Administracinė byla Nr. eA-125-756/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03688-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba, atsakovas) Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija, Komisija) 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3; 2) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613; 3) įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas 2020 m. liepos 27 d. rezoliucija sutiko su Viešojo saugumo tarnybos (duomenys neskelbtini) kuopos vado pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimu „gerai“. Viešojo saugumo tarnybos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvada (toliau – ir Vertinimo komisijos išvada) su tokiu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu sutiko. Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip nepriskirtiną Tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas skundė Vertinimo komisijos veiksmus, o ne Viešojo saugumo tarnybos vado (priėmusio galutinį sprendimą dėl pareiškėjo veiklos įvertinimo) sprendimą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 19 dalis numato, kad, kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino „gerai“, vertinama Vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, Vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu į pareigas priėmusiam asmeniui nebuvo teiktas joks pasiūlymas ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl pareiškėjas mano, kad galutinai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada jam sukelia teisines pasekmes, todėl Tarnybinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą.
4. Pareiškėjas teigė, kad Vertinimo komisija, sutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimu „gerai“, padarė procedūrinių taisyklių pažeidimų bei nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti pateiktą Vertinimo komisijos išvadą. Pasak pareiškėjo, Vertinimo komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad tiesioginis vadovas, pildydamas vertinimo išvadą, nesivadovavo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, neatsižvelgė į tai, jog visos užduotys buvo įvykdytos ir kai kurie rodikliai net ir viršyti. Vertinimo komisija neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, nes neatsižvelgė į tai, kad tiesioginis vadovas, įvertindamas pareiškėjo 2019 metais pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, nesivadovavo Vertinimo tvarkos aprašo 3 priede nurodytais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais ir atlikdamas kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą padarė procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, Vertinimo komisija netinkamai įvykdė Vertinimo tvarkos aprašo 24.1–24.2 ir 25 punktų reikalavimus bei pareiškėjo Vertinimo išvados pagrįstumo vertinimo funkciją atliko netinkamai. Tiesioginis vadovas nurodė tik abstrakčius komentarus, kurių nepagrindė jokiais faktais, be to, tiesioginio vadovo veiksmai prieštarauja Vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms, kelia nepasitikėjimą tiesioginio vadovo objektyvumu. Pareiškėjo teigimu, faktą, jog tiesioginis vadovas jau iš anksto buvo priešiškai nusistatęs jo (pareiškėjo) atžvilgiu, įrodo ir vertinimo anketoje pateikti įvertinimai, prieštaraujantys ne tik aiškiai nustatytiems vertinimo kriterijams, bet ir paneigiantys visą per ne vienerius metus tarnyboje sukauptą patirtį.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statutas įpareigoja vertinimą atliekančius subjektus pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjas mano, kad jo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas formaliai, šališkai, pažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalį bei Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas. Vertinimo komisija, neatsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, priėmė nemotyvuotą išvadą, taip pažeisdama pareiškėjo interesus ir teisėtus lūkesčius, nors Vertinimo komisijos paskirtis yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo, tarnybinės veiklos užduotys yra įvykdytos, kai kurie rodikliai net viršyti, todėl nesutinka su Vertinimo komisijos išvada ir nemato pagrindo, kuriuo remiantis jo tarnybinė veikla turėtų būti vertinama „gerai“, o ne „labai gerai“.
7. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes pagal Statuto 34 straipsnio 24 dalies nuostatas pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo susipažinimo gali skųsti Tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. Pareiškėjas savo pažeistas teises nutarė ginti, kreipdamasis ne teismine tvarka, nors ši tvarka nėra privaloma. Manė, kad Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. spalio 13 d. sprendimu 47TG-3 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, nes jis skundė Vertinimo komisijos išvadą, o ne į pareigas pareigūną skiriančio asmens sprendimą. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadą Nr. 47V1-1613 buvo pagrįstas jo subjektyviu vertinimu, nes Vertinimo komisija, vertindama pareiškėją, nuosekliai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, pateikta medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais ir tiesioginio vadovo paaiškinimais. Atsakovo nuomone, buvo išsamiai išnagrinėti visi su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu susiję klausimai, jo veikla buvo tinkamai įvertinta ir patvirtinta komisijos posėdžio protokolu.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino – panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikino Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą; įpareigojo Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Statuto 71 straipsnio, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (administracinėse bylose: Nr. A756‑422/2009, Nr. A502-1037/2010, Nr. A502-1605/2012, Nr. A143-816/2014, Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.), padarė išvadą, kad Tarnybinių ginčų komisija, kaip vidaus administravimo institucija, turėjo pareigą spręsti kilusi ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Be to, Komisija, pamačiusi, kad pareiškėjo prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, paaiškinti pareiškėjui, kokį reikalavimą reikia pateikti, kad pareiškėjas turėtų galimybę tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimą, o ginčą tarp pareiškėjo, Vertinimo komisijos ir tiesioginio vadovo išnagrinėti Statuto, Aprašo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ginčijamas Komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimas neatitinka Statuto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra susietas su konkrečiomis teisės aktų normomis, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), riboja pareiškėjo teises į teisminę gynybą, atima pareiškėjui galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, todėl yra naikintinas.
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Vertinimo komisijos išvados pagrįstumo, teismas vadovavosi Statuto 34 straipsnio 1, 6–9, 12–16, 19, 22–24 dalių, Aprašo 20–31, 34 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinėse bylose Nr. A556-1727/2008, Nr. A143-646/2009, Nr. A492-2466/2013,Nr. A-110-438/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą (Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadą, Vertinimo komisijos protokolą, garso įrašą, pareiškėjo, jo tiesioginio vadovo paaiškinimus, tiesioginio vadovo 2020 m. liepos 24 d. išvadą apie pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus), proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, nustatė, kad Vertinimo komisija pareiškėjo 2020 m. liepos mėn. 29 d prašymą dėl tarnybinės veiklos išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai. Teismas pažymėjo, kad iš Vertinimo komisijos protokolo ir teismui pateikto garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijoje nebuvo ištirtos šiam vertinimui reikšmingos aplinkybės, t. y. pokalbio metu tiesioginis vadovas pareiškė, jog 2019 m. spalio mėn. iš Fizinės apsaugos pamainos viršininko v. t. kpt. J. P. gavo informaciją, kad pareiškėjas netinkamai saugojo tarnybinį ginklą tarnybos metu. Tačiau Vertinimo komisija šios pateiktos informacijos neanalizavo, nerinko papildomų duomenų, nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų.
12. Teismo nuomone, Vertinimo komisija privalėjo nustatyti ginklo saugojimo aplinkybes, ar toks įvykis apskritai buvo registruotas, ar buvo atliktas koks nors tarnybinis patikrinimas, kas kaltas ir kt., nes tarnybinio ginklo palikimas be priežiūros yra šiurkštus tarnybinės drausmės pažeidimas ir apie tokį įvykį turi būti įrašoma tarnybos žiniaraštyje bei turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas pažymėjo, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos vado 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 47V-1370 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkto nuostatas objekto apsaugos pamainos postų žiniaraštyje turi būti pažymėta informacija apie įvykusius incidentus, o 28.5 punktas nustato, kad tarnybiniais pranešimais privalu informuoti kuopos vadą apie galimai netinkamą darbo organizavimą objekte. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigė, jog jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas, todėl vertino, kad jis 4-os užduoties rodiklius įvykdė. Šios aplinkybės Vertinimo komisijoje nebuvo nustatinėjamos ir analizuojamos, o nepašalinus šių prieštaravimų, teismo nuomone, Vertinimo komisija neturėjo teisės priimti ginčijamos išvados.
13. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog liko nepašalintas prieštaravimas, kad 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatomos tokios pačios metinės užduotys, jos buvo vertinamos pagal nusistovėjusią tvarką. Todėl, teismo nuomone, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus, turėjo būti taikomi kitokie reikalavimai metinių užduočių įvykdymui (įvykdymo pateikimui, rodikliams ir pan.), nors dėl jų nebuvo iš anksto sutarta.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vertinimo komisijos garso įrašas patvirtino, jog Vertinimo komisijai analizuojant pareiškėjo tarnybinę veiklą kilo daug ginčų tarp šalių (tiesioginio vadovo ir pareiškėjo) dėl faktinių aplinkybių (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dėl darbo grafikų, dėl iniciatyvos darbe ir pan.). Tačiau Vertinimo komisija ir šiuo atveju nenustatinėjo šių prieštaravimų, nerinko papildomų duomenų, tiesiog patvirtino tiesioginio vadovo išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė be jokių argumentų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog Vertinimo komisijos sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti „gerai“ įformintas užpildžius atitinkamą formą, kurioje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų, teismas pastebėjo, kad ši aplinkybė nepanaikina Vertinimo komisijos pareigos atlikti objektyvų, nešališką ir visapusišką tarnybines pareigas einančio asmens vertinimą ir tokio vertinimo pagrindu priimti galutinį sprendimą.
15. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir pateiktą garso įrašą, teismas sprendė, kad Vertinimo komisija neatliko visapusiško pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2019 metus, neanalizavo pareiškėjo 2019 metais įvykdytų užduočių, nors galutinį sprendimą priėmė šio tarnybinės veiklos trūkumo pagrindu. Šiuo atveju nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o parengta išvada neatitinka Statuto 34 straipsnio, Aprašo 25–27 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, gero administravimo principo.
16. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas panaikinti Komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 ir pačią išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, kaip neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, pažeidžiančius gero administravimo principą. Teismui panaikinus ginčijamus sprendimus, yra pagrindas įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
III.
17. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė ABTĮ įtvirtintus įrodymų vertinimo pareigos vykdymui keliamus reikalavimus, teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti. Teismas, darydamas nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė iš esmės visą bylos faktinę situaciją.
19. Atsakovas pažymi, kad teismo priimtą sprendimą neįmanoma įvykdyti. Tarnybinių ginčų komisija, vykdydama teismo sprendimą, turėtų be atskiro nurodymo, atsižvelgdama į teismo argumentus, kuriais vadovaujantis jos sprendimas buvo panaikintas, iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą ir, galimai jį priėmusi, nagrinėti iš esmės. Šiais klausimais yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje Nr. A-714-556/2019. Tuo pat metu Tarnyba, vykdydama tą patį teismo sprendimą, turėtų iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Atsakovo teigimu, abu šiuos veiksmus, dėl jų nesuderinamumo, neįmanoma atlikti tuo pačiu metu.
20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pats pasirinko neprivalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būdą, todėl galėjo skųsti teismui tik Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą atsisakyti nagrinėti jo prašymą. Būtent tokia Tarnybinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo tvarkas nustatyta Statuto 71 straipsnio 5 dalis. Atkreipia dėmesį, kad skųsti tiesiogiai teismui patį Tarnybos vado sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas negalėjo jau vien dėl tos priežasties, kad tokiam veiksmui atlikti buvo praleistas įstatyme numatytas terminas. Atsakovas mano, kad teismas galėjo išnagrinėti iš esmės tik vieną iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų – panaikinti Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą. Dėl kitų dviejų reikalavimų byla turėjo būti nutraukta.
21. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, ABTĮ nuostatoms. Atsakovas pažymi, kad priimdama savo sprendimą Tarnybinių ginčų komisija nuosekliai vadovavosi Apraše nustatyta tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka, kurioje nėra numatytas pareiškėjo prašymo tikslinimo institutas bei jo procedūra (terminai ir pan.), taip pat Statuto 71 straipsnio ir 34 straipsnio 22 ir 24 dalių nuostatomis. Atsakovo nuomone, Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas, priešingai nei savo sprendime nurodė teismas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus.
22. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad Vertinimo komisija paviršutiniškai ir formaliai nagrinėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Pažymi, kad Vertinimo komisijos nariai papunkčiui aptarė pareiškėjo užduočių vykdymą, teikė pareiškėjui klausimus, susijusius su kiekvienos užduoties vykdymu, suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus dėl kiekvienos užduoties vykdymo, pakvietė į vertinimo posėdį pareiškėjo tiesioginį vadovą tam, kad būtų galima išsiaiškinti aplinkybes, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas žemesniais balais, nei pareigūnas įsivertino pats. Atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog Vertinimo komisija privalėjo nustatyti ginklo saugojimo aplinkybes, prieštarauja Vertinimo komisijos funkcinei paskirčiai, reglamentuojamai Aprašo 26 punkte. Pabrėžia, kad Vertinimo komisija turi diskrecinę teisę apsispręsti dėl įrodymų, pagrindžiančių vertinimo išvados teiginius. Nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija vertino, kad posėdžio metu surinkti duomenys pakankamai pagrindžia vertinimo išvadoje išdėstytus argumentus dėl 4 užduoties vykdymo faktinių aplinkybių.
23. Atsakovo teigimu, teismo išvada, kad Vertinimo komisija nepašalino prieštaravimų dėl 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytų tokių pačių metinių užduočių, prieštarauja Statuto 34 straipsnio 1 daliai, numatančiai pareigūno eilinio tarnybinės veiklos vertinimo periodiškumą, prasmei. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus, todėl Vertinimo komisija nelygina, kokios buvo nustatytos vertinimo užduotys, rodikliai ne vertinimo metais, o ankstesniais (t. y. 2018 metais). Vertinimo komisija vertina tarnybinę veiklą tik už vertinamuosius metus, t. y. už 2019 metus, pagal pateiktus dokumentus, kuriuose yra nustatytos užduotys ir tų užduočių vertinimo kriterijai.
24. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad Vertinimo komisijos sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovas pažymi, kad pasibaigus pareiškėjo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Vertinimo komisijos nariai aptarė būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, šio aptarimo metu kiekvienas Vertinimo komisijos narys išsakė savo motyvuotą nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinio pagrįstumo.
25. Pareiškėjas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismo sprendimą neįmanoma įvykdyti. Pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei teigė atsakovas, teismas neįpareigojo Tarnybinių ginčų komisijos iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymo. Pažymi, kad Tarnybinių ginčų komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą, jis, vadovaudamasis Statuto 71 straipsnio 5 dalimi, įgijo teisę dėl neteisėto tarnybinės veiklos vertinimo sprendimo kreiptis į teismą.
27. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tarnybinių ginčų komisija turėjo pareigą spręsti kilusį ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Be to, Tarnybinių ginčų komisija nustačiusi, jog pareiškėjo prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turėjo pareigą pareiškėjui suteikti galimybę pasitaisyti, paaiškinti, kokį reikalavimą reikia pateikti, kad pareiškėjas turėtų galimybę tinkamai suformuluoti prašymo reikalavimą, o ginčą tarp pareiškėjo, Vertinimo komisijos ir tiesioginio vadovo išnagrinėti Statuto, Aprašo bei Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
28. Pareiškėjas taip pat sutinka su teismo išvada, kad Vertinimo komisija paviršutiniškai ir formaliai nagrinėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą: Vertinimo komisijoje nebuvo ištirtos šiam vertinimui reikšmingos aplinkybės (dėl netinkamo tarnybinio ginklo saugojimo tarnybos metu); liko nepašalintas prieštaravimas, kad 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatomos tokios pačios metinės užduotys kaip ir 2019 metams ir jos buvo vertinamos pagal nusistovėjusią tvarką, tačiau 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatytoms analogiškoms užduotims buvo taikomi kitokie reikalavimai metinių užduočių įvykdymui; Vertinimo komisijai analizuojant pareiškėjo tarnybinę veiklą kilo daug ginčų tarp šalių dėl faktinių aplinkybių (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dėl darbo grafikų, dėl iniciatyvos darbe, dėl tarnybinio ginklo ir pan.), tačiau Vertinimo komisija nerinko papildomų įrodymų, rėmėsi tik tiesioginio vadovo paaiškinimais, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė be jokių motyvų.
29. Pareiškėjas pažymi, kad Vertinimo komisija turi pareigą patikrinti pareigūno Vertinimo išvados pagrįstumą, įvertinti ir apsvarstyti tarnybinės veiklos rezultatus bei įsitikinti, kad vertinant pareigūno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti jam nustatytas funkcijas buvo laikytasi nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas formaliai, šališkai, pažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalį ir Aprašo nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 47TG-3, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, ir Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliucijos, išreikštos ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
32. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas, taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
34. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pagal šio straipsnio 6 dalį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Vidaus tarnybos statuto 34 str. 14 d.).
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. liepos 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareigūno (duomenys neskelbtini) specialisto A. B. tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino ,,gerai“. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, kuri pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino ,,gerai“ ir pateikė siūlymą palikti tiesioginio vadovo vertinimą. Šią išvadą rezoliucija patvirtino Viešojo saugumo tarnybos vadovas.
36. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinio ir neeilinio tarnybos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aprašė ginčo santykiams taikytinų teisės normų turinį, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo jų nekartoja. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste tik pabrėžia, kad pagal Aprašo 24 punktą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą (24.1.); pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24.2.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai) (24.3.); Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) surašymą (24.4.).
37. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, išklausiusi Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog Vertinimo komisija neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo tarnybinės veiklos nagrinėjimą bei vertinimą atliko paviršutiniškai bei formaliai, pagrįsta. Dar daugiau, teisėjų kolegijos nuomone, Vertinimo komisija atskirai išklausiusi pareiškėją, o vėliau tiesioginį jo vadovą, kurie skirtingai interpretavo tiek A. B. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytus tiesioginio vadovo komentarus (kurie, be kita ko, anketoje nėra nei konkrečiai pagrįsti, nei motyvuoti), tiek 2020 m. liepos 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus pagal kiekvieną užduotį, nepašalino tarp jų kilusių prieštaravimų, nerinko papildomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti vieno ar kito asmens pasisakymus. Pokalbis su pareiškėju vyko ginčo forma, kai tuo metu tiesioginiam pareiškėjo vadovui S. T. (S. T.) komisijos nariai uždavinėjo atsakymus menančius klausimus.
38. Pavyzdžiui, Vertinimo komisijos nariai jau pokalbio su pareiškėju metu sprendė, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno pasiūlymo pagal tarnybinės veiklos rezultatų 1 punktą. Pareiškėjas gi teigė, kad jis užduotį įvykdė taip, kaip ją suprato, t. y. pateikė pasiūlymą dėl jaunesniojo specialisto ir specialisto pareigybių aprašymų pakeitimo bei dėl tvarkos aprašo dėl transporto priemonių įleidimo ir išleidimo iš BEO, kuriame numatyti radiacinės saugos, transporto priemonių registravimo ir pan. klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, jog užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tarnybinės veiklos užduočių formoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderinus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos (Aprašo 11 p.). Šiame kontekste kalbėdamiesi su tiesioginiu pareiškėjo vadovu, komisijos nariai patys interpretavo, kad tiesioginis vadovas iš anksto aptarė su pareiškėju nustatytas jam užduotis, kurias pareiškėjas suprato, o tik vėliau jos buvo patvirtintos.
39. Toks nevienodas Vertinimo komisijos narių bendravimo su pareiškėju ir tiesioginiu jo vadovu būdas kelia pagrįstų abejonių komisijos narių objektyvumu ir tinkamu pareigų atlikimu, vertinant pareiškėjo veiklą. Aprašo 28 punkte aiškiai nustatyta, kad vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Vertinimo komisija vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus tinkamai nesivadovavo nei teisės aktų nuostatomis (Aprašo 25–28 p.), nei gero administravimo principu, ir atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
40. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisme ištirti įrodymai. Byloje nustatytų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumų konstatavimas bei Vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio posėdžio priimtos išvados pagrindimo trūkumai pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti pareikėjo skundą ir panaikinti Viešojo saugumo tarnybos vado rezoliuciją, išreikštą ant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 47V1-1613 bei įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus.
41. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, galėjo išnagrinėti tik vieną iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų, ir patenkinęs pareiškėjo prašymą panaikinti Ginčų komisijos sprendimą, bylą dėl kitų dviejų reikalavimų turėjo nutraukti. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamam tarnybiniam ginčui nėra nustatyta privaloma ne teismo nagrinėjimo tvarka, t. y. pareiškėjas turėjo ir turi galimybę ginčijamais klausimais kreiptis tiesiogiai į teismą. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas išnagrinėjo pareiškėjo keliamą ginčą iš esmės ir atitinkamai įvertino pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pagrįstumą, patenkindamas anksčiau aptartus jo skundo reikalavimus.
42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 47TG-3 atsisakyti nagrinėti A. B. prašymą, sprendime atitinkamai pasisakė ir dėl jo, bei jį panaikino.
43. Atsakovas teigia, kad skųsti tiesiogiai teismui patį Tarnybos vado sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas negalėjo, nes tokiam veiksmui atlikti buvo praleistas įstatyme numatytas terminas. Pažymėtina, kad Statuto 71 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Tarnybinių ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, nesutinka su tokiu atsakovo argumentu, kadangi nagrinėjamu atveju Tarnybinių ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, pareiškėjas, vadovaudamasis Statuto 71 straipsnio 5 dalimi, nepraleidęs nustatyto termino kreipėsi į teismą dėl Tarnybinių ginčų komisijos priimto sprendimo panaikinimo, o kartu turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tarnybinės veiklos vertinimo sprendimo.
44. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivalomos) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-520/2021; kt.).
45. Vertinant teisinę situaciją šios bylos kontekste yra svarbu pabrėžti, kad Ginčų komisijos Sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo. Pagal pareiškėjo pateikto teismui skundo reikalavimus buvo aiškus inicijuojamo ginčo dalykas, pareiškėjo valia dėl ginčo nagrinėjimo aiškiai apibrėžta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo Statuto 71 straipsnio, reglamentuojančio individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo Tarnybinių ginčų komisijoje ir atsisakymo ginčus nagrinėti šioje komisijoje nuostatas bei pripažino, jog ši vidaus administravimo institucija, laikydamasi gero administravimo principo, turėjo pareigą spręsti kilusį ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir Ginčų komisijos sprendimo panaikinimas nagrinėjamoje situacijoje visiškai nereiškia, kad Viešojo saugumo tarnybos Individualių tarnybinių ginčų komisija turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą be atskiro nurodymo, kaip teigia apeliantas.
46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Jūratė Varanauskaitė