Civilinė byla Nr. 2A-1665-302/2014

                             Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01028-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 27.; 121.; 121.18.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. M., T. K., V. D., A. B., D. B., M. Š., J. S. ieškinį atsakovams N. A., A. B.,  V. K., V. B., M. S. dėl Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro 2011 m. gegužės 28 d. Konferencijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti; 2) pripažinti neteisėta Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro vykusią 2011-05-28 Konferenciją ir pripažinti negaliojančiais joje priimtus sprendimus: a) sprendimą pakeisti Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro įstatus; b) sprendimą Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro tarybos nariais išrinkti N. A., V. K., V. B., A. B., M. S.; c) sprendimą Šalčininkų rajono baltarusių kulturos centro tarybos pirmininku išrinkti N. A.; 3) panaikinti 2011-09-29 Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registre atliktus: a) 2011 m. gegužės 28 d. patvirtintą Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro įstatų teisinę registraciją; b) 2011 m. gegužės 28 d. išrinktų Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro tarybos nariais: N. A., V. K., V. B., A. B., M. S., duomenų teisinę registraciją; c) Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro tarybos pirmininku išrinkti N. A..

Ieškovai teismui paaiškino, kad iniciatyvinės grupės steigiamajame susirinkime buvo patvirtinti BKC įstatai, išrinkta BKC (toliau Baltarusių kultūros centras) taryba iš 5 narių: P. M., T. Ž. (K.), S. (S.) M., G. T., J. C., o BKC pirmininku išrinktas P. M.. 1994-06-12 redakcijos BKC įstatai 1996-10-11 buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Po naujų narių įstojimo 1996-10-11 buvo sudarytas atnaujintas BKC narių sąrašas. 1999-10-19 buvo išrinkta nauja BKC taryba iš 7 narių: V. R., V. B., I. B. (B.), T. K., P. M., S. M., N. A., o BKC pirmininku buvo išrinkta T. K.. Šias aplinkybes patvirtina BKC 1999-10-19 konferencijos posėdžio protokolo išrašo nuorašas ir 1999-10-19 BKC finansinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Minėtos sudėties BKC taryba buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre 1999-10-19. 1999-11-10 BKC tarybos posėdyje buvo priimti dar 35 BKC nauji nariai, 1999-11-10 BKC tarybos posėdžio protokolo išrašo kopijos nuorašas ir priedo Nr. 1 prie minėto protokolo kopijos nuorašas bei BKC narių prašymų dėl priėmimo į BKC narius kopijų nuorašai.  2000 metais buvo išrinktas naujas BKC tarybos pirmininkas - N. A., kuriam BKC tarybos narė T. K. perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktą BKC finansinius dokumentus ir BKC tarybos posėdžių 5 protokolus (nuo 1999-10-19 iki 2000-02-04).  BKC pirmininko pakeitimas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre 2004-11-17. 2011 m. gegužės mėn. 28 d. tuometinis BKC pirmininkas N. A., pažeisdamas galiojančių teisės aktų ir BKC įstatytų nustatytą tvarką, neskelbdamas nustatyta tvarka apie konferencijos sušaukimą, neinformuodamas nustatyta tvarka visų iš tuo metu VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruotų BKC tarybos narių, organizavo konferenciją, kurios  dalyviais buvo tik 11 asmenų. Ši konferencija pakeitė BKC įstatus, išrinko naują BKC tarybą, o BKC pirmininku ir VšĮ „Zemliaki“ direktoriumi išrinko N. A.. N. A., panaudojęs apgaulę ir galimai, suklastojęs dokumentus, paminėtus BKC įstatų pakeitimus, naujos tarybos ir pirmininko išrinkimą 2011-09-29 įregistravo VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Baltarusių kultūros centro 1996-10-11 įregistruotuose įstatuose su 2000-02-29 pakeitimais, kurie galiojo 2011 m. gegužės 28 d., t.y. 2011-05-28 BKC konferencijos metu, buvo nustatyta, kad aukščiausias BKC valdymo organas yra konferencija, kurią ne rečiau kaip kartą per metus šaukia BKC taryba, paskelbus apie konferencijos laiką, datą ir darbotvarkę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (įstatų 5.1. punktas). Ieškovų manymu, BKC pirmininkas N. A., pažeidė galiojančius teisės aktus ir BKC įstatytų nustatytą tvarką. Apie 2011-05-28 konferencijos sušaukimą, apie šios konferencijos priimtus sprendimus ieškovams nieko nebuvo žinoma, kol nebuvo teismo išreikalauti įstatai iš notaro. Apie 2011-05-28  konferencijos sušaukimą, apie šios konferencijos priimtus sprendimus bei apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo tik 2012 metais, kai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrą, tačiau įstatų teksto negavo. Sužinojus VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, jog 2011-05-28  įvyko BKC konferencija ir buvo priimti BKC nauji įstatai, ieškovai kreipėsi į BKC pirmininką N. A. su prašymu sušaukti neeilinę BKC konferenciją, kurioje ketino išspręsti visus kilusius nesutarimus tarp BKC pirmininko N. A. ir kitų BKC narių. Tačiau BKC pirmininkui N. A. atsisakius patenkinti ieškovų ir kitų BKC narių prašymą, jie kartu su kitais BKC nariai BKC įstatų nustatyta tvarka sušaukė neeilinę BKC konferenciją, kurios metu buvo išrinkti nauji BKC organai bei įstatų nauja redakcija.

Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad LR CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir LR CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuria ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Skundžiami sprendimai buvo priimti 2011-05-28. Juridinių asmenų registre minėti sprendimai buvo įregistruoti 2011-09-29. Būtent nuo šio momento ieškovai galėjo sužinoti apie tokių sprendimų Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centre priėmimą. Viešo juridinių asmenų registro paskirtis ir yra pateikti viešą informaciją apie juridinius asmenis ir jų valdymo organus. Tai, kad ieškovams šios aplinkybės buvo žinomos kur kas anksčiau negu teigiama ieškinyje, patvirtina ir ta aplinkybė, jog, kaip teigia patys ieškovai, 2012-02-29 susirinkusi Centro 20 narių iniciatyvinė grupė priėmė sprendimą kreiptis į Centro pirmininką N. A. su prašymu sušaukti ir pravesti neeilinę ataskaitinę-rinkiminę konferenciją, kaip numato Centro įstatai. Tai reiškia, kad jau tuo metu jiems buvo žinoma aplinkybė, jog N. A. buvo Centro pirmininkas ir kad galiojo 2011-09-29 juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų redakcija, kuri buvo suderinta su tuo metu galiojusia LR asociacijų įstatymo redakcija. Tačiau ieškovai ieškinyje nurodo, kad šios aplinkybės jiems tapo žinomos tik jiems kreipusis į VĮ Registrų centras dėl 2012-03-30 Centro konferencijoje priimtų sprendimų įregistravimo. Jų duomenimis, prašymas dėl minėtų sprendimų įregistravimo pateiktas 2012-04-26.  Darytina išvada, kad ieškinio senaties eigos pradžia laikytina 2011-09-29 (kada ginčijami sprendimai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre ir tapo viešai prieinami), todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2011-12-29. Netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovams apie ginčijamus sprendimus tapo žinoma 2012-04-26 ir negalėjo tapti žinoma anksčiau, ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs 2012-07-26.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ yra tik valstybė įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti Juridinių asmenų registravimą, duomenų, informacijos ir dokumentų apie juridinius asmenis rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą bei teikimą ir tai, jog Juridinių asmenų registre 2011-09-29 įregistruoti duomenys apie Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro įstatus, tarybos pirmininką bei narius tapo istoriniais ir šie duomenys saugomi Registro archyve, ieškinio reikalavimą panaikinti 2011-09-29 Juridinių asmenų registre atliktą teisinę registraciją, atmesti, kadangi antrame ieškinio reikalavime nurodytų dokumentų pagrindu atlikta teisinė registracija yra nebeaktuali. Taip pat trečiojo asmens manymu, jog atmestinas ieškinio reikalavimas išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro bylos originalą, nes nenurodytos aplinkybės, kurias šis rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti; pripažino neteisėta Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro vykusią 2011-05-28  Konferenciją ir pripažino negaliojančiais joje priimtus sprendimus: sprendimą pakeisti Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro įstatus; sprendimą Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro tarybos nariais išrinkti N. A., V. K., V. B., A. B., M. S.,; sprendimą Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro tarybos pirmininku išrinkti N. A.. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino praleidimo trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, padarė išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovams atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 str. 6 d. įtvirtinta norma, reglamentuojančia, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog BKC pirmininkas N. A., pažeidė galiojančius teisės aktus ir BKC įstatų nustatytą tvarką, ko pasėkoje pripažino, jog 2011-05-28 BKC konferencija ir joje priimti sprendimai prieštarauja Asociacijų įstatymui ir BKC konferencijos metu galiojusiems įstatams. Kitus ieškinio reikalavimus, teismas taipogi tenkino, kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį  skundą argumentai

Apeliantas A. A. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Apelianto manymu, ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, pažeidžiant CK nuostatas. Nurodo, kad skundžiami sprendimai, nors priimti 2011-05-28, tačiau viešame registre buvo įregistruoti 2011 m. rugsėjo 29 d., todėl pagal LAT praktiką, ieškovai turėjo sužinoti apie skundžiamus sprendimus būtent nuo 2011-09-29. Viešas paskelbimas yra laikytinas ieškinio senaties termino pradžia, kadangi nors asmuo dėl subjektyvių priežasčių ir nesužino apie savo teisių pažeidimą, tačiau turi sužinoti. Taigi, ieškovai ieškinį privalėjo paduoti iki 2011-12-28. Apelianto manymu, ieškovai prašydami atnaujinti praleistą terminą, turėjo procesinę pareigą pateikti duomenis apie tai, kokios priežastys nulėmė termino praleidimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovams neįrodinėjant, kad apskritai senaties termino eigos metu egzistavo kliūtys kreiptis į teismą, o teismui nenustačius, kad tokios aplinkybės egzistavo, neįmanoma įvertinti šių aplinkybių svarbos ir atitikties CK nuostatoms, todėl terminas negali būti atnaujinamas. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kokius teisinius padarinius sukels termino atnaujinimas ir bylos išnagrinėjimas iš esmės, t.y. kokios konkrečiai ieškovų teisės bus apgintos, kokia bus sunaikinto teisinio stabilumo pagrindu apginta teisė ir kokie to padariniai. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamų sprendimų panaikinimas nesukelia realių pasekmių, kadangi naujai patvirtinta įstatų redakcija buvo parengta pagal aktualią įstatymo redakciją, o senieji įstatai, prieštaraujantys įstatymui, vis tiek negali būti taikomi, jais negalima vadovautis. Todėl panaikinus sprendimą, kuriuo patvirtinti nauji įstatai, liktų galioti senoji redakcija, prieštaraujanti įstatymui. Skundžiamu sprendimu taip pat buvo išrinktas asociacijos pirmininkas, kuris ir iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvo pirmininku, o jo įgaliojimai tęsiasi iki naujo pirmininko rinkimų. Taigi, panaikinus sprendimą dėl N. A. išrinkimo pirmininku, jis ir toliau būtų pirmininku, kadangi liktų galioti ankstesni sprendimai. To pasėkoje darytina išvada, jog ne objektyvios ir nuo ieškovų valios nepriklausiusios aplinkybės sutrukdė ieškovams kreiptis į teismą, o sąmoningas apsisprendimas ir pasirinktas kitoks teisių gynimo būdas. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad neginčijamai nustatyta, jog 2011-05-28 konferencija ir joje priimti sprendimai prieštarauja Asociacijų įstatymui ir įstatams.

Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui yra pasibaigęs suteiktų įgaliojimų terminas ir jis be teisinio pagrindo vadovavo BKC, kadangi pagal tuo metu galiojančius BKC įstatus buvo privaloma kasmet šaukti BKC konferencijas, kuriuose turėjo būti sprendžiami klausimai dėl BKC tarybos perrinkimo, o naujai išrinkta taryba turėjo rinkti naują pirmininką. Tokiu būdu atsakovas pažeidė galiojančias administracinių teisės pažeidimų kodekso ir baudžiamojo kodekso nuostatas dėl savivaliavimo ir yra patrauktinas atsakomybėn. Ieškovų manymu, atsakovas netinkamai aiškina formuojamą teismų praktiką ir painioja sąvoką „turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą“ ir sąvoką „subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą“. Pažymi, jog teismas nustatė, kad atsakovas sušaukė ir organizavo ginčo konferencija visiškai slaptai, pakviesdamas žodžiu į susirinkimą tik atskirus BKC narius, net nepranešdamas jiems apie susirinkimo darbotvarkę. Todėl nenuostabu, jog dauguma BKC narių net negirdėjo ir nežinojo apie įvykusią konferenciją. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus šioje byloje, iš esmės tinkamai nustatė, jog ieškovo sužinojo apie 2011-05-28 konferencijoje priimtų įstatų egzistavimą tik 2012-02-29. Tokiu būdu visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas turėjo skaičiuoti ieškinio senaties termino eigos pradžią nuo 2011-09-29. Be to, ieškovų manymu, atsakovai netinkamai pateikė teismui prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nes tai turėjo būti padaryta raštu procesiniuose dokumentuose ir tik papildomai tai galėjo būti padaryta žodžiu teisminio nagrinėjimo proceso metu. Tokiu būdu darytina išvada, jog teismas net negalėtų patenkinti atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, nes šis prašymas buvo pateiktas netinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovų vertinimu, teismas visapusiškai, išsamiai bei objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai aiškino ir pritaikė sprendžiamam ginčui aktualias materialiosios teisės normas.

Dėl konferencijos ir joje priimtų nutarimų teisėtumo

Nustatyta, kad 1994-06-10 buvo įsteigtas Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centras (toliau- Centras), kurio įstatai 1996-10-11 buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre (t. 1, b.l. 10, 11-14).  1996-10-11 Centras turėjo 34 narius (t. 1, b.l. 15-16), 1999-11-10 BKC tarybos posėdyje buvo priimti dar 35 BKC nauji nariai (t. 1, b.l. 19). 2011 m. gegužės mėn. 28 d. įvyko Šalčininkų rajono baltarusių kultūros centro konferencija, kurioje be kita ko buvo pakeisti BKC įstatai, išrinkta naują BKC taryba, tarybos pirmininkas (t. 1, b.l. 148-151). BKC įstatų pakeitimai, naujos tarybos ir pirmininko išrinkimas 2011-09-29 įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Pirmos instancijos teismui nusprendus, kad konferencija ir joje priimti nutarimai yra neteisėti, kadangi pažeista konferencijos sušaukimo tvarka (nepranešta centro nariams apie šaukiamą konferenciją, nepaskelbta dienotvarkė), priimti nutarimai nesant kvorumo, atsakovas su tokiais teismo argumentais nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad visiems priklausantiems asociacijai nariams apie konferenciją buvo pranešta, apie kitų asmenų priėmimą į narius Asociacija neturėjo duomenų, nes jam, kaip Centro pirmininkui nebuvo perduoti dokumentų originalai. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atnaujintas terminas ieškiniu paduoti dėl konferencijos nutarimų panaikinimo, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, bei be pagrindo atjaunino ieškinio senaties terminą. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

Centro įstatų, įregistruotų 1996-10-11 su 2000-02-29 pakeitimais,  kurie galiojo ginčijamos konferencijos sušaukimo metu, 5.1 punkte nustatyta, kad aukščiausias kultūros centro valdymo organas yra konferencija, apie šaukiamą konferenciją turi pranešti nariams ne vėliau kaip prieš  1 mėnesį iki konferencijos dienos. Ieškovams, kurie yra Centro nariai teigiant, kad atsakovas, būdamas Tarybos pirmininku ir šaukdamas konferenciją nepranešė visiems Centro nariams, atsakovas neįrodinėjo, jog apie datą pranešta sutinkamai su Centro įstatų 5.1 punkto reikalavimais, tik nurodė, kad jis neturėjo duomenų apie Centro narius. Tokius atsakovo N. A. argumentus paneigia ta aplinkybė, kad 2000 metais, kai jis buvo išrinktas naujas BKC tarybos pirmininku, jam tarybos narė T. K. perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktą BKC finansinius dokumentus ir BKC tarybos posėdžių 5 protokolus (nuo 1999-10-19 iki 2000-02-04), kuriuose buvo duomenys apie Centro narių skaičių (t. 1, b.l. 20). Įvertinus tokias aplinkybes ir atsižvelgiant į atsakovo poziciją nagrinėjamoje byloje, jog jis neprivalėjo kitiems nariams pranešti, nes neturėjo duomenų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepranešimas įstatuose nustatyta tvarka apie Centro aukščiausio valdymo organo konferencijos sušaukimą, nepaskelbus darbotvarkės, negalima laikyti Konferencijos teisėta ir joje priimtus nutarimus teisėtais.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl naujos tarybos ir kitų vadovaujančių asmenų rinkimo, metinių ataskaitų tvirtinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui, užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus, tai lemia ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šios garantijos įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant aktualius klausimus ir juos iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą visiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad  nėra byloje įrodymų, kad Centro nariams tinkamai ir laiku buvo pranešta apie konferenciją, kolegija laiko ne formaliu, bet esminiu pažeidimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad  pripažino tos konferencijos organizavimo procedūros pažeidimu. 

Nors į bylą nėra pateikta konkretaus Centro narių sąrašo ginčijamos konferencijos dienai, tačiau jau minėti duomenys apie narių priėmimą tiek 1996-10-11 duomenys apie turimą narių skaičių (t. 1, b.l. 15-16), tiek apie tai, kad 1999-11-10 BKC tarybos posėdyje buvo priimti dar 35 BKC, tokiu būdu nėra pagrindo netikėti ieškovų nurodytai aplinkybei, kad ginčytinos konferencijos sušaukimo metu buvo 60 Centro narių, todėl nesant byloje įrodymų apie pranešimą dėl šaukiamos konferencijos ir joje dalyvaujant tik 11 narių, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ir neteisėtai sprendė apie konferencijoje priimtų nutarimų neteisėtumą, balsuojant už nutarimus ir juos priimant nesant kvorumo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

CK 1.125 straipsnio  įtvirtintas sutrumpintas 3mėnesių terminas juridinio asmens organų sprendimams ginčyti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl   įstatyme nustatyto sutrumpinto termino   susirinkimo nutarimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su susirinkimo nutarimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu. Susirinkimo (konferencijos) nutarimą ginčijant asociacijos nariui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą konferenciją, sutrumpinto 3 mėnesių ieškinio senaties termino eiga prasideda ne nuo ginčijamo nutarimo priėmimo dienos, o nuo tos dienos, kai nutarimą ginčijantis akcininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Sangreta”, bylos Nr. 3K-3-383).

Nagrinėjamoje byloje išvadą apie ieškinio senaties termino praleidimą teismas grindė argumentu, kad ieškovai apie 2011 m. gegužės 28 d. konferenciją ir joje priimtus nutarimus sužinojo ne nuo jų priėmimo momento o nuo konkretaus įvykio, t.y. nuo 2012 m. balandžio mėn. Kai kreipėsi į Registrų centrą. Apeliantas nesutikdamas su šia išvada nurodo, kad apie konferenciją ir priimtus sprendimus ieškovai sužinojo 2011 m. rudenį, tai jis suprato iš pokalbio su viena iš ieškovių. Apelianto argumentai apie ieškovų sužinojimą apie skundžiamus nutarimus nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra tiek svarbu ieškinio senaties eigos pradžia, nes bent kokiu atveju, t.y. ar ieškovų nurodytas laikas ar atsakovo nurodytas laikas neįtakoja teismo išvados pagrįstumo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumo.    

  Sprendžiant šį klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė, tiek į ieškovų išprusimą, į tai, jog jie nėra teisininkai, tiek į jų amžių ir suvokimą apie ieškinio senaties terminus, į tai, kad ieškovai dėjo pastangas sužinoti apie skundžiamus nutarimus, taip pat kreipdamasi į teismas nors ir nevisiškai tinkamai, siekė ginti savo teises, tik sužinoję apie jų pažeidimą, tiek į faktines bylos aplinkybes apie grubų jų neturtinių teisių pažeidimą iš atsakovo pusės, t.y. į aplinkybių visumą.

Kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Aplinkybė, kad atsakovas naudodamasis savo asociacijos vadovo padėtimi organizavo konferenciją bei inicijavo nutarimų priėmimą ignoruodamas ne tik ieškovų, tačiau absoliučios daugumos asociacijos narių teisę dalyvauti aukščiausiame asociacijos valdymo organe ir dalyvauti asociacijai svarbių sprendimų priėmime  negali paneigti dėl ieškinio senaties praleidimo ieškovų teisės reikšti ieškinį materialiosios teisės prasme. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą ir suteikė ieškovams teisė apginti akivaizdžiai pažeistas teises.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Ieškovė T. K. pateikė įrodymus, kad ji turėjo 1 000 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą surašant privalomą procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos skundą atmetus priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r ė :

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. A. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei T. K..

Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė     

Henrichas Jaglinskis

Alma Urbanavičienė