Administracinė byla Nr. eA-189-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00279-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 12SD-719-(14.12.104) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės. NŽT 2019 m. vasario 20 d. skundžiamu sprendimu jo prašymo dalį dėl pastatytos tvoros be jo sutikimo persiuntė nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Klaipėdos departamentas), o prašymo dalį dėl galimai neteisėtai užtvertos tvoros prie vandens telkinio - Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
3. Teigė, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta kada ir kokiais teisės aktais remiantis jo prašymo dalis perduota minėtoms institucijoms nagrinėti. Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas priimtas nesilaikant minėtų nuostatų, yra nemotyvuotas, neaiškus, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Pažymėjo, kad jis nėra informuotas apie vykdomas procedūras Aplinkos apsaugos departamente ir Inspekcijoje.
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. sausio 21 d. raštais suinteresuotus asmenis informavo apie 2019 m. vasario 19 d. 10.00 val. vyksiantį žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir pakvietė jame dalyvauti. Į suorganizuotą žemės naudojimo patikrinimą vietovėje atvyko pareiškėjas, jo įgaliotas asmuo. Žemės naudojimo patikrinimo vietovėje metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau tekste – sklypai Nr.218 ir 139), nenustatyta. Pareiškėjas pateikė pastabas, kad esanti tvora tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atviro vandens telkinio apsaugos zonoje ir juostoje, be to, tvora persidengia tarp žemės sklypų Nr.218 ir 139. Taip pat buvo pateiktas prašymas pateikti schemą, fotonuotraukas ir tikrinamų žemės sklypų planus.
6. Nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. vasario 20 d. dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo išsiuntė raštus visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui. Pažymėjo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, prieš teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, susisiekė su Inspekcijos Klaipėdos departamentu, kuris patvirtino faktą, jog pagal atsakovo persiųstą pareiškėjo skundą yra pradėtas tyrimas ir pareiškėjui institucija yra išsiuntusi visą informaciją.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, nurodydamas, jog žemės sklypų Nr. 139 ir Nr. 140, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai galbūt neteisėtai pastatė tvorą be pareiškėjo leidimo ir sutikimo, kuri ribojasi su jo žemės sklypo Nr. 169 ribomis. Prašyme nurodė, kad tvora tęsiasi iki kanalo, todėl galbūt kiti asmenys neteisėtai savavališkai užėmė žemės sklypo ir kanalo, kaip vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, dalį, neturėdami jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu suvaržant jam ir kitiems asmenims teisę laisvai patekti prie kanalo.
9. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. vasario 20 d. skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. vasario 8 d. atliko žemės sklypų Nr.139 ir 218, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinus žemės sklypus, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, t. y. patikrinimo metu nenustatytas valstybinės ar privačios žemės užėmimo faktas. Nurodyta, kad pareiškėjo nurodytas kanalas – griovys – yra privatus ir jo plotas yra įskaičiuotas į bendrą plotą žemės sklypų Nr.139 ir 140, kaip vandens telkinių, plotą. Pareiškėjas skundžiamu Sprendimu informuotas, kad jo prašymo dalį dėl žemės sklypo Nr.218 savininko užtvėrimo tvora gretimybėje su jo žemės sklypu galbūt neteisėtai be pareiškėjo leidimo ir sutikimo, pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Inspekcijos Klaipėdos departamentui, o prašymo dalį dėl galbūt užtvertos tvoros vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje žemės sklypuose Nr.139 ir 218, pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui.
10. Teismas rėmėsi VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 14 straipsnio 8 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d.su prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas patikrinti ar minėtų žemės sklypų savininkai teisėtai, be pareiškėjo sutikimo, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje pastatė tvorą, kuri ribojasi su jo žemės sklypo ribomis. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, teismas sprendė, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas skundų kategorijai, kadangi juo prašoma viešojo administravimo subjektą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus – apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 11 punktu, atliko žemės sklypų patikrinimą dėl pastatytos tvoros ir jokių žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatė. Taigi NŽT išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl žemės naudojimo, kiek tai susiję su jos kompetencija.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl atliktų patikrinimo rezultatų ginčo nekelia, tačiau nesutinka, jog Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui buvo persiųsti nagrinėti kiti prašyme keliami klausimai dėl pastatytos tvoros teisėtumo.
12. Teismas, remdamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 10 punktu, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punktu, sprendė, kad teisėtos/neteisėtos statybos kontrolę atlieka Inspekcija, o Aplinkos apsaugos departamentas tikrina gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių normų laikymąsi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašyme buvo nurodęs, jog tvora pastatyta be jo leidimo ir ja apribota galimybė patekti prie vandens telkinio (kanalo), teismas sprendė, kad minėtos pareiškėjo prašymo dalys pagrįstai buvo persiųstos nagrinėti Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl skundžiamo Sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms, nurodė, kad, kaip matyti iš NŽT skundžiamo Sprendimo, jame pareiškėjui pateiktas atsakymas, kuriame NŽT išdėstė nustatytas aplinkybes ir nurodė teisinį reguliavimą, pagal kurį atliko žemės sklypų patikrinimą ir tokiu būdu išnagrinėjo pareiškėjo prašymo dalį. Nors prašymas su Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamento kompetencijai priskirtinais nagrinėti klausimais persiųstas ne per VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą ir skundžiamame Sprendime nėra nurodoma kokiais teisės aktais vadovaujantis persiunčiamas pareiškėjo prašymas Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui, teismas vertino, kad tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą NŽT Sprendimą. Šiuo atveju, net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, NŽT negalėtų išnagrinėti pareiškėjo prašyme (skunde) visų nurodytų klausimų, nes NŽT nesuteikta kompetencija vertinti tvoros pastatymo teisėtumą, taip pat nustatyti, ar ji teisėtai ir pagrįstai buvo aptverta pakrantės apsaugos juostoje. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl formalių VAĮ 8, 14 straipsnių pažeidimų.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui NŽT sprendimo neteisėtumą kildinant iš to, jog bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą nelaikytina tinkamu VAĮ vykdymo dėl apskundimo tvarkos nurodymu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis VAĮ pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl NŽT skundžiamo Sprendimo panaikinimo nustatyta tvarka ir terminais, todėl nėra pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Be to, skundžiamame Sprendime nurodyti apskundimo terminai ir teismas, kuriam paduodamas skundas. Nors skundžiamame Sprendime nurodytas klaidingas teismo pavadinimas (nurodytas senas teismo pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas), tačiau tai nesukliudė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir laikui paduoti skundą.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teigiant, jog jis nėra informuotas apie vykdomas procedūras, iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas apie atliekamą žemės naudojimo patikrinimą buvo informuotas ir jame kartu su atstovu dalyvavo, jam taip pat buvo išsiųstas skundžiamas Sprendimas kartu su priedais. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, prieš teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, susisiekė su Inspekcija, kuri patvirtino faktą, jog pagal NŽT persiųstą pareiškėjo skundą yra pradėtas tyrimas ir pareiškėjui institucija yra išsiuntusi visą informaciją. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūras yra informuotas.
16. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo NŽT Sprendimo. Pripažinęs NŽT Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas netenkino pareiškėjo išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai jas taikė, būtent dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla. Akivaizdus šališko teismo materialiosios teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas ir išaiškinimas, bylos išnagrinėjimas į bylą neįtraukus suinteresuotų asmenų, t. y. Inspekcijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos, kuriems atsakovas pagal kompetenciją persiuntė klaidinančią informacija apie pareiškėjo prašymo dalis dėl žemės sklypo Nr. 218 savininko užtvėrimo tvora be pareiškėjo leidimo ir sutikimo, bei prašymo dalį dėl galimai užtvertos tvoros vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje žemės sklypuose Nr. 139 ir 218.
19. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas NŽT Klaipėdos rajono skyrius neišnagrinėjo jo prašymo dėl žemės naudojimo, kiek tai susiję su jo kompetencija. Pažymi, kad būtent įrengta tvora žemės sklype Nr. 218 patenka į vandens telkinio apsaugos juostą. Žemės sklype Nr. 139, įrengta tvora, besiribojanti su pareiškėjo žemės sklypu Nr. 169, taip pat patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, bei persidengia su jo žemės sklypu, kas nagrinėjamu atveju nefiksuojama ginčijamame Sprendime, o šį tvoros persidengimo faktą ir, kad įrengtos tvoros patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą patvirtina NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. vasario 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 12ŽN-4-(14.12.73.) ir Nr. 12ŽN-5-(14.12.73.) pateiktos pareiškėjo pastabos, taip pat Inspekcijos 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. (16.2)2D-4192. NŽT Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui nepateikė jokių schemų ir kitų dokumentų, neatliko papildomos valstybinės žemės kontrolės minėtoje teritorijoje ir nepateikė išvados.
20. Atsakovas minėtus faktus šioje byloje nuslėpė, taip akivaizdžiai klaidindamas teismą ir pareiškėją, siekdamas paveikti teismą priimti sprendimą atsakovo naudai.
21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo jo skundo dėl atsakovo netinkamai atliktų patikrinimo rezultatų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo argumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
24. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, teismas pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai jas taikė, todėl neteisingai išsprendė bylą. Nurodo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turi teisę paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šioje byloje pareiškėjas skundžia NŽT Klaipėdos rajono skyriaus priimtą administracinį aktą ir prašo įpareigoti atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismo priimtas ginčijamas sprendimas niekaip negali pažeisti Inspekcijos Klaipėdos departamento ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos nei teisių, nei pareigų.
25. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo dalyką, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal pareiškėjo skundą.
27. Pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises, kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę gretimuose žemės sklypuose, nurodęs, jog šių sklypų savininkų pastatyta tvora patenka į vandens telkinio apsaugos juostą ir zoną bei nėra suderinta su kitais sklypų savininkais, varžoma jo teisė laisvai patekti prie vandens telkinio.
28. NŽT Klaipėdos rajono skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus, o klausimus dėl galimai neteisėtos tvoros statybos perdavė pagal kompetenciją spręsti Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnams.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pozicija, jo veiksmus apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris skundą atmetė, pripažinęs, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius išnagrinėjo pareiškėjo skundą savo kompetencijos ribose, nežymūs procedūriniai pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti skundžiamą atsakymą nepagrįstu ir neteisėtu.
30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja teismo padarytus proceso teisės pažeidimus, neįtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų ir nemotyvavus sprendimo, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo skundo dėl atsakovo atlikto patikrinimo rezultatų.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
32. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje įtrauktini asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus ir šis ginčas tiesiogiai nelietė kitų institucijų interesų. Inspekcija bei Aplinkos apsaugos departamentas savo kompetencijos ribose turėjo išnagrinėti persiųstą pareiškėjo skundą ir jo išsprendimo rezultatai nepriklauso nuo NŽT pozicijos ar teismo sprendimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė kitų institucijų į bylos procesą ir apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo skunde taip pat nebuvo nurodęs kokių nors trečiųjų suinteresuotų asmenų ir nereikalavo to padaryti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
33. Apeliantas taip pat teigė, jog teismo sprendimas yra be motyvų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018). Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą, jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu bei atitinkamų teisės aktų nuostatomis
34. .Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo skundo dėl NŽT atlikto patikrinimo rezultatų. Su tokia pozicija nesutiktina, nes teismas savo sprendime pasisakė dėl atsakovo veiksmų ir konstatavo, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl žemės naudojimo, kiek tai susiję su jos kompetencija.
35. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis nustato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1076 red.) 4 punktas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (4.1. p.); laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (4.2 p.); įgyvendina teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė (4.4 p.); laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų (4.5 p.); savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų (4.7 p.) ir kt.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, surašydamas žemės naudojimo patikrinimo aktus, atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios rezultatų pareiškėjas savo skunde iš esmės neginčijo, nenurodė, kokias, jo manymu neteisingas ar nepagrįstas išvadas žemės naudojimo patikrinimo aktuose nurodė atsakovas. Pareiškėjas kvestionavo priimtą atsakovo sprendimą tik dėl to, kad jis nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir kad jam nepaaiškinta, kodėl ir kokiu pagrindu jo prašymas persiųstas nagrinėti kitoms institucijoms.
37. VAĮ 14 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi šių įstatymo reikalavimų, išsprendė skunde nurodytus klausimus, priklausančius jo kompetencijai, o kitus perdavė spręsti kompetentingiems subjektams. Nors pareiškėjas teigia nebuvęs informuotas apie vykdomas procedūras kitose institucijose, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog bent jau iš Inspekcijos pareiškėjas 2019 m. kovo mėnesį yra gavęs informaciją apie atliekamą tyrimą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas ir apie Aplinkos apsaugos departamento atlikto patikrinimo rezultatus bei juos ginčijo Administracinių ginčų komisijoje bei Regionų apygardos administraciniame teisme. Darytina išvada, kad pareiškėjo skunde iškelti klausimai statybos bei aplinkos apsaugos srityje buvo nagrinėjami kompetentingų institucijų ir apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėjas gavo informaciją.
38. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamas atsakovo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiame sprendime nėra paaiškintos visos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, nulėmusios skundo dalių persiuntimą nagrinėti kitiems subjektams, nėra tiksliai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas laikomas esminiu Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, lemiančiu skundžiamo akto panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas iš esmės yra pagrįstas (kaip nustatyta, juo pagrįstai ir teisėtai buvo perduotos skundo dalys nagrinėti pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui bei Inspekcijai, o dalis reikalavimų išnagrinėta), be to, sprendimo trūkumai nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti savo teise ginti savo galbūt pažeistas teises ir apskųsti šį sprendimą teismui, pavėluotas skundo persiuntimas kitoms institucijoms netapo pagrindu joms atsisakyti pradėti patikrinimus, darytina išvada, kad tokie trūkumai nebuvo esminiai ir šiuo atveju tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius