Civilinė byla Nr. e2A-37-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01178-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.16.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. įmonė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti vienašališką atsakovų R. M. ir A. M. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovus vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), nuomos ieškovei G. B. įmonei, pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį nustatant ne didesnę kaip 150 Eur už vieną hektarą nuomos kainą per metus ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su buvusiu žemės sklypo savininku S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. buvo sudariusi nuomos sutartį dėl žemės sklypo iki 2006 m. rugsėjo 29 d., pagal kurią ieškovė už nuomą buvo įsipareigojusi mokėti po 100 kg javų už kiekvieną hektarą. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovė ir toliau naudojosi žemės sklypu, sutartyje šalys padarė prierašą, kad ji pratęsiama neterminuotam laikotarpiui. Kadangi ši nuomos sutartis buvo išregistruota nekilnojamojo turto registre, 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė Nuomos sutartį dėl 8,13 ha žemės sklypo nuomos iki 2039 m. gruodžio 31 d., kurią įregistravo nekilnojamojo turto registre. Sudarant Nuomos sutartį buvo susitarta dėl mišraus apmokėjimo už nuomą, t. y. ieškovė su S. K. atsiskaitydavo žemės ūkio produkcija, daiktais, o nuomotojui paprašius – ir pinigais. Po S. K. mirties, nuosavybės teisė į žemės sklypą perėjo A. K., kuri 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į žemės sklypą perleido atsakovams. Atsakovai, įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypą, neginčijo teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį perėjimo jiems fakto, tačiau nesutiko su anksčiau susiformavusia atsiskaitymo už žemės sklypo nuomą tvarka. Atsakovai, siekdami pakeisti Nuomos sutarties sąlygas, kreipėsi į ieškovę su 2017 m. gegužės 3 d. Pasiūlymu dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties sąlygų nustatymo/pakeitimo (toliau – Pasiūlymas) pasirašyti papildomą susitarimą. Ieškovė su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko ir 2017 m. birželio 5 d. atsakyme į Pasiūlymą nurodė, kad 2017 m. spalio gale atveš 791 kg grūdų. 2017 m. birželio 6 d. atsakovai pateikė Pakartotinį pasiūlymą dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties sąlygų nustatymo/pakeitimo (toliau – Pakartotinis pasiūlymas). Atsakovų pasiūlytos sąlygos ieškovės netenkino, jos buvo akivaizdžiai nenaudingos ieškovei. Atsakovų siūlytas nuomos mokesčio dydis po 380 Eur už kiekvieną hektarą per metus neatitiko rinkos kainų, sutarties galiojimo terminas sutrumpėjo 19 metų, be to buvo numatyta galimybė kiekvienais metais keisti mokesčio dydį, o ieškovei nesutikus, atsakovams numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovai 2017 m. birželio 19 d. pranešimu apie 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (toliau – Pranešimas) informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą praėjus 3 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo ieškovei dienos, nurodant, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 3 dalimi ieškovei leidžiama nusiimti derlių. Pranešimas ieškovei įteiktas 2017 m. birželio 22 d. Ieškovė su Nuomos sutarties nutraukimu nesutiko ir 2017 m. liepos 18 d. atsakė į pranešimą nurodydama, jog Nuomos sutartis yra galiojanti, apie ją prieš įsigydami sklypą atsakovai buvo informuoti, todėl privalo ją vykdyti, o 2017 m. spalio 27 d. už žemės sklypo nuomą atsakovams perdavė 1030 kg grūdų. Atsakovai Nuomos sutarties nevykdė, į teismą dėl nuomos kainos nustatymo ar Nuomos sutarties pakeitimo nesikreipė, tačiau Nuomos sutartį išregistravo iš nekilnojamojo turto registro ir sudarė naują minėto žemės sklypo nuomos sutartį.
3. Atsakovai prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Nuomos sutarties 8 punkte nebuvo numatyta žemės sklypo nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka, 9 punkte nebuvo nustatyta, kuri sutarties šalis moka visus mokesčius, todėl atsakovai išsiuntė ieškovei Pasiūlymą, kuriuo pasiūlė ieškovei pasirašyti papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, apibrėžiantį nuomos kainą ir jos mokėjimo tvarką. Siūlomos ieškovei sąlygos nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir jomis buvo siekiama abi šalis tenkinančių Nuomos sutarties sąlygų. Teikdami pasiūlymą ieškovei, atsakovai turėjo tris pasiūlymus dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, kuriais buvo pasiūlyta ne mažesnė kaip 380 Eur kaina už 1 ha per metus. Atsakovai turėjo teisę nesikreipdami į teismą, nutraukti nuomos sutartį bet kuriuo iš CK 6.564 straipsnyje numatytų pagrindų, o būtent CK 6.564 straipsnio 3 punkto pagrindu – kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kiti atvejai, kai sutartis gali būti nutraukiama, nurodyti CK 6.219 ir 6.220 straipsniuose. Ieškovė pažeidė Nuomos sutarties 8 punktą, nes nesitarė dėl žemės nuomos kainos nustatymo ir neatsiskaitė su atsakovais. Tokiu būdu ieškovė šiurkščiai pažeidė CK 6.200 straipsnyje numatytas pareigas tinkamai ir sąžiningai vykdyti Nuomos sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakovais, vengė pasirašyti abi šalis tenkinantį susitarimą, vienašališkai nusprendė, kaip ir kada atsiskaitys su atsakovais, savavaldžiavo – prieš atsakovų valią žemės sklype išpylė ir paliko grūdus kaip atlyginimą už žemės nuomą. Ieškovės atsiskaitymas grūdais nelaikytinas tinkamu, nes jis įvyko jau po Nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovai į teismą dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo nesikreipė, nes iš ieškovės vengimo bendradarbiauti šiuo klausimu buvo akivaizdu, kad ieškovė nesuinteresuota raštu sureguliuoti šias Nuomos sutarties sąlygas, be to, CK 6.487 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl nuomos kainos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino vienašališką atsakovų R. M. ir A. M. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigojo atsakovus R. M. ir A. M. vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovei G. B. įmonei. Ieškinį dalyje dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikti nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovų R. M. ir A. M. po 178,02 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. B. įmonei.
6. Tarp šalių kilo ginčas dėl terminuotos žemės Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atsakovų iniciatyva teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai nedalyvavo sudarant Nuomos sutartį ir negalėjo įtakoti Nuomos sutarties sąlygų turinio, nors tarp ankstesnių sutarties šalių jau buvo susiklosčiusi sutarties vykdymo praktika, todėl atsakovai turėjo teisę siūlyti ieškovei pakeisti Nuomos sutarties sąlygas ir jie šia teise pasinaudojo, tačiau nepavykus susitarti į teismą dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė (Nuomos sutarties 14 punktas) ir sutartį vienašališkai nutraukė (Nuomos sutarties 10 punktas).
8. Nuomos sutartyje nuomos kaina, jos mokėjimo tvarka ir terminai nenustatyti. Atsiskaitymas pagal Nuomos sutartį vyko pagal tarp buvusio savininko S. K. ir ieškovės nusistovėjusią praktiką ir ankstesnius žemės nuomos santykius pagal 1999 m. sudarytą Nuomos sutartį. Pasikeitus žemės sklypo savininkui ir tinkamai bendradarbiaujant šalims, neaiškios Nuomos sutarties sąlygos būtų nustatytos (pakeistos) ir ši pareiga tenka abiem sutarties šalims. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ir atsakovai tinkamai nebendradarbiavo ir nesikooperavo (CK 6.200 straipsnis).
9. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, jog ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartį iki atsakovai tapo žemės sklypo savininkais. Pažymėjo, kad atsakovai, įsigiję žemės sklypą, nesiaiškindami aplinkybių dėl tarp šalių nusistovėjusių ankstesnių nuomos santykių, nedelsdami, tai yra po 12 dienų nuo žemės sklypo įsigijimo kreipėsi į ieškovę dėl Nuomos sutarties pakeitimo, o nepavykus su ieškovės atstovu susitarti, po 2 mėnesių nuo žemės sklypo įsigijimo išsiuntė Pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovė (nuomininkė) galimai neatsiskaitė su atsakovais (nuomotojais) už kito žemės sklypo nuomą, dėl ko atsakovai buvo priversti kreiptis į teismą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė neatsiskaitys ir už ginčo žemės sklypo nuomą. Taip pat teismas, aplinkybės, kad atsakovų netenkino atsiskaitymas grūdais, nelaikė pakankama priežastimi vienašališkai nutraukti sutartį, nes atsakovams žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinomos Nuomos sutarties sąlygos ir jos faktinis vykdymas, taigi jie, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu, privalėjo įvertinti, ar tikslinga įsigyti žemės sklypą, kuris išnuomotas pakankamai ilgam laikui kitam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neatsisakė tartis dėl nuomos sutarties pakeitimo, 2017 m. birželio 5 d. atsakyme į pasiūlymą nurodė gerbianti atsakovų nuosavybę ir, „reikalui esant, galimi ir kiti atsiskaitymo variantai už dirbamą žemę“.
10. Teismas konstatavo, kad vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo metu (2017 m. rugsėjo mėnesį) nuomos mokesčio mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, kadangi pagal nusistovėjusią tarp šalių praktiką mokestis buvo paprastai sumokamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d., o ankstesni mokėjimai buvusiam savininkui buvo įvykdyti. Jokių duomenų, kad ieškovė ginčo žemės sklypą būtų naudojusi ne pagal pagrindinę paskirtį, byloje taip pat nėra. Atsakovų argumentą, jog jie turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, kadangi ieškovė pradėjo savavaldžiauti – atsakovų sklype išpylė grūdus, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi grūdai atsakovų sklype buvo išpilti 2017 m. spalio pabaigoje, ieškovė taip suprato tinkamą sutarties vykdymą ir tai jau įvyko po vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovai, perėmę nuomotojo teises ir pareigas, nesuprasdami Nuomos sutartyje sulygto nuomos mokesčio, jo dydžio, mokėjimo tvarkos ir termino, o vėliau ir nepavykus susitarti su ieškove dėl Nuomos sutarties sąlygų, nustatančių nuomos mokesčio dydį, atsiskaitymo tvarką ir terminus, pakeitimo, turėjo teisę inicijuoti tokio nuomos mokesčio nustatymą teismine tvarka (CK 6.487 straipsnio 2 dalis, 6.195 straipsnis). ). Teismo vertinimu, žemės Nuomos sutartį galima nutraukti prieš terminą tik esant sulygtam aiškiam nuomos mokesčio dydžiui ir mokėjimo periodiškumui, todėl laikė nepagrįstu atsakovų teiginį, kad ieškovė pažeidė Nuomos sutarties 8 punktą ir dėl to atsakovams atsirado teisė vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Teismas, įvertinęs liudytojo V. U. parodymus, laikė nustatyta aplinkybę, jog atsakovai nesąžiningai elgėsi teikdami Pasiūlymus ieškovei pakeisti Nuomos sutartį, jų siūloma kaina nebuvo padiktuota rinkos, atsakovų pagrindinis tikslas buvo nutraukti Nuomos sutartį ir patiems naudotis žemės sklypu. Teismas sprendė, kad ieškovės atsisakymas keisti Nuomos sutarties sąlygas neatitinka esminio Nuomos sutarties pažeidimo požymius. Taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą kad jie galėjo vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį ir CK 6.220 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi atsakovai nereikalavo ieškovės patvirtinti, jog ieškovė Nuomos sutartį įvykdys tinkamai.
11. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, ieškovo reikalavimą pripažinti vienašališką atsakovų 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovus vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį tenkino visiškai.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio. Šalims nepavykus susitarti dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, tai nelaikytina sutarties nutraukimu ar naujo nuomos sutarties termino nustatymu, tokiu būdu nuomotojas tik išreiškia valią pakeisti nuomos sutarties sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-74/2014). Teismas nurodė, kad savo ketinimą keisti Nuomos sutartį ir nustatyti žemės nuomos kainą konkrečia pinigų suma – 150 Eur per metus už 1 ha, ieškovės atstovas išreiškė tik 2019 m. gegužės 21 d. pateikdamas patikslintą ieškinį teismui (DOK – 19195), tačiau atsakovai nepateikė jokių atsikirtimų į šį ieškovo reikalavimą, todėl teismui nėra žinoma atsakovų pozicija į ieškovo pasiūlytą žemės nuomos kainą. Kadangi ieškovės atstovas iki teismo nėra kreipęsis į atsakovus dėl Nuomos sutarties pakeitimo – kainos nustatymo, t. y. jis nepasinaudojo ikiteismine Nuomos sutarties pakeitimo procedūra ir šalis atstačius į nuomos teisinius santykius, jis gali pasinaudoti šia tvarka, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo, nustatant ne didesnę kaip 150 Eur už 1 ha nuomos kainą per metus, paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
13. Šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 50 procentų, bei taikydamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas buvo šališkas, nes sprendime yra perrašyti ieškovės procesinių dokumentų motyvai, visiškai nevertinant atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų ir neatsižvelgiant į ieškovės atstovo neteisėtus veiksmus atsakovų atžvilgiu.
14.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė liudytojų A. K. nei V. U. parodymus, bei atsakovų pateikto A. K. dokumento dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, todėl liko neišaiškintos svarbios aplinkybės dėl ieškovės nuomos mokesčio mokėjimo fakto ir būdo pagal Nuomos sutartį buvusiam žemės savininkui.
14.3. 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutartis negali būti laikytina žemės nuomos sutartimi, o geriausiu atveju - panaudos sutartimi. Už žemės nuomą nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis, nes jis nėra įvardintas Nuomos sutartyje (CK 6.545 straipsnio 1 dalis), todėl tokia sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2014, nes jos ratio decidenti skiriasi nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje.
14.4. Ieškovė yra nesąžininga proceso šalis, kadangi vadovaujasi 1999 m. rugsėjo 29 d. sudaryta žemės nuomos sutartimi, pagal kurią ieškovės atstovas buvo įsipareigojęs sumokėti po 100 kg javų už vieną hektarą. Tačiau ieškovės atstovas pateikia galimai suklastotą 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį, kurioje nurodytas prierašas, jog žemės nuomos sutartis yra pratęsta neterminuotam laikui. Pas atsakovus esanti žemės nuomos sutartis yra be prierašo (jog ji pratęsta neterminuotam laikui), taigi darytina išvada, jog ieškovės atstovas elgdamasis kaip nesąžininga proceso šalis ir siekdamas jam palankaus teismo sprendimo, sutarties pratęsimą neterminuotam laikui suklastojo. Todėl ji pripažintina niekine ir negaliojančia.
14.5. Teismas netinkamai vertino Nuomos sutartį dėl jos šalių lygiateisiškumo, t. y. atsižvelgė tik į nuomotojo interesus ir neatkreipė dėmesio į savavališką jo elgesį atsakovų atžvilgiu. Žemės nuomos užmokestis grūdais nėra ir negali būti tinkamas atsiskaitymo būdas, o atsakovų pasiūlymų kategoriškas ignoravimas negali būti vertintinas kaip tinkamas elgesys nuomotojo atžvilgiu.
14.6. Teismo sprendime nurodyta ir toliau vykdyti Nuomos sutartį, tačiau joje nėra nurodyta nuomos kaina. Ieškovės reikalavimą dalyje dėl Nuomos sutarties pakeitimo teismas turėjo ne palikti nenagrinėtą, o išnagrinėti iš esmės ir atmesti. Žemės nuomos sutartį sudarius iki 2039-12-31 ir nenustačius nuomos kainos ir jos mokėjimų tvarkos bei valstybei mokamų mokesčių apmokėjimo tvarkos, pažeidžiami atsakovų interesai.
14.7. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje turėjo 3060,20 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Ieškovės atstovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose nurodytą dydį ir yra nepagrįstai didelės.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas sprendime detaliai išanalizavo abiejų šalių argumentus, įrodymus. Be to, atsakovai nereiškė nepasitikėjimo teismo sudėtimi, nesinaudojo nušalinimo teise.
15.2. Atsakovai nurodo argumentus dėl 1999 m. rugsėjo 29 d. Nuomos sutarties teisėtumo (prierašo), tačiau ši sutartis nėra ginčo dalykas ir jos galiojimo terminas yra pasibaigęs, o nuomotojas pagal šią sutartį jau yra miręs.
15.3. Pats teisinis reguliavimas – CK 6.487 straipsnio 2 dalis suponuoja išvadą, jog žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta ir nenustatant konkrečios kainos, kas patvirtina, jog iš šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Nuomos sutartis buvo negaliojanti. Be to, net ir manydami, jog sutartis negaliojanti atsakovai jos neginčijo, įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl jo pripažinimo negaliojančia.
15.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai įsigydami Žemės sklypą žinojo apie sudarytą Nuomos sutartį bei jos sąlygas, suprato, kad po Žemės sklypo įsigijimo jiems pereina Nuomos sutarties galiojimo tęstinumas visa apimtimi, kartu su nuo Nuomos sutarties sudarymo ir įsigaliojimo momento atsiradusiomis bei Nuomos sutarties viso galiojimo laikotarpiu kilusiomis pasekmėmis, todėl atsakovų argumentai, kad atsakovai negavo to, ko tikėjosi pagal Nuomos sutartį ar kad buvo iš esmės suvaržyti atsakovų teisėti interesai, yra nepagrįsti.
15.5. Teismas visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes pagrįstai nusprendė, jog Nuomos sutartis buvo galiojanti, atsakovai neturėdami teisinio pagrindo ją nutraukė neteisėtai, todėl Nuomos sutartis toliau vykdytina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
3. Apeliantai apeliaciniu skundu ir ieškovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje šalių pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes tokie prašymai negali būti pripažinti pagrįstais. Nagrinėjamu atveju, byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu. Šalims nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus ir teikti įrodymus ir atsikirtimus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
6. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantai nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, o atsakovų įrodymų nevertino, todėl pažeidė civilinio proceso kodekso normas.
7. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
8. Byloje nustatyta, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas apeliantų nebuvo reiškiamas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantams bei jų atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apeliantų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu.
9. Įstatymas ( CK 6. 559 straipsnis) nustato, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujam savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
10. Bylos duomenimis ginčo žemės sklypo savininkui S. K. mirus, 2016m. rugpjūčio 1d. sklypą paveldėjo jo sutuoktinė A. K., kuri vėliau jį pardavė atsakovams. Nustatyta ir tai, kad atsakovams perkant ginčo žemės sklypą buvo žinoma, jog žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei iki 2039m. gruodžio 31d. Žemės nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Taigi, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ginčo žemės nuomos sutartis galioja ir atsakovams ir jiems yra privalomos visos iš nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos ( CK 6. 559 straipsnis).
11. Atsakovai apeliaciniame skunde kalba, kad ieškovė pateikė galimai suklastotą 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį, kurioje nurodytas prierašas, jog žemės nuomos sutartis yra pratęsta neterminuotam laikui.
12. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitus įrodymus. Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra abejotino tikrumo dokumento originalas.
13. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantai neteigė, kad minima žemės nuomos sutartis yra galimai suklastota, o tokį argumentą iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl apylinkės teismas tikrinti tokio dokumento tikrumą neprivalėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įtikinamų duomenų abejoti žemės nuomos sutarties prierašo tikrumu, todėl visi apeliantų apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
14. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovai 2017m. birželio 19d. panešimu su ieškove vienašališkai nutraukė ginčo žemės nuomos sutartį. Ieškovė ginčija tokį žemės sutarties nutraukimą prieš terminą, teikdama, jog pagrindų nutraukti nuomos sutartį nebuvo. Tvirtina, kad siekiant vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, jei pačioje sutartyje nesusitarta kitaip, reikia nustatyti, jog sutartis buvo pažeista ir toks pažeidimas buvo esminis.
15. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažinęs 2014m. gruodžio 18d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei įpareigojęs atsakovus vykdyti ginčo žemės nuomos sutartį nustatė, kad atsakovai perėmę nuomotojo teises ir pareigas, nesuprasdami žemės nuomos sutartyje sulygto nuomos mokesčio, jo dydžio, mokėjimo tvarkos ir termino, o vėliau ir nepavykus susitarti su ieškove dėl nuomos sutarties sąlygų, nustatančių žemės nuomos mokesčio dydį, atsiskaitymo tvarką ir terminus, pakeitimo, turėjo teisę inicijuoti tokio nuomos mokesčio nustatymą teisme, tačiau to neatliko ( CK 6. 487 straipsnio 2 dalis, CK 6. 195 straipsnis). Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas darė išvadą, kad žemės nuomos sutartį galima nutraukti prieš terminą tik esant šalių sulygtam ir aiškiam nuomos mokesčio dydžiui ir mokėjimo periodiškumui, o nesant tokių sąlygų, nuomos sutarties nutraukti motyvuojant, jog ieškovė nesumokėjo nuomos mokesčio ir jo nemokės, atsakovams nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija tokioms teismo nustatytoms aplinkybės pritaria ir pažymi, kad apylinkės teismas nustatydamas faktus ir pripažindamas ginčo žemės sutarties nutraukimą neteisėtu bei darydamas išvadas visumoje, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).
16. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017m. sausio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir šios nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes konstatavo ir darydamas išvadas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių išsprendė remdamasis įrodymų vertinimo pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, pripažintina, kad priimdamas sprendimą teismas proceso teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.
20. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad teismas ieškinio reikalavimo dėl 2014m. gruodžio 18d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo, nustatant ne didesnę kaip 150 Eur už 1 ha kainą per metus, negalėjo palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu, o tokį reikalavimą turėjo išnagrinėti iš esmės ir jį atmesti.
21. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nutrūko žemės nuomos teisiniai santykiai 2017m. rugsėjo 23d. Priimtu teismo sprendimu pripažinus ieškovės ieškinio reikalavimą pagrįstu ir konstatavus žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei įpareigojus šalis vykdyti nuomos sutarties sąlygas, neabejotinai ginčo šalys gali pasinaudoti taikiai nustatyti nuomos sutarties sąlygas dėl žemės nuomos kainos, todėl teisėjų kolegija pritaria teismo nuomonei, kad esant tokiai susiformavusiai teisiniai situacijai pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties pakeitimo nustatant ne didesnę kaip 150 Eur už 1 ha kainą per metus, paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, kad nors ieškovės aptartas ieškinio reikalavimas ir buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau pastaroji tokio teismo sprendimo neskundžia ir nelaiko, kad jos teisė buvo pažeista.
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
23. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ginčo šalių.
24. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą – pripažinti vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 178,02 Eur (iš viso 356,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistų išlaidų dydis yra teisingas ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dydžių. Todėl apeliantų keliami visi apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu bylinėjimosi išlaidų nustatymu ir priteisimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
25. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovė prašymu prašo priteisti iš atsakovų 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M., po 363 Eur iš kiekvieno, ieškovei G. B. įmonei, bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė