Civilinė byla Nr. e2-1813-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27157-2020-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5;

      1.3.5.9; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui K. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui D. P., advokatui Aurimui Keidūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 K. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 617,98 Eur darbo užmokestį, 47,50 Eur už darbo drabužius, 120 Eur kelionės išlaidas, netesybas, įpareigoti atsakovę patikslinti duomenis VSDFV panaikinant nedraudiminį laikotarpį bei priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad pas atsakovę pradėjo dirbti nuo 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. gegužės 26 d. išvyko į komandiruotę į Vokietiją 3 mėnesiams, kartu su juo į komandiruotę išvyko S. L. (S. L.), D. M. ir T. D. (T. D.). Nurodė, kad atidirbus visą mėnesį, jis, S. L. (S. L.), D. M., išskyrus T. D. (T. D.), negavo darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl 2020 m. birželio 21 d. darbdavei į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) parašė įspėjamąjį raštą, kuriame nurodė, kad be atlyginimo atsisako dirbti ir grįžta į Lietuvą, tačiau darbdavė pinigų nesumokėjo, todėl nusipirkę bilietus iš uždarosios akcinės bendrovės „Viską veža“ 2020 m. birželio 24 d. grįžo į Lietuvą, bilietas grįžimui į Lietuvą jam kainavo 120 Eur. Pažymėjo, kad grįžę į Lietuvą nuvyko į įmonės ofisą, kur su įmonės vadovu D. P. buvo sutarta, kad darbuotojai parašys prašymus dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį, o atsakovė pilnai su jais atsiskaitys, darbuotojai įvykdė savo susitarimą ir parašė prašymus būti atleistiems iš darbo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. darbdavė bankiniu pavedimu pervedė į jo banko sąskaitą 1 910 Eur, tačiau liko nesumokėjusi visų jam priklausančių sumų, jis bandė dar kartą susitarti su darbdave, buvo nuvykęs į ofisą, rašė elektroninį laišką ir skambino, atsakovė kategoriškai atsisakė sumokėti, tik pasiūlydama pasirašyti atlyginimo gavimo žiniaraštį sumai 368,12 Eur, tačiau tokio žiniaraščio pasirašyti jis nesutiko, taip pat pasielgė ir S. L. (S. L.), atsisakydamas negaunant pinigų patvirtinti savo parašu pinigų gavimą. Teigė, kad komandiruotėje Vokietijoje buvo nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 23 d., t. y. 29 dienas, atsakovės paskaičiuoti dienpinigiai sudaro 1 798 Eur, atsakovės paskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis už gegužės mėnesį sudaro 252,50 Eur, atsakovės paskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis už birželio mėnesį sudaro 793,57 Eur, su atsakovės atliktais darbo užmokesčio skaičiavimais už 2020 m. birželio mėnesį jis nesutinka, atsakovė vienasmeniškai nusprendė nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d. registruoti jam nedraudiminį laikotarpį, pranešimą VSDFV pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., tokie atsakovės veiksmai pažeidžia DK ir Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi darbuotojui nepasirodžius darbe, tiesioginis jo vadovas turėtų rašyti tarnybinį pranešimą įmonės vadovui dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, o atvykęs į darbą darbuotojas turėtų parašyti pasiaiškinimą, jei darbuotojas taip ir neatvyksta į darbą, darbdavys turėtų darbuotojui paštu siųsti reikalavimo aktą, jame nurodant per tam tikrą laiką paaiškinti ir pateikti dokumentus, pateisinančius neatvykimą į darbą, kadangi jis iki 2020 m. birželio 23 d. buvo Vokietijoje ir dirbo, išvažiavo iš Vokietijos tik 2020 m. birželio 23 d. apie 17:45 val., tai kyla klausimas, kaip darbdavė galėjo registruoti nedraudiminį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d. ir tik jam, nes D. M., kuris visą laiką buvo kartu, patikrinęs registrinius duomenis iš VSDFV sužinojo, kad jam nedraudiminis laikotarpis neregistruotas. Paaiškino, kad darbdavės pareiga buvo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kadangi Vokietijoje nėra keliami reikalavimai darbo drabužiams, tai darbuotojai vykdami į komandiruotę specialios aprangos ir negavo, tačiau su darbdave buvo sutarta dėl avalynės, kiekvienas iš darbuotojų turėjo savo avalynę ir darbdavei jos pirkti nereikėjo, atliekant darbo pareigas Vokietijoje ir prasidėjus lietingiems orams buvo paprašyta darbų vadovo striukių nuo lietaus, kurias darbų vadovas A. J. (A. J.) leido nusipirkti patiems, todėl už dvi striukes, kurias pirko sau ir D. M., jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ir mano, kad sąžininga būtų grąžinti pinigus už pirktus darbo drabužius, nes jo asmeninė darbui skirta avalynė nusidėvėjo ir jis patyrė nuostolį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas sukonkretino, kad prašomas priteisti sumas yra nurodęs atskaičius mokesčius.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad darbą pas atsakovę jis susirado per S. L. (S. L.), S. L. (S. L.) pažinojo T. D. (T. D.), buvo susitikę visi įmonės biure, aptarė darbo užmokestį, reikalingus atlikti darbus, tada maždaug po savaitės 2020 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Lukoil“ T. D. (T. D.) transporto priemonėje buvo pildomi jų visų, vykusių dirbti į Vokietiją, įdarbinimo dokumentai, ten jis pasirašė darbo sutartį, taip pat tuo metu jis ant A4 formato lapo užrašė savo banko sąskaitos numerį, kur jam turėjo būti daromi pavedimai, ir padavė A. J. (A. J.), atvykti į tą degalinę dokumentų pasirašymui nurodė A. J. (A. J.); sekančią dieną 2020 m. gegužės 26 d. apie 12.30 val. susitiko visi degalinėje už (duomenys neskelbtini), tai buvo jų išvykimo į Vokietiją diena, jie vyko į Klaipėdą į keltą, A. J. (A. J.) atvežė daiktus ir su T. D. (T. D.) jie ten abu kažkokį atsiskaitymą darė, jis matė kaip A. J. (A. J.) T. D. (T. D.) perdavė pinigus kol jie krovė daiktus, jiems buvo pažadėta, kad kol jie nuvyks į Vokietiją gaus pavedimą, nuvykęs pasitikrino sąskaitą, tačiau pavedimo nebuvo, tuomet pirmadienį ar antradienį skambino A. J. (A. J.), klausė dėl pavedimo, buvo pažadėta, kad pavedimas bus padarytas; išvykdamas į Vokietiją su savimi pasiėmė apie 120–130 Eur grynaisiais, kuriuos išleido maistui parduotuvėse Vokietijoje, iki 2020 m. birželio 21 d. jau visus savo turėtus pinigus buvo išleidęs, 2020 m. birželio 21 d. rašė darbdavei, kad išvyks, jei negaus pavedimo, kadangi pavedimo negavo, be darbdavės leidimo išvyko į Lietuvą, pinigus bilietui į Lietuvą įsigyti jam paskolino S. L. (S. L.), iš Vokietijos išvyko 2020 m. birželio 23 d., į Lietuvą parvyko 2020 m. birželio 24 d. 9.30 val. ryte, buvo ne darbo diena, todėl kitą dieną 2020 m. birželio 25 d. jis, jo brolis D. M. ir S. L. (S. L.) nuvyko į atsakovės biurą, su darbdave nesusikalbėjo, dar įmonė siūlė jiems dirbti objekte Kaune, sakė, kad darbai atsiras po savaitės, 2020 m. birželio 26 d. į savo sąskaitą gavo 1 910 Eur iš darbdavės, naujam objektui Kaune neatsiradus, po savaitės parašė prašymą atleisti iš darbo, prašymą jis parašė ranka įmonės biure; Vokietijoje pirko 2 striukes sau ir broliui D. M., jas pirko iš savo turėtų pinigų, vienos striukės kaina buvo 49 Eur, A. J. (A. J.) buvo pažadėjęs, kad jei jie pirks rūbus darbui, įmonė už juos jiems atlygins, pirktų striukių įmonei nepaliko, jas turi pats, rūbai tvarkingi.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyrašo t. I, l. 87–89).

Atsakovė paaiškino, kad ieškovas dirbo įmonėje nuo 2020 m. gegužės 25 d., darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2020 m. gegužės 8 d., darbo santykiai, kurie buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos pagrindu, tęsėsi iki 2020 m. birželio 25 d., kuomet ieškovas nutraukė darbo santykius, įmonė atsižvelgė į darbuotojo prašymus, taip pat laiku, visada ir oficialiai mokėjo atlyginimą, todėl tai vienareikšmiškai galėtų reikšti, kad darbo sąlygos ieškovui buvo tinkamos ir atitiko ieškovo valią, įmonė visuomet elgėsi sąžiningai ir pagarbiai ieškovo atžvilgiu, pasitikėjo juo, todėl dėl pateiktų ieškovo kaltinimų įmonė yra nemaloniai nustebinta. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. ieškovas kartu su D. M., S. L. (S. L.) ir T. D. (T. D.) vakare išvyko į komandiruotę Vokietijoje, kuri turėjo trukti nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., ieškovas į komandiruotę išvyko keltu iš Klaipėdos į Kylį, 2020 m. gegužės 26 d. prieš jiems išvykstant iš Vilniaus, darbų vadovas A. J. (A. J.) susitiko su į komandiruotę vykstančiais darbuotojais degalinėje „Viada“ (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei perdavė 1 000 Eur grynais pinigais kaip avansą už darbą, pinigus perdavė T. D. (T. D.), kuris gautas pinigines lėšas kiekvienam iš vykusių į komandiruotę darbuotojų, kartu ir ieškovui, perdavė išmokėdamas po 250 Eur dydžio avansą, kadangi piniginės lėšos ieškovui buvo perduotos grynais ir ne įmonės ofise, nebuvo pasirašytas pinigų išmokėjimą patvirtinantis dokumentas, tačiau su išvykstančiais į komandiruotę darbuotojais buvo sutarta, kad dokumentas, patvirtinantis darbo užmokesčio išmokėjimą, bus pasirašytas grįžus iš komandiruotės, taip pat 2020 m. birželio 22 d. ieškovui, D. M. bei S. L. (S. L.) būnant komandiruotėje, darbų užsakovas įmonės prašymu išmokėjo po 333,33 Eur sumą, ieškovui iš viso iki 2020 m. birželio 22 d. įmonė sumokėjo 583,33 Eur, t. y. pilnai sumokėjo darbo užmokestį už 2020 m. gegužės mėnesį – 152,77 Eur, bei dalį darbo užmokesčio už 2020 m. birželio mėnesį – 430,56 Eur. Paaiškino, kad nors įmonė mokėjimus pagal darbo sutartį turėjo atlikti iki mėnesio 15 d., tačiau stengiantis patenkinti darbuotojų poreikius ir ieškant kompromiso, surado galimybę sumokėti darbuotojams darbo užmokestį anksčiau, tuo tarpu ieškovas, nepaisydamas įmonės pastangų, 2020 m. birželio 22 d. savavališkai pasišalino iš darbo vietos ir 2020 m. birželio 23 d. grįžo į Lietuvą bei pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl šalys sutarė, kad įmonės buveinėje susitiks 2020 m. birželio 26 d. ir įvykdys galutinį atsiskaitymą bei pasirašys trūkstamus dokumentus, sutartu laiku į įmonės buveinę atvyko ieškovas, D. M. bei S. L. (S. L.), pokalbio metu ieškovui bei kitiems pokalbio dalyviams buvo pateikti dokumentai patvirtinantys darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių priskaitymus, darbuotojai įmonės taip pat buvo paprašyti patvirtinti parašu apie tai, kad tiek ieškovui, tiek kitiems pokalbyje dalyvavusiems asmenims 2020 m. gegužės 26 d. buvo išmokėta po 250 Eur darbo užmokesčio ir 2020 m. birželio 22 d. buvo išmokėta po 333,33 Eur darbo užmokesčio, tačiau ieškovas ir S. L. (S. L.) atsisakė pripažinti jiems išmokėtas sumas bei patvirtinti šių sumų išmokėjimo faktą pasirašydami ant darbo užmokesčio žiniaraščių, jie pasiėmė jiems parengus dokumentus ir išvyko iš įmonės buveinės. Nurodė, kad ieškovui 2020 m. birželio 26 d. buvo pervesta 1 910 Eur, t. y. pilnai atsiskaityta su ieškovu, kadangi ieškovui už 2020 m. gegužės mėnesį buvo priskaičiuotas 252,50 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius 152,77 Eur) ir 434 Eur dienpinigiai, už 2020 m. birželio mėnesį priskaičiuotas 721,43 Eur darbo užmokestis ir 72,14 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius 480,12 Eur) ir 1 364 Eur dienpinigiai, viso priskaičiuotas ir išmokėtas 632,89 Eur darbo užmokestis bei 1 798 Eur dienpinigiai. Paaiškino, kad ieškovas 2020 m. birželio 22 d. be darbdavės leidimo pasišalino iš darbo vietos, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d. neatliko pareigų pagal darbo sutartį, nebuvo darbdavės žinioje, o kartu tai reiškia, kad ieškovo statusas minimu laikotarpiu neatitiko nei DK 107 straipsnio 1 dalyje, nei DK 111 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąvokų, todėl minėtos aplinkybės eliminuoja ieškovo teisę reikalauti jam kompensuoti tariamų grįžimo iš komandiruotės išlaidų. Pastebėjo ir tai, kad ieškovas nurodė, jos jis iš komandiruotės grįžo 2020 m. birželio 23 d., tačiau prie savo pareiškimo pateikė jo vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AS 20154, paslauga – Keleivių pervežimas, suma – 120 Eur bei PPK AS Nr. 20058, suma – 120 Eur, nors minėtuose dokumentuose nėra duomenų patvirtinančių kada įvyko kelionė, koks buvo kelionės maršrutas, kokie keleiviai buvo pervežami, iš esmės minėti dokumentai nepatvirtina ieškovo patirtų grįžimo iš komandiruotės išlaidų. Teigė, kad įmonė nenustatė specifinės aprangos reikalavimo atliekant darbo funkcijas, o tai kartu reiškia, kad ieškovas dėl darbo funkcijų atlikimo nepatyrė papildomų išlaidų, be to, šalys nesudarė susitarimo, kuriuo įmonė įsipareigojo ieškovui atlyginti jo patirtas išlaidas dėl darbo drabužių įsigijimo, be to, ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė darbo drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančių įrodymų. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad pasamdė 4 darbuotojus darbui Vokietijoje, išvykę į Vokietiją darbuotojai ėmė rašinėti prašydami pinigų, nors jie prieš kelionę gavo pinigus grynaisiais ir Vokietijoje dirbdami gavo grynųjų iš užsakovo, grįžę iš Vokietijos darbuotojai buvo atvykę į biurą, kilo ginčas dėl bilietų į namus ir pirktų striukių apmokėjimo, kadangi darbuotojai montavimo metu objekte buvo sulaužę langą, įmonė jų nurodytų išlaidų dengti nesutiko, tuomet ieškovas ir S. L. (S. L.) nepasirašė tabelių ir išvyko, į skambučius nebeatsakė, o ieškovo brolis viską pasirašė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad yra ieškovo brolis, dirbo kartu su ieškovu pas atsakovę, dirbo Vokietijoje, atsakovė su juo yra beveik atsiskaičiusi, nes pagal jo išdirbtas valandas pagal žodinį susitarimą jam dar turėjo būti sumokėta apie 500 Eur; įmonė pinigus pervedė jiems grįžus į Lietuvą, grynais pinigais jiems nebuvo mokama nei Lietuvoje, nei Vokietijoje, prieš išvykdami su A. J. (A. J.) susitiko Depo parkinge, jiems buvo paduoti bilietai ir daiktai, kuriuos reikėjo nuvežti, jis su savimi į Vokietiją pasiėmė apie 500 Eur grynais, dar kažkiek turėjo kortelėje, iki tos dienos dar buvo susitikę su A. J. (A. J.) degalinėje; Vokietijoje maistui išleido apie 350 Eur, betonavimui specialių rūbų nereikėjo, pirštines turėjo savo, kartais parūpindavo įmonė, kai lijo jiems prireikė neperšlampamų striukių, jis sau tokią striukę nusipirko pats, ieškovas pinigų už ją jam nedavė, ta striukė yra pas jį patį (liudytoją), ieškovas jam Vokietijoje nesiskundė, kad neturi pinigų, išvažiuojant galimai ieškovui pinigus skolino S. L. (S. L.); už gegužės mėn. pinigų į kortelę negavo, laikas ėjo, ieškovas skambino A. J. (A. J.), šis pažadėjo pervesti pinigus, į jų raštą iš atsakovės nesulaukė jokios reakcijos, todėl nusprendė grįžti į Lietuvą, susirado vežėjus, užsisakė bilietus, kurie kainavo po 122 Eur, ir grįžo, jis už savo bilietą susimokėjo pats grynais, ieškovas irgi susimokėjo už bilietą grynais, galimai skolintais pinigais iš S. L. (S. L.), bilietus atsiuntė vežėjas po kurio laiko (apie 26 d.) ir tuomet tuos bilietus jie pristatė atsakovei; galimai neįsigilino į dokumentų turinį, jei pasirašė, kad grynais pinigais kažką iš atsakovės gavo, T. D. (T. D.) jiems pinigų neperdavė, ar T. D. (T. D.) gavo kokius nors pinigus iš A. J. (A. J.) jam nėra žinoma; objekte buvo pastebėta, kad trūkęs lango stiklas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. (A. J.) parodė, kad dirba pas atsakovę projektų vadovu; 2020 m. gegužės 11 ar 12 d. per T. D. (T. D.)  susipažino su būsimais įmonės darbuotojais, su kuriais apie 23 ar 24 d. degalinėje „Viada“ (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartis, 24 d. ieškovas jam atsiuntė savo banko sąskaitą, o 26 d. 12.30 val. su jais susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje „Viada“ prieš kelionę, buvo perduota T. D. (T. D.) 1 150 Eur kurui ir po 250 Eur kiekvienam darbuotojui (kupiūromis po 50 Eur), jis (liudytojas) matė, kaip T. D. (T. D.) jiems padalino po 250 Eur, tuo metu už pinigų gavimą iš darbuotojų parašų neėmė, tikėjosi, kad jie pasirašys vėliau, pasitikėjo jais, nes T. D. (T. D.)  yra jo tėvo draugas, prieš tai dar buvo su jais susitikęs prie Depo; darbuotojai 27 d. jau buvo Vokietijoje, ten darbuotojams užsakovas perdavė pinigus per du kartus po 100 Eur ir po 250 Eur, tai buvo daroma, nes priešingu atveju darbuotojai teigė išvyksiantys į Lietuvą; jis (liudytojas) nedavė jokio sutikimo darbuotojams įsigyti darbo rūbus, tačiau jei darbuotojai būtų atvežę įsigytus rūbus, įmonė jiems pinigus būtų grąžinusi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. D. (T. D.) parodė, kad 2020 m. vasarą porą mėnesių dirbo pas atsakovę – dirbo keturiese (kartu ir ieškovas) Vokietijoje, prieš išvykstant A. J. (A. J.) jam padavė 1 000 Eur avansą, skirtą visiems darbuotojams, jis automobilyje išdalino avansą darbuotojams – kiekvienam davė po 250 Eur, tarp jų ir ieškovui, būnant Vokietijoje brigadininkas jam sakė, jog dar darbuotojams išmokėjo po 300 Eur, išmokėjimo nematė, ieškovas meluoja, kad pinigų iš jo negavo, nes be avanso ieškovas nebūtų vykęs į Vokietiją.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gegužės 8 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 22, kurios pagrindu ieškovas nuo 2020 m. gegužės 25 d. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas pas atsakovę (el. b. apyrašo t. I, l. 16–18), atsakovės direktorius 2020 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl tarnybinės komandiruotės į Vokietiją“ komandiravo ieškovą ir kitus tris įmonės darbuotojus (T. D. (T. D.), D. M. ir S. L. (S. L.)) – (duomenys neskelbtini), dirbti Vokietijoje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., nurodydamas mokėtiną 62 Eur už dieną dienpinigių dydį bei nurodydamas apmokėti darbuotojų kelionės į komandiruotę ir iš komandiruotės išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 49), ieškovas ir kiti du atsakovės darbuotojai (D. M. ir S. L. (S. L.)), būdami komandiruotėje Vokietijoje 2020 m. birželio 21 d. įspėjamuoju raštu prašė atsakovės pervesti darbo užmokestį už gegužės mėnesį bei dienpinigius, priešingu atveju nurodė, jei pinigai iki 2020 m. birželio 23 d. vakaro nebus jiems pervesti, jie bus priversti grįžti į Lietuvą (el. b. apyrašo t. I, l. 19), ieškovas 2020 m. birželio 23 d. parašė prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo nuo 2020 m. birželio 25 d. jo prašymu (el. b. apyrašo t. I, l. 22), ieškovas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2020 m. birželio 25 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 56), atsakovė 2020 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu atliko mokėjimą ieškovui 1 910 Eur sumai (el. b. apyrašo t. I, l. 21), ieškovas 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbdavės neišmokėto darbo užmokesčio (el. b. apyrašo t. I, l. 43–45), Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti ieškovui iš atsakovės 335,75 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą už 2020 m. birželio mėn. ir 120 Eur (atskaičius mokesčius) piniginę kompensaciją už pirktą bilietą grįžimui į Lietuvą (el. b. apyrašo t. I, l. 71–73), darbuotojas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, kuris tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. 

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas nekilo, kad komandiruotėje Vokietijoje nuo įsidarbinimo įmonėje ieškovas dirbo 29 dienas. Atsakovės į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio 24 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei dienpinigius (el. b. apyrašo t. I, l. 66) patvirtina, kad darbdavė už 29 dienas komandiruotėje darbuotojui priskaičiavo 2 430,89 Eur (atskaičius mokesčius) bendrą atsiskaitymą (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai), kas atitinka šalių sudarytos darbo sutarties ir įsakymo dėl komandiruotės sąlygas, darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2020 m. birželio 25 d. jo paties prašymu. Darbdavė 2020 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu sumokėjo darbuotojui 1 910 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 65), dėl to ginčo byloje nėra. Darbdavė teigia, kad dar darbuotojui su kitais jos darbuotojais išvykstant į komandiruotę degalinėje sumokėjo 250 Eur grynais ir komandiruotės metu sumokėjo 333,33 Eur grynais, darbuotojas neigia gavęs šiuos pinigus. Svarbu pabrėžti tai, kad darbdavė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti atsakingai, rūpestingai, tinkamai, juridiniam asmeniui keliami aukštesni atsakingumo ir rūpestingumo standartai, todėl nesant darbuotojo parašo ant pinigų gavimo dokumento laikoma, kad pinigai darbuotojui nebuvo sumokėti. Šiuo atveju darbdavė pripažįsta, kad pinigus darbuotojui perdavė be pinigų išmokėjimą patvirtinančio dokumento pasirašymo, taigi, darbdavė veikė itin neatsakingai ir nerūpestingai savo pačios atžvilgiu. Darbdavė savo teiginių apie aukščiau nurodytų sumų darbuotojui sumokėjimą neįrodė, todėl turi prisiimti iš savo neatidaus, nerūpestingo veikimo kylančius padarinius. Atsakovės teiginys, kad prieš komandiruotę ji perdavė 1 000 Eur vienam iš keturių į komandiruotę vykstančių darbuotojų – T. D. (T. D.), o pastarasis turėjo padalinti šiuos pinigus visiems darbuotojams (kiekvienam po 250 Eur) neįrodo, kad pinigai jiems buvo padalinti ir kad ieškovas iš tikrųjų gavo 250 Eur. Nors ir pinigus iš darbdavės gavęs asmuo (T. D. (T. D.)) teigia juos išdalinęs, tačiau visi trys darbuotojai teigia šių pinigų negavę (el. b. apyrašo t. I, l. 50, liudytojo D. M. parodymai teismo posėdžio metu). Taipogi, nors įmonė teigia ir prideda įrodymą, kad darbų užsakovas darbuotojams esant komandiruotėje įmonei išmokėjo 1 000 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 101–102), tačiau tai neįrodo, kad dalis šios sumos – 333,33 Eur, kaip teigia atsakovė, buvo sumokėta ieškovui grynais. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė neįrodė, jog ji sumokėjo grynaisiais darbuotojui jos nurodytas 250 Eur ir 333,33 Eur sumas. Kadangi darbdavė turėjo iš viso darbuotojui sumokėti 2 430,89 Eur (atskaičius mokesčius), o pateikti įrodymai tik apie 1 910 Eur (atskaičius mokesčius) sumokėjimą, tai teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 520,89 Eur (atskaičius mokesčius) (2 430,89 Eur – 1 910 Eur) galutinį atsiskaitymą.

Taipogi darbuotojas prašė priteisti jam iš darbdavės netesybas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, dalis sumos (1 910 Eur) darbuotojui buvo išmokėta bankiniu pavedimu kitą dieną po jo atleidimo iš darbo dienos (el. b. apyrašo t. I, l. 65), likusi suma (520,89 Eur) nėra išmokėta iki šios dienos (dėl jos išmokėjimo tarp šalių buvo kilęs šis ginčas), taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje laiką, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 200 Eur (atskaičius mokesčius).

Vienu iš reikalavimų ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam iš atsakovės 120 Eur kelionės iš Vokietijos į Lietuvą išlaidas. Kaip jau nustatyta teismo aukščiau, atsakovės direktorius 2020 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl tarnybinės komandiruotės į Vokietiją“ komandiravo ieškovą ir kitus tris įmonės darbuotojus dirbti Vokietijoje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., nurodydamas mokėtiną 62 Eur už dieną dienpinigių dydį bei nurodydamas apmokėti darbuotojų kelionės į komandiruotę ir iš komandiruotės išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 49). Nagrinėjamu atveju nors darbuotojas komandiruotėje viso nustatyto laiko neišbuvo, o grįžo į Lietuvą anksčiau (dėl to ginčo byloje nėra) (be to, jo grįžimas anksčiau įvyko dėl pačios darbdavės kaltės – nemokamo atsiskaitymo), tačiau darbdavei aukščiau nurodytu įsakymu įsipareigojus atlyginti jo grįžimo išlaidas, teismas sprendžia, kad darbuotojo pateiktas įrodymas apie jo patirtas 120 Eur išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 23–24) yra pagrįstas, todėl yra pagrindas šį darbuotojo reikalavimą tenkinti – teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 120 Eur kelionės išlaidas. Kartu pastebėtina, kad nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas nurodė, jog kadangi darbuotojai montavimo metu objekte buvo sulaužę langą, įmonė jų nurodytų kelionės išlaidų apmokėti nesutiko, tačiau įmonė reikalavimo dėl žalos atlyginimo darbuotojui nereiškė (priešieškinio neteikė), todėl tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu, darbdavė žalos atlyginimo klausimą turi teisę kelti ateityje, jei mano, kad turi pakankamai žalą patvirtinančių įrodymų. 

Vienu iš reikalavimų ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam iš atsakovės 47,50 Eur už darbo drabužius – už dvi (sau ir broliui) pirktas striukes nuo lietaus darbui Vokietijoje. Nors teismo posėdžio metu ieškovas jau teigė, kad vienos striukės kaina buvo 49 Eur, tačiau į bylą pateikti 2020 m. birželio 5 d. du kvitai patvirtina, kad vienos striukės kaina buvo ne 49 Eur, o 23,75 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 25). Nors ieškovas teigė, kad jis pirko dvi striukes (sau ir broliui), tačiau, pastebėtina, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovo brolis D. M. parodė, kad betonavimui specialių rūbų nereikėjo, pirštines turėjo savo, kartais jas parūpindavo įmonė, kai lijo jiems prireikė neperšlampamų striukių, jis sau tokią striukę nusipirko pats, ieškovas pinigų už ją jam nedavė, ta striukė yra pas jį patį, taigi, ieškovo teiginys, kad jis pirko dvi striukes (sau ir broliui) yra nepagrįstas, nes, kaip matyti, D. M. tokią striukę sau nusipirko pats. Taipogi, tiek liudytojas D. M., tiek pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Vokietijoje jų pirktos striukės yra pas juos, jie jų darbdavei nėra atidavę. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės projektų vadovas A. J. (A. J.) parodė, kad jis nedavė jokio sutikimo darbuotojams įsigyti darbo rūbus, tačiau jei darbuotojai būtų atvežę įsigytus rūbus, įmonė jiems pinigus būtų grąžinusi. Be to, byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų nustačiusi specifinius aprangos darbuotojams reikalavimus darbui (ką patvirtino ir liudytojas D. M.) ar būtų įsipareigojusi apmokėti išlaidas už pirktas striukes jas paliekant darbuotojų nuosvybėje. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas nenustatė pagrindo 47,50 Eur už Vokietijoje pirktas dvi striukes priteisimui ieškovui iš atsakovės.

Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, darbuotojas 2020 m. birželio 25 d. buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu, kurį jis surašė 2020 m. birželio 23 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 52, 56), darbuotojas teigia Vokietijoje dirbęs iki 2020 m. birželio 23 d. vakaro ir tą pačią dieną po darbo išvyko į Lietuvą, tokios aplinkybės fiksuotos ir darbuotojų rašte darbdavei (el. b. apyrašo t. I, l. 50), birželio 24 d. yra ne darbo diena, darbdavė savo įrašo apie darbuotojo nedraudiminį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 28–29) neįrodė, todėl darbuotojo reikalavimas įpareigoti atsakovę patikslinti duomenis VSDFV panaikinant nedraudiminį laikotarpį yra pagrįstas ir tenkinamas. 

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 520,89 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas, 200 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos, 120 Eur kelionės išlaidos, atsakovė įpareigojama patikslinti informaciją Sodroje, panaikinant darbuotojo nedraudiminį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d., kita ieškinio dalis atmetama; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 520,89 Eur (atskaičius mokesčius) nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenintas 85 procentais. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikęs, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas. Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ją atstovavusiam advokatui sumokėtas atlygis už teiktas teisines paslaugas, ir tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškinio tenkinimo apimtį (85 procentai) atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš ieškovo 54 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 procentų).

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 19 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismas šioje byloje patyrė 8,57 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 85 procentai šios sumos (ieškinio patenkinimo procentas) yra 7,65 Eur suma, kuri, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus – 8 Eur, priteisiama į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis iš ieškovo nepriteisiama, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo K. M. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) 520,89 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų ir aštuoniasdešimt devynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) netesybas, 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) kelionės išlaidas.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) patikslinti informaciją Sodroje apie valstybinį socialinį draudimą, panaikinant pažymėtą ieškovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nedraudiminį laikotarpį nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 25 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)laikyti netekusiu galios.

Sprendimo dalį dėl K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) priteistos 520,89 Eur (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį ir 8 Eur (aštuonių eurų) teismo patirtas pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė