(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3303-866/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tibras“ ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tibras“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. U. 106 940 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas, buvęs ieškovės vadovas ir akcininkas, iš ieškovės banko sąskaitos išgrynino 106 940 Eur dydžio pinigines lėšas, kurių negrąžino.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – neviršijant 106 940 Eur sumos, areštuoti atsakovui M. U. priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančius vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui arba esančias pas trečiuosius asmenis.

4.       Ieškovė laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę grindė tuo, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškinio suma jam yra laikytina didele. Be to, atsakovas gali imtis priemonių, siekdamas apsunkinti ar perleisti nuosavybės teise valdomą turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovo M. U. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 106 940 Eur sumai; šio turto nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti mokėjimus ieškovui.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui dėl 106 940 Eur sumos priteisimo. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma laikytina pakankamai didele, todėl suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, taikius laikinąją apsaugos priemonę, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas M. U. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Motyvų skundžiamoje nutartyje nebuvimas neleidžia atsakovui įsitikinti teismo sprendimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagrįstumu.

7.2.                      Ieškovė neįrodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Visi bendrovės dokumentai, buvo tinkamai sudaromi ir saugojami, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo. Su ieškiniu nepateikta jokių duomenų ar informacijos apie tai, kad iš atsakovo būtų reikalauta pateikti bent kažkokius dokumentus ar bendrovės turtą. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, ar buvo toks reikalavimas nukreiptas į kitą bendrovės vadovę L. Ž. Atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. perdavė ne tik visus bendrovės dokumentus, bet ir bendrovės kasą, kurioje tuo metu buvo 118 692,74 Eur.

7.3.                      Ieškovo argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiami tik didele ieškinio suma. Pagal aktualią teismų praktiką, vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie skolininko nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad skolininkas ketina slėptis, perleisti, įkeisti turimą turtą, ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Ieškovė ieškinyje nenurodė nė vieno objektyvaus atsakovo nesąžiningumą patvirtinančio įrodymo. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovas būtų linkęs slėptis ar siekti ateityje perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims.

8.       Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Tibras“ prašo apeliacinį procesą nutraukti, o šio reikalavimo netenkinus – atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Atskirąjį skundą pateikė jį teisės pateikti neturintis asmuo – advokato padėjėja. Tokiu atveju laikytina, kad atskirąjį skundą pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

8.2.                      Skundžiama nutartis yra motyvuota, nes teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija.

8.3.                      Atsakovas gali tretiesiems asmenims perleisti turimą turtą, todėl ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdydamas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota – kaip matyti iš jos motyvuojamosios dalies, teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija ir tuo pagrindu taikė laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl atskirąjį skundą padavusio asmens

10.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad atsakovo pateiktas atskirasis skundas yra su trūkumais – jį pateikė advokato padėjėja. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra                        2019 m. birželio 13 d. pateikta atstovavimo sutartis su advokatu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytas trūkumas, esant pasirašytai atstovavimo sutarčiai su advokatu, kuria pastarajam pavesta atstovauti konkrečiai šioje byloje pagal atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo jį laikyti esminiu, suponuojančiu būtinybę taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą ar, tuo labiau, civilinę bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Nepaisant to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas įspėti tiek advokato padėjėją, tiek jos praktikos vadovą laikytis imperatyvios Advokatūros įstatyme nustatytos tvarkos dėl advokato padėjėjo atstovavimo teisių, nes priešingu atveju toks procesinis elgesys bus vertinamas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

11.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12.       Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13.       Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo – šiuo atveju ieškovė. Toliau nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygų visumos nagrinėjamu atveju nebuvo, ieškovė jos (sąlygų visumos), konkrečiai – grėsmės būsimo, galbūt jai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

14.       Dėl pirmosios iš paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15.       Vertinant aptariamąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

16.       Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovės byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą – ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, pareikštas reikalavimas galėtų būti tenkinamas ir sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.

17.       Atsakovo atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su ieškovės ieškinio preliminariu pagrįstumu motyvai yra susiję su kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyku, o ne su aplinkybėmis, kurios vertinamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovės ieškinio pagrįstumu, nes šie argumentai bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pridėti prie bylos atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes pastarieji neturi ryšio su byloje pagal atsakovo atskirąjį skundą nagrinėtinomis aplinkybėmis – šie įrodymai tirtini pirmosios instancijos teisme (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad vien tik didelė ieškinio suma negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia išvada pagrindžiama naujausia, aktualia toliau nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, tai savaime nepatvirtina egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip minėta, šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį – apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyti duomenys – apie atsakovo su sąžiningo elgesio standartu nesuderinamus (atliekamus, ketinamus atlikti) veiksmus, siekiant slėpti jam priklausantį turtą, jį perleisti kitiems asmenims, ar kitaip apsunkinti, t. y. apie grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, be deklaratyvių samprotavimų, pateikti nebuvo (CPK 178 straipsnis). Konstatavęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios paneigia sąlygas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo papildomai vertinti teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ekonomiškumą ir proporcingumą, į kurį apeliuoja atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateiktais kitais naujais rašytiniais įrodymais, todėl jie taip pat nepridėtini prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nepagrįstai sprendė, kad iš esmės vien tik didelė ieškinio suma sudaro savarankišką pagrindą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę, byloje nesant įrodymų apie grėsmę būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikyta laikinoji apsaugos priemonė, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tibras“ (juridinio asmens kodas 303439404), atstovaujamos bankroto administratoriaus V. G., prašymą atsakovui M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė