Civilinė byla Nr. e2YT-410-939/2022

Proceso Nr. 2-34-3-00981-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.20

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjo G. R. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjui G. R.,

suinteresuotiems asmenims T. R. ir V. R., 

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., V. R., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad G. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei, kad pareiškėjas tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvo G. R. motina, o pareiškėjo senelė, M. R.. VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) duomenimis M. R. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra valstybinėje žemėje. Prieš mirtį M. R. testamento sudariusi nebuvo, dėl jos palikimo pareiškėjo tėvas G. R., kaip pirmos eilės įpėdinis, į notarą nesikreipė. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) raštu į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą kreipėsi VĮ Turto bankas. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas G. R., kuris testamento sudaręs nebuvo, dėl jo palikimo priėmimo į notarą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, G. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Tačiau, po G. R. mirties liko jo faktiniu valdymu priimtas bei valdytas šio motinos M. R. palikimas. M. R. palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sūnus G. R., o šiam mirus, jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas nori įsiteisinti savo vardu tėvo G. R. palikimą, kurį po jo mirties priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, todėl būtina nustatyti juridinius faktus teisme. Šiuo atveju ginčo dėl teisės į palikimą nėra, G. R. buvo vienintelis M. R. vaikas. Pats G. R. buvo susilaukęs trijų vaikų: V. R., G. R. ir T. R.. Tarp brolių ginčo dėl tėvo G. R. palikimo priėmimo nėra, jį faktiniu valdymu priėmė vienas pareiškėjas, T. ir V. į tėvo palikimą nepretenduoja. M. R. gyveno viena jai priklausančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos 1998-2002 m. vestoje namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) ji nurodoma kaip šeimos galva, kitų šeimos narių nenurodyta. Minėtoje ūkio knygoje taip pat nurodyta, kad M. R. iš ūkio išvyko (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu savo gyvenamosios nedeklaravo, jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)  iki (duomenys neskelbtini) buvo adresu: (duomenys neskelbtini). M. R., likus trims mėnesiam iki jos mirties, pas save į namus pasiėmė sūnus G. R., kuris tuo metu dar gyveno su savo buvusia sutuoktine (pareiškėjo mama), A. R., bute, kuris po santuokos nutraukimo priklausė jiems po 1/2 dalį. M. R. prieš mirtį buvo silpnos sveikatos, negalėjo gyventi viena, todėl su savo asmeniniais daiktais, rūbais atvyko gyventi pas sūnų. G. R. slaugė ją, prižiūrėjo. Pastarajai mirus, organizavo jos laidotuves, sutvarkė kapavietę, į M. R. priklausančią sodybą neatlygintinai įleido gyventi žmones, kad sodyba būtų prižiūrėta, o kai buvo parduotas bendras jam su A. R. priklausantis butas, šioje sodyboje buvo apsigyvenęs ir pats, nes neturėjo kito gyvenamojo būsto. Todėl, pastarajam liko visi jo motinos turėti asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, padargai, buvę M. R. sodyboje. Motinos palikimą G. R. pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksnius, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą sodybą su ūkio pastatu pradėjo valdyti kaip savo. Atliko kelis einamuosius gyvenamojo namo remontus, rūpinosi šildymu šaltuoju metų sezonu, pasiruošdavo malkų, pirkdavo anglis, kadangi name įrengtas krosnims šildymas. Po jo motinos mirties, pareiškėjo tėvas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo. Rašytinių įrodymų apie mokamus mokesčius nėra išlikę, nes namas be jokių patogumų, į jį nebuvo atvesta nei vandens, nei kanalizacijos, buvo pastatytas lauko tualetas, vanduo naudojamas iš šulinio, maistas gaminamas ant dujinės viryklės, prie kurios būdavo prijungiamas dujų balionas. Mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, bet šie duomenys, kaip jau minėta, nėra išlikę. Šios aplinkybės byloje bus įrodinėjamos liudytojų pagalba. Mirus tėvui G. R., jo palikimą priėmė faktiniu valdymu pareiškėjas. Prieš mirtį G. R. buvo silpnos sveikatos, todėl pareiškėjas juo rūpinosi, padėjo buityje bei prie sodybos priežiūros. Šiam mirus, pareiškėjas ir toliau rūpinosi sodyba, gyvenamuoju namu, jam atiteko ir visi palikėjo turėti asmeniniai daiktai. Šiuo metu sodyboje negyvena niekas, iš karto po tėvo mirties pareiškėjas buvo leidęs pažįstamiems gyventi neatlygintinai sodyboje, kad ji būtų prižiūrėta, apsaugota nuo vagysčių ir pan. Pats apsilankydavo sodyboje patikrinti, ar nuomininkai prižiūri gyvenamąjį namą, pastatus, aplinką. Po tėvo mirties keletą metų iš eilės pirko malkų namo kūrenimui, kadangi nuomininkai gyveno skurdžiai ir tam lėšų patys neturėjo. Šiuo metu sodyboje niekas negyvena, su nuomininkais teko atsisveikinti, kadangi jie nemokėjo, kaip buvo sutarta, už vartojamą elektros energiją ir jos tiekimas buvo nutrauktas. Vasarą sodyboje apsilanko keletą kartų, apšienauja sodybos teritoriją. Artimiausių kaimynų yra paprašęs stebėti jos teritoriją. Žiemai yra užkalęs gyvenamojo namo langus, duris, kad apsaugoti nuo vagių, kadangi namo viduje yra tikę M. R. bei jo tėvui G. R. priklausę daiktai, kuriuos kaip savo valdo pareiškėjas. Taigi, savo tėvo palikimą pareiškėjas pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatu pradėjo valdyti kaip savo. Pareiškėjas savo tėvo G. R. palikimą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po šio mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Prisidėjo prie tėvo laidotuvių organizavimo bei jo kapavietės sutvarkymo, kurią prižiūri iki šiol.

Pareiškėjas G. R. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį jis informuota tinkamai, byloje yra tinkamai atstovaujamas advokatės Rasos Malinauskienės, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė (2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas) teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, remdamasi jame nurodytais argumentais.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 44-46), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 44-46) suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad G. R. ir G. R. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51-53), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51-53) suinteresuotas asmuo nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34-35), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34-35) suinteresuotas asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo T. R. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 57) nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo V. R. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 42-43) nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuoti asmenys V. R. ir T. R. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 74, 76), duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, suinteresuotų asmenų prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja A. R. teismo posėdyje (2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas) pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. R. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo M. R. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).

G. R. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos G. R. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Iš pareiškėjo G. R. pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovės advokatės Rasos Malinauskienės ir liudytojos A. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo G. R. tėvo G. R. motina, o pareiškėjo senelė, M. R. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas G. R. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijime G. R. mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11, 22). VĮ Registrų centro duomenimis, M. R. mirė būdama našlė, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12). Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos 1998-2002 m. vestoje namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. iš ūkio išvyko (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18-20). Gimimo akto įrašas patvirtina, kad G. R. – M. R. sūnus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13). Gyventojų registro duomenimis, G. R. mirė išsituokęs, nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vaikai: V. R., G. R. ir T. R. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23, 24-26). G. R. ir A. R. ištuoka registruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 27). Iš gimimo įrašo matyti, kad pareiškėjas G. R. yra A. R. ir G. R. sūnus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24). Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po M. R. mirties, (duomenys neskelbtini)raštu į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą kreipėsi VĮ Turto bankas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 21). Paveldėjimo byla dėl G. R. palikimo priėmimo nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30). VĮ Registro centro duomenimis M. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14-16). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, G. R. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 28).

Iš pareiškėjo pareiškimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4) ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovės advokatės Rasos Malinauskienės, liudytojos A. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) raštu į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą kreipėsi VĮ Turto bankas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Duomenų apie M. R. testamentą nėra. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad M. R., likus trims mėnesiams iki pastarosios mirties, pas save į namus pasiėmė sūnus G. R., M. R. prieš mirtį buvo silpnos sveikatos, negalėjo gyventi viena, todėl su savo asmeniniais daiktais, rūbais atvyko gyventi pas sūnų. G. R. slaugė ją, prižiūrėjo. Šiai mirus, organizavo jos laidotuves, sutvarkė kapavietę, į M. R. priklausančią sodybą neatlygintinai įleido gyventi žmones, kad sodyba būtų prižiūrėta, o kai buvo parduotas bendras jam su A. R. priklausantis butas, šioje sodyboje buvo apsigyvenęs ir pats, nes neturėjo kito gyvenamojo būsto. Todėl, pastarajam liko visi jo motinos turėti asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, padargai, buvę M. R. sodyboje bei gyvenamasis namas su priklausiniais. Tokiu būdu G. R. pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Šios aplinkybės suinteresuoti asmenys neginčijo. M. R. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nors G. R. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad G. R. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos M. R. palikimą.

Iš pareiškėjo pareiškimo, pareiškėjo atstovės bei liudytojos A. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad G. R. tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusio savo tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: šiam mirus, pareiškėjas rūpinosi sodyba, gyvenamuoju namu, jam atiteko ir visi tėvo turėti asmeniniai daiktai. Be to, iš karto po tėvo mirties pareiškėjas buvo leidęs pažįstamiems gyventi neatlygintinai sodyboje, kad ji būtų prižiūrėta ir apsaugota nuo vagysčių, pats apsilankydavo sodyboje patikrinti, ar nuomininkai prižiūri gyvenamąjį namą, pastatus, aplinką. Po G. R. mirties keletą metų iš eilės pareiškėjas pirko malkų namo kūrenimui. Vasarą pareiškėjas sodyboje apsilanko keletą kartų, apšienauja sodybos teritoriją, artimiausių kaimynų yra paprašęs stebėti jos teritoriją. Žiemai yra užkalęs gyvenamojo namo langus, duris, kad apsaugoti nuo vagių, kadangi namo viduje yra tikę M. R. ir G. R. priklausę daiktai. T. y. pareiškėjas save laikė mirusiajam tėvui G. R. iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu, minėtu turtu pareiškėjas naudojasi iki šiol, jį prižiūri. Priešingų duomenų byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo patenkinimui. Taigi, nors G. R. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad G. R. faktiškai priėmė G. R. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Byloje nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad G. R. po savo motinos M. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, ir G. R. po savo tėvo G. R. mirties priėmė šio palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti po savo tėvo G. R. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 9,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,38 Eur (devynis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                   Laima Lubauskienė