Civilinės bylos Nr. e2-139-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ArtfiksaTiles vadovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ArtfiksaTiles iškelta bankroto byla.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ArtfiksaTiles (toliau – ir bendrovė).

2.       Nurodė, kad atsakovė yra jos skolininkė, pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 17 d. duomenis jos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 16 776,27 Eur, pagal 2024 m. gruodžio 5 d. duomenis – 14 952,30 Eur.

3.       Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, atsakovei buvo taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. birželio 3 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2024 m. birželio 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 4 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2024 m. liepos 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2024 m. rugpjūčio 22 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų).

4.       Remiantis atsakovės finansine atskaitomybe už 2023 metus, atsakovės turtas buvo 56 766 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 107 846 Eur. Tai, kad atsakovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) nuo 2024 m. gegužės mėn. atsakovė nesugebėjo atsiskaityti su VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 2) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės išieškojimas VMI vykdomas trijose vykdomosiose bylose, bendra suma – 18 353,94 Eur; 3) valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas įkeistas sutartine hipoteka, antstolė nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. turtui taiko areštą; 4) atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2024 m. spalio 16 d. duomenimis, bendrovėje yra du apdrausti asmenys, atsakovės skola – 4 802,59 Eur. Atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovei UAB ArtfiksaTiles iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „VBCC“.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. birželio 29 d., jos vadovas – V. Š.; bendrovės veiklos tikslai – statybinių medžiagų mažmeninė prekyba; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį.

7.       Teismas iš atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad bendrovė turėjo 56 766 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 107 846 Eur, patirtas nuostolis – 39 575 Eur. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė akcentavo, jog jos finansinės atskaitomybės duomenys už 2023 metus nėra aktualūs ir neatspindi realios atsakovės finansinės padėties, kadangi atsakovė 2024 metais įsigijo nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė viršija atsakovės kreditorių reikalavimus.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2024 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su pastatais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini)), kurio vertė, remiantis atsakovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (turto vertės nustatymo data – 2023 m. gruodžio 21 d.), yra 188 000 Eur. Iš atsakovės teismui pateiktų 2024 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės duomenų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. teismas nustatė, kad atsakovės ilgalaikis turtas sudaro 188 000 Eur, trumpalaikis turtas – 94 690,33 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 186 480,08 Eur, o atsakovės grynasis pelnas – 63 877,98 Eur.

9.       Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia atsakovės teiginių dėl jos mokumo ir gyvybingumo, nors jiems pagrįsti atsakovei ne kartą buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus. Teismas išaiškino atsakovei pareigą įrodyti jos grindžiamas aplinkybes, kad ji susiduria tik su laikinais sunkumais, yra gyvybinga ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, be kita ko, nurodė pateikti paaiškinimus, įrodymus apie vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, vykdomas verslo sutartis, su UAB Nordstreet sudarytos paskolos sutarties vykdymą (nurodant įvykdytą sutarties dalį, skolos likutį) ar pan. Tačiau atsakovė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 27 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo nurodė teismui apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą, kartu pateikė parengtą pareiškimą bei restruktūrizavimo plano projektą, kurių pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. eB2-3198-863/2024, nors teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei atsisakė priimti, nustatęs, jog nebuvo tinkamai įvykdytos JANĮ 8, 16 straipsnių sąlygos, nuo kurių priklauso teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. 

11.       Teismas, nors ir nepaneigdamas įstatyme įtvirtintos juridinio asmens vadovo ar kitų asmenų teisės JANĮ nustatyta tvarka inicijuoti bendrovei restruktūrizavimo procesą, vis dėlto įžvelgė tam tikrą atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad nors atsakovė šioje byloje įrodinėjo, jog ji yra moki ir gyvybinga ir jai ne kartą buvo sudaryta galimybė pateikti tą pagrindžiančius duomenis, tačiau tik praėjus penkioms savaitėms po šios bylos iškėlimo atsakovė pateikė restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta 2024 m. lapkričio 27 d. akcininko sprendimu, kaip ir atsiliepime į ieškovės pareiškimą, remdamasi deklaratyviais argumentais apie bendrovės mokumą ir gyvybingumą.

12.       Teismas pažymėjo, kad, priėmęs atsakovės 2024 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, 2024 m. lapkričio 28 d. rezoliucija įpareigojo atsakovę iki 2024 m. gruodžio 4 d. pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių, esant 63 877,98 Eur grynajam pelnui, neatsiskaitoma bent jau su ieškove, kas lemtų šios bylos nutraukimą, kartu pakartotinai priminęs, jog 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, vykdomas verslo sutartis, paskolos sutarties vykdymą (nurodant įvykdytą sutarties dalį, skolos likutį). Tačiau tokių duomenų atsakovė teismui nepateikė. To nepadarė ir likus vos vienai dienai iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2024 m. gruodžio 10 d.) pateiktuose 2024 m. gruodžio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose, juose aiškindama esant pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti.

13.       Teismas nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai; 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

14.       Teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrindė savo gyvybingumo. Pažymėjo, kad 2024 m. spalio 16 d. VSDFV duomenimis bendrovėje buvo du apdraustieji, tačiau pagal 2024 m. gruodžio 6 d. VSDFV duomenis darbuotojų skaičius sumažėjo – liko vienas apdraustasis. Atsakovė nepateikė teismui paaiškinimų ir įrodymų apie vykdomą veiklą, vykdomas verslo sutartis ir pan., kas galėtų pagrįsti finansiniuose dokumentuose nurodytų sumų sugeneravimą, gautą pelną, nepaaiškino, iš kokių lėšų, veiklos pajamų ketinama toliau mokėti būtinus mokesčius, vykdyti kitus įsipareigojimus ir kt. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės gyvybingumo, nepagrindžia atsakovės galimybių išspręsti turimas finansines problemas, laiku vykdyti turtines prievoles. Teismo vertinimu, ši aplinkybė (neįrodytas bendrovės gyvybingumas) nepagrindžia atsakovės teiginių dėl restruktūrizavimo proceso, kitų būtinų sąlygų net ir nevertinant.

15.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir teigė, jog jos įsipareigojimai kreditoriams neviršija turimo nekilnojamojo turto rinkos vertės (188 000 Eur), tačiau šis turtas yra įkeistas sutartine hipoteka, jam taikomas areštas, turto pirkimui buvo suteikta 115 000 Eur paskola su 14,68 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovei nepateikus duomenų apie įvykdytą sutarties dalį, skolos likutį, nėra galimybės išsiaiškinti aplinkybių dėl šio turto likvidumo. Be to, teismas įžvelgė ir atsakovės pateiktų duomenų prieštaringumą, nurodydamas, kad, viena vertus, atsakovė 2024 m. lapkričio 27 d. prašyme nurodė, jog neturi pradelstos sumos UAB Nordstreet, kita vertus, restruktūrizavimo plano projekte paskolos sumą jau nurodė tarp kreditorių reikalavimų. O tai užkerta kelią objektyviai nuspręsti dėl turimo turto realios vertės turimų finansinių reikalavimų atžvilgiu.

16.       Teismas, remdamasis viešųjų registrų duomenimis, nustatė, kad kito registruotino turto atsakovė nuosavybės teise neturi; Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Lietuvos teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose bendrovė ar bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai; Antstolių informacinės sistemos 2024 m. spalio 24 d. duomenimis, vykdomos 4 vykdomosios bylos dėl skolų iš atsakovės išieškojimo (Nr. 0056/24/02210, Nr. 0056/24/01895 ir Nr. 0056/24/01499, išieškotoja – VMI, bei Nr. 0056/23/02781, išieškotoja – UAB „Juris“ LT“). VSDFV 2024 m. gruodžio 6 d. duomenimis, atsakovė turi 4 873,12 Eur skolą VSDF biudžetui.

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, be to, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė yra gyvybinga. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iškelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Pareiškėjas UAB ArtfiksaTiles vadovas V. Š. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, o tai nulėmė civilinio proceso teisės normų pažeidimą bei neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimą. Kadangi teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teismas, gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, negalėjo jo nepriimti ir privalėjo abi bylas sujungti, pareiškimus nagrinėti kartu. Be to, teismas turėjo vertinti į bankroto bylą pateiktą bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, tai, ar jame nurodytos priemonės leis išsaugoti bendrovę ir sudarys sąlygas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, tačiau to nepadarė (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-934/2024).

18.2.                      Teismui buvo pateikti paaiškinimai dėl darbuotojų sumažinimo, bendrovės veiklos pokyčių pereinant prie prekybos internetu, nekilnojamojo turto rinkos vertės, jo pardavimo sąlygų ir esamų bei būsimų pajamų, kurios sudarytų sąlygas laikinus finansinius sunkumus įveikti per 2025 metus, t. y. per vienerius metus. Tačiau teismas šių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumą, neįvertino. Kadangi bendrovė yra gyvybinga, jai turėtų būti taikoma ne bankroto, o restruktūrizavimo procedūra.

18.3.                      Teismas iškėlė abejones dėl bendrovės įsipareigojimų vykdymo UAB Nordstreet, tačiau iš į bylą pateiktos paskolos sutarties Nr. 2024/03/02 specialiųjų sąlygų aiškiai matyti, kad suteiktą paskolą bendrovė privalo grąžinti tik 2025 m. kovo 6 d., o iki tol yra mokamos tik palūkanos.

18.4.                      Teismas, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, tokį sprendimą iš esmės grindė tik faktu, jog bendrovė netinkamai vykdė savo mokestines prievoles ieškovei, tačiau ginčo dėl to, jog bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, byloje nebuvo ir ginčo dalyką sudarė ne šios aplinkybės.

18.5.                      Atsakovė turi 282 690,33 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai sudaro 186 480,08 Eur, kurie neviršija į balansą įrašyto turto vertės. Net ir neatsižvelgiant į trumpalaikio turto vertę, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra mažesni (169 435,27 Eur, iš kurių pradelsta tik 33 143,28 Eur) nei atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė (188 000 Eur).

19.       Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas privalėjo įvertinti restruktūrizavimo plano projekte nurodytas priemones finansiniams sunkumams įveikti. Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo atsisakyta priimti, todėl teismas turėjo vertinti tik pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o ne restruktūrizavimo plano duomenis.

19.2.                      Teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės nemokumo, tinkamai įvertino ir atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. Atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nei atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo, nei su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, įrodantys, kad bendrovė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos.

19.3.                      Atsakovė nėra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, ji negali vykdyti turtinių prievolių. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia įsiskolinimus kreditoriams arba per protingą terminą turėtų galimybę su jais atsiskaityti. Nėra duomenų, kad atsakovė su VMI ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne blogos finansinės būklės nulemtų priežasčių.

19.4.                      Nesutiktina, kad finansinės atskaitomybės ataskaitos patvirtina, jog atsakovė turi realias galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. VMI nuo 2024 m. gegužės 2 d. nuolat bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. O tai tik patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai nėra trumpalaikiai. Atsakovė neatsiskaitė su VMI net ir po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui – į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą neįmokėjo nė vienos įmokos, paskutinė iš atsakovės išieškota suma buvo 2024 m. birželio 11 d.; nesumokėta net nežymi žemės mokesčio suma. Be to, atsakovė turi prievolių ne tik VMI, bet ir VSDFV, tačiau nepateikė duomenų, kokiu būdu šias prievoles įvykdys.

19.5.                      Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeistų sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukurtų neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigtų mokesčių visuotinio privalomumo principą. Atsisakius iškelti bankroto bylą, viešąjį interesą ginantys kreditoriai (VMI, VSDFV) atsidurtų sudėtingoje situacijoje, nes bendrovė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB ArtfiksaTiles iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

22.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą –  2024 m. gruodžio 27 d. balansą apie atsakovės turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, iš viso – 14 956,44 Eur.

23.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės vertinant aplinkybes dėl bendrovės (ne)mokumo, taip pat į tai, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktą rašytinį įrodymą bei vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apelianto nurodomų proceso teisės normų pažeidimų

25.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti jo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, o turėjo jį nagrinėti kartu su ieškovės pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, spręsti abiejų civilinių bylų sujungimo klausimą ir kompleksiškai vertinti bylose esančius įrodymus, įskaitant ir apelianto teismui į bankroto bylą pateiktą restruktūrizavimo plano projektą. To nepadarius, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, lėmusius skundžiamos nutarties neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

26.       Byloje nustatyta, kad ieškovė VMI 2024 m. spalio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB ArtfiksaTiles iškėlimo, jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-2988-863/2024 (naujas bylos numeris – eB2-1188-863/2025). Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės pareiškimas priimtas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 28 d., atsakovei nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai) atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija iš dalies patenkinus atsakovės prašymą, terminas atsakovei atsiliepimui į pareiškimą pateikti pratęstas iki 2024 m. lapkričio 25 d. (įskaitytinai). Teisme 2024 m. lapkričio 26 d. gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškimą, kuriama ji nurodė su ieškovės pareiškimu nesutinkanti ir prašė jo netenkinti, be kita ko, pateikė prašymą atidėti byloje paskirtą teismo posėdį, sudarant galimybę jai pateikti papildomus duomenis atsakovės mokumui ir gyvybingumui pagrįsti. Teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą patenkino ir atidėjo byloje paskirtą teismo posėdį 2024 m. gruodžio 10 d., nustatė atsakovei  terminą iki 2024 m. gruodžio 4 d. pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus duomenis. Atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, tarp kurių ir 2024 m. lapkričio 27 d. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kopiją bei restruktūrizavimo plano projektą. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. lapkričio 28 d. rezoliucija atsakovė įpareigota pateikti papildomus paaiškinimus, be kita ko, priminta ir apie 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje atsakovei numatytus įpareigojimus pateikti paaiškinimus ir įrodymus. Atsakovė 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą.

27.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) taip pat nustatyta, kad atsakovės UAB ArtfiksaTiles vadovas V. Š. 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-3198-863/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškovas nesilaikė JANĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir šios nutarties priėmimo metu jam nėra atsiradusi teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo (JANĮ 8 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-114-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis palikta nepakeista.

28.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apelianto atskirajame skunde dėstomi teiginiai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3198-863/2024 nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, nepatenka į šios apeliacijos, kurioje vertinamas šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo – skundžiamos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, ribas. Be to, 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo yra peržiūrėta apeliacine tvarka ir jos teisėtumas bei pagrįstumas yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-114-577/2025, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą. Todėl pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrindu pradėtoje ir nagrinėjamoje byloje kitoje byloje išspręsto klausimo (dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo) pakartotinis nagrinėjimas nėra galimas, kadangi iš esmės reikštų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka  su apeliantu, kad, remiantis JANĮ 15 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu, be to, tai sudaro prielaidas spręsti šių bylų sujungimo klausimą. Vis dėlto apeliantas šiuo aspektu atskirajame skunde neteisingai aiškina tokią kelių teisme pateiktų pareiškimų nagrinėjimo kartu procesinę galimybę.

30.       Pažymėtina tai, kad ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu yra užvedamos atskiros civilinės bylos ir kiekvienoje jų teismas privalo išspręsti pateiktų pareiškimų priimtinumo klausimą, t. y. nuspręsti, ar procesinis dokumentas, kuriuo inicijuojamas teisminis procesas, atitinka jam keliamus bendruosius bei specialiuosius turinio ir formos reikalavimus, ar nėra kitų procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Tik teismui priėmus pareiškimą laikoma, kad civilinė byla yra iškelta ir joje gali būti atliekami tolimesni proceso veiksmai (pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimas iš esmės) (JANĮ 19 straipsnis; CPK 115 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis). Taigi vien pareiškimo teismui pateikimas, jo užregistravimas į konkrečią civilinę bylą (suteikiant šiai bylai numerį) per se (savaime) nereiškia civilinės bylos iškėlimo, taip kaip jis suprantamas pagal bylų procesą reglamentuojančias teisės normas. Pabrėžtina, kad civilinių bylų sujungimo institutas taikomas tik tuomet, kai siekiamos sujungti bylos yra iškeltos, t. y. kiekvienoje jų teismas yra priėmęs bylą inicijuojantį šalies procesinį dokumentą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

31.       Nagrinėjamu atveju susiklostė procesinė situacija, kai esant teisme iškeltai civilinei bylai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (teismui šioje byloje nutartimi priėmus ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo), atsakovės vadovas pateikė teismui kitą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kurio pagrindu užvesta nauja civilinė byla, tačiau teismas, išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, nutartimi atsisakė jį priimti. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas apeliacine tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismo buvo priimtas (civilinė byla iškelta), tačiau pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo atsisakyta priimti (civilinė byla nebuvo iškelta), konstatuotina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti civilinių bylų sujungimo klausimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Dėl to šiuo aspektu apelianto dėstomi atskirojo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir nepagrindžiantys proceso teisės normų pažeidimo.

32.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti į šią bankroto bylą pateiktą atsakovės restruktūrizavimo plano projektą, spręsti dėl pagrindų restruktūrizavimo bylai atsakovei iškelti (ne)buvimo. Tokiam teiginiui pagrįsti, be kita ko, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-346-934/2024.  

33.       Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodoma nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-346-934/2024, kaip precedentine nagrinėjamai bylai, kadangi šios ir išnagrinėtos civilinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto minimoje civilinėje byloje teismas priėmė nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą, neįvertinęs tuo metu buvusių aplinkybių, o būtent tą pačią dieną (2024 m. kovo 28 d.) valandų skirtumu sekusių įvykių ir jų reikšmės byloje sprendžiamam klausimui. Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutartimi (pasirašyta 14 val. 16 min.) konstatavo, kad ieškovė nepašalino pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; bendrovės vadovas tą pačią dieną tiek į bendrovės restruktūrizavimo bylą (pateikta 15 val. 35 min.), tiek į bankroto bylą (pateikta 15 val. 50 min.) pateikė teismui bendrovės restruktūrizavimo plano projektą bei vienintelio dalininko sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, t. y. iš esmės tuos duomenis, dėl kurių pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikytas nepaduotu; tačiau teismas tą pačią dieną priėmė nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą (nutartis pasirašyta 16 val. 39 min.). Būtent šioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria iškėlė bendrovei bankroto bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog bendrovės vadovas iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą pateikė teismui į restruktūrizavimo bylą (be kita ko, ir į bendrovės bankroto bylą) trūkstamus duomenis, tarp jų ir restruktūrizavimo plano projektą, ir šių duomenų neįvertino.  

36.       Šioje byloje aptariamu atveju susiklostė kiek kitokia situacija: pirmosios instancijos teismas netaikė pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, t. y. nenustatė termino, per kurį ieškovas turėtų galimybę pašalinti trūkumus (pateikti trūkstamus dokumentus), ir kuriuos pašalinus būtų pagrindas civilinę bylą pagal pateiktą pareiškimą iškelti (taigi ir vertinti šiam klausimui išspręsti reikšmingus dokumentus, įskaitant ir bendrovės restruktūrizavimo plano projektą), tačiau jau šio pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo inicijuoto proceso negalimumą – nusprendė, kad ieškovui apskritai neatsirado teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, jam nesilaikius įstatyme numatytos ikiteisminės tokio ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Minėta, kad šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas apeliacinės instancijos teismo, kuris 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, be kita ko, pabrėžė, jog JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos nesilaikymas negali būti laikomas formaliais pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumais; apelianto padarytas JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos procedūrinis pažeidimas negali būti taisomas naudojantis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, nes tai būtų iš esmės JANĮ nustatytos procedūros atlikimas iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 29 punktas); toks pažeidimas nulemia tai, kad apeliantas nelaikomas įgijusiu teisę pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 16, 18 punktai).

37.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesant teisme iškeltos civilinės bylos pagal pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (atsisakius priimti šį pareiškimą anksčiau nurodytu pagrindu), aplinkybė, jog bendrovės vadovas restruktūrizavimo plano projektą pateikė į bankroto bylą bendrovės, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo spręsti ir dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pagrindų buvimo, vertinti šiam klausimui išspręsti aktualius įrodymus, tarp jų ir restruktūrizavimo plano projektą. Apeliantas nepagrįstai, siekdamas išvengti imperatyvių JANĮ 8 straipsnio nuostatų taikymo (apeliantas net nepateikė teismui duomenų, kad po įsiteisėjusios teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, apskritai būtų įgyvendinęs JANĮ 8 straipsnio reikalavimus), siekia, jog klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų išspręstas atsakovės bankroto byloje. Tokia apelianto užimta pozicija nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir nemokumo proceso tikslais. Be to, nors abu nemokumo procesai (restruktūrizavimo ir bankroto) savo prigimtimi ir panašūs, vis dėlto jie skiriasi ir jiems pradėti bei vykdyti numatytomis sąlygomis ir tvarka, paties proceso eiga, ir bendrovei bei jos kreditoriams sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis.

38.       JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nustatęs, jog bendrovė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo; tą jis padaro toje pačioje byloje ir tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022; 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-754-934/2024). Tačiau yra priešingai tuo atveju, kai civilinė byla yra pradėta pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu, t. y. kai byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Tokioje byloje teismas, nustatęs, kad nėra pagrindų juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylos, priima procesinį sprendimą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti ir nei ex officio (savo iniciatyva), nei šalių prašymu (jeigu toks yra pateiktas) papildomai nevertina, ar egzistuoja pagrindai šiam juridiniam asmeniui restruktūrizuotis. JANĮ nėra imperatyvo, numatančio, kad neiškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, turi būti vertinama restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybė.

39.       Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad juridinio asmens bankroto byloje yra sprendžiamas išimtinai tik klausimas dėl pagrindo iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. O tai tik papildomai įrodo apelianto pozicijos, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ir dėl restruktūrizavimo juridiniam asmeniui bylos iškėlimo sąlygų bei pagrindų, vertinti su tuo susijusius įrodymus, nepagrįstumą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad juridinio asmens gyvybingumas, kuris yra aktualus sprendžiant dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra vertinamas ir nagrinėjant juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pasisakė, padaręs išvadą, jog atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, todėl, jai esant nemokiai, yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Dėl to, ar tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau apeliacine tvarka nagrinėdamas ginčą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei (ne)buvimo.  

40.       Kadangi jau konstatuota, kad šios apeliacijos dalyką sudaro pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas, kaip peržengiančių nagrinėjamos bylos ribas, nevertins apelianto atskirojo skundo argumentų dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pagrindų (ne)buvimo, inter alia (be kita ko), atsakovės restruktūrizavimo plano projekto.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

41.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nemokus ir negyvybingas juridinis asmuo. Pažymi, kad atsakovė turi 282 690,33 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai sudaro 186 480,08 Eur, jie neviršija į balansą įrašyto turto vertės. Akcentuoja, kad net ir neatsižvelgiant į trumpalaikio turto vertę, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra mažesni (169 435,27 Eur, iš kurių pradelsta tik 33 143,28 Eur) nei atsakovės įsigyto nekilnojamojo turto rinkos vertė (188 000 Eur). Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo iškėlė abejones dėl bendrovės įsipareigojimų vykdymo UAB Nordstreet, nors iš į bylą pateiktos paskolos sutarties specialiųjų sąlygų aiškiai matyti, kad paskolą bendrovė turi grąžinti 2025 m. kovo 6 d., o iki tol yra mokamos tik palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.

42.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

43.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

44.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

45.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

46.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

47.       Remiantis atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktais 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 766 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos – 4 327 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 966 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 16 473 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 107 846 Eur; atsakovė patyrė 39 575 Eur nuostolį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose nurodyta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. atsakovės turtas sudarė 282 690,33 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 188 000 Eur, trumpalaikis turtas – 94 690,33 Eur (atsargos – 73 345,19 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 21 342,11 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 3,03 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 186 480,08 Eur (skoliniai įsipareigojimai – 115 000 Eur; skolos tiekėjams – 9 282 Eur; su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 37 823,48 Eur); kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 24 374,60 Eur), bendrovės grynasis pelnas – 63 877,98 Eur.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, pažymi, kad, remiantis 2023 metų duomenimis, atsakovė pagal balanso testą gali būti laikoma nemokia (turimi įsipareigojimai (107 846 Eur) viršija turto vertę (56 766 Eur)), tačiau pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenis atsakovė nemokios įmonės būsenos neatitinka (turimi įsipareigojimai (186 480,08 Eur) neviršija turto vertės (282 690,33 Eur) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pasirašyti nei įmonės vadovo, nei buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti. Todėl juo, kaip finansinės atskaitomybės dokumentu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), neabejotinai patvirtinančiu jame nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis; dėl jo įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžiama pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

49.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. balanse didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto sudarė atsargos (73 345,19 Eur), tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, didelę dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (21 342,11 Eur), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Taigi į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų, laikytina, kad atsakovės reali turto vertė pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. balansą yra 188 003,03 Eur (282 690,33 Eur – 73 345,19 Eur – 21 342,11 Eur). O tai reiškia, kad turimo turto ir įsipareigojimų santykis yra 188 003,03 Eur : 186 480,08 Eur ir tokiu atveju įsipareigojimai kreditoriams yra tik 1 522,95 Eur (188 003,03 Eur – 186 480,08 Eur) mažesni nei bendrovės turimas turtas.

50.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė į 186 480,08 Eur įsipareigojimų sumą įtraukė ir hipotekos kreditorei UAB Nordstreet turimą įsiskolinimą, lygų pastarosios atsakovei suteiktos paskolos sumai – 115 000 Eur. Tačiau iš atsakovės į bylą pateiktų specialiųjų 2024 m. kovo 2 d. paskolos sutarties Nr. 2024/03/02 sąlygų matyti, kad atsakovė be įsipareigojimo kreditorei grąžinti paskolos sumą (paskolos grąžinimo terminas – 2025 m. kovo 6 d.), kartu įsipareigojo kreditorei mokėti ir 14,68 proc. metines palūkanas, be to, esant prievolės įvykdymo termino praleidimui – 0,4 proc. delspinigius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas į turimus įsipareigojimus hipotekos kreditorei įtraukęs tik paskolos sumą (115 000 Eur), tačiau nenurodęs papildomai mokėtinų palūkanų (galimai, ir delspinigių, įvertinus tai, jog pati atsakovė neneigia turinti finansinių sunkumų laiku vykdyti prievoles kreditoriams), nepagrįstai tokiu būdu dirbtinai sumažino atsakovės UAB Nordstreet grąžintiną sumą, taigi ir bendrą visiems atsakovės kreditoriams turimų įsipareigojimų mastą, kuris užfiksuotas 2024 m. rugsėjo 30 d. balanse.

51.       Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės 2024 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta bendra įsiskolinimo kreditoriams suma (186 480,08 Eur) faktiškai yra didesnė nei atsakovė nurodė. Be to, įvertinus UAB Nordstreet atsakovei suteiktos paskolos sumą (115 000 Eur) ir palūkanų dydį (14,68 proc.) (net nevertinant galimų delspinigių), tikėtina, kad ši suma yra didesnė taip pat ir už anksčiau nustatyto skirtumo tarp turimo turto ir įsipareigojimų vertės sumą (1 522,95 Eur) (nutarties 51 punktas). O tai, remiantis balanso testu, sudaro pagrindą abejoti atsakovės mokumu, nepaisant to, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodė, jog jos turimi įsipareigojimai (186 480,08 Eur) neviršija turimo turto vertės (šiuo atveju – 188 003,03 Eur).  

52.       Šiame kontekste svarbu paminėti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei ne kartą buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl jos turimų įsipareigojimų UAB Nordstreet vykdymo (pateikti informaciją apie skolos likutį, kt.). Tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikė, todėl galimybė įvertinti konkretų jos įsipareigojimų dydį, tai, ar šie įsipareigojimai buvo (yra) vykdomi, ar nėra paskaičiuoti delspinigiai, taip pat kitas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes, yra apsunkinta. Kadangi pareiga pateikti tokius duomenis teko atsakovei ir ji to nepadarė, be to, nenurodė objektyvių negalėjimo to padaryti priežasčių, šiuo atveju taikytina contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, ir šių duomenų nepateikimas, sprendžiant dėl atsakovės turto ir įsipareigojimų santykio, vertintinas atsakovės nenaudai, t. y. laikant, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto masę, todėl atsakovė pagal balanso testą laikytina nemokia.

53.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net nepriklausomai nuo anksčiau nurodytų aplinkybių, t. y. net ir galimai nustačius, jog atsakovės turimo turto vertė formaliai viršija turimas skolas (ką atsakovė įrodinėja), ši aplinkybė per se (pati savaime) nėra pagrindas spręsti, kad atsakovė yra moki ir jai negali būti keliama bankroto byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, apibrėžiančioje juridinio asmens nemokumą, yra įtvirtintos alternatyvios tą konstatuoti pagrindą sudarančios aplinkybės ir bendrovės nemokumas, kaip minėta, siejamas su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas) ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei (balanso testas). Remiantis aktualia teismų praktika, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad ji nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš paminėtų alternatyvių sąlygų, bendrovei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie bendrovės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti iš bendrovės skolas.

54.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

55.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

56.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad atsakovė yra gyvybinga, kad ji susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos netolimoje ateityje yra pajėgi išspręsti. Nors apeliantas atskirajame skunde itin akcentuoja teigiamas atsakovės veiklos perspektyvas, kurios, pasak jo, leis atsakovei greitu metu sugeneruoti pajamas (pelną), atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tačiau, iš esmės apsiribodamas tik subjektyviu įsitikinimu ir deklaratyviais hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

57.       Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Atsakovė iš esmės visus teigiamus pokyčius dėl bendrovės veiklos, jos mokumo atstatymą sieja tik su įsigyto 188 000 Eur nekilnojamojo turto, įkeisto hipotekos kreditorei UAB Nordstreet, pardavimu. Vis dėlto, šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad, kaip nurodo ir pats apeliantas, paskolą kreditorei (be kita ko, su palūkanomis), atsakovė turi grąžinti 2025 m. kovo 6 d. (tas numatyta ir paskolos sutartyje), o nekilnojamąjį turtą atsakovė ketina parduoti tik 2025 m. gegužės 1 d. Taigi šiuo atveju nėra aišku, iš kokių lėšų atsakovė, siekdama išvengti dėl paskolos sutarties nevykdymo galimų kilti neigiamų pasekmių, iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino ketina įvykdyti turimus įsipareigojimus hipotekos kreditorei. Atsakovė to nedetalizavo ir jokių su tuo susijusių paaiškinimų ar (ir) įrodymų teismui nepateikė. Be to, aplinkybės apie turto pardavimą pirkėjui už neabejotinai tokią sumą, kokia yra nustatyta turto vertė, ir būtent nurodytą datą atsakovės apskritai nėra įrodinėjamos (pavyzdžiui, nepateikta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis). Akcentuotina ir tai, kad atsakovės įsigytam turtui yra taikomi apribojimai – nustatyta hipoteka, taikomas areštas, o tai reiškia, jog atsakovė neturi teisės laisvai nuspręsti dėl disponavimo šiuo turtu. Nepaisant to, apeliantas, dėstydamas atsakovės veiklos perspektyvas, į šias aplinkybes neatsižvelgia ir nevertina jų įtakos atsakovės siekiamų tikslų įgyvendinimui, mokumo atstatymui.

58.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie vykdomą veiklą, sudarytas sutartis ir pan., kas galėtų pagrįsti realiai gautinas pajamas (pelną), nepaaiškinus, iš kokių lėšų, veiklos pajamų ketinama toliau mokėti būtinus mokesčius, vykdyti kitus įsipareigojimus ir to nepagrindus įrodymais (apsiribojant tik deklaratyviais teiginiais), kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės gyvybingumo, jos galimybės išspręsti turimas finansines problemas, laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei (VMI) tęsiasi jau nuo 2024 m. gegužės mėn., priverstinai skolos iš atsakovės išieškoti nepavyko, atsakovė šio įsiskolinimo iki šiol nepadengė (tą pagrindžia ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti 2024 m. gruodžio 27 d. balanso duomenys; priešingų duomenų byloje nėra). Be to, į ką pagrįstai dėmesį atkreipė ir ieškovė, atsakovė nesumoka net sąlyginai, kaip įprastai ūkinę komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui, nežymios 110,14 Eur (įskaičius delspinigius) žemės mokesčio sumos. O tai visumos byloje esančių įrodymų kontekste tik įrodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, ji nėra pajėgi sugeneruoti pajamų, atsiskaityti su kreditoriais ir dengti einamuosius mokėjimus.   

59.       Priešingai nei teigia apeliantas, ir tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Tai, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, be to, darbuotojų skaičius palaipsniui sumažėjo, o 2025 m. sausio 29 d. VSDFV duomenimis apdraustųjų asmenų bendrovėje apskritai neliko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), patvirtina jos vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą.

60.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

61.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi laiku vykdyti prievolių kreditoriams. Byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti bendrovės gyvybingumą, leidžiantį jai veikti efektyviai, gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių netolimoje ateityje būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra perspektyvų atkurti atsakovės įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti jos finansinę padėtį, tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

62.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, o šios nutarties priėmimas neužkerta kelio atsakovei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties 

63.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo, įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

64.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

65.       Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė