Baudžiamoji byla Nr. 1-211-327/2018

Proceso Nr. 1-01-1-15210-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.5.2.; 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas,

sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,

kalti­na­majam M. T., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lie­tu­vos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2013-03-07 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) BK 302 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda, 2) 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. 641 straipsnį 4 MGL dydžio (152 Eur) bauda, teistumo nėra, kal­ti­na­mas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. T., laikotarpiu nuo 2015-03-10 būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) sa­vi­ninku ir tuo pačiu atlikdamas individualios įmonės direktoriaus ir buhalterio funkcijas, būdamas atsa­kin­gu už įmo­nės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, kaip tai numato Individualių įmonių įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805) 9 straipsnio reikalavimai, kad „Individualios įmonės bu­hal­terinė aps­kaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“, Lie­tu­vos Res­pub­likos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio rei­ka­lavimai, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tin­kama, objektyvi ir pa­ly­gi­nama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės infor­ma­ci­jos vartotojams.“, lai­ko­tar­piu nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01 aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę aps­kaitą, nepil­dė apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos M. T. gautos pa­jamos iš indi­vi­dualios veiklos, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies rei­ka­la­vimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapi­ta­lo, fi­nan­savimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies rei­ka­lavi­mus, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos re­gis­truose“, 3 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai regis­truo­jami pagal aps­kaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, tai yra lai­ko­tarpyje nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01 aplaidžiai organizavo ir tvarkė individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti IĮ „P. E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

M. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2015-03-10 už­imdamas uždarosios akcinės bendrovės „P. E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), regis­truo­tos adresu (duomenys neskelbtini) mieste) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už ben­dro­vės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės aps­kai­tos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 2015-01-27 susi­ta­ri­mą už renginių organizavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais gavo 85 000 eurų, pinigų iš­mo­kėjimo kvito serija ER Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto E. K. vardu, ir kaip pinigų gavėjo pa­si­ra­šy­to M. T. vardu, tačiau sąmoningai gautus pinigus į UAB „P. E.“ bu­hal­te­rinę apskaitą neįtraukė, neįnešė į bendrovės banko sąskaitas ar grynais pinigais į bendrovės kasą, neįtraukė į savo - M. T. avanso apyskaitą bei neįrašė į apskaitos registrus, dėl ko nėra gali­my­bės nus­tatyti ar bendrovės veikloje piniginės lėšos buvo naudotos, tuo pažeidė Buhalterinės aps­kai­tos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į aps­kai­tą pri­valoma įtrauk­ti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo ka­pi­talo, finan­sa­vimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių rei­ka­la­vimus, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų pa­tvirtinimo sau­gomi ūkio sub­jekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Pa­tvir­ti­nus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto va­do­vo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir ar­chy­vų įstatymo (toliau – Do­ku­mentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei Lietuvos Respublikos do­ku­mentų ir archyvų įstatymo (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juri­di­niai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus ri­zi­kos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įro­dy­mai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų ju­ri­di­nių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvar­ka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įran­gos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais do­ku­men­tais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“ Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lap­kričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos re­gistrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, tai yra laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2015-03-10 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „P. E.“ bu­halterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „P. E.“ veiklos, turto, nuo­savo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl šių veiksmų M. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį.

M. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-18 būdamas už­da­ro­sios akcinės bendrovės „P. E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos ad­re­su (duomenys neskelbtini) mieste) direktoriumi, pagal 2015 m. sausio 27 d. susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 2015-04-18 (duomenys neskelbtini) organizuoti „(duomenys neskelbtini)“ koncertą, 2015-04-24 or­ga­nizuoti „(duomenys neskelbtini)“ koncertą (duomenys neskelbtini) arenoje, ir „(duomenys neskelbtini)“ renginį, taip pat, be pa­pildomo mo­kesčio, surengti šių renginių „after party“ klube „(duomenys neskelbtini)“, už kurių organizavimą 2015-01-27 pinigų išmokėjimo kvitu serija ER Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 85 000 eurų, kurių sąmoningai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, tai yra neįnešė į bendrovės banko sąs­kai­tas ar gry­nais pinigais į bendrovės kasą, neįtraukė į savo – M. T. avanso apyskaitą bei neįrašė į aps­kaitos registrus, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 000 Eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas tokiais veiksmais padaręs nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo pozicija dėl pateiktų kaltinimų

Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies. Kaltę pripažino dėl trijų mė­ne­sių aplaidžios buhalterinės apskaitos dėl bu­halterinių do­ku­mentų neišsaugojimo. Dėl UAB „P. E.“ pinigų pasisavinimo kaltės nepripažino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. iki 2015 m. programų ir koncertų organizatoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius buvo K. G.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo 200-250 litų atlyginimą. Neturėjo teisės disponuoti tos bendrovės pinigais. Neigia pa­si­rašęs kaltinime nu­ro­dytą susitarimą ir gavęs pinigus. Turėjo patirties organizuojant renginius. Nu­sprendė įkurti savo įmonę. 2014 m. pabaigoje nusprendė surengti kelis koncertus (duomenys neskelbtini). Įs­teigė individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo vienintelis akcininkas ir darbuotojas. Gavo fi­nansinę paramą iš rėmėjų. Organizavo koncertus: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir le­gen­dų koncertą „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis dar prieš kaltinime nurodytą 2015 m. sau­sio 27 d. susitarimą bankiniais pa­ve­di­mais sumokėjo avansus už arenos nuomą: už „(duomenys neskelbtini)“ kon­certą – 1 200 eurų avansą, už (duomenys neskelbtini) kon­cer­tą – 3 000 eurų avansą, visa kaina buvo 16 000 eurų. Tam pakako savo ir iš mamos pasiskolintų lėšų. Gaudavo įmokas iš bilietų platintojų, iš ko atsiskaitydavo su atlikėjais, už reklamas ir kita. Nuo 2015 m. sausio 10 d. gavo pinigus už parduotus bilietus. To pilnai pakako iš­reklamuoti koncertus ir per­vesti sumas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncertams. Mėnesio apy­varta už bi­lie­tus būdavo 25 000-30 000 eurų. Atsiskaitymai vyko tik bankiniais pa­vedimais. Kaltinamojo įmonė organizavo du koncertus – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Savo uždarosios akcinės bendrovės statusą pakeitė į individualią įmonę todėl, kad galėtų nusiimti pi­ni­gus apyvartinėms lėšoms. Koncertas buvo paskelbtas, parduodami bilietai, kal­tinamasis negalėjo nesu­organizuoti kon­cer­to, būtų skandalas. Kaltinamojo bendrovės sąskaita buvo areš­tuota, todėl paskutinį koncertą organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriai buvo per­leis­tos visos tei­sės ir įsipareigojimai. Tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą padėjo kaltinamojo tėvas. Įmonė mokėjo visus mokesčius. Mokesčių inspekcija tikrino įmonę. Po VMI patikrinimo gavo 120 eurų baudą už 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius. 2015 m. balandžio 24 d. spren­di­mu buvo areštuota sąs­kai­ta, todėl įmonė nebevykdė jokios veiklos. Apie kvitą, pagal kurį ta­ria­mai gavo 85 000 eurų, sužinojo tik iš ieškinio pareiškimo. Jokių dokumentų dėl 85 000 eurų sumos negavo, todėl jų negalėjo įtraukti į savo įmonės apskaitą. Skambino K. G., šis sakė skambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui E. K., o šis pasakė: „baudas rei­kia mokėti, pa­si­ma­tysim teisme“. Pagal ekspertizės išvadą kvitas dėl 85 000 atspausdintas trimis veiks­mais. Išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. K. davė pasi­ra­šy­ti eilę dokumentų. Gavo atlyginimo likutį – 47 eu­rus, pasirašė ant kvito. Dar jam davė pasirašyti nebaigtą susitarimą, kad neatskleistų fi­nan­sinių paslapčių. Į tekstą nesigilino, nes pasitikėjo. Dirbo tik savaitgaliais, reikėjo pasi­ra­šy­ti sutartis, kurias pasirašydavo ant tuščių blankų. 85 000 eurų suma iš kal­ti­na­mo­jo priteista civiline tvarka. „(duomenys neskelbtini)“ iš bylos atsiėmė dokumentų originalus. 2015-04-25 buvo areš­tuo­tos kaltinamojo sąskaitos. Kaltinime nurodytas susitarimas yra 2015-01-27 data. „(duomenys neskelbtini)“ kon­certas įvyko 2015-04-18, „(duomenys neskelbtini)“ – 2015-04-24, kitas – 2015-11-11, todėl negalėjo atiduoti už kon­certus pi­ni­gų sumos sutartyje nurodyta data. Mano, kad prieš jį panaudota apgaulė, norint finansiškai sužlug­dy­ti. Nei su K. G., nei su E. K. nesitarė apie bendrą veiklą, iš jų nieko niekada nesi­skolino. L. B. įdarbino dėl rusų kalbos, kuria reikėjo bendrauti su agentūrų atstovais. Ants­to­lei nurodžius jį atleido. Pripažįsta, kad nebuvo vedami trijų mėnesių re­gis­trai – 2015 m. rugsėjo-spa­lio-lapkričio. Tuomet įmonė neveikė, mokesčių nemokėjo, tik išsimokėjo sau atlyginimą, todėl gal­vojo, kad nereikia vesti apskaitos. Nuo 2016-01-01 įmonės veikla buvo sustabdyta.

Įrodymai

Liudytojas E. K. parodė, kad kaltinamasis nuo 2012 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas yra liudytojas. Liudytojas buvo projektų vadovas, M. T. - renginių or­ga­nizatorius. Jis pagal įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydavo sutartis su atlikėjais. 2014 m. gruo­džio gale liudytojas pagal sutartį bendrovės vardu pasiskolino iš A. M. 85 000 Eur, kad surengti tris koncertus – „(duomenys neskelbtini)“ , „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų neturėjo. Koncertus organizavo liudytojas ir M. T. Su atlikėjais ryšius palaikė M. T.. Šiems koncertams suorganizuoti pradžiai reikėjo apie 100 000 eurų. Žinojo, kad M. T. įkūrė savo bendrovę. Pinigų iš A. M. priėmimo kvitą spausdino bendrovė, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Tuos pinigus laikė „(duomenys neskelbtini)“ klubo seife. 2015 m. sausio 27 d. su M. T. pa­si­rašė susitarimą ir perdavė juos M. T. tiems kon­cer­tams organizuoti. M. T. pasirašė pinigų gavimo kvitą. Pinigus turėjo grąžinti po pirmo kon­cer­to, kuris buvo 2015 m. balandžio 18 d., tačiau M. T. nerodė ataskaitos, neatidavė dalies pi­ni­gų, todėl bendrovė kreipėsi į teismą dėl M. T. skolos išieškojimo iš „P. E.“. Su A. M. pakeitė susitarimą, skolą jai ati­davinėjo dalimis. Liudytojas sprendžia, kad „P. E.“ iš UAB pertvarkyta į individualią įmonę tam, kad išvengti arešto. Po to visus koncertus perkėlė kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigai už koncertus tektų tai įmonei ir būtų nepasiekiami.

Liudytojas K. G. parodė, kad su kaltinamuoju M. T. nuo 2012 m. iki 2015 m. pradžios dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė pramogų organizavimu. Liudytojas buvo direktorius. Iš įmonės M. T. išėjo savo noru. Jis sukūrė savo įmonę „P. E.“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė bendrą projektą – 2015 m. organizavo tris kon­cer­tus. Projektą vykdė E. K. su M. T.. Žino, kad E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paėmė iš A. M. 85 000 eurų paskolą. Liudytojas tų pinigų nematė, tik pasirašė pinigų gavimo orderį. 2015 m. sausio 27 d. tuos pinigus išlaidavo E. K. Kai prasidėjo nesutarimai su M. T., liudytojas sužinojo, kad buvo pasirašytas susi­ta­ri­mas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ fi­nan­savo M. T. 85 000 eurų koncertų organizavimui. Pinigai turėjo būti grąžinti 2015 kovo ar ba­landžio mėnesį, po įvykusių koncertų, tačiau nebuvo grąžinti. Suma buvo priteista iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja K. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kasininke, po to – ad­mi­nistratore nuo 2013 m. iki 2015 m. Nuo 2014 m. įmonėje apie metus laiko dirbo M. T.. E. K. yra liudytojos brolis. Bendrovė turėjo naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. T. buvo atsakingas už renginius. Liudytoja rinko pinigus už bilietus, kaip administratorė – rūpinosi per­so­nalo atranka, įdarbinimu. M. T. buvo renginių organizatorius. 2015 m. jis pateikė prašymą išeiti iš darbo savo noru. Buhalterijoje buvo tvarkomi jo dokumentai. Įmonės direktorius K. G. pasi­rašė darbo sutartį. Išeinant iš darbo M. T. išmokėta 46 eurai. Liudytoja žino, kad M. T. skolinosi iš brolio ir negrąžino pas­ko­los. Paskolos dokumentų nėra mačiusi. Išeinant iš darbo M. T. turėjo pasirašyti darbo sutarties skiltyje dėl sutarties nutraukimo, pasirašė alga­la­pyje iš dviejų lapų, kur buvo nurodyta tik M. T. pavardė. Kitokių dokumentų jis nepasirašė. 

Liudytoja A. I. parodė, kad 2014-2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vykdomąja di­rektore, toliau direktore. Renginių organizatoriams nuomojo patal­pas. Kai organizatorius sumokė­da­vo avansą, būdavo pasirašoma sutartis tarp arenos, bilietų platintojų ir organizatoriaus. Pagal sutartį buvo mokama už nuomą, už filmavimą, žiū­ro­vo mokestis ir papildomi mokesčiai už paslaugas, valymą, apsaugą. Liudytoja M. T. nepažįsta, negali pasakyti, kiek renginių jis or­ganizavo (duomenys neskelbtini). Koncertai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieni didesnių, surinkę daug žiūrovų. Viskas vyko sklan­džiai. Visos sumos buvo mokamos ban­kiniais pavedimais. 2015-04-15 vykęs „(duomenys neskelbtini)“ kon­cer­tas buvo be nesklandumų. Avansas už šį renginį galėjo būti apie 3 000 Eur.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba direktore įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį teikė teisines konsultacijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. E. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas, direk­to­rius. Bekonsultuojant E. K. jis pasakojo, kad ketina su M. T. organizuoti renginius, kad reikalinga tam tikra suma apyvartinių lėšų. Liudytoja turėjo pinigų, kuriuos buvo su­kau­pusi per eilę metų, todėl 2014 m. gruodžio mėnesį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 85 000 eurų grynais. Liu­dy­toja paruošė paskolos sutarties tekstą. Paskola buvo trijų koncertų organizavimui, trum­palaikė – turėjo grąžinti 2015-03-30. Pinigus perdavė E. K. po kelių dienų po sutarties surašymo. Sutartis pasibaigė 2015-03-30, bet pinigų neatgavo, nes prasidėjo E. K. ginčai su partneriu. Sutartis buvo pratęsinėjama. Liudytojai žinoma, kad pinigai buvo perduoti M. T. įmonei, kad buvo gin­čas ir laimėti teismai. 2016-09-09 įmonė „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 32 000 eurų skolos pavedimu į liu­dytojos sąskaitą. Negrąžinta apie 50 000 eurų. Liudytoja dekla­ruo­davo pajamas. 

Liudytojas L. S. parodė, kad užsiima investavimu į akcijas. Prieš 3-5 metus nebran­giai įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tikėjosi uždirbti. Matydavo įmonėje E. K.. Akcijas nebran­giai pardavė prieš kelis metus. Apie įmonės finansinę veiklą nieko nežino, jos veik­loje nedalyvavo. Nežinojo, kad jie skolinosi pinigus.

Liudytoja L. M., kaltinamojo mama, parodė, kad nuo 2011 m. sūnus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. gruodžio 30 d., pagal neprotestuojamą vekselį paskolino sūnui 34 500 litų (10 000 eurų). Tokios sumos reikėjo jo verslo planui vykdyti, žadėjo grąžinti iki 2015 m. balandžio 27 d. 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitos įmonės vardu surengė koncertą, kurį organizavo sūnus. Kai kon­cer­tas pasibaigė, E. K. norėjo įmonę likviduoti ir nemokėti mokesčių. Už koncertą sūnui apmokėjo neapskaitytais grynais pinigais ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet E. K. pradėjo gąsdinti, kad reikia išpirkti direktorių. Tada sūnus nutarė išeiti iš tos įmonės. 2014 m. gruodį sūnus įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verstis renginių organizavimu. 2015 m. turėjo būti 3 renginiai, koncertai. Pinigų sūnui reikėjo ne iškarto visiems renginiams. Liudytoja nežino, kad sūnus būtų skolinęsis pinigų iš kitur. Gavęs teismo procesinius dokumentus sūnus skambino K. G.. Šis atsakė, kad E. K. lie­pė rašyti, kad jis skolingas. Sūnaus įmonei buvo uždėti apribojimai. Kad nežlugtų koncertai, visas tei­ses į tuos tris renginius sūnus perdavė V. T. įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2016 metais, kai buvo nuimti apribojimai, sūnus skolintus pinigus grąžino liudytojai.

Liudytojas V. T., kaltinamojo tėvas, parodė, kad žino, jog sūnus 2011-2013 m. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Po to sūnus įsteigė savo įmonę „P. E.“ ir 2015 m. nuo balandžio 18 d. organizavo tris koncertus. Balandžio mėnesį sūnus gavo iš teismo šau­ki­mą, buvo uždėtas areštas jo įmonės sąskaitai ir jis negalėjo vykdyti veiklos. Dokumentuose buvo nu­ro­dy­ta, kad sūnus skolingas „(duomenys neskelbtini)“ 85 000 eurų. Sūnaus įmonės „P. E.“ buvo su­da­rytos sutartys su gru­pė­mis, „Bilietų pasauliu“, televizija, radiju, greitąją pagalba, priešgaisrine, už viską mokama banko pa­ve­dimais. Kad nesužlugtų koncertai ir sūnaus įmonė nebankrutuotų, liudytojo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 27 d. sutartimi buvo perleistos teises ir pareigas organizuoti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncertus. Iš įmonės „P. E.“ liudytojo ben­dro­vė „(duomenys neskelbtini)“ lėšų neperėmė. Liudytojo įmonė sudarė sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, su „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais organizatoriais. Didelę dalį darbų tęsė sūnus, piniginius reikalus sprendė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Koncertai įvyko, su visais buvo atsiskaityta, sumokėti visi mokesčiai. Iš sūnaus kalbos suprato, kad kai sū­nus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ organizavo koncertą, buvo gautos lėšos ir su kažkuo buvo neat­sis­kaityta, todėl norėjo, kad jis atiduotų pinigus. 2015 m. spalį teismui buvo pateiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieš­kinys, kad liudytojo įmonė perėmė iš „P. E.“ teises ir 85 000 žalą turi at­ly­ginti įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė areštavo keturias liudytojo sąskaitas, vėliau areštą nuėmė. Teisme jų ieškinys buvo atmestas. Po to ir skundas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ susimokėjo teismo išlaidas. Su renginių organizavimu išlaidų turė­jo apie 100 000-150 000, pajamų apie 250 000.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba buhalteriu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė nuo 2013-2014 m. tvarko apskaitą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja K. G.. Jis atliko ir kasininko funkcijas. Liudytojas pasirašė šios bendrovės atlyginimo žiniaraštį, pagal kurį išmokėtas M. T. darbo užmokesti išeinant iš darbo. Ant 2014-12-22 pinigų priėmimo kvito (5 t. b. l. 4, 5), pagal kurį E. K. įnešė 85 000 eurų, yra V. P. parašas. Ant 26 ir 27 d. kasos pajamų orderių pasirašė liudytojas. Ta suma užpajamuota 22 d., išlaiduota 23 d., sausio 26 d vėl užpajamuota ir išlaiduota, nes pas atskaitingą asmenį metų pabaigoje negali būti likučio. Sausio 27 d. pas atskaitingą asmenį yra 85 000 ir jis gauna dar 85 000, Ta suma išleista, sumokėta. Sausio 27 d. avanso apyskaitoje 85 000 išmokėta E. K. ir jis tą sumą paėmė ir paskolino. E. K. 85 000 pagal pinigų išmokėjimo kvitą pinigus pasiėmė iš kasos ir todėl kasos išlaidų orderis „P. E.“.

Liudytojas L. B. parodė, kad žino, jog M. T. organizuodavo ren­gi­nius, koncertus turėjo įsteigęs bendrovę. Liudytojas prieš porą metų ten buvo laikinai įdarbintas va­dy­bininku. Dirbo 2-3 savaites. Moka rusų kalbą, ben­dra­vo su piliečiais iš Estijos ir Latvijos, padėdavo organizuoti renginius, suvežti atlikėjus. Darbas vyko prieš renginį. Buvo sutartas 3 000 eurų užmokes­tis per mėnesį. Išmokėjo apie 1000 eurų. M. T. kilo problemos, antstolis sustabdė sąskaitas, todėl buvo nepajėgus mokėti algą, tada liudytojas pasitraukė.

Liudytojas G. D. parodė, kad dirba Kauno AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje. Jo žinioje 2017 m. buvo kaltinamojo byla. Tyrimas buvo pradėtas pagal įmonės direktorius E. K. pareiškimą dėl 85 000 Eur, kurie galimai neapskaityti įmo­nėje. Pareiškimas buvo labai smulkus, vos ne su nurodymais, ką reikia daryti tyrėjui. Ten buvo nu­ro­dytas L. B.. Apklausė šį liudytoją, kuris nurodė, kad M. T. įmonėje jokio darbo neat­liko, gavo atlyginimą. L. B. buvo įdarbintas fiktyviai, kad išgryninti pinigus, nes įmonei buvo uždėtas areštas.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal 2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiš­kimą, kuriame nurodoma, kad UAB „P. E.“ vengia grąžinti 85 000 eurų sumą, gautą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendram renginių organizavimui, klastojo dokumentus, apgaule siekia išvengti turtinės prievolės, šios sumos neįtraukė į savo įmonės apskaitą (1 t., b. l. 1-10). 

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­rijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB  „P. E.“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „P. E.“ įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2014-12-18. Pagal įstatus bendrovė yra ribotos civi­linės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – gauti pelną, ten­kin­ti akcininkų ekonominius interesus. Bendrovės veiklos objektas – koncertų – renginių organizavimas. UAB „P. E.“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo M. T.. 2015-02-27 UAB „P. E.“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta UAB „P. E.“ pertvarkyti į IĮ „P. E.“. UAB „P. E.“ visas teises ir pareigas perduoti IĮ „P. E.“. UAB „P. E.“ vienintelis akcininkas M. T. tam­pa IĮ „P. E.“ savininku. IĮ „P. E.“ direktoriumi skiriamas M. T.. IĮ „P. E.“ nuostatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2015-03-10. Pagal nuostatus Įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, teisinė forma – individuali įmonė. Įmonės tikslas tenkinti privačius interesus, kuriant naujas darbo vietas, siekti pelno. Įmonės ūkinės veiklos pobūdis – paslaugos, prekyba. Pagrindinė veikla: koncertų – renginių orga­ni­za­vimas. Įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nus­ta­tyta tvarka. UAB „P. E.“ iki pertvar­ky­mo dirbo vienintelis darbuotojas – M. T.. Pagal Sodros pateiktus duomenis IĮ „P. E.“ be savininko dar buvo įdarbintas L. B., laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2015-11-10.

Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-27 susitarimas, kuris pasirašytas M. T. vardu ir E. K. vardu. Susitarime nurodyta, kad M. T., dirbantis programos vadovu, atsakingas už renginių organizavimą, pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo grynaisiais pinigais, sumoje 85 000,00 eurų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015-03-27. Būdamas UAB „P. E.“ vadovas ir vienintelis akcininkas, įsipareigojo gautas lėšas naudoti tik renginių „(duomenys neskelbtini) kon­cer­tas“ (data 2015-04-24), „(duomenys neskelbtini)“ (data 2015-04-18) ir „(duomenys neskelbtini)“ (data derinama) organi­za­vi­mui. Taip pat, be papildomo mokesčio, surengti šių renginių „after party“ klube „(duomenys neskelbtini). Iš šių renginių gautas pelnas, atskaičiavus privalomus mokesčius, bus dalinamas: 80 proc. UAB „P. E.“, 20 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pateiktas 2015-01-27 Pinigų išmokėjimo kvitas Se­ri­ja ER Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad mokama „pagal sausio 27 d. susitarimą“ 85 000,00 eurų. Kad sumokėta pasirašyta E. K. vardu, kad pinigai gauti pasirašyta M. T. vardu.

Pagal 2015-01-27 susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti 85 000,00 eurų, kurių išmokėjimas M. T. įformintas 2015-01-27 Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ER Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukti. Tai yra 85 000,00 eurų neįnešta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas ar grynais pinigais į kasą, neįtraukti į M. T. avanso apyskaitą bei neįrašyti į apskaitos registrus. M. T. pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pa­teiktą liudytojo apklausos protokolą teigė, kad „Kadangi jokių pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavau, dėl ko vyksta ir teisiniai ginčai teisme, tai suprantama, kad ir jokie pinigai nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje“. Kadangi pagal 2015-01-27 susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti 85 000,00 eurų, kurių išmokėjimas M. T. įformintas 2015-01-27 Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ER Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „P. E.“ buhalterinę apskaitą neįtraukti, specialistė negali nustatyti ar bendrovės veikloje piniginės lėšos buvo naudotos. Jeigu M. T. 85 000,00 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo, tačiau jų gavimo ir panaudojimo neapskaitė UAB „P. E.“ apskaitoje, tai buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

  Apskaitos registrai tyrimui pateikti už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31. Nuo 2015-09-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, tai yra 2016-04-01 apskaitos registrai nepateikti, nors 2015-09-16 iki 2015-11-10 buvo įdarbintas L. B.. Jam už 2015 m. rugsėjo mėn. buvo aps­kaičiuotas 1 363,64 eurų darbo užmokestis, kuris išskaičiavus mokesčius buvo pervestas į jo banko sąs­kaitą 2015-10-05. Taip pat 2015-09-01 išmokant iš įmonės sąskaitos M. T. 1 000,00 eurų, 2015-10-05 išmokant 2 000,00 eurų, 2015-11-24 išmokant 270,00 eurų, 2015-12-18 išmokant 240,00 eurų, taip pat 42 144,39 eurų išmokėti M. T. iš įmonės sąskaitų, o apskaitos re­gistrai nepa­teikti (2016-01-07 – 240,00 eurų, 2016-02-05 – 244,39 eurų ir 2016-02-19 – 41 660,00 eurų). 2016-02-05 M. T. grynais įnešė 5,06 eurų. Įnešimo pagrindas nenurodytas, o aps­kaitos registrai už 2016 m. vasario mėn. nepateikti. Nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01 iš Įmonės banko sąs­kai­tos sumokėta Sodrai iš viso 2 695,63 eurų ir VMI prie FM sumokėta 205 eurai, tačiau registrai nepa­teikti.

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnį „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.“. Jokie IĮ „P. E.“ apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01 nepateikti. Todėl jei IĮ „P. E.“ apskaitos registrų nepildė, buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalis. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lap­kri­čio 6 d. Nr. IX-574) 21 str. 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“

Jei apskaitos registrai buvo pildomi, tačiau neišsaugoti, buvo pažeistas Buhalterinės aps­kaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalys „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines atas­kaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka va­do­vau­jantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įs­ta­tymas) nuostatomis“ bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917) 12 str. 1 d. „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti as­me­nys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus pati­ki­mo­je ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių as­me­nų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti do­ku­mentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“ Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 str. 2 d. „Už apskaitos do­ku­men­tų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“.

Dėl paminėtų pažeidimų, IĮ „P. E.“ buhalterinė apskaita neatitiko Buhal­teri­nės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimų „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams."

Jeigu M. T. 85 000,00 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo, tai jų gavimo ir panau­do­jimo neapskaitė UAB „P. E.“ apskaitoje, tai yra buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūki­nes operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnį „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.“. Jokie IĮ „P. E.“ apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01 nepateikti. Todėl jei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų nepildė, buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalis. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 str. 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto va­dovas.

Dėl paminėtų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti IĮ „P. E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 58-88).

Iš 2014-12-20 paskolos sutarties matyti, kad (paskolos davėja) A. M. (paskolos ga­vėjui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolina 85 000 Eur su 2 proc. palūkanomis iki 2015-03-31 (1 t., b. l. 173-179).

Iš Kauno apygardos teismo 2016-05-16 sprendimo matyti, kad iš atsakovės IĮ „P. E.“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 85 000 Eur finansavimas, 1989 Eur žyminio mokesčio, 880 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-04-23 iki visiško sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 121-124). Lie­tuvos apeliacinis teismas 2017-02-20 nutartimi Kauno apygardos teismo 2016-05-16 sprendimą pa­li­ko nepakeistą (1 t., b. l. 126-131). Kaip matyti iš teismo sprendimų turinio, buvo pripažinta, kad M. T. pagal 2015 m. sausio 27 d. susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-01-27 pinigų iš­mokėjimo kvitą serija ER Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš šios bendrovės pinigus – 85 000 Eur. Sprendimuose konstatuota, kad šie dokumentai nebuvo pasirašyti dėl suklydimo ir apgaulės. Taip pat konstatuota, kad atlikus ekspertizę padaryta išvada, jog yra didelė tikimybė, 2015-01-27 pinigų išmokėjimo kvite įrašas „aštuoniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 euro ct“ yra išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu, nei įrašas „2015 m. sausio 27 d.“, tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes dokumente yra M. T. parašas. Teismas sprendė, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotas ginčo pinigų sumos priėmimo faktas.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015-04-24 nutarties (1 t., b. l. 135-136) kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas skolininkės IĮ „P. E.“ turtas 85 000 Eur sumai. Iš antstolės 2015-04-24 patvarkymų (1 t., b. l. 137, 138) matyti, kad nutartis dėl IĮ „P. E.“ turto arešto buvo vykdoma. Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamai pagrindo išvadai, kad šios įmonės veikla buvo apribota. Antstolės patvarkymai buvo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi (1 t., b. l. 143-146). Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos papildomos laiki­no­sios apsaugos priemonės atsakovui M. T., jam priklausančios IĮ „P. E.“ turtui (1 t., b. l. 147-148). Turto arešto faktą patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro informacija (1 t., b. l. 149-150). Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas atsakovės IĮ „P. E.“ turtui (1 t., b. l. 151-152). Nutarties vykdymą patvirtina antstolė patvarkymas ir Valstybės įmonės Registrų centro informacija (1 t., b. l. 153, 154).

Iš UAB „P. E.“ steigimo akto ir šios bendrovės įstatų matyti, kad bendrovė įsteigta 2014-12-16, jos steigėjas ir vienintelis akci­nin­kas yra M. T. (2 t., b. l. 109-114, 115-122). Iš IĮ „P. E.“ nuostatų, prašymo registruoti juridinių asmenų registre, juri­di­nių asmenų registro tvarkytojo sprendimo matyti, kad ši įmonė pertvarkyta UAB „P. E.“ vienintelio akcininko 2015-02-27 sprendimu ir įregistruota juridinių asmenų registro tvarkytojo 2015-03-05, patvirtinta 2015-03-09 (2 t., b. l. 128-138, 147, 152-156).

Iš M. T. prašymo atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis buvo pateiktas 2015-01-14, prašoma atleisti nuo 2015-01-29 (1 t., b. l. 169). Iš įsakymo dėl M. T. atleidimo iš darbo matyti, kad jis buvo atleistas nuo 2015-01-29 (1 t., b. l. 170). Iš atlyginimo žiniaraščio matyti, kad M. T. už 2015-01 išmokėta 43,16 Eur (1 t., b. l. 171-172).

