Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-349-674-2012].doc
Bylos nr.: 2-349-674/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Raseiniø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2-349-674/2012

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00262-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

77.4.2., 77.4.3., 78.2.1., 116.1.

                                       

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

Raseiniai, 2012 m. balandžio 2 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei

dalyvaujant ieškovei I. V.,

jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,

atsakovui V. P.,

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei I. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius  

n    u   s   t   a   t    ė  :

 

Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo V. P. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) dukters išlaikymui nuo 2011-11-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti jai.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su atsakovu gyvena atskirai, duktė gyvena kartu su ja. Ji dukrą prižiūri ir išlaiko, todėl prašo nustatyti dukters nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Ji šiuo metu nedirba, nes augina dukterį, gauna 52,62 Lt socialinės pašalpos, 97,50 Lt išmokos vaikui ir 620,75 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį sumokant po 400,00 Lt nuo 2011-11-01 iki jos pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti jai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimus ir prašo priteisti po 150,00 lt. išlaikymo kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui nuo 2012-04-02 iki vaiko pilnametystės. Su priešieškiniu sutinka, sutinka, kad atsakovas tokia tvarka bendrautų su vaiku.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir sutinka mokėti po 150,00 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės. Esant galimybei, galėtų skirti daugiau išlaikymo. Atsakovas paaiškino, kad dukra G. P. gimė jam su ieškove gyvenant kartu. Po vaiko gimimo dar keturis mėnesius gyveno ir dukrą augino kartu,  vėliau ieškovė kartu su vaiku išvažiavo pas savo motiną ir negrįžo.

Jis dirba (duomenys neskelbtini) gaunamas atlyginimas sudaro 1550 Lt. Dėl turimų turtinių įsipareigojimų jo materialinė padėtis yra sunki. Kas mėnesį „N. B.“ ir AB „S.“ už kreditus, privalo mokėti apie 350 Lt įmokas. Už buto nuomą per mėnesį sumoka 370 Lt, dar moka didelius komunalinius mokesčius. Jis išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką M. P., gim. 2007-01-29, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas. Mano, kad dukros poreikiams patenkinti užtektų jo skiriamų 150 lt., nes vaiko poreikiai nėra dideli. Kai pasibaigs mokesčiai už šildymą , ir išmokės bankui kreditus , galės dukrai skirti daugiau laiko ir  lėšų. Tai pat prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą prieįšieškinysje.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja, kad vaiko G. P. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. V. jos gyvenamojoje vietoje, atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo su vaiku tvarkoje jokių vaiko interesus pažeidžiančių aplinkybių nenustatė.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis tenkintinas. Iš gimimo liudijimo (b.l. 4) matyti, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo duktė; iš pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovei paskirta 52,62 Lt socialinė pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui; iš pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad ieškovei išmokama 620,75 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa; iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimo matyti, kad atsakovas įsipareigojo teikti sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 250,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; iš pažymos matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) jam išmokama kas mėnesį 1349,00 – 1659,98 Lt darbo užmokesčio ir kitų pajamų; iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi; iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pažymos matyti, kad tarp atsakovo ir banko „N. B. F. P.“ Lietuvos skyriaus 2010-08-22 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovui buvo išduota kreditinė kortelė su 1000,00 Lt kredito limitu, 2012-03-07 dienai panaudota 870,60 Lt kredito limito dalis, mėnesinis grąžinamo kredito dydis – 10 % nuo panaudoto kredito limito dalies, už panaudotą kredito limitą skaičiuojama 18 % metinė palūkanų norma; iš pažymos matyti, kad atsakovas 2010-09-17 iš AB „S.“ yra paėmęs 4000,00 Lt asmeninę paskolą, paskolos likutis 2012-03-09 dienai yra 1150,87 Lt, taip pat atsakovas yra paėmęs 800,00 Lt kreditą, kurio likutis 2012-03-09 dienai yra 711,91 Lt; iš AB „S.“ tinklapio 2012-03-15 informacijos matyti, kad atsakovo vartojamosios paskolos likutis yra 1150,87 Lt, kredito sutarties pabaigos data - 2012-08-27, kredito palūkanų norma - 21 %, kitos kredito dalies grąžinimo data – 2012-03-27, kita grąžintina kredito dalis – 184,36 Lt, mokėtinų palūkanų suma – 19,43 Lt, kito mokėjimo suma – 203,79 Lt, iki šios dienos sukauptos palūkanos – 11,39 Lt; kredito limitas – 800,00 Lt, sąskaitos likutis – 711,91 Lt, galutinis likutis – 88,09 Lt; iš nuomos sutarties matyti, kad atsakovas 2011-07-01 yra išsinuomojęs 47,6 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2012-07-01, nuomos mokestis – 370,00 Lt per mėnesį plius mokestis už buto komunalines paslaugas; iš sąskaitų matyti, kad atsakovas už 2012 m. sausio mėnesio nuomojamo buto komunalines paslaugas sumokėjo 514,35 Lt: 432,30 Lt AB „K. e.“, 12,69 Lt UAB „K. v.“, 32,94 Lt UAB „K. k. ir b. ū.“, 36,42 Lt UAB „K. š.“; iš mokėjimo kvito matyti, kad atsakovas sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį; iš išvados matyti, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. V.; iš sprendimo (b.l. 7-8) matyti, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo; iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokatei už teisinės pagalbos teikimą sumokėta 480,00 Lt.

LR CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d. nustato, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. gyvena su motina I. V., kuri vaiku rūpinasi ir išlaiko. Atsižvelgiant į vaiko amžių, prieraišumą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, atsakovo sutikimą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šeimoje gyvenantys tėvai bendrauja su vaiku nuolat. Skyrium gyvenančio tėvo galimybės  matytis kasdien su vaiku yra ribotos. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimas su vaiku yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas motiną, o teisė matytis su vaiku įstatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu.  Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

LR CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo. Tam, kad  būtų užtikrintos tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime, tenkintinas atsakovo prašymas dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170  str. 1, 4 dalys). Teismas mano, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

  Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

  Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr.54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje, 8 p. nurodė, kad teismas, spręsdamas  klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Nustatant  tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus, į šių vaikų kito iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dukra gyvena kartu su motina, kuri gauna pašalpas, dėl objektyvių priežasčių negali dirbti, nes prižiūri kūdikį. Atsakovas dirba, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Teismas mano, kad atsakovo ir ieškovės finansinė padėtis yra panaši, nes iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio sumos atėmus išlaikymo sumą, teikiamą kitam jo nepilnamečiui vaikui – sūnui M. P., buto nuomos mokestį, finansinių įsipareigojimų bankams sumas, jam lieka suma beveik lygi ieškovės gaunamų pašalpų sumai. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Teismas mano, kad minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt kas mėnesį (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2012-04-02 iki vaiko pilnametystės. Tai nėra didelė suma, atsakovas yra darbingas, turi realią galimybę šią sumą mokėti.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis už ieškinį (CPK 80, 88, 96, 99 str.).

Kadangi ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo valstybei,(CPK 93 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

 

n   u   s   p   r   e   n   d   ė :

             

Ieškinį patenkinti . Nustatyti nepilnamečio vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2012-04-02 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko motinai I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priešieškinį patenkinti. Nustatyti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra G. P.,  gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Atsakovui, iki dukrai sueis treji metai, leisti bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. arba kitu su ieškove suderintu laiku. Dukrai sukakus trejiems metams, leisti bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. arba kitu su ieškove suderintu laiku, arba dukrą pasiimti iš jos gyvenamosios vietos į jo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį bei vasarą dviems savaitėms, o lankant mokyklą - dviems savaitėms mokyklos atostogų metu, įspėjus apie tikslią dieną ir valandą ieškovę ne vėliau, kaip prieš dvi savaites, pasiimant sutartą dieną nuo 9 val. iki 16 val., ir grąžinant vaiką paskutinę termino dieną į vaiko gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 16 val., taip pat per mokyklos rudens, žiemos arba pavasario atostogas pasirinktinai, įspėjus apie tikslią dieną ir valandą ieškovę ne vėliau, kaip prieš dvi savaites, pirmą atostogų dieną nuo 9 val. iki 16 val., ir grąžinant vaiką priešpaskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 16 val.; minėtu jo bendravimo su vaiku laiku nevaržomai leisti keliauti su vaiku į kitas užsienio valstybes; leisti bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis. Dėl kokių nors objektyvių priežasčių jam arba ieškovei negalint vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, vienas kitą apie tai privalo informuoti ne vėliau, kaip prieš dvi savaites iki nustatytos bendravimo tvarkos pradžios, išskyrus neįveikiamas aplinkybes („force majeure“).

Priteisti iš atsakovo V. P. 168,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. P. 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) valstybės patirtų  išlaidų už I. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank", banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Aurelija Petkevičienė


Paminėta tekste:
  • CK3 3.169 str. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK
  • CK3 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
  • CK3 3.175 str. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
  • CK3 3.155 str. Tėvų valdžios turinys
  • CK3 3.180 str. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
  • CK3 3.194 str. Išlaikymo priteisimas
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas