Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-495/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08244-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.3.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.,

2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajai A. B. ir jos gynėjui advokatui Jonui Kairevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. B. nukentėjusiajai R. M. priteista 1 450 Eur turtinei ir 5 000 neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. nukentėjusiajai J. S. priteista 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti

Iš A. B. valstybei priteista 682,50 Eur nukentėjusiųjų advokatų pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. B. nuteista už tai, kad ji 2018 m. vasario 17 d. apie 21.50 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sugyventiniu P. Č. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu P. Č. į krūtinės kairę viršutinę dalį, ties riba su kairiu petimi, tuo padarė jam krūtinės kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui, P. Č. netrukus, apie 22.35 val., įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais ji nužudė savo šeimos narį - sugyventinį P. Č..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį panaikinti ir jai priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.                      Apeliantė nurodo, kad ji jai inkriminuoto nusikaltimo, už kurio padarymą yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista, nesant jos kaltės įrodymų.

2.2.                      Teigia, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, nepateikė nuosprendyje įrodymų analizės. Teismas nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis. Tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, BPK 20 straipsnio nuostatas.

2.3.                      Teismas tik deklaratyviai aprašė, tačiau neanalizavo, ar tai nebuvo P. Č. savižudybė. P. Č. buvo linkęs į savižudybę, dėl ko galimai ir įsigijo šaunamąjį ginklą, kurį jai demonstravo, prisidėdamas sau prie smilkinio. Medicinos specialistas G. A. C. parodė, kad nėra duomenų, jog sužalojimų pats sau negalėjo pasidaryti P. Č.. Šios aplinkybės netyrė ne tik prokuroras, bet ir teismas.

2.4.                      Teismas taip pat netyrė svarbios aplinkybės, ar ji, būdama fiziškai silpna moteris, galėjo nepatogiu virtuvės peiliu suduoti P. Č. didelės fizinės jėgos reikalaujantį, taiklų ir mirtiną smūgį.

2.5.                      Taip pat teismas nevertino jos elgesio, kai ji pamatė P. Č. sužalotą. Apeliantė nurodo, jog ji bandė visais įmanomais būdais jam padėti, užspaudė žaizdą, kad jis nenukraujuotų, kas nebūdinga nusikaltimą padariusiam asmeniui.

2.6.                      Nei prokuroras, nei teismas neanalizavo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų vaidmens, šią pareigą tarsi perkėlė jai. Kelios ar keliolika minučių prieš P. Č. sužalojimą R. B. paliko ją balkone, kur jie rūkė, ir nuėjo į butą. Ką jis ten veikė, prokuroras net nebandė nustatyti.

2.7.                      Apeliantė atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią prokuroro poziciją šioje byloje. Nurodo, jog dėl to paties nusikaltimo įtarimai buvo pareikšti jos broliui R. B.. Vėliau be jokių svarių motyvų, dėl neva nuoseklių R. B. parodymų, jam įtarimus panaikino. Tačiau ir jos parodymai byloje buvo nuoseklūs, nepaisant to, prokuroras be įrodymų jai pateiktų įtarimų laikėsi ir laikosi. Apeliantė pastebi, kad byloje jos prašymu yra prijungtas nuosprendis iš kitos bylos, kurioje R. B. buvo pateikti įtarimai dėl nužudymo, taigi R. B. parodymus laikyti patikimais nederėtų.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliantė nesutinka su jai priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jai priimtą nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nepateikė įrodymų analizės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.1.                      Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliantės argumentais. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje apklausė liudytojus O. V., O. B., A. J., T. D., E. V., V. N., A. R. (A. R.), D. Š., nukentėjusiąsias R. M., J. S., pačią apeliantę, teismo medicinos ekspertą G. A. C., taip pat ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis (liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas kvietimo korteles, kvietimo garso įrašą, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis), pripažindamas byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ko pasėkoje padarė bylos faktines aplinkybes atitinkančias, motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas, pateiktos išvados neatitinka nuteistosios lūkesčių, nėra pagrindas pripažinti teismą pažeidus nekaltumo prezumpciją, nuosprendį grindus prielaidomis, taip pat pažeidus kitas su duomenų pripažinimu įrodymais, įrodymų vertinimu susijusias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

5.2.                      Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d. vakarą apie 22 val. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pagal iškvietimą atvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), aptiko sužalotą P. Č., kurio, suteikus būtiną medicininę pagalbą, nepavyko išgelbėti ir apie 22.35 val. buvo konstatuota jo mirtis. Iš specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos eksperto pateiktų išvadų matyti, kad P. Č. mirė nuo krūtinės kairės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. P. Č. lavone rastas krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuris smigo per odą žemyn nukreiptomis ašmenimis, praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties. Sužalojimas padarytas vienu dūriu, vienu vienašmeniu įrankiu. Sužalojimas būdingas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingas kritimui ant žalojančio daikto (t. 2, b. l. 2-5). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad neatmetama galimybė, jog P. Č. krūtinės durtinė-pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu rudos ir juodos spalvos marga medine rankena, su lipduku su užrašu „1“, ką patvirtina ir liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas peilio, nuo kurio ji nuplovė kraują, apibūdinimas (t. 2, b. l. 23-32; t. 1, b. l. 55-56).

5.3.                      Apeliantė nurodo, jog ji P. Č. nustatyto mirtino sužalojimo nepadarė, tuo metu ji balkone rūkė. Teigia, jog byloje nėra jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė, ar tai nebuvo P. Č. savižudybė, neanalizavo, ar kiti įvykio vietoje buvę asmenys nesusiję su P. Č. mirtimi. Tokie apeliantės argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Sprendžiant iš bylos medžiagos tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismas tyrė ir paminėtas apeliantės keltas versijas. Tuo tarpu iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, motyvuotai atmetė nuteistosios versijas tiek dėl P. Č. savižudybės, tiek ir dėl kitų bute buvusių asmenų galimai atliktų veiksmų, įtakojusių P. Č. mirtį.

5.4.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. B. iškelta versija dėl mirusiojo savižudybės. Iš tikrųjų byloje esančiais įrodymais patvirtinta apeliantės nurodyta aplinkybė, kad P. Č. turėjo legaliai laikomą ginklą, kita vertus, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina fakto, kad P. Č. turėjo suicidinių minčių, norėjo pasitraukti iš gyvenimo savo noru ir tai padarė įvykio dieną, tik pasinaudodamas kitu įrankiu. Pažymėtina tai, kad sprendžiant iš bylos medžiagos, apie tai, kad neva P. Č. kalbėjo apie savižudybę, tokias mintis išsakė ir įvykio dieną, patvirtina tik pačios A. B. nenuoseklūs parodymai. Tiek 2018 m. vasario 16 d., tiek ir visą įvykio dieną kartu su mirusiuoju ir A. B. laiką leidęs, kartu išgėrinėjęs R. B. nei vienos iš apklausų metu neužsiminė apie tai, kad P. Č. šiomis dienomis būtų kalbėjęs apie savižudybę, kad iš mirusiojo elgesio, kalbų galima buvo įtarti, kad jis ketina ką nors sau pasidaryti (t. 2, b. l. 67-70, 49-51, 53-55; t. 3, b. l. 113). Nors A. B. nurodė, kad įvykio dieną P. Č. susipyko su savo seserimi bei motina dėl motinos buto pardavimo, su ašaromis akyse guodėsi jai virtuvėje, kad viskas atsibodo, tačiau šiuos nuteistosios parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. M., J. S. parodymai. Nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad su broliu P. Č. kalbėjosi apie motinos buto pardavimą, tačiau tai buvo sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, gal dvi savaitės iki nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ant brolio buvo supykusi, tačiau tai buvo anksčiau ir ne dėl buto pardavimo, o dėl to, kad jis girtavo ir neatvažiavo įrengti namuko. Vėliau pyktis praėjo ir ji bendravo su broliu dėl buto pardavimo. Jam buvo pasakyta, kad kai jis suras realų buto pirkėją, jie susisieks ir ji atiduos buto dokumentus. Tuo tarpu nukentėjusioji J. S. parodė, kad jokių pykčių su sūnumi nebuvo. Iš abiejų nukentėjusiųjų parodymų matyti ir tai, kad iš P. Č. nėra girdėjusios jokių kalbų apie savižudybę. Jo elgesys nekėlė jokių įtarimų, kad jis gali prieš save pakelti ranką. Nukentėjusiosios R. M. teigimu, brolis buvo ramaus būdu, labai mylėjo savo sūnų ir A. B. (t. 3, b. l. 125-126, 151). Byloje liudytoju apklaustas mirusiojo artimas draugas D. Š. taip pat patvirtino, kad P. Č. buvo ramaus būdo, visiškai nekonfliktiškas žmogus. Parodė, kad P. Č. niekada nebuvo išreiškęs minčių, kad jam nemielas gyvenimas, kad pasitrauks iš gyvenimo. Jis visada rūpinosi vaiku, A. B., stengėsi dėl jų, dirbo. Sprendžiant iš šio liudytojo parodymų, 2-3 dienos iki įvykio P. Č. buvo pas jį, skolinosi pinigų, jis buvo blaivus ir jo elgesys, būsena jam nekėlė jokių įtarimų. Liudytojo įsitikinimu, P. Č. negalėjo prieš save pakelti rankos (t. 3, b. l. 131-132). Byloje liudytoja apklausta O. B. įvykio vakarą taip pat buvusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų keistą P. Č. elgesį, jo ketinimus pakelti prieš save ranką. Apie tai, kad P. Č., išvykus ją apžiūrėjusiems ir medicininę pagalbą suteikusiems greitosios pagalbos medikams, jai jos kambaryje guodėsi, kad turi skolų, įvykio dieną telefonu susipyko su savo seserimi bei motina dėl buto pardavimo parodė tik teisiamojo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 7 d. Kita vertus, tęsiant liudytojos apklausą 2018 m. spalio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, pastaroji jau parodė, kad įvykio dieną kalbos apie savižudybę nebuvo, nes ji su P. Č. tą dieną beveik nekalbėjo (t. 1, b. l. 55-56; t. 3, b. l. 97-98, 111-113). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad byloje liudytoju apklaustas porą valandų iki nagrinėjamo įvykio medicininę pagalbą O. B. teikęs greitosios pagalbos medikas A. R. parodė, kad atvykus pirmą kartą į butą, jį įsileido P. Č., jo nuotaika buvo adekvati, elgėsi jis normaliai, jokių nusiskundimų neišsakė, nes jis (liudytojas) klausė, kam reikia pagalbos, ar jam, bet jis (P. Č.) atsakė, kad jam viskas gerai (t. 3, b. l. 130-131).

5.5.                      Tai, kad nėra pagrindo tikėti apeliantės iškelta versija apie P. Č. savižudybę, be nurodytų aplinkybių, leidžia teigti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Įvykio dieną pas A. B. bei P. Č. buvęs ir kartu laiką leidęs R. B. nuosekliai parodė, kad vakare išgėrus šalia parduotuvės alaus ir atidavus pusbroliui taisyti dviratį, jis, A. B. ir P. Č. grįžo atgal į butą. Grįžus į butą, A. B. ir jo (liudytojo) motina O. B. tuo metu buvo savo kambaryje, o sesers sūnus savo kambaryje. Bute daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. P. Č. nuėjo į virtuvę gaminti valgio, kepė blynus, tuo tarpu jis ir A. B. buvo svetainėje, sesuo kartas nuo karto nueidavo į virtuvę. Sprendžiant tiek iš pačios apeliantės, tiek iš liudytojos O. B., A. R. parodymų, tuo metu, t. y. maždaug porą valandų iki nagrinėjamo įvykio, P. Č. virtuvėje gaminant valgį, O. B. pasijuto blogai, jai padidėjo kraujospūdis, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. P. Č. tąkart pasitiko medikus, kurie O. B. suteikė būtiną medicininę pagalbą ir išvyko. Tuo metu A. B. ir R. B. balkone rūkė. Liudytojas A. R. patvirtino, kad atvykus į butą pirmą kartą, jame matė tik O. B. bei P. Č.. Kaip minėta, P. Č. liudytojui nurodė, kad jis jaučiasi gerai (t. 1, b. l. 55-56; t. 3, b. l. 97-98, 111-113, 130-131, 152-157). Išvykus greitajai medicinos pagalbai, P. Č. toliau kepė blynus. Pasak liudytojo R. B., tuo metu jis visą laiką buvo svetainėje, žiūrėjo televizorių, A. B. tai nueidavo į virtuvę, tai vėl grįždavo į svetainę. P. Č., iškepęs blynus, lėkštę jų atnešė į svetainę ir padėjo ant staliuko, po ko nuėjo į virtuvę. Tuo metu šalia jo (R. B.) sėdėjusiai A. B. kažkas nepatiko, ji paėmė lėkštę su blynais, juos išmėtė po kambarį, o lėkštę numetė koridoriaus link, kur ši sudužo, po ko ji nuėjo į virtuvę. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad svetainėje iš tikrųjų buvo rasti ant staliuko ant laikraščio sudėti bylai, vienas blynas buvo rastas šalia į sekciją atremto čiužinio, taip pat buto koridoriuje buvo aptiktos ir sušluotos lėkštės šukės, tarp kurių taip pat buvo ir blynai. Beje, virtuvėje šiukšliadėžėje taip pat buvo aptiktos keraminio indo šukės, taip pat blynai (t. 1, b. l. 8-31). Liudytojas R. B. girdėjo, kaip P. Č. virtuvėje priekaištavo jo seseriai dėl tokio šios elgesio, jie tarpusavyje aiškinosi santykius, A. B. pradėjo rėkti ant P., koliotis, tarp jų įvyko konfliktas. Jis į virtuvę nėjo, nes nenorėjo kištis, galvojo pasiginčys ir nustos, toliau sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių (tai, kad A. B. su P. Č. įvykio vakarą konfliktavo, buvo daužomi indai, iš karto po įvykio apklausiama patvirtino girdėjusi iš savo kambario ir O. B. (t. 1, b. l. 55-56), apie tokias O. B. įvykio vietoje nurodytas aplinkybes patvirtino apklausiami ir policijos pareigūnai T. D., E. V.. Liudytoja E. V., be kita ko, parodė, kad įvykio vietoje A. B. taip pat patvirtino apie tarp P. Č. ir jos įvykusį konfliktą (t. 1, b. l. 42-43; t. 3, b. l. 127-128, 129)). Netrukus į svetainę atėjo P. Č., kuris, paėjęs kelis žingsnius, nukrito ant grindų, nugara atsiremdamas į atremtą į sekciją čiužinį. Jis pastebėjo, kad P. Č. iš krūtinės kraujuoja (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sužalojimo pobūdis, lokalizacija rodo, jog po sužalojimo padarymo, P. Č. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (t. 2, b. l. 2-5)). Netrukus, liudytojo R. B. teigimu, į svetainę iš virtuvės atėjo ir A. B., kuri jam pasakė, kad P. pasipjovė artai pasidūrė, bėga kraujas, po ko iš savo kambario į svetainę atėjo ir jų motina O. B., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad jai išgirdus dūžtant koridoriuje indus, ji išėjo iš kambario, pamatė koridoriuje sudaužytos lėkštės šukes, svetainėje į čiužinį atsirėmusį, nusvirusia galva P. Č., tuo metu A. ir R. jai šaukė, kad ji iškviestų greitą medicinos pagalbą, sakė, jog P. įsidūrė sau peiliu (t. 1, b. l. 55-56). Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iš liudytojo A. B. parodymų, po grįžimo vakare iš miesto namo, jis su seserimi į balkoną rūkyti ėjo vieną kartą, kas leidžia teigti, jog tai buvo tuo metu, kai pas O. B. apie 20 val. buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 67-69, 49-51, 53-55; t. 3, b. l. 113).

5.6.                      Netikėti pirmiau išdėstytais nuosekliais ir kitais įrodymais, bylos duomenimis pagrįstais liudytojo R. B. parodymais, kad A. B. įvykio metu buvo ne balkone, o bute, tarp jos ir P. Č. virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis ir buvo sužalotas peiliu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Apie tai, be kita ko, galima spręsti ir vertinant pačios A. B. nurodytas aplinkybes kitų bylos įrodymų kontekste. Iš apeliantės parodymų seka, kad ji nematė kaip neva pats P. Č. save susižalojo, tuo metu ji neva su broliu balkone rūkė. Apklausiama A. B., be kita ko, nurodė, jog iki pat atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams ji nematė P. Č. žaizdos, matė tik tiek, kad pro rūbus sunkiasi kraujas, vietą, kurioje bėgo kraujas per drabužius buvo užspaudusi rankšluosčiu. Taip pat ji nematė peilio ar kito žalojančio daikto šalia P. Č., apie peilį išgirdo tik atvykus pareigūnams, kai šie apie jį klausė jos motinos. Liudytojas R. B. apklausiamas patvirtino, kad atėjus iš virtuvės P. Č. ir nukritus svetainėje, jis įstrigusio jo kūne peilio nematė, taip pat nematė, kad peilis būtų nukritęs ir šalia nukentėjusiojo. Iš pirmojo į įvykio vietą atvykusio greitosios medicinos pagalbos mediko A. R. parodymų matyti, kad jam svetainėje aptikus P. Č., jo rūbai nebuvo pakelti. Nukentėjusysis buvo su megztiniu ir striuke, striukė buvo užsegta (t. 3, b. l. 130-131). Tuo tarpu iš byloje (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto kvietimo garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad greitosios pagalbos darbuotojui besikalbant su O. B., būtent apeliantė pokalbio fone nurodė „<...> sudaužė ir pasipjovė su peiliu <...>“ (t. 1, b. l. 95-99, 100-104). Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. B. P. Č. sužalojimo metu visgi buvo įvykio vietoje, matė kokiu įrankiu ir kokio pobūdžio sužalojimas jam buvo padarytas, ir tuo pačiu paneigia tiek apeliantės, tiek ir jos motinos O. B. nenuoseklius parodymus apie A. B. buvimą įvykio metu balkone, taip pat apeliantės keliamą versiją, kad jai būnant balkone mirtiną sužalojimą jos sugyventiniui galėjo padaryti neva trumpam į tualetą išėjęs R. B. (apie kitus įvykio vakarą po 20 val. P. Č. atžvilgiu R. B. galimai atliktus smurtinius veiksmus, nuteistoji apklausų metu nenurodė, tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nors liudytoja O. B. apklausų metu tvirtino, jog peilis vis tik buvo svetainėje šalia mirusiojo kojų, tačiau šie jos parodymai neatitinka A. B., liudytojo R. B. pirmiau išdėstytų parodymų. Be to, liudytoja O. B. teigia, jog šalia P. Č. rastą peilį neva pokalbio su greitosios pagalbos darbuotoju metu ji nunešusi nuplovė virtuvėje ir padėjo tarp kitų peilių. Kita vertus, iš byloje pateikto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašo matyti, kad tarp O. B. ir greitosios pagalbos stoties darbuotojo pokalbis vyko nepertraukiamai, pokalbio metu O. B. buvo svetainėje šalia sužaloto P. Č. ir šiam kraujavimą bandančios sustabdyti A. B., davė jai nurodymus. Garso įraše nesigirdi tokių pašalinių garsų, kaip vandens iš krano bėgimas, daiktų barškėjimas.

5.7.                      Vertinant išdėstytas aplinkybes, neabejotina ir tai, kad nustatytą mirtiną sužalojimą P. Č. padarė būtent apeliantė. Nors byloje apklaustas mirusiojo kūno tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas G. A. C. ir nurodė, kad pats P. Č. taip pat galėjo sau pasidaryti nustatytą mirtiną sužalojimą, tačiau išdėstytos aplinkybės paneigia savižudybės versiją. Be to, sprendžiant iš byloje liudytoju apklausto greitosios medicinos pagalbos mediko A. R. parodymų, jo manymu, nagrinėjamu atveju aptiktas dūris nėra paties pasidarytas. Reikia gerai žinoti anatomiją bei tai, kad taip pačiam sau įdūrus, greitai nukraujuos. Medikas nurodė, kad taip pačiam sau įsidurti yra sudėtinga. Savižudžiai paprastai duriasi sau į žastus, pjaustosi kojas ties kirkšniu, kiti persipjauna kaklą (t. 3, b. l. 130-131). Tai, kad ne pats P. Č. susižalojo, o būtent A. B. jam padarė mirtiną sužalojimą peiliu, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste leidžia teigti ir tai, jog įvykio vietoje P. Č. buvo rastas apsirengęs striuke bei su per petį perjuosta rankine. Visiškai nelogiška, kad žmogus, ketinantis pasitraukti iš gyvenimo (nusidurti peiliu), prieš tai darydamas, apsirengtų striuke, o tuo labiau persijuostų rankinę. Be to, pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojos O. B. parodymų, prieš atvykstant į įvykio vietą medikams, po to ir policijos pareigūnams, butas buvo tvarkomas, naikinami nusikaltimo įkalčiai (šluojamos indų šukės, surenkami blynai, nuplautas ir tarp kitų tapačių daiktų padėtas nusikaltimo įrankis – peilis) kas taip pat visiškai nelogiška, jeigu tikėti P. Č. savižudybės versija. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės, kaip ir O. B. vos atsiliepus greitosios medicinos pagalbos darbuotojui išsakyta frazė „Ot gerai <...> tau, ot gerai<...>“ (O. B. teisme patvirtino, kad šia fraze kreipėsi į dukrą), jas vertinant kartu su pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat tik patvirtina, kad ne kas kitas, o būtent apeliantė savo sugyventiniui konflikto metu virtuvėje peiliu padarė sužalojimą, kuris nulėmė P. Č. mirtį.

5.8.                      Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad apygardos teismas netyrė aplinkybės, ar ji, būdama fiziškai silpna moteris, galėjo virtuvės peiliu suduoti P. Č. didelės fizinės jėgos reikalaujantį mirtiną smūgį. Byloje nustatyta, kad P. Č. krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu buvo padarytas peiliu per rūbus (marškinėlius, megztinį bei medžiaginę striukę). Tokiu būdu, natūralu, kad nustatyto sužalojimo padarymui reikėjo šiek tiek didesnės jėgos, nei tokį pat sužalojimą padarant peiliu į nuogą kūną ar tik per vilkimus marškinėlius. Kita vertus, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad nustatyto sužalojimo padarymui buvo reikalinga didelė fizinė jėga ir tokio sužalojimo negalėjo padaryti moteris, šiuo atveju A. B.. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teismo medicinos ekspertas, įvertinęs tame tarpe ir tai, kad padarant sužalojimą mirusysis buvo apsirengęs paminėtais rūbais, konstatavo, jog nustatytas mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas įvairaus stiprumo jėga, taip pat P. Č. esant įvairiose padėtyse.

5.9.                      Nėra pagrindo sutikti ir su A. B. skundo argumentais, kad jos atlikti veiksmai, siekiant sužalotam P. Č. padėti, žaizdos užspaudimas, kad šis nenukraujuotų, nėra būdingi nusikaltimą padariusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantė turėjo tikslą savo sugyventinį nužudyti. A. B., durdama P. Č. vieną kartą peiliu į gyvybei bei sveikatai svarbią kūno vietą – krūtinės kairę pusę ties raktikauliu, puikiai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali padaryti ne tik sunkius, bet ir mirtinus kūno sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tokiu būdu, A. B. po suduoto smūgio peiliu realiai pamačius savo atliktų veiksmų pasekmes, kad P. Č. kambaryje sukniubo, nereaguoja į aplinką, stipriai kraujuoja, nukraujavęs gali mirti, natūraliai sekė jos aktyvūs veiksmai, bandant išsaugoti sugyventinio gyvybę bei išvengti sunkesnių padarinių.

5.10.                      Nustatytos aplinkybės, kaip minėta, paneigia A. B. versiją, kad ji įvykio metu buvo balkone, kur su broliu rūkė, o taip pat tai, kad jai būnant balkone mirtiną sužalojimą jos sugyventiniui neva galėjo padaryti trumpam į tualetą išėjęs R. B.. Paneigiant pastarąją nuteistosios versiją, be kita ko, pažymėtina ir tai, jog šioje dalyje jos parodymai buvo nenuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiama po įvykio kitą dieną, A. B. apie tai, kad jai išėjus su broliu parūkyti, šis buvo kelioms minutėms grįžęs į butą, nuėjo į tualetą, neužsiminė. Šios apklausos metu iš viso nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų įtarti apie R. B. prieš P. Č. atliktus kokius nors veiksmus. Priešingai ji nurodė, kad jokio konflikto įvykio dieną tarp P. Č. ir R. B. nebuvo. Versiją, kad brolis trumpam išėjęs į tualetą iš balkono galėjo sužaloti jos sugyventinį, apeliantė iškėlė tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, jos parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu R. B. apklausiamas nuosekliai parodė, kad įvykio metu jis su seserimi nebuvo išėję rūkyti į balkoną. Iš šio liudytojo parodymų seka, kad jis į tualetą nebuvo išėjęs ir tą kartą, kai su seserimi rūkė, atvykus medikams apžiūrėti O. B.. Taip pat R. B. nuosekliai patvirtino, kad nei dieną prieš, nei įvykio dieną tarp jo ir P. Č. nebuvo jokių konfliktų. O. B. nurodydama įvykio vakaro aplinkybes taip pat neužsimena apie tai, kad būtų mačiusi arba girdėjusi prieš pat įvykį R. B. konfliktuojant su P. Č., susistumdant ar pan., taip pat jį einant į tualetą. Tuo tarpu tiek A. B., tiek O. B. parodymai apie neva tarp P. Č. ir R. B. įvykusį konfliktą dėl apmokėjimo už telefoną dar prieš išeinant į miestą nebuvo nuoseklūs. Nei viena iš jų pirmų apklausų metu apie tokį konfliktą nenurodė, priešingai, kaip minėta, A. B. nurodė, kad tarp P. Č. ir R. B. įvykio dieną konfliktų nebuvo. Apeliantė apie tai užsiminė tik vėlesnių apklausų metu, tuo tarpu O. B. akivaizdžiai derindama savo parodymus prie dukros parodymų, siekdama jai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės apie šią aplinkybę bei kitas A. B. teisiniai padėčiai naudingas aplinkybes parodė tik apklausiama teisme.

5.11.                      Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista už savo sugyventinio P. Č. nužudymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje surinktus ir teisme išturtus įrodymus, kitus duomenis, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.12.                      Tuo pačiu, išdėstytų aplinkybių kontekste, dar kartą pažymėtina tai, kad liudytojo R. B. parodymai buvo nuoseklūs ir atitinkantys kitus bylos įrodymus bei duomenis, tuo tarpu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pačios apeliantės parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, neatitiko kitų bylos įrodymų. Pastaroji prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pateikdama įvairias įvykio versijas. Vien tai, kad kitoje byloje R. B. buvo pateikti kaltinamai dėl nužudymo, nemenkina jo parodymų nagrinėjamoje byloje ir nesuteikia pagrindo jais abejoti, juos pripažinti nepatikimais.

5.13.                      Apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, nukentėjusiųjų civilinių ieškinių išsprendimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas civilinių ieškinių teisingam išsprendimui (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos) reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nukentėjusiosioms J. S., R. M. priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, atsižvelgus į sukeltus padarinius, A. B. kaltę, nukentėjusiųjų bei apeliantės interesų pusiausvyrą, nuteistosios turtinę padėtį bei galimybę gauti didesnio dydžio pajamas, taip pat tai, kad pastaroji turi pareigą išlaikyti savo mažametį, neįgalų sūnų, ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

5.14.                      Skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už padarytą kvalifikuotą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei paskirta bausmė taip pat yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, įvertino, kad baigta veika prieš ilgametį gyvenimo draugą bei mažamečio sūnaus tėvą buvo padaryta spontaniškai, suduodant vieną smūgį peiliu, veikiant netiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės. Apygardos teismas nustatė vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be kita ko, skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys (praeityje nors ir neteista, tačiau 2016 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimu jai ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pastūmė savo brolį R. B., o šiam nukritus ant žemės, ne mažiau 10 kartų spyrė į galvos sritį, taip sukeldama šiam fizinį skausmą), bylos duomenys patvirtina, kad yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, nors psichikos sveikatos įstaigoje, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta ir nesigydė, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, nebuvo registruota ir Darbo biržoje, augino lengvą neįgalumą turintį sūnų, sūnaus ugdymo įstaigos charakterizuojama teigiamai), taip pat tai, kad nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmę, be tėvų globos lieka jos mažametis neįgalumą turintis sūnus. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei už padarytą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti A. B. paskirtą bausmę, nesant jokių apygardos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai  Justas Namavičius

                                                                                                   Daiva Pranytė–Zalieckienė

                                                                                                   Linas Žukauskas