ATP byla  Nr. II-1357-95/2010

(Proceso Nr. 4-61-3-01029-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 73

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

                                                     n  u  s  t  a  t  ė :

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) vyriausiasis patrulis 2010-06-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 366651 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –  ATPK) 127 str. 2 d., nes jis 2010-06-26 apie 17.20 val. Fabijoniškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. P (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas prie dešinio krašto stovinčius automobilius, prie pat kelio vidurio neišlaikė visų būtinų atsargumo priemonių, iškilus grėsmei eismo saugumui, nenustabdė automobilio, susidūrė su priešpriešomis važiavusiu automobiliu Audi 100 Avant, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) 684, bei apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 134 p. reikalavimus (b. l. 2, 6, 7).

Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-06-29 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 366651 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., paskyrė jam administracinę nuobaudą – 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 3, 20).

Skunde teismui (b. l. 1) R. S. prašė Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad 2010-06-26 apie 17.40 val. važiuodamas Fabijoniškių g. apie 40 km/h, turėjo važiuoti prie pat skiriamos juostos, nes važiuojamojoje kelio dalyje prie krašto stovėjo priparkuoti automobiliai. Iš priekio pamatė atvažiuojantį automobilį Audi 100. Prieš prasilenkiant su Audi, pastebėjo, kad jis staigiai pradėjo sukti į kairę. Paspaudęs signalą jis sustojo, nes taip bandė išvengti susidūrimo, tačiau Audi automobilis tuo metu trenkėsi į jo automobilį. Išlipus vairuotojui iš automobilio, pamatė, kad jis su negalia, t.y. neturi kairės rankos, o automobilis nepritaikytas žmogui su tokia negalia vairuoti ir neturi tam tikrų atitinkančių skiriamųjų ženklų vairuoti žmogui su negalia. R. S., turėdamas 31 metų vairavimo stažą, daro prielaidą, kad Audi vairuotojas, perjunginėdamas su vienintele ranka pavaras, paleido vairą, ir pastarojo automobilis trenkėsi į jo automobilį. Mano, kad autoįvykis įvyko dėl Audi vairuotojo kaltės. Pažymėjo, kad kelių policijos pareigūnai nenurodė, kad Audi vairuotojas tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, yra neįgalus, kad automobilis nepritaikytas vairuoti žmogui su viena ranka, ir kad ši aplinkybė galėjo būti pagrindine eismo įvykio priežastimi.

 Teismo posėdyje R. S. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad jis važiavo savo juosta, tačiau priešais atvažiuojanti transporto priemonė staigiai metėsi į jo pusę. Stabdydamas ir spausdamas garsinį signalą bandė išvengti susidūrimo, bet mašinos susidūrė. Jei būtų daugiau pasukęs į dešinę pusę – būtų atsitrenkęs į stovinčias kelio pakraštyje mašinas. Mano, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes iš priekio atvažiavęs automobilis padarė staigų posūkį į jo pusę. Kitos transporto priemonės vairuotojas yra neįgalus, bet vairavo nepritaikytą neįgaliesiems automobilį ir mano, kad tai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios Nutarimas skundžiamas, atstovas. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 37).

 Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis patrulis, surašęs Protokolą, A. P. parodė, kad jis buvo iškviestas į įvykio vietą ir nustatė, kad kelio viduryje  susidūrė dvi transporto priemonės dėl abiejų vairuotojų kaltės. Jiems abiem ir buvo surašyti Protokolai, kad nesilaikė būtinų atsargumo priemonių. Matomumas buvo geras. R. S. galėjo matyti, kad Audi vairuotojas važiuoja arti linijos, todėl galėjo važiuoti lėčiau ir daugiau pasukti į dešinę. Tarp stovinčių mašinų buvo tarpų (žr. teismo posėdžio protokolą).  

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio faktas.

 Protokole R. S. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2010-06-26 17.20 val. Fabijoniškių g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir pravažiuodamas prie dešinio krašto stovinčius automobilius prie pat kelio vidurio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė automobilio, susidūrė su priešpriešomis važiavusiu automobiliu ir apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 134 p. reikalavimus.

 KET 9 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 134 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdyje R. S. paaiškino, kad jis laikėsi atstumų nuo Protokole įvardintos kliūties, t. y. dešinėje kelio pusėje stovėjusių transporto priemonių ir važiavo savo eismo juosta prie linijos. Kitoje pusėje už linijos kelias buvo laisvas, kelkraštyje nebuvo stovinčių transporto priemonių. Tokius jo parodymus patvirtina Kelių policijos patrulio A. P. padarytos ir prie Protokolo pridėtos fotonuotraukos. To nepaneigė ir teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Kelių policijos patrulis A. P., surašęs Protokolą. Priešais atvažiuojanti transporto priemonė padarė staigų posūkį į kairę prie linijos, kaip nurodė kito eismo įvykio dalyvis V. P. savo 2010-06-26 paaiškinime (b. l. 12) „norėdamas prisiparkuoti“. Ar galėjo tokį kitos transporto priemonės manevrą iš anksto pastebėti R. S., kaip tai nurodyta pacituotų KET 134 p., Protokolą surašę ir Nutarimą priėmę pareigūnai netyrė. Kitam eismo įvykio dalyviui V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 366653, kur nurodyta, kad jis pažeidė KET 9, 16, 125, 134. Jei R. S. kliūtis buvo dešiniajame kelio krašte stovėjusios transporto priemonės, ir tai teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. P., tai kitam eismo dalyviui V. P. kliūtis buvo priešpriešiais važiuojanti transporto priemonė. Ją pastarasis eismo dalyvis turėjo galimybę pastebėti, nes ji važiavo savo eismo juosta ir nedarė jokių manevrų. V. P. turėjo galimybę matyti ir jo atžvilgiu kairėje kelio pusėje stovinčias transporto priemones ir suprasti, kad kitas eismo dalyvis neturės galimybės privažiuoti arčiau dešinio krašto, kad sudarytų jam galimybę daryti manevrą – prisiparkuoti.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Teismas pabrėžia, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi įvykiui kilti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260,284,286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas, objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

 ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 57 str. 6 d.).

Teismas, objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: Protokolą R. S. (b. l. 2, 6), Protokolą V. P. (b. l. 7), 2010-06-26 R. S. ir V. P. paaiškinimus Vilniaus apskrities VPK Policijos valdybai (b.l. 11, 12), Įvykio vietos schemą (b. l. 14, 21), fotonuotraukas (b. l. 15, 16), Vyr. patrulio A. A. 2010-06-26  tarnybinį pranešimą (b. l. 17), teismo posėdžio metu apklausto kaip liudytojo kelių patrulio A. P. parodymus, R. S. paaiškinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad KET pažeidė V. P., kurio veiksmai ir buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. R. S. nepažeidė KET reikalavimų, važiavo jam priklausančia eismo juosta, o iškilus grėsmei eismo saugumui, pamatęs, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis Audi 100 ėmė staigiai sukti į kairę, ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo, t. y. pradėjo stabdyti ir paspaudė signalą. Laikytis kuo arčiau dešinio krašto neturėjo galimybės, nes ten stovėjo automobiliai.

 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad R. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, administracinėn atsakomybėn R. S. patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veiksmuose ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. objektyviosios pusės (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 2 p. ir 2 p., 3 d., 4 d., 128 str. ir 129 str.,

                                                                     n  u  t  a  r  ė:

 

R. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2010-06-29 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 366651, kuriuo R. S., vadovaujantis ATPK 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio piniginė bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą. 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                       Liuda Arlauskienė