Civilinė byla Nr. e2-3386-984/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18749-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,
sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,
dalyvaujant ieškovės PHU “Rotex” Transport Krajowy i Międzynarodowy K. R. atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MTL Group” atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PHU “Rotex” Transport Krajowy i Międzynarodowy K. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „MTL Group” dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 4 900 Eur skolą, 507,25 Eur palūkanas, 40 Eur kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi dėl krovinių pervežimo paslaugų atlikimo į ieškovę, dėl siuntėjų N. K. ir A. K. nurodytų krovinių pristatymo atsakovės nurodytais adresais. Atsakovė pateikė logistinį užsakymą ieškovei, o ieškovė jį priėmė įvykdyti. Ieškovė įvykdė atsakovės užsakymą ir pristatė krovinius atsakovės nurodytais adresais krovinio gavėjams N. K. ir A. K.. Ieškovė nurodė, kad jos tinkamą paslaugų suteikimą patvirtina tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis (CMR) Nr. 7914946 bei tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis (CMR) Nr. 7914945, ir juose esantys įrašai. Po pervežimo paslaugų suteikimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 218/Z/2022, 7400 Eur sumai. Nei krovinio gavėjai, nei užsakovė (atsakovė) pagrįstų, teisėtų ir/ar motyvuotų pastabų ieškovei dėl suteiktų paslaugų kokybės ir krovinių pristatymo nepareiškė. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 218/Z/2022 turėjo apmokėti iki 2022 m. spalio 28 d., tačiau jos neapmokėjo. Ieškovė geranoriškai ne kartą telefonu ragino atsakovę atsiskaityti. Ieškovė 2022 m. gruodžio 12 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei raginimą sumokėti skolą per 1 dieną į nurodytą banko sąskaitą, tačiau atsakovė neatsiskaitė. 2024 m. balandžio 2 d., tikrinant mokėjimus nustatė, kad atsakovė sumokėjo 2 500 Eur dalį skolos pagal minėtą sąskaitą, tačiau atsakovė raštu ieškovės neinformavo apie dalinį atsiskaitymą, ko pasekoje, mokėjimas tuo metu nebuvo įskaitytas ieškovės mokėjimų sistemoje. Nurodo, kad atsakovė skolos neginčijo, tačiaus visos skolos taip ir nesumokėjo.
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris yra numatytas CMR konvencijoje ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė įsipareigojo pristatyti krovinius tam tikru maršrutu, tam tikrais terminais, o atsakovė įsipareigojo sumokėti tam tikrą vežimo užmokestį ieškovei. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. 218/Z/2022 iki šiol nėra apmokėta, tačiau toks ieškovės teiginys neatitinka tikrovės, nes 2022 m. gruodžio mėn. atsakovė apmokėjo dalį ieškovės sąskaitos, t. y. sumokėjo 2 500 Eur. Likusios 4 900 Eur (7 400 Eur – 2 500 Eur) sumos atsakovė iki šiol yra nesumokėjusi ne dėl piktybiškumo, o todėl, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sugadinto krovinio, todėl mokėjimas buvo sulaikytas pagrįstai. Toks teisinis veiksmas kaip sąskaitos ginčijimas, neegzistuoja – sąskaita nėra sandoris, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nesukuria ginčo šalims teisių ar pareigų bei jų nekeičia. PVM sąskaita-faktūra yra dokumentas, numatytas pagal viešosios teisės reikalavimus, o nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš tarptautinės privatinės krovinių gabenimo teisės. Ieškovė nuslėpė, kad gavo atsakovės pretenziją dėl sugadinto krovinio. Ieškovė krovinio gavėjui krovinį pristatė sugadintą, t. y. šlapią, dėl to krovinio gavėjas pateikė atsakovei pretenziją. Savo ruožtu, atsakovė ieškovei dėl krovinio sugadinimo (4 900 Eur suma) 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė pretenziją. Iki šiol krovinio gavėjui tinkamai nepagrindus dėl krovinio sugadinimo patirtų nuostolių, atsakovė neturi galimybės pateikti jų teismui. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pretenzijos jai nebuvo pareikštos. Su ieškiniu pateiktuose CMR važtaraščiuose, yra krovinio gavėjo reklamacijos apie krovinio būklę jo priėmimo iš vežėjo momentu. CMR važtaraščiuose atliktos atžymos reiškia prezumpcijas, jog krovinys gavėjui pristatytas su trūkumais. CMR važtaraštyje Nr. 7914946 ir CMR važtaraštyje Nr. 7914645 rusų kalba gavėjas nurodęs „ant krovinio yra nubraukimai, drėgmės pėdsakai“, anglų kalba – „prekės atvyko šlapios“. Pažymėjo, kad CMR važtaraščių vertimuose šitų gavėjo atžymų nėra. Atsakovei nesuprantamos ieškinio interpretacijos apie ekspedijavimo sutarties sudarymą ar šios sutarties formą, apie krovinio pristatymo vietą ir prievolių teisę. Iš ieškinio faktinių aplinkybių galima suprasti, kad ieškovės reikalavimas kildinamas ne šiaip dėl kažkokių prievolių atsiradimo ir jų pažeidimo. Ieškovė pati ieškinyje nurodo teikusi pervežimo paslaugas. Iš byloje esančių CMR važtaraščių matyti, kad ieškovė nurodoma vežėju. Tiesa, iš važtaraščių ar kitų įrodymų negalima nustatyti, kad tas paslaugas būtų užsakiusi atsakovė. Ieškinio reikalavimas niekaip nesusijęs su krovinio pristatymo vieta ar krovinio neperdavimu gavėjui; ieškinio reikalavimas yra priteisti skolą, palūkanas, išlaidų kompensavimą. Jeigu, ieškovės teigimu, ieškovę ir atsakovę sieja krovinio vežimo sutartiniai santykiai, tai šie, tuo pačiu negali būti ir krovinio ekspedijavimo, kadangi tai savarankiškos sutarčių rūšys. Atsakovė pažymėjo, jog mokėjimą sustabdžius pagrįstai, netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Tarp šalių negalėjo kilti nė menkiausios abejonės, kad bent jau dalis vežimo užmokesčio ieškovei yra sumokėta. Ieškovė neįrodė ne tik, dėl kokio užmokesčio už vežimą susitarė su atsakove, bet ir kokiais terminais atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti už krovinių transportavimą. Atitinkamai, nesant aptartų tokių atsiskaitymo terminų, yra ydingai skaičiuojamos palūkanos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą neišnaudojusi visų ikiteisminių galimybių susitarti su atsakove. Ieškovė neatsakė į atsakovės pretenziją dėl krovinio sugadinimo, nesąžiningai pareiškė ieškinį nesiekdama nesutarimus išspręsti taikiai, nuslėpė ar iškraipė esmines bylai aplinkybes, pateikė neteisingus dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, todėl ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, o procesinės išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės elgesio.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 728,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir valstybei 8,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido CMR konvencijoje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2429-430/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nevertino ir neanalizavo šalių nurodomų aplinkybių, susijusių su atsakovės vengimu atsiskaityti, t. y. ar toks vengimas buvo pagrįstas, ar tyčinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent aplinkybių visapusiškas įvertinimas ir išsiaiškinimas, ieškovei teigiant, kad atsakovė tyčia vengė atsiskaityti, o atsakovei laikantis pozicijos, kad neatsiskaityta buvo dėl kroviniui padarytos žalos, vertintinos kaip esminės, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės vengimas atsiskaityti gali būti laikomas tyčiniu ir atitinkamai koks senaties terminas šiuo atveju taikytinas ginčo teisiniams santykiams. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su daliniu prievolės įvykdymu ir to įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui.
7. Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, kad šalys telekomunikacijų įrenginiais sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo siuntėjų N. K. ir A. K. krovinį nugabenti iš Vengrijos (Tordas miestas) į Rusiją (miestas Iznevsk). Krovinio gavėjai yra N. K. ir A. K.. CMR važtaraščiai sudaryti 2022 m. rugsėjo 6 d. Krovinys gautas 2022 m. rugsėjo 28 d. CMR važtaraščiuose nurodyta „ant prekių yra patrintų vietų ir drėgmės pėdsakų“ (CMR važtaraščiai Nr. 7914946 ir 7914945). Už suteiktą vežimo paslaugą ieškovė atsakovei išrašė 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 218/Z/2022, 7400 Eur sumai. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovė ieškovę informavo, kad gavėjas pranešė, jog krovinio iškrovimo vietoje buvo pastebėti krovinio pažeidimai. Taip pat rašte nurodyta, kad nustačius nuostolius, informuos papildomai. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą už pervežimą. Dalį skolos už vežimo paslaugas, t. y. 2500 Eur atsakovė ieškovei sumokėjo 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 900 Eur skolą, 507,25 Eur palūkanas, 40 Eur kompensaciją, 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
9. Iš atsakovės į pateikto į bylą susirašinėjimo su krovinio siuntėju/gavėju A. K. matyti, kad krovinio gavėjas 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovei el. paštu nurodė, kad jo asmeniniai daiktai atvyko sušlapę, odiniai baldai pasidengė pelėsio/grybelio dėmėmis. 2024 m. spalio 10 d. krovinio gavėjas papildė, kad jo muzikiniai daiktai taip pat patyrė žalą dėl vandens poveikio.
10. Tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos – šalių santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties, kuria vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.).
11. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).
12. Nesant tarp šalių sudarytos pervežimo sutarties, turi būti vadovaujamasi CMR važtaraščiu. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis ne tik vežimo sutarties sudarymo faktą, tačiau ir vežimo sutarties turinį, jei nėra rašytinės vežimo sutarties.
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, todėl netgi laikant, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys – užsakymai dėl krovinių pervežimo, jos neįrodo, jog atsakovė privalo sumokėti už krovinių pervežimą, nes pati sutartis yra tik ketinimas, pirminis užsakymas, o važtaraštis yra dokumentas, kuris patvirtina bei įrodo, jog krovinio pervežimas įvyko ir jis yra perduotas gavėjui.
14. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nebuvo sudaryta pervežimo sutartis, tačiau, iš byloje pateikto Tarptautinio krovinių vežimo važtaraščio (CMR) Nr. 7914946 matyti, kad krovinio siuntėjas ir gavėjas N. K., vežėjas – ieškovė, krovinio pakrovimo data – 2022 m. rugsėjo 6 d. (Tordas, Vengrija), krovinio iškrovimo vieta – Izhevsk, Rusija, svoris: 385 kg, krovinys gautas gavėjo 2022 m. rugsėjo 28 d. Iš byloje pateikto Tarptautinio krovinių vežimo važtaraščio (CMR) Nr. 7914945 matyti, kad siuntėjas ir gavėjas yra A. K., vežėjas – ieškovė, krovinio pakrovimo data (ir vieta) – 2022 m. rugsėjo 6 d. (Tordas, Vengrija), krovinio iškrovimo vieta – Izhevsk, Rusija, svoris – 4482 kg., krovinys gautas gavėjo 2022 m. rugsėjo 28 d.
15. Byloje pateiktoje 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 218/Z/2022 pardavėju nurodyta ieškovė, o gavėju – atsakovė. Minėta sąskaita išrašyta 7 400 Eur sumai ir pagal minėtą sąskaitą ji turėjo būti apmokėta iki 2022 m. spalio 28 d. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apmokėjo dalį šios sąskaitos – 2 500 Eur bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
16. Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta pervežimo sutartis, kadangi byloje pateikti CMR važtaraščiai patvirtina vežimo sutarties sudarymo faktą; iš CMR turinio matyti, kad ieškovė vežė siuntą, t. y. buvo vežėjas, siuntos gavėjams N. K. bei A. K. nustatytu laiku krovinys buvo pristatytas. Ieškovė, nagrinėjamu atveju, vykdė atsakovės, t. y. užsakovo logistini užsakymą. Atsakovė dalį ieškovės pateiktos 2022 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 218/Z/2022 apmokėjo, taip patvirtindamas faktą, kad naudojosi ieškovės paslaugomis.
17. Atsakovė prašo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo, jog ieškovės reikalavimams turi būti taikomas ne vienerių metų, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, nes atsakovės veiksmai prilygsta tyčiniams. Ieškovė atsakovės tyčiniais veiksmais laiko jos piktybišką vengimą atsiskaityti su ieškove.
18. Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams atveju, senaties terminas yra treji metai. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kad senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).
20. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iki šiol 4 900 Eur sumos yra nesumokėjusi ne dėl piktybiškumo, o todėl, kad dėl šios sumos tarp šalių kilo ginčas dėl sugadinto krovinio, todėl mokėjimas buvo sulaikytas. Į bylą atsakovė pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. informacinį jos laišką adresuotą ieškovei, kuriuo informuojama, kad krovinio gavėjas pranešė, kad krovinio iškrovimo vietoje buvo pastebėti krovinio pažeidimai. Atsakovė į bylą pateikė įrodymą, įvardintą kaip „krovinio gavėjo pretenzija“ su odinės sofos dalies bei garsiakalbio nuotrauka, pateiktame vertime nurodoma, kad šie daiktai sugadinti vandens dėl blogos sunkvežimio izoliacijos. Atsakovė į bylą pateikė susirašinėjimą el. paštu tarp atsakovės ir vieno sugadinto krovinio gavėjų A. K. (kuris kartu yra ir siuntėjas). Iš susirašinėjimo matyti, kad krovinio gavėjas 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovui el. paštu nurodė, jog jo asmeniniai daiktai atvyko sušlapę, odiniai baldai pasidengė pelėsio/grybelio dėmėmis. 2024 m. spalio 10 d. krovinio gavėjas papildė, jog jo muzikiniai daiktai taip pat patyrė žalą dėl vandens poveikio.
21. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad atlygino siuntų gavėjams padarytą žalą, nepateikė byloje priešieškinio, neprašė įskaityti skolą, t. y., atsakovė neįrodė, kokio dydžio žala buvo patirta realiai ir tą žalą atsakovė atlygino siuntų gavėjams, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė tyčia vengė atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad siuntų gavėjai neatsiskaitė su atsakove, kaip ekspeditore. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu žalą iš tikrųjų patyrė siuntų gavėjai bei atsakovė būtų ją atlyginusi siuntų gavėjams, turėtų pagrįstą reikalavimą ieškovei, t. y. galėtų skolą įskaityti ar reikšti priešieškinį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kokia žala iš tikrųjų buvo patirta bei ar ji yra atlyginta. Atsakovė nereiškė priešieškinio bei neprašė taikyti įskaitymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad jo žiniomis, atsakovė minėtiems fiziniams asmenims nėra atlyginusi žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovės veiksmai vertintini tyčiniais.
Dėl skolos priteisimo
22. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį, todėl dėl ieškovės reikalavimo, priteisti iš atsakovės vežimo užmokestį, spręstina pagal ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę. CK 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.813 straipsnio 1 dalis numato, jog už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita.
23. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šalys sutartimi turi būti įsipareigojusios viena kitai ir tarpusavyje suderinusios valią (pasiekusios konsensusą), t. y. susitarusios dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1 d. 2 dalys, CK 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai; CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).
24. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
25. Atsižvelgiant į byloje aptartas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. atliko mokėjimą bei sumokėjo dalį skolos pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 218/Z/2022, darytina išvada, jog atsakovė gavo ir priėmė ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą bei ją iš dalies įvykdė. Be to, atsakovė likusios skolos egzistavimo, t. y. 4 900 Eur skolos neginčijo. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai. Aplinkybes, kad krovinys buvo pristatytas su trūkumais turėjo įrodyti atsakovė, tačiau kaip jau buvo minėta, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad kroviniui (prekėms) padaryta žala buvo atlyginta atsakovės, priešieškinio byloje nereiškė. Kadangi ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovė neįrodė teisėto pagrindo nevykdyti savo prievolės, teismas, vadovaudamasis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, nustatančia siuntėjo (gavėjo) pareigą sumokėti už krovinio pervežimą, bei CK 6.38 straipsniu, įtvirtinančiu pareigą prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, priteisia ieškovei iš atsakovės 4 900 Eur skolą.
Dėl palūkanų priteisimo
26. Pareikštu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 507,25 Eur palūkanas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimu, tačiau ir įstatyme. Konkretus palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, 6.240 straipsnio1 dalyje ir specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015).
27. Atsakovei pareiga apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 218/Z/2022 atsirado, kai galiojo 0,5 proc. dydžio fiksuotoji palūkanų norma (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html), kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8,5 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė paskaičiavo, kad už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 218/Z/2022 laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d., nuo neapmokėtos 7 400 Eur sumos, už 52 dienas, sudarė 89,61 Eur palūkanų. Ši ieškovės suma apskaičiuota teisingai.
29. Toliau ieškovė skaičiuoja palūkanas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. (iki ieškinio padavimo dienos), nuo neapmokėtos 4 900 Eur sumos ir laiko, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 417,64 Eur palūkanos. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai antrą kartą skaičiuoja palūkanas už 2022 m. gruodžio 19 d., nes jos jau apskaičiuotos sprendimo 28 punkte, todėl šioje dalyje jos turi būti skaičiuojamos nuo 2022 m. gruodžio 20 d., iki bylos iškėlimo teisme dienos (2024-01-10) (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai), už 386 dienas ir sudarytų 440,46 Eur. Nors faktinis palūkanų dydis, apskaičiuotas pagal 8,5 proc. metinę normą, galėtų būti didesnis, teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), negali priteisti didesnės sumos, nei prašo ieškovė. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi bei Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 417,64 Eur palūkanų, už 4 900 Eur sumą, neviršijant pareikšto ieškinio ribų. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 507,25 palūkanų.
30. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas Mokėjimo vėlavimo įstatymo 7 straipsnio pagrindu. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į teismo padarytas išvadas dėl šalių sutartinių santykių buvimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos.
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komerciniu sandoriu nenustatyti, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo normą (8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu). Minėta, atsakovei pareiga apmokėti ieškovės sąskaitą atsirado, kuomet galiojo 0,5 proc. dydžio fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais, gaunama 8,5 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas ieškovės reikalavimas, priteisti iš atsakovės 8,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 447,25 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, o atsakovės atstovams nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.
34. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė 5 941 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 075 Eur už teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinėje byloje Nr. e2-3787-868/2024), 160 Eur už vertimus, 184 Eur už žyminį mokestį, sumokėtą pirmos instancijos teisme, 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas), 122 Eur už žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 600 Eur už teisines konsultacijas dėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, 300 Eur už atsakovo pateiktų prašymų ir įrodymų analizę, teisinę konsultaciją klientui.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumažino ieškinio reikalavimus nuo 8 160,33 Eur iki 5 447,25 Eur, o tokiu atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 122 Eur. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, atsirado 62 Eur žyminio mokesčio permoka, todėl ieškovui grąžintina 62 Eur žyminio mokesčio suma, sumokėta 2024 m. sausio 8 d., mokėjimo dokumento Nr. 845.
37. Atsižvelgiant į grąžintiną žyminio mokesčio dalį (62 Eur), taip pat į tai, kad kitos patirtos išlaidos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 879 Eur bylinėjimosi išlaidos.
38. Byloje patirta 8,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios, ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei PHU „Rotex” Transport Krajowy i Międzynarodowy K. R., į. k. 551222870 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“, į. k. 125822353, 4 900 Eur skolą, 507,25 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 447,25 Eur), nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2024-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 879 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Gražinti ieškovei PHU „Rotex” Transport Krajowy i Międzynarodowy K. R., į. k. 551222870, 62 Eur žyminio mokesčio permoką, iš 2024 m. sausio 8 d. sumokėtos sumos, mokėjimo dokumento Nr. 845 (mokėtojas Advokatų profesinė bendrija „Noilex“), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi įsiteisėjusiu sprendimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MTL Group“ 8,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė