Civilinė byla Nr. 2S-1189-153/2013;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Dambrauskienė;

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00106-2013-0;

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 122.1; 122.3; 122.5; 128.11.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 9 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio D. J. ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko atstovo advokato L. P. atskiruosius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-810/2013 pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, I. S.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. S. skundu prašė pripažinti neteisėtais antstolio D. J. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, kuriais nustatyta, kad pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys 81 vnt. žemės sklypų parduodamas kaip vienas objektas.

Pareiškėjo nuomone, antstolio pasirinktas žemės sklypų pardavimo būdas (kaip vieno komplekso) pažeidžia pareiškėjo (skolininko) interesus. Žemės sklypus, kurie yra suformuoti ir registruoti kaip atskiri žemės sklypai, skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, pardavus atskirais vienetais, būtų gauta daug didesnė suma, nes pirkimo procese dalyvautų asmenys, kurie žemės sklypus įsigytų asmeniniams poreikiams (namo statybai), o ne perpardavimui.

Antstolis D. J. 2013-02-04 patvarkymu Nr. K027211 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos nedraudžia vienų varžytynių metu parduoti visus skolininkui priklausančius daiktus. Parduoti visus žemės sklypus kaip vieną objektą buvo nuspręsta atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo interesus. Antstolio nuomone, kadangi sklypai yra tarpusavyje sujungti infrastruktūros, kuri suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl pardavus sklypus kaip kompleksą būtų įmanoma gauti didesnę kainą, nei pardavus atskirai.

              Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, pripažino neteisėtais antstolio D. J. veiksmus, kuriais antstolis 2013-01-07 pranešimu apie turto pardavimą paskelbė K. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančio turto pirmąsias varžytines: žemės sklypų komplekso, kurį sudaro pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, 38 procentų baigtumo, 211 kv. m užstatyto ploto, 81 vienetų žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties, nuo 0,0944 iki 0,1811 ha bendro ploto dydžio; su priklausiniais (elektros, vandentiekio, nuotėkų šalinimo trasomis ir kt.; du iš nurodytų sklypų yra kitos infrastruktūrai skirtos paskirties (2,351 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,02 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pradinė komplekso pardavimo kaina – 2 081 320 Lt.

Teismas nustatė, kad K. S. ir I. S., užtikrindami 1 650 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-08-22 kreditavimo sutartį Nr. 314, grąžinimą kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas) 2006-08-22 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2009-03-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2006-08-22 kreditavimo sutartį Nr. 314, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-28 nutartimi (c. b. Nr. 2-18676-285/2011) sujungė priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto pagal hipotekos lakštus: identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenkino kreditoriaus reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų 471 861,32 EUR skolą, 5 proc. metines palūkanas už 471 861,32 EUR, skaičiuojant palūkanas nuo 2011-12-23 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 274 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą, priverstinai parduodant iš varžytinių skolininkų įkeistą kreditoriui AB DNB bankui turtą. 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024713 antstolis D. J. priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18672-285/2012 dėl 1 624 420,66 Lt skolos išieškojimo iš K. S. ir I. S..

Teismas nustatė, kad 2007-04-19 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), K. S. ir I. S., užtikrindami 348 036,34 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2007-14, grąžinimą kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2007-14, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-08 nutartimi (c. b. Nr. 2-3329-285/2012) patenkino kreditoriaus reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų 328 892,72 EUR skolą, 5 proc. metines palūkanas už 328 892,72 EUR negrąžintą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2012-01-17 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto visiško įvykdymo, 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą. Teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą kreditoriui AB DNB bankui pagal hipotekos lakštą, identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini). 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024718 antstolis D. J. priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13329-285/2012 dėl 1 132 185,74 Lt skolos išieškojimo iš K. S. ir I. S..

Teismas nustatė, kad 2007-10-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini), K. S. ir I. S., užtikrindami 434 430 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-29 kreditavimo linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582, grąžinimą kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkai K. S. ir I. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2007-09-29 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-582, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-03 nutartimi (c. b. Nr. 2-18680-285/2011) patenkino kreditoriaus AB DNB banko reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš K. S. ir I. S. 448 910,10 EUR skolą, 5 proc. metines palūkanas už 448 910 EUR negrąžintą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2011-09-27 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto visiško įvykdymo, 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą. Teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių K. S. ir I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą kreditoriui AB DNB bankui pagal hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024707 antstolis D. J. priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-03 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18680-285/2011 dėl 1 545 285,56 Lt skolos išieškojimo iš K. S. ir I. S..

Antstolis D. J., vykdydamas išieškojimą pagal  Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18672-285/2012, 2012-02-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13329-285/2012 ir 2011-10-03 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18680-285/2011, 2012-10-29 turto arešto aktu Nr. K024803, 2012-10-25 turto arešto aktu Nr. K024727 areštavo skolininkams K. S. ir I. S. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį vykdomuosiuose dokumentuose nurodytą kreditoriui AB DNB bankui prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, nurodydamas kiekvieno areštuojamo daikto skiriamuosius požymius, taip pat kiekvieno sklypo vertę. 2013-01-07 pranešimu Nr. K026411 apie turto pardavimą, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, antstolis D. J. paskelbė K. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančio turto pirmąsias varžytines: žemės sklypų komplekso, kurį sudaro pastatas – dvibutis gyvenamasis namas ir 81 vienetų žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties, nuo 0,0944 iki 0,1811 ha bendro ploto dydžio; su priklausiniais (elektros, vandentiekio, nuotėkų šalinimo trasomis ir kt.); du iš nurodytų sklypų yra kitos infrastruktūrai skirtos paskirties (2,351 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,02 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pradinė komplekso pardavimo kaina – 2 081 320 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti vienu hipotekos lakštu buvo įkeisti skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai. Teismas nurodė, kad atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės, todėl parduodant turtą iš varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 str.). Teismas, atlikęs sisteminę CK 4.171 str. 1 d., 4.180 str. 4.194 str. ir CPK 664 str. analizę bei įvertinęs aplinkybę, kad prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys,  sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju varžytinėse gali būti parduodamas kiekvienas hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas kaip atskiras objektas, kurių pardavimo eilę gali nustatyti skolininkas, todėl galimybės antstoliui sujungti įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir juos varžytinėse parduoti kaip kompleksą teisės aktai nenustato. Kadangi antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų, todėl jis gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie yra nurodyti CPK 587 str. išvardytuose vykdomuosiuose dokumentuose. Šiuo atveju antstoliui pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose yra nurodyta, jog nutarta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus, nurodant jų unikalius numerius, kitus skiriamuosius požymius. Šiuos nekilnojamojo turto objektus antstolis areštavo turto arešto aktais, nurodant kiekvieno daikto vertę (CPK 678 str. 1 d. 5 p., 681 str.). Todėl savo nuožiūra pakeisti varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, kuris neatitinka nurodyto vykdomuosiuose dokumentuose, antstolis negali. Teismas konstatavo, kad antstolis, nuspręsdamas vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus nekilnojamuosius daiktus varžytinėse parduoti kaip kompleksą, pažeidė įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarką nustatančių normų reikalavimus, ir tai teismas pripažino esminiu pažeidimu, todėl antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, kuriais nustatyta, kad pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys 81 vnt. žemės sklypų parduodami kaip vienas objektas – kompleksas, teismas pripažino neteisėtais. Dėl kitų proceso dalyvių argumentų ir rašytinių įrodymų teismas nepasisakė, nes laikė, jog jie bylos išsprendimui įtakos neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. J. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas su teismo nutartimi nesutiko dėl šių motyvų:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis sujungė įkeistus nekilnojamus daiktus (žemės sklypus ir nebaigtą statyti pastatą) kaip vieną objektą, t. y. viršijo savo įgaliojimus. Antstolis nesujungė įkeistų nekilnojamųjų daiktų, o dėl objektyvių priežasčių paskelbė sklypų komplekso, kurį sudaro atskiri nekilnojamojo turto objektai, 82 vnt. (visų objektų unikalūs numeriai atskirai išvardinti varžytynių skelbime) varžytynes, nustatęs bendrą jų kainą;

2. Varžytynės buvo paskelbtos pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu, t. y. paskelbtos to turto varžytynės, kuris nurodytas vykdomuosiuose dokumentuose, tačiau buvo parinktas labiausiai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus atitinkantis turto pardavimo būdas. Iš CK 4.171 str. 1 d., 4.180 str., 4.194 ir CPK 664 str. sisteminės analizės negalima padaryti išvadų, kad šios įstatymų normos draudžia parduoti įkeistus daiktus kaip vieną objektą ir antstolis privalo parduoti juos po vieną. Be to, skolininkų skola bankui sudaro 4 612 337,23 Lt, ji gerokai viršija varžytynėse parduodamo turto vertę 2 081 320 Lt, todėl šiuo atveju turto savininko teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę netenka prasmės, nes įkeisto turto neužtenka skoloms ir vykdymo išlaidom padengti;

3. Turto realizavimo varžytynėse būdą lemia parduodamų daiktų pobūdis ir egzistuojantis tarpusavio ryšys, kuriam esant keli daiktai varžytynėse gali būti parduoti didesne kaina realizuojant juos vienu metu, nei jį realizuojant varžytynėse po vieną objektą atskirai. Antstolis pats sprendžia, kokiu būdu realizuojant turtą bus geriausiai patenkinti išieškotojų reikalavimai bei išlaikyta pusiausvyra tarp skolininko ir išieškotojo teisių, todėl turto realizavimo būdo pasirinkimas nepažeidžia CPK nustatytos varžytynėse realizuojamo turto tvarkos;

4. Teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis c. b. Nr. 2S-1504-253/2012) nurodoma, kad antstolis turi vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir privalo realizuoti daiktus kaip vieną objektą, jei dėl to turtas būtų parduotas brangiau. Teismas be pagrindo nenagrinėjo antstolio argumentų, kodėl įkeistas turtas turėtų būti realizuojamas vienose varžytynėse kaip vienas objektas;

5. Jokia CPK vykdymo procesą reglamentuojanti nuostata nedraudžia vienų varžytynių metu realizuoti kelis skolininkui priklausančius daiktus nustačius bendrą jų kainą;

6. Parduoti 81 įkeistą sklypą nustačius bendrą jų kainą buvo nuspręsta atsižvelgiant į skolininko bei išieškotojo nuomones, įkeistų objektų specifiką, per trumpiausią laiką parduoti visą turtą už įmanomai didžiausią kainą. Kaina buvo nustatyta sudėjus visų atskirų objektų kainas, nustatytas arešto akte, atėmus dvidešimt procentų CPK nustatyta tvarka. Su arešto akte nustatyta areštuoto turto verte skolininkas sutiko. Sklypų kompleksas yra komercinės paskirties, reikalaujantis investicijų bei darbo sąnaudų, todėl yra pagrindas vertinti, kad parduodant šiuos sklypus kartu kaip kompleksą būtų įmanoma gauti didesnę kainą, nei parduodant juos atskirai;

7. Visus parduodamus sklypus jungia du iš jų, kuriuose yra suformuota infrastruktūra. Perkant žemės sklypus po vieną jie būtų parduodami be infrastruktūros (nuotekų šalinimo, vandentiekio sistemų, kitų komunikacijų). Vandentiekio trasa nėra prijungta prie miesto vandentiekio sistemos, nuotekų šalinimo sistemą reikia pertvarkyti, nes ji nėra baigta, negauti reikalingi leidimai, ir šią dieną norint pajungti šias sistemas ir įteisinti, pagal pareiškėjo paaiškinimą, reikia mažiausiai 300 000 Lt investicijų;

8. Dėl parduodamų objektų kiekio gali susiklostyti situacija, kad dalis po vieną realizuojamo nekilnojamojo turto objektų gali būti realizuota itin maža kaina arba išvis nerealizuota, taip pažeidžiant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Pardavus atskirai nuo visų sklypų žemės sklypą 0,002 ha bendro ploto kitos – infrastruktūros paskirties, kurio kaina arešto akte yra palyginti maža, žymiai pasunkėtų kitų sklypų realizavimo galimybės, nes šiame sklype sumontuota siurblinė, be kurios neįmanoma pajungti prie kitų sklypų nuotekų šalinimo sistemos. Būtų apsunkintas kito turto pardavimas, kaip atskirą objektą pardavus didesnį sklypą kitos infrastruktūros paskirties, kuriame yra išvedžiotos nuotekų šalinimo, elektros bei vandentiekio sistemos.

Atskirajame skunde suinteresuoto asmens AB DNB banko atstovas advokatas L. P. prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:

1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti CPK normoms, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo principams, atsižvelgiama tik į skolininko interesus, bet neatsižvelgiama į formuojamą teismų praktiką;

2. Antstolis neatliko jokių įkeistų nekilnojamųjų daiktų sujungimo, paskelbė sklypų komplekso, kurį sudaro atskiri nekilnojamojo turto objektai, varžytynes, nustatęs bendrą jų kainą. Antstolis pardavinėja nekilnojamuosius daiktus kaip nurodyta vykdomuosiuose dokumentuose. Antstolio teisė pasirinkus būdą realizuoti atskirus daiktus vienose varžytynėse yra pripažįstama ir teismų praktikos (pav., Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1504-253/2012). Teisės aktų normos nedraudžia parduoti įkeistus daiktus kaip vieną kompleksą, ir antstolis neprivalo parduoti juos po vieną;

3. CK 4.194 str. numatyta teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę yra reikšminga tuo atveju, jeigu įkeisto turto iš esmės yra daugiau, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Parduodamo turto bendra vertė, su kuria skolininkas sutiko, yra daugiau nei 2 kartus mažesnė, nei skola, viso įkeisto turto vertės nepakanka skolos išieškojimui, todėl reikalavimui patenkinti reikalinga parduoti visus įkeistus hipoteka žemės sklypus. Parduodamo iš varžytynių turto eiliškumo nustatymas šioje vykdomojoje byloje jokios reikšmės ir įtakos parduodamam turtui neturi, todėl nustatyti žemės sklypų pardavimo eiliškumą netikslinga;

4. Teismas suteikė galimybę skolininkui vilkinti vykdymo procesą. Hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Negali būti paneigtas kreditoriaus siekis kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, kad išieškotojas greičiau atgautų skolą. Antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus;

5. Skolos pagal Kreditavimo sutartis suma žymiai viršija viso įkeisto turto vertę, hipotekos kreditoriaus interesus atitiktų tik įkeisto turto pardavimas viso vienu metu, nes priešingu atveju be jokio teisėto pagrindo būtų neproporcingai užtęsiamos vykstančios išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, ir bankas, kaip hipotekos kreditorius, patirtų dar daugiau nuostolių. Visų sklypų realizavimas užtruktų mažiausiai 20 metų, su sąlyga, jog nebūtų skundų dėl vykdymo veiksmų;

6. Laikydamasis CPK 664 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, antstolis pats sprendžia, kokiu būdu realizuojant turtą bus geriausiai patenkinti išieškotojų reikalavimai bei išlaikyta pusiausvyra tarp skolininko ir išieškotojo teisių, todėl turto realizavimo būdo pasirinkimas niekaip nepažeidžia CPK nustatytos varžytynėse realizuojamo turto tvarkos.

7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į antstolio ir banko kitas nurodytas svarbias aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, kad parduodant sklypus po vieną, o ne kaip kompleksą, būtų gauta mažesnė suma, taigi būtų padengiama ir mažesnė skolos dalis. Bankas pateikė į bylą pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad didesnius sklypus pareiškėjas pardavė už mažesnes kainas, nei dabar yra įvertinti sklypai, parduodami iš varžytynių. Žemės sklypų pardavimas komplekse yra racionalesnis ir ekonomiškai naudingesnis, nei pardavinėjant juos po vieną. Pardavus atskirai nuo visų žemės sklypų infrastruktūros paskirties sklypus (2 sklypus), kurių kaina arešto akte yra palyginti maža, žymiai pasunkėtų likusių sklypų realizavimo galimybės, kadangi šiuose sklypuose sumontuotos vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos bei turės būti sumontuota siurblinė, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas kitų sklypų infrastruktūros sistemų prijungimas, t. y. perkant žemės sklypus po vieną, jie būtų parduodami be infrastruktūros (nuotekų šalinimo, vandentiekio sistemų, kitų komunikacijų). Realizuojant sklypus po vieną gali susiklostyti tokia situacija, kad dalis žemės sklypų gali būti realizuota itin maža kaina vėlesnėse varžytynėse arba gali būti išvis nerealizuota, taip pažeidžiant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Akivaizdu, kad žemės sklypų pardavimas komplekse yra racionalesnis ir ekonomiškai naudingesnis, nei pardavinėjant juos po vieną..

Atsiliepime į antstolio atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas palaikė antstolio atskirajame skunde nurodytus motyvus bei prašė tenkinti antstolio atskirąjį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą pareiškėjas prašė suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į skundo argumentus nurodė tokius motyvus:

1. Kadangi tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti vienu hipotekos lakštu įkeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Tai reiškia, kad atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės, numatančios, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas (CK 4.194 str. 1 d.). Antstolis savarankiškai, be pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko, žinios, nustatė daiktų realizavimo tvarką. Pareiškėjas išreiškė valią įkeistus žemės sklypus parduoti kaip atskirus turto vienetus;

2. Turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali būti pripažintas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą netvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-188/2006);

3. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (c. b. Nr. 2S-1504-253/2012) pateiktu teisės aiškinimu remtis nėra pagrindo, nes faktinės aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje esančioms aplinkybėms, be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad cituojama nutartis atspindi jau susiformavusią teismų praktiką;

4. CK 4.194 str. numatyta speciali teisė pasirinkti turto pardavimo iš varžytinių eiliškumą, todėl minėtu atveju yra pareiga taikyti lex specialis derogat legi generali principą, numatantį specialiosios teisės viršenybę bendrosios teisės normos atžvilgiu, todėl banko argumentas dėl antstolio teisės parduoti daiktus kaip vieną kompleksą atmestinas;

5. CK 4.194 str. nenumato privalomos išlygos dėl turto pakankamumo kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Pareiškėjui, o tuo pačiu ir kreditoriui, daug naudingiau, kad varžytinių metu žemės sklypai būtų parduodami ne kaip kompleksas, bet kaip atskiri žemės sklypai galutiniams pirkėjams, tokiu būdu kaip įmanoma labiau sumažinant pareiškėjo įsiskolinimą kreditoriui;

6. Teismas suteikdamas galimybę skolininkui ir įkeisto turto savininkui nustatyti varžytinėse parduodamo turto eilę, atsižvelgė ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus, kad jų reikalavimai būtų patenkinti kuo didesnės apimties, realizuojant turtą palankiausiomis abiem šalims sąlygomis. Šiuo atveju varžytinėse gali būti parduodami kiekvienas hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas kaip atskiras objektas, nes visi žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri žemės sklypai. Pareiškėjas, kurio turtas parduodamas iš varžytinių, turi vienintelį interesą, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą;

7. CPK 664 str. nurodo tik išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, bet ne būdą. Remiantis CK 4.194 str., turto savininkui numatyta teisė pasirinkti išieškomo jungtine hipoteka įkeisto turto eiliškumą, kurio nepaisymas reikštų antstolio veikimą viršijant jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires) ir būtų vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo pažeidimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutartinės hipotekos kvalifikavimo nekilo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp skolininkų K. S. ir I. S. ir kreditoriaus AB DNB banko (buv. AB DnB Nord banko) buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti hipotekos lakštais buvo įkeisti skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai  – žemės sklypai ir pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, kurie buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški objektai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). Jungtinės hipotekos atveju išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės CK 4.194 straipsnio normomis. Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį, jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 str. 2 d.). Turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali būti pripažintas esminiu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju antstolis paskelbė apie visų skolininkams priklausančių įkeistų žemės sklypų ir pastato pardavimą iš varžytynių vienu metu ir nustatė jų bendrą pardavimo kainą, įvardindamas parduodamus daiktus žemės sklypų kompleksu. Antstolis pažeidė CK 4.194 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes skolininkai neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę. Bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkai nesutiko su visų įkeistų daiktų pardavimu vienu metu už bendrą kainą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra pakeisti varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, nes jam pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose buvo nurodyta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus su nurodytais jų unikaliais numeriais bei kitais skiriamaisiais požymiais, o ne žemės sklypų kompleksą (CPK 586 str.). Antstolis, paskelbdamas apie varžytynes parduoti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus nekilnojamuosius daiktus kaip kompleksą, pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių nustatytą tvarką, nesilaikė CK 4.194 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, o tai yra laikytina esminiu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus antstolio veiksmus pripažino kaip viršijančius jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires). Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-12 nutartyje (c. b. Nr. 2S-1504-253/2012) pateiktas teisės aiškinimas netaikytinas, nes joje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje esančioms aplinkybėms. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti motyvai nėra reikšmingi sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teisingai išsprendė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirųjų skundų netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                Galina Blaževič