Civilinė byla Nr. e2A-656-280/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25109-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio mėn. 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. pareikštą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ ir Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkui V. K. (V. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys D. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“.

 

Teismas

n u s t a t ė :

 

I.       Bylos esmė

 

Ieškovė I. B. pareiškė ieškinį , kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ ir Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) pirmininką V. K. (V. K.) likviduoti namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), bendrojo naudojimo nuotekų sistemos stovo (ties (duomenys neskelbtini) butais) pažaidas ir užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo nuotekų sistema funkcionuotų; 2) teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nevykdančiam asmeniui (UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir/ar V. K.) skirti po 300 Eur baudą.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2015 m. spalio 8 d. sudarytos sutarties Nr. NB-SUT-14-004/1 (toliau – ir Sutartis) pagrindu teikė administravimo paslaugas Bendrijai. Inžineriniai tinklai (kanalizacijos) nuotekoms iš ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) šalinti yra perdangoje tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jungiasi į vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už butų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, kurioje buvo sprendžiama dėl priešpriešinių I. B. ir UAB „Mano Būstas Vilnius“ reikalavimų. Išnagrinėtoje byloje I. B. prašė teismo įpareigoti UAB „Mano Būstas Vilnius“ įvykdyti sutartinę prievolę (2015 m. spalio 8 d. sutarties tarp UAB „Mano Būstas“ ir Bendrijos pagrindu) ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu. UAB „Mano Būstas Vilnius“ priešieškiniu prašė įpareigoti I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, nedetalizuojant, ar valomi bus buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžiai, ar vertikalus nuotekų stovas. Pirmosios instancijos teismas I. B. ir UAB „Mano Būstas Vilnius“ reikalavimų netenkino, ieškinį ir priešieškinį atmetė.

2021 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2021 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą tenkindamas priešieškinį įpareigojo I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą.

Ieškovės teigimu, po teismo sprendimo liko teisinis neapibrėžtumas, kaip turi būti užtikrinta I. B. teisė naudotis santechniniais įrenginiais, esančiais jos buto virtuvėje ir vonioje.

2021 m. balandžio 30 d. UAB „Mano Būstas Vilnius“ specialistas pasirinktu ir V. K. palaikytu būdu – iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) atliko darbus ir konstatavo, kad išvalyti bendrame nuotekų stove esantį kamštį nepavyko ir reikia keisti stovą sienoje ties (duomenys neskelbtini) butu. Faktas, jog iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti nuotekų stovo kamščio nėra galima, UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo žinoma iš jos pačios specialistų 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarytų aktų, todėl visas procesas dėl stovo valymo iš I. B. buto buvo nukreiptas į tai, kad kiek galima ilgiau užvilkinti nuotekų stovo funkcionalumo atstatymą.

2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo Bendrijos pirmininką V.K. lokalizuoti Namo bendrojo naudojimo nuotekų stovo pažaidas ties (duomenys neskelbtini) butais, nustatyti (duomenys neskelbtini) bute dėmių atsiradimo priežastis, ja nustačius ir lokalizavus nedelsiant likviduoti. V. K. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 19 d. gauto nurodymo taip pat nevykdė. 2022 m. vasario 10 d. raštu UAB „Mano Būstas Vilnius“ įgaliotas asmuo informavo, kad darbai dėl stovo keitimo bus daromi tik gavus V.K. prašymą dėl darbų organizavimo. Taip pat buvo pasiūlyta tiesiogiai kreiptis į V.K..

Dėl atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakomybės ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties 4.8 punktą, UAB „Mano Būstas Vilnius“ ne vėliau kaip sekančią dieną nuo I. B. pranešimo apie avariją gavimo turėjo imtis priemonių gedimui pašalinti, tačiau savo sutartinės prievolės neįvykdė iki šiol. Nurodytos sutarties 4.7 punkte numatyta, kad „avarijos padariniai turi būti likviduojami su Klientu suderinus darbų apimtis ir atlikimo laiką, jei tokių darbų atlikimas yra laikytinas papildomais darbais ir už juos Administratoriui turi būti sumokama papildomai“. Jei UAB „Mano Būstas Vilnius“ negavo V. K. patvirtinimo, kad už darbus bus sumokėta, ji turėjo paklausti I. B., ar ši sutinka apmokėti už darbus. Kai avarijos šalinimo neatlieka tai daryti privalantis asmuo, I. B. turi teisę į tai, kad darbai būtų atlikti jos sąskaita, o vėliau ji galėtų reikalauti apmokėjimo iš Bendrijos kitame procese. UAB „Mano Būstas Vilnius“, ir V. K. dalyvavo procese, kuriame buvo sprendžiama dėl nuotekų stovo funkcionalumo atstatymo, V. K. turi Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimą atstatyti stovo funkcionalumą, todėl papildomas kreipimasis į šį asmenį nebuvo reikalingas. Ieškovė sprendė, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ tokiu būdu siekė nevykdyti avarijos pašalinimo darbų ir faktiškai padėjo V.K. pažeidinėti I. B. teises, nors žinojo, kad turi pareigą atstatyti nuotekų stovo funkcionalumą.

Atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius” prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Bendrijos pirmininką informuodama apie namo būklę, dėl būtinų remonto darbų atlikimo, tačiau pirmininkas nesutikdavo ir nepritardavo UAB „Mano Būstas Vilnius“. Bendrijos pirmininkas ne tik nesutikdavo su administratorės rekomendacijomis, tačiau ir trukdė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. tinkamo šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimo, nesuteikdamas galimybės patekti į namo šilumos punktą.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pabrėžė, kad būdamas namo bendro naudojimo objektų administratore vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus (18 punktas).

Atsakovas Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkas V. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė netinkamai formuluoja reiškiamus reikalavimus, nes jos reiškiamas ieškinys yra tapatus jau išnagrinėtam ieškiniui Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, kuriuo tarp tų pačių šalių jau yra išspręstas ginčas dėl to paties dalyko ir teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą.

Byloje atsakovu turi būti traukiamas ne Bendrijos valdymo organas – pirmininkas kaip fizinis asmuo, o Bendrija, kaip juridinis asmuo, o atsakovas V. K. nėra tinkamas atsakovas pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi pirmininkas vykdo tik organizavimo funkciją, ką ir yra padaręs. Jis, kaip Bendrijos pirmininkas, tinkamai įgyvendino jam įstatymu priskirtas funkcijas, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, Bendrijos pirmininkas negali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, Bendrijos pirmininkas turi pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą – pasamdyti administratorių ir tai padarė. Tai, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo – negali būti priežastis taikyti atsakomybę Bendrijos pirmininkui.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ paaiškino, kad 2023 m. gegužės 9 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartis Nr. CIV23-4000 yra nutraukiama nuo 2023 m. lapkričio 30 d., nes pagal minėtą sutartį administruojamų butų/kitų patalpų savininkai netinkamai vykdo pareigą apmokėti už trečiojo asmens suteiktas paslaugas.

 

II.       Teismo sprendimo esmė

 

Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės I. B. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininko V. K. atžvilgiu atmesti. Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės I. B. pareikštų reikalavimų UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu nutraukti, priteisė atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš ieškovės I. B. 4 144,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovui Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkui V. K. iš ieškovės I. B. 2 147,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės I. B. 126,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų.

Teismas nustatė, kad Sutarties pagrindu UAB „Mano Būstas Vilnius“ teikė administravimo paslaugas Bendrijai. Sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. vasario 6 d. 2023 m. gegužės 9 d. Bendrija sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartį Nr. CIV23-400 su UAB „Civinity namai“, tačiau ši sutartis su Bendrija nutraukiama nuo 2023 m. lapkričio 30 d.

Vadovaujantis bylos duomenimis, UAB „Mano Būstas Vilnius“ darbuotojai 2019 m. liepos 25 d. surašė defektinį aktą Nr. MB:T19-081333, iš kurio matyti, jog darbuotojai siekė išvalyti užsikimšusį kanalizacijos stovą tarp Namo (duomenys neskelbtini) aukštų iš palėpės, tačiau jo pravalyti ties (duomenys neskelbtini) buto nepavyko, nes gyvatukas stringa apie 5 m, o rūsyje nėra priėjimo prie stovo. Rekomendacija: reiktų surasti stovą rūsyje ir įrengti reviziją, tada galima būtų valyti dar kartą. Arba pakeisti stovo dalį (duomenys neskelbtini) bt. iki (duomenys neskelbtini) bt. trišakio. 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-089703, iš kurio matyti, jog darbuotojai bandė valyti kanalizacijos stovo valymą iš Namo palėpės, tačiau to padaryti nepavyko, rekomenduojama demontuoti ,,špižinį“ stovą tarp (duomenys neskelbtini) aukšto, pakeitus PVC 110; 2019 m. rugpjūčio 5d. surašytas statinio apžiūros aktas Nr. DA204307, kuriame nurodytas apžiūros tikslas: namo (duomenys neskelbtini)-ame aukšte užsikimšo kanalizacija, į (duomenys neskelbtini) butą bėga vanduo iš (duomenys neskelbtini) buto. Pastebėjimų grafoje – <...>(duomenys neskelbtini) buto gyventojai piktybiškai atsisakė į patalpas įleisti namo Bendrijos pirmininką. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto patalpas nustatyta, kad ties lubomis kambaryje ir tualeto patalpose matosi pratekėjimo žymės iš (duomenys neskelbtini) buto. Galimai užsikišę (duomenys neskelbtini) buto ribose esantys nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) kanalizacija veikia. Rekomenduojami darbai – būtina atlikti (duomenys neskelbtini) buto kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Pravalymą rekomenduojama atlikti iš (duomenys neskelbtini) buto, nes palėpėje esantis senas stovas užaklintas, nefunkcionuojantis, nesusijęs. Kanalizacijos sistema (duomenys neskelbtini) bute perdaryta. Atlikus kanalizacijos valymą (duomenys neskelbtini) bute, rekomenduojama atlikti profilaktinį stovo valymą; UAB „Menga“ 2019 m. rugsėjo 26 d. surašė defektinį aktą Nr. 2019/09/26, kuriame konstatuota, jog atsakovės buto ribose esantis vamzdis neužsikišęs ir nepažeistas; vertikalusis nuotekų vamzdis yra užsikimšęs, rekomenduojama jį išardyti ir pašalinti kliūtį iš buto (duomenys neskelbtini) vonios; specialistas N. B. 2019 m. spalio 4 d. akte pateikė išvadas, kad atsakovės bute esantis vamzdynas nuo virtuvės iki nuotekų stovo neužsikišęs, nepažeistas; užsikimšęs yra nuotekų stovas. Nurodyta, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje; nepavykus to padaryti – užsikimšimą reiktų smulkinti per alsuoklį su vamzdžių valymo įranga. Iškelti užsikimšimą atidarius vamzdžius bute Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimybės dėl to, kad kamštis nepraeitų per vamzdynų alkūnes.

Byloje Nr. e-349-1014/2021 buvo paskirta teismo ekspertizė, kuri konstatavo, kad: 1) kanalizacijos stovo, nueinančio žemyn į apatinius butus, eksploatavimas yra būtinas Namo (duomenys neskelbtini) butų, bei galimai žemesnių neapžiūrėtų butų savininkų poreikiams tenkinti; 2) nuotekų šalinimas, nenaudojant kanalizacijos stovo, einančio žemyn į butus, būtų sunkiai įgydendinamas, reikalaujantis perprojektuoti kanalizacijos stovo sistemą naujau, kas yra neracionalu ir pareikalautų didelių išlaidų; 3) racionaliausias būdas išvalyti užsikimšusį kanalizacijos stovą yra naudojant profesionalią vamzdžių ir kanalų valymo mašiną; spiralės įtraukimas gali būti vykdomas per palėpėje esančiame vamzdyne padarytą angą arba racionaliausiu sprendimu iš (duomenys neskelbtini) buto kanalizacijos vamzdžių; rekomenduojama darbus atlikti iš artimiausio prieinamo atstumo iki svetimkūnio, kad sumažinti riziką pažeisti vamzdyną; 4) pašalinti svetimkūnį nepatenkant į gyventojams nuosavybės teise priklausančias patalpas galima per pastogėje esantį stovą, kuriame yra išpjauta anga, bet tam yra rizika pažeisti kanalizacijos vamzdyną; racionaliausia darbus atlikti iš (duomenys neskelbtini) bute esančių kanalizacijos vamzdžių; 5) kanalizacijos stovo vamzdis yra senas, jo sienelės paveiktos korozijos, vamzdyno būklė prasta; svetimkūnio pašalinimas yra pigesnis nei viso vamzdyno keitimas, dėl racionalumo turėtų apsispręsti Namo gyventojai; 6) vamzdynas yra užsikimšęs buto (duomenys neskelbtini) lygyje, žemiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdangos; 7) užsikimšimo rūšis ir kilmė nežinomi, pagal mažiausią išlaidų sumą ir vamzdynų pažeidimo riziką racionaliausias būdas išvalyti kanalizacijos stovą yra iš (duomenys neskelbtini) buto kanalizacijos tinklų; 8) bute Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti sistemos pakeitimai neturėjo įtakos kanalizacijos vamzdžio užsikimšimui.

2021 m. balandžio 30 d. I. B. priėmė darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktą, kuriame konstatuota, jog iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandoma pravalyti vamzdynus, tačiau išvalyti nuotekų stovą nėra galimybės, nes būtina keisti stovą ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris 2022 m. lapkričio 22 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-503/22(2.9.2.8-BŪS) pareikalavo lokalizuoti namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos stovo (ties (duomenys neskelbtini) butais) pažaidas, užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo nuotekų sistema, nuotekų stovas, esantis bute Nr. (duomenys neskelbtini) funkcionuotų.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui pagal CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) nustatytą teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, valdymu, naudojimu ir priežiūra. Vadovaujantis DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsako už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą. Namo bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta Bendrija, kuri buvo sudariusi Sutartį dėl gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūros su atsakove UAB „Mano Būstas Vilnius“ (Sutartis nutraukta 2023 m. vasario 6 d.).

DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, tačiau ši teisės norma nustato bendrijos pareigos organizuoti bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą įvykdymą atsakingą subjektą, tai yra bendrijos pirmininką – kuris šią pareigą yra įvykdęs ir sudaręs sutartį su administratoriumi.

Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, numatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą bei įstatyme įtvirtintą bendrijos teisinį statusą bei funkcijas būtent Bendrijai kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą taip, kad būtų užtikrintos šių objektų naudojimo pagal paskirtį sąlygos. Todėl ieškinys yra nepagrįstas atsakovo V. K. atžvilgiu, nes už bendrojo naudojimo nuotekų stovo pažaidų likvidavimą yra atsakinga namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, t. y. name įsteigta Bendrija, o ne jos pirmininkas.

Teismas bylos nagrinėjimo metu informavo ieškovę apie atsakovo V. K. pakeitimą tinkamu, bet ieškovė atsisakė šia galimybe pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą, byla išnagrinėta iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Pagal Statybos techniniame reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas) bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ne atsakovas – Bendrijos pirmininkas V. K. – bet būtent Bendrija kaip namo valdytoja CK 4.84 straipsnio ir Reglamento minėtų nuostatų pagrindu, net sudariusi paslaugų sutartį su trečiaisiais asmenimis, lieka saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Bendrija buvo ir yra atsakinga, jog būtų atlikti ieškiniu reikalaujami darbai bei užtikrintas tinkamas namo bendro naudojimo nuotekų sistemos funkcionavimas.

DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalyje, taip pat CK 2.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pagrindžia jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, tarp kurių yra ir bendrijos pirmininkas. Bendrijos primininkas bendrais atvejais neatsako už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Sisteminis DNSBĮ 14 straipsnio aiškinimas su anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu leidžia teigti, jog bendrijos pirmininkas už DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų funkcijų atlikimą atsako prieš bendriją, o ne prieš kitus asmenims. Teismas nusprendė, jog ieškovės pareikštas ieškinys dalyje dėl reikalavimų pareikštų juridinio asmens organui – pirmininkui, kuris yra fizinis asmuo, yra pateiktas netinkamam atsakovui, todėl teismo šioje dalyje atmetamas.

Dėl reikalavimų pareikštų atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius” teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-349-1014/2021 pagal ieškovės (nagrinėjamojoje byloje atsakovės) UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei (nagrinėjamoje byloje ieškovei) I. B., kuriuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašė įpareigoti atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė (nagrinėjamojoje byloje ieškovė) I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Mano Būstas Vilnius“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, už kiekvieną pradelstą dieną bendrovei skirti 300 Eur baudą bei priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės I.B. priešieškinį ieškovei UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi (civ. byla Nr. e2A-1131-580/2021), ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir trečiojo Bendrijos apeliacinius skundus patenkino, o atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę I.B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 šalys (I.B. nagrinėjamoje byloje ieškovė, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 atsakovė, pareiškusi priešinius reikalavimus, o UAB „Mano Būstas Vilnius“ nagrinėjamoje byloje atsakovė, o išnagrinėtoje – ieškovė) yra tapačios, o ieškovė I.B. nagrinėjamoje byloje ginčija teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius tarp jos ir UAB „Mano Būstas Vilnius”.

Teismas nurodė, kad nors lingvistiškai I. B. suformuluoti reikalavimai UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra formuluojami identiškai, vis dėlto jie kyla iš to paties materialinio teisinio santykio, siekia tų pačių pasekmių (nuotekų vamzdžio išvalymo ne iš ieškovės valdomo buto) ir yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais, o teisminio nagrinėjamo objektas tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje išlieka tapatus - nuotekų stovo išvalymo būdas, kurį jau įvertino teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-114/2021. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai (reikalavimai) sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės Tiek nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-349-1014/2021, tiek nagrinėjamos civilinės bylos dalykas ir pagrindas yra tapatūs, kylantys iš aplinkybių dėl užsikišusio nuotekų vamzdžio, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo išvalymo būdų. Civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 UAB „Mano būstas Vilnius“ įrodinėjo, kad užsikišusį namo nuotekų stovą būtina išvalyti šiuos veiksmus atliekant iš ieškovės I. B. valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), o I. B. teigė ir įrodinėjo priešingai – kad UAB „Mano būstas Vilnius“ turi vykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti nuotekų vamzdžio gedimą ne iš jos valdomo buto. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė įrodinėja tas pačias aplinkybes, t. y. kad UAB „Mano Būstas Vilnius“, vykdydamas sutartines prievoles, privalo pašalinti nuotekų vamzdžio pažaidas ne iš jos valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 buvo atlikta ekspertizė, kurioje teismo ekspertas nustatė, kad racionaliausias būdas nuotekų vamzdžio išvalymui yra iš ieškovės I. B. valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė I. B. iš esmės ignoruoja įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021, teisėjų kolegijos padarytą apibendrinimą, kad „atsakovės atsisakymas įsileisti ieškovo darbuotojus tam, kad per jos buto vamzdynus būtų išvalytas Namo vertikalusis kanalizacijos nuotekų stovas, trukdo ieškovui įgyvendinti savo pareigą pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teises reikalauti, kad Namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovės, kaip buto, iš kurio racionaliausia yra tvarkyti užsikimšusį kanalizacijos stovo vamzdį, savininkės, teisės į nuosavybę esmė nėra pažeidžiama, atsakovės teisių apribojimas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti, išsaugoti ir atnaujinti daugiabučius namus, kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugą)“ (nutarties 44 punktas). Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „byloje įrodyta būtinybė užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti būtent iš atsakovės buto”. Dėl nurodyto spręstina, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Mano Būstas Vilnius“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš atsakovės buto per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, negali būti tenkinamas“.

Tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia tais pačiais įrodymais. Vien ieškovės I. B. bei atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis buvo vykdoma 2021 m. balandžio 30 d. aktu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 22 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, nepaneigia fakto, kad materialinis teisinis ginčas dėl namo nuotekų stovo atkišimo būtent iš ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021.

Teismas sprendė, kad ieškovė siekia, kad vertikalusis kanalizacijos stovas būtų išvalytas ne iš ieškovės buto, kai toks pat jos reikalavimas nebuvo tenkintas prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, kurioje teismo ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti racionaliausia yra iš ieškovės buto. Kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

 

Ieškovė I.B. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškovės reikalavimus. Taip pat prašė prie bylos prijungti A.T. ir D.L. pareiškimus, kuriuose pateikta informacija, kad V.K. jų atžvilgiu taip pat atlieka neteisėtus veiksmus ir kliudo jiems naudotis savo nuosavybe. Šie dokumentai į bylą buvo pateikti 2023 m. liepos 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos prijungti prie bylos. Kaip dabar yra aišku šie dokumentai netiko teismo pasirinktam įrodymų vertinimo būdui ir apribojo ieškovės teises įrodinėti, kad jos teises pažeidinėja konkretus asmuo – gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas.

Apeliantė nurodė, kad DNSBĮ 14 str. 6 d. 9 p. nustatyta bendrijos pirmininko pareiga organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. To paties įstatymo 14 str. 6 d. 8 p. numato, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų: aprašo sudarymą; tvarkymą.

Šios normos pirmosios instancijos teismas netaikė, nors ši norma tiesiogiai įpareigoja bendrijos pirmininką tvarkyti bendrojo naudojimo objektus be atskirų savininkų sprendimų, kai reikia likviduoti avarijos padarinius ir organizuoti savininkų sprendimų priėmimą, kai avarijos padarinių šalinti nereikia.

Teismas rėmėsi CK 4.85 str. 1 ir 8 dalimis, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad dėl užsikišusio bendro naudojimo nuotekų stovo valymo/ ne valymo nėra butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Padaryta nepagrįsta išvada, kad ieškinio reikalavimas bendrijos pirmininko V.K. atžvilgiu yra nepagrįstas, nes už bendrojo naudojimo nuotekų stovo pažaidų likvidavimą yra atsakinga bendrija, o ne jos pirmininkas.

Bendrija yra savininkų pasirinkta nuosavybės teisių įgyvendinimo forma. Bendrijos pirmininkas turi atlikti tai, kas jam pavesta pagal įstatus ar savininkų sprendimus, o kai pavedimo nėra – organizuoti savininkų sprendimo priėmimą. Tik esant savininkų sprendimui, kuriame būtų nuostata, kad nereikia atstatyti nuotekų stovo funkcionalumo – atsakovais galėtų būti bendrija ir savininkai.

Įstatų 18.2.4 punkte nustatyta savininkų pareiga savavališkai be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti Pastato bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendro naudojimo patalpų. Tai reiškia, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal įstatus bendrijos pirmininkas turi atlikti arba leisti kitam asmeniui atlikti veiksmus remontuoti bendro naudojimo objektą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamųjų turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau tekste STR) nuostatas. STR 10.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Valdytojo teises ir pareigas įgyvendina konkretus asmuo – bendrijos pirmininkas, jei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose nenuspręsta kitaip.

STR 94 punkte nustatyta, kad „Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių“. Įvykus avarijai pirminis asmuo, atsakingas už avarijos padarinių pašalinimą, yra bendrijos pirmininkas. Jam neveikiant pareigą pašalinti avarijos padarinius turi techninis prižiūrėtojas – UAB „Mano būstas Vilnius“, kuriam kaip juridiniam asmeniui informaciją teikia jo paskirtas už namo techninę priežiūrą atsakingas asmuo.

STR 96 punkte nustatyta, kad „pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus“. Į bylą pateiktuose savivaldybės dokumentuose yra pažymėta, kad minėtiems defektų šalinimo ir likvidavimo darbams namo patalpų savininkų pritarimo nereikia.

Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje konkretus asmuo – bendrijos pirmininkas V.K. – buvo pripažintas kaltu dėl nuotekų stovo funkcionalumo neatstatymo, šiai bylai turi prejudicinę galią. Savivaldybė baudė ne bendriją, bet konkretų bendrijos valdymo organą, kuris nevykdė ir nevykdo savo pareigų.

Sprendime kalbama apie daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir pareigą už ją atsakyti. Techninė priežiūra ir avarijos likvidavimas yra skirtingi dalykai. Avarijos padarinių likvidavimą reglamentuoja specialiosios normos, tame tarpe ir STR 94 punktas. Nei V.K., nei UAB „Mano būstas Vilnius“ į bylą nepateikė įrodymų, kad avarija nekelia materialinių nuostolių, nekelia grėsmės žmonių sveikatai ar aplinkai. Užsikišus nuotekų stovui fekalijų garai patenka į visus butus, esančius žemiau užsikišimo vietos ir tai yra grėsmė aplinkai bei žmonių sveikatai. Ieškovei avarija kėlė ir kelia materialinius nuostolius, nes ji negali naudotis savo nuosavybe.

Teismas nurodė, kad bendrijos pirmininkas atsako prieš bendriją, o ne prieš kitus asmenis. Toks teisės aiškinimas yra ydingas. Bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo forma. Ieškovė yra užsikišusio nuotekų stovo bendrasavininkė ir turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas, kaip asmuo valdantis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimui sukurtą juridinį asmenį, vykdytų jam priskirtas pareigas, veda į tai, kad ieškovė kaip bendro naudojimo objekto savininkė, nukreipdama reikalavimą į bendriją, turi bylinėtis su pačia savimi.

Net nebūdama bendrijos nare ieškovė yra bendrijos kaip juridinio asmens dalyvis savininko teisių pagrindu. Teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens valdymo organo sandorių (veikimo ar neveikimo) ji turi CK 2.81 str. ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 d. ir 4 d. 5 p. pagrindais. 

Ieškinio reikalavimas yra nukreiptas į gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininką V.K.. Teismas turi pareigą atskirti, kada ieškinio reikalavimas yra nukreiptas į fizinį asmenį, o kada jis nukreiptas į juridinio asmens valdymo organą, šį organą suasmeninant. Kadangi savivaldybė administracine tvarka nubaudė juridinio asmens vadovą, reikalavimui, nukreiptam į juridinio asmens vadovą įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę galią.

Spręsdamas dėl reikalavimų, nukreiptų į bendrovę „Mano būstas Vilnius“ teismas nepagrįstai sprendė dėl nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. e2-349/2021 pagrindo, dalyko ir ginčo šalių tapatumo.

2021 m. sausio 26 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino namo administratoriaus UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinio reikalavimo (kurio pagrindas buvo prašymas leisti valyti pareiškėjos bute esančius vamzdynus, teigiant, kad užsikišęs nuotekų stovas su šiais vamzdynais yra nesusijęs) leisti įeiti į pareiškėjos butą ir valyti kanalizacijos vamzdynus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti administratorių „Mano būstas Vilnius“ išvalyti nuotekų stovą ne iš I.B. buto ir atsisakė ginti vartotojos I.B. teises. Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininku procese prisistatęs V.K. aktyviai palaikė bendrovės „Mano būstas Vilnius“ poziciją, suformuotą melagingo 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros akto pagrindu. Teismas nepatikrino V.K. įgalinimų ir leido V.K. procese veikti melagingo pareiškimo pagrindu. Registrų centro duomenys rodo, kad proceso metu V.K. nebuvo perrinktas bendrijos pirmininku ir neturėjo įgalinimų veikti bendrijos vardu. Apylinkės teismas taip pat nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos prašymo 2019 m. rugpjūčio 5 d. bendrovės „Mano būstas Vilnius“ aktą pripažinti suklastotu dokumentu.

2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, nekreipdama dėmesio į tai, kad bendrovė „Mano būstas Vilnius“ ieškinio pagrindo procese nepatikslino ir jos siekis buvo tik pareiškėjos bute esančių vamzdynų pravalymas, priėmė nutartį, kuria leido „Mano būstas Vilnius“ specialistams įeiti į I.B. butą ir atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. I.B. reikalavimo dėl nuotekų stovo išvalymo netenkino, nurodė, kad yra būtinybė valyti vamzdynus iš I.B. buto ir pareiškė, kad netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl nuotekų stovo išvalymo negali būti tenkinamas. Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę dėl nuotekų stovo funkcionalumo atstatymo teismas ignoravo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas paliko pareiškėją neapsaugotą nuo bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ir V. K. savivalės, nes leido šiems asmenims nebaudžiamai iš esmės neribotą laiką pažeidinėti I.B. nuosavybės teises ir nuotekų stovo funkcionalumo neatstatyti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo nuotekų vamzdynas, tokiu būdu nusavino privačią nuosavybę, ją pavertė bendrąja daline nuosavybe, kas neleistina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Teisėjų kolegija negalėjo nežinoti STR 1.01.08:2002 6.9 punkto nuostatų. Nurodytame punkte yra aiškiai nustatyta kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis, atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema skirta tenkinti statinio dalies (šiuo atveju buto) gyventojų reikmes. Ieškovės nuotekų vamzdžiai nuo bendro naudojimo stovo yra atskirti pajungimo trišakiu ir priklauso tik ieškovei.

2021 m. balandžio 27 d. teismo nutartį I.B. įvykdė, leido „Mano būstas Vilnius“ specialistams valyti nuotekų vamzdžius iš savo buto. Praktiniu veiksmu, kuris buvo įformintas bendrovės „Mano būstas Vilnius“ specialisto aktu, buvo įrodyta, kad išvalyti nėra galimybės ir nuotekų stovas liko užkištas.

Atsižvelgusi į tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. teisėjų kolegija reikalavimą įpareigoti atkimšti nuotekų stovą atmetė remiantis tuo, kad yra būtina valyti iš ieškovės buto, ieškovė reikalavimą suformulavo pagal savivaldybės specialistų nuomonę – atstatyti nuotekų stovo funkcionalumą.

Nelogiška, kai teismas bando įtikinti, kad techniškai neįmanomas nuotekų stovo valymo būdas (iš ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti kartojamas ir kartojamas, nors jau ir UAB „Mano būstas Vilnius“ pripažįsta, kad išvalyti per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdynus techninės galimybės nėra. Teismo sprendimu yra siekiama neapibrėžtam laikui atimti ieškovei galimybę naudotis nuotekų stovu ir ieškovės turtu, susijusiu su tuo stovu – virtuve ir vonia.

2021 m. balandžio 27 d. nutarti Vilniaus apygardos teismas priėmė laikydamasis nuostatos, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ realiai nori atstatyti nuotekų stovo funkcionalumą ir jai kliudo tik tos aplinkybės, kad ieškovė nesutinka su vamzdynų ardymu jos bute, reikalauja paneigti melagingą 2019 m. rugpjūčio 5 d. aktą, o leidus UAB „Mano būstas Vilnius“ specialistams įeiti į privatų butą nuotekų stovo funkcionalumas bus atstatytas. Šioje byloje ieškovė, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, neignoruoja 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, bet laiko, kad ši nutartis buvo priimta dėl to, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ ir bendrijos pirmininku apsišaukęs V.K. teismui pateikė tikrovės neatitinkančia žinias dėl galimybių atstatyti nuotekų stovo funkcionalumą iš ieškovės buto.

Teismas sprendimą bandė pateisinti tuo, kad galimos vykdymo proceso procedūros ir teismo sprendimo išaiškinimo procedūra. Šie argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes tiek I.B., tiek UAB „Mano būstas Vilnius“ pripažįsta, kad 2021 m. balandžio 27 d. teismo nutartis buvo įvykdyta. Nuotekų stovo funkcionalumas neatstatytas dėl to, kad buvo padaryta klaidinga techninė prielaida, jog yra galimybė nuotekų stovo funkcionalumą atstatyti iš I.B. buto. 2021 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo momentui nebuvo teismo nutarties vykdymo fakto ir pripažinimo, kad gavus teismo leidimą valyti iš I.B. buto išvalyti nuotekų stovo nėra galimybės.

Sutarties 4.1.2.2 punkte nustatyta, kad administratorius iš bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio (tarifo) turi atlikti avarijų šalinimą pastato vamzdynuose (4.1.2.2.7 punktas). Avarijos šalinimo darbai gali būti brangūs, tačiau tai neatleidžia verslininko nuo įsipareigojimų vykdymo, nes prisiimdamas sutartinį įsipareigojimą verslininkas turi įvertinti galimas rizikas. UAB „Mano būstas Vilnius“, turėdamas santechnikų aktą, kad užsikišęs nuotekų stovas už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, surašė 2019 m. rugpjūčio 5 d. aktą, kuriame melagingai nurodė, kad stovas nesusijęs su buto Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynais ir to pagrindu pradėjo procesą dėl patekimo į (duomenys neskelbtini) butą bei vamzdynų valymo šiame bute.

Atsakovės UAB „Mano būstas Vilnius“ prievolė įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ir pašalinti avariją pastato nuotekų stove atsirado 2019 m. liepos 25 d., kai administratoriui tapo žinoma apie avariją. UAB „Mano būstas Vilnius“ teisme buvo pasiekusi, kad teismas jos neįpareigotų atlikti avarijos šalinimo, nes deklaravo, kad avarijos šalinimą nori atlikti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (žinant, kad techninės galimybės šio veiksmo atlikimui nėra). Šios bylos reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę teisme pareikštas dar galiojant Sutarčiai. CK 6.221 str. 3 d. pagrindu UAB „Mano būstas Vilnius“ privalo pašalinti nuotekų stovo avariją, nes už šio darbo atlikimą yra gavusi apmokėjimą.

Teismas neteisėtai atsisakė taikyti CK 6.221 str. 3 d., nors tuo pat metu padarė nurodą į tai, kad ieškovė gali vykdymo procese reikalauti, kad „Mano būstas Vilnius“ atstatytų nuotekų stovo funkcionalumą valant stovą iš jos buto.

Atsakovė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujama pirmininko V. K. prašė nutraukti civilinę bylą Nr. e2-3545-989/2023, o šio prašymo netenkinus – atmesti apeliantės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo.

Nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas ne juridiniam asmeniui, kuris turi civilines teises ir pareigas šiuose susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, tačiau tokio juridinio asmens valdymo organui – bendrijos pirmininkui. Apeliantė painioja dvi skirtingas teisines kategorijas – juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą su juridinio asmens atstovavimu (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). DGNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad: „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams.“ DGNSBĮ 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad: „Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.“

Atsakovas V. K., kuris civilinės bylos nagrinėjimo metu ėjo vienasmenio valdymo organo – pirmininko pareigas, yra DGNSBĮ 2 straipsnio 2 dalies įtvirtintų nuostatų atžvilgiu valdymo organas, kuris CK 2.81 straipsnio 1 dalies kontekste tik atstovauja juridiniam asmeniui, pastarajam prisiimant teises ir pareigas teisiniuose santykiuose. Priešingas, aukščiau pacituotas materialinės teisės normų aiškinimas, keltų grėsmę teisinių santykių stabilumui, kadangi teoriškai būtų galima tokia situacija, kai teismo sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, būtų priimtas fizinio asmens, kuris ginčo metu ėjo valdymo organo pareigas, atžvilgiu, tačiau po tokio teismo sprendimo priėmimo juridiniam asmeniui atšaukus valdymo organą iš jo užimamų pareigų, tokio teismo sprendimo įvykdymas taptų objektyviai neįmanomas.

Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada atsakovais gali būti juridinio asmens valdymo organai, įskaitant, bet neapsiribojant, pvz.: 1) ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis); 2) reiškiamas ieškinys bendrovės vadovui dėl žalos bendrovei atlyginimo (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei kitais imperatyviai įstatymuose nustatytais atvejais. Taigi, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su avarijos padarinių likvidavimu nepatenka nei į vieną norminiuose teisės aktuose nustatytą atvejį, kuomet ieškinys galėtų būti pareikštas bendrovės valdymo organams.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2023-06-29 nutartimi atsakovo prašymo dėl bylos nutraukimo netenkino. Vėliau byloje apklausus liudytoją V. S. 2023-07-25 metu, konstatuotina, kad liudytojas: 1) patvirtino, kad nežinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 nutarties faktą ir šios nutarties nematė 2) patvirtino, kad teismo ekspertizės akto kopijos jam niekas nedavė (nei trečiasis asmuo, nei ieškovė I. B. šioje byloje), 3) patvirtino, kad nebandė atlikti vamzdžio valymo. Taip pat, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021 nebuvo įvykdyta, kadangi, tuo atveju, jei būtų buvusi įvykdyta 2021-04-30, tokiu atveju byloje nebūtų buvęs pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Konstatuotina, kad ginčas jau yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, o minėta nutartis iki šiol nėra įvykdyta. Apibendrinant šią argumentų grupę, Atsakovas mano, kad šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra siekis peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį, priimtą dėl to paties ginčo dalyko, kuri iki šiol nėra įvykdyta dėl Ieškovės sudaromų kliūčių, todėl yra pagrindas taikyti ne tik res judicata, bet ir išspręsti klausimą dėl Ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

2023 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas, kuriuo V. K. buvo nubaustas administracine tvarka už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 360 straipsnio 3 dalies pažeidimą, turi prejudicinę galią šioje byloje. Remiantis ANK nuostatomis, už ANK nustatytus pažeidimus yra traukiami JA vadovai, todėl ši aplinkybė, kad pirmininkas buvo trauktas atsakomybėn, niekaip neįtakoja šios civilinės bylos ir joje sprendžiamo klausimo. Atsakovas buvo nubaustas kaip bendrijos atstovas, o ne fizinis asmuo. Tą galima pastebėti ir iš taikytino straipsnio sudėties elementų, iš kurių matyti, kad administracinė atsakomybė kyla statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams. Apeliantės argumentas, kad neva Nutarimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, yra visiškai nepagrįstas. Pabrėžtina, jog res judicata negali būti taikomas šiame teisiniame ginče, kadangi tai yra visiškai nesusiję.

Atsakovas UAB „Mano Būstas Vilnius” atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad už namo bendrojo naudojimo nuotekų stovo pažaidų likvidavimą, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, yra atsakingas Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas - name įsteigta bendrija.

Techninės priežiūros teikimas yra reglamentuojamas Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Vadovaujantis Reglamento 96 punktu, pagal namo būklės vertinimo išvadas užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Reglamento 33 punkte yra nurodyta bendrosios dalinės nuosavybės valdytojo pareiga, atliekant konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdyti organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

Atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, būtent bendrija kaip namo valdytoja CK 4.84 str. ir Reglamento pagrindu, net sudariusi paslaugų sutartį su trečiaisiais asmenimis, lieka saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

Sutartyje numatytos paslaugos buvo teikiamos tik suderinus su bendrija (jos pirmininku), o tam tikrais atvejais – dėl darbų sudarius rašytinį susitarimą (Sutarties 3.4 p.), būtent Bendrijai sprendžiant dėl darbų atlikimo, jų kiekio ir kainos. UAB „Mano Būstas Vilnius” be Bendrijos pavedimo/ užsakymo neturėjo teisės ir pareigos savarankiškai atlikti darbus.

UAB „Mano Būstas Vilnius” jam tenkančias prievoles pagal Sutartį įvykdė tinkamai. darbuotojai, reaguodami į gautą pranešimą, nuvyko apžiūrėti namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, ko pasėkoje 2019-07-25 buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-081333. Namo bendrojo nuotekų stovo defektai iki šiol nepašalinti dėl bendrijos pirmininko neveikimo, t. y. darbų neorganizavimo. Pagal DGNSBĮ 14 straipsnio 8 punktą, būtent atsakovas Bendrijos pirmininkas V.K. privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.

CK 4.83 str. 4 d. nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą.

Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Vadovaujantis Reglamente įtvirtintais reikalavimais, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus (18 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės dėl bendrojo naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio (stovo), esančio už buto (duomenys neskelbtini), ribų, remonto darbų, nes aiškiai konstatuota, jog išvalyti nuotekų stovą nėra techninės galimybės, būtina keisti stovą ties (duomenys neskelbtini) buto siena. Tuo tarpu ieškinio ir priešieškinio jau išnagrinėtoje byloje faktinį pagrindą sudarė aplinkybės dėl minėto nuotekų vamzdžio pravalymo, vamzdžio (jo dalies) keitimo darbų klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškinių minėtose civilinėse bylose faktinis pagrindas skiriasi ir nėra tapatus.

Be kita ko, minėtoje išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje pareikštų ieškinių dalykai nesutampa. Išnagrinėtoje byloje ieškinio dalykas buvo dėl UAB „Mano Būstas Vilnius”, kaip asmens, sutartiniais pagrindais teikiančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, teisės patekti atsakovės I. B. būstą tikslu atlikti bendrojo naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio (stovo) pravalymą ieškovės pasirinktu būdu, t. y. per atsakovės butą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021). Priešieškiniu atsakovė I. B. prašė įpareigoti UAB Mano Būstas Vilnius įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu. Išnagrinėtoje byloje buvo kilęs šalių ginčas dėl I. B. pareigos leisti UAB Mano Būstas Vilnius atstovams patekti į jos butą tikslu pravalyti namo vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir paties valymo būdo (per atsakovei priklausančias patalpas, arba nepatenkant į atsakovės butą Nr. (duomenys neskelbtini)) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021 7 lapas).

Šioje byloje ieškovas ieškinio reikalavimu siekė, jog būtų atlikti namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos stovo remonto darbai, kadangi pravalyti stovo nėra techninės galimybės ir pažeidimui pašalinti būtina keisti stovą sienoje ties (duomenys neskelbtini) butu (2021-04-30 atliktų darbų aktas). Kitoje išnagrinėtoje byloje reikšti reikalavimai atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą nėra tapatūs šioje byloje reiškiamam reikalavimui dėl vamzdyno dalies keitimo.

Sutartis yra nutraukta, dėl ko ieškovė nepagrįstai reikalauja vykdyti Sutartį ir įpareigoti atsakovas UAB „Mano Būstas Vilnius” atlikti ieškinyje nurodomus darbus.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

82 .        Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus A.T. ir D.L. pareiškimus, kuriuose pateikta informacija, kad V.K. jų atžvilgiu taip pat atlieka neteisėtus veiksmus ir kliudo jiems naudotis savo nuosavybe. Šie dokumentai į bylą buvo pateikti 2023 m. liepos 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos prijungti prie bylos. Kaip dabar yra aišku šie dokumentai netiko teismo pasirinktam įrodymų vertinimo būdui ir apribojo ieškovės teises įrodinėti, kad jos teises pažeidinėja konkretus asmuo – gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas.

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tų pačių įrodymų prijungimo klausimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus. Įropdymai, vertinant juo sąsajumo aspektu, neusiję su bylos dalyku, todėl prašymas prijungti naujus įrodymus atmetamas.

Dėl ieškinių tapatumo

Apeliantė ir atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė civilinę bylą dalyje dėl ieškovės I.B. pareikštų reikalavimų atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu nutraukti.

Sprendžiant dėl išnagrinėtų ieškinių tapatumo, reikšminga, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi (civ. byla Nr. e2A-1131-580/2021), ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir trečiojo Bendrijos apeliacinius skundus patenkino, o atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę I.B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia tais pačiais įrodymais. Vien ieškovės I. B. bei atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis buvo vykdoma 2021 m. balandžio 30 d. aktu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 22 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, nepaneigia fakto, kad materialinis teisinis ginčas dėl namo nuotekų stovo atkišimo būtent iš ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų turinį, nusprendė, kad ieškovė pareiškė analogišką ieškinį atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu, ieškovė siekia, kad vertikalusis kanalizacijos stovas būtų išvalytas ne iš ieškovės buto, kai toks pat jos reikalavimas nebuvo tenkintas prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, kurioje teismo ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti racionaliausia yra iš ieškovės buto. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. Teismas nusprendė, kad byla dalyje dėl pareikštų reikalavimų UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su argumentais, kad minėtoje išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje pareikštų ieškinių dalykai nesutampa. Išnagrinėtoje byloje ieškinio dalykas buvo dėl atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ , kaip asmens, sutartiniais pagrindais teikiančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, teisės patekti atsakovės I. B. būstą tikslu atlikti bendrojo naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio (stovo) pravalymą ieškovės pasirinktu būdu, t. y. per atsakovės butą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021 56 lapas). Išnagrinėtoje byloje priešieškiniu atsakovė I. B. prašė įpareigoti UAB „Mano Būstas Vilnius” įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu. Taigi, išnagrinėtoje byloje buvo kilęs šalių ginčas dėl I. B. pareigos leisti UAB Mano Būstas Vilnius atstovams patekti į jos butą tikslu pravalyti namo vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir paties valymo būdo (per atsakovei priklausančias patalpas, arba nepatenkant į atsakovės butą Nr. (duomenys neskelbtini)) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-349-1014/2021 7 lapas).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimu siekė, jog būtų atlikti namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos stovo remonto darbai nenurodant būdo, kadangi pravalyti stovo nėra techninės galimybės ir pažeidimui pašalinti būtina keisti stovą sienoje ties (duomenys neskelbtini) butu (2021-04-30 atliktų darbų aktas). Kitoje išnagrinėtoje byloje reikšti reikalavimai atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą nėra tapatūs šioje byloje reiškiamam reikalavimui dėl vamzdyno dalies keitimo. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Bendrijos primininką V. K. likviduoti namo bendrojo nuotekų sistemos stovo pažaidas iš viso nebuvo išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyku, kas patvirtina bylų nagrinėjimo dalykų netapatumą.

Minėta Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1131-580/2021 atsakovė I. B. įpareigota įsileisti UAB Mano Būstas Vilnius į atsakovės patalpas (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Ši teismo nutartis buvo įvykdyta. Byloje pateiktas 2021-04-30 atliktų darbų aktas Nr.MB:T21-183844 patvirtina, kad 2021-04-30 UAB „Mano būstas Vilnius” atstovai buvo įleisti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bandoma pravalyti vamzdynus, įvedant valymo įrenginį į nuotekų vamzdžius. Bendrame nuotekų stove esantį kamštį išvalyti nepavyko. Prieita išvados, jog išvalyti nuotekų stovą nėra techninės galimybės, būtina keisti stovą ties (duomenys neskelbtini) buto siena. Tai, kas buvo nustatyta nutartyje – atlikti vamzdyno valymo darbus, atsakovas įvykdė. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius” iki pravalymo darbų, kurie atlikti po minimos bylos atlikimo negalėjo net numatyti, jog reikės atlikti remonto darbus, ir 2021-04-27 teismo nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2A-1131-580/2021 UAB „Mano Būstas Vilnius” negalėjo būti ir nebuvo nustatytas įpareigojimas keisti vamzdyną. Gavus 2021-04-30 atliktų darbų aktą, jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, vykdomoji byla pas antstolį neužvesta. Jokių veiksmų, susijusių su 2021-04-27 nutarties reikalavimais, atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius” neturėjo pareigos atlikti, nes nutartis yra įvykdyta. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius” neturėjo teisinio pagrindo vykdyti nutartimi nenustatytus vamzdyno remonto darbus, bandyti ekspertizės akte numatytais alternatyviais būdais valyti vamzdį. Todėl ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog liudytojas santechnikas V. S. duodamas paaiškinimus pasakė, jog jam nebuvo įduota minėta teismo nutartis ir dėl to negalima laikyti, kad minėtoji nutartis buvo įvykdyta, yra nepagrįsti, kadangi V. S.išimtinai atlieka darbdavio įgalioto asmens pavedimo pagrindu darbus ir jam yra nurodoma, ką ir kur reikia atlikti, o ne kokiu teisiniu pagrindu. Tai patvirtino posėdžio metu ir pats liudytojas, ko pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ teigia, kad 2021-04-27 teismo nutartis buvo dėl valymo darbų iš ieškovės buto buvo įvykdyta, išvalyti nutartyje nurodytu būdu nėra galimybės. Logiška, kad ieškovė reiškė reikalavimus valyti vamzdį ir kitais alternatyviais būdais, nes valyti per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdynus techninės galimybės nėra.

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas . Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas), o nesant bent vieno jų, nėra pagrindo išvadai, kad bylos tapačios ir nėra pagrindo bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą dalyje dėl ieškovės I.B. pareikštų reikalavimų atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu nutraukti nebuvo pagrindo, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas. Ieškinys atmetamas atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu kitais toliau nurodytais pagrindais.

Dėl Sutarties nutraukimo pasekmių atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prievolėms

Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prievolėmis, atsiradusiomis iš  Bendrijos 2015 m. spalio 8 d. sudarytos sutarties Nr. NB-SUT-14-004/1 dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų pagrindu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ vadovaudamasi Sutarties 7.3.2 punktu, 2022-12-02 pranešimu Nr.MBV-RS-22-6642 prieš 60 dienų įspėjo Bendriją dėl Sutarties nutraukimo ir nuo 2023-02-06 Sutartį nutraukė ir Name paslaugų neteikia. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu pagal Juridinių asmenų registro duomenis Namą administruoja UAB „SANT JANA”.

Sutarties nutraukimo pasekmės įtvirtintos CK 6.221 straipsnyje - sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

Kolegijos nuomone, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog civilinio kodekso normos dėl sutarčių pabaigos detaliai nereglamentuoja sutarties šalių teisių ir pareigų nutraukiant sutartį ir jos nutraukimo teisinių padarinių. CK 6.221 straipsnyje yra pagrindinės nuostatos dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, o CK 6.222 straipsnyje – restitucijos vykdymo ypatumai, kai nutraukiama sutartis. Šių normų nedraudžiama sutarties šalims sudaryti kitas sutartis ar įtraukti į sudaromas ar jau galiojančias sutartis įstatymo imperatyvams neprieštaraujančias sąlygas dėl sutarties pabaigos, jos teisinių ir faktinių padarinių. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kitos sutarties sąlygos, kurios nurodomos šioje nuostatoje, gali būti šalių pagrindinėje sutartyje sulygtos sąlygos dėl sutarties nutraukimo padarinių, susijusios su sutarties šalies prisiimta prievole, įsipareigojimais, įgyto ar perduoto turto disponavimu, nuostolių atlyginimu ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Susipažinusi su sutarties turiniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutartyje nenumatytos atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prievolės po Sutarties nutraukimo toliau teikti paslaugas, kurios galėjo būti suteiktos Sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl ieškinys atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu pagrįstai atmestas ir tuo pagrindu, kad Sutartis dėl administravimo paslaugų teikimo nutraukta.

Dėl atsakovo V. K. statuso

Ieškovės teigimu atsakovas V. K. kaip Bendrijos pirmininkas gali būti atsakovu, nes teisės aktai atskirai reglamentuoja daugiabučių namų bendrijos pirmininko teisės ir pareigas.

 CK 2.33 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kas yra juridinis asmuo: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.“ Atsakovas V.K. pagrįstai nurodė, kad tik išskirtiniais atvejais atsakomybė gali būti asmeninė, pvz.: įmonės akcininkui – vadovui, kaip tai numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje: „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.“

CK 2.81 straipsnyje yra reglamentuota juridinio asmens organo samprata. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad: „Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.“ Sutiktina, kad apeliantė painioja dvi skirtingas teisines kategorijas – juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą su juridinio asmens atstovavimu

DGNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad: „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams.“ DGNSBĮ 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad: „Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.“

Atsakovas V. K., kuris civilinės bylos nagrinėjimo metu ėjo ir šiuo metu eina vienasmenio valdymo organo – pirmininko pareigas, yra DGNSBĮ 2 straipsnio 2 dalies įtvirtintų nuostatų atžvilgiu valdymo organas, kuris CK 2.81 straipsnio 1 dalies kontekste tik atstovauja juridiniam asmeniui, pastarajam prisiimant teises ir pareigas teisiniuose santykiuose.

Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada atsakovais gali būti juridinio asmens valdymo organai, įskaitant, bet neapsiribojant, pvz.: 1) ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis); 2) reiškiamas ieškinys bendrovės vadovui dėl žalos bendrovei atlyginimo (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei kitais imperatyviai įstatymuose nustatytais atvejais. Taigi, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su avarijos padarinių likvidavimu nepatenka nei į vieną norminiuose teisės aktuose nustatytą atvejį, kuomet ieškinys galėtų būti pareikštas bendrovės valdymo organams.

Be to, apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia DGNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 8 punktu. Minėta nuostata reglamentuoja, kad: „Bendrijos pirmininkas atsako už: bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą.“ Atsakovas pareiškia, kad ši minėta nuostata nesusijusi su civilinės bylos nagrinėjimo metu apibrėžtomis ginčo ribomis, byloje nebuvo nagrinėjamas bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas ir tvarkymas.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas buvo suformuluotas išimtinai dėl įpareigojimo atlikti avarijos padarinių šalinimo veiksmus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams ar pirmininkui, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-8-221/2014, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2227-643/2022).

Apeliantė skunde nurodo, kad 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas, kuriuo V. K. buvo nubaustas administracine tvarka už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 360 straipsnio 3 dalies pažeidimą, turi prejudicinę galią šioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Bendrijos pirmininkas V. K. nesiėmė priemonių pašalinti avariją.

Remiantis ANK nuostatomis, už ANK nustatytus pažeidimus yra traukiami juridinių asmenų vadovai, todėl ši aplinkybė, kad pirmininkas buvo trauktas atsakomybėn, niekaip neįtakoja šios civilinės bylos ir joje sprendžiamo klausimo.

ANK 360 straipsnio 5 dalis numato, kad: „Statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, užtraukia baudą statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“

Administracinio nusižengimo bylų prejudicinė galia nagrinėjant civilinį ginčą yra ribota. Sutiktina su atsakovais ir teismo sprendimo motyvui, kad nutarimu atsakovas Bendrijos pirmininkas V.K. buvo nubaustas kaip bendrijos atstovas, o ne fizinis asmuo, nes pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams. Akivaizdu, kad atsakovas Bendrijos pirmininkas V.K. nebuvo statinio naudotojas ir (ar) prižiūrėtojas.

Taigi, Apeliantės argumentai, kad juridinio asmens valdymo organas – daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininkas yra tinkamas atsakovas, nepagrįsti. Ieškinys buvo pareikštas ne juridiniam asmeniui, kuris turi civilines teises ir pareigas šiuose susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, tačiau tokio juridinio asmens valdymo organui – bendrijos pirmininkui, todėl pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu informavo ieškovę apie atsakovo V. K. pakeitimą tinkamu, bet ieškovė atsisakė šia galimybe pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą, byla tinkamai išnagrinėta iš esmės atmetant ieškinį atsakovui Bendrijos pirmininkui V.K. kaip netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylos baigties

 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai nėra tapatūs, todėl nebuvo pagrindo civilinę bylą dalyje dėl ieškovės I. B. pareikštų reikalavimų atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu nutraukti. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio mėn. 30 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama šalinant antrą pastraipą, kurioje nurodyta civilinę bylą dalyje dėl ieškovės I.B., pareikštų reikalavimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu nutraukti. Keičiant sprendimo rezoliucinę dalį atmetami abu ieškinio reikalavimai: įpareigoti UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininką V. K. likviduoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų sistemos stovo (ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butais) pažaidas ir užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo nuotekų sistema funkcionuotų.

        Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Iš dalies pakeitus sprendimą, materialinis teisinis rezultatas nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nesikeičia.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ patyrė 726 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ priteisiamos iš ieškovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

 n u s p r e n d ž i a :

 

Apeliacinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio mėn. 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį pašalinant antrą pastraipą: „Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, atžvilgiu nutraukti.”

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

“Ieškovės I. B., a. k. 4(duomenys neskelbtini), pareikštą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininko V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, atžvilgiu atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 144,25 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkui V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 147,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 126,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).”

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 726 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Alvydas Barkauskas

 

Andrius Ignotas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Jelena Šiškina