Civilinė byla Nr. e2-569-178/2017
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00234-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.7.7; 3.1.7.1.1
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-575-425/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tekanas“ dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos butų ūkis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės, pagrįstai paskyrė ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu ir ar pagrįstai apskaičiavo iš ieškovės priteistino žyminio mokesčio dalį.
- Ieškovė UAB „Vilstata“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti tarp ieškovės UAB „Vilstata“ ir atsakovės UAB „Tekanas“ 2014 m. liepos 31 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 14/07/31 niekine ir negaliojančia, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0168/16/0127 pagal teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015, priteisti iš atsakovės UAB „Tekanas“ ieškovės UAB „Vilstata“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
- Ieškovė nurodė, kad ginčijamą rangos sutartį sudarė, siekdama įvykdyti 2014 m. birželio 17 d. tarp UAB „Ignalinos butų ūkis“ (perkančioji organizacija) ir ieškovės UAB „Vilstata“ (tiekėja, rangovė) sudarytą Pagrindinę sutartį Nr. CPO40363. Ginčijama sutartimi visas teises ir pareigas, susijusias su Pagrindinės sutarties vykdymu, perėmė atsakovė UAB „Tekanas“, nors Pagrindinė sutartis atitinkamai nebuvo pakeista ir nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, galimybė su UAB „Tekanas“ sudaryti subrangos sutartį nebuvo numatyta Pagrindinėje sutartyje. Atsakovės UAB „Tekanas“ kvalifikacija neatitiko viešojo konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių ginčijama sutartis pažeidė imperatyviais Viešųjų pirkimų įstatymo normas.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; už piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovei UAB „Vilstata“ paskyrė 3 000 Eur baudą, iš kurios 1 500 Eur paskyrė UAB „Tekanas“, o likusią 1 500 Eur baudos dalį paskyrė į valstybės biudžeto pajamas; priteisė iš ieškovės UAB „Vilstata“ atsakovei UAB „Tekanas“ 1 210 Eur turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės UAB „Vilstata“ 197 Eur žyminio mokesčio už paduotą ieškinį bei 4,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžeto pajamas.
- Teismas nurodė, kad CK 6.203 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu privalomas leidimas susijęs tik su kai kuriomis sutarties sąlygomis, tai šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai protinga palikti galioti sutarties sąlygas. Įvertinęs, kad ginčijama rangos sutartis vienašališkai atsakovės UAB „Tekanas“ nutraukta nuo 2015 m. vasario 22 d., kad toliau Pagrindinę sutartį Nr. CPO40363 vykdė ieškovė UAB „Vilstata“, kad Pagrindinės sutarties Nr. CPO40363 užsakovė UAB „Ignalinos butų ūkis“ dėl UAB „Tekanas“ atliktų ir priduotų statybos rangos darbų pagal 2014 m. liepos 21 d. Rangos sutartį Nr. 14/07/31 neturi ir neturėjo jokių pretenzijų nei generalinei rangovei UAB „Vilstata“, nei subrangovei atsakovei UAB „Tekanas“, darė išvadą, kad formaliais motyvais naikinti jau nutrauktą statybos rangos sutartį nėra jokio pagrindo.
- Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 pagal ieškovės UAB „Tekanas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilstata“ 2015 m. spalio 26 d. sprendime konstatavo UAB „Tekanas“ tinkamai atliktus statybos rangos darbus bei priteisė iš atsakovės UAB „Vilstata“ 185 141,49 Eur skolos už statybos darbus pagal šioje byloje ginčijamą 2014 m. liepos 31 d. rangos sutartį UAB „Tekanas“ naudai.
- Be to, UAB „Vilstata“ priėmė subrangovės UAB „Tekanas“ atliktus pagal ginčijamą rangos sutartį darbus, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 šios sutarties neginčijo, todėl ieškovė UAB „Vilstata“, vadovaujantis CK 1.79 straipsnio nuostatomis, laikytina patvirtinusi ginčijamą sandorį, dėl ko nebeturi teisės jos ginčyti.
- Teismas, spręsdamas dėl piktnaudžiavimo procesu, vertino, kad ieškinys pripažintinas aiškiai nepagrįstu, nes ieškiniu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0168/16/0127 pagal Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015, tuo pat metu Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-596-755/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilstata“, ieškovė nagrinėjamu ieškiniu siekė sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą bei tuo pačiu pagerinti savo finansinius rodiklius bankroto byloje, teigiant, kad yra ginčijamas kreditoriaus UAB „Tekanas“ kreditorinis reikalavimas. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė UAB „Vilstata“ yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalaus teisininko darbuotojo, turinti galimybę naudotis ir naudojasi advokato paslaugomis, turinti labai gausią bylinėjimosi teismuose praktiką. Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimas nesukurtų ieškovei UAB „Vilstata“ jokių teigiamų ir / ar naudingų teisinių padarinių, kurių visuomet siekia ieškovas su ieškiniu kreipdamasis į teismą. Todėl yra pakankamas pagrindas tokį ieškinį pripažinti piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Ieškovė UAB „Vilstata“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei paskirta 3 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat kuria iš ieškovės priteista 197 Eur žyminio mokesčio ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės 108 Eur žyminio mokesčio už ieškinį; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas, spręsdamas dėl piktnaudžiavimo procesu, ignoravo ieškovės nurodytą aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 ieškovę atstovavo advokatai, kurie su ieškovės atstovu savo pozicijos nederino, todėl toje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo. Gausi bylinėjimosi praktika nėra pakankama aplinkybė vertinti buvus piktnaudžiavimą procesu, ieškovė kitose civilinėse bylose daugiausiai dalyvauja atsakovės ar trečiojo asmens statusu. Vien ieškinio padavimas nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas ir ieškovė šio procesinio sprendimo neskundė. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinio patenkinimas nesukurtų ieškovei jokių teisinių padarinių, nes ieškovė ne kartą akcentavo, kad šioje byloje turi būti atsižvelgta į ieškinyje nurodomą viešojo intereso pažeidimą. Be to, svarbu ir tai, kad ginčijamą rangos sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovė UAB „Tekanas“ negalėtų ja vadovautis, nurodant tretiesiems asmenims pagal ją įgytą kvalifikacinę patirtį. Ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas dar prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei pateikimą teismui, todėl nepagrįsta teigti, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas siekiant pagerinti įmonės finansinius rodiklius ieškovės bankroto byloje, kuri dar net nebuvo pradėta.
- Teismas, apskaičiuodamas likusią sumokėti žyminio mokesčio dalį, ignoravo aplinkybę, kad ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis. Ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis, todėl nuo jos mokėtinas 108 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Už ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminis mokestis nemokėtinas.
- Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tekanas“ prašo skundą dėl baudos panaikinimo atmesti, o dėl žyminio mokesčio priteisimo į valstybės biudžeto pajamas pakeisti, vertinant ginčą kaip turtinį; priteisti iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
- Teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė tuo metu, kai jau buvo pareikštas nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl rangos sutarties pripažinimo niekine, pateikė kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, jame remdamasi ginčijama rangos sutartimi, t. y. laikydamasi pozicijos, kad rangos sutarties teisėta ir galiojanti.
- Šiuo atveju reikėjo nustatyti žyminio mokesčio dydį kaip turtiniuose ginčuose nuo ieškinio sumos, nes patenkinus ieškinį turėtų būti sprendžiamas restitucijos klausimas. Kadangi žyminio mokesčio priteisimas į valstybės biudžetą yra viešasis interesas, Lietuvos apeliacinis teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
- Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
- Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas apeliantės elgesį pareiškiant nagrinėjamoje byloje ieškinį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą, todėl paskyrė 3 000 Eur baudą, pusę šios baudos paskiriant sumokėti atsakovei.
- CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujančio byloje asmens veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
- Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį; piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
- Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes kaip pagrindžiančias piktnaudžiavimą procesu: Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo apeliantė nereiškė reikalavimų dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 vykdymą, ieškinys nagrinėjamoje byloje pateiktas tuo metu, kai buvo inicijuotas bankroto bylos apeliantei iškėlimas, ir kt. Sutiktina su apeliante, kad paminėtų aplinkybių pavienis vertinimas nesudarytų pakankamo pagrindo spręsti buvus piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą, tačiau jų visumos įvertinimas nesuponuoja kitokios išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
- Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog apeliantei atstovavę advokatai Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 su apeliantės atstovu (įmonės teisininku) nederino toje byloje užimtos pozicijos, įskaitant ir rangos sutarties ginčijimo tikslingumo, yra nuo apeliantės (jos atstovų) išimtinai priklausančios aplinkybės, kuriomis apeliantė negali pateisinti procesinių teisių įgyvendinimo ne pagal jų paskirtį nagrinėjamoje byloje.
- Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį, kad jau esant nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui dėl sutarties pripažinimo niekine, apeliantė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-381-280/2015 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00017-2015-5) dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, 2016 m. spalio 11 d. pateikdama kasacinį skundą, remiasi šioje byloje ginčijama rangos sutartimi kaip galiojančia ir sukuriančia jai atitinkamas teises, o atsakovei – pareigas.
- Paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantė turėjo galimybę ir naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina jos gausią bylinėjimosi patirtį.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi pareigą suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl piktnaudžiavimo procesu egzistavimo, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pareikštu ieškiniu nebūtų sukuriami jokie teisiniai padariniai. Nėra ginčo, kad atsakovė statybos darbus pagal ginčijamą rangos sutartį atliko, kaip konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje dėl skolos už rangos darbus priteisimo. Nepagrįstais pripažintini apeliantės skunde dėstomi argumentai, kad jos suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje veikti pareiškiant ieškinį pagrindžia, jos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuojantis viešasis interesas. Apeliantė yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam teisės aktais nėra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą. Apeliantės teisinio suinteresuotumo ieškinio pareiškimu nepagrindžia ir jos nurodoma aplinkybė, kad ginčijamą rangos sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovė UAB „Tekanas“ negalėtų ja vadovautis, nurodant tretiesiems asmenims pagal ją įgytą kvalifikacinę patirtį, nes tai nėra kaip nors tiesiogiai susiję su apeliantės nurodomų pažeistų teisių apgynimu. Ieškiniu negali būti siekiama kitų tikslų nei pažeistų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimas (CPK 2 str., 7 str. 2 d., 95 str.).
- Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo teismui pateiktas vėliau (2016 m. rugpjūčio 19 d.) nei nagrinėjamas ieškinys (2016 m. rugpjūčio 2 d.), nesuponuoja kitokių išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kreditorius, prieš inicijuodamas bankroto bylą, įstatymų nustatyta tvarka pateikia apie tai atitinkamą pranešimą skolininkui (šiuo atveju – apeliantei), todėl nekyla abejonių dėl to, kad apie ketinamą iškelti bankroto bylą apeliantei buvo ar turėjo būti žinoma (Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 ir 4 d.; civilinių bylų Nr. B2-596-755/2016 ir eB2-637-755/2016 LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
Dėl žyminio mokesčio už ieškinį priteisimo
- Antru apeliacinio skundo argumentu apeliantė nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas likusią sumokėti žyminio mokesčio dalį, ignoravo aplinkybę, kad ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl priteisė iš apeliantės žyminio mokesčio daugiau nei numato įstatymas. Su šiuo argumentu iš esmės sutiktina.
- Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi apeliantei atidėjo 197 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą ieškinį iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas mokėtiną žyminio mokesčio sumą apskaičiavo vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu – ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis, bei to paties straipsnio 5 dalimi – už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo) mokėtinas 57 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, todėl už tokio procesinio prašymo nagrinėjimą, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, žyminis mokestis nemokamas. Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 proc. už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 108 Eur (CPK 80 str. 7 d.).
- Priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į skundą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti skundo ribų ir perskaičiuoti mokėtiną žyminio mokesčio sumą vadovaujantis ieškinio sumos kriterijumi. Tai, kad taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio galima tik neperžengiant tam tikrų ribų, t. y. atsižvelgiant į didžiausią sumokėto žyminio mokesčio sumą konkrečiame procese, pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016, 28–38 punktai). Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir priimtas siurprizinis teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
- Apeliantė sumokėjo 108 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 3 dalimi, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Kadangi už atskiruosius skundus, išskyrus skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, žyminis mokestis nemokamas, apeliantei jos sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.), įskaitant į šią sumą jos mokėtiną 108 Eur žyminį mokestį už ieškinį.
- Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiami tik teismo sprendimu išspręsti procesiniai klausimai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, atsakovei pripažintina teisė į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės pateiktais duomenimis, ji sumokėjo 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo nesudėtingi, buvo skundžiama teismo sprendimo dalis tik dėl procesinių klausimų, taip pat atsižvelgiant į atsakovės atsiliepimo apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija atsakovei priteistiną sumą sumažina iki 100 Eur.
- Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės procesinis elgesys įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą ir už tai paskirta bauda, yra pagrįsta ir teisėta, todėl pagrindo jos naikinti ar keisti nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro intervenciją į procesinio pobūdžio – bylinėjimosi išlaidų – klausimo išsprendimą, tačiau nekeičia sprendimo dėl materialinio pobūdžio reikalavimų išsprendimo. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau iš jo rezoliucinės dalies šalinama dalis, kuria iš ieškovės priteista 197 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti jos dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ į valstybės biudžeto pajamas priteista 197 Eur žyminio mokesčio už paduotą ieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ (įmonės kodas 155571031) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tekanas“ (įmonės kodas 135190375) 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą.
Teisėjai | Artūras Driukas Romualda Janovičienė |
| Alvydas Poškus |
| |