Civilinė byla Nr. e2A-880-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00644-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.16
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlantana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Adampolis“, prašydama priteisti 136 170,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo datos ieškovės UAB „Vlantana“ ir atsakovės UAB „Adampolis“ 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 punktą, pagal kurį sutarties šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) jokiais atvejais neatsako už pirkėjo (ieškovės) dėl šios sutarties pažeidimų ar dėl netinkamos sunkvežimių kokybės arba gedimų patirtą netiesioginę žalą (nuostolius), t. y. negautas pajamas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei sunkvežimius: 25 pirmos komplektacijos MAN vilkikus už 63 350 Eur ir 35 antros komplektacijos MAN vilkikus už 63 850 Eur. Sutarties 4.2 papunktyje numatyta, kad atsakovė įsipareigoja pristatyti ir perduoti ieškovei sunkvežimius 2017 metais pagal elektroniniu paštu šalių atskirai sutartą grafiką. Ieškovės teigimu, elektroniniu paštu šalių sutartame pristatymo plane buvo numatyta, kad visi 60 vilkikų bus pagaminti nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Tarp šalių buvo susiklostę įprasti komerciniai santykiai – atsakovė perduodavo ieškovei sunkvežimius praėjus nuo 3 iki 11 dienų po numatytos jų pagaminimo datos.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pristačiusi 35 vilkikus, neteisėtai atsisakė pristatyti likusius 25 vilkikus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji visiškai atsiskaitė su atsakove už visus pristatytus vilkikus, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nepristatyti likusių vilkikų. Be to, atsakovė elektroniniuose laiškuose ėmė reikšti pretenzijas, kad ieškovė neturėjo teisės eksportuoti įsigytų vilkikų į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl atsakovė nusprendė toliau nebetiekti vilkikų ieškovei. Ieškovės aiškinimu, tokie atsakovės veiksmai pažeidžia šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat Konkurencijos įstatymo bei Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo (toliau – SESV) nuostatas.
4. Pasak ieškovės, atsakovė tikėtinai sudarė draudžiamus susitarimus dėl rinkos pasidalijimo su MAN gamykla Vokietijoje ir (ar) su kitais MAN automobilių platintojais, esančiais Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ieškovės teigimu, ji dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė nuostolių – negavo 110 850 Eur pelno. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 25 320,82 Eur nuostolių bylinėjantis su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų MAN vilkikų, kurie buvo nepristatyti todėl, kad atsakovė pažeidė šalių 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Atsakovė UAB „Adampolis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė,, kreipdamasi į teismą, nutylėjo svarbias aplinkybes. Ieškovė neteisingai nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl vilkikų pagaminimo ir perdavimo datų, kadangi tos datos kaskart kisdavo dėl transporto priemonių gamybos tempų bei galimybių jas pervežti į Lietuvą. Atsakovė pabrėžė, jog šalis siejo tik 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis, jos kitokių komercinių santykių neturėjo. Atsakovė taip pat akcentavo, kad 2017 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, jog vienašališkai nutraukia 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2017 m. spalio 13 d. Atsakovės nuomone, ieškovei vienašališkai nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovei nebeliko pareigos pristatyti vilkikus.
6. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė patyrė nuostolių, taip pat neįrodytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovės veiksmai bei priežastinis ryšys. Atsakovė pažymėjo, kad perpardavinėdama įsigytus sunkvežimius ieškovė prisiėmė besąlygišką riziką dėl tokių savo veiksmų. Inicijuodama šią bylą ieškovė siekia ne materialaus rezultato, o tik bando rinkti konfidencialią informaciją.
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių priteisimo atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020: 1) panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą, 2) dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sutarties dalį negaliojančia priėmė naują sprendimą – pripažino ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 papunktį negaliojančiu nuo šios sutarties sudarymo dienos, 3) bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą ir procesines palūkanas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes konstatavo, kad buvo neatskleista bylos esmė.
9. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2017 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 papunktis yra niekinis ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Taip pat padarė išvadą, kad nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė kitų galimos civilinės atsakomybės sąlygų – žalos bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio.
10. Taip pat teismas nustatė, kad nei ieškovei, nei atsakovei neišreiškus savo valios dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, šalių veiksmai (pasireiškę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu) negali būti vertinami kaip sutarties vienašališkas nutraukimas, ir padarė išvadą, kad sutartis nebuvo nutraukta, todėl galiojančia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas gali būti vertinamas kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
11. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės: 1) 119 543,32 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro 94 222,50 Eur negauto grynojo pelno, ir 25 320,82 Eur nuostoliai, kurie buvo patirti bylinėjantis su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų vilkikų, 2) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 3) bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 60 vnt. MAN sunkvežimių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei adresuotame 2017 m. spalio 13 d. rašte ieškovė nurodė, jog laiko pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakydama į šį raštą atsakovė 2017 m. spalio 24 d. nurodė, kad ji jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė ir laikosi nuomonės, jog ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė nesant teisinio pagrindo.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020 konstatavo, jog 2017 m. spalio 13 d. raštu dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL ieškovė vienašališkai nenutraukė šalių pasirašytos sutarties.
15. Teismas, įvertinęs ieškovės atliktus mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KAD-0039192, Nr. KAD-0039264 ir Nr. KAD-0039413, padarė išvadą, kad ieškovė už atsakovės perduotus 23 vienetus vilkikų pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė būtent taip, kaip ir buvo sutarta Sutarties 2.3 papunktyje, t. y. likusią vilkikų kainą apskaičiuodama minusavo anksčiau sumokėto avanso suma už tuo metu perduotus / atsiimamus vilkikus, tačiau mokėjimus atlikdavo vėluodama ir sumokėdama ne visą sumą.
16. Teismas sprendė, kad pagal sutarties 2.2 papunkčio nuostatą 180 000 Eur avansinė įmoka šalių susitarimu buvo laikoma išankstiniu mokėjimu už daiktus, t. y. ieškovė sumokėjo atsakovei 180 000 Eur už 60 vnt. vilkikų (po 3 000 Eur už vieną sunkvežimį). Atsakovė pristatė ieškovei 35 vilkikus, o ieškovė, sumokėdama jų likusią kainą, panaudojo visą likusį išankstinį mokėjimą už dar nepristatytus 25 vilkikus, t. y. sutarties nuostatos dėl likusios kainos sumokėjimo už dar nepristatytus vilkikus jau negalėjo būti įgyvendinamos, nes ieškovė 75 000 Eur išankstiniu mokėjimu už dar ateityje pristatytinus 25 vilkikus, sumažino mokėtiną sumą už 2017 m. rugsėjo 26 d. perduotus 12 vnt. vilkikų pagal 2017 rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558, išrašytą 927 102 Eur sumai, nors turėjo mokėtiną sumą sumažinti tik 36 000 Eur suma ir sumokėti atsakovei ne 816 102 Eur, o 891 102 Eur. Ieškovei už jai perduotus vilkikus apskaičiavus ir sumokėjus likusią kainą, minusavus išankstinį mokėjimą už dar ateityje pristatytinus 25 vilkikus, atsakovė pagrįstai vertino, kad neliko išankstinio mokėjimo, kuris numatytas sutarties 2.2 papunktyje, nes ieškovė daugiau mokėjimų atsakovei neatliko ir nelaiko esanti jai skolinga.
17. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 ieškovė liko skolinga atsakovei 75 000 Eur ir šios skolos nepripažįsta, o 2017 m. spalio 13 d. parašė raštą atsakovei, jog sutartį laikys nutraukta ir toliau jokių mokėjimų neatliko, šalių bendradarbiavimas elektroniniais laiškais dėl sutarties vykdymo iš esmės pasibaigė 2017 m. pabaigoje, atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė atsisakė sutarties, pranešusi apie jos nutraukimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nepateikdama likusių 25 vnt. vilkikų (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ji negavo 94 222,50 Eur grynojo pelno, kurį ieškovė būtų gavusi vykdydama sutartinius įsipareigojimus BAS Trucks B. V., taip pat ieškovė neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė 25 320,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (nuostolių), bylinėjantis Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-541-777/2019) su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų vilkikų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Atsakovė pažeidė sutartį, nes, įsipareigojusi pristatyti ieškovei 60 vilkikų, faktiškai perdavė ieškovei tik 35 vilkikus bei nepagrįstai atsisakė pristatyti likusius 25 vilkikus.
19.2. Ieškovė sumokėjo atsakovei avansą pagal sutartį, taip pat apmokėjo visas kitas sąskaitas, kurias išstatė atsakovė. Tikroji atsisakymo vykdyti sutartį priežastis buvo ieškovės atliktas dalies vilkikų perpardavimas į kitas ES valstybes. Atsakovė, nutraukdama sutarties vykdymą šiuo pagrindu elgėsi neteisėtai, nes savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymo) 5 straipsniui ir SESV 101 straipsniui prieštaraujančiais tikėtinai sudarytais draudžiamais susitarimais su MAN gamykla Vokietijoje ir / ar su kitais MAN platintojais esančiais ES valstybėse narėse dėl vilkikų pardavimo kainų fiksavimo (vilkikų perpardavimui taikomo antkainio nustatymo), rinkos pasidalijimo.
19.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nepagrįstai atsisakė vertinti tikrąsias atsakovės atsisakymo vykdyti sutartį priežastis.
19.4. Atsakovei atsisakius vykdyti sutartį dėl 25 vilkikų, ieškovė negalėjo įvykdyti sutarties su BAS Trucks B.V. ir dėl šios priežasties ieškovė dėl nepristatytų 25 vilkikų Nyderlandų bendrovei BAS Trucks B.V. negavo 94 222,50 Eur grynojo pelno, taip pat dėl atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo ieškovė Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-541-777/2019 papildomai patyrė 25 320,82 Eur nuostolius bylinėdamasi su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų MAN vilkikų.
19.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020 padarė išvadą, jog ieškovės ir atsakovės sutartis buvo galiojanti ir turėjo būti vykdoma, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti sutartį pagal kurią turėjo būti perduoti vilkikai.
20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei vykdė savalaikiai ir tinkamai ir byloje nėra jokių duomenų dėl atsakovės susitarimų su kitais pirkėjais dėl ieškovės vilkikų.
20.2. Ieškovei ir atsakovei pasirašius sutartį, ieškovė iki 2017 m. birželio 19 d. turėjo sumokėti atsakovei avansinę įmoką, tačiau šią įmoką sumokėjo tik 2017 m. liepos 12 d., vėliau ieškovė vėluodavo apmokėti atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, t. y. pažeisdama sutarties sąlygas neatsiskaitė laiku su atsakove ir neteisėtai panaudojo avanso dalį už ateityje būsimus vilkikus.
20.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvertinus ieškovės atliktus mokėjimus pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. KAD-0039192, Nr. KAD-0039264 ir Nr. KAD-0039413, ieškovė už atsakovės perduotus 23 vienetus vilkikų atsiskaitė taip, kaip ir buvo sutarta sutarties 2.3 papunktyje, t. y. likusią vilkikų kainą apskaičiuodama minusavo anksčiau sumokėto avanso suma už tuo metu parduotus vilkikus.
20.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio (negauto pelno) ir žalos atsiradimo fakto, t. y. ieškovė neįrodė, kad pardavusi užsienio pirkėjams 19 vienetų vilkikų, ji būtų gavusi 94 222,50 Eur grynojo pelno.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
23. Apeliantė ir atsakovė 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 60 vnt. MAN sunkvežimių. Sutarties 2.2 papunktyje ieškovė įsipareigojo sumokėti 180 000 Eur avansinę įmoką per tris darbo dienas po sutarties pasirašymo, 2.3 papunktyje šalys susitarė, kad likusią prekės kainos dalį, kuri apskaičiuojama tuo metu atsiimamų vilkikų skaičių padauginus iš vieno vilkiko kainos su PVM ir minusavus anksčiau padarytą mokėjimo avansą už tuo metu atsiimamus vilkikus, pirkėjas įsipareigoja sumokėti kitą dieną po priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas vėluoja sumokėti bet kurią iš sutarties 2.2. ir / arba 2.3 papunkčiuose nurodytų sumų, tai pardavėjas turi teisę sustabdyti prievolių pagal sutartį vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėjas pažeidžia sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus. Sutarties 4.2 papunktyje šalys susitarė, kad sunkvežimiai bus pristatyti ir perduoti ieškovei 2017 metais pagal atskirai elektroniniu paštu šalių sutartą grafiką. Apie numatomą tikslią sunkvežimių perdavimo datą pardavėjas informuoja pirkėją rašytiniu pranešimu ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų.
24. Apeliantė 2017 m. spalio 13 d. rašte atsakovei dėl sutarties nurodė, kad ji, atsižvelgusi į aplinkybę, jog atsakovė nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti nebeketina ir nesiima jokių aktyvių veiksmų įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. perduoti transporto priemones apeliantei, apeliantė laiko sutartį nutraukta dėl pardavėjo kaltės (įsipareigojimų nevykdymo) su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.
25. Atsakovė, 2017 m. spalio 24 d. atsakydama į apeliantės 2017 m. spalio 13 d. raštą, nurodė, kad atsakovė jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, nes sutartyje nėra konkretaus parduodamų transporto priemonių pateikimo pirkėjui termino, taip pat nurodė, kad apeliantei jau yra pateiktos 35 iš 60 transporto priemonių ir vykdomos kitų transporto priemonių tiekimo procedūras, todėl atsakovė sutarties ir protingų transporto priemonių tiekimo terminų nepažeidė, jokių pretenzijų iki sutarties nutraukimo dėl tiekimo terminų negavo.
26. Apeliantė 2017 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad nesutinka su atsakovės 2017 m. spalio 23 d. rašte nurodytais argumentais, bei tai, kad ji 2017 m. spalio 13 d. rašte prašė nurodyti sutarties nevykdymo priežastis, kategoriškai nesutiko laikyti, kad sutartis nutraukta dėl apeliantės kaltės.
27. Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad pati apeliantė iki sutarties nutraukimo penkis kartus iš esmės pažeidė sutarties sąlygas: 1) pažeidė sutarties 2.2 papunktį, nes 180 000 Eur avansinę įmoką sumokėjo po žodinio atsakovės raginimo pavėlavusi 25 dienas, 2) keturis kartus pažeidė sutarties 2.3 papunktį, t. y. sumokėti visą prekės kainą kitą darbo dieną po priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir visiškai atsiskaityti už pateiktas prekes. Pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmimo – perdavimo aktus atsiskaityta buvo 2017 m. rugsėjo 28 d., vėlavo 7 darbo dienas, pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmimo – perdavimo aktus atsikaityta 2017 m. rugsėjo 28 d., vėlavo 2 darbo dienas, pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmimo – perdavimo aktus iš dalies buvo atsiskaityta 2017 m. spalio 18 d., vėlavo 14 darbo dienų, liko nesumokėta 75 000 Eur. Pagal sutarties 2.4 papunktį pardavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėjas pažeidžia atsiskaitymo terminus.
28. 2018 m. sausio 2 d. apeliantė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kurioje nurodė, kad apeliantė dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų galbūt patirs tiesioginių nuostolių, dėl kurių atlyginimo reikalavimą pateiks nedelsiant po to, kai paaiškės tikslus dydis.
29. 2018 m. sausio 2d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad laikosi pozicijos, išdėstytos 2017 m. spalio 24 d. rašte.
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo
30. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).
31. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
32. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
34. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nepateikdama likusių pagal sutartį 25 vnt. vilkikų, taip pat apeliantė neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, patenkančios į nesąžiningos konkurencijos veiksmų apibrėžimą. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartį, nes atsisakymo įvykdyti sutartį priežastys neatleido atsakovės nuo sutarties vykdymo, taip pat nesudarė teisinio pagrindo stabdyti sutarties vykdymą, kadangi apeliantė, perparduodama sunkvežimius, nepažeidė sutarties. Atsakovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad vykdant sutartį atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir apeliantės prašoma atlyginti žala susidarė išimtinai dėl pačios apeliantės veiksmų.
36. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis).
37. Sutartimi apeliantė ir atsakovė susitarė, kad apeliantė sumokės atsakovei 180 000 Eur avansinę įmoką per tris darbo dienas po sutarties pasirašymo, o likusią vilkikų kainos dalį, kuri apskaičiuojama tuo metu atsiimamų vilkikų skaičių padauginus iš vieno vilkiko kainos su PVM ir minusavus anksčiau padarytą mokėjimo avansą už tuo metu atsiimamus vilkikus, pirkėjas įsipareigoja sumokėti kitą dieną po priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas vėluoja sumokėti bet kurią iš sutarties 2.2 ir / arba 2.3 papunkčiuose nurodytų sumų, tai pardavėjas turi teisę sustabdyti prievolių pagal sutartį vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėjas pažeidžia sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus.
38. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų vykdant sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė vėluodavo sumokėti atsakovei už pristatytus vilkikus (nutarties 27 punktas), taip pat nustatyta, kad apeliantės netenkino vilkikų pristatymo terminai, todėl apeliantė 2017 m. spalio 13 d. raštu pareiškė, kad laiko sutartį nutraukta dėl pardavėjo kaltės (įsipareigojimų nevykdymo), tačiau sutartyje apeliantė ir atsakovė nesusitarė dėl vilkikų pristatymo terminų, todėl, apeliantei vėluojant sumokėti atsakovei už pristatytus vilkikus, atsakovė turėjo teisę sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes tai numatė ne tik sutarties sąlygos, bet ir toks sutarties vykdymas (sutartų atsiskaitymo terminų ir tvarkos laikymosi) turėjo (pagal atsakovės nuoseklią poziciją byloje) atsakovei esminę reikšmę, kartu ir atsiskaitymui su vilkikų gamintojais, todėl atsakovės veiksmų pripažinti neprotingais ir nesąžiningais nėra pagrindo (CK 6.207 straipsnis).
40. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. perdavė apeliantei 12 vilkikų ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 927 102 Eur sumai. Iš šios sumos buvo minusuota 36 000 Eur suma (12 vnt. vilkikų x 3 000 Eur = 36 000 Eur), todėl apeliantė turėjo sumokėti atsakovei 891 102 Eur iki 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau apeliantė 2017 m. spalio 11 d. sumokėjo atsakovei 816 102 Eur, mokėjimo nurodyme nurodydama „minus avansas“. t. y. atliko mokėjimą likusio avanso sąskaita – (75 000 Eur) suma. Dėl tuo metu tokio veiksmo atlikimo paaiškinimo byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vėliau (po gauto 2017 m. spalio 26 d. rašto iš atsakovės apie nesumokėtą 75 000 Eur sumą) apeliantė būtų pervedusi pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą ir per protingą terminą pašalinusi atsakovės pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neprivalėjo toliau vykdyti sutarties ir užtikrinti 25 vnt. vilkikų pardavimo savo sąskaita, nes neturėjo apeliantės patvirtinimo, kad sutarties vykdymas toliau bus tęsiamas. Dėl nurodytų priežasčių sutartis pasibaigė, nutraukus tolesnį jos vykdymą po to, kai viena iš šalių sustabdė sutarties vykdymą dėl kitos šalies netinkamo sutarties vykdymo ir pastaroji šalis nepašalino sutarties vykdymo pažeidimo.
41. Apeliantė taip pat nurodo, kad tikroji atsakovės atsisakymo vykdyti sutartį priežastis buvo apeliantės atliktas dalies vilkikų perpardavimas į kitas ES valstybes. Atsakovė, nutraukdama sutarties vykdymą šiuo pagrindu, elgėsi neteisėtai, tikėtinai pažeisdama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį bei SESV 101 straipsnį, nes galbūt sudarė draudžiamus susitarimus dėl rinkos pasidalijimo, vilkikų pardavimo kainų fiksavimo su MAN gamykla Vokietijoje ir / ar su kitais MAN automobilių platintojais.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė pareiškė ieškinį tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
43. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti tai, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje nebuvo sąlygų, kurios pažeistų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio draudžiamą susitarimą dėl rinkos pasidalijimo. Apeliantės argumentai, kad ginčo atveju atsakovė pardavė vilkikus kitiems asmenims, yra teisiškai nereikšmingi, nes apeliantei tinkamai nevykdant sutarties (pažeidžiant atsiskaitymo terminus ir atsakovei neturint apeliantės piniginio garanto (avanso) atsakovė turėjo teisę / galėjo parduoti vilkikus kitiems asmenims.
44. Apeliantė, prašydama atlyginti 119 543,32 Eur žalą (nuostolius), kuriuos sudaro: 1) 94 222,50 Eur pelnas, kurį būtų gavusi iš vilkikų perpardavimo BAS Trucks B.V., 2) 25 320,82 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylinėjantis teisme su BAS Trucks B. V., nurodo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, apeliantei žala nebūtų padaryta.
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė neįrodė, kad jos grynasis pelnas pardavus į užsienį (Nyderlandus) 19 vnt. vilkikų galėjo būti 94 222,50 Eur, nes nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos žodinį paaiškinimą, kad ji nebūtų turėjusi jokių sąnaudų, eksportuojant į užsienį vilkikus, nes visada turėjo galiojančias sutartis dėl prekių pervežimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-777/2019 patvirtino taikos sutartį, kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo sumokėti BAS Trucks B. V. 17 080,44 Eur, taip pat atlyginti trečiajam asmeniui UAB „Adampolis“ (atsakovei) 3 243,08 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pati patyrė 4 997,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliantė nurodo patyrusi 25 320,82 Eur nuostolius bylinėdamasi su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų vilkikų, kurie buvo nepristatyti BAS Trucks B. V. dėl UAB „Adampolis“ įvykdyto sutarties pažeidimo, todėl padarė išvadą, kad net ir apeliantei įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, šios išlaidos (nuostoliai) (25 320,82 Eur) nebūtų susijusios priežastiniu ryšiu su sutarties pažeidimu.
46. Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).
47. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija. Yra ar nėra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant sutartį, nebuvo įrodytas ir žalos (nuostolių) dydis. Apeliantė neįrodė, kad jos pateikti žodiniai paaiškinimai dėl 94 222,50 Eur nuostolių priteisimo yra objektyvūs, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė neabejotinai būtų patyrusi išlaidų, susijusių su vilkikų transportavimu į Nyderlandų Karalystę.
49. Taip pat pažymėtina, kad kitoje Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-541-777/2019 apeliantės patirtos išlaidos neatitinka tiesioginių nuostolių sampratos sutartinės atsakomybės aspektu, nes apeliantė šių išlaidų galėjo nepatirti, jeigu pati būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės turėtos išlaidos (25 320,82 Eur) kaip nuostoliai, yra per daug nutolusios, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).
50. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties netinkamą vykdymą), padarytos žalos (nuostolių) atsiradimo fakto, ir priežastinio ryšio tarp jų. Tai reiškia, kad neegzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl apeliantė neįgijo teisės į žalos atlyginimą.
51. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
54. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
55. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
56. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
58. Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. gegužės 25 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 981,46 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“, juridinio asmens kodas 234522530, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, juridinio asmens kodas 163377040, 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Vilija Mikuckienė
Vigintas Višinskis