Civilinė byla Nr. e2S-1837-603/2025
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00312-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) T. R. įmonės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedrama“ ieškinį atsakovei T. R. įmonei dėl neteisėtai atjungtos elektros.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gedrama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę T. R. įmonę netrukdyti ieškovei naudotis pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) ir elektros energijos tiekimo į šį pastatą tinklais, bei jais tiekiama elektros energija, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į Pastatą, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė įpareigota per 8 (aštuonias) valandas nuo šios teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į ieškovės nuosavybės teise priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei per 8 val. neįvykdžius teismo įpareigojimo, leisti ieškovei savo pasirinktomis priemonėmis (būdu) atsakovės sąskaita atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iki kol bus išnagrinėta iš esmės ši civilinė byla uždrausta atsakovei atjungti elektros energijos tiekimą pastatui, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
3. Teisme 2025 m. kovo 18 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovė po ieškinio pareiškimo ieškovės reikalavimą iš esmės patenkino vykdydama laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovė jau turi savarankišką elektros energijos tiekimą, todėl ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidėjo iš 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Gedrama“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, panaikino 2025 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, grąžino ieškovei UAB „Gedrama“ 82,25 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės T. R. įmonės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad pateikto pareiškimo turinys pagrindžia ieškovei žinomas atsisakymo nuo ieškinio teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis). Laikė, kad ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
6. Teismas taip pat panaikino 2025 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio, remdamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi teismas grąžino ieškovei 75 procentus pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. ieškovei grąžino 83,25 Eur (111 Eur x 75 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.
8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsniu 1 dalis).
9. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudarė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs ieškovės nurodytas ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. tai, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus po ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendė, kad ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas turi kompensuoti atsakovė (CPK 94 straipsniu 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, prašydama panaikinti nutarties dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gedrama“ ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 756 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė taip pat prašo spręsti klausimą dėl ieškovės UAB „Gedrama“ nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. atsakovė atsiliepime į ieškinį argumentuotai pagrindė savo nesutikimą su ieškiniu, nurodydama, kad teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka buvo trumpą laiką nutraukusi elektros energijos subtiekimo paslaugos teikimą į G. G., o ne ieškovei priklausančias Patalpas. G. G. tą pačią dieną, t. y. dar iki teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasijungė elektros energijos tiekimą Pastatui iš greta veikiančios įmonės UAB „Gedlana“, be to, savavališkai pasijungė elektros energijos tiekimą ir iš atsakovės elektros pastotės. Tai nesudaro pagrindo teiginiui, jog vykdydama laikinąsias apsaugos priemones atsakovė patenkino ieškovės reikalavimą. Skundžiama nutartis priimta ne ieškovės naudai - byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo iš esmės dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. ieškinio, kurį be pagrindo inicijavo pati ieškovė, atsisakymo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, todėl ne ieškovei, o atsakovei turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos;
10.2. atsakovė teikė elektros energijos subtiekimo paslaugą ieškovei į Patalpas be galiojančios rašytinės sutarties, ieškovė šias paslaugas iš atsakovės priėmė, t. y. faktiškai tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai neapibrėžtam terminui, todėl atsakovė turėjo teisę per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį nutraukti tokių paslaugų teikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.199 straipsnis). Ieškovei buvo siųsti 2025 m. vasario 11 d. įspėjimo dokumentai ir buvo žinoma, kad per 5 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus 290,23 Eur skolos, atsakovė nutrauks elektros tiekimą Pastatui. Kadangi ieškovė savo įsiskolinimo nepadengė, 2025 m. vasario 18 d. apie 13 – 14 val. atsakovė savo teritorijoje esančioje elektros pastotėje atjungė elektros energijos tiekimą į Pastatą. Atsakovės teigimu, draudimas atsakovei teisėtu pagrindu nutraukti elektros energijos subtiekimo paslaugos teikimą iš esmės pažeistų šalių lygiateisiškumą, jų teisių ir pareigų pusiausvyrą, paneigtų pareigą bendradarbiauti. Be to, tą pačią dieną apie 18 val. pastebėta, kad ieškovė jau turėjo pasijungusi elektros energijos tiekimą per prasitiestą kabelį iš greta esančios UAB „Genalda“, todėl elektros energiją buvo užsitikrinusi, o elektros energijos subtiekimas Pastatui buvo nutrauktas vos kelioms valandoms;
10.3. kadangi byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo skirstyti atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas (procesinį šalių elgesį, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.), taip pat įvertinus ir reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, t. y. ar atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos;
10.4. teismas neįvertino, kad ieškovė nepagrįstai pradėjo teisminį procesą, reikšdama negatorinio ir prevencinio ieškinio reikalavimus. Ieškovei buvo žinoma apie savo kaip subabonentės nevykdomą prievolę mokėti už jos suvartotos elektros energijos dedamąsias dalis, jos atsakovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose buvo aiškiai detalizuojamos ir ieškovė ilgą laiką jas mokėjo. Ieškovė taip pat žinojo, kad atsakovė teisėtu pagrindu nutraukė elektros energijos subtiekimo paslaugos teikimą į Pastatą, kadangi ieškovė buvo prieš protingą terminą tinkamai įspėta apie šios paslaugos nutraukimą. Ieškovė nesumokėjo atsakovei įsiskolinimo už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius už jai persiųstos elektros energijos dedamąsias dalis. Be to, po 2025 m. vasario 18 d. elektros energijos subtiekimo nutraukimo G. G. tą pačią dieną pasijungė elektrą iš UAB „Genalda“ ir atsakovės elektros skydinės, todėl ieškinio pateikimo dieną Pastato savininko nuosavybės teisės nebuvo pažeidžiamos. Ieškovė nėra Pastato savininkė, todėl net negalėjo būti tinkamu ieškovu teikti ieškinį dėl nuosavybės teisių į šį daiktą gynimo;
10.5. neįvertinta ir tai, kad ieškovė nepasinaudojo realia galimybe šį ginčą spręsti neteisminiu keliu. Atsakovės savininkas bandė paaiškinti G. G., kad ieškovei pradėjus vykdyti savo prievolę atsiskaityti už jos suvartotos elektros energijos dedamųjų dalį AB „Energijos skirstymo operatoriui“, elektros energijos subtiekimas į Pastatą bus atnaujintas, tačiau G. G. su atsakove nebendradarbiavo, o įsibrovęs į elektros pastotę savavališkai pasijungė elektros energiją;
10.6. neįvertinta ir tai, kad ieškovė atsisakė savo ieškinio ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad dar iki ieškinio pateikimo G. G. savavališkai pasijungė elektros energijos subtiekimą į Pastatą, kurį atsakovė buvo teisėtai atjungusi, be to, jis neužilgo įsivedė savarankišką elektros energijos tiekimą ir jai tokia elektros energijos subtiekimo paslauga tapo nebereikalinga;
10.7. ieškovė suklaidino teismą, nurodydama, jog atsisakė ieškinio neva atsakovei iš esmės patenkinus jos reikalavimą vykdant laikinąsias apsaugos priemones. Dar iki ieškinio pateikimo ir 2025 m. vasario 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo G. G. tą pačią elektros atjungimo Pastatui dieną, t. y. 2025 m. vasario 18 d. savavališkai pasijungė (atnaujino) elektros energijos tiekimą nuo atsakovės elektros pastotės, be to, pasijungė elektros energijos tiekimą ir nuo gretimos įmonės UAB „Genalda“. Atsakovei nebuvo reikalo atstatyti (atnaujinti) elektros energijos subtiekimą, nes Pastatas ir taip buvo aprūpintas elektra. Net jei elektros energijos subtiekimas į Pastatą būtų atstatytas (atnaujintas) vykdant laikinąsias apsaugos priemones, tai nereiškia, kad atsakovė iš esmės patenkino ieškovės reikalavimus vykdant laikinąsias apsaugos priemones, nes tokios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti byloje status quo (liet. esamos padėties) stabilumą ir išsaugojimą tik bylos nagrinėjimo metu;
10.8. aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, buvo priimama ne ieškovės naudai. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas nulėmė pačios ieškovės veiksmai – nepagrįstai pradėtas procesas prieš teisėtu pagrindu elektros energijos subtiekimo paslaugos teikimą nutraukusią atsakovę ir nepasinaudojimas realia galimybe ginčą spręsti neteisminiu keliu, todėl atsakovė neprivalo jai atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis);
10.9. ieškovei atsisakius nepagrįstai inicijuotos bylos, laikytina, kad civilinė byla užbaigta atsakovės, kuri sąžiningai naudojosi savo teisėmis, naudai priimtu sprendimu. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakingos už procesą ieškovės;
10.10. ieškovė piktnaudžiavo teise kreipdamasi į teismą dėl tariamai neteisėto elektros atjungimo, kadangi teikdama ieškinį žinojo, jog 1) nėra Pastato savininke ir jos teisės dėl elektros atjungimo negalėjo būti pažeistos; 2) atsakovė teisėtu pagrindu nutraukė elektros energijos subtiekimo paslaugos teikimą į Pastatą, nes buvo prieš protingą terminą tinkamai įspėta apie šios paslaugos nutraukimą, jeigu ši neįvykdys savo prievolės atsiskaityti su subtiekėja; 3) dar iki ieškinio pateikimo buvo savavališkai atsinaujinusi elektros energijos tiekimą į Pastatą ir jos veikla nebuvo nutrūkusi; 4) turėjo galimybes užsitikrinti ir po ieškinio teikimo užsitikrino savarankišką elektros energijos tiekimą į Pastatą, todėl jai elektros energijos subtiekimas iš atsakovės abonento nėra ir ateityje nebus reikalingas; 5) G. G. nepasinaudojo realia galimybe šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir pasirinko teisminį ginčo sprendimo kelią, taip sukeldamas atsakovei nepagrįstus rūpesčius, nepatogumus ir išlaidas. Dėl šių priežasčių ieškovei turėtų būti skirta 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos nurodant sumokėti atsakovės naudai.
11. Ieškovė UAB „Gedrama“ atsiliepime su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
11.1. apeliantė prašo surengti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą, tačiau tokio prašymo nepagrindė bei nenurodė pagrindo tokiam prašymui. Todėl apeliantės prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas;
11.2. neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentas dėl Pastato savininko, kadangi VĮ Registrų centre yra išviešintas juridinis faktas apie G. G. ir ieškovės UAB „Gedrama” sudarytą Pastato panaudos sutartį;
11.3. ieškovės vadovas G. G. įsigijo Pastatą tam, kad jo įmonė (ieškovė) galėtų vykdyti veiklą, kartu įsigijo teisę naudotis elektros energijos subtiekimo paslauga ir mokėti už jos tiekimą tomis pačiomis sąlygomis – mokant už faktiškai suvartotą elektros energiją pagal kontrolinio skaitiklio rodmenis, nes joks tarp šalių susitarimas dėl sąlygų pakeitimo nebuvo sudarytas. Ieškovė sąžiningai, kiekvieno mėnesio pabaigoje apmokėjo suvartotą elektros energiją, remiantis kontroliniu skaitikliu, todėl aplinkybė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė ieškovei elektros energijos tiekimą, neabejotinai įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus bei nesąžiningumą;
11.4. pati apeliantė pripažino, kad elektros energijos subtiekimo sutartis buvo žodinė. Todėl atsakovei nutraukus el. energijos subtiekimą ieškovei, kaip veiklą pastate vykdančiam juridiniam asmeniui, be jokio svaraus pagrindo ir nesilaikant susitarimų bei įstatymų reikalavimų, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės į nenutrūkstamą el. energijos tiekimą bendrovei gynimo. Apeliantė neginčija, kad šalys nebuvo susitarusios dėl galimybės atjungti el. energijos tiekimą ieškovei ir dėl tokio atjungimo sąlygų, kad elektros energijos subtiekimas nutrauktas tinkamai neįspėjusi per įstatyme nustatytą terminą ieškovės, t. y. yra neginčijamai įrodyta, kad atsakovė nutraukė el., energijos tiekimą pažeisdama CK 6.218 straipsnį. Taip pat nėra ginčijamos ir aplinkybės, jog atsakovė neteikė ieškovei paaiškinimų ir pagrindimo naujų mokesčių nurodytų sąskaitose, t. y. atsakovė neginčija, kad nebendradarbiavo, o piktnaudžiaudama padėtimi (būdama subtiekėja) tiesiog atjungė el. energijos tiekimą juridiniam asmeniui vykdančiam veiklą. Todėl nekyla abejonių, kad ieškinio pareiškimo pagrindas buvo nesąžiningi ir neteisėti atsakovės veiksmai, dėl ko preliminariai vertinant aplinkybes teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones;
11.5. atsakovė, būdama nesąžininga visiškai be jokio pagrindo priskyrė daugiau galios nei galima ieškovės valdomam pastatui ir nepagrįstai pelnėsi kurį laiką ieškovės sąskaita. Ieškinys buvo pareikštas dėl nutraukto el. energijos subtiekimo atstatymo. Nesant susitarimo dėl galimybės atjungti el. energijos tiekimą, atsakovė privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o ne savivaldžiauti. Be to, kilus tarp šalių nesutarimui dėl el. galios atsakovė nebendradarbiavo, neteikė ieškovei nei paaiškinimų, nei pagrindimo, o tiesiog atjungė el.energijos tiekimą, tikslu paralyžiuoti bendrovės UAB „Gedrama“ veiklą žiemos metu ir tokiu būdu padaryti spaudimą nuo subtiekėjo priklausančiai šaliai;
11.6. ieškovė sąžiningai kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl apeliantės prašymas taikyti ieškovei baudą nepagrįstas;
11.7. apeliantės pripažinimas, jog nevykdė nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, suponuoja išvadą, jog teismas pagrįstai laikė atsakovę nesąžininga šalimi. Atsakovė nepagrindė nurodomų aplinkybių apie el.energijos atstatymą vykdant teismo nutartį. Kita vertus, teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nutarė leisti ieškovei savo pasirinktomis priemonėmis (būdu) atsakovės sąskaita atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į Pastatą. Todėl elektros tiekimo atkūrimo būdas neturi esminės reikšmės;
11.8. atsakovės elgesys nebuvo tinkamas, kadangi atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, pastarajai siekiant taikiai išspręsti kilusį ginčą. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog pasirinko pačią kraštutiniausią priemonę ginčo sprendimui, t. y. atjungė elektros energijos tiekimą ieškovei, neteisėtai atimdama teisę naudotis Pastatu pagal paskirtį bei visiškai paralyžiuodama ieškovės veiklą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės nesąžiningumas yra įrodytas, atsakovė neginčija aplinkybės, kad būtent ji atjungė ieškovei elektros tiekimą, taip pat neginčija ir aplinkybės, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė laiku neįvykdė teismo įpareigojimo. Todėl priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės teismas tinkamai įvertino atsakovės elgesį ir tinkamai vadovavosi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis ir jų nepažeidė;
11.9. nepagrįstai apeliantė teigia, jog ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl svarbių priežasčių. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, 2025 m. vasario 24 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė tik ieškovei kreipusis į teismą 2025 m. vasario 27 d. ieškovei pajungė elektros energijos tiekimą. Ieškovei ESO 2025 m. kovo 7 d. pajungė elektros energijos tiekimą. Taigi, el. energijos tiekimo laikinas atstatymas ir savarankiško nepriklausomo el. energijos tiekimo įrengimas buvo svarbia ieškinio atsisakymo priežastimi, kadangi tolimesnis procesas būtų beprasmis ir neatitiktų ekonomiškumo principo;
11.10. ieškovės elgesys laikytinas tinkamu, kadangi prieš kreipiantis į teismą, ieškovė ne kartą bandė taikiai spręsti kilusį ginčą. Tik kraštutiniu atveju ieškovė, nebeturėdama kaip toliau ginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą, nes žiemos metu neteko bendrovei gyvybiškai būtino el. energijos tiekimo. Būtent atsakovės elgesys yra netinkamas, t. y. nesąžiningas, kadangi tik pasikreipus į teismą, ieškovei elektros energijos tiekimas buvo atstatytas, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog jei ieškovė nebūtų pasikreipusi į teismą, atsakovė ir šiai dienai nebūtų pajungusi elektros energijos tiekimo į Pastatą. Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir atlygintinos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nutraukus civilinę bylą (ieškovei atsisakius ieškinio), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka proceso formos
15. CPK 336 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
16. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nulemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta pačiam teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas). Taigi, vien asmens prašymo ar jo nuomonės, kad reikalinga būtent žodinė atskirojo skundo nagrinėjimo forma, savaime nepakanka tokiam posėdžiui paskirti.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog neprašo nagrinėti atskirojo skundo žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu atsiliepdama ieškovė išskiria argumentus, nurodydama, jog su atsakovės prašymu dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nesutinka. Kadangi apeliantė neprašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti atskirojo skundo žodinio proceso tvarka, nenurodo dėl to ir argumentų, o ieškovė, tikėtina, dėl suklydimo suprato priešingai, apeliacinės instancijos teismas detalesnių argumentų dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nenurodo, apsiribodamas tik konstatavimu, jog išimtinės aplinkybės, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1200 Eur išlaidų suteiktai advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jos teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ieškovė jas patyrė dėl savo pačios kaltės, nesiekusi ginčo išspręsti neteisminiu keliu, nepagrįstai reikšdama atsakovei reikalavimus, be to, klaidingai įvertinus ieškovės atsisakymo nuo ieškinio priežastis, kadangi elektros tiekimas atstatytas kitais būdais, o ne atsakovei patenkinus ieškovės reikalavimą.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis Pastatu ir elektros energijos tiekimo į šį pastatą tinklais, bei jais tiekiama elektros energija, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į Pastatą. Ieškovės prašymu 2025 m. vasario 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant atsakovę per 8 (aštuonias) valandas nuo šios teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į ieškovės nuosavybės teise priklausantį Pastatą, o atsakovei per 8 val. neįvykdžius teismo įpareigojimo, leisti ieškovei savo pasirinktomis priemonėmis (būdu) atsakovės sąskaita atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į Pastatą. Nustatyta, kad teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta.
20. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
21. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir, atitinkamai, – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
24. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė skundžiamoje nutartyje, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas civilinės bylos nutraukimo atveju vertinamas šalių procesinis elgesys bei bylos iškėlimo teisme priežastis.
25. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliekamų mokėjimų už elektros energiją pagal atsakovės išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė, motyvuodama susidariusiu įsiskolinimu už elektros energiją, išsiuntusi ieškovei 2025 m. vasario 11 d. įspėjimo dokumentus, nurodė, kad per 5 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovei nesumokėjus 290,23 Eur skolos, atsakovė nutrauks elektros tiekimą Pastatui. Kadangi ieškovė savo įsiskolinimo nepadengė, 2025 m. vasario 18 d. apie 13 – 14 val. elektros energijos tiekimas nutrauktas. Kaip matyti iš ieškovės kreipimosi į teismą dienos (ieškinys užregistruotas 2025 m. vasario 21 d.), ieškovei, buvo svarbus tiek elektros energijos tiekimas, kadangi ieškovė vykdė pastate savo veiklą, tiek ir esminę reikšmę veiklos vykdymui turėjo elektros energijos tiekimo nutraukimas, juolab kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas žiemos metu. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas apeliantės valia, priešingai, apeliantė pripažįsta, jog elektros energijos tiekimą Pastatui nutraukė dėl to, kad ieškovė apmokėjo tik dalį išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, aptartų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog ieškovės kreipimasis į teismą buvo nulemtas atsakovės pasirinktos kraštutinės priemonės – elektros energijos nutraukimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei elektros energijos tiekimo nutraukimas kaip veiksmas turėjo esminės reikšmės, priešingu atveju, ieškovė nebūtų operatyviai kreipusis į teismą su ieškiniu ir gynusi savo galimai pažeistas teises. Dar daugiau, ieškovė teikė ne tik materialinį reikalavimą, tačiau ir prašė laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba sureguliuoti elektros energijos tiekimą, išlaikant šalių status quo (esamos padėties) situaciją ir užkertant kelią galimam didesnės žalos atsiradimui, t. y. įpareigoti atsakovę per 8 val. nuo teismo nutarties, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo dienos atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į Pastatą, o atsakovei per 8 val. neįvykdžius teismo įpareigojimo, leisti ieškovei savo pasirinktomis priemonėmis (būdu) atsakovės sąskaita atstatyti (atnaujinti) elektros energijos tiekimą į Pastatą; taip pat iki kol bus išspręsta civilinė byla uždrausti atsakovei atjungti elektros energijos tiekimą Pastatui. Taigi, kaip matyti, ieškovė, kreipdamasi į teismą tiek su materialiniu, tiek ir procesiniu reikalavimais, operatyviai ėmėsi teisėtų veiksmų nagrinėjamoje situacijoje ir dėjo pastangas tam, kad atsakovės taikyta kraštutinė priemonė – elektros energijos nutraukimas būtų atstatyta iki kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei tokiu būdu teisėtai siekė apginti galimai savo pažeistas teises. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti šalių status quo (esamos padėties) situaciją ir užkirsti kelią galimai didesnei žalai atsirasti, ieškovė prašymą tenkino. Tai, kad apeliantė yra įsitikinusi, jog ieškovė tiek į teismą su ieškiniu, tiek ir prašydama taikyti status quo padėtį išlaikančias laikinąsias apsaugos priemones, kreipėsi nepagrįstai, kad ieškovė galimai ėmėsi kitų būdų tam, kad elektros energijos tiekimas būtų atstatytas, kad ieškovė galimai ignoravo atsakovės reikalavimą atsiskaityti ir pan., nesudaro pagrindo ieškovės kreipimosi į teismą laikyti nesąžiningu.
27. Nors atsakovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčas kilo dėl ieškovės atsisakymo apmokėti už elektros energijos tiekimą (tiksliau - elektros energijos tiekimo dedamąsias dalis), kad ieškovė buvo įspėta apie nevykdomą prievolę bei ketinimą nutraukti elektros energijos tiekimą Pastatui, kad ieškovė nesiekė kilusio ginčo išspręsti neteisminiu keliu, tačiau, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, atsakovė laikėsi savo pozicijos, jog buvo paaiškinta, kad ieškovei pradėjus vykdyti savo prievolę atsiskaityti už jos suvartotos elektros energijos dedamųjų dalį AB „Energijos skirstymo operatoriui“, elektros energijos subtiekimas į Pastatą bus atnaujintas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieškovei neteikė paaiškinimų ar mokesčių sąskaitose pagrindimo (ieškovė nurodo, kad buvo įtraukti nauji mokesčiai), kad apie elektros energijos tiekimo atjungimą informavo ieškovę įspėjusi prieš 5 darbo dienas. Taigi, atsakovės kategoriška pozicija dėl prievolės vykdymo, kraštutinių priemonių ėmimasis pagrindžia ne ką kita, o tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą po atsakovės veiksmų, t. y. įvykdytos kraštutinės priemonės – elektros energijos atjungimo. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, jog kaltė dėl bandymo išspręsti kilusį ginčą neteisminiu keliu tenka būtent ieškovei.
28. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog negali būti atsakinga už civilinį procesą ir tuo aspektu, jog ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė ne atsakovės veiksmai. Pateiktame atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdė, kadangi ieškovė pati atstatė elektros energiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės skirstant advokato teisinės pagalbos išlaidas, kadangi, viena vertus, atsakovė buvo įpareigota atstatyti elektros energijos tiekimą, o, kita vertus, teismas minėta nutartimi suteikė teisę ir pačiai ieškovei atnaujinti elektros energijos tiekimą į Pastatą.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, jog ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl svarbių priežasčių. Byloje ginčo nėra, kad elektros energijos tiekimas į Pastatą buvo atstatytas tik po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškinio reikalavimais. Ir nors elektros energijos tiekimą ieškovei pajungė ESO (nurodo, kad 2025 m. kovo 7 d.), o pajungtas elektros energijos tiekimas yra nepriklausomas, esminę aplinkybę nagrinėjamu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sudaro tai, jog tiek kreipimąsi į teismą siekiant apginti galimai pažeistas teises, tiek ir laikinai užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos teikimą, nulėmė būtent atsakovės įgyvendinta kraštutinė priemonė – elektros energijos tiekimo į Pastatą nutraukimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės elgesio vertinimui šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog ieškovė, kreipusis į teismą su ieškiniu, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nepriklausomo elektros įvado įrengimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to pagrįstai priėmė sprendimą priteisti ieškovei dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai yra netenkinami, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovei turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
35. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
37. Kaip jau šioje nutartyje buvo nurodyta aukščiau, ieškovės procesinis elgesys, ieškinyje pareiškus reikalavimą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis Pastatu ir elektros tiekimo į Pastatą tinklais bei jais tiekiama elektros energija, o vėliau pakankamai operatyviai jo atsisakius, negali būti pripažintas pažeidžiančiu rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo reikalavimus elgesiu, atitinkamai, negali lemti ir apeliantės pageidaujamos išvados, kad šį reikalavimą pareiškusi ieškovė piktnaudžiavo teise, padarymo.
38. Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis (o tai nagrinėjamu atveju net nebuvo konstatuota) savaime reikštų teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).
39. Taigi, vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, pavyzdžiui, teikiant atitinkamus procesinius dokumentus byloje, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, siekė ne savo teisių ar interesų įgyvendinimo (apgynimo), bet tais ieškinio reikalavimais, kurių vėliau ji atsisakė, siekė vilkinti procesą ar turėjo ketinimų kitaip sąmoningai pakenkti apeliantei ar veikė prieš teisingą šios bylos išnagrinėjimą. Sutikus su apeliantės teiginiais, kad atitinkamų ieškinio reikalavimų pareiškimas savaime yra pagrindas pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesine teise pareikšti ieškinį, susidarytų netoleruotina ir teisiškai ydinga situacija, kai vien pasinaudojimas teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis) būtų laikomas civilinio proceso įstatymą pažeidžiančiu elgesiu. Akivaizdu, kad toks nurodytų procesinių veiksmų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
40. Pripažintina, kad būtinosios sąlygos (ieškovės nesąžiningumas, akivaizdus ieškinio nepagrįstumas, sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir pan.) CPK 95 straipsnio nuostatoms taikyti nagrinėjamoje byloje nėra įrodytos. Kadangi nebuvo įrodytos būtinosios CPK 95 straipsnio taikymo sąlygos, apeliantės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o apeliacinės instancijos teisme teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė.
42. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo priteisti 677,60 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė išlaidų faktą ir jų dydį patvirtinančius dokumentus.
43. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,4 koef., Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).
44. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4). Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydis žymiai mažesnis už Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, yra proporcingas klausimo, kilusio apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, sudėtingumui, procesinio dokumento parengimo darbo laiko sąnaudoms. Todėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
netenkinti atskirojo skundo.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės T. R. įmonės, įmonės kodas 177430713, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedrama“, įmonės kodas 306118567, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė