Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-597-173-2014].docx
Bylos nr.: 2S-597-173/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB SEB bankas 112021238 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-597-173/2014

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01824-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

99.4.; 122.4.;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas:

S.Juknevičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 3 d.

Kaunas

 

              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės J. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2297-470/2013 pagal E. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, A. S., E. O. S., N. P..

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

              Atsakovė J. S. civilinėje byloje Nr 2-2297-470/2013 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukus santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp E. S. ir J. S. pripažinti, jog santuoka iširo dėl E. S. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti; priteisti 78 103 Lt kompensaciją už E. S. atitenkančią didesnę turto dalį. Taip pat prašoma atleisti nuo nesumokėtos 2217 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

              Nurodė, kad įmonė, kurioje dirbo likviduota, 2013-09-13 išmokėtas 909,19 Lt darbo užmokestis. Nuo 2013-09-18 yra registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka nemokama. Neturi turto, piniginių lėšų, nuomoja būstą. Už priešieškinį mokėtinas 2517 Lt žyminis mokestis, sumokėjo 300 Lt. Neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, neteks galimybės ginti savo interesus teisme.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

              Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą atmetė (b.l. 7). Nustatė atsakovei J. S. 10 dienų terminą, nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 2217 Lt žyminį mokestį arba pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. 

              Nustatė, kad byloje esančių duomenų, nėra pagrindo atsakovės turtinę padėtį pripažinti pakankamai sunkia ir atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, reiškia reikalavimą ieškovui dėl 78103 Lt kompensacijos priteisimo.

 

III.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

 

              Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuri atmestas J. S. prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies (2217 Lt) mokėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės-prašymą tenkinti (b.l. 10-11).

              Nurodo, kad iš su priešieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 201311-26 išrašo matyti, jog 0,3057 ja žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas bei kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti sutuoktinio E. S. vardu. Kilnojamasis turtas yra likęs gyvenamajame name, kuriame ji negyvena nuo 2011 metų vasaros, todėl nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kurį priešieškiniu prašo padalinti, neturi galimybės disponuoti. Visu turtu naudojasi ieškovas. Tuo tarpu apeliantė nuomojasi būstą, už kurį moka mokesčius. Yra registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka nemokama. Jokio kito turto ir santaupų neturi.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l. 59-61).

              Nurodo, kad atsakovės materialinė padėtis nėra sunki, ji turi pajamų, turto bei santaupų, kurias deklaruoja migracijos tarnybai dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turo padalinimo, neprivalo turtą padalinti taip, kaip nurodyta ieškinyje. Teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalinimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas. Todėl nepagrįsta atskirojo skundo argumentas, kad neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė neteks galimybės ginti savo interesus teisme.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

 

Atskirasis skundas atmestinas.

                   Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 83 str. 3 d. numato, kad teismas turi teisę asmenį š dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nustatyta, kad prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą. Taigi pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis tokia sunki, kad yra pagrindo atleisti jį nuo nustatytos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir nėra duomenų apie tai, kad tokia turtinė padėtis ateityje gali iš esmės pagerėti. Pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra aplinkybės, kad asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo įvertino aplinkybes, kad atsakovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, reiškia reikalavimą dėl 78 103 Lt kompensacijos. Remiantis šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad yra pagrindas atsakovę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai, kad atsakovė registruota darbo biržoje, nuomoja būstą patvirtina aplinkybes apie laikinus finansinius sunkumus. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrą apeliantės turtinę padėtį (nepateikti aktualūs duomenys apie lėšų likučius apelianto kasoje ir kredito įstaigose), todėl pagal esančius dokumentus daryti išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis yra tokia, kad būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra galimybės.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nereiškė prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos šio klausimo nesprendžia. Apeliantė, manydama, kad žyminio mokesčio mokėjimas galėtų būti atidėtas CPK 84 straipsnio pagrindu, motyvuotą prašymą kartu su jo pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui ne vėliau kaip per naują terminą, kuris šia nutartimi nustatomas žyminiam mokesčiui sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1846/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1704/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-128/2014).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti J. S. terminą iki 2014 m. kovo 17 d. nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.

 

 

 

                  Teisėjas                                                          Leonas Jachimavičius