Civilinė byla Nr. 2S-852-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14936-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – L. Č., akcinė bendrovė ,,Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolė Jurgita Žilinskaitė, antstolis Valdas Zubinas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė iškelti pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas G. G..

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atstatydintas bankroto administratorius G. G. ir paskirta nauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi atstatydinta bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirta nauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4.       2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Taip pat bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. iki 2021 m. gruodžio 23 d. pratęstas terminas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui pateikti. Minėta nutartis bankroto administratorėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikta 2021 m. lapkričio 23 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnis). Tuo tarpu pareiškėjui bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis buvo įteikta 2021 m. gruodžio 21 d.

5.       2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens A. B. prašymas dėl teismo nustatyto termino atskirajam skundui pateikti pratęsimo, kuriuo prašė pratęsti pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties pateikti iki 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens A. B. prašymo dėl termino pratęsimo netenkino. Teismas konstatavo, kad terminas atskirajam skundui pateikti yra nustatytas įstatymo, todėl teismui nėra suteikta teisė pratęsti įstatymo nustatytą procesinį terminą. Minėta teismo nutartis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. buvo įteikta 2022 m. sausio 4 d.

6.       2022 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens A. B. 2022 m. kovo 6 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties. Taip pat bankrutuojantis fizinis asmuo A. B. prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančio fizinio asmens A. B. 2022 m. kovo 6 d. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atstatydinta bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirtas naujas bankroto administratorius V. T. bei iki 2022 m. liepos 31 d. pratęstas terminas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui pateikti. Minėta nutartis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. įteikta 2022 m. rugpjūčio 4 d.

8.       2022 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patenkino bankroto administratoriaus V. T. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano pateikimo termino pratęsimo ir pratęsė terminą iki 2022 m. lapkričio 7 d. Minėta nutartis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. įteikta 2022 m. rugsėjo 21 d.

9.       2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens A. B. prašymas dėl termino mokumo atkūrimo planui pateikti pratęsimo, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) įpareigoti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotus asmenis – kreditorius patikslinti ir / ar pateikti savo kreditorinius reikalavimus, pagrindžiant juos dokumentuotais įrodymais; 2) pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui paruošti. Nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėją atstovavusi advokatė pateikė ataskaitą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir VGTPT) ir užbaigė tarnybos 2020 m. gruodžio 14 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, nors sprendime ir buvo numatyta pagalba dėl mokumo atkūrimo plano projekto parengimo. Jam buvo paaiškinta, kad nuo 2020 m. birželio 26 d. yra pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo įstatymas, kuriame numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo VGTPT be motyvuotos svarbios priežasties vėliau bankrutuojančiam asmeniui nebeteikiama teisinė pagalba.

10.       Pareiškėjas pažymėjo, kad bankroto byloje taip pat buvo administratorių kaita, kuri atsirado tuomet, kai bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atimta licencija, o ši po atstatydinimo bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė jokių dokumentu, susijusių su pareiškėjo A. B. bankroto byla. Bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenorėdama turėti problemų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, taip pat atsistatydino. Tai, kad byloje yra dideli informacijos trūkumai pareiškėjas sužinojo iš naujojo bankroto administratoriaus V. T. 2022 m. spalio mėn. pradžioje, kai su juo buvo susisiekta tikslu sutarti, kad padėtų paruošti mokumo atkūrimo planą. Tik tuomet pareiškėjui tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ir FABĮ) tokios pareigos paskirtam bankroto administratoriui nenumato, o atstovavusi advokatė, užbaigusi VGTPT sprendimo galiojimą, pareiškėją nukreipė neteisinga kryptimi. Paskirtas bankroto administratorius nurodė, kad gali nurodyti teisininką, kuris užsiima mokumo atkūrimo plano paruošimu. Susisiekęs su minėtu teisininku, pareiškėjas sužinojo kokius dokumentus yra privaloma jam pateikti dėl mokumo atkūrimo plano paruošimo, dėl ko jam tapo aišku, kad tam tikros dalies dokumentų, reikalingų mokumo atkūrimo planui parengti, byloje nėra. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad jam nėra žinoma, kokia padėtis su jo 2022 m. kovo 6 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas patvirtino dalies kreditorių reikalavimus, nes iki šiol nėra gavęs jokių teismo procesinių dokumentų paštu. Elektroninėje bylos dalyje taip pat nėra skaitmenizuota nei viena nutartis. Jei nutartis neįsiteisėjusi, pareiškėjas negali užbaigti mokumo atkūrimo plano. Juo labiau, kad gali būti pasikeitimų kreditorių sudėtyje, nes keičiantis bankroto administratoriams, netikrinti pokyčiai kreditorių reikalavimuose. Mokumo atkūrimo planą rengiantis teisininkas reikalauja duomenų apie teismo patvirtintus kreditorius, o ne apie suinteresuotus proceso dalyvius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė pratęsti pareiškėjui A. B. terminą pateikti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą ir nutraukė fizinio asmens A. B. bankroto bylą.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimai patvirtinti teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano projektas turi būti parengtas ir pateiktas bankroto administratoriui per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimai, patvirtinta kopija bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri bankroto procese atstovauja tiek bankrutuojančio fizinio asmens, tiek ir kreditorių interesus, įteikta nutarties priėmimo dieną - 2021 m. lapkričio 19 d. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. Teismo nustatytas mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminas pasibaigė 2021 m. gruodžio 19 d. Teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis dėl bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatydinimo iš pareigų ir naujos bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 28 d. Fizinio asmens A. B. bankroto proceso visus dokumentus bei depozitinės sąskaitos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo perduoti naujajai bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nustatytą terminą – septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022 m. sausio 4 d. Aplinkybė, jog mokumo atkūrimo plano rengimo termino eigoje du kartus keitėsi bankroto administratorės, teismo buvo įvertinta ir mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminas buvo pratęstas du kartus. Teismas pažymėjo, jog FABĮ 8 straipsnio 1 dalis numato ne bankroto administratoriaus, o bankrutuojančio fizinio asmens pareigą parengti mokumo atkūrimo planą. Teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimai, bankrutuojančiam fiziniam asmeniui įteikta 2021 m. lapkričio 23 d. Bankrutuojantis fizinis asmuo beveik metus neatliko jokių mokumo atkūrimo plano rengimo veiksmų. Pažymėtina, jog visi bylos procesiniai dokumentai, įskaitant ir teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti, jam buvo siunčiami registruotu laišku paties bankrutuojančio fizinio asmens procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, todėl laikomi įteiktais, jam nepranešus apie procesinių dokumentų įteikimo vietos adreso pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 42 straipsnio 5 dalis numato šalių pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Taigi, aplinkybės, jog pareiškėjui nėra žinoma bylos medžiaga, taip pat jog byloje keitėsi bankroto administratorės, neįtakojo pareiškėjo galimybių parengti mokumo atkūrimo planą. Byloje nėra pateikta duomenų apie kliūtis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui parengti mokumo atkūrimo planą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Byloje taip pat nėra duomenų apie mokumo atkūrimo plano projekto rengimo veiksmus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gali būti pasikeitimų kreditorių sudėtyje, taip pat jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė bankroto bylos dokumentu naujajai administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo teiginiais, tačiau nepagrįsti leistinais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog po teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai būtų kreipęsi į bankroto administratorių ar į teismą dėl jų reikalavimų tvirtinimo ar tikslinimo. Bankroto administratorius V. T. prašyme dėl termino mokumo atkūrimo planui pateikti pratęsimo pripažino, jog bankroto bylos dokumentai buvusios administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam perduoti 2022 m. rugpjūčio 3 d.

13.       Teismas pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminas buvo pratęstas net du kartus, tačiau bankrutuojantis fizinis asmuo neatliko jokių plano rengimo veiksmų ir nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių objektyvias kliūtis plano rengimui. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į teisininką dėl pagalbos, rengiant planą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kreditorių reikalavimai patvirtinti beveik prieš metus pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis. Nei pareiškėjas, nei bankroto administratorius teisme neginčija kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėjas neįvardijo, kokių konkrečių duomenų apie kreditorius ir jų reikalavimus nėra pateikta bankroto administratoriui ar teismui, taip pat šių duomenų netikslumo. Pažymėjo, jog ankstesni bankroto administratoriaus prašymai dėl termino pratęsimo šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiami. Teismo 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. liepos 31 d. nutartimis pratęstas mokumo atkūrimo plano pateikimo teismu terminas bankroto administratoriui, kad bankroto administratorius galėtų atlikti FABĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, t. y. parengti išvadą ir sušaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui. Be to, pareiškėjas nenurodė termino, kuris jam būtų pakankamas mokumo atkūrimo plano projektui parengti, ir prašo teismą pratęsti terminą neapibrėžtam laikotarpiui. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nesant jokių patikimų duomenų, liudijančių aktyvius pareiškėjo veiksmus, rengiant mokumo atkūrimo planą, taip pat jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių pareiškėjui atlikti plano projekto rengimo veiksmus, plano pateikimo terminui esant pratęstam net du kartus, papildomo termino šiam tikslui nustatymas ir bankroto bylos tęsimas neapibrėžtą laikotarpį pažeistų kreditorių turtinius interesus ir suteiktų nepagrįstą pranašumą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Tokiu atveju neapibrėžtai ilgą laiko tarpą nebūtų išieškomos skolos iš bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams. Taigi, bankroto bylos nutraukimas yra vienintelė galima racionali priemonė užbaigti pareiškėjo A. B. bankroto procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo termino pratęsimo netenkino ir bankroto byla nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14.       Apeliantas (pareiškėjas) A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo A. B. pateikto prašymo dėl termino mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui pratęsimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas neginčijo kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, nes tai neatitinka byloje esantiems procesiniams dokumentams. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria buvo patvirtinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, gavo du kartus – pirmą kartą pareiškėjas šią nutartį gavo 2021 m. gruodžio 21 d., o antrą kartą 2022 m. sausio 17 d. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esančios įteikimo pažymos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutartis buvo įteikta 2021 m. lapkričio 19 d. Teismas nutartyje pats konstatavo, kad ši nutartis buvo įteikta nemokumo administratoriui, o ne tiesiogiai pareiškėjui. Pareiškėjas susipažino su 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi tik 2021 m. gruodžio 21 d., todėl pareiškėjui terminas apskųsti minėtą nutartį baigėsi 2021 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas būdamas nedarbingume ir nesutikdamas su 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutartimi, 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą, kad jam būtų pratęstas terminas atskirajam skundui pateikti dėl 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties. 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė pratęsti terminą atskirajam skundui pateikti. Ši teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2022 m. sausio 17 d. Pareiškėjas sutinka su 2022 m. sausio 4 d. teismo nutarties argumentais, tačiau jis, būdamas nedarbingume, ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, žinoti ir tinkamai suformuluoti savo prašymo reikalavimų neįstengė, todėl teismas ir netenkino pareiškėjo prašymo. Paaiškino, kad periodu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingume ir tuo periodu neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nedarbingumą buvo pateikti kartu su pareiškėjo 2022 m. kovo 6 d. atskiruoju skundu. Pareiškėjas, būdamas bankrutuojantis asmuo ir neturėdamas finansinių resursų, negalėjo susirasti teisininko (advokato). Jam anksčiau teikta antrinė teisinė pagalba buvo netekusi galios. Antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik iki teismo nutarties, kuria iškeliama fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjimo dienos. Pasibaigus pareiškėjo nedarbingumui, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų ir praėjus trims dienoms po nedarbingumo (2022 m. kovo 7 d.) pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Teismas prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo išnagrinėjo 2022 m. birželio 29 d. ir priėmė nutartį, kuria atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui pateikti. Apelianto teigimu, svarbus ir esminis faktorius, kuris suklaidino pareiškėją, o kartu teismas priimdamas šiuo atskiruoju skundu skundžiamą nutartį netinkamai įvertino byloje esančių procesinių dokumentų įsiteisėjimo momentus, yra tai, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 29 d. nutarties nėra gavęs iki šio atskirojo skundo parengimo dienos, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vis dar turi teisę apskųsti 2022 m. birželio 29 d. teismo nutartį, kuria, kaip supranta pareiškėjas, buvo atsisakyta jam atnaujinti įstatymų nustatytą ir praleistą 7 dienų terminą.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepranešė apie procesinių dokumentų vietos adreso pasikeitimą, o procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu. Pareiškėjo dar 2017 m., kuomet kreipėsi į teismą su pradiniu pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, gyvenamosios vietos, o kartu ir procesinių dokumentų įteikimo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Užsitęsus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui, pareiškėjo gyvenamoji vieta, o kartu ir procesinių dokumentų įteikimo vieta pasikeitė iš (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini). Visuose paskutiniuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nurodydavo būtent šį procesinių dokumentų įteikimo adresą, o taip pat teismas šiuo adresu siuntė ir pareiškėjui buvo įteiktos kitos anksčiau ar / ir vėliau įteiktos nutartys. Taigi, pareiškėjo adresas nebuvo pasikeitęs, tačiau teismo nutartis, kuri turi esminę įtaką šiuo atskiruoju skundu skundžiamos nutarties teisingam išnagrinėjimui, nebuvo įteikta.

14.3.                      Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad terminas pareiškėjui negali būti pratęstas, nes pareiškėjas nenurodė, kokiam laiko tarpui prašoma pratęsti terminą. Tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nors pareiškėjas nenurodė konkretaus termino, tačiau šis terminas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatytas FABĮ, o teismas turi teisę pratęsti terminą planui pateikti tik įstatyme nustatyto termino ribose. Taigi, šiuo konkrečiu atveju vien tik faktas, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl termino pratęsimo planui pateikti buvo nenurodęs konkretaus termino, turėtų būti vertinamas, kaip formali klaida, nes toks terminas yra įtvirtintas FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje.

14.4.                      Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis viso proceso metu nebuvo aktyvus ir galimai piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis. Iš pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas bankroto byloje veikė ir veikia aktyviai. Jis įvertina ir atitinkamai sąžiningai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad jis negali ir neturi galimybės pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, jeigu jis nėra tinkamai informuotas ir nežino apie tai, kokios teismo nutartys yra priimtos bankroto byloje. Pareiškėjas supranta pareigą per kuo trumpesnius terminus atsiskaityti su kreditoriais ir tai siekė šioje bankroto byloje. Jeigu pareiškėjo siekiai būti kitokie, jis nebūtų aktyviai gynęs savo, hipotekos kreditoriaus ir laiduotojos turtinių interesų ir nebūtų skundęs teismo nutarties, kuria buvo leista antstolei užbaigti varžytinių procedūrą.

14.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepakankamai ištyrė visas aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai neįvertino visų nurodytų aplinkybių, t. y. taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apelianto teigimu, nepakankamas finansinis bei teisinis išprusimas ir žinių trūkumas įtakojo pareiškėjo neteisingus ir galbūt ne visada protingus sprendimus teikiant prašymus teismui. Tačiau šiuose pareiškėjo sprendimuose niekada nebuvo ketinimo vilkinti procesą ar vengti ir atitolinti atsiskaitymą su kreditoriais. Be to, pareiškėjui negali būti užkirstas kelias pasinaudoti FABĮ suteiktomis teisėmis atstatyti savo mokumą FABĮ įtvirtinta tvarka, vien dėl to, jog jis neveikė taip, kaip turėjo veikti idealus ir sąmoningas pilietis. Priešingai, pareiškėjas mano, kad priimta teismo nutartis kaip tik atitolins pareiškėjo galimybę maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti savo mokumą.

15.       Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nusprendus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, atskira nutartimi išaiškinti, kaip turėtų būti išmokėtos lėšos, realizavus bankui įkeistą turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

15.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodoma 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įvertinęs bylos argumentus bei tai, kad hipotekos kreditorius (suinteresuotas asmuo) neprieštaravo įkeisto turto realizavimui, leido antstolei Jurgitai Žilinskaitei užbaigti vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas laikėsi nuomonės, kad pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį, antstoliui užbaigus turto realizavimo procedūras, už turtą gautos lėšos, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, turi būti pervedamos ne į antstolio, o į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą ir paskirstomos ne CPK, o FABĮ nustatyta tvarka – bankroto administratoriaus (nepaisant, kad banko hipoteka užtikrintas reikalavimas yra kur kas didesnis, nei realizavimo kaina). Todėl antstolė, užbaigusi vykdymo veiksmų procedūras ir atskaičiusi savo atlyginimą, buvo įpareigota likusias pinigines lėšas pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą (tas ir buvo vėliau padaryta). Leisdamas užbaigti vykdymo veiksmų procedūras, teismas inter alia (liet. – be kita ko) motyvavo, kad įkeisto turto realizavimas užtruko nepagrįstai ilgai dėl paties pareiškėjo ir / ar kitų suinteresuotų asmenų skundų, kurie visi galiausiai atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, turto realizavimas užtruko daugiau nei 5 metus, tai yra pagrindo manyti, kad neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų galimai nepagrįstai ilgam laikotarpiui, įvertinus ir tai, jog bankroto byloje net du kartus keitėsi bankroto administratorius, buvo pratęstas mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminas, o turto realizavimas iš naujo reikštų papildomas administravimo išlaidas, būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus ir turto pirkėjo teisės, teisingumo, protingumo principai.

15.2.                      Nuo 2016 m. suinteresuotam asmeniui nebuvo įmanoma tęsti vykdymo veiksmų dėl apelianto nuolatinių ir sisteminio pobūdžio veiksmų skundžiant antstolės procesinius veiksmus jai vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Neatmestina, kad šie veiksmai buvo atliekami siekiant kuo ilgiau išlaikyti įkeistą turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), savo žinioje, juo (neatlygintinai) naudotis bei valdyti. Tai puikiai patvirtina aplinkybė, kad net ir atskirajame skunde apeliantas korespondencijos adresą vis dar nurodo (duomenys neskelbtini) (butą, kuris apeliantui nebepriklauso). Tai reiškia, kad apeliantas neturi realių ketinimų atlaisvinti (anksčiau įkeistą, dabar – jau realizuotą) butą. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarčiai, kuria buvo leista antstolei užbaigti vykdymo veiksmų procedūras (kai Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą), apeliantas inicijavo naują teisminę bylą prieš uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuris šiai dienai yra teisėtas įkeisto turto įgijėjas. Pastarasis apelianto ieškinys šiuo metu nagrinėjimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal priešieškinį prašo iškeldinti apeliantą iš jam nebepriklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodomos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantas yra nesąžiningas, veikia pasyviai ir iš esmės siekia ir toliau kuo ilgiau išlaikyti jam nebepriklausantį turtą, kad galėtų toliau juo (neatlygintinai) naudotis bei valdyti. Akivaizdu, kad toks elgesys vertintinas kaip iš esmės nesąžiningas.

15.3.                      Suinteresuotas asmuo negali nesutikti su argumentu, kad teismui nutraukus bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, apeliantui nėra niekaip užkirstas kelias dar kartą inicijuoti bankroto bylą, kadangi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas šiuo atveju numato tam išlygą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prašydamas leisti antstolei Jurgitai Žilinskaitei užbaigti vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), savo prašymą motyvavo tuo, kad įkeisto buto realizavimo procese jau patirta išlaidų, kurios bankroto proceso metu pardavinėjant turtą būtų dubliuojamos, dėl ko sumažėtų turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, pvz., turto vertinimo, varžytinių paskelbimo išlaidos, varžytynių skelbimai ir t. t. Nemaža dalis jų antstolės vykdomojoje byloje jau yra atlikta, kas leidžia operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti turto realizavimo procedūras. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismui 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi leidus užbaigti vykdymo procedūras, jis taip pat įpareigojo už įkeistą turtą gautas lėšas pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą ir paskirstyti ne CPK, o FABĮ nustatyta tvarka – pačiam bankroto administratoriui. Tą antstolė po minimos nutarties įsiteisėjimo ir padarė. Tačiau nurodomų pinigų suinteresuotas asmuo vis dar nėra gavęs, kadangi bankroto administratorius atsisako pervesti minėtas lėšas iki bus patvirtintas apelianto bankroto byloje mokumo atkūrimo planas (nurodomos lėšos vis dar administratoriaus depozitinėje sąskaitoje, nepaisant, kad banko hipoteka užtikrintas reikalavimas yra kur kas didesnis, nei įkeisto turto realizavimo kaina). Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi dėl bankroto bylos nutraukimo atskirai dėl antstolės pervestų pinigų į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, po to, kai buvo realizuotas suinteresuotam asmeniui įkeistas turtas, pasisakyta nebuvo. Taigi teismas neišaiškino, kaip nutraukus bankroto bylą nurodomi pinigai turėtų būti paskirstyti ir kokiu būdu suinteresuotas asmuo turėtų juos atgauti. Suinteresuoto asmens vertinimu, palikus galioti skundžiamą nutartį, kuria nutraukta bankroto byla, turėtų būti nedelsiant atskira nutartimi išaiškinta, ką daryti su piniginėmis lėšomis šiuo metu esančiomis bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje, realizavus įkeistą turtą (CPK 278 straipsnis). Kitu atveju, manytina, kad yra tikslinga panaikinti nutartį tam, kad – atnaujinus bankroto bylą – būtų galima kuo skubiau pervesti suinteresuotam asmeniui pinigų sumas, gautas realizavus hipoteką įkeistą turtą (nelaukiant mokumo atkūrimo plano patvirtinimo).

16.       Suinteresuotas asmuo L. Č. (H.) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

16.1.                      Pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta išskirtinai dėl formalių priežasčių, neįsigilinus į visas šioje bankroto byloje susidariusias objektyvias aplinkybes ir keistus neatitikimus, susijusius su procesinių dokumentų siuntimu ir jų įteikimu. Esminis ir lemiamas klausimas, kuris yra svarbus sprendžiant dėl 2022 m. lapkričio 21 d. teismo nutarties pagrįstumo yra susijęs su procesinių dokumentų įteikimu bei nutarčių tinkamu įsiteisėjimu. Suinteresuotas asmuo sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tvirtina, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis buvo įteikta 2021 m. lapkričio 23 d. Bankroto bylos medžiagoje yra teismo pažymos šaknelė būtent tokia data su pašto tarnybos žyma apie teismo nutarties įteikimą. Ši teismo pažyma svarbi tuo, kad ji yra surašyta 2021 m. lapkričio 10 d., t. y. devyniomis dienomis anksčiau nei teismas priėmė 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį, tačiau šioje teismo pažymoje nėra nurodyta ir nėra detalizuota, kokie procesiniai dokumentai yra siunčiami. Suinteresuoto asmens teigimu, ši teismo pažymos šaknelė priklauso kitai, t. y. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutarčiai. Ši teismo nutartis būtent ir buvo įteikta 2021 m. lapkričio 23 d. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartyje klaidingai teigia, kad šia įteikimo šaknele pareiškėjui buvo įteikta būtent 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis. Jeigu teismas būtų įvertinęs šias aplinkybes, būtų išvengta nereikalingų atskirųjų skundų bei šioje bankroto byloje susidariusios dviprasmiškos procesinės situacijos. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarčiai apskųsti.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo tol, kol apeliacine tvarka nėra išspręsti pareiškėjo atskirieji skundai dėl 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties pagrįstumo ir dėl 2022 m. birželio 29 d. teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjo atskirajam skundui priimti dėl 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties. Jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų šiuos abu pareiškėjo skundus (dėl 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. birželio 29 d. nutarčių), tuomet būtų laikoma, kad pareiškėjo kreditoriniai reikalavimai nėra įsiteisėję ir įsiteisės tik apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, t. y. ateityje.

16.3.                      Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo teiginiu, kad pareiškėjas yra neaktyvus proceso dalyvis, nesidomi bankroto bylos eiga ir nepateikė savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo. Nors yra eilė įrodymų byloje, kuriuos yra atskleidęs pareiškėjas apie tai, kad teismas žinojo apie jo pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, tačiau pats pareiškėjas nepastebėjo, kad jis dar 2018 m. nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateikęs informaciją apie naują pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, kurį teismas nuo to momento naudojo savo procesiniuose dokumentuose ir teismo pranešimuose. Be to, suinteresuotam asmeniui yra suprantamos ir pagrįstos pareiškėjo pastangos apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį, nes ja buvo patvirtinti netikslūs kreditoriniai reikalavimai, o vėlesnis jų tikslinimas reiškia naujo mokumo atkūrimo plano rengimą ir tikslinimą, jo derinimą su kreditoriais ir tvirtinimą teisme, kaip tai numato FABĮ 7 – 8 straipsniai.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

18.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pratęsti terminą pateikti mokumo atkūrimo planą teismui ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

21.       Taigi, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

22.       Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai suponuoja, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos stadijos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo, gali būti neįgyvendintos arba atsirasti sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.

23.       Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

24.       FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

25.       Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas nutraukti fizinio asmens A. B. bankroto bylą, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant jokių patikimų duomenų, liudijančių aktyvius pareiškėjo veiksmus, rengiant mokumo atkūrimo planą, taip pat jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių pareiškėjui atlikti plano projekto rengimo veiksmus, nėra pagrindo tenkinti bankrutuojančio fizinio asmens prašymo dėl termino pratęsimo mokumo atkūrimo planui teismui pateikti.

27.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Taigi, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5, 7, 8 dalys).

28.       FABĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1 – 2 dalys). Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį, plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).

30.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas plano pateikimo teismui terminas yra procesinis terminas, kuris nėra naikinamasis, dėl to šio termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas, vadovaujantis CPK 78 straipsnio nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjui nustatytais terminais ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano, formaliai yra teisėta, tačiau vertinant, ar ji pagrįsta ir teisinga, įvertinama tai, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia reikšmingus neigiamus padarinius tiek pačiam bankrutuojančiam asmeniui, tiek jo kreditoriams, dėl to priimant tokį sprendimą būtina išsamiai įvertinti byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, kadangi FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas skirtas operatyviai bankroto proceso eigai užtikrinti, o ne bankrutuojantį asmenį bausti, ir formalus šios įstatymo nuostatos taikymas neatitinka FABĮ tikslų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-100-864/2019; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-221-544/2019). Kasacinis teismas pasisako, kad teismas, spręsdamas dėl plano tvirtinimo bankroto procedūrų, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi, visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį ir į kitų aplinkybių visumą.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pratęsti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui terminą mokumo atkūrimo planui pateikti ir nutraukė fizinio asmens bankroto bylą. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantui (pareiškėjui) A. B. fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. kovo 24 d. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui 4 (keturių) mėnesių nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Taigi, fizinio asmens mokumo atkūrimo planas teismui turėjo būti pateiktas iki 2021 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 98 497,82 Eur sumai. Teismo nutartis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. B. faktiškai buvo įteikta 2021 m. gruodžio 21 d. Minėtos aplinkybės apeliantas neginčijo. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi terminas fizinio asmens mokumo atkūrimo planui pateikti teismui buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pakartotinai terminas fizinio asmens mokumo atkūrimo planui pateikti teismui buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi (terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 31 d.) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (terminas pratęstas iki 2022 m. lapkričio 7 d.).

32.       Apeliantas (pareiškėjas) pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nėra iki šiol įsiteisėjusi, o pačiam pareiškėjui nesudaromos sąlygos apskųsti minėtą nutartį. Be to, pareiškėjas ilgą laiko tarpą buvo nedarbingume. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Kaip jau nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis buvo įteikta pareiškėjui 2021 m. gruodžio 21 d., tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą atskirojo skundo nepateikė (CPK 335 straipsnis). Pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi minėto pareiškėjo prašymo netenkino ir pažymėjo, kad CPK nenumato galimybės pratęsti įstatymo nustatytą procesinį terminą atskirajam skundui pateikti. Minėta nutartis pareiškėjui įteikta 2022 m. sausio 4 d., o pareiškėjas, kaip nurodo atskirajame skunde, su tokiais teismo argumentais sutiko, tačiau nepaisant to, 2022 m. kovo 7 d. pateikė atskirąjį skundą. Apelianto laikinas nedarbingumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas kaip objektyvi priežastis, trukdžiusi įgyvendinti savo teises, t. y. laiku pateikti atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų medicinos išrašų nėra galimybės nustatyti ir pareiškėjas neįrodinėjo, kad liga esmingai trukdė pareiškėjui pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad 2021 m. gruodžio 28 d. (teisme gautas 2021 m. gruodžio 29 d.) pateikdamas prašymą dėl termino pratęsimo, pareiškėjas taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. priimtos nutarties, t. y. pateikė atskirąjį skundą dėl vėliau priimtos teismo nutarties. Tuo tarpu preliminariai įvertinęs pareiškėjo 2023 m. kovo 7 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, yra matyti, kad pareiškėjas nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą sieja su tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi be pagrindo leido antstolei Jurgitai Žilinskaitei užbaigti vykdymo procedūras (užbaigti pradėtas varžytines, priverstine tvarka parduodant bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį ir hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą) bei su tuo, kad hipotekos kreditorius nepagrįstai netesybas (delspinigius) skaičiavo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria antstolei buvo leista užbaigti vykdymo procedūras, buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, konstatavus, kad tokia teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tuo tarpu FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Nustatytos aplinkybės preliminariai leidžia teigti, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti priimtos nutarties teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 4 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo atskirajam skundui pateikti, pareiškėjas suvokė ir turėjo suvokti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, yra įsiteisėjusi ir pareiškėjui, kaip bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, kyla pareiga parengti ir pateikti bankroto administratoriui fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo prašymas pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui parengti ir pateikti neapibrėžtam laiko tarpui, pažeistų kreditorių turtinius interesus ir suteiktų nepagrįstą pranašumą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui terminas mokumo atkūrimo planui parengti ir pateikti buvo pratęstas 3 (tris) kartus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimis, tačiau mokumo atkūrimo planas iki šiol nėra parengtas ir pateiktas tiek bankroto administratoriui ir kreditoriams, tiek teismui, nagrinėjančiam fizinio asmens bankroto bylą, nors fizinio asmens bankroto byla yra iškelta 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ir kreditorių reikalavimai jokia apimtimi nėra tenkinami daugiau nei metus. Paminėtina ir tai, kad visais atvejais prašymai pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pateikiami teismui paskirtų bankroto administratorių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju bankroto byloje nebuvo jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, trukdančių bankrutuojančiam fiziniam asmeniui laikui parengti ir pateikti paskirtam bankroto administratoriui mokumo atkūrimo planą. Tokių leistinų ir patikimų rašytinių įrodymų pareiškėjas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas negalėjo būti teikiamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. birželio 29 d. priimtų nutarčių. Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl bankrutuojančiam fiziniam asmeniui kilo pareiga ne vėliau kaip per 15 dienų pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo 2022 m. lapkričio 7 d. prašyme pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti nurodytas įpareigojimas kreditoriams patikslinti ir / ar pateikti savo kreditorinius reikalavimus, pagrindžiant juos dokumentuotais įrodymais, laikytinas kaip aiškiai nepagrįstas. Nei paskirti bankroto administratoriai, nei patvirtinti kreditoriai nuo 2021 m. lapkričio 19 d. neginčijo ir neprašė patikslinti patvirtintus kreditorinius reikalavimus, todėl bankrutuojantis fizinis asmuo turėjo vadovaujantis pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi, rengiant fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Be to, net ir paaiškėjus aplinkybėms, kad kreditorių finansiniai reikalavimai neatitinka nutartimi patvirtinto sąrašo, tai netrukdo bankrutuojančiam fiziniam asmeniui ar paskirtam bankroto administratoriui pateikti prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo ar dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo.

34.       Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad VGTPT paskirtos advokatės įgaliojimų pasibaigimas bei bankroto administratorių kaita būtų sutrukdę pareiškėjui įvykdyti vieną iš FABĮ nustatytų pareigų bankroto byloje, t. y. parengti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad advokatės R. J. prašymas panaikinti prieigą prie civilinės bylos buvo gautas 2021 m. gegužės 31 d., t. y. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas, jam nebuvo netikėta ar siurprizinė. Be to, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis), pagrindžiančių, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas buvo parengtas ir teikiamas paskirtiems bankroto administratoriams, tačiau paskirti bankroto administratoriai netinkamai vykdė savo pareigas, vykdant procedūras dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Paminėtina ir tai, kad būtent pareiškėjui, kaip bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, yra nustatyta pareiga parengti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, o ne paskirtiems bankroto administratoriams.

35.       Vadovaujantis CPK 77 straipsnio 1 dalimi, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2022 m. lapkričio 7 d. prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti bei ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pratęsti terminą fizinio asmens mokumo atkūrimo planui pateikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra pateikta duomenų apie kliūtis bankrutuojančiam fiziniam asmeniui parengti mokumo atkūrimo planą ir pateikti jį bankroto administratoriui bei jog bankrutuojantis fizinis asmuo faktiškai atliko ir / ar atlieka mokumo atkūrimo plano projekto rengimo veiksmus, todėl yra būtinas papildomas terminas. Be to, pastebėtina, kad apeliantas nenurodė konkrečiai, kokių duomenų apie kreditorius ir jų reikalavimus nėra pateikta bankroto administratoriui ar teismui, siekiant parengti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į FABĮ 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui (turiniui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto veiksmai, kuomet ilga laiko tarpą nėra vykdoma viena iš svarbiausių fizinio asmens bankroto stadijų, t. y. fizinio asmens mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas, negali būti laikomi sąžiningi ir / ar suderinami su FABĮ įtvirtintais tikslais ir fizinio asmens bankroto instituto esme bei pažeidžia kreditorių teises, siekiant nors dalinai patenkinti finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis fizinio asmuo nesilaikė nei FABĮ įtvirtintų reikalavimų ir terminų rengiant fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, nei pirmosios instancijos teismo nustatytų įpareigojimų, teigtina, kad tai sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

36.       Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

38.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymo dėl išaiškinimo, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo grąžinti vykdomuosius dokumentus antstoliams, kurie vykdė vykdymo veiksmus iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl laikytina, kad piniginės lėšos taip pat tūrėtų būti grąžintos antstoliui, kuris vykdė priverstinius išieškojimo veiksmus iš skolininko nekilnojamojo turto.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Andrius Verikas