Civilinė byla Nr. 2A-50-943/2015

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02061-2010-7

                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                         30.1; 30.10.;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą atstovei prokurorei Deimantei Nikitinienei,

ieškovams S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., J. P.,

ieškovų: A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O., S. N. (S. N.) Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., J. P., Č. T. (Č. T.), M. B., Z. R., J. J., K. V., J. K., R. M. (R. M.), L. M., V. K., M. V., H. V. (H. V.), T. V. bei H. J., atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Beatai Janovič,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) atstovams - advokatei Vytautei Ladigaitei – Balčiūnienei ir R. J.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) atstovei Joanai Fedianinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir ieškovų A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), Č. T. (Č. T.), M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M. (R. M.), L. M., V. K., M. V., H. V. (H. V.), T. V. bei H. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statinių nugriovimo bei pagal ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovų apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1098-640/2013 buvo nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme. 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1947/2013, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovams nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu buvo pateikti kasaciniai skundai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs kasacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, dėl Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, priimtų detaliųjų planų tvirtinimo klausimais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymų bei valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog kiti byloje kelti klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, šioje civilinėje byloje ieškovų apeliaciniai skundai nagrinėjami tik ta apimtimi, kuri susijusi su grąžinta bylos dalimi, t. y. dėl administracinių aktų, kuriais spręsta dėl detaliųjų ginčo žemės sklypų rengimo ir nuomos sutarčių sudarymo bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo, dėl ko ginčo esmė ir teismų, nagrinėjusių šią bylą, procesiniai sprendimai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu.

Ginčas byloje kilo dėl trisdešimt vieno įvairios paskirties statinio (kontrolės posto, slėptuvės, garažų, pirties, sargybos būstinės, kareivinių, kiaulidės, valgyklos ir kt.), esančio Vilniaus mieste, buvusiame (duomenys neskelbtini) poligone, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“) ir statinių užimtos žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 30 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtino teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 10 883 kv. m ir 232 917 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu suformavo 232 917 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius bei 10 883 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius, ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą dėl sklypų suformavimo ir įregistravimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais ir jų pagrindu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomojo šiuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“.

Ginantis viešąjį interesą ieškovas – generalinis prokuroras prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovą UAB „Start Vilnius“ nugriauti aštuoniolika jam nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–akumuliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–sargybos būstinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–kareivines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–akumuliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą–kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių buvusiame (duomenys neskelbtini) poligone (toliau – ir ginčo statiniai); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis.

Ieškovas nurodė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2005 m. gruodžio 28 d. atlikus ginčo statinių apžiūrą paaiškėjo, jog statiniai yra fiziškai nusidėvėję ir nebetinkami naudoti. 2006 m., 2008 m. taip pat konstatuota, kad ginčo statiniai neprižiūrimi, negali būti naudojami pagal paskirtį, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra tikslinga skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. įpareigojo UAB „Start Vilnius“ organizuoti nusidėvėjusių, avarinės būklės ir naudojimui pagal paskirtį netinkamų statinių nugriovimą. Ieškovo teigimu, po to, kai statiniai kompetentingų institucijų buvo pripažinti netinkamais naudoti ir turinčiais aiškių avarinės būklės požymių, jų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, tačiau to neatliko. Tik suremontuoti ar rekonstruoti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai užtikrintų atsakovui statinio naudotojo statusą. Kadangi ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, jie, remiantis Statybos įstatymu, turi būti nugriauti, o jų teisinė registracija – panaikinta.

Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadą UAB „Start Vilnius“ statinių tiesioginė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Todėl tam, kad detaliojo plano rengimas nagrinėjamu atveju atitiktų įstatymus, turėjo būti konstatuotas statinių naudojimo faktas, o turint duomenų apie statinių būklę, kompetentingos institucijos, spręsdamos detaliojo plano rengimo poreikį, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti, jog statiniai būtų ne tik retkarčiais užlopomi, bet suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tik nustačius faktą apie statinių naudojimą pagal paskirtį, galėjo būti sprendžiamas klausimas apie statinių eksploatavimui būtino žemės sklypo suformavimą. Kadangi žemės sklypai detaliuoju planavimu suformuoti prie faktiškai nenaudojamų statinių, tai detalusis planas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas. Tuo remiantis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymai naikintini. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu žemės sklypai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl UAB „Start Vilnius“ neįgijo teisės jų išsinuomoti. Remiantis tuo, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymai naikintini, o nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. teismo prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus.

Ieškovai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritorijoje. Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkūrimo“ numatyta atkurti nuosavybės teises į žemę toje teritorijoje. Nepaisant to ir ieškovams palankių valstybės institucijų išvadų, nuosavybės teisių atkūrimas yra nebaigtas. Ieškovų teigimu, ginčijamais administraciniais aktais patvirtintas savivaldybės detalusis planas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, Teritorijų planavimo įstatymui, Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Suplanuota teritorija yra neproporcinga joje esančiam užstatymo tankiui ir intensyvumui, ji prieštarauja nuostatai, kad statiniams gali būti priskiriami tik tokie žemės sklypai, kurie būtini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl statinių nugriovimo, nurodė, kad įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog po 2005 m. gruodžio 28 d. statinių būklės patikrinimo atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra pašalinęs ir įvykdęs valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos nurodymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šiuos statinius nugriauti.

Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniai nenaudojami pagal paskirtį, todėl žemės sklypai prie jų negalėjo būti formuojami. Teismas nurodė, kad Statybos įstatyme „naudojimo“ sąvoka yra siejama su esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimu naudotojo poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Start Vilnius“ pateikė įrodymus, kad statinius naudoja: jie yra saugomi, nuomojami; patys ieškovai nurodo, jog ginčo teritorijoje buvo atliekamas filmavimas; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akto priede užfiksuota, kad dalis statinių yra naudojami. Naudojimo faktą patvirtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 464 žemės sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrą.

Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams buvo nepagrįstai suformuoti per dideli (neproporcingi) žemės sklypai, nes statiniai užima tik mažą jų dalį. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės yra parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Teismo nuomone, teisės aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti. Nors generalinis prokuroras ir ginčija sklypų dydį, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto sklypai turėtų būti nustatyti atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti.

Teismas nesutiko su ieškovais, kad teritorijos detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Teismo nuomone, nustačius, kad statiniai yra naudojami, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pažeidimą. Vien pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvimas nesuponuoja pareigos atsisakyti derinti ar tvirtinti detalųjį planą. Be to, minėta, ieškovai negali pretenduoti į 1,08 ha ploto žemės sklypą, nes jis neįėjo į buvusio rėžinio kaimo teritoriją. Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo planavimo tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Start Vilnius“ buvusio kaimo teritorijoje nuosavybės teise valdo 31 pastatą, tačiau šių statinių eksploatavimui sklypai nebuvo suformuoti. Taigi, teismo nuomone, jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia išvados, kad šiuo atveju detalusis planas buvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, nekeičiant žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, nenumatant naujo užstatymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra tik laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Nagrinėjamu atveju žemė, kurios detalusis planas ginčijamas, nėra laisva – ji užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise valdomais statiniais, todėl ši žemė laikoma išperkama valstybės ir joje negali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo nuomone, tik detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėtų būti pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: teismas, padaręs nepagrįstą išvadą dėl statinių naudojimo, kartu neteisingai sprendė dėl suformuotų žemės sklypų dydžio – nustačius dalies statinių nebetinkamą naudojimą, žemės, reikalingos jiems eksploatuoti, poreikis akivaizdžiai sumažėtų. Kadangi UAB „Start Vilnius“ statinių pagal paskirtį nenaudojo ir nesiekė naudoti, todėl detalusis planas negalėjo būti rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (turint tikslą formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių). Situacija, kuomet UAB „Start Vilnius“ teigia, kad ginčo žemės sklypai jam reikalingi statinių naudojimui, tačiau šių statinių realiai nenaudoja, pažeidžia valstybės, kaip žemės savininkės, interesus.

Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliantų ieškinį.

Apeliantų nuomone, teismas nevertino, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas UAB „Start Vilnius“ statiniams tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Toks klausimas turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai, derinant apeliantų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį ir UAB „Start Vilnius“, interesus. To nepadarius, ieškinio atmetimas yra nepagrįstas. Apeliantai pažymi, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimas buvo vilkinamas, nors buvęs (duomenys neskelbtini) poligonas nebuvo reikalingas visuomenės poreikiams (šias aplinkybes yra konstatavusios ir valstybės institucijos) tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principą. Teismas net nesvarstė, kad ginčo teritorija yra šalia gyvenamosios nedidelio aukštingumo statybos, miško masyvo pakraštyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams yra neteisėtas ir neracionalus, galintis pažeisti gyventojų interesus į saugią ir sveiką aplinką. Apeliantai taip pat pateikia argumentus dėl statinių nenaudojimo pagal paskirtį ir šio fakto reikšmės, kurie iš esmės yra analogiški nurodytiems generalinio prokuroro skunde.

Atsakovai UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinius skundus.

Atsakovų nuomone, nors apeliantai teigia, kad žemės sklypai yra pernelyg dideli, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto turėtų būti formuojami sklypai UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti. Detaliuoju planu suformuota teritorija iš esmės atitinka buvusio poligono generalinį planą ir poligonui priskirtą plotą. Atsakovų teigimu, teisės aktai neįpareigoja tvirtinant detalųjį planą atsižvelgti į pretendentų atkurti nuosavybės teises teisėtus lūkesčius ir interesus – tai pripažįstama ir teismų praktikoje. Atsakovas pažymi, kad argumentai dėl detaliojo plano prieštaravimo Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, yra nepagrįsti. Šiuo atveju jokia teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų, o buvo suformuoti sklypai esamų statinių eksploatavimui – to šis bendrasis planas nedraudžia. Atsakovas UAB „Start Vilnius“ taip pat nurodo, kad jis yra viešasis juridinis asmuo, žemės sklypai buvo išnuomoti ne tik kaip būtini sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir kaip būtini sklypai konkretiems viešiesiems tikslams (sostinės reikmėms, valstybės investicinėms programoms) vystyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl faktinės bylos situacijos ir byloje vertintinų klausimų nustatymo

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sausio 12 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 722-01 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ne pelno įmonę „Šiaurės miestelis“. Kartu šiuo aktu buvo perduotas ir įmonės balanse nurodytas turtas – ne pelno įmonei „Šiaurės miestelis“ priklausantys pastatai (t. 1, b. l. 172). 1998 m. gegužės 19 d. ne pelno įmonė „Šiaurės miestelis“ buvo reorganizuota į UAB „Šiaurės miestelis“ (t. 1, b. l. 173). Vilniaus miesto mero 1998 m. liepos 16 d. potvarkiu Nr. 417, bendrovei „Šiaurės miestelis“ pavesta atlikti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų teisinę registraciją (t. 1, b. l. 174). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1250 buvo nuspręsta perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius negyvenamuosius pastatus bendrovei „Šiaurės miestelis“ kaip savivaldybės turtinį įnašą ir įpareigoti UAB „Šiaurės miestelis“ direktorių atlikti veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu (t. 1, b. l. 174). 2006 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė turto perdavimo – priėmimo aktą dėl perduodamų UAB „Šiaurės miestelis“ objektų (t. 1, b. l. 49-50). Paminėtų aktų pagrindu UAB „Šiaurės miestelis“ vardu VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota virš trisdešimt pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje. Teritorija (buvęs karinis (duomenys neskelbtini) poligonas), kurioje buvo išsidėstę UAB „Šiaurės miestelis“ priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklausė valstybei (t. 2, b. l. 126-139).

Statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkams siekiant sudaryti galimybę naudotis visomis jiems kaip nuosavybės teisės turėtojams suteiktomis teisėmis, įstatymais užtikrinama galimybė lengvatine tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą (ginčo laikotarpiu aktuali CK 6.551 str. 2 d.; Žemės įstatymo 9 str. 6 d. (redakcija galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.).

Valstybės teritorijų planavimą, rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, vykdo savivaldybės institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 5 d. 1 p., įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.), todėl Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama jai pavestus savivaldybės lygmens teritorijų planavimo uždavinius, bei siekdama teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą (sklypus) nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui (duomenys neskelbtini) poligono teritorijoje, dar 2002 m. gruodžio 12 d. su SĮ „Vilniaus planas“ sudarė Tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį, kurios objektas – apie 40 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalusis planas. Atsižvelgiant į tai Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-988 leido rengti šios teritorijos detalųjį planą (t. 1, b. l. 63). Įvertinus siekį užtikrinti pastatų savininko teisės į valstybinio žemės sklypo, būtino jo pastatams eksploatuoti, nuomą, bei tai, kad UAB „Šiaurės miestelis“ jam nuosavybės teise priklausančius statinius įregistravo VĮ „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 buvo patvirtintos planavimo užduotys detaliojo planavimo dokumentams rengti. Įsakymu buvo numatyta parengti 30 ha žemės sklypo plotą, nustatyti planavimo tikslai, uždaviniai – sklypo ribų ir ploto nustatymas, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 140). Teritorijos (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalusis planas buvo baigtas rengti ir patvirtintas 2009 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2183. Šiuo įsakymu buvo patvirtinti ir teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, detaliojo plano sprendiniai, t. y. du žemės sklypai: 10883 kv. m. ir 232917 kv. m., nustatant, jog jų paskirtis - kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pobūdis – pramonės sandėliavimo įmonių statybos (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 128-129). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231, buvo suformuoti minėtų plotų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, juose esančių statinių eksploatavimui bei nustatyti jų duomenys (ribos, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 180-181).

UAB „Šiaurės mietelis“ pateikus prašymą išnuomoti ankščiau aptartais administraciniais aktais suformuotus žemės sklypus, Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. kovo 15 d. su UAB „Šiaurės miestelis“ sudarė valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, nuomos sutartis Nr. N01/2010-52, N01/2010-53 (t. 1, b. l. 89-92).

Prokuroras byloje ginčija aptartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai bei suformuoti žemės sklypai, taip pat 2010 m. kovo 15 d. valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, nuomos sutartis Nr. N01/2010-52, N01/2010-53, teigdamas, jog šiuo atveju žemės sklypų planai buvo suformuoti ir patvirtinti nesilaikant įstatymo reikalavimų, t. y. rengiant detalųjį planą nebuvo atsižvelgta, jog detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo ir žemės sklype esančių, atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, nesutampa, neįvertino, ar atsakovui priklausančių pastatų eksploatavimui buvo būtina visa ginčijamais administraciniais aktais nustatyto ploto teritorija.

Įvertinus byloje kilusį ginčą, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, teisėjų kolegija vertina, kokie detaliojo plano sprendiniai ir nuomos objektai galėjo būti nustatyti vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis; ar atsakovui ginčo žemės sklypuose esančių pastatų eksploatacijai yra būtina viso ploto ginčijamais administraciniais aktais bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutartimis suteikto dydžio žemės sklypų teritorija; ir ar galimas ginčo žemės sklypų panaudojimas pagal kitą paskirtį.

Dėl ginčijamos teritorijos detaliuoju planu nustatyto naudojimo būdo ir joje esančių statinių paskirties santykio

Vienas iš aspektų, kuriuo remiantis ieškovas byloje įrodinėja ginčijamų administracinių aktų ir nuomos sutarčių neteisėtumą - jų neatitiktis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuris nustato, kad detalieji planai rengiami kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.).

Ginčijamų aktų ir sandorių priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl ginčo situaciją vertinant nurodyto teisės akto aspektu, kartu įvertinama ir teisės aktais, kurie ginčo laikotarpiu reglamentavo valstybinės žemės sklypo nuomos santykius, sukurta teisinė situacija, kadangi šie klausimai nagrinėjamu atveju neatsiejamai susiję.

Ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais; <·· > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės), kurių 28 punktas taip pat atkartojo išvardintų teisės aktų nuostatas. Taisyklių 2.2 punkte įtvirtinta, kad jos, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (28.1 punktas); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas).

Aptarta teisinė reglamentacija rodo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Pažymėtina, kad statinių naudojimo fakto klausimas byloje pakartotinai nevertinamas, kadangi, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-232/2014, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika laikomasi nuostatos, jog Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio, o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502 – 1013/2009). Byloje vertinti ieškovo teiginiai, jog ginčo sklype esantys statiniai apleisti, vienareikšmiškai nepaneigia jų naudojimo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 1460/2009).

Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano rengimo“ nustatytas detaliojo plano rengimo tikslas buvo – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 136).

Detaliojo plano aiškinamuoju raštu, kaip sudėtine teritorijos, šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano dalimi, buvo išskirta, kad planuojamoje teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, supaprastinta tvarka rengiamas detalusis planas, suformuojant sklypus prie esamų statinių, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaurės miestelis“ nenumatant naujo užstatymo bei paliekant esamus reglamentus. Detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta suformuoti du žemės sklypus, jame esantiems statiniams eksploatuoti, papildomai pažymint, jog žemės sklypo naudojimo būdas nekeičiamas, naujas užstatymas nenumatomas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 165). Iš aptarto nėra pagrindo manyti, jog detaliojo plano paskirtis – suformuoti sklypus prie esamų statinių, prieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui.

Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžė, jog detalusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl be nurodytų aplinkybių (detaliojo plano tikslų ir uždavinių), rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.). To paties įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalyse nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2183 buvo patvirtintas teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detalusis planas ir jo sprendiniai: sklypas Nr. 1 (10883 kv. m. ploto) ir sklypas Nr. 2 (232917 kv. m. ploto), nustatant, jog jų paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pobūdis – pramonės sandėliavimo įmonių statybos (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 128-129). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231, buvo suformuoti minėtų plotų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, juose esančių statinių eksploatavimui bei nustatyti jų duomenys (ribos, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 180-181).

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas). Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas). Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šio įstatymo 25-29 straipsniuose yra nustatyti penki pagrindiniai tikslinės paskirties žemės naudojimo būdai – žemės, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ir kitos paskirties. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: gyvenamąsias teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; inžinerinės infrastruktūros teritorijas; rekreacines teritorijas; bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; naudingųjų iškasenų teritorijas; teritorijas krašto apsaugos tikslams; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams; atskirųjų želdynų teritorijas (29 str.). Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre. 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys (toliau – Įsakymas) (redakcija galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. kovo 26 d.). Iš šio Įsakymo matyti, kad kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (žemės sklypų naudojimo būdas), pagal jų turinį yra teritorijos, skirtos pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai, kurios dar skirstomos į pramonės ir sandėliavimo įmonių ir į sandėliavimo statinių statybas (žemės sklypo naudojimo pobūdis). Šių žemės sklypų naudojimo pobūdžio turinys numatė, jog tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramoninės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius bei žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti terminalai ir kiti sandėliavimo statiniai.

Taigi, pagal ginčijamais administraciniais aktais patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, nekeičiant nustatytojo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, buvo numatyta galimybė įrengti pramonės ir sandėliavimo įmonių statinius. Tačiau pagal ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, atsakovui UAB „Šiaurės miestelis“ priklausančių statinių, išdėstytų naujai suformuotuose žemės sklypuose, matyti, kad jų paskirtis ir naudojimo būdas neatitiko žemės sklypų naudojimo būdo ir paskirties (t. 2, b. l. 163-175). Nekilnojamojo turto duomenimis atsakovui priklausiančių statinių (kontrolės posto, slėptuvių, pirties, akumuliatorinės, garažų ir kt.) paskirtys buvo: kita, specialioji, garažų ir pan., t. y. nesuderinama su detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų naudojimo būdu ir pobūdžiu, t. y. neatitiko detaliuoju planu numatyto teritorijos panaudojimo būdo ir pobūdžio, dėl ko kaip, pagrįstai teigia ieškovas, sprendžiant dėl poreikio rengti detaliuosius planus ginčo teritorijoje esantiems statiniams eksploatuoti, buvo būtina įvertinti, ar apskritai yra tikslinga jį rengti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal atsakovui priklausančių statinių vyraujančią paskirtį, jų eksploatavimas būtų galimas kitos paskirties žemės sklypuose, krašto apsaugos teritorijoje, skirtoje specialiems krašto apsaugos tikslams ir valstybės sienos apsaugai (Įsakymo 23 p.), tačiau toks žemės sklypo naudojimo būdas ginčijamais įsakymais nepatvirtintas, kas tik papildomai įrodo detaliuoju planu nustatytų žemės sklypų naudojimo būdo ir paskirties nesuderinamumą su ginčo sklypuose esančių statinių paskirtimi.

Teisėjų kolegijos nuomonę patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. išvada dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje detaliojo plano (t. 1, b. l. 79-84). Joje, įvertinus ginčijamais administraciniais aktais patvirtintą teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalųjį planą ir jo sprendinius bei vyraujančią esamų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių tiesioginę paskirtį, konstatuota, kad vyraujanti Nekilnojamojo turto registre registruotų esamų statinių tiesioginė naudojimo paskirtis neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (t. 1, b. l. 82). Išvadoje papildomai išskirta, jog detaliuoju planu planuojama teritorija, kuriai nustatomas žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 patvirtintą Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą, bendrajame plane pažymėtą mažo užstatymo intensyvumo gyvenamojo ploto teritoriją, kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės naudojimo būdas nenumatytas. Teritorijų įstatymo nuostatos draudžia rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai, kai statyba nenumatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d.). Be to, kaip jau buvo minėta, ginčijamais administraciniais aktais patvirtinto detaliojo plano aiškinamuoju raštu buvo pažymėta, kad detalusis planas rengiamas formuojant žemės sklypus prie naudojamų statinių, teisiškai registruotų nekilnojamojo turto registre ir nekeičiant žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, nenumatant naujo užstatymo. Vadinasi, atliekant teritorijų planavimo darbus buvo atsižvelgta ir vertinama atsakovui priklausiusių statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre buvimas, įstatymai įpareigojo atsižvelgti ir į jų tiesioginę viešajame registre nurodytą paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju rengiant detaliųjų planą į tai nebuvo atsižvelgta, kadangi detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis nesuderinami su juose esančiais ir jiems eksploatuoti skirtais pastatų paskirtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 166) (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 8 d.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių 58.3. p.), todėl detaliuoju planu siekiant kito formuojamos teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo, detalusis planas turėjo būti rengiamas ne supaprastinta, bet bendra tvarka.

Atsakovo UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“) atstovas nurodė, jog rengiant detaliuosius planus buvo vertinta ne tik esamų statinių tiesioginė paskirtis, bet ir tai, kokiu tikslu juos ketinama naudoti ateityje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog detalieji planai rengiami nustatant juose ne tik esamą, bet ir būsimą žemės panaudojimo pobūdį, tačiau atkreipia dėmesį, jog į tai, kad šiuo atveju naujas užstatymas suformuotose sklypuose nebuvo numatytas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 165), kas reiškia, jog jau rengiant detaliuosius planus atsakovas turėjo įrodymais pagrįsti apie realų ketinimą rekonstruoti ar pritaikyti ginčo sklype esančius statinius administraciniais aktais suformuotų sklypų paskirčiai. Bylą nagrinėjant teisme atsakovo atstovas negalėjo tiksliai įvardyti, kokioms reikmėms tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami teritorijos tvarkymo darbai, buvo ketinama naudoti statinius (teismo posėdžio garso įrašo 1.45 min). Kaip viena iš numatytų pastatų naudojimo galimybių buvo įvardytas pastatų naudojimas gamybiniais tikslais, tačiau teisėjų kolegijai nepateikta duomenų ir įrodymų leidžiančių manyti, jog toks daugumos pastatų naudojimo tikslas buvo realiai planuojamas (statinių rekonstrukcijos planai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė duomenis apie vieno iš ginčo teritorijoje esančių pastatų naudojimo paskirties keitimą į gamybinės paskirties (t. 5, b. l. 132-133), tačiau vieno ar kelių iš atsakovui priklausančių pastatų, esančių ginčo teritorijoje paskirties suderinamumas su numatytuoju teritorijos naudojimo būdu ir paskirtimi, neleidžia teigti, kad teritorijos planavimo dokumentais nustatyta teritorijos naudojimo paskirtis atitinka jose esančių statinių naudojimo paskirtį, kadangi tokiai išvadai reikėtų daugumos, o ne pavienių statinių vyraujančios paskirties atitikties ginčo sklypo naudojimo pobūdžiai ir būdui.

Atsakovo atstovo teiginius paneigia ir tai, jog UAB „Start Vilnius“ dar 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1262 „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“ (toliau tekste - „Saulėtekio“ plėtros programa) dalį (duomenys neskelbtini) karinės bazės 25 ha, priklausančius atsakovui, buvo nutarta panaudoti „Saulėtekio“ plėtros programai vystyti (t. 5, b. l. 93-118). „Saulėtekio“ plėtros programos paskirtis – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrą, vadinasi ir jo plėtrai naudojamos teritorijos su jose esančiais statiniais bus nukreipti „plyno lauko“ inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, o ne pramoninei ir sandėliavimo veiklai vykdyti. Be to, atsakovo UAB „Start Vilnius“ įgaliotas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad įmonė yra numačiusi jai priklausančių pastatų, esančių ginčo teritorijoje, rekonstrukciją, pritaikant juos mokslo laboratorijoms ir bandomųjų gaminių gamybai, tyrimams ir išradimų kūrimui (t. 5, b. l. 127-128).

Kalbant apie atsakovo įsipareigojimus pagal „Saulėtekio“ plėtros programą būtina aptarti ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytas pastabas dėl to, kad šio projekto vystymas susijęs su viešuoju interesu vykdyti mokslo ir pažangos plėtrą minėtame Vyriausybės nutarime apibrėžtoje teritorijoje, į kurią patenka ir ginčo teritorija (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18 G, Vilnius. Teisėjų kolegija sutinka, kad mokslo ir technologijos pažangos skatinimas, be abejonės, yra viešas interesas, nes gerina investicinę aplinką, skatiną gamybą, ūkio plėtrą ir visuomenės gerovės augimą, tačiau šiuo atveju vyrauja ir kitas, ne mažiau svarbus, visuomenės interesas – užtikrinti, kad valstybės turtas būtų valdomas, naudojamas ir disponuojamas taip, kad jis tenkintų ne kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, o bendrą visuomenės poreikį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <···> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <···> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Todėl nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Nagrinėjamoje byloje be aptartų neabejotinai vyrauja ir viešas interesas užtikrinti asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; kt.). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigūnai. Tinkamas jų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės įgaliotas asmuo privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų ir valstybės įgaliotų pareigūnų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; kt.). Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas), todėl šiuo atveju nustačius šiuos byloje vyraujančius interesus, nė vienam iš jų negali būti suteiktas prioritetas, kadangi tik jų tarpusavio derinimas užtikrins teisėtą ir teisingą ginčo situacijos sureguliavimą.

Šiuo atveju nustačius, jog ginčijamais administraciniais aktais buvo suformuoti žemės sklypai, nesilaikant įstatymo normų reikalavimų ir neatsižvelgiant, kad ginčo sklypų naudojimo būdas ir tvarka nesutapo su juose esančių statinių paskirtimi bei numatoma ateityje naudoti pastatų paskirtimi (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. 7 p.), jie naikintini. Minėta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami siekiant užtikrinti juose esančių statinių eksploatavimui, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, todėl pripažinus, jog statinių paskirtis nesutapo su galimais žemės sklypų panaudojimo būdais, laikytina, kad sudarant valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ketinimo naudoti jos pagal paskirtį nebuvo, kas vertintina teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, pažeidimu (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo atstovės teismo posėdžio metu akcentuota atsakovo, kaip statinių savininko, nuosavybės teisė šiuo atveju nėra absoliuti. Tam, kad statinių savininkas galėtų naudotis įstatymo jam suteikta lengvatine tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu, suteiktu jo statiniams eksploatuoti, jis privalo užtikrinti žemės naudojimą pagal jos tikslinę paskirtį ir savo kaip savininko interesus derinti su valstybės įgaliotų institucijų nustatytu žemės naudojimo režimu. Nesilaikant šio reikalavimo, t. y. naudojant valstybinę žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis gali būti nutraukiama (CK 6.564 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo keliamas klausimas apie galimybę keisti ginčijamais detaliaisiais planais patvirtintų žemės sklypų naudojimo būdą ir paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu teismo pavestą ekspertizę atlikęs ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ekspertas S. M. teigė, jog tokia galimybė yra galima tuomet, jei detaliojo plano keitimas numatytas rengiant detalųjį planą. Šiuo atveju detaliojo plano aiškinamajame rašte tiesiogiai ši galimybė neįvardinta, tačiau iš aiškinamojo rašto turinio aišku, kad tai nedraudžiama, kadangi numatant formuojamų sklypų inžinerinę infrastruktūrą buvo pažymėta, kad keičiant teritorijos naudojimo būdą bei pobūdį bus rekonstruojami arba projektuojami nauji inžineriniai infrastruktūros objektai. Tačiau keliant klausimą dėl ginčijamais administraciniais aktais patvirtinto detaliojo plano ir sprendinių pakeitimo galimybės turėtų būti vertinama ir tai, ar atsakovui priklausančių pastatų eksploatacijai yra būtinas visas ginčo žemės sklypo plotas.

Dėl detaliojo plano sprendiniais suformuotų ginčo žemės sklypų ploto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2011 m. gegužės 5 d.) 30.11 punktas numatė, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Be to, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingo dalys bei nustatytas šių dalių plotas (Taisyklių 31.3 p.). Šiais reikalavimais užtikrinamas racionalus ir teisėtas valstybinės žemės sklypų naudojimas.

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomotas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas, neįvertinus jiems naudoti pagal tiesioginę paskirtį būtino ploto ir taip pažeidžiant viešą interesą, kuris šioje byloje neatsiejamai susijęs ir su asmenų teise į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procesą

Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kokia teritorija yra būtina joje esantiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl teritorijų planavimo sprendinių keitimas teismo sprendimu, neatliekant viešojo administravimo procedūros, nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 – 951/2007). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju įvertinus byloje keliamus klausimus, teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas, yra būtinas atsakovo pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remiantis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis atsakovui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

Teismo posėdžio metu ieškovo – generalinio prokuroro, atstovė teiginius dėl atsakovo statiniams eksploatuoti priskirto nepagrįstai didelio ploto žemės sklypo grindė ginčijamais administraciniais aktais nustatytu teritorijos užstatymo intensyvumu. Žemės sklypų užstatymo intensyvumas apibrėžiamas kaip visų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 44 p.). Formuojant detaliuosius planus ketinant vykdyti statybas, atskiro sklypo leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas nustatomas detaliuoju planu, atsižvelgiant į atitinkamos paskirties pastato projektavimą reglamentuojančius normatyvinius techninius dokumentus. Nagrinėjamu atveju detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas siekiant suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje, todėl nei sklypo naudojimo būdo keitimas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrąjį paną, nei statybos reglamentų ar režimo nustatymas nebuvo nagrinėjami (t. 1, b. l. 52), kas reiškia, kad patvirtintu detaliuoju planu buvo įtvirtintas tik esamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Nesant numatyto maksimalaus leidžiamo detaliuoju planu užstatymo tankio ir intensyvumo, nėra galimybės įvertinti, ar ieškovės teiginiai dėl to, jog ginčijamais aktais nustatytas atsakovo statinių užstatymo intensyvumas suformuotose sklypuose sudarantis atitinkamai 0,04 ir 0,18 (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 33-34), savaime rodo priskirtų sklypų dydžio neproporcingumą atsakovo esančių statinių užimamos ir būtinos eksploatuoti teritorijos plotui.

Siekiant įvertinti ieškovo teiginių pagrįstumą ir nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis atsakovui jo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuoti ir išnuomoti tinkamo dydžio žemės sklypai, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: ar statiniai (dalis jų), esantys (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius teritorijoje, gali būti vertinami kaip statinių kompleksas? Jei taip, ar šiems statiniams eksploatuoti pagal naudojimo paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastre, yra būtinas žemės sklypas? Ar ginčo teritorija, atsižvelgiant į įsakymu nustatytą sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius užstatymo tankį ir užstatymo intensyvumą, yra būtina aukščiau nurodytiems statiniams eksploatuoti (kaip statinių kompleksui ar kiekvienam iš jų atskirai) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį? Ekspertas atsakydamas į jam pavestus klausimus nurodė, jog jo nuomone, atsakovo ginčo teritorijoje esantys statiniai sudaro du statinių kompleksus, t. y. karinio poligono kompleksą ir fermos statinių kompleksą ir kiekvieno iš jų eksploatavimui yra būtinas vientisas žemės sklypas. Tačiau visa, ginčijamais administraciniais aktais patvirtinta (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 1G, Vilnius, teritorija, šių statinių kompleksui eksploatuoti nėra būtina (Teismo ekspertizės akto 80 psl.).

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertizę atlikęs ekspertas – nustatant, kokio ploto žemės sklypas būtinas atsakovui priklausančių statinių eksploatavimui, buvo nustatomas ne statinių, kaip atskirų objektų naudojimui būtinas žemės sklypo plotas, bet statinių kompleksui priskirtinas žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegija nemano, kad toks vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas bylos medžiaga. Ekspertizės išvadoje pažymėta – atsakovui priklausantys statiniai sudaro du atskirus kompleksus: karinio poligono kompleksą ir fermos statinių kompleksą. Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad šiuos statinius galima būtų vertinti kaip atskirus kompleksus, turinčius nurodomą paskirtį, turi būti įrodyta, jog jie realiai ir naudojami šiam tikslui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas statinius naudojo, naudoja ar ketino naudoti kaip fermos kompleksą, todėl nėra pagrindo nustatinėti žemės sklypo plotą tokios paskirties statinių kompleksui eksploatuoti. Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, apie jam priklausančių statinių, esančių ginčo teritorijoje ketinimą naudoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, t. y. karinės infrastruktūros tikslams (t. 8, b. l. 3-4). Tačiau detalesnis pateikto dokumento įvertinimas leidžia abejoti atsakovo teiginių pagrįstumu, kadangi iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateikto atsakymo į atsakovo paklausimą (kuris teismui nepateiktas), negalima spręsti apie ketinimų naudoti atsakovui priklausančius pastatus kariniams tikslams realumą, kadangi raštu tik suteikiama bendro pobūdžio informacija apie karinės infrastruktūros plotų normas, jos įrengimui taikomus reikalavimus, be to, iš rašto negalima vienareikšmiškai teigti, jog jame kalbama būtent apie ginčo teritoriją ir joje esančių statinių panaudojimą karinės stovyklavietės įrengimui. Pažymėtina ir tai, jog šie atsakovo pateikti duomenys prieštarauja atsakovo teismo posėdžio metu išdėstytai pozicijai, jog žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra būtini vykdant atsakovo įsipareigojimus pagal „Saulėtekio“ plėtros programą, kuri skirta mokslinei plėtrai, o ne kariniams tikslams, įgyvendinti.

Apibendrinant aptartas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad nesant duomenų apie atsakovui priklausančių statinių naudojimą pagal ekspertizės akte numatytą naudojimo pobūdį – kariniams ir fermos eksploatavimo tikslams, nėra pagrindo laikyti atsakovui priklausančių statinių atskirais kompleksais. Tačiau nepaisant to, jog teismo ir eksperto nuomonė dėl statiniams suteikto komplekso statuso, nesutapo, teisėjų kolegija pritaria eksperto išvadoms, jog atsakovui ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimui, pagal jų tiesioginę paskirtį, nėra būtinas visas skirtas žemės sklypo plotas.

Ekspertas S. M. pažymėjo, jog vertinant, kokio ploto žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti buvo atsižvelgta į komplekso užimamą teritoriją, nustatant, statinių kaip komplekso sudėtinių dalių, eksploatavimui reikalingą teritoriją. Todėl akivaizdu, jog net ir išvadai dėl statinių priskyrimo kompleksui nepasitvirtinus, laikytina, jog statiniams eksploatuoti buvo suteiktas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas. Ši teisėjų kolegijos išvada paremta tuo, kad statinių kompleksui eksploatuoti nustatant būtiną žemės sklypo plotą įvertinamas ir plotas kuris paprastai nėra būtinas atskiram statiniui eksploatuoti. Ekspertizės akte nurodyta, jog skaičiuojant kompleksui eksploatuoti būtiną žemės sklypą į jį įtraukiamos teritorijos tarp atskirų statinių (komplekso elementų) taip užtikrinant susisiekimą tarp jų, be to, į komplekso teritoriją įtraukiama laisva žemė, kurios tarp atskirų komplekso elementų negalima būtų racionaliai panaudoti (Teismo ekspertizės akto 68 psl.). Be to, ekspertas vertindamas statinių komplekso – fermos naudojimui būtino žemės sklypo ploto dydį, pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais fermos statinių komplekso įrengimą ir eksploatavimą, fermos kompleksas turi turėti trijų zonų plotus (pagrindinių gamybinių pastatų, pašarų, sandėlių ir mėšlo bei nuotekų kaupimo). Tokios paskirties kompleksui būtina turėti reikiamą žemės plotą mėšlui ir nuotekoms panaudoti (Teismo ekspertizės akto 76 psl.). Nustačius, jog atsakovui priklausančių statinių nėra pagrindo vertinti savarankiškais kompleksais ir statinių nenaudojant fermos ar karinei paskirčiai, nėra būtinas ir žemės sklypo plotas specifinei kompleksų paskirčiai įgyvendinti, dėl ko statinių eksploatavimui reikalingas sklypo plotas turi būti apibrėžtas atskirai kiekvienam objektui pagal jo paskirtį nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

Apibendrinant aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo situacijoje rengiant detalųjį planą, siekiant suformuoti žemės sklypus atsakovo valdomiems statiniams eksploatuoti, nebuvo įvertinta, ar pagal teritorijoje esančių statinių paskirtį yra pagrindas rengti kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų naudojimo būdo žemės sklypus, neatsižvelgta ar statiniams eksploatuoti buvo būtina viso ploto suformuota teritorija. Šios teismo išvados leidžia teigti, jog ginčijami administraciniai aktai, prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 7 p.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 p.) ir dėl to naikintini.

Administracinius aktus, kurių pagrindu buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai pripažinus prieštaraujančius įstatymo reikalavimams ir panaikinus, naikinamos ir jų pagrindu sudarytos valstybinių žemės sklypų nuomos sutartys, kadangi jas sudarant nebuvo laikomasi reikalavimo išnuomoti tokio ploto valstybinės žemės sklypą, koks yra būtinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.; Taisyklių 30.11 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog patvirtinto ginčo detaliojo plano, jo sprendinių panaikinimas bei nuomos sutarčių pripažinimas niekinėmis, neatima atsakovo teisės įgyvendinti jam kaip statinių savininkui teisės į valstybinio žemės sklypo, būtino jo statiniams eksploatuoti, nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinus administracinius aktus ir pakartotinai vertinant klausimą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui būtino žemės sklypo (sklypų) turi būti vertinama ne tik detaliojo plano rengimo galimybė bet ir apskritai įvertinamas jo poreikis, taip pat atsižvelgiama į pretendentų, siekiančių įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, interesus, statinių tiesioginę naudojimo paskirtį ar numatomą naudojimo paskirtį, jiems eksploatuoti būtiną žemės sklypo plotą, bei atsižvelgiama ir į proporcingumo bei protingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Prieš vertinant bylos šalių pateiktus prašymus atlyginti jų bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešą interesą, ieškiniu buvo keliami du savarankiški neturtiniai reikalavimai: dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir dėl administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašymas dėl administracinių aktų ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis vertinamas kaip vienas neturtinis reikalavimas, nes iš esmės valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo klausimas yra išvestinis iš ieškovo reikalavimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, be to, pripažinus, kad nuomos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus jos teismo ex officio privalo būti pripažintos negaliojančiomis. Tuo tarpu ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt., reikalavimas vertinamas kaip vienas neturtinis. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo nugriauti statinius yra atmesti ir teismo sprendimai šiuo klausimu yra įsiteisėję, o reikalavimai dėl administracinių aktų ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinami, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju yra patenkinta 50 proc. ieškovo – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir 100 proc. ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt., prašymų.

Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt., teikdami procesinius dokumentus sumokėjo 140,75 Eur žyminio mokesčio (t. 6, b. l. 167) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 97, t. 3, b. l. 90). Todėl remiantis nustatytu, ieškovams iš atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis ieškovams priteisiama atlyginti jų bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas - 140,75 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 70,38 Eur iš kiekvieno atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovo procesinė padėtis byloje buvo suteikta ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tačiau bylos nagrinėjimo metu šis atsakovas palaikė ieškovų poziciją, dėl ko ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidas iš jo nepriteisiamos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad žyminį mokestį už ieškovus mokėjo jų atstovė, advokatė Jolita Vilutytė, todėl iš atsakovų ieškovams atlyginti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų atstovei, kuri jas tarp ieškovų paskirstys remiantis jos ir atstovaujamųjų tarpusavio sutarimu ir įvertinus kiekvieno iš ieškovų sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešą interesą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), tačiau tai neatleidžia atsakovų nuo pareigos sumokėti valstybei žyminio mokesčio dalį, proporcingą patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų valstybei priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 38,22 Eur žyminio mokesčio (už vieną neturtinį reikalavimą 2010 m. birželio mėnesį, t. y. ieškinio pateikimo metu, buvo mokamas 131,80 Lt dydžio žyminis mokestis).

Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas tik dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo, kurie tenkinami, todėl atsakovo prašymu byloje skirtos ekspertizės išlaidos bei eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos (ekspertą apklausti 2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje prašė atsakovas (t. 7, b. l. 196), priteistinos iš atsakovo. Už ekspertizės atlikimą atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 4 500 Lt (t. 7, b. l. 144, 149-151), todėl teismo sprendimu iš atsakovo ekspertui atlyginti priteisiama 105,12 Eur (t. 8, b. l. 73-74).

Atsakovai pateikė teismui prašymą priteisti jų bylos nagrinėjimo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatui už jo suteiktas paslaugas sumokėta suma – 8 389,66 Eur (t.5, b. l. 136-140, t. 8, b. l. 61-68). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, turi būti sprendžiama ne tik tai, ar jis pagrįstas įrodymais, bet ir tai, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas (toliau tekste - Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos manymu, net ir įvertinus Rekomendacijomis nustatytus maksimalius užmokesčius už procesinių dokumentų surašymus, dalyvavimą teismo posėdžiuose bei kitų būtinų procesinių veiksmų atlikimą (Rekomendacijų 8.2.; 8.11.; 8.14. ir 8.16. punktai), prašomos priteisti išlaidos turi būti mažinamos iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Nors bylos apimtis nėra maža ir bylos nagrinėjimas truko ne vienerius metus, tačiau byloje nėra vertintinų faktų ir aplinkybių gausos, kuri lemtų ypatingą bylos sudėtingumą, todėl atsakovo UAB „Start Vilnius“ prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio – 2 896 Eur. Įvertinus ieškovų patenkintus ir atmestus reikalavimus (ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patenkinta 50 proc., o ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt. – 100 proc. reikalavimų), atsakovams 50 proc. jų patirtų ir pagrįstomis pripažintų atstovavimo išlaidų –1 448 Eur priteisiama atlyginti iš ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešą interesą.

Valstybės bylos nagrinėjimo metu patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,62 Eur (t. 7, b. l. 70, 90). Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį laikytina, kad ieškovas su atsakovais valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas turėtų atlyginti lygiomis dalimis, t. y. po 8,81 Eur iš ieškovo ir 8,81 Eur iš atsakovų, tačiau ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešą interesą, ieškinys buvo pareikštas valstybės interesais, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos iš jos pačios nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014). Remiantis išdėstytu, pusė valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 8,81 Eur, priteisiama atlyginti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t. y. po 4,41 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt. prašymu administracinėje byloje Nr. AS556-348/2010 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2231 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo“ galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje. Bylas pagal ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinius sujungus, laikinosios apsaugos priemonės liko galioti. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijamus administracinius aktus, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2231, panaikinus, nebeliko poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos naikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria vertintas ginčijamų administracinių aktų (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 30-729 dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano rengimą, bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2183 dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano tvirtinimo.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2231 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymą Nr.2.3-661-(01) dėl valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo VĮ „Registrų centras“.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr.2.3-2031-(01) dėl valstybinės žemės sklypo, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. 18 (kadastrinis Nr.0101/0007:5885) Vilniaus m. išnuomojimo UAB „Šiaurės miestelis“;

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 2.3-2032-(01) dėl valstybinės žemės sklypo, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. 18G (kadastrinis Nr.0101/0007:5886) Vilniaus m. išnuomojimo UAB „Šiaurės miestelis“.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2010-52 ir Nr. N01/2010-53.

Ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. atstovei, advokatei Jolitai Vilutytei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, lygiomis dalimis priteisiama atlyginti 140,75 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų ir 75 euro centus) žyminio mokesčio, t. y. po 70,38 Eur (septyniasdešimt eurų ir 38 euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, valstybės naudai priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 38,22 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 22 euro centus) žyminio mokesčio, t. y. po 19,11 Eur (devyniolika eurų ir 11 euro centų) iš kiekvieno atsakovo.

Iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, valstybės naudai priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 8,81 Eur (aštuoni eurai ir 81 euro centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 4,41 Eur (keturis eurus ir 41 euro centą).

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, teismo ekspertui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama atlyginti 105,12 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 12 euro centų) dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215 naudai iš ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, priteisiama atlyginti 1 448 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS 556 -348/2010 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjos                                                               Virginija Čekanauskaitė

                                                                             Danutė Milašienė

                                                                             Egidija Tamošiūnienė