Civilinė byla Nr. e2-1676-897/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25816-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1;

2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 3.2.3.8;

2.3.4.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,

sekretoriaujant Lilijai Miftachovai,

dalyvaujant ieškovei D. B.,

ieškovės atstovui advokatui Bogdan Chranovskij,

atsakovui M. P.,

atsakovo atstovei advokatei Birutei Strimaitytei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Danai Sederevičienei, Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo M. P. priešieškinį.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo vaiko naudai išlaikymą, po 300 Eur į mėnesį (indeksuojant), iki vaiko pilnametystės (lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriant ieškovę); priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėn., 11*300 = 3300 Eur; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini) spalio mėnesio kartu negyvena. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Mažiausia suma, reikalinga tenkinti būtiniausius vaiko poreikius, yra 607 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamų neužtenka tam, kad pilnai patenkinti vaiko poreikius. Ieškovė dirba, jos pajamos - 485 Eur po mokesčių. Atsakovas gauna vaiko pinigus, 70 Eur per mėnesį, apmoka už vaiko darželį - 60 Eur. Padidintų poreikių vaikas neturi. 

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir prašė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, atitinkamai - 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Papildomai paaiškino, kad sūnus yra mažas, todėl turi būti su mama. Vaiko ryšys su mama yra labai stiprus, abu daro valgyti, pramogauja, ruošia pamokėles ir pan. Vaikas turi bendraamžių draugų, su kuriais bendrauja, eina į gimtadienius vieni pas kitus. (duomenys neskelbtini) rajone yra močiutės sodyba, kurioje taip pat daug laiko praleidžia. Močiutė padeda prižiūrėti vaiką. Atsakovo dabartinė draugė su jos sūnumi elgiasi netinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su atsakovu. Nors atsakovas su vaiku elgiasi gerai, bet jos atžvilgiu buvo smurtaujama, dėl ko jie ir išsiskyrė. Dabar jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra 500 Eur, 235 Eur moka už buto nuomą, 160 Eur skiriami komunaliniams mokesčiams, apie 140 Eur kiekvieną mėnesį išleidžiama vaiko poreikiams. Valstybės skiriamus „vaiko pinigus“ gauna atsakovas, iš kurių apmoka vaiko darželį. Šiuo metu gyvenimo draugo neturi, gyvena viena su sūnumi. Šiai dienai su atsakovu dėl bendravimo su vaiku ginčų nėra. Nuo š.m. balandžio pirmos jos darbo grafikas yra nuolatinis, nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val., savaitgaliais nedirbs. Darželyje vaikas yra nepaklusnus, kandžiojasi, susimuša su kitais vaikais. Už gerą vaiko elgesį stengiasi palepinti saldumynu, leidimu suptis ir pan. Apie pusmetį, iki karantino 2020 m. kovo mėnesį, vaikas buvo po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Ji buvo paėmusi ilgą nedarbingumo pažymėjimą, kai nebuvo kur vaiko palikti, tai šituo laikotarpiu vaikas taip pat su abiem tėvais buvo po dvi savaites. Jai grįžus į darbą, jos darbo grafikas buvo slenkantis (kas keturias dienas), todėl sutarė su atsakovu, kad per jos laisvas dienas vaikas bus su ja, o kai ji dirbs – vaikas bus su tėvu. Dabar šalys susitarė, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bus po savaitę. Atsakovas ir pernai ir šiemet pirko vaikui ir drabužius, ir batus. Sutarimas yra toks, kad kai vaikas būna su ja, visas vaiko išlaidas dengia ji, o kai vaikas būna pas atsakovą – visas vaiko išlaidas dengia jis. Vaikas su kiekvienu iš tėvų būna 50x50. Ieškiniu prašoma priteisti vaikui išlaikyti 300 Eur suma yra per didelė. Normalu, jei ir toliau vaikas bendrautų su abiem tėvais po savaitę ar po dvi savaites. Po išsiskyrimo, iš pradžių nesutarimų buvo, bet dabar priekaištų atsakovui dėl vaiko bendravimo tvarkos neturi. Ji moko vaiką rusų ir anglų kalbos, o atsakovas moko matematinių ir panašių dalykų, gal atsakovas yra griežtesnis, bet vaikas noriai eina pas atsakovą, ji pati dėl atsakovo elgesio su vaiku priekaištų neturi. Ugdymo būrelių mokamų vaikas nelanko, specialių poreikių vaikas neturi, vaikas registruotas pas atsakovą, bet tai buvo padaryta jai nežinant, išlaikymo atsakovas vaikui nemoka, nes kiekvienas apmoka konkrečias patiriamas išlaidas, kai vaikas būna su juo.

Ieškovės atstovas advokatas Bogdan Chranovskij baigiamosiose kalbose palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Atsižvelgiant į pakankamai mažą vaiko amžių, vaiko atskyrimas nuo motinas tokiame amžiuje padarys jam daugiau nepataisomos žalos, nei naudos. Vaikui augant, vaiko interesai gali keistis, paaugęs vaikas pats gali išreikšti norą gyventi su tėvu, todėl sprendimas šioje dalyje ateityje gali būti keičiamas, priklausomai nuo vaiko nuomonės. Atsakovas neįrodė, kad vaiko elgesys po pabuvimo su motina kardinaliai pasikeičia į neigiamą pusę ir tai nėra pagrindas dėl šios priežasties nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Yra visos sąlygos vaiko gyvenamajai vietai nustatyti su motina. Kadangi atsakovas net neklausia ieškovės nuomonės vaiko auginimo klausimu, todėl neabejotinai turi būti nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kurios laikytųsi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Sutiko, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove - atmesti; teismui, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, iš atsakovo M. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 110 Eur išlaikymo mokamo kas mėnesį; ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. P. dėl 3300 Eur įsiskolinimo atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pripažįsta savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką S. P. ir savo pareigą vykdo nuo nepilnamečio vaiko gimimo. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mano, kad jis yra per didelis, neatitinkantis nei vaiko poreikių, nei jo paties materialinių galimybių. Be to, prašymas priteisti nepilnamečiui vaikui 300 Eur išlaikymą nepagrįstas dar ir dėl to, kad vaikas iš esmės gyvena su abiem tėvais vienodą laiką, t.y. po 2 savaites, todėl ieškovė nepatiria jokių didesnių vaiko išlaikymo išlaidų, nei atsakovas. Ieškovė nepateikė jokių tikslių duomenų, kokius poreikius turi nepilnametis vaikas, kokias pagrįstas ir protingas vaiko poreikiams skirtas išlaidas patiria ieškovė. Atsakovas supranta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui bet kokiu atveju yra skiriamos lėšos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos pateikti tokių išlaidų skaičiavimus ir pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės nurodomos 150 Eur išlaidos maistui yra nepagrįstai didelės, nes vaikas lanko darželį, kur visą dieną gauna maitinimą, o išlaidas už darželį padengia atsakovas, maistas vaikui yra perkamas tik savaitgaliui ir vakarui užkandžiams, todėl neviršija 90 Eur per mėnesį, išlaidos drabužiams, avalynei taip pat yra aiškiai per didelės, išlaidų kompiuteriui ir Internetui vaikui taip pat nėra, nes jis juo nesinaudoja, atsakovas sutinka su sveikatos priežiūros išlaidomis, nėra pateikta ir buto ar kokių panašių išlaidų pagrindimo, taip pat visiškai neaišku, kokį gimtadienį kas mėnesį švenčia vaikas, tačiau atsakovas pripažįsta, kad vaiko išlaidos, skirtos pramogoms - per mėnesį siekia apie 10 Eur, atsakovas nesutinka, kad per mėnesį vaiko lavinimui reikia 20-30 Eur, iš esmės vaikui yra perkami pieštukai ir panašios kanceliarinės išlaidos, o spalvinimo knygelės yra atsispausdinamos nemokamai internete, todėl išlaidos siekia apie 10 Eur. Atsakovas neginčija, kad vaikui reikalingi baldai, tačiau tai nėra kasdienės išlaidos ir dėl padengimo yra galimybė šalims susitarti individualiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokias išlaidas patiria ir atsakovas (kaip pasisakyta aukščiau - vaikas gyvena vienodą laiką ir pas atsakovą). Pagal ieškovės pateiktą išlaidų lentelę bei jos analizę matyti, kad ji vaiko poreikiams yra preliminariai paskaičiavusi 150 Eur per mėnesį, kas reikštų, kad atsakovas turėtų skirti 75 Eur per mėnesį. Pateikti skaičiavimai rodo, kad prašymas priteisti 300 Eur išlaikymą yra nepagrįstas. Ieškinyje nurodoma, kad vertinamasis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai suprastina, kad pati Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui taip pat turi skirti ne mažiau kaip pusė minimalios algos, t.y. ne mažiau kaip 303 Eur. Tačiau, sprendžiant pagal pateiktus bylos dokumentus, bei informaciją apie ieškovės gaunamas pajamas - menkai tikėtina, kad ji pati nepilnamečio vaiko išlaikymui gali teikti ir teikia 303 Eur per mėnesį arba tai daro šiuo metu. Atsakovas tuo nori paaiškinti, kad iš esmės akivaizdu, kad įvertinus abiejų tėvų materialines galimybes, vaiko poreikiams tenkinti yra skiriama mažesnė pinigų suma, nei yra paskaičiavusi pati ieškovė. Atsakovo skaičiavimu nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra skiriama 276,50 Eur. Šią sumą sudaro: maistas 90 Eur, drabužiai 20 Eur, avalynė 10 Eur, lavinimo priemonės, žaislai 10 Eur, išlaidos higienai 10 Eur, būsto išlaidos 25 Eur, vaistai ir gydymo išlaidos 10 Eur, pramogos 10 Eur, išlaidos už darželį 73,50 Eur, išlaidos už būrelį 18 Eur. Abu tėvai, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius turi skirti nepilnamečiui vaikui - po 138,25 Eur per mėnesį, kadangi 60,06 Eur valstybė skiria vaiko paramą, tai kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tenka po 108,25 Eur. Atsakovas yra sudaręs su AB „(duomenys neskelbtini)“ Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būstui su priklausiniu įsigyti ir yra prisiėmęs 50 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą, taip pat sudaręs su AB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5000 Eur kredito, kuris buvo paimtas nekilnojamojo turto - buto remontui. Atsakovas yra apdraudęs nepilnametį vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, ir per metus moka po 45,35 Eur. Šiuo metu atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimų kreditoriams 304,88 Eur sumai. Atsakovas taip pat moka kas mėnesį po 20 Eur už namo, kuriame yra butas renovaciją, komunalines išlaidas - apie 4,53 Eur už vandenį, 39,30 Eur už telefoną ir internetą, 19,11 už daugiabučio namo bendrąsias išlaidas. Iš pateikto matyti, kad atsakovas skiria 391,60 Eur kas mėnesį būsto išlaikymui, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, vaiko draudimui. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti įsiskolinimą už 11 mėn., 11*300 - 3300 Eur, kadangi šalims pradėjus gyventi atskirai jis visada išlaikė ir išlaiko vaiką, o ieškovė niekada nėra pareiškusi, kad skiriamo išlaikymo pageidauja daugiau. Be to, nepilnametis vaikas gyvena su abiem šalimis - vienodą laiko tarpą ir tuo laikotarpiu kiekviena iš šalių vaiką išlaiko. Atsakovas sumokėjo ieškovei 260 Eur (tai patvirtinama išraše iš banko), taigi dalis vaiko pinigų ieškovei yra pervesta ir sumokėta. Atsakovas taip pat skiria lėšų nepilnamečio vaiko aprangai, kirpyklai, vaistams (tai patvirtinama išraše iš banko). Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ieškinyje nėra pateikta jokių duomenų, kad tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo metu abi šalys yra bendrai sutarusios, kad nepilnametis vaikas praleidžia su ieškove ir atsakovu vienodą laikotarpį, t.y. po dvi savaites iš eilės. Nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesio šalys susitarė, kad nepilnametis vaikas gyvens su kiekviena iš šalių lygiomis dalimis - po 4 dienas pas kiekvieną iš šalių, o 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną bei šalims nusprendus dalyvauti mediacijoje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei kitų susijusių klausimų išsprendimo, šalys kartu nusprendė, kad nepilnametis vaikas pas kiekvieną iš jų gyvens po 2 savaites iš eilės. Tokia bendravimo tvarka yra realiai įgyvendinama ir šiuo metu. Pagal 2020-09-21 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaiką ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai būna skyrium nuo jo, tuo tarpu - mamos nepasiilgsta. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas priešieškiniu prašo: nustatyti nepilnamečio S. P. gyvenamąją vietą su tėvu M. P.; nustatyti D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tokiu būdu: 1) D. B. bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. kiekvieno mėnesio antrą savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro; 2) D. B. iš anksto suderinusi su M. P. turi teisę bendrauti su S. P. kitu laiku iš anksto suderinusi tai su M. P.; 3) D. B. su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Motinos dieną; 4) D. B. norėdama laikinai išvykti su S. P. už Lietuvos Respublikos ribų įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su M. P.. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; 5) D. B. ir M. P. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su S. P. kiek tai susiję jo interesų bei poreikių (informaciją apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); 6) S. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; priteisti iš D. B. S. P., išlaikymui po 130 Eur mokamų kas mėnesį iki S. P. sulauks pilnametystės, indeksuojant išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti M. P. uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko išlaikymui gautas lėšas; priteisti iš D. B. M. P. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui šalių nustatyta bendravimo tvarka laikinai kito, nes ieškovė turėjo sveikatos problemų ir negalėjo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, tačiau vėliau ir šiuo metu nepilnametis vaikas ir toliau praleidžia po dvi savaites gyvendamas su kiekvienu iš tėvų. Susiklosčiusi situacija turi būti pakeista, kadangi jau kuris laikas nepilnametis vaikas aiškiai išreiškia norą būti su atsakovu ilgiau, o ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui savo aplinkoje. Atsakovas mano, kad nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu kadangi vaikui augant matyti, kad jis nori daugiau laiko praleisti su atsakovu, o ir atsakovas turi galimybę užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Nuo pat nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas intensyviai dalyvavo jo auklėjime, nuolat juo rūpinosi, todėl vaikas yra labai prisirišęs prie tėvo ir labai nori su juo būti kiek įmanoma daugiau. Tarp tėvo ir sūnaus yra nusistovėjęs itin stiprus emocinis ryšys, kuris nuolat yra stiprinamas jiems būnant kartu. Atsakovas, būdamas su nepilnamečiu vaiku, ne tik rūpinasi jo gerbūviu, bet taip pat jis nuolat su juo užsiima, žaidžia įvairius ugdymą skatinančius žaidimus, bendrauja, skaito knygas, kitaip lavina. Atsakovas labai aktyviai domisi vaiko ugdymu - nuolat teiraujasi darželio auklėtojų apie nepilnamečio vaiko pasiekimus, nuotaikas, atsakovas taip pat rūpinasi ir nepilnamečio vaiko sveikatos būkle, būtent atsakovas nuolat lydi nepilnametį vaiką į gydymo įstaigą - polikliniką. Nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu ir su juo daugiau praleisti laiko. Kai atsakovas atveža vaiką pas ieškovę, jis visada verkia ir nenori skirtis su tėvu, o būdamas su atsakovu, vaikas būna labai laimingas. Iš 2020-09-21 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaiką ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai būna skyrium nuo jo, tuo tarpu - mamos nepasiilgsta. Atsakovas dirba pagal suminės darbo laiko apskaitą ir tai sudaro jam geras sąlygas dalyvauti vaiko užklasiniuose renginiuose ar esant reikalui kur nors jį nuvežti dienos metu. Atsakovas šiuo metu yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą - dviejų kambarių butą, kurį įsirenginėja, vienas kambarys bus skirtas vaikui, taigi vaikas po 1 mėnesio jau turės savo pastovią gyvenamąją vietą ir komfortišką aplinką. Atsakovas nepilnamečiui vaikui gali užtikrinti geresnes gyvenimo, ugdymo ir kitas sąlygas. Atsakovas turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl kartu su nepilnamečiu vaiku labai dažnai vyksta ir gyvena pas atsakovo motiną B.P. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas prašo teismo vadovautis išdėstytais atsiliepimuose argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog išsikraustė iš nuomojamo su ieškove buto (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį. Kadangi tuo metu ieškovė dirbo kas keturias dienas, tai vaikas taip ir buvo kas keturias dienas tai pas vieną, tai pas kitą. Vaiką išlaiko po lygiai, vaikas su kiekvienu iš tėvų laiko praleidžia praktiškai po lygiai. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Su auklėtojomis jis bendrauja, žino vaiko problemas, stengiasi jas spręsti pasitardamas su auklėtojomis. Mano, kad vaiko globa turėtų būti priskirta jam, su vaiku jis turėtų praleisti 2/3 laiko, o su ieškove – 1/3. Po buvimo su juo vaikas darželyje būna labiau disciplinuotas, o po buvimo su mama – labiau išsiblaškęs ir išdykęs. Atsakovo mama gyvena (duomenys neskelbtini), ilgus metus dirbo pedagoge, ji moka užimti vaiką, daro teigiamą įtaką vaikui. Jis su vaiku lavina vaiko ranką, kad galėtų rašyti, kirpti, mintinai skaičiuoja lengvas užduotėles, laisvai skaito lengvesnį tekstą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio iki pirmo karantino 2020 m. kovo mėnesio vaikas po keturias dienas buvo su kiekvienu iš tėvų, vėliau tai pasikeitė į savaites, kiekvienu kartu tariasi tarpusavyje dėl konkrečių savaičių. Išeidamas iš bendro nuomojamo būsto jis visas sąskaitas apmokėjo, skolų išeidamas nepaliko, iki gruodžio mėnesio rūbus skalbė, nes ieškovė neturėjo skalbimo mašinos, dengė smulkias išlaidas, kai pamatydavo, kad vaikui kažko reikia – nupirkdavo. Ieškovė niekada jam nėra sakiusi, ką vaikui reikia nupirkti. Pusę laiko vaikas buvo pas jį, jis vaiku rūpinosi visapusiškai, todėl jokio išlaikymo įsiskolinimo tikrai nėra. Kai vaikas eina į darželį, pusryčiauja darželyje, grįžęs vakare vieną labai nedidelį pavalgymą turi, todėl darbo dienomis išlaidos nedidelės, savaitgaliais – kai vaikas valgo visus valgius namuose – išlaidos būna didesnės, bet maistui per savaitę vaikui pakanka 20 Eur. Iš viso vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka apie 270 Eur. Jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 950 Eur, išlaidas sudaro: 230 Eur paskola už būstą, 70 Eur paskolą už remontą, 40 Eur paskola už gartraukį ir kaitlentę, 10 Eur paskola už kriauklę ir kraną, 40 Eur už telefoną ir televiziją, 70 Eur komunaliniai mokesčiai, kuro išlaidos didelės, nes mama gyvena toli. Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo pas save jis priėmė vienašališkai, nes po išsiskyrimo su ieškove, jis nežinojo, ko tikėtis iš ieškovės, o dėl vaiko darželio jo gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini) mieste yra labai svarbus. Visais vaiko klausimais jis tariasi su ieškove, bet jei kompromiso rasti nepavyksta, siekiant geriausių vaiko interesų, jis kai kuriuos sprendimus priima vienašališkai. Šiuo metu turi gyvenimo draugę.

Atsakovo atstovė advokatė Birutė Strimaitytė prašė ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Iki bylos iškėlimo teisme ginčo tarp šalių net nebuvo, kad atsakomybę dėl vaiko turi prisiimti abu tėvai. Pradėjus šalims gyventi skyriumi, atsakovas didžiąją laiko dalį turėjo derintis prie ieškovės darbo grafiko, kuris buvo slenkantis, todėl vaikas daugiau laiko būdavo su atsakovu. Pagal faktinį vaiko buvimą su kiekvienu iš tėvų akivaizdu, kad vaiko gyvenamoji vieta pagal nerašytą taisyklę buvo su atsakovu, nes jis gauna „vaiko pinigus“, atsakovo bute yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta ir pan. Sprendimu reikia tik įforminti tai, kas realiai yra pagal faktinę padėtį. Atsakovo darbo grafikas leidžia jam lanksčiau prisiderinti prie vaiko poreikių ir dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovas nėra formalus tėvas, nuperkantis daiktus ir kartais susitinkantis su vaiku, priešingai – atsakovas realiai užsiima vaiko ugdymu, lavinimu ir pan. Nei ieškovė, nei atsakovas viso proceso metu vienas apie kitą nieko blogo nepasakė, todėl protingiausia žiūrėti į byloje esančius dokumentus ir tai, kas juose užfiksuota. Pats vaikas yra išsakęs nuomonę, kad jis geriau jaučiasi pas tėtį, bet jam patinka gyventi ir pas vieną, ir pas kitą, nes taip yra smagiau. Pas atsakovą vaikas jaučiasi komfortiškiau, nes pas tėtį minkštesnė lova, be to, atsakovo butas priklauso jam nuosavybės teise, o ieškovė būstą nuomojasi. Nors ir labai maža dalimi, bet vis dėlto vaikas labiau pasiilgsta tėvo, kas rodo didesnį vaiko emocinį ryšį su tėčiu, kuris nuolat domisi vaiko kasdienybe, tuo tarpu ieškovė apie vaiko dienos eigą pasiteirauja kartais. Ieškovė labiau žaidžia su vaiku, o atsakovas vaiką auklėja, ugdo. Byloje esanti vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų lentelė parodo, kad procentine išraiška vaikas daugiau buvo su tėvu, todėl ir toliau būtų tinkama nustatyti, kad vaikas su ieškove būtų savaitę, o su atsakovu – tris savaites. Tokia tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai yra tokie, kad iš atsakovo reikėtų priteisti 200 Eur. Atsakovas paskaičiavo realius vaiko poreikius pagal pirkinių kvitus, iš šios sumos atėmus valstybės mokamus pinigus ir padalinus iš dviejų, gaunasi, kad iš kiekvieno iš tėvų turėtų būti priteisiama po 138,25 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis. Jeigu teismas nuspręstų vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o bendravimo tvarką – po dvi savaites, tai išlaikymas irgi turėtų būti mažinamas pusiau. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikas gyveno ir su vienu, ir su kitu iš tėvų, kiekvienas iš jų atitinkamai rūpinosi, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra ir jis negali būti priteisiamas. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio S. P. nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė D. B. su nepilnamečiu sūnumi S. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena 1 kambario apie 35 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas yra nuomojamas (nuomos kaina - 200 Eur/mėn.). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. D. B. nurodė, jog su vaiko tėvu sutaria gražiai, nekonfliktuoja, pavyksta susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos bendru sutarimu, keičiasi informacija apie vaiką, bendradarbiauja. 2 savaites vaikas buvo su motina, kitas 2 savaites būna su tėčiu. Tarnybos darbuotojai telefonu susisiekus su atsakovu M. P., šis paaiškino, jog šiuo metu jo bute adresu (duomenys neskelbtini), vyksta remonto darbai ir vaikui svečiuotis bei likti su nakvyne nėra sudarytos sąlygos, šiuo metu svečiuojasi pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini). Darbuotoja lankėsi M. P. mamos B. P. gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog M. P. su nepilnamečiu sūnumi S. bei savo mama B. P. gyvena 5 kambarių apie 100 kv. m ploto name su visais patogumais. Prie namo yra 60 arų sklypas. Anot B. P., būstas priklauso jai. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Apsilankymo metu M. P. nurodė, jog visiškai nesutinka su D. B. ieškiniu, jis netgi daugiau prisideda prie vaiko išlaikymo. Dvi savaites S. gyvena su juo ir tas dvi savaites vaikas be pirkinių yra visiškai ir pilnai jo išlaikomas. Nepilnametis S. lanko (duomenys neskelbtini) (apie 70 Eur/mėn.), darželyje papildomai lanko sporto pamokėles (apie 10 Eur/mėn.). Berniuko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Apsilankymo metu S. bendravo noriai, sakė, kad patinka pas močiutę. Berniukas teigė, jog labai myli tėtį, tėtis jį išmokė skaičiuoti ir skaityti. Jei tėtis išvyksta į (duomenys neskelbtini), jis jo labai pasiilgsta ir liūdi. Paklausus vaiko, ar jis pasiilgo mamos ir nori važiuoti pas ją, berniukas papurtė galvą ir nurodė, kad nepasiilgo mamos bei nenori pas ją važiuoti. Apsilankymo metu pastebėta, jog tėvą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priešieškinio nurodė, jog abiejų tėvų gyvenamoji aplinka yra tinkama augti šalių nepilnamečiam vaikui. Taip pat pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų apie kurios nors iš šalių netinkamą elgesį su vaiku ar apie padarytus vaiko teisių ar interesų pažeidimus. Tarnybos nuomone, abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti savo sūnumi S. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog vaikų, kaip visaverčių asmenybių, raidai, vystymuisi reikalinga abiejų tėvų parama, rūpestis. Tėvas ar motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai sunkiausia - gerbti vaikų teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su kitu iš tėvų bei užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Abu tėvai privalo gebėti atliepti vaikų poreikius. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė bendrautų su sūnumi S. kiekvieno mėnesio antrą savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro. Patenkinus atsakovo prašymą, vaikas su mama bendrautų tik 1 savaitę per mėnesį. Bylos duomenimis, šalių bendru sutarimu S. jau ilgą laiką 2 savaites per mėnesį gyvena su tėvu, 2 savaites - su motina. Taigi šiuo metu kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia panašiai laiko. Nė viena iš šalių neužsiminė, jog tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka būtų netinkama vaikui ar keltų kokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovo siūloma ieškovės bendravimo su vaiku tvarka galimai būtų per siaura, neužtikrinanti vaiko teisės nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančia motina bei nesudaranti sąlygų jai nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas nėra svarbus kriterijus, nes abi šalys sutinka, kad bendravimo tvarka turėtų būti po lygiai su abiem tėvais. Abu geba tinkamai pasirūpinti vaiku, pas abu yra geros sąlygos vaikui augti. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta savaitėmis su vienu ir su kitu, atskirai aptariant mamos gimtadienį, tėvo gimtadienį, vaiko gimtadienį ir panašias šventines dienas. Nustačius su bet kuriuo, ar tėčiu, ar mama, vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į bendravimo tankumą, išlaikymo dydis turi būti adekvatus. Be to, turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad augant vaiko poreikiai keisis, pradėjus lankyti mokyklą ir mokamus būrelius, išlaidos natūralu, kad didės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko S. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą su ja. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus yra mažas, todėl turi būti su mama. Vaiko ryšys su mama yra labai stiprus, abu daro valgyti, pramogauja, ruošia pamokėles ir pan. Vaikas turi bendraamžių draugų, su kuriais bendrauja, eina į gimtadienius vieni pas kitus. (duomenys neskelbtini) rajone yra močiutės sodyba, kurioje taip pat daug laiko praleidžia, močiutė padeda prižiūrėti vaiką. Pažymėjo, kad atsakovo dabartinė draugė su jos sūnumi elgiasi netinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su atsakovu. Atsakovas priešieškiniu prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi jau kuris laikas nepilnametis vaikas aiškiai išreiškia norą būti su atsakovu ilgiau, o ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui savo aplinkoje. Nuo pat nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas intensyviai dalyvavo jo auklėjime, nuolat juo rūpinosi, todėl vaikas yra labai prisirišęs prie tėvo ir labai nori su juo būti kiek įmanoma daugiau. Tarp tėvo ir sūnaus yra nusistovėjęs itin stiprus emocinis ryšys, kuris nuolat yra stiprinamas jiems būnant kartu. Atsakovas, būdamas su nepilnamečiu vaiku, ne tik rūpinasi jo gerbūviu, bet taip pat jis nuolat su juo užsiima, žaidžia įvairius ugdymą skatinančius žaidimus, bendrauja, skaito knygas, kitaip lavina. Nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu ir su juo daugiau praleisti laiko. Kai atsakovas atveža vaiką pas ieškovę, jis visada verkia ir nenori skirtis su tėvu, o būdamas su atsakovu, vaikas būna labai laimingas. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamoji aplinka yra tinkama augti šalių nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad gyvenamosios vietos nustatymas nėra svarbus kriterijus, nes abi šalys sutinka, kad bendravimo tvarka turėtų būti po lygiai su abiem tėvais. Abu geba tinkamai pasirūpinti vaiku, pas abu yra geros sąlygos vaikui augti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Tik jų visetas leidžia padaryti teisingą išvadą, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisės normos tiesiogiai nenumato, kokius teisiškai reikšmingus faktus (faktines aplinkybes) teismas turi nustatyti. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatytas tik pagrindinis principas – ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką. Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko S. P. nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. S. P. močiutės B. P. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Vaikas noriai bendravo, sakė, kad patinka pas močiutę. Labai myli tėtį, jis jį išmokino skaičiuoti ir skaityti. Vaikas laisvai jautėsi namų aplinkoje, buvo judrus, linksmas, bendraujantis. S. teigė, kad jei tėtis išvyksta į (duomenys neskelbtini), jis jo labai pasiilgsta ir liūdi. Paklausus S. ar pasiilgo mamos ir ar nori važiuoti pas ją – vaikas papurtė galvą ir sakė, kad nenori važiuoti ir mamos nepasiilgo. (duomenys neskelbtini) d. Vaiko nuomonės išsklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė A. B. pakartotinai išklausė nepilnamečio vaiko S. P. nuomonę. Akte nurodo, kad S. pasakojo, jog su tėčiu kartu žaidžia, tėtis veda į darželį, o su mama lipdo iš plastilino. S. sakė, jog nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Pasak vaiko, jam smagiau, linksmiau, skaniau, juokingiau ir pas mamą, ir pas tėtį. Anot berniuko, ramiau jis jaučiasi pas tėtį. S. teigė, jog jam patinka abu butai, tik lova minkštesnė yra tėčio ir jo. Berniukas teigė, kad jam viską perka ir mamytė, ir tėtukas. Iš pateiktų Vaiko nuomonės išklausymo aktų, matyti, kad nepilnamečio vaiko S. P. emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais, vaikas abu tėvus myli, vienareikšmės nuomonės su kuriuo gyventi neturi. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) d. berniukas nurodė, kad nori gyventi ir su mama ir su tėčiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) d. yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo pat gimimo iki (duomenys neskelbtini) metų spalio, kuomet ieškovė ir atsakovas nusprendė gyventi atskirai, gyveno su tėvais nuomojamame bute. Ginčo šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena 1 kambario apie 35 kv. m. ploto bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Kambaryje yra kampinė sofa-lova, fotelis-lova, rašomasis stalas, televizorius, komoda, lentynos su vaiko žaislais ir ugdymo priemonėmis, žaislų dėže. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos pateiktame 2021 m. kovo 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovas gyvena apie 44 kv. m. dviejų kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, būstas suremontuotas, apstatytas baldais. Vaikui yra padarytas atskiras kambariukas (atskira asmeninė erdvė), kuriame yra viengulė lova, radijas, žaislai, kiliminė danga, rūbeliai, knygos, ugdymo priemonės. Ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, gaunantys nuolatines pajamas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba pilną darbo dieną pagal suminę darbo laiko apskaitą (2021 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas taip pat dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, o šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas deda pastangas nepilnamečiui vaikui užtikrinti saugią ir stabilią aplinką. Duomenų, kad ieškovė D. B. ar atsakovas M. P. netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku S. P., ar veikia priešingai vaiko interesams, byloje nėra. Ieškovė ir atsakovas teismui teiktuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, nurodė, kad po sprendimo gyventi skyriumi visada derino bendravimą su nepilnamečiu vaiku, dažniausiai susitarti pavykdavo. Ieškovės nuomone, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi vaikas yra pakankamai mažas, jam reikia mamos, o atsakovas turi naują draugę, kuri nelabai sutaria su nepilnamečiu vaiku. Atsakovo nuomone, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes jis gali užtikrinti geresnes sąlygas vaikui, vaikas nori gyventi su juo, juos sieja stiprus emocinis ryšys, o po pabuvimo su juo, vaikas darželyje būna labiau disciplinuotas, o po mamos – labiau išsiblaškęs ir išdykęs. Duomenų, pagrindžiančių, ieškovės ir atsakovo aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dažnai priima sprendimus susijusius su vaiko auklėjimu nepasitaręs su ieškove. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad visais vaiko klausimais jis tariasi su ieškove, bet jei kompromiso rasti nepavyksta, siekiant geriausių vaiko interesų jis kai kuriuos sprendimus priima vienašališkai. Patvirtino, kad sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo jam nuosavybės teise priklausančiame bute jis priėmė vienašališkai, nes po išsiskyrimo su ieškove, jis nežinojo, ko tikėtis iš ieškovės. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai sunkiausia - gerbti vaikų teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su kitu iš tėvų bei užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ieškovei su vaiku praleidžiant 1 savaitę per mėnesį, o atsakovui tris savaites per mėnesį. Atsakovo nuomone, toks bendravimas yra teisingas ir lygus, tačiau jei tokia bendravimo tvarka būtų nustatyta atsakovo su nepilnamečiu vaiku, mano, kad taip būtų nelygu ir neteisinga. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, matyti, kad atsakovas dažniausiai nėra linkęs visus klausimus dėl vaiko auklėjimo bei gyvenimo sąlygų derinti su ieškove, sprendimus priima vienašališkai, nors tėvų teisės ir pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra lygios. Teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ir ieškovė ir atsakovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai ir 11 mėnesių), išsakytą nuomonę, įvertinant Tarnybos išvadą bei posėdžio metu išsakytą nuomonę, į tai, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, bei į tai, kad atsakovas linkęs klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku spręsti vienašališkai, kas galimai ateityje sąlygotų konfliktų kilimą ir būtų apsunkintas lygiavertis ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku, daro išvadą, kad šalių vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove D. B.. Teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą nustato su jo motina ieškove D. B., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovo yra nusistovėjusi bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuomet ieškovė su vaiku praleidžia dvi savaites, ir atsakovas su vaiku praleidžia dvi savaites, todėl atitinkamai tokia bendravimo tvarka ir turėtų būti nustatyta. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ieškovės D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarką, tačiau teismui nutarus šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, šios ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas nebeturi prasmės. Išvadą byloje teikianti institucija savo galutinėje išvadoje nurodė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su vienu iš tėvų tvarka. Tarnyba teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad būtų nustatyta jau nusistovėjusi ginčo šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, kuomet dvi savaites su vaiku praleidžia ieškovė, o kitas dvi savaites atsakovas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.

Kadangi teismas nusprendė nepilnamečio S. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. B. jos gyvenamojoje vietoje, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovo M. P. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku S. P. nustatymo. Ieškovė prašė nustatyti apie metus laiko nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai nepilnametis vaikas po dvi savaites bendrauja su kiekvienu iš tėvų. Ginčo dėl šiuo metu byloje nusistovėjusios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, atsakovas neneigia, kad su vaiku praleidžia vienodai laiko kaip ir ieškovė. Šią nusistovėjusią bendravimo tvarką patvirtina ir nepilnametis vaikas, nurodydamas, kad jam patinka abu butai, nori būti ir su mama ir su tėčiu (2021 m. kovo 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvadą byloje teikianti institucija, taip pat nurodė, kad svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, todėl mano, kad geriausius vaiko interesus atitinka šiuo metu nusistovėjusi tvarka, t.y. ieškovės ir atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku po dvi savaites. 

Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka daugiau nei metus yra nusistovėjusi, nepilnametis vaikas prie tokios tvarkos pripratęs, tiek ieškovė tiek atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), tiek ieškovės namuose tiek atsakovo namuose nepilnamečiui vaikui sudaryta įprasta aplinka, todėl teismas atsižvelgdamas į geriausius S. P. interesus, tenkina ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies ir nustato tokią atsakovo M. P. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku S. P.: 1) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmadienio 8 val. ryto iki antros savaitės sekmadienio 20 val. vakaro, o kitas po to einančias dvi savaites S. P. gyvena motinos namuose. Toliau atsakovas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu; 2) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto suderinęs su D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kitu laiku; 3) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja per Tėvo dieną ir M. P. gimimo dieną; 4) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja per Motinos dieną ir D. B. gimimo dieną; 5) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) norėdamas, laikinai išvykti su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; 6) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kiek tai susiję su jo interesais bei poreikiais (informacija apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); 7) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad šalys turi pareigą bendradarbiauti dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, informuoti viena kitą apie bendravimo tvarkoje nenumatytas aplinkybes ir situacijas spręsti atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (CK3.192 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis proporcingumo reikalavimas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų išlaikymo prievolės daliai, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai, kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų (CK 3.198 str.). Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos šio įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 str. 2 p.) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str.1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalys pastato – miškininko namelio, (duomenys neskelbtini) dalys pastato – elingo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė yra transporto priemonių (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. SoDra duomenimis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutiniškai neatskaičius mokesčių gauna 650,00 Eur darbo užmokestį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas turi kreditorinių prievolių – moka būsto kredito ir kredito buto remontui įmokas. SoDra duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 1700,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodą pareigą išlaikyti vieną, specialių poreikių neturintį vaiką, galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką.

Ieškovė su ieškiniu pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį skiriama 446,00 Eur. Vaiko poreikius sudaro: maistas 150 Eur, drabužiai 40-50 Eur, lavinimo priemonės 20-30 Eur, avalynė 20 Eur, gimtadienis 6 Eur, transportas 10 Eur, buto ir kitos išlaidos 140,00 Eur, sveikatos priežiūra 10 Eur, kompiuteris, internetas 20 Eur, baldai, būsto remontas 10 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad šiuo metu tarp šalių yra susitarimas, kad vaikui būnant pas vieną iš tėvų, tas tėvas rūpinasi visomis vaiko išlaikymui reikalingomis lėšomis. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 276,50 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistas 90 Eur, drabužiai 20 Eur, avalynė 10 Eur, lavinimo priemonės, žaislai 10 Eur, išlaidos higienai 10 Eur, būsto išlaidos 25 Eur, vaistai ir gydymo išlaidos 10 Eur, pramogos 10 Eur, darželis 73,50 Eur, būrelis 18 Eur. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas vienodai laiko praleidžia su ieškove ir atsakove, todėl iš nurodytos sumos atėmus skiriamą vaiko paramą, kiekvienai iš šalių tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma yra 108,25 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodomos 150 Eur išlaidos maistui yra nepagrįstai didelės, nes vaikas lanko darželį, kur visą dieną gauna maitinimą, o išlaidas už darželį padengia atsakovas, maistas vaikui yra perkamas tik savaitgaliui ir vakarui užkandžiams, todėl neviršija 90 Eur per mėnesį, išlaidos drabužiams, avalynei taip pat yra aiškiai per didelės, išlaidų kompiuteriui ir internetui vaikui taip pat nėra, nes jis juo nesinaudoja, atsakovas sutinka su sveikatos priežiūros išlaidomis, nėra pateikta ir buto ar kokių panašių išlaidų pagrindimo, taip pat visiškai neaišku, kokį gimtadienį kas mėnesį švenčia vaikas, tačiau atsakovas pripažįsta, kad vaiko išlaidos, skirtos pramogoms - per mėnesį siekia apie 10 Eur, atsakovas nesutinka, kad per mėnesį vaiko lavinimui reikia 20-30 Eur, iš esmės vaikui yra perkami pieštukai ir panašios kanceliarinės išlaidos, o spalvinimo knygelės yra atsispausdinamos nemokamai internete, todėl išlaidos siekia apie 10 Eur.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti sūnaus kasdieniai poreikiai, susiję su maistu 150 Eur yra pagrįsti, o atsakovo nurodomos aplinkybės, jog sūnus pavalgo darželyje ir maistui namie reikalingi tik užkandžiai ir maistas savaitgailiais, vertintini kritiškai, kadangi vaikas ne visuomet būna darželyje, vaikui reikalinga vakarienė, pilnavertis maistas savaitgaliais, atostogų ar ligos metu. Ieškovės nurodytos išlaidos drabužiams, avalynei neįrodytos, todėl mažintinos. Vaikas turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl gyvenamojo būsto išlaidos (būsto nuomos) įskaičiuotinos į vaiko poreikius, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė pateikė tik būsto nuomos sutartį, o duomenų, pagrindžiančių kokios vidutiniškai patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, išlaidos tenkančias nepilnamečio vaiko būstui mažintinos. Nurodytos patiriamos išlaidos darželiui, būreliui, vaiko lavinimui, žaislams, pramogoms, gydymo išlaidoms, yra realios ir pagrįstos. Taip pat pat, teismas vertina, kad ieškovė patiria išlaidas transportui. Atsakovas pagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtraukė išlaidas vaiko higienos priemonėms. Teismo vertinimu, ieškovė nurodydama išlaidas nepilnamečiui vaikui jas padidino, o atsakovas nurodydamas išlaidas nepilnamečiui vaikui jas sumažino.   

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus S. P. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, poilsis, laisvalaikis) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 400,00 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, teismas, aukščiau nurodytais motyvais sumažinęs ieškovės nurodytas nepilnamečio vaiko išlaidų sumas, iš gautos sumos atima valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamą išmoką ir gautą sumą padalina iš dviejų. Šiuo metu socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį yra 70 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma. Taigi, nepilnamečio vaiko S. P. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 330,00 Eur (400,00 Eur – 70,00 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Atitinkamai, kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui turi skirti po 165,00 Eur, tačiau įvertinus abiejų tėvų amžių, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sveikatą, bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas su atsakovu praleis po dvi savaites per mėnesį nepertraukiamai, teismas priteisia iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. P. po 83,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais).

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 str. 4 d. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 str. 4 d.). Teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui šis juridinis faktas sudaro pagrindą nepriteisti išlaikymo vaikui sukakus pilnametystę, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko išlaikymas turi būti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 str. 3 d.).

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį, viso 3300,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovo už tą patį laikotarpį, t.y. už 11 mėnesių priteisti 2200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesio, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, jis gaudavo vaiko pinigus, 70 Eur per mėnesį, bei apmokėdavo už darželį 60 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi šalims pradėjus gyventi atskirai jis visada išlaikė ir išlaiko vaiką, o ieškovė niekada nėra pareiškusi, kad skiriamo išlaikymo pageidauja daugiau. Be to, nepilnametis vaikas gyvena su abiem šalimis - vienodą laiko tarpą ir tuo laikotarpiu kiekviena iš šalių vaiką išlaiko. Atsakovas sumokėjo ieškovei 260 Eur, taigi dalis vaiko pinigų ieškovei yra pervesta ir sumokėta. Atsakovas taip pat skiria lėšų nepilnamečio vaiko aprangai, kirpyklai, vaistams, moka už darželį, maistą darželyje, būrelį, todėl prašo šį ieškinio reikalavimą atmesti, kaip nepagrįstą.

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį). Kadangi ieškovei reiškiant reikalavimą CK 6.50 str. 3 d. pagrindu (ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti 2200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą), sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet jau įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias išlaidas ji patyrė per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį iki (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio vykdydama ir už atsakovą prievolę išlaikyti jų nepilnametį vaiką, be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad vaikas ginčo laikotarpiu vienodai praleisdavo laiko tiek su ieškove, tiek su atsakovu, taip pat patvirtino, kad atsakovas mokėjo už vaiko darželį, pirko drabužius ir avalynę vaikui, į bylą pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina jo teiginius dėl pirkinių pirkimo ir sąskaitų apmokėjimo ginčo laikotarpiu, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo ir jį atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (47 proc.), atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies (13 proc.). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios viso sudaro 572 Eur (272,00 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 300,00 Eur advokato pagalbai), atsakovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1110 Eur (150 Eur žyminis mokestis, 960 Eur advokato pagalbai). Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, iš atsakovo pagal patenkinto ieškinio dalį ir atmesto priešieškinio dalį valstybės naudai (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų) priteistina 163,20 Eur, bei ieškovės naudai priteistina 180,00 Eur, o iš ieškovės atsakovo naudai pagal patenkinto priešieškinio ir atmesto ieškinio dalį priteistina 444,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), teismas šios išlaidų sumos iš šalių valstybės naudai nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina, ieškove D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), po 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmadienio 8 val. ryto iki antros savaitės sekmadienio 20 val. vakaro, o kitas po to einančias dvi savaites S. P. gyvena motinos namuose. Toliau atsakovas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu;

2) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto suderinęs su D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kitu laiku;

3) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja per Tėvo dieną ir M. P. gimimo dieną;

4) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja per Motinos dieną ir D. B. gimimo dieną;

5) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) norėdamas, laikinai išvykti su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą;

6) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kiek tai susiję su jo interesais bei poreikiais (informacija apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.);

7) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 163,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 20 ct) išlaidų valstybės naudai už ieškovei D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P., a.k (duomenys neskelbtini) 444,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Lina Tamulevičienė