Administracinė byla Nr. eP-91-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03986-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka nagrinėja pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – SIA „ADM Baltic Tranzits“, SIA „Translite“, uždaroji akcinė bendrovė „Ferogama“, uždaroji akcinė bendrovė „Niktransa“, Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ilokas“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimo klausimą, mutadis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį), kadangi, jo teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1146-643/2022 konstatavo, jog visas krovinys buvo pristatytas važtaraštyje nurodytu adresu, t. y. į Latvijos muitinės sandėlį (muitinės paskirties įstaigai SIA „ADM Baltik Tranzits“), ir ten iškrautas, todėl pripažintina, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Kodeksas) 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – pristatyti visą krovinį SIA „ADM Baltik Tranzits“ adresu (į Latvijos muitinės sandėlį Škirotavos MKP) su nepažeistomis muitinės identifikavimo priemonėmis (plombomis), o ginčo krovinio dalis (15 216 kg) buvo paimta iš muitinės priežiūros Latvijos Respublikoje, taigi ir skola muitinei atsirado Latvijos Respublikoje, skolos muitinei klausimai priskirtini Latvijos Respublikos jurisdikcijai. Atitinkamai, paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, t. y. iš esmės pažeistos Kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 215 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. S-186(7-172/2018) ir pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1A-297 – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343 ta apimtimi, kuria: 1) pripažinta, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), UAB „Ilokas“, kaip solidariam skolininkui, atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 8 203 Eur muito mokesčio, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muitų delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių, laikant, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2016 m. sausio 23 d., o skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorines muitinės veiklos zona. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo tai, kad, be kita ko, vežėjas UAB „Ilokas“ pervežė visas prekes, sveriančias 23 869 kg, į SIA „ADM Baltics Tranzit“ (paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavos MKP postas), tačiau minėta įmonė nepriėmė krovinio į sandėlį dėl išrašyto vieno CMR važtaraščio bendram dviejų tranzito deklaracijų prekių kiekio gabenimui, todėl buvo išrašyti du CMR važtaraščiai vienodu Nr. IL1312179 pagal tranzito deklaracijoje nurodytus kiekius (8 653 kg ir 15 216 kg). Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba informavo Muitinės departamentą, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigta Bendrijos tranzito procedūra dėl ginčo krovinio 15 216 kg dalies, nes prekės deklaruotos ne paskirties muitinės įstaigoje – Latvijos muitinės Zilupes MKP poste, o Rezeknes 2 MKP poste. Latvijos muitinė pateikė informaciją, kad Latvijos muitinės institucijos neturi antspaudo su Nr. 014, todėl „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 buvo akivaizdžiai suklastotas. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad ne Bendrijos prekės, gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra neužbaigta, taigi, prekių vežėjas (pareiškėjas) neįvykdė prievolės, numatytos Kodekso 96 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas sutiko tiek su Mokestinių ginčų komisijos, tiek su Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės išvadomis, kad pareiškėjas UAB „Ilokas“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo prekės (955 pakuotės darbinių pirštinių, bruto svoris – 15 216 kg) buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą – Latvijos muitinės Zilupes MKP postą. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad byloje esantys tiesioginiai įrodymai (CMR krovinio gabenimo važtaraščiai) yra prieštaringi, tačiau netiesioginiai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog visas be išimties krovinys autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis buvo pristatytas į paskirties vietą (į muitinės įstaigą Latvijoje) bei perduotas krovinio gavėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai (jo paties, vykdytojo UAB „Ferogama“, autotraukinio vairuotojo L. B., UAB „Ferogama“ darbuotojo T. P., UAB „Niktransa“ darbuotojo V. I. parodymai, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) negali būti laikomi tinkamai užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros įrodymais, juo labiau, sukelti pareiškėjui teisėtus lūkesčius ir teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo. Krovinio dalies, dokumentuotos 8 653 kg deklaracija, pristatymas į paskirties muitinės įstaigą niekaip nepagrindžia, jog kita krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracija, pristatyta tinkamai. Nors byloje yra pateiktos CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 (jame nurodytas prekių kiekis – 1 403 dėžės, bruto svoris – 23 869 kg) ir tranzito deklaracijos T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (su Latvijos muitinės posto – MKP 0723 2016 m. sausio 19 d. spaudu Nr. 014) kopijos, tačiau Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino šių dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti. Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai nustatė, jog ginčo prekės (15 216 kg krovinio dalis), deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai (Latvijos muitinės Zilupes MKP postui (LV000723), kaip to reikalauja Kodekso 96 straipsnio nuostatos, ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Pareiškėjo argumentus apie tinkamą muitinės procedūros atlikimą paneigia muitinės institucijų surinkti įrodymai, t. y. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. raštas Nr. 27.20.1.-2/1054 apie Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtą tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0; Latvijos muitinės pateikta informacija, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 yra akivaizdžiai suklastotas. Iš byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, gavęs prekes, žinojo, jog gavo ne Bendrijos prekes, todėl, neužbaigęs tranzito procedūros, buvo pagrįstai pripažintas skolininku.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1146-643/2022 konstatavo, kad, pareiškėjo vairuotojui pristačius krovinį jo gavėjui, nurodytam važtaraštyje, krovinys buvo iškrautas važtaraštyje nurodytu krovinio gavėjo adresu. Pareiškėjo nuomone, bendrosios kompetencijos teismas patvirtino, kad visas krovinys (įskaitant ginčo 15 216 kg dalį) buvo pristatytas važtaraštyje nurodytu adresu (į Latvijos muitinės sandėlį) ir ten iškrautas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1146-643/2022 pagal ieškovės UAB „Ilokas“ ir atsakovo L. B. (L. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ilokas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimu darbdavio patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetė UAB „Ilokas“ apeliacinį skundą, tenkino L. B. apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atmetė UAB „Ilokas“ ieškinį. UAB „Ilokas“ patirtą turtinę žalą siejo su Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18KP-08-343 ir tvirtino, kad dėl krovinio 15 216 kg dalies nepristatymo neturėjo galimybės teritorinei muitinei ir teismams įrodyti krovinio pristatymo paskirties muitinės įstaigai ir Bendrijos išorinio tranzito procedūros užbaigimo faktų, taigi, dėl atsakovo kaltės patyrė išlaidas. Vilniaus apygardos teismas apžvelgė ginčo aplinkybes, be kita ko, kad visos prekės, sveriančios 23 869 kg, buvo atvežtos į SIA „ADM Baltics Tranzit“, tačiau minėta įmonė nepriėmė krovinio į sandėlį dėl išrašyto vieno CMR važtaraščio bendram dviejų tranzito deklaracijų prekių kiekio gabenimui, todėl buvo išrašyti du CMR važtaraščiai vienodu Nr. IL1312179 pagal tranzito deklaracijoje nurodytus kiekius. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad ne Bendrijos prekės (15 216 kg), gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra neužbaigta, todėl priėmė 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįsti vertino, kad darbuotojas turi atsakyti pagal darbo sutartyje sulygtą visiškos materialinės atsakomybės sąlygą dėl darbdavio patirtos žalos dėl muitinės papildomai priskaičiuotų mokesčių dėl netinkamai užbaigtos tranzito procedūros, sprendime tokiu aiškinimu nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygoms, kadangi tokios sąlygos nėra aiškios, nėra konkrečios visiškos materialinės atsakomybės taikymo ribos, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už darbdavio patirtą žalą. Be to, nei iš darbo sutarties, nei iš taisyklių negalima spręsti, kad atsakovas, kaip darbuotojas, būtų įsipareigojęs atlikti kokias nors krovinio išmuitinimo ar tranzito procedūras. Žala šioje byloje kildinama ne iš gavėjo SIA „ADM Baltic Tranzit“ reikalavimo, tačiau iš mokesčio administratoriaus reikalavimo atlyginti žalą dėl padarytų pažeidimų tranzito procedūrose, todėl nėra jokių pagrindų konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir minėtų teismo sprendimų turinį, nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo paskelbimo. Nors pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog ginčo krovinys, įskaitant jo 15 216 kg dalį, ne tik pareiškėjo buvo pristatytas važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui ir važtaraštyje nurodytu adresu, bet ir šio asmens iškrautas iš autotraukinio, pareiškėjui tapo žinoma ir objektyviai galėjo tapti žinoma tik susipažinus su minėtu teismo sprendimu, tačiau tai, kad visos prekės buvo atvežtos į SIA „ADM Baltics Tranzit“, buvo nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje (nutarties 24.3 p.). Pareiškėjas nepaaiškina, kokią įtaką ši aplinkybė (krovinio iškrovimo vieta) turėjo išvadai, jog pareiškėjas padarė Kodekso nuostatų pažeidimą dėl to, kad ginčo prekės (krovinio 15 216 kg dalis) nebuvo deklaruotos paskirties muitinės įstaigoje – Latvijos muitinės Zilupes MKP poste ir šioms prekėms neužbaigta tranzito procedūra. Pareiškėjas taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių jis anksčiau negalėjo patikrinti internete važtaraštyje nurodyto krovinio gavėjo adreso, t. y. nustatyti, kad SIA „ADM Baltik Tranzits“ sandėlis veikia muitinės paskirties įstaigoje – Latvijos muitinės Škirotavos MKP poste. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl krovinio pakrovimo į autotraukinį, dėl visų prekių gabenimo kartu ir dėl nepažeistų plombų ir juos atmetė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino pradžią sieti su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1146-643/2022 paskelbimu. Atitinkamai, trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020 paskelbimo – 2020 m. lapkričio 4 d. Pareiškėjas, prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodamas 2022 m. rugpjūčio 1 d., praleido šį terminą ir neprašo jo atnaujinti. Taigi, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2182-575/2020.

Grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį jį sumokėjusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Iveta Pelienė

        Dalia Višinskienė