Administracinė byla Nr. eI-2899-484/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Recycling“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos perdirbimas“) atstovei advokatei L. M.,
pareiškėjos asociacijos „EEPA“ atstovui advokatui P. Č.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Recycling“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos perdirbimas“) ir asociacijos „EEPA“ skundus atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Recycling“ (toliau – ir Bendrovė) ir asociacija „EEPA” (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2016 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) (el. byla, I tomas, b. l. 1–16, 82–90; V tomas, b. l. 16-31). Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovė skunde nurodo, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra atliko Bendrovės planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. Atlikus patikrinimą 2016 m. sausio 11 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-2 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame buvo konstatuoti tam tikri pažeidimai ir panaikinami tam tikri atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (jų dalys). Šį Patikrinimo aktą Departamentas patvirtino ginčijamu sprendimu. Bendrovė su konstatuotais pažeidimais nesutinka ir nurodo, kad Departamentui pateikė daugiau nei 3 500 lapų apimties originalių dokumentų. Apie planuojamą atliekų eksportavimą į Lenkijos Respubliką pranešė Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri turėjo pateikti informaciją Departamentui. Bendrovė pažymi, kad Departamentas, norėdamas pripažinti neteisėtais Bendrovės išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalėjo pagrįsti, jog Bendrovės išrašyti dokumentai yra už atliekų kiekį, surinktą ne Lietuvos Respublikoje. Bendrovės teigimu, ji nebuvo įpareigota pateikti pirminių dokumentų, dėl kurių nepateikimo priimtas ginčijamas sprendimas. Pasak Bendrovės, surinkdama elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekas iš fizinių asmenų, Bendrovė pirminiuose dokumentuose neprivalėjo turėti atliekų pardavėjų rekvizitų. Bendrovės nuomone, jai yra taikoma neproporcinga atsakomybė.
Bendrovė, neigdama Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus, tvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomojo nurodymo įpareigojimų nesuprato, nes Privalomojo nurodymo 3 punkte nurodyti dokumentai buvo pateikti atsakovo pareigūnams, kurie juos dėl didelės apimties paimti atsisakė. Bendrovė taip pat tvirtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog naikinami atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti už ne Lietuvos Respublikoje surinktas atliekas. Bendrovė vadovaujasi Atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 20.1 papunkčiu. Pareiškėjos tvirtinimu, Bendrovės vedama atliekų apskaita atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog atsakovas tiek Patikrinimo akte, tiek ginčijamame sprendime Bendrovės Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą kildina iš to, jog Bendrovė netinkamai pildė pirminius dokumentus už 2014 metais sutvarkytą/gautą EEĮ atliekų kiekį, t. y. Bendrovė kaltinama tuo, jog surinkdama EEĮ atliekas iš fizinių asmenų nenurodė neva privalomų rekvizitų apie EEĮ atliekų pardavėją (savininką), o būtent fizinio asmens vardo, pavardės asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, surenkant/gaunant atliekas iš fizinių asmenų ar apvažiavimo būdu. Tačiau, Bendrovės nuomone, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes ji pirminius dokumentus pildė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
Bendrovės teigimu, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, jog jame nebuvo atsižvelgta į jos pateiktas pastabas, o jos atžvilgiu taikoma atsakomybė yra neproporcingai didelė, vertinant konstatuotų pažeidimų pobūdį. Pareiškėjos nuomone, Bendrovė savo veiksmais ne tik nepadarė jokios žalos aplinkai, tačiau neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų. Patikrinimo akte ir ginčijamame sprendime nurodyti trys pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai, todėl už šiuos pažeidimus pritaikyta atsakomybė – gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas yra visiškai neproporcinga priemonė.
Asociacija skunde pažymi, kad asociacija „EEPA“ yra didžiausia šalyje kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizacija, vienijanti kelis šimtus didžiausių tarptautinių bei nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų bei organizuojanti EEĮ atliekų tvarkymą per aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuojamo konkurso būdu išrenkamus atliekų tvarkytojus.
Asociacija 2014 m. vasario 25 d. su UAB „Baltijos perdirbimas“ sudarė Elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimo (eksportavimo perdirbti) ir kompleksinio tvarkymo bei šių veiklų viešinimo sutartį Nr. EPA-BP-14-01, kuria UAB „Baltijos perdirbimas“ įsipareigojo Asociacijai suteikti EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas bei išduoti EEĮ sutvarkymą įrodančius dokumentus. UAB „Baltijos perdirbimas“ 2015 m. sausio 30 d. Asociacijai išrašė EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1. Asociacija su UAB „Baltijos perdirbimas“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė.
Asociacija, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie atliekamą Bendrovės patikrinimą, jai nebuvo sudarytos galimybės pateikti pastabas ir paaiškinimus iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Patikrinimo akte padarius išvadą, kad naikintinas Bendrovės Asociacijai išduotas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, Asociacija patiria nuostolių. Pasak Asociacijos, ginčijamo sprendimo išvados nėra paremtos teisės aktų normomis, juo pažeidžiami teisėtumo, įstatymų viršenybės principai. Asociacija pažymi, kad Bendrovė nesiekė nuslėpti atliekų išvežimo fakto, vietos ar laiko. Atliekų išvežimo realumą patvirtina Patikrinimo akto duomenys, eksportuotų atliekų kiekių perdirbimą patvirtino Lenkijos įmonė.
Asociacija skunde pažymi, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pritaikyta poveikio priemonė nemotyvuota.
Asociacijos tvirtinimu, atsakovas nei Patikrinimo akte, nei ginčijamame sprendime nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame būtų nurodyta pareiga atliekų tvarkytojui fiksuoti fizinių asmenų vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento rekvizitus. Šį pažeidimą atsakovas grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (17.2-07-RM) ir jame pateiktais išaiškinimais, kad EEĮ atliekoms tariamai turi būti taikomos Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678, su kuo Asociacija nesutinka.
Asociacijos teigimu, atsakovo sprendimas taikyti atsakomybę asmeniui ne pagal teisės aktus, bet pagal sofistikuotus teisės aktų išaiškinimus, kurie ūkio subjektams apskritai nebuvo žinomi, grubiai pažeidžia įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo principus, o sprendimas plečiamai aiškinti Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą nesuderinamas su konstituciniu teisės viršenybės principu.
Atsakovas Departamentas atsiliepimuose prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Bendrovės skunde dėstomi argumentai dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomojo nurodymo Nr. VR-14-2-71 nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi, kadangi 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomojo nurodymo Nr. VR-14-2-71 neįvykdymas laiku neturėjo įtakos darant išvadas bei priimant ginčijamą sprendimą dėl dokumentų, įrodančių EEĮ atliekų sutvarkymą, panaikinimo. Teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo konstatuoti faktai, kurie patys savaime pareiškėjams nesukelia jokių teisių ir pareigų. Pažymi, kad pareiga informuoti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą apie ketinamą eksportuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį yra įtvirtinta teisės aktuose. Pabrėžia, kad tais atvejais, kai išrašomi dokumentai dėl apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymo, apie eksportuojamas atliekas turi būti informuojami Aplinkos apsaugos agentūra ir atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tvirtina, kad Bendrovė nefiksavo EEĮ atliekų pardavėjų fizinių asmenų vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad EEĮ atliekos buvo surinktos, nepateikė. Mano, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad Bendrovė neįrodė fakto, kad EEĮ atliekos buvo surinktos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad Bendrovės pateiktuose pirminiuose dokumentuose už EEĮ atliekas, surinktas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nenurodyti asmenys, iš kurių buvo pirktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (el. byla, III tomas, b. l. 1–9, V tomas, b. l. 1–8).
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė skundus ir prašė juos tenkinti remdamiesi skunduose nuodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų, t. y. elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų panaikinimo pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Baltic Recycling“ yra registruota Atliekų tvarkymo valstybiniame registre, Bendrovė turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. spalio 17 d., Bendrovė įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą (kaip tam tikros kategorijos elektros ir elektroninės įrangos eksportuotoja, kaip tam tikrų kategorijų EEĮ pradinis apdorojimas, po pradinio apdorojimo gautų sudedamųjų medžiagų ar dalių perdavimas atliekų tvarkytojams, kaip tam tikrų kategorijų EEĮ surinkėja iš komunalinio srauto nustatytose savivaldybėse).
Departamento Vilniaus miesto agentūra atliko Bendrovės planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. Departamento Vilniaus miesto agentūra surašė 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą bei privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo Bendrovę pateikti patikrinimo akte nurodytus dokumentus.
Departamento Vilniaus miesto agentūra 2015 m. rugpjūčio 31 d. surašė patikrinimo aktą ir privalomąjį nurodymą, kuriuo pakartotinai pareikalavo pateikti dokumentus (el. byla, II tomas, b. l. 410-411, 412-413; IV tomas, b. l. 415-416, 417-419).
Bendrovė, vykdydama Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomąjį nurodymą, atsakovui 2015 m. spalio 19 d. pateikė Bendrovės atliekų apskaitos žurnalus už 2014 metus ir Bendrovės EEĮ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalus už 2014 metus (el. byla, II tomas, b. l. 423, 424-1022, 1023-1062; IV tomas, b. l. 428).
Departamentas 2016 m. sausio 11 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame padarė šias išvadas: 1) Bendrovė laiku nepateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. privalomajame nurodyme prašomų pateikti dokumentų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 2) Bendrovė 21 siuntai EEĮ atliekų per 2014 metus neinformavo Departamento, kad nurodytos atliekos, kurių bendras kiekis 146,9 t, išvežamos (eksportuojamos) į Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o., Lenkiją, tuo pažeidžiant Tvarkos aprašo 20.10 papunkčio ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus; 3) Bendrovė nepateikė pirminių dokumentų, įrodančių apie 2014 metais surinktas / gautas atliekas (164,938 t – stambūs namų apyvokos prietaisai, 53,995 t – stambūs šaldymo prietaisai, 27,72 t – smulkūs namų apyvokos prietaisai, 28,212 t – kita IT ir telekom. įranga bei dalys, 53,532 t – monitoriai, 1,755 t – vartojimo įranga, 205,235 t – televizoriai, 1,014 t – apšvietimo įranga, 36,767 t – elektriniai ir elektroniniai įrankiai, 1,181 t – žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga, 0,09 t – medicininiai prietaisai, 0,435 t – automatiniai daiktų išdavimo įtaisai) iš fizinių asmenų ar apvažiavimo būdu tuo pažeidžiant Tvarkos aprašo 20.1 papunkčio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus; 4) naikintinos 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1 dalys už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus); 5) vadovaujantis Tvarkos aprašo 38 punktu naikintinos 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1, išrašyto asociacijai „EEPA“, dalys už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus) (el. byla, I tomas, b. l. 17-28; II tomas, b. l. 195-206; IV tomas, b. l. 212-224).
Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, dėl Patikrinimo akto 2016 m. vasario 15 d. pateikė pastabas (el. byla, I tomas, b. l. 30-41; II tomas, b. l. 1080-1091; IV tomas, b. l. 448-459).
Departamentas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė patvirtinti 2016 m. sausio 11 d. Patikrinimo aktą (el. byla, I tomas, b. l. 46-59, 114-127; II tomas, b. l. 1063-1076; IV tomas, b. l. 463-476).
Departamentas 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. VR-17.3-84 „Dėl UAB „Baltijos perdirbimas“ išrašytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų anuliavimo“ informavo asociaciją „EEPA“ apie naikintinas 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1 dalis už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus) (el. byla, I tomas, b. l. 112-113, 114-127; IV tomas, b. l. 5-6).
Atliekų tvarkymo įstatymu yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva). Direktyva yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą (Direktyvos 1 straipsnis). Pagal Direktyvos 13 straipsnį valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, t. y. nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms. Valstybės narės taip pat turi imtis veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata, įskaitant veiksmus, skirtus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos ir kontrolei (Direktyvos 17 straipsnis).
Atliekų tvarkymo įstatymo (2003 m. sausio 1 d. redakcija) 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. redakcija) 30 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.
Atliekų tvarkymo įstatymo Aštuntasis skirsnis (2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 9 d. redakcija) nustatė reikalavimus atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Aštuntojo skirsnio 3425 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: 1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės; 2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; 3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms; 4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas; 6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; 7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Analogiškos normos yra įtvirtintos aktualioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje – 3431 straipsnyje (2017 m. liepos 11 d. redakcija).
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – Tvarkos aprašas) 19 punkte (2013 spalio 16 d. redakcija) buvo nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbtą ir (ar) kitaip panaudotą kiekį elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjams, įrašytiems į tvarkytojų sąrašą, išrašydami dokumentus per kalendorinius metus ar jiems pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kalendorinių metų pabaigos (pildoma Aprašo 4 priedo forma). Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, privalo pateikti informaciją, būtiną įrodyti, kad dokumentai išrašyti laikantis 20 punkte nustatytų reikalavimų, atliekų naudotojams (perdirbėjams) ir (ar) eksportuotojams, kai dokumentus išrašo atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai. Tvarkos aprašo 20 punkte buvo nustatyta, kad dokumentai gali būti išrašomi: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus; <...> 10) eksportuotų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuotas RAAD, iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas, pateikiant šią informaciją <...>.
Tvarkos aprašo 38 punkte (2013 m. spalio 16 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.
Byloje ginčo, jog Bendrovė turėjo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir 2014 m. vasario 25 d. buvo sudariusi sutartį Nr. EPA-BP-14-01 su elektronikos platintojų asociacija „EEPA“ dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimo (eksportavimo perdirbti) ir kompleksinio tvarkymo, nėra (el. byla, I tomas, b. l. 91-110).
Bendrovė kaltinama tuo, kad ji dokumentus, įrodančius EEĮ atliekų sutvarkymą, išrašė pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Tvarkos aprašo 20.1 papunktį, t. y. tuo, jog Bendrovė nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog EEĮ atliekos buvo surinktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 12 d. Pavedimo atlikti patikrinimą Nr. VR-17.3-2825, Bendrovės gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo neplaninį patikrinimą pavesta atlikti atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomąjį nurodymą Nr.VR-14.2-71 ir 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-435 3 išvadą (el. byla II tomas, b. l. 190-191; IV tomas, b. l. 413-414).
Bendrovė, vykdydama Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomąjį nurodymą, nors ir pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, atsakovui 2015 m. spalio 19 d. pateikė papildomus dokumentus. Atsakovas šios aplinkybės neginčija.
Bendrovės pateiktos ir byloje esančios Atliekų deklaracijos, Elektros ir elektroninės įrangos perdavimo-priėmimo aktai, Krovinio važtaraščiai patvirtina, kad Bendrovė elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinko iš gyventojų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, ir įmonių, veikiančių Bendrovei priskirtose savivaldybių teritorijose Lietuvos Respublikoje (el. byla II tomas, b. l. 5-189, 424-1022; IV tomas, b. l. 225-409, 429-447, 478-674,715-1096).
Byloje duomenų, jog 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1 dalis už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus), EEĮ atliekos surinktos ne Lietuvos Respublikoje, nėra. Atsakovas, kad 2015 m. sausio 30 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1, kurios dalis už: 135,057 t stambių namų apyvokos prietaisų, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga; 142,461 t stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga; 21,548 t smulkių namų apyvokos prietaisų; 67,987 t kompiuterių monitorių; 202,41 t televizorių; 34,976 t elektros ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius pramoninius prietaisus) nebuvo surinktos, neneigia. Byloje duomenų, jog Bendrovės atsakingiems asmenims pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, nėra.
Byloje esanti 2014 m. kovo 1 d. sutartis Nr. BP-ME-2014-02 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo ir užsakymų administravimo paslaugos suteikimo“ patvirtina, kad UAB „Baltijos perdirbimas“ su UAB „Meteko“ buvo sudariusi elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo paslaugų sutartį (el. byla V tomas, b. l. 80-81, 89-90, 91, 92, 93, 94, 95). Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Meteko“ šios sutarties nevykdė ar vykdė netinkamai, nepateikė.
Ta aplinkybė, kad UAB „Meteko“ nebuvo įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nagrinėjamai bylai reikšmės neturi, nes ginčijamus EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašė ne UAB „Meteko“ ir ne UAB „Kaunakiemis“, o UAB „Baltijos perdirbimas“. Pagal byloje esančią sutartį, UAB „Meteko“ EEĮ atliekas ne rinko, o vežė. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Meteko“ ir UAB „Kaunakiemis“ vežtos EEĮ atliekos pristatytos į UAB „Baltijos perdirbimas“ eksploatuojamą aikštelę, esančią adresu Zibalų g. 41B, Širvintos. Duomenų, kad UAB „Meteko“ ir UAB „Kaunakiemis“ EEĮ atliekų nevežė ir jos nebuvo pristatytos į UAB „Baltijos perdirbimas“ eksploatuojamą aikštelę, nėra.
Nors atsakovas atsiliepime ir nurodo, kad Bendrovė neturėjo teisės priimti atliekų iš UAB „Meteko“, UAB „Kaunakiemis“ ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas, tačiau nei Patikrinimo akte, nei ginčijamame sprendime Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimu Bendrovė nėra kaltinama. Todėl teismas plačiau dėl šio atsakovo atsiliepime nurodyto pažeidimo nepasisako.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pateiktuose kasos („Elcom Euro-500t Mini“) operacijų žurnaluose už 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. laikotarpį (26 lapai) nenurodyti asmenys ir rekvizitai, iš kurių buvo pirktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Pateiktuose kasos („Elcom Euro-2000t Alpha“) operacijų žurnaluose už 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (75 lapai) nenurodyti asmenys ir rekvizitai, iš kurių buvo pirktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Pateiktame elektros ir elektroninės įrangos atliekų registracijos per kasą žurnale už 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (76 lapai) yra fiksuojama tik atliekų pirkimų data, elektros ir elektroninės įrangos atliekos pavadinimas, kiekis ir suma. Nenurodytas dokumentą užpildžiusio asmens vardas, pavardė, taip pat nenurodyti asmenys ir rekvizitai, iš kurių buvo pirktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Dokumentas nepatvirtintas parašu.
Bendrovė šių Patikrinimo akte ir ginčijamame sprendime nurodytų trūkumų neginčija, tačiau mano, jog jie negali paneigti tos aplinkybės, kad EEĮ atliekos surinktos Lietuvos Respublikoje.
Tiek Patikrinimo akte, tiek ginčijamame sprendime pripažįstama, kad Bendrovės pateiktas EEĮ atliekų žurnalas pildomas vadovaujantis Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. D1-395 redakcija) 29 punkto reikalavimais, o Atliekų tvarkymo paskaitos žurnalas už 2014 metus atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 9 priedo reikalavimus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išaiškinimas „Dėl elektros, elektroninės įrangos ir metalinių pakuočių atliekų supirkimo įforminimo bei išmokų apmokestinimo ir deklaravimo“, kuriuo remiasi atsakovas, pateiktas 2014 m. rugpjūčio 21 raštu Nr. (17.2-07)-RM, atsakant į atsakovo 2014 m. liepos 3 d. paklausimą Nr. VR-14.6-1013 dėl klausimų, susijusių su buhalterine apskaita, superkant EEĮ ir metalinės pakuotės atliekas (el. byla II tomas, b. l. 1077-1078, 1079; IV tomas, b. l. 460, 461-462). VMI, atsakydama į paklausimą, paaiškino, kad įmonės, supirkdamos elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei metalinių pakuočių atliekas, privalo vadovautis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678. VMI 2014 m. rugpjūčio 21 rašte Nr. (17.2-07)-RM nurodė, kad EEĮ bei metalinių pakuočių atliekas įmonei superkant iš gyventojo (nevykdančio individualios veiklos), vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, tarp gyventojo ir įmonės galėtų būti surašomas juridinę galią turintis laisvos formos dokumentas (pvz., pirkimo-pardavimo aktas ar pan.), turintis visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Šis VMI paaiškinimas neturi teisės akto galios ir tik išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų, t. y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, klausimu. VMI paaiškinimas nepaneigia surinktų EEĮ atliekų kiekio ir jo sutvarkymo.
Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 161 punkto nuostatos, kurios nustato, jog surenkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir už jas sumokant atliekų turėtojui, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat turi būti nurodytas perkamos elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų pavadinimas, atliekos kodas, duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris, įsigaliojo tik nuo 2015 m. spalio 1 d. Todėl, atsakovo išvada, kad Atliekų deklaracijos negali įrodyti atliekų gavimą tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, yra nepagrįsta. Atsakovo abejonė apie surinktą elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį bylos objektyviais duomenimis neparemta.
Atsakovas EEĮ atliekų eksporto Lenkijos įmonei Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o nepripažįsta motyvuodamas tuo, jog Bendrovė neinformavo Vilniaus RAAD apie nurodytų EEĮ atliekų, kurių bendras kiekis 146,9 t., išvežimą (eksportą) į Lenkijos įmonę Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o., tuo pažeisdama Tvarkos aprašo 20.10 papunkčio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus.
Tvarkos aprašo 20.10 papunktyje nustatyta, jog dokumentai gali būti išrašomi eksportuotų elektros ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, apie kurio eksportą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kiekvienos atliekų siuntos išvežimo informuotas RAAD, iš kurio kontroliuojamos teritorijos planuojama eksportuoti atliekas.
Bendrovė pripažįsta, kad apie 21 siuntos EEĮ atliekų (atliekos kodas 20 01 23), kurių bendras kiekis 146,9 t., išvežimą (eksportą) į Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o., Lenkiją 2014 metais neinformavo Vilniaus RAAD.
Pagal Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. D1-486 redakcija), įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 308/2009 (OL 2009 L97, p. 8), (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) ir 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės nuostatas Lietuvos Respublikoje, 6 punktą už jai priskirtų Reglamento Nr. 1013/2006 reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.
Byloje ginčo, kad Bendrovė apie EEĮ atliekų, kurių bendras kiekis 146,9 t, išvežimą (eksportą) į Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o., Lenkiją informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, nėra. Nei Patikrinimo akte, nei ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kad Bendrovė pažeidė nurodyto Atliekų vežimo tvarkos aprašo nuostatas.
Atliekų įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Atsakovas neneigia, jog Lenkijos įmonė Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o patvirtino gavusi iš Bendrovės 21 siuntą EEĮ atliekų perdirbimui (el. byla, II tomas, b. l. 1038-1062; IV tomas, b. l. 690-714). Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą, kad Bendrovė Patikrinimo akte ir ginčijamame sprendime nurodytų siuntų su EEĮ atliekomis Lenkijos įmonei Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o nepateikė, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Bendrovė yra įvykdžiusi Atliekų įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą sąlygą, t. y. atsakovui yra pateikusi gavėjo – Lenkijos įmonės Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o dokumentą, patvirtinantį išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Todėl vien ta aplinkybė, kad Bendrovė nepateikė išankstinės informacijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams apie 146,9 t. atliekų išvežimą (eksportą) į Remondis Electrorecycling Sp. Z. o. o., nesudaro teisinio pagrindo panaikinti dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą, juolab, kaip matyti iš atsakovo atstovės paaiškinimų, duotų 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, pareigūnai vykti ir įsitikinti, ar pranešimuose nurodytos atliekos yra išvežamos, eksportuojamos turi teisę, bet ne pareigą.
Ta aplinkybė, kad Bendrovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-71 įvykdė pavėluotai, nagrinėjamos bylos kontekste jokios teisinės reikšmės neturi, ką pripažįsta ir pats atsakovas, todėl Bendrovės skundo argumentai, susiję su nurodyto Privalomojo nurodymo vykdymu, nevertinami.
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu, atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Ginčui aktuali Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>. Dokumentų, įrodančių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą pateikimas yra reikšminga aplinkybė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems mokesčio mokėtojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A525-1970/2012).
Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Tvarkos aprašas patvirtina, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir šios sistemos dalyvių teisėms ir pareigoms dokumentai tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme. Todėl skiriant Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą poveikio priemonę – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimą negaliojančiais, turi būti laikomasi reikalavimo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes (Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1 dalis).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro besąlygišką išvadą, jog atsakovo Bendrovės atžvilgiu ginčijamu sprendimu pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga nustatytiems formaliems pažeidimams, todėl yra neproporcinga ir nepagrindžia Direktyvoje, Atliekų tvarkymo įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtintų tikslų. Dėl to Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjai prašo jų naudai iš atsakovės priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Dėl Baltic Recycling UAB bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja Baltic Recycling UAB 2019 m. gegužės 29 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad Bendrovės patirtos išlaidos pirmojoje instancijoje pirmą kartą nagrinėjant skundą sudaro 3 832,50 Eur, iš kurių: 21 Eur žyminis mokestis, 1089 Eur – už skundo parengimą, 363 Eur – už prašymo dėl įrodymų pateikimo parengimą, 1 331 Eur – už pasirengimą ir atstovavimą byloje, 1 028,50 Eur – kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (UAB TaxLink Baltic išvadų parengimo išlaidos).
Nustatyta, kad pareiškėją Baltic Recycling UAB (buvusi UAB „Baltijos perdirbimas“) administracinėje byloje pagal 2016 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė L. M., kuri pareiškėjos vardu parengė ir 2016 m. balandžio 18 d. teismui pateikė skundą bei 2016 m. balandžio 18 d. sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Patirtas išlaidas byloje patvirtina 2016 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3495 (el. byla, I t.), 2016 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija LM Nr. 59/16 (el. byla, VI tomas, 33 psl.), 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymai (VI t., 34-35 psl.).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Taigi, Rekomendacijas atitinkanti suma už skundo parengimą (2016 m. II ketv.) yra 1 892,25 Eur (756,90 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5). Pagal 2016 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LM Nr. 59/16 pareiškėjos išlaidos už skundo parengimą sudarė 1 089 Eur, t. y. mažiau nei nustatytas rekomenduojamas užmokesčio už šią teisinę paslaugą dydis. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, daro išvadą, kad pareiškėjos Baltic Recycling UAB patirtos išlaidos už skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį yra teisingos, todėl patenkinus skundą visa apimtimi priteistinos pareiškėjos naudai.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad patyrė 363 Eur (su PVM) išlaidų už prašymo dėl įrodymų pateikimo parengimą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos Baltic Recycling UAB atstovė advokatė L. M. 2017 m. sausio 6 d. (2017 m. I ketv.) parengė ir teismui pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo prie administracinės bylos.
Rekomendacijų 8.16 papunktis numato, jog kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,4 sandaugai. Rekomendacijų 8.16 papunktį atitinkanti maksimali užmokesčio už nurodytą paslaugą suma šiuo atveju yra lygi 317,32 Eur (793,30 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus (suteiktų paslaugų apimtį ir sudėtingumą), daro išvadą, kad pareiškėjos Baltic Recycling UAB patirtos išlaidos už prašymo prijungti įrodymus parengimą yra nepagrįstos, todėl mažintinos iki 100 eurų.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad patyrė 1 331 Eur išlaidų už advokato pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LM Nr. 08/17 (VI t., 29 psl.), 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LM Nr. 17/17 (VI t., 30 psl.), 2017 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymą (VI t., 31 psl.) ir 2017 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymą (VI t., 32 psl.).
Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą vyko du teismo posėdžiai: 2017 m. sausio 9 d. (trukmė 2 val. 29 min.) ir 2017 m. vasario 9 d. (43 min.), kuriuose dalyvavo advokatė L. M.
Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių konsultacijų ir atstovavimą teisme suma nagrinėjamu atveju yra 79,33 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,30 Eur x 0,1). Atitinkamai už 3 val. atstovavimo teisme maksimali rekomenduojama užmokesčio už advokato paslaugas suma yra 237,99 Eur (3 x 79,33 Eur). Pareiškėjos prašyme ir pateiktose PVM sąskaitose nedetalizuota, kiek truko pasirengimas teismo posėdžiui. Teismas, įvertinęs ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų apimtis, daro išvadą, kad pasirengimas teismo posėdžiams bendrai galėjo užimti 4 val., atitinkamai maksimali užmokesčio už šią paslaugą suma pagal Rekomendacijas galėtų būti 317,32 Eur (79,33 Eur x 4 val.). Pareiškėjos prašyme nurodyta suma viršija rekomenduojamus užmokesčio dydžius, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, pareiškėjai už advokato pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą priteisiant 555,31 Eur.
Pareiškėja Baltic Recycling UAB prašo priteisti 1 028,50 Eur išlaidas, patirtas dėl UAB TaxLink Baltic išvadų parengimo. Šių išlaidų realumui pagrįsti pareiškėja pateikė UAB TaxLink Baltic PVM sąskaitas faktūras, 2016 m. kovo 9 ir 13 d., 2017 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymus (VI t., 36-40 psl.). Įvertinus šias išlaidas būtinumo šiame teisminiame procese aspektu, teismas daro išvadą, kad jos nebuvo būtinos. Teismas pareiškėjos pateiktų UAB TaxLink Baltic išvadų nevertino ir jomis nesirėmė priimdamas procesinį sprendimą byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti pareiškėjos naudai.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėją Baltic Recycling UAB (buvusią UAB ‚Baltijos perdirbimas) byloje atstovavo ir advokatas Darius Sosnovskis pagal 2016 m. spalio 4 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 188A. Išlaidoms dėl advokato atstovavimo teisme pagrįsti į bylą pateikta 2016 m. lapkričio 11 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 111 (800 Eur). Byloje duomenų, kad pareiškėja yra apmokėjusi šią sąskaitą nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėja šių išlaidų nepagrindė.
Pareiškėja Baltic Recycling UAB 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 484 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, atlyginimo.
Pagal Rekomendacijų 9 punktą, jei teisinių paslaugų teikimo laikas yra iki 30 minučių, prašymas dėl išlaidų priteisimo atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, jame dalyvavo Baltic Recycling UAB atstovė advokatė L. M. Teismo posėdis truko nuo 14.06 val. iki 14.12 val. (t. y. 6 min.). Be to, byla 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje buvo nagrinėjama neišnykus per protingą laiką objektyvioms priežastims, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas šioje byloje (ABTĮ 84 straipsnio 5 dalis). Jokie nauji įrodymai į bylą pateikti nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pasirengti teismo posėdžiui realiai nebuvo sugaišta laiko daugiau nei 30 min. Dėl šių priežasčių, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjos Baltic Recycling UAB naudai priteisti šių papildomų išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos Baltic Recycling UAB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jos naudai iš atsakovo priteisiant 1765,31 Eur (1089 Eur + 21 Eur + 100 Eur + 555,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo negali būti išspręstas. Pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas tik iš esmės apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl pareiškėjos skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018).
Dėl asociacijos EEPA bylinėjimosi išlaidų
Asociacija EEPA 2017 m. sausio 6 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad patyrė šias išlaidas: 21 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 1210 Eur už advokato pagalbą: skundo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą byloje (el. byla, V t., 96 psl.). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitą faktūrą serija P Nr. 4/2016 ir 2016 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymą (el. byla, V t., 97-98 psl.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Asociacija EEPA 2016 m. gegužės 17 d. už skundo padavimą sumokėjo 21 Eur.
Pareiškėją Asociaciją EEPA pagal 2015 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartį Nr. S-P10/2015 atstovavo Advokatų kontoros „Bajorinienė, Čelkis, Kalinauskas ir partneriai“ advokatas P. Č., kuris jos vardu 2016 m. gegužės 17 d. (2016 m. II ketv.) pateikė skundą teismui. Advokatas taip pat atstovavo pareiškėją bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose.
Rekomendacijas atitinkanti suma už skundo parengimą (2016 m. II ketv.) yra 1892,25 Eur (756,90 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių konsultacijų ir atstovavimą teisme suma nagrinėjamu atveju yra 79,33 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,30 Eur x 0,1).
Pareiškėjos nurodyta patirta išlaidų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme suma (1 210 Eur) neviršija rekomenduojamų dydžių, yra adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui. Patenkinus pareiškėjos skundą jai iš atsakovo iš viso priteistina 1231 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia :
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Recycling“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos perdirbimas“) ir asociacijos „EEPA“ skundus patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Recycling“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos perdirbimas“) prašymus dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Recycling“ naudai 1 765,31 (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 31 euro centą) teismo išlaidų. Kitą pareiškėjos prašymo dalį atmesti.
Asociacijos „EEPA“ prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos asociacijos „EEPA“ naudai 1 231 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną) eurą teismo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Eglė Žulytė-Janulionienė