Iš A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-20 paskolos sutarties matyti, kad A. M. paskolino bendrovei 85 000 Eur iki 2015-03-31 (1 t., b. l. 173-179). Iš 2014-12-22 pinigų priėmimo kvito matyti, kad iš A. M. E. K. gavo 85 000 Eur (1 t., b. l. 180).

Iš M. T. 2015-01-27 susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad M. T., kaip UAB „P. E.“ vadovas gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 000 Eur renginių organizavimui (1 t., b. l. 181). Iš 2015-01-27 pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad M. T. iš E. K. gavo 85 000 Eur (1 t., b. l. 182).

Valstybės įmonės Registrų centro pažyma patvirtina, kad UAB „P. E.“ buvo įregistruota 2014-12-18, pertvarkyta į IĮ „P. E.“ 2015-02-27 (1 t., b. l. 183-185).

Iš generalinės nuomos sutarties su priedais matyti, kad ji tarp UAB „P. E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2015-01-05 (1 t., b. l. 190-204, 2 t., 1-12) dėl „(duomenys neskelbtini)“ koncerto 2015-04-24.

Iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji sudaryta 2014-12-18 tarp LTD „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „P. E.“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ koncerto 2015-04-24 (duomenys neskelbtini) arenoje, susitarta dėl mokė­jimų už renginį 24-12-2014 – 16 000 Eur, 02-03-2015– 16 000 Eur (1 t., b. l. 186-189).

Iš DNB banko sąskaitos išrašo matyti, kad pakankamai dideles pinigų sumas UAB „P. E.“ koncertų organizavimui pervedė iki pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015-01-07 pervesta 16 000 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, 3000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-13 – UAB (duomenys neskelbtini) – 1410,79 Eur, 2015-01-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1250,38 Eur ir kitos sumos (2 t., b. l. 13-29), kas patvirtina kaltinamojo paaiškinimus, kad turėjo pakankamai pinigų vykdyti veiklą organizuojant suplanuotus ir sutartus koncertus.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažymos ma­tyti, kad patikrinus M. T. IĮ „P. E.“ veiklą iki patikrinimo datos (2016-07-20) už nustatytus pažeidimus – deklaracijos (duomenys neskelbtini) ir jos priedų pildymo bei pateikimo taisyklių pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172/1 str. 2 d. (2 t., b. l. 42-44).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-11-02 sprendimo matyti, kad dėl nurodyto aukščiau pažeidimo iš M. T. nuspręsta išieškoti į biudžetą 144 Eur, kurią kaltinamasis sumokėjo (2 t., b. l. 69-72).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažymos ma­tyti, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą iki patikrinimo datos (2015-10-15) pažeidimų nekonstatuota (2 t., b. l. 62-65).

Iš paprastojo vekselio matyti, kad M. T. 2014-12-30 gavo iš savo motinos L. M. 34 500 litų iki 2015-04-27 (4 t., b. l. 142)

Įrodymų vertinimas

Dėl kaltinimo pagal 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo)

Kaltinimai M. T. pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje yra susiję, todėl įrodymai vertinami ir teismo išvados dėl šių nusikalstamų veikų aptariamos bendrai.

M. T. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-03-10 būdamas UAB „P. E.“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės aps­kai­tos organizavimą ir aps­kaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 2015-01-27 susi­ta­ri­mą organizuoti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncertus už šių renginių organizavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-01-27 pinigų išmokėjimo kvitą serija ER Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 85 000 eurų, kurių sąmoningai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, neįnešė į bendrovės banko sąs­kai­tas ar į ben­drovės kasą, neįtraukė jų į UAB „P. E.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra gali­my­bės nus­tatyti ar bendrovės veikloje piniginės lėšos buvo naudotos, tuo pažeidė Buhalterinės aps­kai­tos įs­ta­ty­mo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) reikalavimus, tai yra apgaulingai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­ja­mą UAB „P. E.“ bu­halterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuo­savo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir taip pasi­sa­vi­no jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 85 000 Eurų tur­tinę žalą. Dėl šių veiksmų M. T. kal­ti­na­mas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

Baudžiamoji atsa­ko­my­bė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bu­hal­terinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos doku­men­tus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pareigojimų dydžio ar struk­tūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvar­ky­mas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių bu­halterinės apskaitos tvar­kymą, reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-16/2014).

Kaltinimas M. T. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį grindžiamas iš esmės tik faktu, kad jis buvo bendrovės direktorius ir pagal kaltinime nurodytus dokumentus – UAB „P. E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį bei pinigų priėmimo kvitą paėmė iš E. K. 85 000 Eur ir šių pinigų neįtraukė į UAB „P. E.“ apskaitą, ir liudytojų E. K., K. G., K. G., A. M. parodymais apie nurodytų pinigų buvimo ir per­da­vimo M. T. faktą, bei specialisto išvada ir UAB „P. E.“ buhal­te­ri­nės aps­kai­tos dokumentais, kuriuose nėra įrašų apie 85 000 Eur gavimą, t. y. kad ši suma bendro­vėje neapskaityta.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktame Kauno apygardos teismo 2016-05-16 sprendime (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2015 10 19 ekspertizės akte padaryta išvada, jog do­ku­mentą pasirašė ir įrašą padarė M. T.. Kauno apygardos teismas 2016 12 28 (taip spren­dime) nutartimi atsakovų prašymu paskyrė ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimą, ar 2015 01 27 pinigų išmokėjimo kvite Serija Er Nr. (duomenys neskelbtini) data „2015 m. sausio 27 d.“, žodžiai „pagal sausio 27 d. susitarimą“ ir suma „aštuoniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 euro ct.“, bei „85 000 eur 00 Eur ct“ yra atlikti vienu spausdinimo veiksmu. Atlikus ekspertizę, 2016-03-02 akte padaryta išvada, jog yra didelė tikimybė, kad kvite esantis įrašas „aštuoniasdešimt penkti tūkstančiai eurų 00 euro ct“ yra iš­spaus­dintas kitu spausdinimo veiksmu, nei įrašas „pagal sausio 27 d. susitarimą“ ir tikėtina, nei įrašas „2015 m. sausio 27 d.“, nustatyti su kokiais įrašais tuo pačiu spausdinimo veiksmu išspausdintas įrašas „85 000 Eur 00 Eur ct“ negalima.

Tiek nagrinėjant civilinę bylą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos teisminio nagri­nė­jimo metu kaltinamasis M. T. teigė, kad nurodytų dokumentų nepasirašė, kad pagal kaltinime nurodytą sutartį pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neėmė, todėl jų į savo bendrovės apskaitą ir neįtraukė, ir šių pinigų nepasisavino. Nors civilinėje byloje ir nustatytas faktas, kad kaltinime nurodytus dokumentus kal­tinamasis pasirašė ir gavo šiuos pinigus, tačiau civilinėje byloje įrodymai vertinami didesnio tikėtinumo taisykle spręsti apie įvykio ar fakto buvimo faktą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje asmens kaltė turi būti nestatyta neabejotinai. Todėl teismo nesaisto civilinės byloje priimtas sprendimas. Teis­mas sprendžia, kad vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis pasirašė kaltinime nurodytus dokumentus, nėra pakankama spręsti, kad kaltinamasis turėjo tikslą pasisavinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus 85 000 Eur. Kaltinime nurodyta sutartis ir kvitas yra to laikotarpio, kai M. T. nutraukinėjo darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašinėjo įvairius atsiskaitymo dokumentus. Kaltinamasis yra tik vidurinio išsi­la­vi­nimo. Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis nėra paneigta, kad kaltinime nurodytus doku­mentus kaltinamasis pasirašė elgdamasis rizikingai, ar dėl neapdairumo, neapsižiūrėjimo ar dėl klaidos, didelio pasitikėjimo ar kitokiomis sąlygomis, ir nors nebuvo apgautas, bet galėjo apsigauti. Nors ir yra pa­tvirtinta, kad M. T. pasirašė nurodytus dokumentus, bet vengimas skolos pagal juos pats sa­vaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nerodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą gauti ir pasi­sa­vinti šiuos pinigus, t. y., kad veikė nusikalstamai.

Jokie bylos įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad M. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nurodytus pinigus panaudojo ne bendrovės in­te­re­sais. Byloje nėra pa­neigta, kad M. T. bendrovės sąskaitoje esančius pinigus, galimai ir gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus naudojo savo bendrovės interesais – koncertams organizuoti. Nesant jokių šią kaltinamajam in­kri­minuotą nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti tokiu kaltinamojo paaiškinimu. Nekvestionuodamas sprendimo civilinėje byloje teismas sprendžia, kad vien tik nus­ta­ty­mas fakto, kad pinigai pagal kaltinime nurodytą sutartį buvo M. T. paimti, nesant patikimų įro­dy­mų, kad kaltinamasis, gaudamas šiuos pinigus, turėjo tyčią juos pasisavinti, nėra pakankamas pri­pažinti, kad jis pasisavino kaltinime nurodytą jo paties bendrovei priklausančią pinigų sumą. 

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas 85 000 eurų perdavimo faktas, todėl šios pinigų sumos suteikimo aplinkybių šioje byloje teismas detaliau nebenagrinėja. Sprendžiamas tik klausimas ar kaltinamasis šiuos pinigus pasisavino. Įvertinęs visus paminės bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra patikimų duomenų, kad kaltinamasis sąmoningai, kaip nurodoma kaltinime, įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytus pinigus, iš anksto neketindamas šių jų grąžinti. Teismas neįžvelgia byloje patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, turėdamas išankstinį ketinimą nuslėpti lėšas ir jų susigrąžinimą padaryti neįmanomu, šių lėšų neapskaitė UAB „P. E.“ buhalterinėje apskaitoje ir jas pasisavino. Teismas pripažįsta pakankamai įtikinamu kaltinamojo aiškinimą, kad esant aplinkybėms, kai sutartys dėl „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncertų jau buvo sudarytos, buvo ir sutartys dėl koncertų patalpų nuomos ir kitos, platinami bilietai, todėl siekdamas toliau vykdyti susitarimus su atlikėjais, pradėjus teisminį procesą prieš UAB „P. E.“ M. T. perorganizavo bendrovę į individualią įmonę, o vėliau suorganizavo veiklos perkėlimą savo tėvui V. T. priklausančiai ir jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtino liu­dy­tojas V. T.. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę gauti pajamas už renginius, kuriuos faktiškai suorganizavo M. T. ir IĮ „P. E.“. Kaltinamojo ir IĮ „P. E.“ turtinis ginčas iš esmės išspręstas civilinio proceso tvarka. Byloje nėra patikimų duomenų, kad M. T. ėmėsi kokių nors veiksmų, kad paslėptų turimą IĮ „P. E.“ turtą, fiktyviai jį perleistų tretiesiems asmenims ar pan. M. T. 2015-09-16 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įdarbino L. B.. Nors civilinėje byloje ir buvo pritaikytos laikinosios ieškinio apsaugos priemonės, teis­mas neįžvelgia kaltinamojo tyčios pasisavinti nurodytą sumą. Civilinėse bylose nėra neįprasta, kai atsa­kovas ginčija skolą, tačiau tai nebūtinai reiškia kad skolą skolininkas pasisavino nusikalstamai.

Vien teismo sprendimo priteisti iš M. T. IĮ „P. E.“ sumą, kurią pagal sutartį M. T. įmonė gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nelaiko pakankamu pripažinti, kad kal­tinamasis pasisavino šias lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai buvo apginti civilinio proceso tvarka.

Nors kai kurios teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytos aplinkybes, kaip faktas, kad kal­ti­nime nurodytas pinigų išmokėjimo kvitas buvo atspausdintas ne vienu spausdinimo veiksmu, kelia tam tikrų abejonių, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nekvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje by­loje nustatyto fakto, kad pinigai buvo perduoti. Tačiau civilinėje byloje teismas nustatė tik pinigų perdavimo faktą. Ši aplinkybė nėra pakankama patvirtinti faktą, kad šie pinigai buvo kaltinamojo pasi­savinti, panaudoti ne pagal paskirti, ar prarasti, dėl ko automatiškai turėtų kilti bau­džia­moji atsa­ko­my­bė. Atsisakymas mokėti skolą, jos neigimas, nesvarbu, kur būtų padėti gauti pinigus, nebūtinai užtrau­kia baudžiamąją atsakomybę.

Kitų aplinkybių – kaltinamojo susirašinėjimo su E. K. „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle, jų ginčo dėl koncertų organizavimo tą dieną, kai buvo perduoti pinigai, nors ir neužsiminė apie juos, ap­linkybės, kad kaltinamasis tuomet įsteigė savo įmonę, kaltinamojo tvirtinimo, kad apie skolą su­ži­nojo, tik gavęs dokumentus iš teismo dėl civilinės bylos, kad prieš tai jokios pretenzijos negavo, kad paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 2014-12-20, o M. T. sumokėta 2015-01-27, kad pinigai buvo M. T. suteikti trumpam laikotarpiui – turėjo būti grąžinti 2015-04-27, kad sutartis nepatvirtinta M. T. bendrovės antspaudu, teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingomis, esant aukščiau nuro­dy­toms aplinkybėms.

Kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grindžiamas ir faktu, kad ši pinigų suma nebuvo aps­kaityta UAB „P. E.“ buhalterinėje apskaitoje, kad bendrovėje nerasta do­ku­mentų, pa­tvir­tinančių šios pinigų sumos panaudojimą, ir aplinkybe, kad šiuos pinigus galimai pasisavino. 

Nors kaltinamasis tvirtina, kad kaltinime minimos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvito nepa­sirašė, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė yra patvirtinta liudytojo E. K. parodymais ir aukščiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, civilinėje byloje atlikta ekspertize ir kitais įrodymais. Šios ap­lin­kybės nepaneigia liudytojų L. M. ir V. T. parodymai, aukščiau paminėti dokumentai apie tai, kad jau iki kaltinime nurodytos sutarties sudarymo kaltinamasis iš mamos gavo pinigų pagal vekselį, kad turėjo lėšų ir apmokėjo tam tikras koncertų organizavimo sąskaitas (avansus atlikėjams, nuomos mokesčius ir kt.) dar iki sutarties datos (2015-01-27).

Specialisto išvada šioje dalyje yra sąlyginė, nurodoma jeigu V. T. bendrovė gavo 85 000 Eur, taip jų gavimo neapskaičiusi pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

Teismo vertinimu, byloje teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nepakanka pa­tvir­tinti A. T. kaltei padarius nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, nurodyta 85 000 Eur suma nebuvo įtraukta į bendrovės „P. E.“ buhalterinę apskaitą. Teismas neįžvelgia kaltinamojo mo­tyvo, dėl kurio jis būtų suinteresuotas nuslėpti šios pinigų sumos gavimą ir tai patvirtinančius doku­men­tus – sutartį ir kvitą fiksuoti savo bendrovės apskaitoje, nes šie dokumentai buvo surašyti ir įtraukti į apskaitą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir bet kada galėjo būti paviešinti kontroliuojančioms institucijoms. Todėl teis­mui nepakanka įrodymais patvirtinto pagrindo pripažinti kaltinime nuro­dy­tų dokumentų neaps­kaitymo UAB „P. E.“ buhalterinės apskaitos registruose tyčiniu są­moningu veiksmu.

M. T. turi tik vidurinį išsilavinimą. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs pakankamą verslo organizavimo ir verslo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo patirtį. Šiomis aplinkybėmis galima pripažinti, kad ši jo patirtis buvo nepakankamai gera.

Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje pinigų gavimas iš A. M. ir šių pinigų apskaita šioje bendrovėje užfiksuota galimai padarant tam tikrus pažeidimus, šioje byloje teismas nenagrinėja šios bendrovės buhalterinės apskaitos teisėtumo. Jie nepaneigia civilinėje byloje teismo nustatyto fakto apie pinigų perdavimą.

Kaltinamajam inkriminuotas vienintelis apgaulingos apskaitos sudėtį sudarantis buhalterinės apskaitos pažeidimas, susijęs su 85 000 Eur neapskaitymu. Pinigų gavimas patvirtinamas dokumentais, kurių tikrumą patvirtino teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje. Pinigai pagal susitarimą buvo duoti M. T. „dirbančiam programos vadovo pareigose, atsakingam už renginių organizavimą“. E. K. patvirtino, kad perdavė pinigus ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, o kaip fiziniam asmeniui organizuoti susitarime nurodytus renginius. Nors sutartyje M. T. deklaruoja save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ir vienintelį akcininką ir šalys susitaria pelną dalintis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutarties turinys nėra vienareikšmiškas ir šiuo atveju nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad M. T. paėmė pinigus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ir kad jis privalėjo apskaityti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Teismas civilinėje byloje konstatavo, kad kaltinime nurodyta sutartis yra bendros veiklos sutartis. Joje numatyti koncertai įvyko, byloje nėra tiksliai nustatyta, kiek lėšų panaudota koncertams organizuoti. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad pinigai buvo pasisavinti ir kad pagal šią sutartį gauti pinigai privalėjo būti įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Baudžiamojoje byloje joks civilinis ieškinys nėra pareikštas. Civilinėje byloje teismas tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisė pinigus iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atmetė reikalavimą priteisti iš M. T., kaip fizinio asmens.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. T. parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir logiški, juos pa­tvir­tina ir liu­dy­to­jų L. M. ir V. T. parodymai. Kaltinamasis M. T. viso proceso metu teigė, kad pinigų iš E. K. ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ negavo, vykdė savo bendrovės veiklą, susijusią su koncertų organizavimu. Aplinkybė, kad buhalteriniuose IĮ „P. E.“ dokumentuose užfiksuota, kad 2016 m. sau­sio – vasario mėn. M. T. iš įmonės sąskaitų išmokėti 42 144,39 Eur, negali būti tiesiogiai sie­jama su kaltinime nurodytais iš bendrovės „duomenys neskelbtini“ gautais pinigai. Kaip nurodė liudytojas V. T., 2015 m. laikotarpiu buvo gaunami pinigai už parduotus bilietus į koncertus. Jam nėra žinoma, kad bendrovės pinigus M. T. būtų naudojęs savo asmeniniams reikalams.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. T., vykdydamas veiklą bendrovėje „P. E.“, būtų naudojęs suklastotus ar fiktyvius dokumentus. Kaltinamasis nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „P. E.“ buvo sudariusi sutartis dėl aukščiau paminėtų kon­certų organizavimo, atsiskaitinėjo su partneriais. Kaip matyti iš bylos dokumentų UAB „P. E.“ 2015 metais pirko paslaugas iš kitų įmonių ir su jomis vykdė atsis­kaitymą, susijusį su koncertų organizavimu – už patalpų nuomą, koncertų reklamą ir kitokias paslaugas, kas rodo kalti­na­mojo siekį, kad nebūtų padaryta žalą bendrovės partneriams ir kas siekiant pasisavinti bendrovės turtą būtų nelogiška. Kaltinamojo paaiškinimus, kad visus atsiskaitymus su partneriais vykdė bankiniais pavedimais, ne grynais pinigais, patvirtina byloje esantys dokumentai – UAB „P. E.“ banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2015 m. pradžioje UAB „P. E.“ su partneriais atsiskaitė banko pa­vedimais. 

Šiomis aplinkybėmis 85 000 Eur perdavimo M. T. faktas ir jo neužfiksavimas UAB „P. E.“ apskaitoje, teismo nuo­mo­ne, nėra pakankamas vertinti šiuos kalti­na­mojo veiksmus nusikalstamais BK 222 straipsnio pras­me.

 Kaip matyti iš specialisto išvados, grynųjų pinigų perdavimo M. T. faktas nustatytas tik pagal specialistui pateiktus ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus dokumentus. Byloje taip pat nėra ob­jek­tyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir patikimą išvadą, kad M. T. jam inkriminuotą pinigų sumą, paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasisavino, o ne panaudojo bendrovės reik­mėms. Byloje nenustatyta duomenų apie galimą kaltinamojo M. T. praturtėjimą ir kitas aplin­ky­bes, teikiančias pagrindo manyti, kad jis galėjo pasisavinti bendrovės pinigus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Remiantis aukščiau paminėtais duomenimis, liudytojų L. M. ir V. T. paro­dy­mais, teismas netu­ri pagrindo visiškai atmesti M. T. parodymų apie UAB „P. E.“ sąskaitoje esančių pinigų panaudojimą kaltinamojo bendrovės reikmėms organizuojant supla­nuo­tus koncertus, todėl daro išvadą, kad kaltinimas dėl 85 000 Eur pasisavinimo grindžiamas prie­lai­do­mis ir nėra įrodytas. Teismui nekyla abejonių, jog dalis UAB ir IĮ „P. E.“ kaltinamojo M. T. disponuotų lėšų buvo naudojamos bendrovės ir individualios įmonės reikmėms. Nustatyti ar kokią nors pinigų dalį M. T. pasisavino, nėra galimybės.

Nors nurodytu lai­ko­tarpiu UAB „P. E.“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo kaltinime nurodyta sutartis, M. T. nurodytos priežastys – siekis toliau vykdyti susitarimus su atlikėjais, dėl kurių jis pri­ėmė sprendimą perorganizuoti savo vadovaujamą bendrovę į individualią įmonę, o vėliau ir sprendimą perleisti likusių koncertų organizavimo teises savo tėvo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nes jos įmonės banko sąskaitai buvo uždėtas areštas, yra pa­kan­kamai logiškos ir tokie sprendimai nėra neteisėti. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis M. T. turėjo tyčią paimtus pinigus paversti savo nuosavybe, ir padaryti žalą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti ap­kal­tinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir negin­čytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasa­ci­nės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos pa­da­ry­mo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal su­siformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teis­mo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais re­mian­tis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie as­mens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). 

Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad visi bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – liu­dy­to­jų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti dokumentai nei kiekvienas ats­ki­rai, nei visumoje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina M. T. kaltės padarius čia aptartas kal­tinime nurodytas nusikalstamas veikas (BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, jog šis kaltinimas M. T. buvo grin­džiamas prie­lai­domis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Visas abe­jones ver­tin­da­mas kalti­na­mojo naudai teismas sprendžia, kad M. T. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteis­i­ntinas nepadarius vei­kos, turinčios nusikaltimo ar bau­džiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). 

Dėl kaltinimo pagal 223 straipsnio 1 dalį (aplaidaus apskaitos tvarkymo)

BK 223 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­ja­mą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pa­rei­gojimų dydžio, ar struktūros. Baudžiamajai atsakomybei už nu­ro­dytos veikos padarymą kilti būtini BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – nega­lė­jimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dy­džio, ar struktūros. Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvar­ky­mas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. bu­hal­te­rinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos do­kumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis bau­džia­mo­joje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

Kaltinamasis M. T. iš esmės pripažino savo kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nurodė, kad 2014 m. pabaigoje įkūrė UAB „P. E.“. Kaltinamasis buvo vieninteliu šios bendrovės akcininku ir direktoriumi. Vėliau bendrovę reorganizavo į individualią įmonę. Kaltinamasis pripažino, kad kaip įmonės savininkas buvo atsakingas už IĮ „P. E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kad 2015 m. pabaigoje nepildė įmonės apskaitos registrų, kadangi, jo nuomone, įmonė nevykdė jokios veiklos, nes dėl civilinės bylos buvo areštuota įmonės banko sąskaita. Kalti­na­ma­sis M. T. patvirtino, kad iki tol pats tvarkė IĮ „P. E.“ buhalterinę apskaitą, teikė deklaracijas. Aplinkybes, kad kaltinamasis nuo 2015-03-10 buvo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sa­vi­ninku ir tuo pačiu atliko in­di­vi­dualios įmonės direktoriaus ir buhalterio funkcijas, bei buvo atsa­kin­gas už įmo­nės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, patvirtina aukščiau pami­nėti bylos dokumentai apie šios įmonės registravimą, IĮ „P. E.“ nuostatai. Faktą, kad laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01 kaltinamasis aplaidžiai tvarkė IĮ „P. E.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę aps­kaitą, nepil­dė apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos M. T. gautos pa­jamos iš indi­vi­dualios veiklos, patvirtina aukščiau nurodyta Finansinių nusikal­ti­mų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. duomenys neskelbtini. Iš išvados turinio matyti, kad nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01 nepateikti įmonės apskaitos registrai, nors nuo 2015-09-16 iki 2015-11-10 buvo įdarbintas L. B.. Jam už 2015 m. rugsėjo mėn. aps­kaičiuotas ir išmokėtas 1 363,64 eurų darbo užmokestis. 2015-09-01 iš įmonės sąskaitos M. T. išmokėta 1 000 eurų, 2015-10-05 – 2 000 eurų, 2015-11-24 – 270 eurų, 2015-12-18 – 240 eurų, 42 144,39 eurų M. T. išmokėti iš įmonės sąskaitų (2016-01-07 – 240,00 eurų, 2016-02-05 – 244,39 eurų ir 2016-02-19 – 41 660,00 eurų). 2016-02-05 M. T. grynais įnešė 5,06 eurų, įnešimo pagrindas nenurodytas. Nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01 iš Įmonės banko sąs­kai­tos Sodrai sumokėta 2 695,63 eurų ir VMI – 205 eurai. Tačiau jokie apskaitos re­gistrai už nurodytus lai­ko­tarpius nepa­teikti. Kaltinamasis patvirtino šį faktą. Tokiu atveju buvo pažeisti specialisto išvadoje ir kaltinime nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai.

Kaltinime nurodyti Individualių įmonių įstatymo, Lie­tu­vos Res­pub­likos buhalterinės apskaitos įstatymo normų rei­ka­lavimai įtvirtina, kad ūkio subjektai, taip pat ir individualios įmonės privalo tvarkyti bu­hal­terinę aps­kaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tin­kama, objektyvi ir pa­ly­gi­nama, pateikiama laiku, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsako ūkio subjekto vadovai. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti IĮ „P. E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. T., tvarkydamas savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidė specialisto išvadoje aprašytus buhal­terinę apskaitą reglamentuojančius aktus.

Nors 2015-04-24 IĮ „P. E.“ turtui buvo uždėtas areštas, tačiau įmonės veikla nebuvo sustabdyta, visas buhalterinės apskaitos funkcija kaltinamasis galėjo vykdyti, nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01 neįtraukė gautų pinigų į IĮ „P. E.“ buhalterinės apskaitos registrus ir į savo avanso apyskaitą.

M. T. inkriminuota, kad IĮ „P. E.“ apskaitą aplaidžiai tvarkė laiko­tar­piu nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2015-03-10 IĮ „P. E.“ savininkas buvo ir vadovo pareigas ėjo M. T..  

Kaltinime M. T. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis nepildė įmonės aps­kai­tos registrų. Byloje nėra duomenų, kad įmonės apskaitos dokumentus M. T. būtų sunai­kinęs ar paslėpęs. Teismas sprendžia, kad toks M. T. elgesys teikia pagrindo daryti išvadą, kad jis nevyk­dė savo, kaip IĮ „P. E.“ savininko pareigų ir neužtikrino tinkamos įmonės bu­hal­terinės apskaitos dėl aplaidumo.

Dėl šių visų kaltinime nurodytų M. T. veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros už 2015-03-10 – 2016-04-01 laikotarpį, tai yra kilo BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujami padariniai. Teismo nuomone, šiomis aplinkybėmis bylos duomenų pakanka daryti išvadą, kad kalti­na­mo­jo M. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

  Kaip matyti iš bylos aplinkybių, iš esmės M. T. kaltinamas tik tuo, kad nepil­dė aps­kaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos M. T. gautos pa­jamos iš indi­vi­dualios veiklos. Kitokiais įmonės apskaitos tvarkymo pažeidimais, sudarančiais BK 223 straipsnio 1 dalies sudėtį, M. T. nekaltinamas.

Pagal teismų praktiką nustatydamas asmens kaltumą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismas neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Teismo nuomone, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, M. T. kaltinime aprašytas pa­rei­gų neatlikimas nėra toks, kurį būtų galima įvardyti kaip pavojingą neveikimą, pasireiškusį tuo, kad individualios įmonės buhalterinė apskaita buvo organizuota aiškiai aplaidžiai ir nekokybiškai, igno­ruo­jant teisės aktus. Teismas sprendžia, kad byloje nustatyti M. T. poelgiai nėra susiję teisiškai reikš­mingu priežastiniu ryšiu su ta aplinkybe, kad nebuvo galima nustatyti IĮ „P. E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros per laikotarpį nuo 2015-03-10 iki 2016-04-01.

Formaliai vertinant, M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Tačiau realiai šio nusikaltimo pavojingumas nėra didelis, ir tai duoda pagrindą svarstyti, ar kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžia­mo­sios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nenumatyti nusikaltimai, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Aplaidus apskaitos tvarkymas, už kurį BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis.

Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius po­žy­mius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašyto nu­si­kal­timo sudėtis yra materiali, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą nus­tatė ne dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos pa­da­rymo. Pažymėtina, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą yra numatyta ir administracinė atsakomybė (ANK 205 str.)

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (ka­sa­cinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui rei­kalingą pavojingumo laipsnį BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali pasiekti tais atvejais, kai vadovaujantis jokiais dokumentais nėra galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuo­savo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pažeidimai yra sistemiški, nuolatiniai ir tyči­niai, o ne pavieniai ir formalūs.

M. T. inkriminuotą buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimą iš esmės sudaro tik aps­kai­tos registrų nepildymas už palyginti neilgą laikotarpį, per kurį nebuvo vykdoma didelės vertės ūki­nių operacijų, nėra nustatyta, kad koks nors turtas būtų paslėptas ar prarastas. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. duomenys neskelbtini, lėšų judėjimas įmonėje tuo laikotarpiu nebuvo didelis, dėl padarytų pažeidimų individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipa­rei­go­ji­mų dydžio ir struktūros už nurodytą laikotarpį negalima buvo nustatyti tik iš dalies. Kaltinamasis tvirtina, kad individualios įmonės registrų nepildymą sąlygojo įmo­nės sąskaitos areštas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, M. T. IĮ „P. E.“ veikla kaltinamajam inkriminuotu laikotarpiu dėl teisminio civilinės bylos proceso, dėl IĮ „P. E.“ banko sąskaitai taikomo arešto iš esmės buvo sustabdyta. Iš bylos duomenų matyti, kad netei­sėti kaltinamojo veiksmai sun­kes­nių pasekmių nesukėlė, valstybei ar kitiems ūkio subjektams jais nebuvo padaryta turtinė žala. Aukščiau paminėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu už kitus su IĮ „P. E.“ buhalterine apskaita susijusius to paties laikotarpio pažeidimus – deklaracijų pildymo bei pateikimo taisyklių pažeidimą – surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir iš M. T. nuspręsta išieškoti į biudžetą 144 Eur sumą, kurią kaltinamasis sumokėjo. Įvertinama ir tai, kad M. T. vykdė individualią veiklą, pats susikūrė sau darbo vietą. Byloje nėra jį išimtinai neigiamai apibūdinančių duomenų. Šios aplinkybės rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis nėra pa­grindo išvadai, kad M. T. veiksmais BK 223 straipsnio 1 dalies prasme buvo padaryta reikš­min­ga žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, kaltinamojo veiksmai iš esmės nebuvo aiškiai nukreipti į teisės aktų ignoravimą. Teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, taip pat va­dovaudamasis teisingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės principais ir BK 37 straipsnio nuos­tatomis, konstatuoja, kad M. T. nusikalstama veika vertintina kaip maža­reikšmė ir jis atleis­tinas nuo baudžiamosios atsakomybės.  

Kadangi baudžiamoji byla M. T. nutraukiama, kar­do­moji prie­mo­nė – rašytinis pasi­ža­dė­jimas neišvykti (4 t., b. l. 106-108) – panaikinama. 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307 straipsniais, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. T. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažinti šią veiką mažareikšme ir M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsa­ko­mybės, o bylą nutraukti.

M. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. T. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę M. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas        Viktoras Preikšas