Administracinė byla Nr. eA-5486-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01760-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo už priverstines pravaikštas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos skyrimo pareiškėjui; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas 5,93); 3) priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštas nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybą VSAT pradėjo 2005 m. spalio 29 d. Per visą laikotarpį pareiškėjas 12 kartų buvo skatintas, 2008 ir 2012 buvo baustas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. balandžio 1 d. VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. tarnybinio pranešimo Nr. 13PAR-1374 „Dėl netikėto Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos pareigūnų tarnybinio patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pagrindu. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 8 min. atliko Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareigūnu A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20190327-2, patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą ,,Mobilus patrulis“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje NISSAN PATROL, valst. Nr. ETV329 (toliau – ir tarnybinis automobilis), kuris stovėjo Ramoniškių miške, esančiame Sudargo sen., Šakių r. sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai–Sudargas–Kiuduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1 val. 8 min.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis kartu su kitu pareigūnu, 2019 m. kovo 28 d. tarnybos metu, 2 val. 10 min. buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje, taip pat buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. 21 val. buvo nepildytas tarnybinis žiniaraštis ir pareiškėjas su savimi neturėjo tarnybinio pažymėjimo.
4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tarnybinio nusižengimo fakto neprieštaravo ir dėl įvykio labai gailisi. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. naktį, vykdant tarnybą „Mobilus patrulis“ kartu su Rociškių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu A. G., nuo 1 val. 8 min. iki 2 val. 8 min. jie buvo pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kvadrate 4B, miško kelių sankryžoje, esančioje apie 350 metrų nuo kelio Ramoniškiai–Sudargas–Kiduliai. Ši vietovė buvo tarnybos vykdymo plane numatytame maršrute. Kadangi tarnybinėje užduotyje nuo 1 val. 30 min. iki 2 val. buvo numatytas laikas pavalgyti, kartu su kolega pasitraukė atokiau pagrindinio kelio pavakarieniauti. Tarnybinės užduoties plane pavalgymo vietos buvo nurodomos kvadratais, šiuo atveju tai ir buvo kvadratas 3A (Ramoniškių KPP) arba kvadratas 9E (Rociškių pasienio užkarda). Kadangi yra pasikeitęs Ramoniškių KPP darbo laikas (punktas tą dieną dirbo nuo 8 val. iki 20 val.), pavalgyti Ramoniškių KPP tarnybinėse patalpose nebuvo galimybės, todėl nenorėdami palikti punkto prieigų be priežiūros, nutarė nevykti vakarieniauti į Rociškių pasienio užkardos patalpas, kadangi nuo minėtos vietos (kvadrato 4B) iki pasienio užkardos yra apie 8 km. Pareiškėjas nurodė, kad sargybos savavališkai nenutraukė, radijo ryšio priemonės buvo įjungtos, iš tarnybinėje užduotyje nurodyto maršruto išvykę nebuvo. Sienos apsauga buvo vykdoma įprastu režimu, instruktažo metu pareiškėjas asmeniškai pasitikslino dėl užduoties vykdymo, pasikeitus Ramoniškių KPP darbo laikui, bet pasienio užkardos pamainos vyresnysis R. Ž. informavo, jog pakitimų nėra. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinėje užduotyje pareiškėjo sargybai priskirtame valstybės sienos ruože buvo įrengta tvora su stacionaria vaizdo stebėjimo sistema, Ramoniškių KPP punkto teritorija ir prieigos apšviestos bei stebimos vaizdo kameromis, tarnybos metu sistemos funkcionavo be gedimų, todėl kirsti valstybės sieną nepastebėtiems asmenims praktiškai nėra galimybių, o tarnybos metu neužfiksuoti jokie incidentai. Pareiškėjas kaltinimo, kad tarnybos metu miegojo nuo 1 val. 8 min. iki 2 val. 8 min., taip nutraukdami tarnybinės užduoties vykdymą, nepripažino, nes atvykus į nurodytą kvadratą, jis bendravo su kolega, vakarieniavo, o 2 val. su užkardos budėtoju tikrino radijo ryšį, tikrintojai atvyko 2 val. 8 min.
5. Pareiškėjas nurodė, kad intensyviai sportuoja, siekdamas tinkamai pasiruošti ir atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus, keliamus tarnyboje. Pareiškėjas teigė, jog prie nuovargio ir budrumo praradimo prisidėjo treniruotės sporto klube 2019 m. kovo 27 d., kur, skirdamas savo asmenines lėšas ir laiką, rengėsi Pagėgių pasienio rinktinės štangos spaudimo varžyboms, kuriose dalyvauja nuo varžybų organizavimo pradžios ir pavyksta laimėti prizines vietas. Pareiškėjas nurodė, kad papildomo darbo neturi, nes yra kinologas, siekia mokytis ir tobulėti profesinėje srityje, todėl laiko papildomai uždarbiauti nebelieka.
6. Pareiškėjas teigė, jog kaltinimas, kad jis pažemino pareigūno vardą yra nepagrįstas. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais pabrėždamas, jog ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Taip pat nurodė, kad jokia reali žala nei viešajai tvarkai, nei valstybės sienos saugui nepadaryta, įvykis nesukėlė jokio atgarsio visuomenėje.
7. Pareiškėjas dėl tarnybinio žiniaraščio pildymo paaiškino, jog vykdant tarnybą buvo blogos meteorologinės sąlygos, lijo lietus, jo asmeninė rašymo priemonė buvo laikoma išorinėje šviesą atspindinčios tarnybinės liemenės kišenėje, ir sąveikaudama su lietaus vandeniu, sugedo. Pareiškėjas nurodė, kad įsigyti kitos rašymo priemonės neturėjo galimybės. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinį pažymėjimą atvykęs į darbovietę turėjo, be tarnybinio pažymėjimo jam nebūtų išduotas tarnybinis ginklas, o tikrintojams akcentavo, jog tarnybinis pažymėjimas yra paliktas padalinyje, ir reikalui esant, tuo jie galėjo įsitinkinti. Pareiškėjas nurodė, kad esant reikalui, ar pageidaujant piliečiams, savo tarnybinę tapatybę galėjo identifikuoti asmeniniu tarnybiniu ženklu, kuris buvo prisegtas ant uniformos nustatytoje vietoje.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme pareiškėjo veiksmai – miegojimas tarnybos metu, tarnybinio pažymėjimo neturėjimas ir tarnybinės užduoties nepildymas, buvo kvalifikuoti kaip Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Sienos kontrolės nuostatai) 59, 62.1, 62.10 punktų pažeidimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.6, 18 punktų pažeidimas, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.4, ir 6.8 punktų pažeidimas. Tačiau Įsakyme nėra nurodyta, kokį Sienos kontrolės nuostatų 59 punkto papunktį pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas nurodė, jog akivaizdu, kad miegodamas, jis pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punktą, tačiau Sienos kontrolės nuostatų 62.1 punkto pareiškėjas nepažeidė, nes tarnybos užduoties vykdymo tvarkos nekeitė, nenutraukė (buvo patruliavimo maršrute). Pareiškėjas teigė, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip Etikos kodekso 5, 6.6 ir 18 punktų pažeidimai, nes miegojimas jokio pareigūno nesukompromitavo, kitų pareigūnų autoriteto nesumenkino, įvykis nesumenkino VSAT autoriteto.
9. Pareiškėjas pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, ar miegojimas tarnybos metu laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį galima atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą, būtina atsižvelgti į teismų praktiką aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta (netirta), kiek ilgai pareiškėjas vykdė tarnybinį nusižengimą, t. y. kiek ilgai miegojo. O tai galėjo trūkti ne daugiau 7 minučių – nes kiekvieną valandą pareiškėjas tikrino ryšį su Rociškių pasienio užkarda, t. y. ir 1 val., ir 2 val., (pareiškėjo ir pareigūno R. Ž. parodymai tarnybinio patikrinimo metu), tikrintojai pažeidimą užfiksavo 2 val. 8 min. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išvadoje neatsižvelgta, jog jis nuo 1 val. 30 min. iki 2 val. turėjo teisę pietauti patruliavimo maršrute, iš patruliavimo maršruto pareiškėjas nebuvo pasišalinęs.
10. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017 m. gegužės 20 d. atsakovas taip pat buvo užfiksavęs analogišką tarnybinį nusižengimą, kai tarnybos metu buvo aptiktas miegantis pareigūnas, kuris buvo net pasišalinęs iš tarnybos vietos, tačiau šiam pareigūnui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas vertino, jog nusižengimas, kai tarnybos metu valstybės tarnautojas užkluptas miegantis, neužpildęs tam tikros tarnybinės dokumentacijos bei neturintis prie savęs tarnybinio pažymėjimo, nelaikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas teigė, kad Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punkto, Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4, 6.8 punktų pažeidimas taip pat yra nešiurkštus, juolab, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas gailisi dėl įvykio.
11. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 2 punktą. Pareiškėjas pagal darbo pobūdį yra kinologas, tarnybą vykdo su tarnybiniu šunimi. Kitą dieną po užfiksuoto pažeidimo, atsakovas jau buvo nusprendęs atleisti pareiškėją iš tarnybos, tai patvirtina į padalinius išsiųsti informaciniai pranešimai, vieną iš kurių pareiškėjui pavyko gauti. Pareiškėjas nurodė, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės vyriausioji specialistė rinktinės padaliniams išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad naktį patikrinus ,,Mobiliąją“ sargybą, jie buvo užklupti miegantys, todėl pareigūnai bus atleisti iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas teigė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, sprendimas atleisti pareiškėją iš darbo buvo priimtas dar nepradėjus tyrimo, 2019 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo nesuprantamas.
12. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018.
13. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas gavus Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis VSAT kovos su korupcija 2017–2019 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 1.16 papunkčiu, VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 8 min. atliko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos pareigūnai jaunesnieji specialistai pareiškėjas ir A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20190327-2, patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą „Mobilus patrulis“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo Ramoniškių miške, esančiame Sudargo sen., Šakių r. sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai–Sudargas–Kiduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m miško gilumoje.
15. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas tarnybos metu miegojo, savavališkai nutraukė tarnybą, nekontroliavo jam tarnybos metu pavaldaus pareigūno, todėl tokiais veiksmais pažeidė tarnybinę drausmę, padarė tarnybinį nusižengimą, menkino VSAT reputaciją bei žemino pareigūno vardą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš pranešime apie galimą tarnybinį pažeidimą nurodytos informacijos, aiškiai suvokė, kuo jis yra kaltinamas, šią aplinkybę patvirtina jo pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodė, kad pripažįsta, jog tikrintojų buvo rastas miegantis. Atsakovas pažymėjo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant Įsakymą buvo laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų.
16. Atsakovas pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, aiškiai matyti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė užmigti, tarnybos laiką panaudoti miegui, tyčia miegojo ir siekė neatlikti tarnybinių pareigų, nes buvo nuleidęs sėdynės atlošą, atsisegęs saugos diržą, pats buvo gulimoje padėtyje, užsiklojęs striuke. Tokie veiksmai įrodo, kad pareiškėjo elgesys buvo tyčia nukreiptas nevykdyti pareigų ir akivaizdžiai pažeisti įstatymo saugomas svarbias vertybes. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. 27-50 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniųjų specialistų T. Š. ir A. G. netinkamo tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Išvada) yra konstatuota, kad draudimas miegoti, savavališkai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ir pareiga tinkamai ir laiku vykdyti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būti pavyzdingu pareigūnu ir kt. buvo labai aiškiai įvardinta pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
17. Atsakovas teigė, kad Išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas, šiuo konkrečiu atveju, nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis – miegojo). Atsakovas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo budrumo praradimą (miegojimą) įtakojo sportinės treniruotės yra atmestina ir negali būti traktuojama kaip aplinkybė, nepriklausanti nuo pareiškėjo valios bei eliminuojanti jo kaltę, kadangi pareiškėjo veiksmai rodė, jog jis sąmoningai siekė užmigti, nevykdyti funkcijų. Atsakovas nurodė, jog tam, kad neužmigtų, pareiškėjas galėjo išlipti iš automobilio, pasimankštinti, pasivaikščioti. Atsakovas pažymėjo, kad pareigūnai su tarnybos grafikais yra supažindinami prieš dvi savaites, todėl pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. prieš pradėdamas aktyvią veiklą sporto klube žinojo, jog tą dieną nuo 19 val. 30 min. vakaro iki kitos dienos 8 val. 30 min. ryto, t. y. visą naktį, jam teks vykdyti tarnybą ir kaip atsakingas tarnautojas, privalėjo pasirūpinti tinkamu treniruočių sporto klube ir poilsio laiko paskirstymu taip, kad dieną vykdytos veiklos pasekmės neįtakotų jo tarnybinės veiklos. Tačiau pareiškėjas tuo nepasirūpino ir į tarnybą atėjo pavargęs, nepailsėjęs. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas.
18. Atsakovas teigė, kad tokie gėdingi faktai galėjo būti paviešinti, diskredituojant ne tik VSAT, bet ir visos valstybės įvaizdį, dėl tokio lengvabūdiškumo pareiškėjas, jo miegantis kolega galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo būti pasikėsinta į pareigūnų sveikatą ir gyvybę. Būtent dėl tokio neatsakingo pareiškėjo elgesio galėjo kilti kritiškai svarbios, neatitaisomas pasekmės. Atsakovas akcentavo, kad tokie argumentai tik prielaidos, nepataisomos pasekmės šiuo atveju nekilo, tačiau jei jos būtų kilę, tektų nagrinėti ne administracinę, o baudžiamąją bylą.
19. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje buvo vertinamos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo charakteristika. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis gailisi dėl įvykio, tačiau tokia aplinkybė nenumatyta Statuto 40 straipsnio 1 dalyje.
20. Atsakovas teigė, jog VSAT pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, pareiškėjas tam tikrą laiką nevykdė vienos svarbiausių savo pareigų – vykdyti sienos apsaugą, o pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareiškėjo tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį valstybės tarnybos bei VSAT reputacijai ir prestižui, todėl jo atlikti veiksmai (miegojimas), įvertinus visas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai Išvadoje buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.
21. Atsakovas pažymėjo, kad vienas iš tarnybinės atsakomybės tikslų yra tarnybos pažeidimų prevencija ir atkreipė dėmesį, jog VSAT nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. nustatyta per 20 netinkamos tarnybos atvejų (pareigūnų), susijusių su galimu pareigūnų miegojimu. Pažeidimus padariusiems pareigūnams, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo skiriamos švelnesnės tarnybinės nuobaudos – pastabos, papeikimai, griežti papeikimai. Tokios tarnybinės nuobaudos rezultatų nedavė, todėl VSAT vadas ėmėsi kraštutinių priemonių, už tokius šiurkščius tarnybinius nusižengimus, kai tarnyboje akivaizdžiai miegama, nusprendė skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
22. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VSAT vadas R. P. neigiamai vertina pareigūnų miegojimą tarnybos metu, o apie tai pareiškėjui ir kitiems pareigūnams buvo žinoma, nes vado pozicija buvo skelbta viešai. Atsakovo atstovė nurodė, kad 4B kvadratas, kuriame buvo pareiškėjas, nebuvo priskirtas pareiškėjo tarnybai ginčo naktį. Atsakovo atstovė paaiškino, kad už pravaikštą yra nustatyta galimybė atleisti iš darbo, o nagrinėjamoje byloje nustatytas pažeidimas yra sunkesnis už pravaikštą. Atsakovo atstovė teigė, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi negalima remtis, nes joje pasisakoma dėl policijos pareigūnų veiksmų, o ne dėl VSAT. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjo dienos darbo užmokestis yra 82,97 Eur neatskaičius mokesčių.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo T. Š. skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą papeikimą, grąžino pareiškėją į darbą VSAT, priteisė pareiškėjui iš VSAT vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą – po 82,97 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 25 d. įskaitytinai iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išskaičius jam išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas valstybės sienos apsaugos sistemoje pradėjo dirbti nuo 2005 m. spalio 29 d. VSAT Pagėgių rinktinės Slavikų užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigose. 2010 m. spalio 1 d. perkeltas į VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio Kinologų grupės jaunesniojo specialisto pareigas, o nuo 2012 m. vasario 1 d. ėjo VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas.
25. Teismas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. kovo 29 d. Tarnybinio pranešimo pagrindu. Atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) per 5 darbo dienas nuo susipažinimo. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. pateikė paaiškinimą. 2019 m. balandžio 23 d. VSAT surašė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pagal 2019 m. kovo 26 d. Rociškių pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190327-2/4 nuo 2019 m. kovo 27 d. 19 val. 30 min. iki 2019 m. kovo 28 d. 8 val. 30 min. turėdamas vykdyti pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 10 min. savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą ir nevykdė jam priskirtų tiesioginių funkcijų, kadangi tiek jis pats, tiek jam pavaldus pareigūnas A. G. miegojo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo Ramoniškių miško, esančio Sudargo sen., Šakių r. sav., nuo valstybinio kelio Ramoniškiai–Sudargas–Kiduliai Nr. 184, nutolus apie 370 m miško gilumoje, nuo 2019 m. kovo 27 d. 21 val. nustatyta tvarka nežymėjo tarnybinio žiniaraščio. Pareiškėjas ne tik, kad pats miegojo tarnybos metu, bet ir nekontroliavo pavaldaus pareigūno A. G. tarnybos vykdymo bei nereikalavo iš jo laiku ir nepriekaištingai vykdyti skirtas tarnybines užduotis, dėl ko valstybės siena nebuvo saugoma. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 29, 59, 62.1, 62.10, 66 ir 68.2 punktų, Etikos kodekso 5, 6.6, 18 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 punktų reikalavimus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismas nurodė, kad Išvadoje pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.
26. Teismas nustatė, kad VSAT vadas priėmė Įsakymą, kurio 1.1 punktu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos už Sienos kontrolės nuostatų 59, 62.1, 62.10 punktų, Etikos kodekso 5, 6.6, 18 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 punktų reikalavimų pažeidimą. Įsakymo 2.1. punktu VSAT vadas atleido iš vidaus tarnybos pareiškėją (statutinį valstybės tarnautoją, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – 5,93) nuo 2019 m. balandžio 24 d.
27. Teismas analizavo Sienos kontrolės nuostatų 59, 62, 62.1, 62.10 punktus, Etikos kodekso 5, 6.6, 18 punktus, Pareigybės aprašymo 6, 6.1, 6.3, 6.4, 6.8 punktų, Statuto 2 straipsnio 7 punktą bei nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su kitu jam pavaldžiu pareigūnu 2019 m. kovo 28 d. tarnybos metu 2 val. 10 minučių buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje. Tai reiškia, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59, 62.1, 62.10 punktų, Etikos kodekso 5, 6.6, 18 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 punktų reikalavimus, t. y. pareigūno neteisėta veika yra nustatyta, dėl jos ginčo nėra.
28. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kaltę nusprendė, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį VSAT, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad miegodamas tarnybos metu nevykdo tarnybos funkcijų. Taip pat pareiškėjas galėjo ir turėjo pajusti apimantį snaudulį ir reaguoti į šį savo organizmo poreikį. Teismas pažymėjo, kad situacijos aplinkybės (sėdynės atlošai nuleisti, užsiklojęs striuke), užfiksuotos vaizdo įraše, vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką.
29. Teismas nurodė, jog dėl pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos pasekmių nekilo: jų nenustatė nei teismas, nei atsakovas, tačiau pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Atsižvelgęs į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
30. Teismas iš Išvados turinio darė prielaidą, kad šiurkštumą ir atleidimą iš darbo lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti miegojimą darbe. Teismas pabrėžė, kad miegojimas tarnybos metu nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai nustatomas, turi būti detaliai analizuojamas, tiriamas ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės.
31. Teismas analizavo Statuto 33 straipsnio 1 dalį ir nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, jo tarnybos stažas VSAT yra 15 metų, per tą laiką jis buvo skatintas 12 kartų, skirtos 2 tarnybinės nuobaudos, (nuobaudos negaliojančios), charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja sporto varžybose, pasieniečio profesiją populiarinančiuose renginiuose. Pareiškėjas yra kinologas, dirbantis su tarnybiniu šunimi – taigi ir pareiškėjas, ir valstybė yra investavę į tokio pareigūno žinias, specialų pasirengimą vykdyti tarnybą. Teismas nurodė, kad atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (lot. ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką, dėl jos gailėjosi ir vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra papeikimas (2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016 ir kt.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad policijos ir VSAT skirtumai, vykdomos funkcijos lemia minėtos praktikos neaktualumą nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė, kad policijos ir VSAT vykdomų funkcijų skirtumai ar saugomų vertybių reikšmė lemtų padarytos neteisėtos veikos skirtingą vertinimą. Teismas akcentavo, jog Išvadoje nuorodos į tai, kokią prevencinę reikšmę griežta nuobauda turi kolektyvui, individualių situacijos aplinkybių nevertinimas rodo, kad iš esmės apsisprendimas paskirti griežčiausią nuobaudą rėmėsi siekiu sudrausminti ne patį pažeidėją, o kolektyvą. Tai nėra teisinga pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nurodė, kad Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą, jo, kaip kinologo, pareigas ir kt.). Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas, o Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobaudos griežtumo motyvų taip pat nėra. Teismas pabrėžė, kad miegojimas darbe ir visuomenės akyse, ir VSAT vadovybės, ir teismo vertinimu yra netoleruotinas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013) ir nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies: pakeitė Įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš atleidimo iš vidaus tarnybos į papeikimą. Teismas vadovavosi Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir nurodė, kad pripažinus, jog pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 13 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas 5,93).
33. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 24 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. balandžio 25 d. Teismas vadovavosi Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – ir Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas) 5.1, 3.1–3.4, 5.4 punktais bei atsižvelgė į pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėnesį sudaro 1 734,28 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismas nustatė, jog ginčo byloje dėl to nėra. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą, 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo diena. Tai reiškia, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis dienos buvo 82,97 Eur (1 734,28 Eur / 20,9 d.) neatskaičius mokesčių ir pažymėjo, jog ginčo tarp šalių dėl to taip pat nėra. Teismas nusprendė, jog nuo pirmosios pareiškėjo priverstinės pravaikštos dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui priteistina po 82,97 Eur neatskaičius mokesčių už minėtu laikotarpiu buvusią kiekvieną darbo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
34. Teismas pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad pareiškėjui yra išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas nusprendė, jog ši suma turi būti išskaityta iš pareiškėjui priteistų sumų, nes pareiškėjo ir VSAT tarnybos santykiai nėra nutrūkę ir pareiškėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis (kompensacija leidžiama tik darbo santykių nutrūkimo atvejo – to nėra).
35. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu ir nustatęs, kad pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur už advokato konsultaciją, skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, nusprendė, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 970,3 Eur x 2,5=2425,75 Eur), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, todėl vertino, kad patenkinta 3/4 pareiškėjo reikalavimų ir pareiškėjui priteisė atitinkamą jo bylinėjimosi išlaidų dalį – 150 Eur.
III.
36. Atsakovas VSAT apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Patenkinti pareiškėjo T. Š. skundą iš dalies. Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria T. Š. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas“.
37. Atsakovas teigia, kad teismas pakeisdamas tarnybinę nuobaudą į papeikimą viršijo įstatymu suteiktų įgaliojimų ribas. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintomis teismo sprendimų rūšimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A666-684/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011), kurioje nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą, Statuto 39 straipsnio 10 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ir pabrėžia, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra viena iš institucijos vadovo vidaus administravimo funkcijų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, panaikinęs Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, savo iniciatyva prisiėmė sau vidaus administravimo funkciją, t. y. nusprendė, kokia nuobauda turėtų būti skirta vidaus tarnybos pareigūnui, nors pareiškėjas savo skunde reikalavimo sušvelninti nuobaudą nereiškė.
38. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą, atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje praktikoje taip pat nustatyti atvejai, kuomet teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir pabrėžia, jog teismas nenustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procese būtų pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ir taisyklės, tačiau pažodžiui vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nusprendė, kad už padarytą pažeidimą proporcinga skirti vieną iš švelniausių nuobaudų – papeikimą ir tokiu būdu netinkamai įvertino padaryto nusižengimo sunkumą.
39. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotus teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos pačios aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1153-442/2019). Atsakovas pabrėžia, kad VSAT pagal kompetenciją užtikrina viešąją tvarką bei visuomenės saugumą ne tik šalies viduje, bet ir saugant valstybę nuo išorės agresorių, nes didelė valstybės sienos dalis, įskaitant valstybės sienos ruožą su Rusijos Federacija, kuriame dirba pareiškėjas, yra išorinė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) siena, kurios apsaugai keliami ypatingi reikalavimai. Atsakovas pabrėžia, kad VSAT pareigūnai privalo nuolat būti budrūs, pasiruošę atlikti pareigas, o aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, juolab miegojimas tarnybos metu, kai funkcijos nevykdomos, neužtikrina VSAT iškeltų veiklos tikslų tinkamo įgyvendinimo. Atsakovas akcentuoja, kad paskirtas į pareigas pareiškėjas prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, atsakovas teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika kitose bylose, kur tarnybines nuobaudas skundė policijos pareigūnai, kurių funkcija – patruliavimas šalies viduje bei reagavimas į iškvietimus, nes VSAT pareigūnų saugomas teisinis gėris yra kur kas reikšmingesnis nei taikytoje teismo praktikoje, o pareigūnų, kurių pagrindinė funkcija užtikrinti šalies vientisumą ir teritorinį neliečiamumą, padaryti tarnybiniai nusižengimai vertinami itin principingai. Atsakovas pabrėžia, jog teismo sprendimas prasilenkia su viešojo administravimo įgaliojimais, išeina už skundo ribų, o taip pat yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam nusižengimui, neužtikrinantis tarnybinių nuobaudų skyrimo principų bei neįgyvendinantis tarnybinės atsakomybės paskirties.
40. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad Išvadoje nėra motyvuojamas tarnybinės nuobaudos griežtumas. Atsakovas nurodo, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip šiurkštus, keliantis didesnį pavojingumą tarnybos drausmės užtikrinimui ir pareigūnų vienos iš svarbiausių pareigų – saugoti valstybės sienos – vykdymui, nes pareigūnas šiukščiai pažeidė keletą pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą reikalavimų, tam tikrą laiką nevykdė vienos svarbiausių savo pareigų – saugoti ES išorės sieną, taip pat būdamas sargybos vyresniuoju bei privalėdamas kontroliuoti jam tarnybos metu pavaldų pareigūną A. G., leido jam taip pat miegoti ir nesaugoti ES išorės sienos. „Pareigūno pasirinktas elgesio modelis akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareigūno tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį VSAT reputacijai ir prestižui, todėl jo atlikti veiksmai (miegojimas), vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos“, taigi, atsakovo nuomone, Išvada yra motyvuojama. Atsakovas teigia, kad griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymas buvo skirtas ne tik tam, kad tarnybine tvarka būtų nubaustas pareiškėjas, padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir žeminęs VSAT reputaciją, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Atsakovas pabrėžia, kad papeikimas šiuo atveju yra visiškai neadekvati ir neproporcinga padarytam šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda, kuri neužtikrina tarnybinės atsakomybės tikslo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakeitęs Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, buvo tos nuomonės, kad papeikimas – visiškai pakankama bei proporcinga padarytam teisės pažeidimui poveikio priemonė, tačiau apeliantas su tuo sutiko tik iš dalies (žr. nutarties 36 p.).
42. Vertinant, ar už pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą jam buvo paskirta per griežta nuobauda, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012, nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo.
44. Taigi apeliacinio skundo argumentas dėl teismo kompetencijos ribų peržengimo (nutarties 37 p.) laikytinas visiškai nepagrįstu (Teismų įstatymo 33 str.; ABTĮ 88 str. 4 p.).
45. Pasisakant tarnybinės nuobaudos aspektu, būtina pastebėti, kad ginčo teisiniuose santykiuose aktualūs yra įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Šių principų aiškinimas ir taikymas tampa ypač svarbus tuomet, kai yra priimami tam tikra viešojo administravimo subjekto diskrecija paremti sprendimai, taip pat atliekamas šių sprendimų teisminis vertinimas.
46. Proporcingumas (kaip bendrasis teisės principas) yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.
47. Pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė, kokios aplinkybės lėmė Įsakymo pakeitimą nuobaudos skyrimo aspektu, bet atsakovas mano, jog apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, vis dėlto turėtų būti paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, teisingumo bei protingumo kriterijus, manytina, nuobaudos tikslai iš tikro bus pasiekti apsiribojant papeikimo skyrimu už pareiškėjo padarytą teisei priešingą veiką.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybėn patraukto asmens tarnybos laikas gana ilgas (dabar jau 14 metų). Tarnybinės nuobaudos skyrimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, o per visą tarnybos laiką skatintas 12 kartų. Jo tarnyba išsiskiria specifika – kinologas, charakterizuojamas teigiamai, dėl padarytos neleistinos veikos prisipažino, gailisi dėl įvykio, o visa tai tarnauja pastarojo naudai ir teismo pakeistos tarnybinės nuobaudos palikimui galioti, nepaisant atsakovo argumentų, išdėstytų šio baigiamojo teisės akto 39 punkte.
50. Reikia pastebėti, kad kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia. Griežta tarnybinė (drausminė) nuobauda turi būti taikoma, kai pažeidėjas tikrai tokios nusipelno. Net ir prašomas perkėlimas į žemesnes pareigas aptariamu atveju būtų per griežta tarnybinio (drausminio) poveikio priemonė. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo parinkta tarnybinė nuobauda atliks auklėjamąjį poveikį ir teigiamai paveiks teisei priešingą veiką įvykdžiusį asmenį.
51. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius