau trukdė, nes kalbėjo. Valdybos posėdyje dalyvavo tik valdybos nariai. Neprisimena ar A. buvo išklausyti. Po balsavimo pirmininkas pasakė Averkoms – jūs laisvi. Jis neprisimena ar iš anksto žinojo, kad susirinkime bus sprendžiamas A. atleidimo klausimas.
Liudytojas R. M., teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. Grybų šventėje bendravo su V. A.. Ar kalbėjo apie medžioklę – nežino. Jie nėra draugai, todėl mano, kad apie medžioklę negalėjo kalbėti.
Liudytojas G. G., teismo posėdžio metu parodė, kad Kabelių medžiotojų būrelyje medžiojo 8-9 m. Vadovavo J. V.. R. M. taip pat medžiojo būrelyje. Jis suorganizavo tą patį kaip dabar, ir prieš J. V.. Kai M. pasakė, kad negalima tam tikromis priemonėmis medžioti, jam vienas iš jo kaimynų pasakė, kad M. jį (G. G.) ir A. šalins iš būrelio. Nurodė, kad ieškovai tinkamai atstovavo būrelį, jie visur dalyvavo. V. būrelio nešmeižė, būreliu didžiavosi ir visada jį tik gyrė. Kai buvo sprendžiamas jo pašalinimo iš būrelio klausimas, jis nieko apie tai nežinojo. Apie susirinkimus žinodavai, jeigu dalyvaudavai medžioklėje, o jei ne – tai ir nežinodavai. Jokių skelbimų apie susirinkimą nebūdavo. Kai ieškovai liudijo teisme, jie būrelio nešmeižė. Jis ir dabar priešiškumo būreliui nejaučia. Nurodė, kad 2019 m. spalio mėn. vykusiame susirinkime ieškovai buvo informuoti apie priimtą sprendimą viešai ir buvo paprašyti palikti visuotinį susirinkimą. Viešai buvo klausomas ir garso įrašas visuotinio susirinkimo metu, klausymas buvo pradėtas prieš valdybos posėdį ir po valdybos posėdžio.
Liudytojas R. M., teismo posėdžio metu parodė, kad jis būrelio narys nuo 2019 m. Ieškovus pažįsta iš matymo. Jis dalyvavo visuotiniame susirinkime, buvo klausoma garso įrašų, bet tie įrašai jam nebuvo įdomūs. Įrašuose girdėjosi kaip kalba tie vyrai. Jų kalba jam pasirodė agresyvoka. Po to vyko balsavimai. Nurodė, kad žinojo, jog vyks visuotinis susirinkimas. Pirmininkas skambino ir pranešė apie tai. Iš pradžių buvo susirinkimas, tada vyko valdybos posėdis, ten svarstė dėl A. pašalinimo iš klubo narių. Kas buvo svarstoma prieš valdybos posėdį jis dabar neprisimena. Valdybos posėdyje dalyvavo tik valdybos nariai, A. valdybos posėdyje nedalyvavo. Išėję valdybos nariai paskelbė sprendimą, o po to balsavo visuotinis susirinkimas, buvo klausoma garso įrašų. Po to kalbėjo A. - daug ir agresyviai. Jie aiškinosi kaltindami kitus. A. buvo atleisti už nederamą elgesį būrelyje ir medžioklėje. Jis girdėjo daug neigiamos informacijos apie juos. Į įrašo esmę jis nesigilino, jam užteko, kad žmonės per daug agresyvūs ir atsižvelgė į medžioklės niuansus (nekorektiška medžioklė).
Liudytojas J. A., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovai teisme liudijo brakonierių naudai. Apie susirinkimą vadovas pranešė telefonu. Kai atvyko į susirinkimą sužinojo, kad bus sprendžiamas A. atleidimo klausimas. Jie pasisakė ir prieš valdybos posėdį ir po jo. Į valdybos posėdį jie nebuvo pakviesti. Girdėjo įraše, kad A. pasakė, kad jie (būrelis) nelegaliai medžioja. Valdybos nariai pasakė, kad juos atleisti už šmeižtą ir agresyvų elgesį.
Analizuojant 2019 m. spalio 19 d. Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašą bei teismui išreikalavus pilną 2019 m. spalio 19 d. Kabelių būrelio valdybos posėdžio protokolą, matosi daug neatitikimų, tai patvirtinęs ir Kabelių medžiotojų būrelio atstovas, advokatas S. Raulušaitis teismo posėdžio metu. Jis pažymėjęs, kad šiame dokumente yra daug klaidų. Jis nurodęs, kad dėl balsavusių valdybos narių – 4 ar 5 nariai, matyt irgi yra rašymo klaida, todėl reikėtų vadovautis teisme prisiekusių liudytojų parodymais. Patvirtino, kad valdybos narys V. A. valdybos posėdyje nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas, nes jis negalėtų pats balsuoti. Jis tvirtino, kad ieškovai buvo pašalinti iš Kabelių medžiotojų būrelio senos valdybos narių, nes nauji nariai dar negalėjo balsuoti.
Iš byloje esančio VĮ Registrų centro rašto „Atsisakymas registruoti Juridinių asmenų registre“ į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio 2019-12-10 prašymą Nr. 22640697, matosi, kad 2019 m. gruodžio 10 d. į Registrų centrą kreipėsi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis (atsakovas šioje byloje) su prašymu įregistruoti pakeistus Būrelio pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis. Šiame VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad VĮ Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Alytaus skyrius išnagrinėjęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą Nr. 22640697, 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. S-84674 (15.1 E) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būreliui buvo nurodę trūkumus (dėl jų teikto prašymo įregistruoti pakeistus Būrelio pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis), dėl kurių nebuvo atlikti prašomi veiksmai bei Registrų centras Būreliui buvo nustatęs terminą iki 2020 m. sausio 13 d. pašalinti trūkumus.
VĮ Registrų centras savo rašte „Atsisakymas registruoti Juridinių asmenų registre“ nurodė, kad atsižvelgdami į tai, kad per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei šio straipsnio 2 dalimi, atsisako įregistruoti pakeistus Būrelio pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis. Taigi Registrų centras atsisakė įregistruoti pakeistus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis. To iš dalies neneigia ir atsakovas, nurodydamas, kad 2019 m. spalio 19 d. sušauktas visuotinis būrelio narių susirinkimas, buvo pripažintas neįvykusiu, tačiau tvirtina, kad įgaliojimus turinti Kabelių būrelio valdyba taip pat tą dieną susirinko į posėdį, kurio metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių.
Teismui kilus abejonėms, kuri Kabelių medžiotojų būrelio valdyba 2019 m. spalio 19 d. posėdžiavo (ar naujai išrinkta ar iki to buvusi) buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą bei pareikalavus pateikti teismui visus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio teiktą (-us) prašymą (-us) VĮ Registrų centras bei prie prašymo (-ų) pateiktus visus dokumentus (protokolų kopijas ir pan.), susijusius su prašymu įregistruoti pakeistus Būrelio pirmininko, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenis, VĮ Registrų centras be kitų dokumentų pateikė ir 2019 m. spalio 19 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio narių susirinkimo protokolą (toliau – Protokolas), jiems pateiktą Kabelių medžiotojų būrelio vadovo, iš kurio akivaizdu, kad visuotinio narių susirinkimo organizatorius Kabelių medžiotojų būrelio valdyba. Iš protokolo matosi, kad 2019 m. spalio 19 d. pirmiausiai buvo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, po to patvirtinta darbotvarkė, išrinktas Kabelių medžiotojų būrelio pirmininkas, išrinkti nauji valdybos nariai (A. M., S. B., V. V., R. M., S. Ž.), Revizijos komisijos nariai, išrinktas kasininkas. Protokole nurodyta, kad išrinkta Kabelių medžiotojų būrelio valdyba susirinko į pirmąjį posėdį bei posėdžio metu be kitų klausimų svarstė Dėl Kabelių būrelio narių padarytų pažeidimų bei nutarė V. A. ir V. A. pašalinti iš būrelio, o V. K. paskirti griežtą įspėjimą. Už balsavo visi 5 valdybos nariai, prieš - nėra. Šiame protokole dargi nurodyta, kad <...> „Kadangi nuobaudos trims Būrelio nariams buvo paskirtos Visuotiniam susirinkimui nepasibaigus, buvo nutarta dėl narių pašalinimo ir nuobaudų skyrimo, balsuoti ir susirinkimo dalyviams“<...>, bei nutarta „Pritarti Kabelių medžiotojų būrelio valdybos sprendimui pašalinti V. A. ir V. A. iš Kabelių medžiotojų būrelio, o V. K. paskirti griežtą įspėjimą.“ Balsuota už – 16, prieš -2. Protokolas patvirtintas susirinkimo pirmininko R. M. ir susirinkimo sekretoriaus V. V. parašais.
Ieškovai nuo pat pradžių teikdami ieškinį bei teismo posėdžių metu tvirtino, kad 2019 m. spalio 19 d. vykusio pirmojo susirinkimo metu - perrinko pirmininką, kasininką, ieškovą V. A. atleido iš valdybos narių, išsirinko naują valdybą bei priėmė naujus narius. Išrinkta nauja valdyba nuėjo pasitarti ir kai grįžo iš pasitarimo pasakė, kad darys visuotinį susirinkimą, dėl jų, ieškovų atleidimo iš būrelio narių. Ieškovų nurodomas aplinkybes patvirtina ir aukščiau analizuotas VĮ Registrų centro pateiktas atsakovo jiems pateiktas 2019 m. spalio 19 d, narių susitinkimo protokolas bei aukščiau aptarti liudytojų G. G., R. M. parodymai teisme bei iš dalies patvirtina ir kitų teisme liudijusių medžiotojų būrelio narių I. M., J. B., J. A. paaiškinimai, kad 2019 m. spalio 19 d. pirmiausiai vyko Kabelių medžiotojų būrelio visuotinis narių susirinkimas, po to valdybos susirinkimas, o po to vėl visuotinis narių susirinkimas.
Šiuo atveju teismas laiko, kad aukščiau aptarti VĮ Registrų centro teismui pateikti dokumentai bei liudytojų parodymai nepaneigė, kad sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio visgi sprendė naujai išrinkta Būrelio valdyba, o VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pakeistus valdybos narių duomenis registre, todėl akivaizdu, kad naujai išrinkta Kabelių medžiotojų būrelio valdyba veikė neteisėtai, tokia valdyba negalėjo priimti jokių sprendimų. Be kita ko, VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti ne tik valdybos narių duomenis, bet ir pakeistus Būrelio pirmininko bei valdybos pirmininko duomenis. Todėl susirinkimų sprendimai yra negaliojantys.
Teismas pažymi ir tai, kad jeigu 2019 m. spalio 19 d. Kabelių medžiotojų būrelio valdyba, kuri priėmė sprendimą dėl ieškovų atleidimo iš medžiotojų būrelio, būtų turėjusi įgaliojimus, vis tiek nagrinėjamoje byloje nustatyta daug procedūrinių pažeidimų pašalinant ieškovus iš Būrelio narių. Būrelis veikia asociacijos pagrindais ir turi būti laikomasi nuostatų. Juridinio asmens organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei buvo pažeistos imperatyvios normos: nepaskelbta darbotvarkė, iš karto vyko ir valdybos posėdis, ieškovai neturėjo galimybės pasiruošti atleidimo klausimui, byloje pateiktų protokolų variantai labai skirtingi, todėl visos šios abejonės turi būti aiškinamos tik ieškovų naudai.
Teismas pažymi, kad ši byla nepriklauso nedispozityvių bylų kategorijai ir šioje byloje teismas nėra aktyvus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai anksčiau nebuvo bausti už Medžioklės taisyklių pažeidimus ar medžioklės klubo įstatų nesilaikymą. Patys ieškovai esančių nesutarimų neneigia ir patvirtina, jog tarp jo ir kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos.
Vis dėlto, teismo vertinimu, tai, kad tarp ieškovų ir Medžiotojų būrelio vadovo bei kai kurių būrelio narių egzistuoja tarpusavio antipatijos, taip pat tai, kad ieškovai savo, galbūt, neigiamą nuomonę apie medžiotojų būrelį, paskelbė teismo posėdžio metu, nagrinėjant kitų būrelio narių administracinio nusižengimo bylas ir jie tai darė davę priesaiką bei nebuvo teismo pripažinti davę melagingus parodymus, dar jokiu būdu neparodo jų diskreditavimo būrelio atžvilgiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje užtikrinta kiekvieno asmens teisė reikšti savo nuomonę.
Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. spalio 19 d. Būrelio valdybos susirinkimo protokole taip pat nėra fiksuota duomenų, kad atsakovas būtų svarstęs švelnesnės sankcijos ieškovams alternatyvą. Nario pašalinimas iš klubo yra griežčiausia sankcija nariui, todėl, teismo vertinimu, klubas galėjo taikyti ir švelnesnę nuobaudą, nei pačią griežčiausią – pašalinimą iš klubo, nes tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojai, nepatvirtino, jog ieškovai buvo bausti už medžioklės įstatymų nesilaikymą.
Apibendrindamas anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad, įvertinus byloje surinktą medžiagą, atsakovo priimtas ir šioje byloje skundžiamas nutarimas pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negalėtų būti laikomas teisingu ir proporcingu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo (dėl nario pašalinimo) nagrinėjimui ir kad tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šios garantijos dėl pasirengimo nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Teismas pažymi, jog esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, pats Kabelių būrelio pirmininkas teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad apie 2019 m. spalio 19 d. vyksiantį visuotinį susirinkimą buvo paskelbta laikraštyje „Lietuvos Rytas“, tačiau šiame skelbime, kad bus sprendžiamas ieškovų atleidimo iš būrelio klausimas nebuvo nurodyta. Jis patvirtino, kad ieškovai buvo informuoti tik prieš susirinkimą. Taigi, galima teigti, kad į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas ieškovų pašalinimo klausimas ir nenurodyta konkreti šalinimo priežastis – konkretūs įstatų ar kitokie pažeidimai. Tai reiškia, kad buvo pažeista atsakovų, kaip būrelio narių konvencinė teisė iš anksto, prieš protingą terminą būti išsamiai ir aiškiai informuotiems apie svarstomus asociacijai ir ypač ieškovams reikšmingus klausimus, buvo pažeista teisė būti susipažinusiems su duomenimis apie šalinamo asociacijos nario galimai padarytais pažeidimais, su duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais šiuos galimus pažeidimus, taigi buvo pažeista teisė gauti informaciją, reikšmingą susidaryti nuomonei svarstomu klausimu.
Tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas susirinkimas, jiems turi būti iš anksto žinoma darbotvarkė, o darbotvarkės klausimai turi būti aiškūs, trumpai suformuluoti, konkretūs, o ne menantys. Juo labiau, kai tai liečia asmenį, kurio elgesys bus svarstomas, t. y. jis turi aiškiai žinoti tarybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio jam inkriminuojamo pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad tiek ieškovui, tiek ir kitiems susirinkimo nariams, nebuvo sudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiek medžiotojų būrelio nariai, tiek valdybos nariai sprendė ieškovų pašalinimo klausimą iš anksto nepasirengę, neturėdami reikalingos ir būtinos informacijos, nežinodami, kokiais konkrečiai neteisėtais ar neleistinais veiksmais, kokiuose įstatų punktuose numatytais pažeidimais kaltinami ieškovai, kokiais duomenimis ir kokiais dokumentais grindžiamas kaltinimas. Tokią nuomonę patvirtina ir byloje pateikta rašytinė medžiaga – atsakovo pateikti Kabelių medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo išrašas, susirinkimo posėdžio protokolas bei Registrų centro pateiktas narių susirinkimo protokolas, liudytojų parodymai, iš kurių aiškiai matyti, jog klubo nariai tiksliai nežinojo, už ką rengiamasi šalinti ieškovus. Ieškovų teigimu, nei visuotinio susirinkimo metu, nei iki jo, jiems nebuvo aiškiai nurodyta, kokius konkrečius pažeidimus jie padarė, tik buvo pasakyta, kad ieškovas V. A. nesumokėjo 15,00 Eur mokesčio bei abu ieškovai šalinami iš būrelio dėl etikos pažeidimų ir būrelio šmeižimo (susirinkusiems nariams buvo duota klausyti teismo posėdžio įrašai, kur ieškovai liudijo teisme administracinio nusižengimo byloje). Kaip minėta, susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymas. Ieškovų pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime.
Kaip jau minėta, kasacinio teismo yra reikalaujama tiksliai suformuluoti padarytus asociacijos nario pažeidimus, nurodant tiek konkretų teisinį pažeidimo pagrindą, tiek ir konkretų faktinį pažeidimo pagrindą. Taip pat privaloma atsižvelgti į tai, kad asociacija gali taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), o ne pašalinimą iš klubo. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad toks atsakovo elgesys, kai ieškovui nesuteikiama pilna informacija, yra teisiškai nepagrįstas ir sprendimas pašalinti asociacijos narį iš atsakovo narių laikomas priimtu esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus.
Nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoti konkretūs ieškovo neleistini veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip neetiški, turėjo būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ir punktas, nurodyta medžioklės taisyklių konkreti formuluotė ir jos pažeidimas, konkretaus etikos kodekso, etikos taisyklių punktas, straipsnis, dalis ar konkreti etikos taisyklė arba suformuluota etinė nuostata, kuri yra įtraukta į atsakovo priimtus dokumentus, įstatus, valdybos nutarimą, visuotinio susirinkimo sprendimą ar pan.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas, į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl narių pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas, nei asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Minėtas pažeidimas taip pat sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio yra neteisėtas jau vien dėl šio ir pirmiau įvardintų kitų procedūrinių pažeidimų. Be to, iš anksčiau aptarto nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė darbotvarkės suformavimo procedūros, taigi visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškovų V. A. ir V. A. pašalinimą iš Kabelių medžiotojų būrelio narių neteisėtu, todėl ieškovų ieškinys tenkinamas ir pripažįstamas negaliojančiu Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių medžiotojų būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimas dėl ieškovų V. A. ir V. A. pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio narių (CK 1.138 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šį ieškinį dėl Kabelių medžiotojų būrelio valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo jų patirtą neturtinę žalą po 3000 Eur kiekvienam. Nurodo, kad pašalinus juos iš būrelio narių, su jais buvo susidorota, kaip nepalankiais nariais pirmininkui, nes visada turėjo savo nuomonę su medžiokle susijusių klausimų sprendimu. Medžioklė jų pagrindinis hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jie ilgamečiai medžiotojai nuo 1992 metų. Pažymėjo, kad jų pogrupio apie medžioklę ir kitus medžioklės reikalus neinformuodavo, nors jų pogrupyje buvo ir valdybos narys, ieškovas V. A. taip pat neinformavo ir apie dviejų naujų būrelio narių priėmimą. Jų manymu tai tik įrodo Kabelių medžiotojų būrelio pirmininko R. M. piktavališką nusistatymą ir sprendimų priėmimą jų atžvilgiu, dėl kurių yra patiriama žala. Dėl pašalinimo iš būrelio išgyvena negatyvius jausmus, buvo pažeminti, pažeista jų garbė ir orumas, pašlijo jų sveikata, vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti.
Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad ieškovai kelis metus iki atleidimo iš būrelio, medžiojo retai, nors yra ilgamečiai medžiotojai. Nors ieškovai ir teigia, kad dėl atleidimo iš būrelio vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti, bet to neįrodė jokiais dokumentais, todėl jų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-417/2013 nurodė, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad neturtinė žala padaryta nusikaltimu ar kad ji padaryta jų sveikatai, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Jie (ieškovai) nurodo, kad dėl priimto sprendimo pašalinti iš būrelio, jiems užkirsta galimybė užsiimti pamėgta veikla, kuri yra jų laisvalaikio praleidimo būdas, šiais sprendimais ieškovai buvo pažeminti, kitų medžiotojų klubo narių ir kitų kolegų medžiotojų akyse padaryti pažeidėjais, nepagrįstai apkaltinti. Pašlijo jų sveikata, vartoja medikamentus kraujospūdžiui mažinti, tačiau teismo vertinimu, tokie abstraktaus, teorinio pobūdžio teiginiai neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Kadangi dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų būrelio (klubo) narių, kitų klubo narių teisių pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo nenumato įstatymai, manytina, kad nėra šiuo atveju teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo po 3000 eurų kiekvienam atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinys dėl pagrindinio reikalavimo - pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio valdybos 2019 m. spalio 19 d. nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio narių, tenkintinas, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
Byloje pateikti duomenys, jog ieškovams V. A. ir V. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais buvo teikiama antrinė teisinė pagalba bei pateiktomis pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtinama, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Vidui A. – valstybė turėjo - 744,32 Eur išlaidų, o dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. A. – 716,43 Eur išlaidų. Ieškovas V. A. taip pat sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Teismas šioje byloje turėjo 33,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, juridinio asmens kodas 193001898, 2019 m. spalio 19 d. valdybos posėdžio nutarimą dėl ieškovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš Kabelių medžiotojų būrelio narių.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, juridinio asmens kodas 193001898, ieškovui V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, juridinio asmens kodas 193001898, 1460,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą V. A. ir V. A., valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelio, juridinio asmens kodas 193001898, į valstybės biudžetą 33,35 Eur (trisdešimt tris eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė