Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-576/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26833-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.8.10.6.; 1.1.9.8.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,
dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,
nuteistajam J. K. (J. K.) ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,
nuteistajam P. S. ir jo gynėjui advokatui Pauliui Svirskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės ir nuteistojo P. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir nubaustas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, prie teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos mėn., veika) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugpjūčio mėn. veika) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 11 (vienuolikai) mėnesių su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, prie teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 (šešis) mėnesius nuo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, dalimis išieškant iš P. S. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
Nutrauktas procesas pagal civilinės ieškovės UAB „H“ civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl 24 vnt. termoizoliacinių plokščių „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ pagrobimo. Civilinės ieškovės UAB „H“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su 252 vnt. termoizoliacinių plokščių „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ pagrobimu, atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad J. K. ir P. S. veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą – UAB „H“ priklausančius 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, tokiais veiksmais padarydami UAB „H“ 427,33 Eur turtinę žalą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje juos pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, t. y. už pasikėsinimą įvykdyti šią nusikalstamą veiką.
2. Be to, P. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. 18.00 val. iki 2022 m. liepos 18 d. 6.00 val. (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), įsibrovęs pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą UAB ,,H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą UAB „H“ priklausančius 6 pakus, kuriuose buvo 18 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, tokiais veiksmais padarė UAB „H“ 1 282 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Ieva Danylienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį: 1) perkvalifikuoti J. K. ir P. S. nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. rugpjūčio mėn., iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes nuteistiesiems už šią nusikalstamą veiką; 2) teismui nusprendus J. K. ir P. S. nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. rugpjūčio mėn., neperkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), nuosprendžio aprašomąją dalį pakeisti nurodant, jog „nustatyta, kad J. K. (J. K.) ir P. S. veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pasikėsino pagrobti svetimą - UAB „H“ priklausantį - 427,33 Eur vertės turtą: 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 x 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, - termoizoliacines plokštes iš UAB teritorijos išnešė, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios - neįgijo galimybės turtu disponuoti, nes į įvykio vietą atvyko saugos tarnybos darbuotojai.“; 3) prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria P. S. paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, prie teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė laisvės apribojimo bausmė - 1 metams 9 mėnesiams laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 (šešis) mėnesius nuo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę P. S. įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
3.1. Apeliantė, aptardama nusikalstamos veikos kvalifikavimą, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vagystės baigtumas sietinas su kaltininko galimybe disponuoti nusikalstamos veikos dalyku – grobiamu turtu, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad šioje byloje kaltininkai neįgijo galimybės disponuoti svetimu turtu savo nuožiūra, jo neužvaldė. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plokščių išnešimo iš saugomos teritorijos neįvertino kaip baigtos nusikalstamos veikos ir tokiu būdu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent – BK 178 straipsnio 2 dalies normas. Toliau skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su vagystės nusikaltimo sudėtimi, turto užvaldymo momentu ir kt.
3.2. Toliau dėl veikos baigtumo momento prokurorė apeliaciniame skunde analizuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. J. K. ir P. S. P. S. automobiliu „Mercedes-Benz“ (prie automobilio buvo priekaba) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko ant kelio. Pro pakirptą tvorą jie pateko į teritoriją, iš ten paėmė 2 pakus termoizoliacinių plokščių. Jas išnešė iš teritorijos, padėjo ant žemės norėdami pailsėti ir netrukus pamatė, kad atvažiuoja automobilis su geltonos ar oranžinės spalvos žiburėliais. Išsigando, paliko plokštes ir pabėgo. Prokurorė pabrėžia, kad J. K. ir P. S., nešini 2 pakais termoizoliacinių plokščių, priklausančių UAB „H“, pasišalino iš saugomos ir tvora aptvertos UAB „H“ teritorijos, turėjo trumpalaikę galimybę termoizoliacines plokštes pakrauti į automobilio priekabą ir išsivežti, paslėpti, išmesti ar kitaip su juo pasielgti savo nuožiūra, iki jie plokštes išnešė už saugomos teritorijos tvoros, jie nebuvo stebimi asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, taigi, kaltininkai turėjo realią galimybę valdyti, naudotis bei disponuoti pagrobtu turtu savo nuožiūra. Prokurorė nurodo, kad tai, jog J. K. ir P. S. patys savo atliktus veiksmus vertino kaip baigtą nusikalstamą veiką, patvirtina ta aplinkybė, kad jie, pernešę plokštes per tvorą, iškart nebėgo, nesislėpė, o sustojo ir ilsėjosi, todėl J. K. ir P. S. veika, įvykdyta 2022 m. rugpjūčio mėn., turėtų būti kvalifikuojama kaip baigta nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; aplinkybė, kad J. K. ir P. S. turėjo tik trumpalaikę galimybę disponuoti pagrobtu turtu, turėtų būti įvertinta skiriant bausmes.
3.3. Pasak apeliantės, jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad asmenys disponuoti nusikalstamos veikos dalyku - grobiamu turtu galimybės įgiję nebuvo, dėl ko veika būtų kvalifikuojama kaip nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje, skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas toje dalyje, kurioje išdėstytos įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės.
3.4. Toliau skunde apeliantė teigia, kad teismas, pripažinęs J. K. ir P. S. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė svarbių aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismas, padaręs išvadą, kad J. K. ir P. S. nebuvo įgiję galimybės disponuoti grobiamu turtu, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes (nuosprendžio 1 p.) turėjo nurodyti taip: J. K. ir P. S. veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pasikėsino pagrobti svetimą - UAB „H“ priklausantį - 427,33 Eur vertės turtą: 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 x 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, - termoizoliacines plokštes iš UAB teritorijos išnešė, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios - neįgijo galimybės turtu disponuoti, nes į įvykio vietą atvyko saugos tarnybos darbuotojai.
3.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, t. y. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai subendrino bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, atlikta 2022 m. balandžio 14 d., prie baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėdamas dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skyrė P. S. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bei atitinkamus įpareigojimus. Be to, teismas nepagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaitė atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir tokiu būdu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas bei neteisingai paskyrė bausmę.
3.6. Skundžiamu nuosprendžiu P. S. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios yra padarytos 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, taigi, priėmus 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir P. S. padarius veiką 2022 metais, atsirado ne pakartotinumas, o recidyvas – P. S. nuteistas 2021 metais, o kita veika padaryta 2022 metais. Apeliantės įsitikinimu, pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės už šias veikas negali būti bendrinamos. Pažymi, kad bausmių bendrinimą esant recidyvui reglamentuoja BK 64 straipsnio nuostatos, šis straipsnis, be kita ko, nenumato atliktos bausmės įskaitymo. Atitinkamai P. S. 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę 2023 m. spalio 27 d. priimant skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendį buvo atlikęs visą, todėl teismas paskirtos bausmės su 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme neturėjo bendrinti.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti: 1) jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką ir už ją skirti ne didesnę kaip 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2) netaikyti automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimo. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
4.1. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis įvykdė dvi, o ne vieną nusikalstamas veikas, taip pat teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimą bei konfiskuotino turto atitinkančios vertės išieškojimą, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keistinas.
4.2. Apeliaciniame skunde aptardamas nusikalstamų veikų kvalifikavimą nuteistasis P. S. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl jo padarytų veikų tęstinumo. Nurodo, kad jis yra nuteistas už tai, kad du kartus iš tos pačios vietos pagrobė tam pačiam savininkui priklausančias termoizoliacines plokštes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo padarytų veikų BK 63 straipsnio 10 dalies kontekste iš esmės nevertino, nors teismo posėdyje jis nurodė pirmą kartą paėmęs 6 pakus plokščių, nes tik tiek tilpo į priekabą; kadangi plokščių trūko, jis važiavo jų paimti kitą kartą. Apeliantas pabrėžia, jog būtina atsižvelgti į nusikalstamų veikų trumpalaikiškumą, tą pačią pagrobimo vietą, analogišką veikos mechanizmą, tą patį turtą ir grobiamo turto savininką. Nurodo, kad jis, darydamas abi veikas, veikė vieninga tyčia. Atitinkamai jam inkriminuotos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Taip pat nurodo, kad spontaniškai atsiradęs sumanymas, apibrėžtos tyčios dėl grobiamo turto ir vertės nebuvimas negali būti laikomi kliūtimis pripažinti, kad jo padaryta veika – tęstinė. Tuo pačiu pastebi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog sumanymas dar kartą eiti į angarą jam kilo dėl to, jog pirmojo karto metu jis nepaėmė pakankamai termoizoliacinių plokščių, nes jos netilpo į automobilio priekabą. Taigi, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už šią veiką turi būti paskirta nauja bausmė. Apeliantas, be kita ko, cituoja kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose, įskaitant praktiką, kurioje nurodyta, kad nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau turto iš tos pačios saugomos teritorijos, net ir esant kelių savaičių tarpams tarp atskirų epizodų, buvo teismų įvertintas kaip neprieštaraujantis tęstinės vagystės sampratai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2021).
4.3. Apeliantas toliau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, tačiau šios nuostatos taikomos bendrinant neatliktas bausmes už kelias veikas. Pažymi, kad jis 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko 2022 m. balandžio 14 d., šioje byloje buvo patrauktas atsakomybėn dėl veikos, padarytos po teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo, todėl teismas neturėjo pagrindo jam taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir šioje dalyje nuosprendis taip pat turi būti keistinas.
4.4. Apeliantas pažymi, kad jo veikas kvalifikavus kaip atskirus nusikaltimus ir netinkamai subendrinus bausmes jam skirtinos bausmės dydis nepagrįstai padidėjo iki 11 mėnesių, nurodo, kad bausmė, paskirta už 2022 m. rugpjūčio 14 d. veiką, neadekvačiai didelė – teismas privalėjo įvertinti tai, kad dalyko vertė yra tik 427,33 Eur, kad veika nebuvo baigta. Tuo pačiu nurodo, kad teismui nusprendus atlikti pilną įrodymų tyrimą jis prarado galimybę sumažinti jam paskirtos bausmės dydį vienu trečdaliu, pastebi, kad naujų aplinkybių atliekant įrodymų tyrimą nebuvo nustatyta. Teismas turėjo tai įvertinti ir skirdamas bausmę vadovautis BK 54 straipsniu. Mano, kad jam skirtina galutinė bausmė neturėjo viršyti 5 mėnesių laisvės apribojimo.
4.5. Nuteistasis P. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš jo išieškojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jo naudotas automobilis nelaikytinas nusikaltimo priemone. Jis nebuvo kaltinamas tuo, jog veikas padarė naudodamas automobilį. Sumanymas paimti plokštes jam kilo spontaniškai, jis 2022 m. liepos 18 d. specialiai nesirengė nusikalstamos veikos darymui naudojant automobilį, o 2022 m. rugpjūčio 14 d. nusikalstamas sumanymas apskritai nebuvo baigtas, joks pagrobtas turtas nebuvo sukrautas į automobilį ar priekabą.
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo P. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. dėl bausmių bendrinimo, kitą skundo dalį atmesti. Nuteistasis P. S. ir jo gynėjas advokatas prašė P. S. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis J. K. dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiūra, jo gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės ir nuteistojo P. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl vagystės įvykdytos 2022 m. rugpjūčio 14 d.
8. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistųjų veiksmus perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Prokurorė nesutinka su vertinimu, kad J. K. ir P. S. neįgijo galimybės disponuoti svetimu turtu savo nuožiūra, jo neužvaldė. Pasak prokurorės, nuteistieji buvo užvaldę nusikaltimo dalyką ir galėjo juo disponuoti, o nusikalstama veika buvo baigta. Teisėjų kolegija su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutinka.
9. Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Taigi, vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).
10. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais apylinkės teismas nustatė, kad J. K. ir P. S. 2022 m. rugpjūčio 14 d. pernešę du pakus su termoizoliacinėmis plokštėmis, jas padėjo ant žemės už saugomos teritorijos (UAB „H“) tvoros, nes norėjo atsikvėpti prieš pakų nešimą link transporto priemonės, su kuria buvo planuojama jas išvežti. Netrukus jie pastebėjo švyturėlius ir išsigandę pabėgo termoizoliacines plokštes palikdami prie tvoros. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo termoizoliacinių plokščių išnešimo per tvorą iki to momento, kol kaltinamieji pastebėjo švyturėlius, pagal jų duotus parodymus, praėjo nedaug laiko, gal 1 min., bet tikrai ne daugiau nei 5 min. Teritoriją saugančioms kameroms fiksavus asmenų judėjimą, į vietą atvyko saugos tarnybos darbuotojai L. Š. ir A. Š., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad už įmonės teritorijos ribų, prie tvoros jie matė dvi pakuotes plokščių. Jas matė ir policijos pareigūnas, kuris atvyko į įvykio vietą netrukus po iškvietimo. UAB „H“ patvirtino, kad už UAB „H“ aptvertos teritorijos rastos dvi termoizoliacinių plokščių pakuotės (po 3 vnt. kiekvienoje pakuotėje), jos buvo sugrąžintos į UAB „H“ saugomą teritoriją. Apylinkės teismas darė išvadą, kad J. K. ir P. S. 2022 m. rugpjūčio 14 d. veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, plokščių išnešimo iš saugomos teritorijos negalima vertinti kaip baigtos nusikalstamos veikos, nes kaltinamieji neįgijo galimybės svetimu turtu disponuoti savo nuožiūra, jo neužvaldė, todėl jų veiksmus perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Teisėjų kolegija dar kartą patikrinusi byloje suriktus įrodymus su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.
11. 2022 m. rugpjūčio 14 d. termoizoliacinių plokščių vagystės atveju, nuteistiesiems J. K. ir P. S. reali galimybė valdyti, naudotis bei disponuoti pagrobtu svetimu turtu atsirado jas išnešus iš saugomos UAB „H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Būtent nuo to momento, kai nuteistieji du pakus termoizoliacinių plokščių išnešę iš teritorijos padėjo ant žemės, jie įgijo (nors ir trumpalaikę galimybę) jomis disponuoti savo nuožiūra. Nustatytiems nuteistųjų veiksmams (padėjo termoizoliacines plokštes ant žemės) jokie pašaliniai veiksniai įtakos neturėjo, tai lėmė jų pačių sprendimas (norėjo pailsėti). Tačiau netrukus pamatė, kad atvažiuoja automobilis ir išsigandę pabėgo. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistųjų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nors nusikalstamos veikos dalykas nebuvo pakrautas į automobilį ir nuteistiesiems pamačius artėjantį apsaugos automobilį su įjungtais geltonos spalvos įspėjamaisiais švyturėliais jie pasišalino iš įvykio vietos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistųjų veiksmus vertinti kaip nutrūkusius pasikėsinimo stadijoje. Jie turėjo trumpalaikę galimybę disponuoti pagrobtais daiktais (termoizoliacinėmis plokštėmis), o jų į automobilį nepakrovė, nes nusprendė pailsėti.
12. Išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji J. K. ir P. S. 2022 m. rugpjūčio 14 d., 22.15 val. pasikėsino pagrobti du pakus termoizoliacinių plokščių, yra neteisinga, jos nepatvirtina byloje surinkti ir šio nuosprendžio 11 punkte aptarti duomenys. Nustačius, kad nuteistieji J. K. ir P. S. pagrobė svetimą turtą iš saugomos teritorijos (2022 m. rugpjūčio 14 d., 22.15 val.), nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį šalintina. J. K. veiksmai perkvalifikuojami iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Dėl P. S. veiksmų kvalifikavimo bus pasisakoma vėliau.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo negali būti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014).
14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad J. K. ir P. S., veikdami kartu, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę į sandėliavimo teritoriją, pagrobė jiems svetimą UAB „H“ turtą, kurio vertė 427,33 Eur. Vėliau, motyvuojamoje dalyje darė išvadą, kad kaltinamieji tik pasikėsino pagrobti svetimą turtą, jų veiksmus perkvalifikavo, tačiau aiškiai naujo kaltinimo nesuformulavo, ir nuteisė už pasikėsinimą įvykdyti vagystę. Apeliaciniame skunde prokurorė minėtą aplinkybę akcentuoja, nurodo, kad vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Teisėjų kolegija su tokiais prokurorės argumentais sutinka, tačiau nustačius, kad J. K. ir P. S. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), sprendžia, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasikėsinimu įvykdyti vagystę, plačiau neaptariami.
Dėl P. S. tęstinės veikos
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo padarytų veikų tęstinumo, nevertino jo nusikalstamų veiksmų BK 63 straipsnio 10 dalies kontekste. Nuteistojo įsitikinimu, jis įvykdė tęstinę veiką, todėl apylinkės teismo išvada, kad jis (P. S.) padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiuo P. S. apeliacinio skundo argumentu nesutikti neturi jokio teisinio bei faktinio pagrindo, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas, P. S. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstiniai, nes juos sieja vieninga tyčia dėl to paties dalyko.
16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011; 2K-P-31-788/2021). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-139/2015).
17. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą, apibendrintai galima teigti, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Vagystės atveju šioje byloje nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas svetimą turtą, suvokia, kad užvaldo svetimą turtą, numato, kad dėl to turto savininkui bus padaroma turtinė žala, ir to nori. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014, Nr. 2K-P-51-719/2023).
18. Šioje byloje nustatyta, kad P. S. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. 18 val. iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. 22.15 val., t. y. per maždaug vieną mėnesį, per du kartus iš statybinių medžiagų sandėliavimo teritorijos, priklausančios UAB „H“, esančios (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė prekių už 1 709,33 Eur. Esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos pačių nuteistųjų P. S. ir J. K., liudytojų parodymais, byloje esančiais vaizdo įrašais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje surinktais įrodymais, jos nėra ginčijamos, todėl kolegija dėl jų išsamiau nepasisako ir neanalizuoja.
19. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis P. S. dar apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 16 d. (1 t., b. l. 142-144) prisipažino vogęs termoizoliacines plokštes, kurias ruošėsi panaudoti savo asmeniniams poreikiams, t. y. nuosavo namo statybai. Parodė, kad jis buvo pasiskaičiavęs, kad stogui iš viso reikia 8 pakų, tad po pirmosios vagystės jam trūko 2 pakų, kurių jis su pažįstamu vėl važiavo vogti. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. vyko su pažįstamu asmeniu, kuris jam padėjo iš saugomos UAB „H“ teritorijos pagrobti du pakus (6 vienetus termoizoliacinių plokščių). Nuteistasis P. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po pirmosios (2022 m. liepos mėn.) vagystės jam trūko kelių pakų termoizoliacinių plokščių nuosavo namo statybai, todėl 2022 m. rugpjūčio mėn. kartu su pažįstamu J. K. vyko į tą pačią vietą pagrobti reikiamą kiekį termoizoliacinių plokščių. Byloje nustatyta, kad pagrobtas termoizoliacines plokštes nuteistasis P. S. naudojo nuosavo namo statybai. Jis paaiškino, kad po pirmos vagystės termoizoliacines plokštes parsigabeno į namus, dalį termoizoliacinių plokščių panaudojo, o likusias nepanaudotas sunaikino, nes socialiniuose tinkluose pamatė nuotrauką su savo atvaizdu dėl įvykdytos vagystės.
20. P. S. buvo kaltinamas įvykdęs dvi atskiras baigtas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas P. S. pripažino kaltu įvykdžius dvi atskiras nusikalstamas veikas, t. y. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Įvertinusi surinktų byloje duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes neteisingai P. S. nuteisė už dvi atskiras nusikalstamas veikas ir nepagrįstai nuteistojo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d., 18 val. iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. 22.15 val. padarytų nusikalstamų veiksmų nevertino kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).
21. P. S. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstiniai, kadangi jis turėjo vieningą tyčią pagrobti termoizoliacinius pakus, reikalingus jo naujo namo statybai. Abejoti tuo, kad P. S. suvokė darantis vientisą nusikalstamą veiką, nėra, kadangi darydamas pirmą veiką (2022 m. liepos mėn. vagystę) jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (2022 m. rugpjūčio mėn. vagystės), nes, kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, pirmosios vagystės metu P. S. nepavyko pavogti reikiamo kiekio termoizoliacinių plokščių dėl to, kad jos buvo sunkios ir fiziškai nebetilpo didesnis kiekis į automobilio priekabą. Tokia formuojama ir teismų praktika (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649-2006). Nustatyta, kad P. S. turėjo tikslą pagrobti iš viso 8 pakus termoizoliacinių plokščių, kadangi jis iš anksto buvo pasiskaičiavęs, koks kiekis plokščių jam yra reikalingas naujojo namo statybai. Svarbu įvertinti ir tai, kad vykdydami antrąją vagystę (2022 m. rugpjūčio mėn.) P. S. kartu su J. K. pagrobę du pakus termoizoliacinių plokščių nusprendė pailsėti, tačiau susiformavusios tyčios grobti daugiau termoizoliacinių plokščių neturėjo.
22. Nors tarp pirmosios ir antrosios vagysčių yra ganėtinai nemažas laiko tarpas (beveik mėnuo), tačiau teismų praktikoje, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika vis teik gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistojo P. S. įvykdytas vagystes siejo bendras sumanymas, t. y. iš UAB „H“ teritorijos pagrobti jam reikiamą kiekį termoizoliacinių plokščių, kurios buvo reikalingos jo naujojo namo statybai. Taip pat paminėtinos ir kitos sprendžiant dėl tęstinės nusikalstamos veikos svarbios aplinkybės: identiška pagrobimo vieta, analogiškas veikos mechanizmas, toks pats nusikalstamos veikos dalykas (termoizoliacinės plokštės), tas pats grobiamo turto savininkas. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino, kad P. S. padarė vieną tęstinį nusikaltimą ir, skirdamas bausmę nuteistajam P. S., nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. S. turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį pavogti termoizoliacines plokštes, pagrobtą turtą panaudojant naujo namo statybai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo P. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir aptartos konkrečios šios bylos aplinkybės leidžia susiformuoti išvadai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo kvalifikuoti nuteistojo P. S. padarytus du svetimo turto grobimo atvejus kaip vieną tęstinę veiką, tinkamai neįvertino visumos įrodymų (ir nuteistojo parodymų) ir padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad P. S. padarė dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. S. nusikalstama veika (2022 m. rugpjūčio 14 d. vagystė), kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) bei nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 17 d. vagystė), nustačius jo veiksmuose tęstinės nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikuotinos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
24. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad P. S. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstiniai, naujai išdėsto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir laiko nustatyta, kad:
24.1. P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje: P. S., siekdamas pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 17 d. 18.00 val. iki 2022 m. liepos 18 d. 6.00 val. (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), įsibrovęs pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą UAB ,,H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą – UAB „H“ priklausančius 6 pakus, kuriuose buvo 18 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su J. K., siekdami pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą UAB ,,H“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą – UAB „H“ priklausančius 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, tokiais bendrais veiksmais P. S. UAB „H“ padarė 1 709,33 Eur turtinę žalą.
24.2. J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje: jis veikdamas kartu su P. S., siekdami pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.15 val. įsibrovę pro prakirptą tinklinę tvorą į saugomą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,H Lietuva“ statybinių medžiagų sandėliavimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą turtą – UAB „H“ priklausančius 2 pakus, kuriuose buvo 6 vnt. „Therma TR26 150 mm 1200 × 2400 Rebated(03) M“ termoizoliacinių plokščių, kurių vienos plokštės kvadratūra 2,88 kv. m, o vieno kv. m vertė 24,73 Eur, tokiais veiksmais padarė UAB „H“ 427,33 Eur turtinę žalą.
Dėl bausmės
25. Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismui nusprendus atlikti pilną įrodymų tyrimą nebeteko galimybės sumažinti jam paskirtos bausmės dydį vienu trečdaliu (taikyti BK 641 straipsnio nuostatas). Nuteistojo įsitikinimu, jam galutinė paskirta bausmė neturėjo viršyti 5 mėnesių laisvės apribojimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustačius, kad P. S. padarė ne dvi pavienes nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš naujo skiriama bausmė.
26. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
27. Skirdama nuteistajam P. S. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad P. S. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (dėl savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), P. S. asmenybę: gydytas dėl psichikos sutrikimų, tačiau specialisto išvadoje nurodoma, kad nėra duomenų, kad tiriamų įvykių metu jis būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (2 t., b. l. 7, 8, 8, 10–11, 12, 13–14), vedęs, dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 28–29), šiuo metu vykdo individualią veiklą (tatuiruočių meistras), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 22–27), anksčiau teistas (2 t., b. l. 17–21), nusikalstama veika padaryta neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta (2 t., b. l. 1, 72; 3 t., b. l. 85), nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu atsiprašė civilinės ieškovės atstovo. Byloje nustatyta P. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taip pat yra nustatytos ir dvi P. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – numatytą nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai nėra pirmas kartas, kai nuteistasis P. S. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus nuosavybei, kas rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegija, skirdama P. S. bausmę už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti skiriant vieną švelniausių bausmės rūšių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje – laisvės apribojimo bausmę, jo terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis) 8 mėnesius su intensyvia priežiūra bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. P. S. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas pagrindo nėra, nes byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėta supaprastinto proceso tvarka.
29. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustačius, kad J. K. veika perkvalifikuojama iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, pasisakoma dėl bausmės. Skirdama kaltinamajam J. K. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad J. K. (J. K.) padarė vieną tyčinį nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkį nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (dėl savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: priklausomų ligų registre nėra registruotas (2 t., b. l. 31, 32, 33), vedęs, dviejų vaikų tėvas, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 43–44), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 42), teistas (2 t., b. l. 35–41, 45–51), nusikalstama veika padaryta žala atlyginta (2 t., b. l. 2, 3; 3 t., b. l. 85), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu atsiprašė civilinės ieškovės atstovo. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jo terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis) – 9 mėnesius su intensyvia priežiūra bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu (3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 3 mėnesius, t. y. ne mažesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Dėl bausmių P. S. bendrinimo
30. Prokurorės apeliaciniame skunde ir P. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo bausmių subendrinimo nuteistajam P. S., netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo – tiek bendrinant bausmes, tiek nustatant įskaitomą į bausmę laikotarpį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad subendrinta bausmė, paskirta skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, ir bausmė, kuri paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis tarpusavyje negalėjo būti bendrinamos.
31. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs P. S. laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams bausmę (su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskyręs laisvės apribojimo septyniems mėnesiams bausmę (su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir P. S. nustatė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatė P. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams devyniems mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Taip pat į bausmę įskaitė atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.
32. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat tada, kai asmuo kitu nuosprendžiu yra nuteisiamas už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki to laiko, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas ankstesnis nuosprendis (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2A-10-976/2019, 8 punktas).
33. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu P. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė 2022 m. liepos 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 14 d., taigi jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė jau po to, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jam nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su ankstesnio nuosprendžio bausme, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnyje, bet BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir neturėjo teisinio pagrindo į P. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės, kurią jis atliko pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
34. Svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo metu P. S. buvo visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Ši aplinkybė teisingai nurodyta skundžiamo nuosprendžio 22 punkte. Tuo tarpu bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis su neatlikta bausmės dalimi ir BK 64 straipsnis nenumato atliktos bausmės dalies įskaitymo. Taigi, apeliantai visiškai teisūs, kad BK 63 straipsnio 9 dalis šiuo atveju buvo taikyta netinkamai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Nustačius, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra visiškai atlikta, nėra pagrindo P. S. vadovaujantis BK 64 straipsniu bendrinti paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme.
Dėl P. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
35. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (10 000 Eur). Apelianto įsitikinimu, automobilis negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, be kita ko, jis nebuvo kaltinamas naudodamas automobilį padaręs nusikalstamas veikas.
36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, o nustatęs, kad P. S. viešame registre nurodomas kaip šios transporto priemonės savininkas, tačiau automobilį pardavė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (rezoliucinėje dalyje nurodė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalis), išieškojo konfiskuotino turto automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 10 000 Eur.
37. Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).
38. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo nurodė, kad P. S. 2022 m. liepos mėn. pagrobtą turtą išvežė naudodamasis transporto priemone, šia transporto priemone nuteistasis naudojosi ir 2022 m. rugpjūčio mėn. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad be šios transporto priemonės P. S. nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje, kai automobilis naudojamas kaip priemonė vagystėms daryti, pripažįstama, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė ir taikomas tokio automobilio konfiskavimas (pavyzdžiui kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592-222/2015). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas vykdant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (paties P. S. parodymai), todėl jis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
39. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jo automobilis negalėjo būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jam inkriminuotame kaltinime nebuvo nurodyta, kad nusikaltimą padarė naudojantis transporto priemone, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies. Sutiktina, kad P. S. pareikštame kaltinime nėra nurodyta, kad jis nusikalstamas veikas, kurios jam buvo inkriminuotos, padarė panaudodamas automobilį. Vis tik nuosprendyje esantis įrašas, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios P. S. negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų, yra pagrįstas konkrečiais įrodymais. Todėl pagrindo kitaip vertinti surinktus įrodymus nėra. Šiuo atveju P. S. į nusikaltimo vietą tiek pirmą, tiek antrą kartą vyko su automobiliu (buvo ir priekaba), ką apklausiamas pats patvirtino. Taigi, P. S. transporto priemone naudojosi nusikalstamos veikos dalykui gabenti. Iš baudžiamosios bylos duomenų aišku ir tai, kad be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs gabenti termoizoliacinių plokščių (jos sunkios, pakankamai didelių gabaritų). Taigi akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad automobilis buvo naudojamas nusikalstamai veikai padaryti, o aplinkybė, kad kaltinime nebuvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, nekeičia išvados dėl BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo.
40. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 22 punktas).
41. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018 pažymėta, kad proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.
42. Šiuo atveju konfiskuotas ne pats automobilis, o konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nustačius, kad automobilis parduotas. Taigi, neradus konfiskuotino turto, išieškota jo vertė iš kaltininko. Baudžiamajame įstatyme numatyta tokia galimybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur, o šį dydį nustatė pagal tai, už kokią sumą P. S. pardavė nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Bylos duomenimis, automobilis nusikalstamos veikos darymo metu priklausė P. S. (2 t., b. l. 177), vėliau šią transporto priemonę P. S. pardavė, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. S. yra nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią sumą, t. y. 10 000 Eur. Nusikalstama veika padaryta panaudojant automobilį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie itin sunkią apelianto padėtį ar kitas itin išskirtines aplinkybes, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma išimtis, konstatuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas P. S. būtų neproporcingas. Spręstina, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš P. S. šiuo atveju atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. pažyma Nr. APD-2024-01052 ir 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. APD-2024-02777 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad J. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 62,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai, o P. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 266,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
44. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistųjų, o valstybės iniciatyva, kuri jiems garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
45. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistąjį P. S. pagal susitarimą gynė advokatas Paulius Svirskis. Ir nors valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus paskirta gynėja Laureta Ulbienė ruošėsi apeliacinės instancijos teismo posėdžiams (2024 m. sausio 16 d., 2024 m. kovo 14 d.), tačiau nustatyta, kad ji faktiškai negynė nuteistojo interesų, nes pirmojo suplanuoto teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu bylos nagrinėjimas neįvyko dėl nuteistųjų nedalyvavimo jame, o antrojo suplanuoto teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos sprendimu gynėja advokatė buvo atleista nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo šiame procese. Akivaizdu, kad sprendimas priteisti išlaidas iš nuteistojo P. S. pažeistų teisingumo principą, todėl šiuo atveju, išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš P. S. nepriteisiamos. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal du apeliacinius skundus, prokurorės ir nuteistojo (P. S.), kurie šiuo nuosprendžiu yra tenkinami iš dalies, tačiau būtinybė skirti nuteistajam J. K. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, kuris nustato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas ir iš nuteistojo J. K. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo J. K. nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės ir nuteistojo P. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį:
J. K. (J. K.) nusikalstamą veiką (2022 m. rugpjūčio 14 d. vagystė), kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis J. K. (J. K.) paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyti J. K. (J. K.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
P. S. nusikalstamą veiką (2022 m. rugpjūčio 14 d. vagystė), kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) bei nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. liepos 17 d. vagystė), nustačius jo veiksmuose tęstinės nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir skirti naują bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir P. S.paskirta subendrinta bausmė.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, P. S. į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2024 m. sausio 29 d. pažymą Nr. APD-2024-01052 iš nuteistojo J. K. (J. K.) nepriteisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2024 m. kovo 12 d. pažymą Nr. APD-2024-02777 iš nuteistojo P. S. nepriteisti.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjos Jurgita Mačionytė
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nida Vigelienė