Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-225-227-2007].doc
Bylos nr.: 2S-225-227/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

Pirmosios instancijos teismo teisėja                         Civilinė byla Nr. 2S – 225 – 227 / 2007

Dalia Pranckienė                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                 121.14; 122.4; 124.2.2; 124.3

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 16 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Rimanto Savicko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities viršininko administracijai, N. K. P.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas A. N. 2006-05-17 pareiškimu prašė atnaujinti terminą prašymo dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo padavimui ir leisti sumokėti įmokas už įsigyjamą namų valdos žemės sklypą. Nurodė, kad 1991 m. liepos 22 d. Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 377v jam buvo suteiktas nurodytas sklypas mūrinio gyvenamojo namo statybai. Nuo sklypo suteikimo dienos jis mokėjo priklausančius mokėti žemės mokesčius. Žemės nuomos mokestį jis mokėjo remdamasis Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos teikiamais duomenimis dėl žemės nuomos dydžio. Panevėžio miesto Žemėtvarkos skyrius jo 2006-03-29 dienos prašymo parduoti žemės sklypą netenkino dėl praleisto  termino sumokėti  įmokoms už žemės sklypą. Terminą yra praleidęs dėl svarbių priežasčių- neturėjo galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Mano, kad svarbia priežastimi laikytinas ir civilinių santykių stabilumas. Jis visą laiką mokėjo mokesčius už jam paskirtą žemės sklypą ir tikėjosi realizuoti teisę įsigyti žemės sklypą nuosavybėn.

 

2006 m. liepos 3 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Konstatavo, kad nei viename iš teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą fiziniams asmenims, nėra nustatytas terminas prašymo parduoti žemės sklypą pateikimui, o pagal LR Vyr. 1999-03-09 nutarimo Nr. l 260, 2.4 punktą  LR piliečiai  gali įsigyti nuosavybėn be aukciono žemės sklypus, suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse individualiems namams statyti, jeigu už juos nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Nurodė, kad  Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimas, t. y. atsisakymas  parduoti žemės sklypą yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla ir tokie ginčai nagrinėjami administraciniame teisme (b. l. 34–35).

 Pareiškėjas 2006-09-04 pareiškimu prašė CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą, panaikinti 2006-07-03 nutartį ir priimti naują nutartį – jo prašymą patenkinti. Nurodė, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – pritaikė ir išaiškino negaliojančią teisės normą – 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.4 punktą, negaliojantį  nuo 2004-11-18. Papildomai nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ieškinyje.

 

Apylinkės teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujino procesą (b. l. 110), o 2007 m. kovo 21 d. nutartimi  atmetė A. N. prašymą panaikinti teismo 2006-07-03 nutartį, nes laikė, jog nurodyta nutartimi padaryta teismo išvada dėl pareiškėjo pareiškimo nepagrįstumo ir jo atmetimo yra teisinga.

Teismas nutartyje nurodė, jog pagal LR Žemės įstatymo (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-02-21) 10 str. 5 d. valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Lietuvos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2004-11-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3. punktu nustatyta, kad pagal šias taisykles, tai yra be aukciono, naudojamus valstybinės žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų), fiziniai asmenys gali  įsigyti nuosavybėn, jeigu  žemės sklypas  yra suteiktas iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 kitose vietovėse individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu už juos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. T. y. šiais teisės aktais yra nustatyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ne aukciono būdu subjektai. Teismas iš to, kad įstatymu nustatyta tvarka A. N. 1991-07-22 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 377 suteiktame 600 m2 žemės sklype gyvenamojo namo statybai, nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, ir pareiškėjas iki 2004-02-21 nėra už šį žemės sklypą įmokėjęs įmokų valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, padarė išvadą, jog jis negali būti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo  be aukciono  subjektu.

Teismas laikė, kad nustatytas terminas, iki kurio asmuo turėjo būti sumokėjęs už naudojamą kitos paskirties neužstatytą žemės sklypą, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyko pareiškėjo civilinė teisė pirkti iš valstybės žemės sklypą be aukciono ir šio termino teismas negali atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Termino paduoti prašymui dėl žemės sklypo pirkimo teisės aktai nenustatė, todėl nėra pagrindo spręsti šio termino atnaujinimo klausimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas net du kartus yra realizavęs savo teisę paduoti prašymą pirkti žemės sklypą ir jo prašymas buvo svarstomas. Tačiau prašymai nebuvo patenkinti ne dėl to, kad  jis praleido terminą prašymui paduoti, bet dėl to, kad jis negali būti valstybinės žemės pirkimo ne aukciono tvarka subjektu – neatitinka teisės aktais nustatytų sąlygų.

Pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis: nežinojimą, neturėjimą galimybės pasinaudoti teisine pagalba, teismas laikė neįrodytomis ir vertindamas pareiškėjo elgesį atidumo, sąžiningumo aspektu bei vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais darė išvadą, kad svarbiomis jos negali būti pripažįstamos .

 Konstatavo, jog tvarka, pagal kurią pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo subjektinę teisę pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įmokėti už jį įmokas buvo patvirtinta 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 ir, nors ji buvo keičiama vėliau priimtais nutarimais, tačiau pareiškėjas teisę pirkti sklypą bei įmokėti už jį įmokas nustatyta tvarka galėjo realizuoti beveik dvylikos metų trukmės laikotarpiu. Iki 2004-02-21 pareiškėjas realiai galėjo įmokėti valstybės nustatyto dydžio įmokas už žemės sklypą, jeigu  būtų buvęs bent minimaliai atidus ir rūpestingas.

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. N. prašo šią  nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės jo prašymą tenkinant Nurodo, kad nutartis priimta netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes: 1. Pareiškėjas nėra praleidęs jokių naikinamųjų terminų. LR 2004-01-27 Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 10 str. 5 d. 3 p. nebuvo numatytas terminas per kurį suinteresuotiems subjektams būtų suteikta teisė atlikti tam tikrus veiksmus, o nesant nustatyto termino apibrėžto kalendorine data arba metais, mėnesiais ir pan., kaip tai numato CK 1.117 str. 1 d., nėra juridinių faktų sudėties dėl termino pripažinimo naikinamuoju, nes subjektas objektyviai negalėjo šio termino žinoti, tuo pačiu ir tokį terminą praleisti. LR CK 1.117 str. 2 d. taip pat negali būti taikoma, nes įmokų sumokėjimas už įsigyjamą žemės sklypą negali būti laikomas neišvengiamu įvykiu. Be to, taikyti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.3 p., kaip numatančio terminą iki kurio galima buvo realizuoti subjektinę teisę, taip pat nėra teisinio pagrindo, nes ši teisės norma įsigaliojo tik 2004 m. lapkričio 18 d. ir numatė, kad įmokos turėjo būti sumokėtos iki 2004 m. vasario 21 d. CK 1.7 str. 2 d. nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, todėl ir terminas dėl subjektinių teisių realizavimo negali būti nustatytas atgal. 2. Pareiškėjas neturėjo nei vienos objektyvios ar subjektyvios galimybės realizuoti subjektinę teisę ir sumokėti įmokas už jam paskirtą žemės sklypą, ko pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, nes joks teisės aktas nenumatė termino teisei realizuoti, todėl negali būti laikoma, kad jis (pareiškėjas) suteiktos teisės sąmoningai nerealizavo ir nustatyto veiksmo neatliko iki paskutinės termino dienos pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką, svarbia priežastimi atnaujinti terminą yra civilinių teisinių santykių stabilumas, subjektinių teisių realizavimas, todėl asmens, kuris visą laiką sąžiningai mokėjo žemės nuomos mokestį už jam paskirtą žemės sklypą ir tikėjosi realizuoti teisę įsigyti žemės sklypą nuosavybėn bei pastatyti žemės sklype gyvenamąjį namą, civilinės teisės turi būti ginamos. Teismas privalo vadovautis ne tik LAT suformuota praktika dėl aplinkybių, kurios turi būti pripažįstamos svarbiomis, bet turi būti vadovaujamasi ir CK 1.5. str., nes pareiškėjas, būdamas civilinių teisinių santykių subjektu ir įgyvendindamas savo teises bei atlikdamas pareigas, veikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jo teisės turi būti ginamos vadovaujantis šiais principais.

Teigia, jog liko galioti nepakeista 2006 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuri 2006 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta neteisėta.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. K. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

 

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Įstatymas nustato terminus, per kuriuos asmuo gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar atlikdamas kitus veiksmus. Įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis  ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 str.). 

Bylos ginčas dėl  išsipirkimo žemės sklypo, suteikto statybai, tvarkos, praleidus įstatyme nustatytą terminą įmokų už  suteiktą statybai žemės sklypą  įmokėjimui.

Apeliantas teigia, kad iki LR 2004-01-27 žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983, 10 str. 5 d. 3 p. nebuvo nustatytas terminas per kurį laiką asmuo, ketinantis įsigyti asmeninėn nuosavybėn naudojamą žemės sklypą turi įmokėti įmokas, o LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 2.3 punkto nuostatos, numačiusios terminą iki 2004-02-21  nurodytos  subjektinės teisės realizavimui, negali būti taikomos, nes normos įsigaliojimo laiku – 2004-11-18  terminas jau buvo pasibaigęs.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-03-21 nutartimi išspręsdamas ginčą nustatė, kad Tvarka, pagal kurią pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo subjektinę teisę pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įmokėti už jį įmokas buvo patvirtinta 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 89 ir nors ši tvarka buvo keičiama vėlesniais nutarimais, ji išliko nepakitusi vėlesniuose nutarimuose ir todėl pareiškėjas šią teisę galėjo realizuoti beveik dvylikos metų trukmės laikotarpiu, realiai įmokėdamas iki 2004-02-21 valstybės nustatyto dydžio įmokas už žemės sklypą, jeigu būtų buvęs bent minimaliai atidus ir rūpestingas. Kolegija su šia išvada sutinka ir papildomai nurodo, kad  LR Vyriausybė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypo pardavimo ir nuomos tvarkos“, patvirtino Taisykles, nustatančiomis, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą valstybinės žemės sklypą  ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Nors Taisyklės nenumatė termino iki kurio laiko šie veiksmai turi būti atlikti, kaip pagrįstai teigia apeliantas, tačiau nustatė kitą aplinkybę – būtent, kad to nepadarius (nepateikus prašymo), toks asmuo bus laikomas naudojamo sklypo nuomininku ir jam bus taikomos Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų nuomos santykius. Taigi, šiuo nutarimu buvo suteikta asmeniui pasirinkimo teisė arba naudojamą žemės sklypą išsipirkti privatinėn nuosavybėn iš valstybės ne konkurso tvarka, mokant už ją nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą  vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 ir vėlesniais nutarimais, arba ją nuomotis. Kadangi pareiškėjui žemės sklypas  individualaus gyvenamo namo statybai buvo suteiktas 1991-07-22 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 377v (b. l. 7), tai šiuo 19992-02-07 nutarimu Nr. 89 jo teisė ir galimybė lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti žemės sklypą buvo siejama  su statybos pradžia. Būtent minėtų Taisyklių 4.1.2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jei piliečiui žemės sklypas buvo suteiktas individualiam gyvenamam  namui statyti  iki šio nutarimo priėmimo ir jis  per vienerius metus  nuo sklypo suteikimo  naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neperduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Taigi, apeliantas, ketinantis įsigyti nuosavybėn nuomojamą iš valstybės žemės sklypą, privalėjo pateikti tokį prašymą tuo išreikšdamas savo valią tapti nuomojamos žemės savininku, kurio pagrindu apskaičiuojama žemės sklypo vertė ir parengiama žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir pretendentas į žemės išsipirkimą, remdamasis priimtais aktais, galėjo mokėti įmokos už perkamą iš valstybės žemės sklypą, arba, nesutikdamas su žemės sklypo įkainavimu, ar sutartimi juos ginčyti nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galiojant šiam nutarimui pareiškėjas neturėjo  teisės išsipirkti žemės sklypo dėl to, kad jis nebuvo pradėjęs statybos. Iš bylos duomenų matyti, kad ir šiuo metu pastatų jam suteiktame žemės sklype statybai, nėra. Nors pastarosios nutarimo  sąlygos, tiesiogiai siejamos teisės išsipirkti žemės sklypą privatinėn nuosavybėn su statybos pradžia, neliko, tačiau  pagrindinė nuostata, jog asmuo, nepareiškęs Vyriausybės nustatyta tvarka pageidavimo išsipirkti naudojamą žemės sklypą, laikomas naudojamo žemės sklypo nuomininku, vėlesniuose nutarimuose liko nepakitusi (1993-07-21 nutarimas Nr. 550, 1995-07-17 nutarimas Nr. 987 ir kt. ). Taigi, pareiškėjas neveikdamas – nepateikdamas prašymo leisti lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti nuomojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, pasirinko teisę būti žemės sklypo nuomininku, kaip įtvirtinta aukščiau  nurodytuose Vyriausybės nutarimuose. Šia teise jis naudojasi ir dabar.

LR Vyriausybė 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių tvarką, kurios 2.3. punktu nustatė termino  įmokų už suteiktus žemės sklypus įmokėjimui pabaigą – iki LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2004-02-21.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo 2006-07-03 nutarties išvada, jog  pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestas dėl jo nepagrįstumo – teisinga.

Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės įsigijimą be aukciono, nustatė asmenims, ketinantiems  įsigyti žemės sklypą dvi būtinas  sąlygas: pirma, žemės sklypas turi būti suteiktas iki įstatyme numatytos datos (miestuose – iki 1992-02-17), antra, už pretenduojamus įsigyti žemės sklypus iki 2004-02-21 turi būti įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 (nuo 2004-11-18) patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirties (veiklai) tvarkos 2.3punkto redakcija). Kaip nustatė  apylinkės teismas, pareiškėjui A. N. suteiktame žemės sklype nėra statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų). Kadangi jis nėra įmokėjęs įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už jam suteiktą žemės sklypą, todėl jis negali lengvatinėmis sąlygomis įsigyti  naudojamo žemės sklypo. Aukščiau nurodytu LR Vyriausybė 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtintos  Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių tvarkos 2.3. punktas nustatė termino  įmokų už suteiktus žemės sklypus įmokėjimui pabaigą – iki LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2004-02-21. Teisės normų, leidžiančių asmenų, ketinančių lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti iš valstybės naudojamus žemės sklypus, prašymu  atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą įmokėjimui sumokėjimui, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apylinkės teismo išvada, jog terminas įmokėti už žemės sklypą pinigus – naikinamasis, vadinasi negali būti teismo atnaujintas – pagrįstas (CK 1.117 str. 6 d.). Kadangi nurodytas terminas naikinamasis  tai neturi reikšmės jo praleidimo priežastys. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nukrypo nuo L R Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatančios, jog civilinių teisinių santykių stabilumui atnaujintinas dėl svarbios priežasties praleistas  terminas, nepagrįstas.

Į apelianto teiginį dėl apygardos teismo  2006-12-14 nutarties, kolegija nurodo, kad šia nutartimi apygardos teismas sprendė apylinkės teismo 2006-10-05 nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo,  pagrįstumo ir teisėtumo klausimas ir tik šią nutartį panaikino. Todėl apelianto teiginys,  jog šia nutartimi teismas pripažino negaliojančia 2006-07-03 nutartį – nepagrįsta. Kolegija sutinka su apeliantu, kad apygardos teismas savo nutartyje  atkreipė dėmesį į 2006-07-03 nutartį, nurodęs, jog joje yra aiški teisės taikymo klaida ta prasme, kad apylinkės teismas ginčo sprendimui taikė 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakciją, negaliojančią nuo 2004-11-18, o turėjo vadovautis jį pakeitusiu LR Vyriausybės 2004-11-15 Nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.  nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų  valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai(veiklai)“ pakeitimo „patvirtintų Taisyklių 2.3 punktu, nustatančiu, kad valstybiniai žemės sklypai privatinėn nuosavybėn parduodami be aukciono suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki  1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus  individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat  apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir   pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.)  suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo   gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos  Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Būtent šiuo nutarimu rėmėsi apylinkės teismas 2007 m. kovo 21 d. nutartyje palikdamas galioti apylinkės teismo 2007-07-03 nutartį, kuria prašymas atnaujinti praleistus terminus buvo atmestas dėl jų nepagrįstumo: nustatytu terminu nesumokėtos įmokos ir naikinamasis terminas jų sumokėjimui – pasibaigęs.

Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

 

n u t a r ė :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. N. 9,00 Lt (devynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

 

 

Teisėjai                                                                            Margarita Dzelzienė

 

    Laimantas Misiūnas

                                                                                                                

                                                                                                               Rimantas Savickas