Administracinė byla Nr. eA-39-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00075-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Administracija skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Agentūra atliko pareiškėjo 2022 m. kovo 1 d. paskelbto viešojo pirkimo Nr. 588364 (toliau – ir Viešasis pirkimas), skirto supaprastinto atviro konkurso būdu įsigyti projekto
Nr. 04.5.1-TID-R-516-51-0011 „Pėsčiųjų ir dviračių tako nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo rangos darbus, dokumentų vertinimą ir konstatavo pažeidimą dėl to, kad Viešojo pirkimo sąlygų 3 priedo (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panprojektas“ parengto supaprastinto projekto (toliau – ir Techninis projektas)) dalyse „Elektrotechnika“ ir „Susisiekimas“ yra nuorodų į konkrečius standartus be žodžių „arba lygiavertis“. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl taikė pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 13 934,07 Eur.

2.2.                      Pagal VPĮ viešojo pirkimo techninė specifikacija gali būti parengta, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas, pasitelkiant iš anksto patvirtintus ir pripažįstamus standartus, apibūdinančius perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninius reikalavimus bei juose naudojamų komponentų ypatybes. Techniniame projekte minimi visuotinai pripažįstami standartai, taikytini statomame objekte (rekonstruojamame Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančiame pėsčiųjų ir dviračių take nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės) numatytiems kloti kabeliams, įžeminimo elementams, srovės automatiniams jungikliams ir asfalto dangos įrengimui, apibūdina tik perkamų darbų ir statyboje naudojamų komponentų kokybinius reikalavimus, tačiau nenustato jokių minėtų komponentų konkrečių modelių, gamintojų, tiekėjų ar reikalavimų pačiam rangovui. Techniniame projekte pateiktos nuorodos į konkrečius standartus tam, kad nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio.

2.3.                      Viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo tiekėjams pateikti kokius nors sertifikavimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo ketinami naudoti kabeliai, įžeminimo elementai, srovės automatiniai jungikliai ir asfaltas bei bitumas turi išduotus sertifikatus būtent pagal konkrečius Techniniame projekte tiesiogiai minimus standartus. Techniniame projekte pateikiant nuorodas į minėtus konkrečius standartus, buvo nustatyti tik konkretūs techniniai reikalavimai statyboje naudojamiems komponentams, sutampantys su minėtais visuotinai pripažįstamais techniniais standartais.

2.4.                      Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, turėjo teisę nustatyti perkamų darbų ir statyboje ketinamų naudoti komponentų technines savybes. Nors Techninis projektas pagal savo turinį yra supaprastintas projektas, tačiau statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymas yra privaloma supaprastinto projekto dalis. Techniniame projekte privalėjo būti duomenys apie technines savybes, kurias turi atitikti naudojami kabeliai, įžeminimo elementai, srovės automatiniai jungikliai ir asfaltas bei bitumas, o be šių techninių savybių aprašymo būtų neįmanoma užtikrinti, kad skirtingos objekto dalys būtų tarpusavyje suderinamos, atitiktų prisijungimo sąlygas ir užbaigtas objektas tinkamai funkcionuotų.

2.5.                      Akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) savo interneto svetainėje viešai skelbia įrengiamų elektros tinklų projektų techninius reikalavimus, taikomus tokių projektų rengėjams, kuriuose yra reikalavimai atitinkamos įtampos tinkluose naudotiniems kabeliams, įžeminimo elementams, srovės jungikliams. Kadangi šiuo atveju ginčo objekte įrengiami elektros apšvietimo tinklai veiks ne kaip izoliuota savarankiška sistema, o bus jungiami prie bendrų ESO administruojamų elektros skirstomųjų tinklų, rengiant Techninį projektą buvo būtina atsižvelgti į minėtus ESO taikomus reikalavimus projektuojamiems ir įrengiamiems elektros tinklams.

2.6.                      Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų apraše TRA BITUMAS 08/14, Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų apraše TRA BITUMAS 08/14 yra tiesiogiai nurodyta, kad jie privalomai taikomi valstybinės reikšmės kelių tiesimui, rekonstrukcijai, remontui (taisymui) ir priežiūrai, taip pat gali būti taikomi vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms.

2.7.                      Viešojo pirkimo dokumentai neribojo tiekėjų galimybės siūlyti prekes, paslaugas arba darbus, kurie atitiktų lygiaverčius standartus, lyginant su pirkimo dokumentuose tiesiogiai įvardytais standartais. Techniniame projekte pateiktomis keliomis nuorodomis į konkrečius visuotinai taikomus standartus buvo nustatyti tik techniniai reikalavimai elektrotechnikos daliai ir asfaltui bei bitumui, o ne iškelti reikalavimai konkrečiam tiekėjo ketinamų naudoti medžiagų ir komponentų sertifikavimui. Viešojo pirkimo dokumentai suteikė teisę tiekėjams rinktis ir naudoti lygiavertes medžiagas ir komponentus Techniniame projekte nurodytoms medžiagoms, atitinkamai turint tokį lygiavertiškumą pagrindžiančius įrodymus.

2.8.                      Vien aplinkybė, kad Techniniame projekte po kiekvienos nuorodos į konkretų standartą nebuvo įrašyta „arba lygiavertis“, nepaneigia fakto, jog tiekėjams buvo leidžiama remtis lygiaverčiais standartais ir taip įrodinėti savo pasirinktų medžiagų ir įrangos ne prastesnius parametrus ir kokybę. Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastaboje ir sutarties projekto 5.21 punkte buvo įtvirtinta bendra išlyga, tiesiogiai taikoma visiems Viešojo pirkimo dokumentams, suteikianti teisę patiems tiekėjams pasirinkti ne prastesnių, negu Techniniame projekte numatyti techniniai reikalavimai, savybių medžiagas ir įrangą. Esant tokiai bendro pobūdžio išlygai, nebuvo jokio poreikio ir prasmės Techniniame projekte ir kituose Viešojo pirkimo dokumentuose nuolat kartoti žodžius „arba lygiavertis“ po kiekvienos nuorodos į bet kurį iš anksto patvirtintą standartą ar kitą techninį reikalavimą įtvirtinantį dokumentą.

2.9.                      Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad Viešojo pirkimo dokumentai, kuriuose nenumatyta galimybė tiekėjams remtis lygiaverčiais Techniniame projekte nurodytiems medžiagų ir įrangos standartais, apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti Viešajame pirkime. Net jei Viešojo pirkimo dokumentuose būtų reikalauta, kad tiekėjai remtųsi konkrečiais Techniniame projekte nurodytais statyboje naudotinų medžiagų ir įrangos standartais, tiesiogiai nenurodant galimybės remtis lygiaverčiais standartais, tiekėjai bet kuriuo atveju būtų turėję galimybę remtis tokiais lygiaverčiais standartais, nes tokia jų teisė yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (VPĮ 37 str. 6 d., 39 str. 1 d.).

2.10.                      Aplinkybę, jog Viešajame pirkime nebuvo neproporcingai apribotos tiekėjų dalyvavimo galimybės, patvirtina faktas, kad dėl Viešojo pirkimo sąlygų nebuvo gauta nė viena potencialaus tiekėjo pretenzija, šios sąlygos nebuvo ginčijamos teisme. Be to, Viešajame pirkime gautų pasiūlymų skaičius yra ypatingai didelis – 9 pasiūlymai.

3.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų konkrečias technines savybes ir specifikacijas, tačiau ši perkančiųjų organizacijų teisė nėra absoliuti – perkančiosios organizacijos turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Šiuo atveju nė viename iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad standartai yra privalomai taikytini. Be to, pareiškėjas ignoravo Agentūros išankstinę pastabą dėl standartų lygiavertiškumo įtvirtinimo Viešojo pirkimo dokumentuose. Pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto ir sutarties projekto 5.21 punkto nuostatas, nes iš jų turinio neįmanoma nustatyti, kad tiekėjai galėjo siūlyti standartus, lygiaverčius nurodytiems Techninėje specifikacijoje.

3.2.                      VPĮ 37 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies normos taikytinos tik tuo atveju, jeigu kiekviena supaprastintame projekte pateikto konkretaus neprivalomo standarto nuoroda būtų pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, kitu atveju laikytina, kad standartas yra privalomas arba joks kitas standartas negali būti lygiavertis arba negali būti išduodama pažyma, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai yra lygiaverčiai nurodytajam standartui. Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų, todėl standartai turėjo būti nurodomi su žodžiais „arba lygiavertis“.

3.3.                      Pagal VPĮ, nurodant standartą, yra privaloma nurodyti ir žodžius „arba lygiavertis“, nenumatant jokių išimčių, t. y. nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ nepriklausomai nuo to, ar: 1) standartas yra visuotinai žinomas ir pripažįstamas; 2) pirkimo dokumentuose, apibūdinant reikalavimus numatomiems montuoti įrenginiams ir medžiagoms, norima duoti nuorodas į konkrečius standartus tik tam, kad pirkimo dokumentuose nereikėtų detaliai perrašinėti šiems komponentams taikytinų techninių reikalavimų turinio ir kt. Analogiškos pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), kuri savo viešoje konsultacijoje yra aiškiai nurodžiusi, kad teisinis reguliavimas „<...> nenumato jokių šio reikalavimo taikymo išimčių, taigi, nepriklausomai nuo klausime nurodomų argumentų ar aplinkybių, atsakymas vienas – žodžius „arba lygiavertis“ nurodyti privaloma“.

3.4.                      Didžioji dalis standartų, dėl kurių buvo nustatytas pažeidimas, yra priimti Lietuvos standartizacijos departamento, perimant Europos standartą. Susipažinus su pareiškėjo pateiktais ESO techniniais reikalavimais, matyti, kad juose nėra numatytas privalomas standartų taikymas. Be to, Viešojo pirkimo objektas nėra valstybinės reikšmės kelias, todėl TRA BITUMAS 08/14 aprašo, LST EN 12591 standarto reikalavimai nėra privalomi. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl Viešojo pirkimo atveju tiekėjai privalėjo siūlyti standartą LST EN 60228 atitinkančią įrangą / medžiagas, o ne, pavyzdžiui, lygiavertį standartą CEI EN 60228 atitinkančią įrangą / medžiagas, taip pat siūlyti standartą LST EN 12591 atitinkančias medžiagas, o ne, pavyzdžiui, lygiavertį standartą DIN EN 12591 atitinkančias medžiagas.

3.5.                      Vien aplinkybė, kad Techniniame projekte pateiktos nuorodos į neprivalomus standartus be žodžių „arba lygiavertis“, suponuoja faktą, kad medžiagos ir įrenginiai, naudojami atlikti konkrečius darbus, turi atitikti ne tik standartų techniniuose aprašymuose nurodytus reikalavimus, bet ir būti sertifikuoti pagal standartus, kad prireikus būtų galima objektyviai patikrinti šią atitiktį. Sutarties projekte numatyta, kad tiekėjai privalės pateikti įrangos sertifikatus, kurie sutarties projekto 1.7 punkte apibrėžiami kaip „<...> prietaisai ir mechanizmai, sudarantys darbus ar jų dalį“. Sutarties projekto 5.17 punkte nurodoma: „Rangovo pateikiamos eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos turi būti lietuvių kalba, pakankamai išsamios, kad Užsakovas galėtų naudoti, prižiūrėti, išmontuoti, perrinkti, suderinti ir pataisyti Įrangą. Instrukcijose turi būti aprašyta visa mechaninė ir elektrinė įranga, tiekta arba įrengta pagal šią Sutartį. Kartu turi būti pateikti minėtos įrangos techniniai pasai, sertifikatai ir kiti būtini dokumentai.“ Vertinant šią nuostatą ir atsižvelgiant į tai, kad supaprastintas projektas parengtas, taikant standarto nurodymo būdą, tačiau nesilaikant VPĮ imperatyvių nuostatų dėl standartų lygiavertiškumo įtvirtinimo Viešojo pirkimo dokumentuose, darytina išvada, kad sutarties projekto 5.17 punkte minimą žodį „sertifikatai“ tiekėjai galėjo suprasti tik kaip konkrečios įrangos atitiktį standartams patvirtinančius sertifikatus, kurie privalės būti pateikti pareiškėjui. Be to, pastatytas pirkimo objektas bet kuriuo atveju turės atitikti Techninio projekto reikalavimus, todėl ir jame sumontuoti kabeliai, įžeminimo elementai, srovės automatiniai jungikliai, paklotas asfaltas bei bitumas turės atitikti Techniniame projekte numatytas technines savybes. Sutarties projekto 5.17 punkte numatant, kad tiekėjai privalės pateikti įrangos sertifikatus, akivaizdu, kad tiekėjai dar iki sprendimo dalyvauti Viešajame pirkime priėmimo arba sprendimo teikti / neteikti pasiūlymą priėmimo negalėjo kitaip suprasti, kad jų ketinami naudoti įrenginiai ir medžiagos turi ne tik atitikti standartuose nurodytus techninius reikalavimus, bet ir turėti tai pagrindžiančius sertifikatus, kurie vėliau privalės būti pateikti tiek pareiškėjui, tiek už statybos techninę priežiūrą atsakingiems asmenims.

3.6.                      Lingvistiškai aiškinant Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastaboje ir sutarties projekto 5.21 punkte nurodytas sąlygas, pažymėta, kad jose sąvoka „standartas“, kaip ji apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje, nėra nurodyta, todėl netenkinama VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta imperatyvi sąlyga, kad, nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų, tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Sistemiškai vertinant Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punktą ir sutarties projekto 5.21 punktą, darytina išvada, kad juose leidžiamas lygiavertiškumas (galimybė siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus) apima: 1) konkretų modelį; 2) konkretų procesą; 3) konkretų prekės ženklą; 4) patentą; 5) tipą; 6) konkretų gamintoją; 7) konkrečios kilmės medžiagą; 8) konkrečios kilmės įrangą; 9) konkrečios kilmės mechanizmą. Standartas, kai jis vartojamas statybų procese, apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos arba produktai, t. y. standartų pagalba yra apibūdinama techninių reikalavimų visuma statybinėms medžiagoms ar produktams. Šiuo atveju Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto ir sutarties projekto 5.21 punkto turinys neapima standartų, kadangi į juos nėra perkelta standarto sąvoka arba standartą sudarantys požymiai.

3.7.                      Aplinkybė, kad prie Viešojo pirkimo prisijungę tiekėjai neteikė pretenzijų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atitinkama pirkimo sąlyga yra teisėta. Pagal teismų praktiką, vien aplinkybė, jog viešojo pirkimo pasiūlymus pateikė ne vienas, o keli tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad viešajame pirkime nebuvo apribota konkurencija.

II.

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendimu atmetė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą.

5.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei bylai aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju, tiekėjui pasiūlius kitų parametrų statybinę medžiagą arba produktą, jie negalėtų būti priimami, nes neatitiktų Techniniame projekte nurodyto standarto, o galimybė pateikti lygiavertę medžiagą arba produktą nebuvo numatyta. Techniniame projekte nenurodžius, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, pareiškėjas negalėtų priimti lygiaverčių medžiagų ir produktų, kurie neatitiktų standartų reikalavimų, nes tai nebuvo numatyta Techniniame projekte, priešingu atveju – Viešojo pirkimo sąlygos būtų neteisėtai pakeistos. Pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad jo pasirinkta pozicija prie standartų nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“ buvo pagrįsta ir proporcinga Viešojo pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinama.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 9 tiekėjai pateikė pasiūlymus, savaime nepatvirtina fakto, jog konkurencija nebuvo ribojama. Pretenzijų nepateikimas ar pasiūlymų neatmetimas taip pat nereiškia, kad konkretūs reikalavimai buvo teisėti. Pretenzijų (ne)gavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas, sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas ir ar buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

7.       Pareiškėjas Techniniame projekte nustatė konkrečius reikalavimus ir reikalaujamus standartus, kuriais buvo ribojama konkurencija, todėl jis pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nesant tam objektyvios priežasties. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkime galimybė, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui taikytą 5 proc. finansinės korekcijos dydį pripažino pagrįstu ir proporcingu padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą netaikyti šios finansinės korekcijos arba sumažinti jos dydį.

III.

8.       Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą. Administracija taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Apeliaciniame skunde Administracija palaikė skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad:

9.1.                      Viešojo pirkimo dokumentai atitiko viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Pareiškėjas Viešojo pirkimo sąlygose nebuvo numatęs privalomų standartų, todėl jam nekilo pareiga įrodyti tokių standartų privalomumą. Minėti standartai buvo nurodyti tik kaip nuorodos, apibūdinančios konkrečius techninius reikalavimus. Pareiškėjas iš tiekėjų nereikalavo su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjo ketinamos naudoti medžiagos yra sertifikuotos būtent pagal Techniniame projekte nurodytus standartus.

9.2.                      Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai profesionalaus projektuotojo veiklą ir jo parengtą Techninį projektą prilygino pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas nerengia ir negali kištis į projektavimo veiklą, nurodyti, kokius inžinerinius sprendimus, medžiagas turi naudoti rangovai. Sąlygas, susijusias su VPĮ 37 straipsnio 2 dalimi ir lygiavertiškumo reikalavimais, Administracija įtvirtino Viešojo pirkimo sąlygose (Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 p., sutarties projekto 5.21 p.), todėl nebebuvo poreikio ir prasmės frazės „arba lygiavertis“ kartoti po kiekvienos nuorodos į bet kurį iš anksto patvirtintą standartą. Tiekėjams turėjo būti suprantama, kad pareiškėjas nedraudžia siūlyti lygiaverčius sprendinius bei leidžia naudoti bet kokias lygiavertes medžiagas. Viešojo pirkimo sąlygose buvo aiškiai įtvirtinta nuostata, kuri užtikrino tinkamą VPĮ 37 straipsnio 3 dalies 4 dalies 2 punkto ir jos tikslų užtikrinimą, o pirkimo dokumentai ir jų pavienės nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai, t. y. ne sistemiškai.

9.3.                      Agentūra ginčijamame Sprendime nenurodė sąlygų, kurios pažeidžia viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Pareiškėjo nurodyti standartai yra informacinio pobūdžio, visuotinai žinomi techniniai reikalavimai Viešojo pirkimo objekto įrengimo elektrotechnikos daliai ir asfaltui bei bitumui ir niekaip neįpareigoja tiekėjų siūlyti konkrečias medžiagas. Byloje nėra ginčo, kad tiekėjai neturėjo parinkti ir nurodyti konkrečių medžiagų, todėl neaišku, kaip ir kuo remiantis galėjo būti vertinama, kad statybinis dokumentas – techninis pasiūlymas, kurio paskirtis nebuvo nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymams, galėjo riboti konkurenciją.

9.4.                      Viešųjų pirkimų ir juose kylančių ginčų praktika yra išplėtota ta linkme, kad perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendiniai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms, kai pirkimo dalyvis įrodo, kad pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui. Be to, „lygiavertiškumo“ nurodymo Viešojo pirkimo dokumentuose sureikšminimas nedera su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią lygiavertiškumo nurodymas viešojo pirkimo sąlygose netgi gali būti pripažintas neteisėtu. Atsakovo konstatuotas pažeidimas vien dėl formalaus, pažodinio VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo neturi sudaryti pagrindo konstatuoti pažeidimą bei taikyti finansinę korekciją.

9.5.                      Pirkimo sąlygos, kuriomis keliami reikalavimai darbų vykdymui, yra sutarčių vykdymo sąlygos, todėl nėra pagrindas atmesti tiekėjų pasiūlymus, taigi neriboja tiekėjų konkurencijos. Viešojo pirkimo dokumentuose pateiktos sąlygos niekaip neapribojo tiekėjų konkurencijos. Tai akivaizdžiai įrodo Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičius, kuris beveik trigubai viršija vidutiniškai darbų pirkimuose pateikiamą pasiūlymų skaičių.

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines Viešojo pirkimo aplinkybes, o sprendimą grindė neaktualia teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nagrinėjama situacija yra identiška situacijai, aptartai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. byloje Nr. eA-728-822/2024, kurioje Agentūros sprendimas dėl pažeidimo buvo panaikintas.

9.7.                      Ginčijamas Agentūros Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nurodyto proporcingumo principo, o paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), pažeidimais laikomi tik tokie teisės aktų nesilaikymo atvejai, kuriais padaroma žala. Atsakovo nustatytas pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip formalus, nesukeliantis žalos Europos Sąjungos biudžetui. Atsakovas nepagrindė ir nepateikė jokių aiškių motyvų, neįvertino poveikio ir įtakos konkurencijai, taip pat poveikio ir žalos Europos Sąjungos fondams. Viešajame pirkime buvo užtikrinta pakankama ir reali konkurencija, o atsakovas nepateikė jokių aiškių įrodymų, kad Viešojo pirkimo dalyvių galėjo būti dar daugiau arba kad jie galėjo pasiūlyti dar pigesnius pasiūlymus bei laimėti pirkimą. Be to, nė vienas iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų nebuvo pašalintas iš Viešojo pirkimo dėl Techniniame projekte nurodytų duomenų.

10.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek 2024 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024, tiek 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024 suformavo itin ydingą praktiką, nesuderinamą su aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei ankstesniais paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos pažeidimo (ne)egzistavimo (kartu ir pažeidimo (ne)formalumo) faktas, kai pirkimo dokumentuose nurodomi konkretūs neprivalomai taikomi standartai be nuorodos „arba lygiavertis“ vertinamas vien tik per pirkime pateiktų ir neatmestų pasiūlymų kiekį ir / ar pretenzijų (ne)gavimo aplinkybę (konkurencijos užtikrinimo lygio vertinimą). Pirmosios instancijos teismas, nors ir paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024, tačiau spręsdamas klausimą dėl konkurencijos lygio Viešajame pirkime nesivadovavo minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

10.2.                      Administracija apeliaciniame skunde išdėstė naujus argumentus ir aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui (pvz., dėl pareigos pagrįsti Techniniame projekte nurodytų standartų privalomumą, kai jie pateikiami be nuorodos „arba lygiavertis“, apimties; dėl duomenų apie Viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu numatomas naudoti medžiagas pateikimo Viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu; dėl pirkimo sąlygų, kuriose įtvirtinti standartai, kaip Sutarties vykdymo sąlygų, santykio su tiekėjų pasiūlymo vertinimu; dėl Techninio projekto rengimo aplinkybių ir jo rengėjo bei Administracijos atsakomybės pasiskirstymo; dėl pažeidimo sąvokos pagal Reglamentą Nr. 1303/2013), tuo pažeisdamas administracinio proceso imperatyvus.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Viešojo pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Teismų praktika patvirtina, kad, kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje neįtvirtina nuorodos „arba lygiavertis“, ji pašalina galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumuoja (ir tai įtvirtina pirkimo dokumentuose), kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Vienintelė išimtis yra susijusi su privalomu standartų taikymu, jeigu jie yra įtraukti į teisės aktus ir jų privaloma laikytis, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

10.4.                      Administracijos argumentai, kad Viešojo pirkimo sąlygų pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastaba ir sutarties projekto 5.21 punktas leido tiekėjams siūlyti / naudoti lygiaverčius standartus atitinkančią įrangą ir medžiagas, yra nepagrįsti. Sisteminis „standarto“ sąvokos, Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastabos, sutarties projekto 1.7, 1.8 ir 5.21 punktų nuostatų bei Techninio projekto dalyse „Elektrotechnika“ ir „Susisiekimas“ nurodytų konkrečių neprivalomų standartų be nuorodos „arba lygiavertis“ vertinimas leidžia teigti, kad Viešojo pirkimo sąlygų pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastaba ir sutarties projekto 5.21 punktas leido tiekėjams šios sutarties vykdymo metu naudoti lygiavertes medžiagas ir įrenginius, tačiau tik tokius, kurie atitinka Techninio projekto dalyse „Elektrotechnika“ ir „Susisiekimas“ nurodytus konkrečius standartus be nuorodų „arba lygiavertis“. Pavyzdžiui, Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto pastaba ir sutarties projekto 5.21 punktas, kartu su Techninio projekto dalyje „Susisiekimas“ nurodytu konkrečiu Lietuvos nacionaliniu standartu LST EN 12591:2009, kuris Techniniame projekte buvo pateiktas be nuorodos „arba lygiavertis“, tiekėjams sutarties vykdymo metu leido siūlyti / naudoti skirtingų prekės ženklų, skirtingo gamintojo, skirtingos kilmės pan. kelių bitumą, tačiau tik tokį, kuris atitinka konkretų Lietuvos standartą – LST EN 12591:2009. Tačiau potencialūs tiekėjai, kurie savo vykdomoje veikloje naudoja lygiavertį kelių bitumą, atitinkantį, pavyzdžiui, Bulgarijos standartą BDS EN 12591:2009 arba Vokietijos standartą DIN EN 12591:2009, negalėtų naudoti šio lygiaverčio kelių bitumo, atlikdami pirkimo objektą sudarančius darbus, kadangi Techninio projekto dalyje „Susisiekimas“ nenumatyta galimybė siūlyti / naudoti kitokį standartą atitinkantį kelių bitumą, nei bitumą, atitinkantį Lietuvos nacionalinį standartą LST EN 12591:2009.

10.5.                      Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde visiškai ignoruoja ginčijamame Agentūros Sprendime nurodytą faktą, kad Viešojo pirkimo dokumentų išankstinės patikros metu atsakovas teikė pastabą, jog Viešojo pirkimo sąlygų projekte nenurodyta galimybė tiekėjams siūlyti / naudoti lygiaverčius standartus atitinkančias medžiagas, įrangą ar mechanizmus.

10.6.                      Nei galiojantis reglamentavimas, nei teismų praktika nereikalauja įrodyti realią įtaką tiekėjų teisių apimčiai ir jų elgesiui pasiūlymų pateikimo metu, siekiant nustatyti, ar konkreti pirkimo dokumentų sąlyga dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją. Tiekėjas, nusprendęs neteikti pasiūlymo, nebegali būti identifikuojamas viešajame pirkime ir nėra įmanoma nustatyti jo veiksmų, tokių kaip pasiūlymo teikimas, poveikio pirkimui, nes atgrasytas tiekėjas nedalyvauja pirkimo procedūrose. Be to, tiekėjai turi teisę, o ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus,. Vien tai, kad jie nepasinaudojo šia teise, savaime nėra pagrindas spręsti, kad ginčo pirkimo sąlyga yra teisėta.

10.7.                      Agentūra pagrįstai Sprendimu taikė 5 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka finansinių korekcijų taikymo tikslą. Faktas, kad atsakovas pagrįstai taiko finansinę korekciją analogiškų pažeidimų atveju, yra nustatytas ir patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-742-415/2024. Atsakovas, spręsdamas dėl finansinės korekcijos taikymo, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad Viešajame pirkime buvo pateikti 3 neatmesti pasiūlymai) ir taikė ne 25  ar 10, o 5 proc. dydžio korekciją.

10.8.                      Nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pareiškėjas yra viešasis asmuo, turintis visus pajėgumus atstovauti teisme, jam nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

11.       Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo Administracijai taikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija už VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Techniniame projekte nebuvo numatyta galimybė siūlyti lygiaverčius standartus, o pareiškėjas neįrodė, kad frazės „arba lygiavertis“ nenurodymas buvo pagrįstas ir neribojo konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad Agentūros taikyta finansinė korekcija buvo proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

13.       Administracija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia apeliacinį skundą iš esmės argumentais, kad ji įtvirtino sąlygas, susijusias su VPĮ 37 straipsnio 2 dalimi ir lygiavertiškumo reikalavimais, Viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkte ir Sutarties 5.21 punkte, todėl nebuvo poreikio frazės „arba lygiavertis“ kartoti po kiekvienos nuorodos į konkretų standartą. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad ginčo pirkimo sąlygos yra sutarčių vykdymo sąlygos, jos nebuvo pagrindas atmesti tiekėjų pasiūlymus, todėl neribojo jų konkurencijos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad finansinė korekcija negalėjo būti taikoma, nenustačius visų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintų pažeidimo elementų.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15.       Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Agentūra nurodo, kad apeliaciniame skunde yra pateikti nauji argumentai ir aplinkybės, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

16.       Įvertinus Administracijos apeliacinio skundo turinį, matyti, kad juo nėra keičiamas ginčo pobūdis, dalykas ir (ar) pagrindas. Priešingai, apeliaciniame skunde Administracija palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, o papildomai teikiami argumentai iš esmės yra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodytais motyvais dėl standartų (ne)privalomumo, tiekėjų konkurencijos ribojimo, lygiavertiškumo nuorodų suformulavimo ir teikimo, taip pat dėl taikytos finansinės korekcijos proporcingumo. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti papildomi argumentai yra neatsiejamai susiję su teisme jau pareikštais reikalavimais, todėl nėra pagrindo laikyti juos naujais argumentais ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, Administracijos apeliacinis skundas nagrinėtinas visa apimtimi.      

Byloje nustatytos aplinkybės

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

17.1.                      Agentūra ir Administracija 2021 m. gegužės 20 d. sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-R-516-51-0011 „Pėsčiųjų ir dviračių tako nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės modernizavimas“ sutartį Nr. 04.5.1-TID-R-516-51-0011. Šia sutartimi nustatyta Projekto finansavimo tvarka ir sąlygos. Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioritetą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“. Didžiausias galimas avanso dydis – 30 proc. Galutinis mokėjimo prašymas pateikiamas iki 2022 m. rugsėjo 30 d.  

17.2.                      Vykdydama Projektą, Administracija organizavo Viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Atlikusi išankstinę Viešojo pirkimo dokumentų projektų patikrą, Agentūra 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė pastabas. Įvertinusi pirkimo sąlygų 4 priede pateiktą Statybos rangos sutarties projektą, Agentūra nurodė pareiškėjui papildyti sutarties projekto 5.21 punktą („Jeigu Projekte ar Veiklų sąraše yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės Medžiagos, Įranga ar Mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės Medžiagas, Įrangą ar Mechanizmus“) „standartais ir bendrosiomis techninėmis specifikacijomis – gali būti lygiaverčiai“.  

17.3.                      Administracija 2022 m. kovo 1 d. paskelbė Viešąjį pirkimą, 9 tiekėjai pateikė pasiūlymus, 6 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės ir nepriimtinos kainos, pasiūlymų eilė sudaryta iš likusių 3 tiekėjų. 2022 m. balandžio 25 d. Administracija ir Viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas – UAB „JK Ranga“ – sudarė pirkimo sutartį Nr. 22-1105.

17.4.                      Agentūra 2022 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pareiškėjui Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad Techniniame projekte yra nuorodų į konkrečius standartus be žodžių „arba lygiavertis“, todėl užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo jo tyrimą.

17.5.                      Agentūra 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime „Dėl pažeidimo“ Nr. IT01 nustatė, kad Techninio projekto dalyse „Elektrotechnika“ ir „Susisiekimas“ nurodyti standartai, kurie pagal teisės aktus nėra privalomi pirkimo objektui, tačiau pagal pirkimo sąlygų reikalavimus nebuvo sudaryta galimybė tiekėjams siūlyti prekes, paslaugas ar darbus, kurie atitiktų lygiaverčius standartus („Laidininko tipas. 1 arba 2 klasė pagal LST EN 60228 standartą.“; „Kabelio gyslų spalvinis žymėjimas. Pagal LST 1555 (LST HD 308) arba IEC 60757“; „Techniniai parametrai ir reikalavimai. 1. Standartai ISO 9001:2000; ISO 14001:2004“; „Korpuso medžiagos nedegumo kategorija. FV0 pagal LST EN 60695-11-10 (arba V0 pagal UL94)“; „Naudojamas kelių bitumas turi atitikti standarto LST EN 12591:2009 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus <...>“). Padaryta išvada, kad Administracija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“. Administracijai taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (13 934,07 Eur), su pažeidimu susijusios Projekto išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, nutarta išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš mokėjimo prašyme nurodytos sumos.

18.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl Sprendimo taikyti pareiškėjui finansinę korekciją už viešųjų pirkimų reikalavimų, susijusių su Techninės specifikacijos parengimu, nesilaikymą. Taigi bylos šalys pirmiausia nesutaria dėl pareiškėjo veiksmų pagal viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą vertinimo ir kvalifikavimo.  

Ginčui aktualus viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir su juo susijusi viršnacionalinių ir nacionalinių teismų praktika

19.       Taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos, siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, įskaitant techninės specifikacijos parengimo reikalavimus, yra įtvirtintos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES).   

19.1.                      Direktyvos 2014/24/ES konstatuojamosios dalies 74 punkte nustatyta, kad viešųjų perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu. Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami. Kai daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkančiosios organizacijos turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus lygiavertėmis priemonėmis. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti atsakingas už prašomo ženklinimo lygiavertiškumo įrodymą.

19.2.                      Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu. Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams (18 str. 1 d.). Direktyvos 2014/24/ES VII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo dokumentuose. Techninėje specifikacijoje nustatomos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių charakteristikos (42 str. 1 d.). Techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai (42 str. 2 d.). Nedarant poveikio privalomosioms nacionalinėms techninėms taisyklėms, tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų: a) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, kad parametrai yra pakankamai tikslūs, jog konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkančiosios organizacijos – skirti sutartį; b) nurodant technines specifikacijas ir, pirmumo tvarka, nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, Europos techninius įvertinimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių etalonų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus arba nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“; c) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidą, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi; d) nurodant b punkte nurodytas technines specifikacijas tam tikroms charakteristikoms ir a punkte nurodytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus kitoms charakteristikoms (42 str. 3 d. a–d p.). Nebent tai būtų pateisinama sutarties dalyku, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio, tiekimo šaltinio ar konkretaus proceso, būdingo konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo tiekiamiems produktams ar teikiamoms paslaugoms, arba prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“ (42 str. 4 d.). Kai perkančioji organizacija pasinaudoja galimybe pateikti nuorodą į 3 dalies b punkte nurodytas technines specifikacijas, ji neatmeta pasiūlymo remdamasi tuo, kad siūlomi darbai, prekės ar paslaugos neatitinka jos nurodytų techninių specifikacijų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 44 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo priemones, įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkina techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus (42 str. 5 d.).

19.3.                      Direktyvos 2014/24/ES VII priede „Tam tikrų techninių specifikacijų apibrėžtis“ nurodyta, kad techninė specifikacija viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju – visuma visų pirma pirkimo dokumentuose pateiktų techninių reikalavimų, kuriais apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti medžiaga, produktas ar prekė, kad atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytą paskirtį; tos charakteristikos – tai, be kita ko, aplinkosaugos ir klimatinio veiksmingumo lygiai, reikalavimai „visiems tinkamas“ (įskaitant galimybę naudotis neįgaliesiems) ir atitikties įvertinimas, rezultatai, sauga ar matmenys, įskaitant kokybės užtikrinimo procedūras, terminiją, simbolius, testavimą ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, instrukcijas naudotojams ir gamybos procesus ir metodus bet kuriame darbų gyvavimo ciklo etape; tos charakteristikos taip pat apima taisykles, susijusias su projektavimu ir sąnaudų apskaičiavimu, darbams taikomas bandymų, kontrolės ir priėmimo sąlygas bei statybos darbų metodus arba technologijas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse baigtų darbų ir juos sudarančių medžiagų ar atskirų dalių atžvilgiu (1 p. a pp.). Standartas – pripažintos standartizacijos įstaigos priimta techninė specifikacija, kuri skirta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui, kurios laikytis nėra privaloma ir kuri yra: a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė; b) Europos standartas – Europinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė; c) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas, kuriuo gali vadovautis plačioji visuomenė (2 p. a–c pp.).

20.       Įgyvendinant Direktyvą 2014/24/ES priimtame VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija) nustatyta, kad standartas – standartizacijos institucijos priimta neprivaloma techninė specifikacija, skirta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui; standartai pagal juos priimančius subjektus gali būti tarptautiniai, Europos, nacionaliniai (2 str. 30 d.). Techninė specifikacija, perkant darbus, – viešojo pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiosios organizacijos reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu. Duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis (2 str. 34 d. 1 p.). Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (17 str. 1 d.). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (35 str. 1 d.). Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (37 str. 1 d.). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (37 str. 3 d.). Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 2) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“; 3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 1 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 2 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto ypatybių technines specifikacijas pagal šios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kitų ypatybių – apibūdinant 1 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus (37 str. 4 d. 1–4 p.). Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (37 str. 5 d.). Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus (37 str. 6 d.).

21.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje, aiškinant Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio nuostatas dėl techninės specifikacijos formulavimo, pažymima, jog:

21.1.                      Kaip matyti iš prieš Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalies a–d punktus esančios frazės „techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų“, perkančioji organizacija technines specifikacijas turi formuluoti remdamasi vienu iš nurodytų punktų, o ne kitokiu būdu. Vadinasi, Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalį reikia suprasti taip, kad joje įtvirtintas pirkimo dokumentuose nurodytinų techninių specifikacijų formulavimo metodų sąrašas yra baigtinis. Iš tiesų, jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs pripažinti papildomus metodus, savo valią jis būtų išreiškęs vartodamas atitinkamą frazę, pavyzdžiui, „gali būti formuluojamos“. Nurodyto aiškinimo nepaneigia Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje esanti nuoroda, kad gali pasitaikyti atvejų, kai „sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal [šio 42 straipsnio] 3 dalį“. Be to, kadangi Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje patikslinta, kad draudimas vartoti jame paminėtas nuorodas netaikomas, jeigu tokia nuoroda pateisinama sutarties dalyku, darytina išvada, kad šiuo atveju, kaip ir šios direktyvos 42 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatytu atveju, nukrypstama nuo reikalavimo taikyti išimtinai šios direktyvos 42 straipsnio 3 dalyje išvardytus techninių specifikacijų formulavimo metodus. Vadinasi, jeigu nesusiklosto joks nurodytos direktyvos 42 straipsnio 4 dalyje minimas atvejis ir nėra jokios privalomosios nacionalinės techninės taisyklės, kaip ji suprantama pagal šio 42 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų techninių specifikacijų formulavimo metodų sąrašas turi būti laikomas baigtiniu (žr., pvz., 2025 m. sausio 16 d. sprendimo DYKA Plastics, C?424/23, ECLI:EU:C:2025:15, 30–36 p.). 

21.2.                      Iš Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos formuluotės matyti, kad frazė „arba lygiavertis“ turi būti pateikiama visuomet, kai techninės specifikacijos formuluojamos nurodant standartus, įskaitant nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai. Todėl nėra pagrindo kritikuoti nacionalinių teisės aktų, kuriuose reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos pateiktų frazę „arba lygiavertis“ visais atvejais, kai techninės specifikacijos formuluojamos nurodant standartus. Šį aiškinimą patvirtina išvada, kad, pagal šios direktyvos 42 straipsnio 5 dalį, kai siūlomi darbai, prekės ar paslaugos neatitinka techninių specifikacijų, suformuluotų pagal šios direktyvos 42 straipsnio 3 dalies b punktą nurodant standartus, konkurso dalyvis savo pasiūlyme gali įrodyti, kad jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkina techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus. Tokį aiškinimą taip pat patvirtina Direktyvos 2014/24 74 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikslas, kad viešųjų perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai, ir, be kita ko, jomis turi būti atspindėta techninių sprendinių įvairovė rinkoje (žr., pvz., 2024 m. spalio 24 d. sprendimo Obshtina Pleven, C?513/23, ECLI:EU:C:2024:917, 32–36 p.).

21.3.                      Iš Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 2 dalies nedviprasmiškai matyti, kad, kiek tai susiję su techninių specifikacijų formulavimu, šia nuostata siekiama priminti kai kurias iš šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taisyklių, būtent, pirma, pareigą vienodai vertinti ekonominės veiklos vykdytojus ir, antra, draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 2 dalies turinys savo ruožtu sukonkretintas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse. Šios dalys taip pat grindžiamos pirmiau nurodyta pareiga ir draudimu, ir tai patvirtina Direktyvos 2014/24 74 konstatuojamoji dalis. Darytina išvada, kad jeigu dėl Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 ir 4 dalių neatitinkančios techninės specifikacijos tam tikros įmonės ar prekės pašalinamos iš pirkimo procedūros, tuo neišvengiamai pažeidžiama šio 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad techninėmis specifikacijomis būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nebūtų nepagrįstai ribojama konkurencija (žr., pvz., 2025 m. sausio 16 d. sprendimo DYKA Plastics, C?424/23, ECLI:EU:C:2025:15, 64–66 p.). Vadovaujantis jurisprudencija viešojo prekių pirkimo srityje, frazės „arba lygiavertis“ nepateikimas pirkimo dokumentuose po konkrečios prekės aprašymo gali ne tik atgrasyti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius šiai prekei analogiškas sistemas, nuo pasiūlymų teikimo per viešojo pirkimo procedūrą, bet ir sudaryti kliūčių importo srautams valstybių narių tarpusavio prekyboje Sąjungoje, suteikiant galimybę pasirašyti sutartį tik tiems tiekėjams, kurie siūlo naudoti konkrečiai nurodytą prekę (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2001 m. gruodžio 3 d. nutarties Vestergaard, C?59/00, ECLI:EU:C:2001:654, 22 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Roche Lietuva, C?413/17, ECLI:EU:C:2018:865 39 p.).

21.4.                      Pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį (dabar Direktyvos 2014/24 18 str. 1 d.), kuriame nustatomi viešojo pirkimo sutarčių sudarymo principai, perkančiosios organizacijos taiko ūkio subjektams vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai. Šie principai turi ypač didelę reikšmę techninėms specifikacijoms, atsižvelgiant į diskriminavimo grėsmę, susijusią arba su jų pasirinkimu, arba su formulavimo būdu. Perkančioji organizacija turi teisę tikėtis, jog suinteresuotieji ūkio subjektai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus. A fortiori (juo labiau; ypač) šiuo lūkesčiu negali būti remiamasi siekiant atleisti perkančiąsias organizacijas nuo įpareigojimų, kurie joms nustatomi Direktyva 2004/18 (dabar Direktyva 2014/24) (žr., pvz., mutatis mutandis 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C?368/10, ECLI:EU:C:2012:284, 62 ir 66 p.).

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje VPĮ 37 straipsnio aiškinimo ir taikymo aspektu pažymima, kad:

22.1.                      Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 p. ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 p.).

22.2.                      Konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų turinys nesikeičia dėl jų įtvirtinimo vietos ir būdo (žr., pvz., 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 26 ir 31 p.). 

22.3.                      Perkančioji organizacija, nenurodydama, kad priimamos lygiavertės prekės, eliminavo galimybę nagrinėti prekių lygiavertiškumą, nes iš anksto preziumavo ir tai įtvirtino Techninėje specifikacijoje, kad joks prekių lygiavertiškumas negalimas. Kita vertus, net jei atsakovė ir laikytų, kad ieškovės pasiūlytos prekės lygiavertės, ji negalėtų jų vertinti kaip tinkamų, nes tokia galimybė nenustatyta konkurso sąlygoje, o priešingi veiksmai lemtų jos pakeitimą de facto (faktiškai; iš tikrųjų) ir tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą (žr., pvz., mutatis mutandis 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir joje nurodytą ESTT praktiką; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

23.       Nurodytą Direktyvos 2014/24 ir VPĮ reglamentavimą bei su juo susijusią teismų praktiką įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, kad lygiavertiškumo vertinimas techninėje specifikacijoje priklauso nuo pasirinkto pirkimo objekto apibūdinimo būdo. Pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnį ir VPĮ 37 straipsnį, techninė specifikacija rengiama: i) apibūdinant norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus; ii) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; arba iii) išimties tvarka – nurodant modelį, tiekimo šaltinį, procesą, būdingą konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, prekių ženklą, patentą, tipą, kilmę ar gamybą. Perkančiosios organizacijos pasirinktas techninės specifikacijos parengimo būdas ar jų kombinacija apibrėžia perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti tiekėjų konkurenciją, sukonkretintos Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei VPĮ 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, turinį. 

24.       Perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo objektą techninėje specifikacijoje aiškiai apibūdinti kartu su fraze „arba lygiavertis“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra įtvirtinta Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkte ir 4 dalyje, taip pat VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalyje ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis pirkimo dokumentuose nurodytinų techninių specifikacijų formulavimo metodų sąrašas. Nukrypti nuo šių metodų leidžiama tik išimtiniais atvejais: kai pirkimo objektui yra taikomos su Europos Sąjungos teise suderintos privalomosios nacionalinės techninės taisyklės arba kai pirkimo objekto neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalį ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalį. Kitų išimčių teisiniame reguliavime nenustatyta. 

25.       Taigi Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkte (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.) ir Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalyje (VPĮ 37 str. 5 d.) yra įtvirtintos skirtingos perkančiosios organizacijos pareigos. Nors abiem atvejais numatyta pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti frazę „arba lygiavertis“, ši pareiga siejama su skirtingomis teisinėmis situacijomis. Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalyje ir VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje tokia perkančiosios organizacijos pareiga yra susieta su išimtimi, leidžiančia nukrypti nuo baigtinio techninės specifikacijos formulavimo metodų sąrašo bei draudimo pirkimo objektą apibrėžti nurodant modelį, tiekimo šaltinį, procesą, prekių ženklą, patentą, tipą, kilmę ar gamybą. Tuo tarpu Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punktas bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktas reguliuoja situacijas, kai techninė specifikacija formuluojama nurodant neprivalomus standartus, t. y. taikant vieną iš leidžiamų techninės specifikacijos parengimo metodų. Abiem atvejais reikalavimas dėl nuorodos „arba lygiavertis“ pateikimo yra privalomas, o jo nepaisymas kiekvienu iš nurodytų atvejų pažeidžia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą ir veiksmingą konkurenciją. Nepateikus šios nuorodos, pirkimo sąlygos aiškintinos taip, kad lygiaverčių sprendinių siūlymo galimybė nėra numatyta, todėl, net ir laikant tiekėjo pasiūlymą lygiaverčiu, jis negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Priešingas vertinimas reikštų faktišką pirkimo sąlygų pakeitimą ir pažeistų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Atitinkamai perkančioji organizacija tokiu atveju negali turėti lūkesčio, kad potencialus tiekėjas supras pirkimo sąlygas, kaip nedraudžiančias siūlyti lygiaverčius sprendinius.   

Dėl VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo

26.       Nagrinėjamos bylos atveju Techninės specifikacijos dalys, dėl kurių kilo ginčas, buvo parengtos Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkte ir VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu būdu, t. y. nurodant tam tikrus standartus, tačiau šalia jų nepateikiant atskirų nuorodų „arba lygiavertis“.

27.       VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto lingvistinė konstrukcija – kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ – suponuoja siaurą jos aiškinimą. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne įvardžio „kiekvienas“ reikšmė nurodoma, kaip bet kuris, imant iš eilės; visi iš eilės (skaičiuojant po vieną). Taigi, remiantis lingvistiniu aiškinimu, nuoroda „arba lygiavertis“ techninėje specifikacijoje turėtų būti pateikiama prie visų nuorodų į atitinkamus standartus. Toks aptariamos perkančiosios organizacijos pareigos įtvirtinimas nacionaliniuose teisės aktuose atitinka Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punktą ir šios direktyvos tikslus (žr. šio Sprendimo 21.2 p.).  

28.       Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog perkančiajai organizacijai suteikta tam tikra diskrecija pasirinkti techninės specifikacijos išdėstymo pirkimo dokumentuose būdą ir vietą, t. y. visus reikalavimus įtvirtinti pačioje techninėje specifikacijoje arba skirtingose pirkimo sąlygų dalyse (žr. šio Sprendimo 22.2 p.). Viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, kitų teisės aktų nuostatas ir bendrą reguliavimo kontekstą. Vis dėlto sisteminis aiškinimas negali lemti iš esmės priešingos išvados, palyginti su lingvistine pirkimo sąlygų išraiška, o jų turinys turi būti nustatomas iš potencialių tiekėjų pozicijų. Perkančiosios organizacijos valia ir ketinimai sumenksta, jei jie pirkimo sąlygose nėra aiškiai ir suprantamai išreikšti (žr. šio Sprendimo 22.1 p.). 

29.        Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą pateikti nuorodą „arba lygiavertis“ jis įvykdė Pirkimo sąlygų 2.2 punkte ir Sutarties 5.21 punkte. Atitinkamai Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad „Techninio projekto specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose ar kiekių žiniaraščiuose galimai nurodyti medžiagų / įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio, ir rangovas nėra įpareigotas siūlyti ir / ar naudoti šių gamintojų produkciją. Rangovas parinkdamas medžiagas pagal pateiktus darbų sąnaudų žiniaraščius ir pateiktą techninį projektą, pasiūlymo teikimui, vietoje įvardintų medžiagų turi teisę parinkti lygiavertes medžiagas (pateikiant tai įrodančius dokumentus)“; o Sutarties 5.21 punkte nurodyta, kad „Jeigu Projekte ar Veiklų sąraše yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės Medžiagos, Įranga ar Mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės Medžiagas, Įrangą ar Mechanizmus“.

30.        Įvertinus minėtų Pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatų turinį, matyti, kad jos susijusios ne su VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkte, o su VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos vykdymu. Kaip minėta, šios teisės normos reguliuoja skirtingas teisines situacijas ir skirtingas perkančiosios organizacijos pareigas, priklausomai nuo pasirinkto techninės specifikacijos formulavimo metodo (žr. šio Sprendimo 24–25 p.). Pareiškėjo nurodytuose Pirkimo sąlygų 2.2 punkte ir Sutarties 5.21 punkte nėra nuostatų, iš kurių potencialiems tiekėjams būtų aišku ir suprantama, kad galėjo būti siūlomos ne tik lygiavertės (analogiškos) medžiagos, įranga, prekės (jų ženklai), modeliai, procesai, patentai, tipai ir mechanizmai, bet ir Techninėje specifikacijoje nurodytiems lygiaverčiai standartai. Pažymėtina, jog Agentūra nustatė šį trūkumą ir siūlė ištaisyti jį išankstinės Viešojo pirkimo dokumentų patikros metu, tačiau pareiškėjas į tokią atsakovo rekomendaciją neatsižvelgė.

31.       Standartas, kaip daugkartinio naudojimo techninių reikalavimų (charakteristikų) visuma, yra bendresnė kategorija, kuri negali būti prilyginama nuorodoms į tokius konkrečius objektus, kaip medžiagos, įranga, prekės, modeliai, procesai, patentai, tipas ar mechanizmai. Todėl Pirkimo sąlygų 2.2 punkto ir Sutarties 5.21 punkto nuostatos negali būti laikomos tinkamu Administracijos, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktą vykdymu.

32.       Byloje nustačius, kad nei pačioje Techninėje specifikacijoje, nei kitose Pirkimo sąlygų dalyse Administracija aiškiai ir suprantamai nenurodė, jog nagrinėjamu atveju priimtini ne tik Techninėje specifikacijoje nurodyti, bet ir jiems lygiaverčiai standartai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo pirkimo sąlygomis nebuvo ribojama tiekėjų galimybė siūlyti prekes, paslaugas ar darbus atitinkančius lygiaverčius standartus. Kaip minėta, nenurodžius galimybės siūlyti lygiaverčius standartus, tokie pasiūlymai laikytini neatitinkančiais techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų ir turi būti atmesti (žr. šio Sprendimo 25 p.). 

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Techninėje specifikacijoje nurodyti ginčo standartai nėra privalomi nacionaliniai techniniai reikalavimai, taip pat dėl to, kad pasiūlymo lygiavertiškumas, pateikus nuorodą „arba lygiavertis“, iš esmės buvo įmanomas. Todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atskirai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės.

34.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracija, Pirkimo sąlygose nurodydama neprivalomus standartus ir nepateikdama nuorodos „arba lygiavertis“, netinkamai parengė Techninę specifikaciją bei nevykdė pareigos užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Agentūra byloje ginčijamu Sprendimu pagristai konstatavo, kad Administracija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013

35.       Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.). 

36.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės. Šiose taisyklėse (originali 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 redakcija) nustatyta, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (9.3 p.). Agentūra tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (išskyrus tuos atvejus, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu) (9.3.1 p.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.).

37.       Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šiose Taisyklėse (originali 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 redakcija) nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti (307.1 p.); atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti (307.2 p.).

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 (Administracinė jurisprudencija Nr. 46, 2023, p. 319–354) išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.

39.       Naujausioje ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jo „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C?175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).

40.       Taigi tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir Taisyklių 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. 

41.       Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.

42.       Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad Agentūra ginčijamame Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Tačiau Sprendime nėra jokių argumentų, pagrindžiančių šių VPĮ nuostatų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Vadinasi, Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą VPĮ normų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju. Atitinkamai, nenustačiusi ir nepagrindusi visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinųjų sąlygų, Agentūra neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskiras Sprendimu parinktos finansinės korekcijos proporcingumo vertinimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir nebeturi teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nėra atliekamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43.       Byloje konstatavus, kad Administracija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tarp šalių kilęs ginčas dėl minėtų VPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo yra išspręstas, o šiame procesiniame teismo sprendime pateikti išaiškinimai joms yra privalomi (ABTĮ 16 str. 1 d.). Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje konstatavus, kad ginčijamas Agentūros sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo, taip pat pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo administravimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtas procedūras, atsižvelgdama į šiame procesiniame teismo sprendime pateiktus išaiškinimus, Agentūra dėl to turės priimti naują sprendimą.

44.       Išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad šiame baigiamajame teismo akte pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo, nustačius VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 37 straipsnio nuostatų nesilaikymo atvejus, plėtojimas.

45.       Administracija prašo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Agentūra atsiliepime į apeliacinį nurodo, kad Administracija turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti atstovavimą kitais būdais, nei sudarydama sutartį su advokatu.

46.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjektui, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-897-1047/2025). Kai bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis tam tikro subjekto uždavinys, jis vis tiek turi būti pajėgus teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

48.       Išnagrinėjusi Administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą pagrindžiančius argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šiuo atveju atstovavimas byloje, pasitelkiant advokatus, buvo būtinas. Pareiškėjas – Panevėžio miesto savivaldybės administracija – srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Administracijos struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės skyrius. Šiame skyriuje dirbantys vyriausieji specialistai pagal pareigybės aprašymą atstovauja įstaigai teismuose ir ginčų sprendimo institucijose civilinėse ir administracinėse bylose, rengia susijusius dokumentus. Administracijos Teisės skyriuje įsteigta vyriausiojo specialisto, kuris specializuojasi savivaldybės ir administracijos struktūrinių padalinių (Miesto infrastruktūros skyriaus, Turto valdymo skyriaus, Investicijų projektų skyriaus, Viešųjų pirkimų skyriaus, Miesto plėtros skyriaus), projektų vadovų bei projektų koordinatorių konsultavimo jų veiklos teisės aktų rengimo, taikymo, įgyvendinimo srityse, pareigybė. Esant tokioms aplinkybėms, įrodinėjimo našta, jog nagrinėjamu atveju, įgyvendinant viešąjį administravimą, vidiniai pareiškėjo pajėgumai nebuvo pakankami ir būtent dėl to buvo būtina pasitelkti advokatų teisines paslaugas, tenka Administracijai. Nagrinėjamu atveju Administracija nenurodė teismui jokių argumentų ir nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių ji nebuvo pajėgi užtikrinti savo atstovavimą teisme, remdamasi vidiniais pajėgumais. 

49.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija netenkina Administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. IT01.

Netenkinti pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Jolanta Malijauskienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė