Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1023-579/2014

Proceso Nr. 4-69-3-05388-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:47.5.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 rugpjūčio 8 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. liepos 3 d. apie 1.50 val. nakties metu, tai yra kai prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 08 val. yra apribota, bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prekiavo alkoholiniais gėrimais. Šiais veiksmais nebuvo laikomasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ adresu (duomenys neskelbtini)ir kitoms vietoms, šis tarybos sprendimas dėl prekybos vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2013 m. lapkričio 16 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“. Taip pat šiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-857) III skirsnio 18 straipsnio 9 punktas. J. K. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarime teismas J. K. veiką perkvalifikavo iš ATPK 164 str. 2 d. į ATPK 164 str. 3 d. ir skyrė 75 (septyniasdešimt penkių) Lt dydžio baudą. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra norminis teisės aktas, o LR Vyriausybės 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1357 patvirtintos „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo  taisyklės“ yra specialusis teisės aktas ir jų 35 punktas taikomas konkrečiam subjektui – licencijos turėtojui, todėl nagrinėjamu atveju šioms specialiosioms teisės normoms pirmenybė neteiktina, o galioja bendra norminių aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Minėtas savivaldybės tarybos sprendimas buvo paskelbtas 2013 m.  lapkričio 16 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“, todėl laikytina, kad šis norminis aktas įsigaliojo kitą dieną nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje, t. y. 2013 m. lapkričio 17 d., ir nuo šios dienos jis tapo privalomas visiems subjektams. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nurodė, kad J. K. veika neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 164 str. 2 d., nes licencijos galiojimo laikas neapribotas, ji neatšaukta, joje nėra jokių apribojimų, todėl J. K. veika turėtų būti kvalifikuota pagal ATPK 164 str. 3 d., kur numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą.

J. K. šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog teismas priimdamas nutarimą netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai taikė ATPK 164 str. 3 d. numatytą atsakomybę. Dėl šių aplinkybių nutarimas neteisėtas. Apeliantė teigia, jog nei ATPK 164 str. 3 d. nuostatų, nei 2013-11-14 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – Savivaldybės tarybos sprendimo) ji nepažeidė. Atkreipia dėmesį į tai, kad aktualių Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ 35 p. įtvirtina, jog tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo  gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Iki tinkamo informavimo momento galioja licencijoje nustatyti reikalavimai ir nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Pagal šiuos teisės aktus Savivaldybės tarybos sprendimas pareigą gali sukurti tik nuo rašytinio pranešimo įteikimo registruotu laišku dienos, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Dėl šių aplinkybių apeliantė atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Toks teismo sprendimas prieštarauja aktualiai teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-647-175/2014, ATP-391-238/2014,ATP-390-498/2014, ATP-338-383/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-333-366/2011). Vadovaujantis LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismas yra saistomas Lietuvos teismų sprendimais analogiškose bylose ir privalo jais vadovautis. 

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti nepakeistą. Teigia, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, jis buvo paskelbtas 2013-11-16 laikraštyje „Laikinoji sostinė“, todėl laikytina, kad jis įsigaliojo sekančią dieną ir tapo privalomas visiems subjektams.

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama.

Aukštesnės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius teisės aktų įsigaliojimą ir paskelbimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir todėl nepagrįstai J. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d.

Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). 

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuota tai, kad ji 2014 m. liepos 3 d. apie 1.50 val. nakties metu, tai yra kai prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 08 val. yra apribota, bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prekiavo alkoholiniais gėrimais. Šiais veiksmais nebuvo laikomasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ adresu (duomenys neskelbtini) ir kitoms vietoms, šis tarybos sprendimas dėl prekybos vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2013 m. lapkričio 16 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“. Taip pat šiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-857) III skirsnio 18 straipsnio 9 punktas. J. K. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį.

ATPK 164 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų.

Skundo autorė neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo fakto, tačiau teigia, kad kaltinime nurodytą dieną ji neprivalėjo vykdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2013-11-14 Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. adresu (duomenys neskelbtini), nes pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles“ joks rašytinis pranešimas apie tokį sprendimą nebuvo įteiktas, todėl jos veiksmai visiškai atitiko minėtos licencijos sąlygas ir ji nei LR ATPK 164 str. 3 d., nei Savivaldybės tarybos sprendimo nepažeidė.

Apylinkės teismas nutarime nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) išduota licencija prekiauti alkoholiniais  gėrimais nuo 0.00 val. iki 24 val. nebuvo atšaukta, jos laikas neterminuotas, joje nėra apribojimų, todėl veiką perkvalifikavo į ATPK 164 str. 3 d., kuri numato administracinę atsakomybę už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą, kadangi šiuo atveju buvo nesilaikyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimo Nr. T-607, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) esančiame bare. Ir apie šį apribojimą J. K. neabejotinai žinojo.

Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu bei pritaria skundo argumentui, jog J. K. nei ATPK 164 str. 3 d., nei Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatyti ribojimai konkrečiose vietose nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimas, nepažeidė, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Tiek ATPK 164 str. 2 d., tiek ATPK 164 str. 3 d. yra blanketinės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) neterminuotai išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), nuo 0.00 val. iki 24 val. Licencija neatšaukta, jog galiojimo laikas neterminuotas, joje nėra apribojimų, susijusių su prekybos vieta ir laiku, tačiau Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, 9 dalyje numatyta Savivaldybių tarybų teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. atitinkamose prekybos vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą savivaldybės taryba priėmė būtent vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Kadangi prekiauti alkoholiu gali tik tam tikri subjektai, kuriems išduoti atitinkami leidimai (licencijos), toks sprendimas iš esmės reiškia licencijoje nustatytų sąlygų ribojimus ir tokio sprendimo vykdymo, įgyvendinimo tvarka neatsiejamai susijusi su LR Vyriausybės patvirtintomis „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis“.

Prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintos „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 35 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06) numato, kad įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, o tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas.

Aukštesniojo teismo manymu apylinkės teismas šias normas aiškino netinkamai. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko paribojimo“ yra norminis teisės aktas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo  taisyklės“ yra specialusis teisės aktas ir jų 35 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06) taikomas konkrečiam subjektui – licencijos turėtojui, todėl nagrinėjamu atveju šioms specialiosioms teisės normoms pirmenybė neteiktina, o galioja bendra norminių aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Apylinkės teismo aiškinimu, minėtos taisyklės reglamentuoja individualių teisės aktų įsigaliojimą ir vykdymą, o Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas yra ne individualus pobūdžio, bet norminis teisės aktas, todėl jo įsigaliojimui taikoma bendra tvarka. Aukštesnysis teismas su tokiu aiškinimu nesutinka, nes Savivaldybių kompetencija leisti norminius teisės aktus yra ribota, t. y. ji gali leisti tik tokius aktus, reglamentuojančius tas sritis, kurias leidžia įstatymas. Kaip jau minėta, savivaldybių taryboms teisė riboti prekybos alkoholiu laiką numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje. Būtent šiuo įstatymu vadovaujantis ir priimtas nagrinėjamas Kauno savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-607, būtent apie tokį savivaldybės tarybos sprendimą kalba ir „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ 35 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06), todėl ir sprendžiant apie tokio sprendimo vykdymo tvarką turi būti vadovaujamasi specialaus teisės akto nuostatomis, nepriklausomai nuo to, jog minėto įstatymo 18 str. 9 d. ir minėtų taisyklių 35 punkto (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06) nuostatos suformuluotos ne visai identiškai, juo labiau, kad minėtos Taisyklės nustato licencijos turėtojui palankesnį teisinį reguliavimą. Taip pat pažymėtina, jog sisteminė Alkoholio kontrolės įstatymo bei minėtų Taisyklių analizė leidžia pagrįstai teigti, kad Valstybė licencijos turėtojui numato palankią specialią nustatomų ribojimų vykdymo tvarką, todėl Savivaldybės tarybos savo priimamais sprendimais nustatyti griežtesnius, nepalankesnius reikalavimus nei valstybinis reguliavimas negali.

Savivaldybių teisę priimti norminius teisės aktus reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 21 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 36 punkto nuostatos. Be to, savivaldybė savo teises ir pareigas turi realizuoti remdamosi Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią turi teisę priimti norminius administracinius aktus ir tik tuos, kurie būtini įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Taip pat savivaldybės priimdamos teisės aktus turi laikytis įstatymo viršenybės principo, numatyto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriuo nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A261-1683/2013).

Aukštesnysis teismas pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendime Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ jokia atskira įsigaliojimo tvarka ar vėlesni terminai nenumatyti, todėl sprendžiant, ar galioja Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas ribojimas nustatytu laiku prekiauti tam tikrose vietose alkoholiniais gėrimais, turi būti vadovaujamasi minėtų Taisyklių 35 punkto (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06) nuostatomis, t. y. savivaldybės tarybos nustatyto ribojimo įmonė privalo laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos.

Be to, teismas nukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos, pagal kurią „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ 35 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014-03-06) numato bei konkretizuoja savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų vykdymo pradžią. Todėl tuo atveju, kai specialusis teisės aktas atskiromis normomis numato atitinkamo teisės akto vykdymo tvarką, pagal kurią vykdymo pradžia nesutampa su teisės akto įsigaliojimo data, pirmenybė teiktina būtent specialiosioms teisės normoms, šiuo atveju – „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėms“.

Bylos duomenys rodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) apie nustatytus apribojimus registruotu laišku, pranešimu nebuvo informuota. Apeliantei inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu įmonė, kurioje J. K. dirbo, rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą laiko apribojimą prekiauti alkoholiu nebuvo gavusi ir vykdyti dar neprivalėjo. Tos aplinkybės, kad savivaldybės priimtas sprendimas buvo paskelbtas spaudoje, apie jį buvo žinoma savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusiam įmonės atstovui, pačiai J. K., ir kt. – nepatvirtina Taisyklių 35 punkte numatyto informavimo, bei atitinkamai nesant rašytinio pranešimo nesuponuoja savivaldybės tarybos sprendimo vykdymo pradžios.

Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad J. K. neprivalėjo laikytis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendime Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ numatyto apribojimo, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 8 val., ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi minėto sprendimo nuostatas, todėl apeliantei protokolas surašytas ir skundžiamu teismo nutarimu ji administracine tvarka nubausta nepagrįstai.

Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau išvardintų priežasčių J. K. veiksmuose nėra ir negali būti nei ATPK 164 str. 2 d., nei ATPK 164 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. K. atžvilgiu nutraukiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

J. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, kuriuo J. K. nubausta pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) Lt dydžio bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                           Evaldas Gražys