LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1165-603/2016 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir teisės gauti išmoką, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
2. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku SNORAS 2011-11-08 sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, pripažįstant ieškovės sumokėtą 10 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB bankas SNORAS, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei BAB bankui SNORAS dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir teisės gauti išmoką nagrinėjimas buvo atnaujintas.
5. Ieškovė M. B. pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriuo prašė bylą nutraukti ir priteisti 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-1165-603/2016 nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Be to, ieškovei M. B. iš atsakovės BAB banko SNORAS priteisė 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Vertindamas ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė aplinkybė, jog atsakovė savo noru patenkino ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), teismas priteisė ieškovei iš atsakovės BAB banko „Snoras“ 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė BAB bankas SNORAS atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį, atmetant ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tenkino ieškinio reikalavimus, kas ir sąlygojo netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti su BAB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl suklydimo bei taikyti restituciją, pripažįstant ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtą pinigų sumą ieškovės lėšomis mokėjimo sąskaitoje, esančio BAB banke SNORAS, kas suponuoja išvadą, kad pati ieškovė laikė, jog jos ginčo sutarties pagrindu įsigytam sertifikatui nėra taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Atsakovė minėtų ieškinio reikalavimų niekada nepripažino ir šiuo metu nepripažįsta. Ieškovei atsisakius ieškinio, ginčyta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis liko galioti, restitucija nebuvo taikoma, ieškovės suklydimas nebuvo konstatuotas, t. y. ieškovės reikalavimai, reikšti atsakovei, nebuvo tenkinti.
2. Kita ieškinio dalis dėl indėlių draudimo pagal IĮIDĮ taikymo ieškovės lėšoms, restitucijos būdu grąžintoms į mokėjimo sąskaitą IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo nukreipta prieš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriai IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalis nustato pareigą apskaičiuoti ir mokėti draudimo išmokas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad būtent VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovei išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovė negali būti atsakinga dėl to, kad ieškovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nepagrįstą ieškinį pareiškusios ieškovės elgesys negali būti laikomas tinkamu, o tai sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
3. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 paskelbimo, nebelikus ginčo objekto, byla pagal ieškovės ieškinį tapo nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl ji CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu turėjo būti nutraukta.
9. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su skundu, todėl prašo jį tenkinti. Pateikia šiuos argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia su BAB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį iš esmės dėl to, kad ji, įsigydami šį finansinį produktą, klydo dėl taikomos draudimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pažymėjo, jog BAB banko SNORAS išleistiems indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Vadovaudamasi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovė perdavė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus išmokėti, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, gavęs duomenis iš banko, išmokėjo indėlių draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, indėlio draudimo išmokos išmokėjimas ieškovei nereiškia, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nei viename procesiniame dokumente nepripažino to, kad ieškovė suklydo dėl indėlio sertifikatui taikomos draudiminės apsaugos. Atsiimdama draudimo išmoką, ieškovė faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti.
2. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 metais buvusio indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis net į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinis elgesys buvo netinkamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
13. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė dėl to, kad atsakovei AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, jai nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytą indėlio sertifikatą. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės BAB banko SNORAS poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, t. y. ieškovės siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jos turimai indėlio sertifikato įsigijimo sutarčiai būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Atsakovei BAB bankui SNORAS laikant, kad ieškovės lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti su atsakove BAB banku SNORAS sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais bei pripažinti jos už indėlio sertifikatą sumokėtą pinigų sumą jos lėšomis mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje AB banke SNORAS. Draudimo išmoka ieškovei buvo išmokėta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jos siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.
14. Jeigu atsakovė BAB bankas SNORAS būtų pripažinusi, jog ieškovės indėlio sertifikatui taikytina draudimo apsauga, t. y. būtų įtraukusi ieškovę į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą, ir perdavusi ieškovės duomenis trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 6 str.7 d.), ieškovė nebūtų kreipusis į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavusi teismo procesą ir tokiu būdu patyrusi bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1579-943/2016).
15. Apeliantė BAB bankas SNORAS, kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, bei nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, ignoruodama tai, jog ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į apeliantės poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra konstatavęs, kad ieškovų, pareiškusių ieškinius dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas dėl indėlių sertifikatų negaliojimo. Tai, kad ieškovės teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1548-178/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016 ir kt.).
16. Kadangi apeliantei, kaip profesionalei finansinių paslaugų teikimo srityje, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tai vien formalus byloje pareikšto ieškinio elementų vertinimas, sprendžiant dėl jos pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neatitiktų ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.
17. Skundo argumentas, kad ieškovės siekiamas rezultatas buvo įgyvendintas ne apeliantės, o trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmais, kuris po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo išmokėjo indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams, taip pat nesuponuoja apeliacinės instancijos vertinimo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas neteisingai. Pastebėtina, kad net ir ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju pinigus (draudimo išmokas) ieškovei mokėtų ne pats bankas.
18. Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su apeliantės platintais indėlio sertifikatais, atsiradimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Aukščiau paminėti motyvai ir išvados atitinka apeliacinės instancijos teismo praktiką iš esmės analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje 2-1548-178/2016 ir kt.), o atskirajame skunde nėra nurodoma naujų esminių argumentų, dėl kurių ji turėtų būti keičiama.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 ir kt.), kad bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atlygintinos tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ klausimas šioje byloje nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskiruoju skundu nubrėžtas faktines ir teisines bylos nagrinėjimo ribas, dėl šių aplinkybių nepasisako (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1579-943/2016).
20. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atsakovės BAB banko SNORAS atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:             

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Romualda Janovičienė