Civilinė byla Nr. e2A-83-265/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17948-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, bei pagal atsakovės I. D. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, tretieji asmenys antstolis S. U., antstolis R. B., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Kauno energija“, kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. D. 2020 m. kovo 17 d. patikslintu ieškiniu byloje prašė:

1.1.                      Nutraukti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D. ir I. D. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2.                      Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines turtines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 1 d. (išskyrus tas prievoles, už kurias ieškovas yra laidavęs).

1.3.                      Santuokos metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą nekilnojamąjį turtą – 32.20 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

1.4.                      Prievoles teisių perėmėjai kreditorei UAB „Gelvora“ pagal kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, BRSAV350803120/1, BRSAV/350803120-P-2, BRSAV350803120 pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis nustatant, jog už prievolių dalį dėl 75 695,10 Eur tarpusavyje atsakinga I. D., o teismui išieškojus iš A. D. – šis įgytų regreso teisę į išieškotą sumą iš atsakovės, o dėl 2 485,47? Eur likusios dalies tarpusavyje atsakingi abu lygiomis dalimis, t. y. po 1 242,74 Eur.????????????????????????????????????????

1.5.                      Pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02501 vykdomą išieškojimą (skolos likutis – 179,79 Eur, 5 proc. metinės palūkanos; išieškotoja AB „Kauno energija“), tarpusavyje nustatant, kad šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

1.6.                      Pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02501 vykdomą išieškojimą dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur (antstolis R. B.), tarpusavyje nustatant, kad šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

1.7.                      Pripažinti asmenine I. D. prievole vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00708 vykdomą išieškojimą (skolos likutis sudaro 4 574,67 Eur; išieškotoja – kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“).

1.8.                      Pripažinti solidaria I. D. ir A. D. prievole vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 vykdomą išieškojimą (skolos likutis sudaro 63 910,76 Eur, sutartinės palūkanos, įstatyminės palūkanos; išieškotoja – „Swedbank“, AB), nustatant, jog šalys tarpusavyje šią prievolę dengia lygiomis dalimis.

1.9.                      Pripažinti solidaria I. D. ir A. D. prievole UAB „Būsto paskolų draudimas“ (17 147,10 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos), nustatant, jog šalys tarpusavyje šį įsipareigojimą dengia lygiomis dalimis.

1.10.                      Pripažinti šalių solidaria prievole AB SEB bankui pagal 2006 m. liepos 10 d. kredito sutartį Nr. 1850618030352-10 turimą prievolę (likutis – 21 480,11 Eur), nustatant jog A. D. ir I. D. šią paskolą tarpusavyje dengia lygiomis dalimis po 10 740,06 Eur.

1.11.                      Neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti.

1.12.                      Nepriteisti šalims išlaikymo vienai iš kitos.

1.13.                      Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą pavardę.

1.14.                      Priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus, t. y. 314 Eur žyminį mokestį ir 530 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas.

2.       Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad nepilnamečių vaikų bylos šalys neturi. Nuo 2007 m. šalys faktiškai kartu nebegyvena ir jokio bendro ūkio neveda, faktiškai santuoka iširusi. Ieškovo teigimu, nuo 2007 m. šalys realiai pradėjo gyventi atskirai ir pastangų atkurti šeimos santykius nedėjo. Ieškovo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys abi nutraukė šeimos santykius daugiau nei prieš 12 metų, nesiekė juos atkurti ir tuo nesirūpino, tačiau per tą laiką neįformino faktinio santuokos nutraukimo. Šalys per tą laiką bendravo minimaliai. Atsakovė nesutiko nutraukti santuokos abipusiu sutarimu dėl turtinių motyvų. Ieškovas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienam iš kito nėra reikalingas ir nepriteistinas.

3.       Ieškovo vertinimu, yra teisinis pagrindas atsakovės prievoles, susidariusias po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, laikyti jos asmeninėmis prievolėmis. Šalių gyvenimas skyrium buvo realus, o ieškovo įsipareigojimai kreditoriams santykinai yra nedideli, lyginant su atsakovės įsipareigojimais, kurių dauguma susidarė jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Šalys asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturi, taip pat neturi jungtinės nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Santuokos metu šalys 2005 m. gruodžio 21 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovės vardu ir kuris buvo įgytas gyvenant kartu santuokoje skolintomis lėšomis, t. y. pasinaudojant kreditu. Šalys neturi lėšų kompensuoti viena kitai už didesnę turto dalį, todėl šis nekilnojamasis turtas dalytinas po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui ir atsakovei. 

4.       Ieškovas nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus su kreditoriumi AB SEB banku 2006 m. liepos 10 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1850618030352-10, pagal kurią buvo refinansuotos AB DNB kredito sutartys būstui įgyti ir vartojimo kreditui dengti (60 101,04 Eur sumai, kredito grąžinimo terminas – 2046 m. liepos 9 d.). Atsakovės pateiktais duomenimis, paskolos likutis kreditoriui AB SEB bankui pagal šią sutartį yra 21 480,11 Eur. Šalys pagal šią prievolę prieš kreditorių atsako ir po santuokos nutraukimo atsakys solidariai, o tarpusavyje prievolę turėtų vykdyti priklausomai nuo nustatytinų turto dalių, kuriam įgyti buvo skirtas kreditas, t. y. nesant galimybių išmokėti finansines kompensacijas (atsakovė atsiliepime nurodo, jog neturi pajamų šaltinių, o iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojamos skolos, tarp jų – ir atsakovės), šalims turtas dalytinas po 1/2 dalį, nes sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuo pačiu nustatant, kad likusią kredito dalį šalys mokės po 1/2 dalį, o vienam sumokėjus už kitą, kreditą sumokėjusi šalis įgytų regreso teisę į kredito nemokėjusią šalį.

5.       Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2008 m. sausio 28 d., 2012 m. kovo 9 d. ir 2013 m. spalio 16 d. sudarė kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, Nr. BRSAV350803120/1, Nr. BRSAV/350803120-P-2 ir Nr. BRSAV350803120, pagal kurias iš viso atsakovei I. D. suteiktų kreditų suma sudarė 118 696,18 Eur. 2015 m. gruodžio 9 d. „Swedbank“, AB ir Danske Bank A/S sudarė Verslo dalies perleidimo sutartį, pagal kurią 2016 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu Danske Bank A/S perleido „Swedbank“, AB visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš I. D. ir A. D. sudarytos kredito sutarties BRSAV350803120 (kredito sutarties numeris „Swedbank“, AB vidinėje duomenų bazėje – 16-059660-FA; 16-059664-FA; 16-059671-FA). Vėliau šios reikalavimo teisės ir pareigos perleistos UAB „Gelvora“ 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19-50-14 pagrindu. Kaip matyti iš UAB „Gelvora“ pateiktų duomenų, I. D. sutarties Nr. 16-059671-FA pagrindu buvo suteiktas kreditas, kurio laiduotoju buvo A. D. (iš viso įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 394,01 Eur). I. D. sutarties Nr. 16-059664-FA pagrindu buvo suteiktas asmeninis kreditas, kurio įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 75 695,10 Eur. I. D. sutarties Nr. 16‑059660-FA pagrindu buvo suteiktas kreditas, kurio laiduotoju buvo A. D. (iš viso įsiskolinimas 2019 m. gruodžio 20 d. buvo 2 391,46 Eur). Ieškovo teigimu, už šias lėšas buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurį naudojo ir iš jo naudą gavo (taip pat lėšas, gautas pardavus turtą) išimtinai tik atsakovė. Kadangi pagal Kredito sutartį Nr. BRSAV350803120 kredito gavėja sutartyje nurodyta I. D., o A. D. buvo įvardijamas kaip laiduotojas, ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo už kreditą pagal Kredito sutartį Nr. BRSAV350803120 lieka atsakingi I. D. ir A. D. solidariai, tačiau už prievolę tarpusavyje turėtų būti atsakinga I. D., o teismui išieškojus iš A. D. – šis įgytų regreso teisę į išieškotą sumą.

6.       Ieškovas nurodė, kad pagal iš atsakovės antstolių kontorose vykdomus išieškojimus atsakovės skolų likučiai kreditoriams sudaro 85 812,32 Eur sumą (neįskaičiuojant palūkanų, vykdymo išlaidų ir kitų papildomų mokėjimų): vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02501 skolos likutis sudaro 179,79 Eur, 5 proc. metinės palūkanos (išieškotoja AB „Kauno energija“), vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00708 skolos likutis sudaro 4 574,67 Eur (išieškotoja kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“), vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 skolos likutis sudaro 63 910,76 Eur, sutartinės palūkanos, įstatyminės palūkanos (išieškotoja „Swedbank“, AB), skolos likutis UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai sudaro 17 147,10 Eur, 5 proc. metinės palūkanos. Pagal iš ieškovo antstolių kontoroje vykdomą išieškojimą ieškovo skolos likutis kreditoriui sudaro 179,79 Eur, 5 proc. metinės palūkanos ir 576,92 Eur vykdymo išlaidos (išieškotoja AB „Kauno energija“; prievolės likutis gali būti tikslinamas).

7.       Ieškovas nurodė, kad atsakovės atsiliepime papildomi reikalavimai negali būti reiškiami, atsakovė savarankiškus bei priešpriešinius reikalavimus turi teisę reikšti teikdama priešieškinį. Ieškovas atsiliepime (Reg. Nr. DOK-62704) į teismo priimtą atsakovės galutinai patikslintą priešieškinį (tomą Nr. I) su atsakovės reikalavimais nesutiko.

8.       Atsakovė I. D. atsiliepime į ieškinį (Reg. Nr. DOK-27404, DOK-28325) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (Reg. Nr. DOK-46363) su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė santuokos nenutraukti. Atsakovė nurodė, kad santuokoje jos pareiga buvo sudaryti ieškovui sąlygas uždirbti pinigus, padėti siekti bendros gerovės, atliekant įvairias užduotis, kad jos neatitrauktų ieškovo nuo pinigų uždirbimo, vykdyti sutuoktinio pavedimus ir finansinius nurodymus, o ieškovas kūrė šeimos finansinę strategiją, rūpinosi finansiniu pagrindu bei pastogės klausimais. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neįvardino jokios pretenzijos ar kaltinimo atsakovei, o sutuoktiniams vykdant santuokines pareigas jų gyvenimas skirtingais adresais negali būti tapatinamas su teisine gyvenimo skyrium (separacijos) sąvoka. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo inicijuojamas santuokos nutraukimas užkirstų kelią bendros santuokinės veiklos rezultate likusių apie 130 000 Eur skolų jungtiniam bankrotui atlikti. Atsakovė prašė netvirtinti turto padalijimo, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, pats negalėdamas dalyvauti dėl įtempto grafiko, įpareigojo atsakovę 2004 m. sudaryti paskolos sutartį dėl būsto, buvusio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai ją iš esmės keitė 2006 m. ir 2008 m., o vėliau ieškovas, rūpindamasis dukters gyvenamuoju plotu, prieš 2006 metus įpareigojo atsakovę įgyti paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šalys gyvenamąją vietą skirtinguose butuose deklaravo ir finansinių motyvų pagrindu. Visi būstai buvo perkami ne tiek gyvenimui, bet kaip investicija. Pažymėjo, kad ir po 2007 m. šalių bendra finansinė veikla vyko aktyviai. Atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario mėn., tenkindamas vieno iš kreditorių ieškinį, nustatė konkrečią atsakovei priklausančią A. D. pajamų dalį, kadangi atlyginimas yra minimalus, ieškovas žadėjo priteistus pinigus išmokėti vėliau, finansinei padėčiai pagerėjus, tačiau jis tiekdavo maistą, mokėjo solidarias skolas ir kitaip rūpinosi.

9.       Atsakovė byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat laikėsi pozicijos, kad, jos manymu ir apskaičiavimu, yra iškilęs neaiškumas dėl abiejų sutuoktinių įmokų skolai dengti įskaitymo kreditoriams Danske Bank A/S, „Swedbank“, AB. Atsakovės vertinimu, Danske Bank A/S ir „Swedbank“, AB pateiktuose dokumentuose pateikiama tik abstrakti sutarties informacija, iš kurios negalima spręsti apie sutuoktinių konkrečių sutarties dalių perleidimo faktą. Atsakovės manymu, „Swedbank“, AB nėra pateikusi dokumentinio pagrindo savo perimtoms teisėms pagrįsti, atitinkamai tampa neaiškios UAB „Gelvora“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ perimtos teisės.

10.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį (Reg. Nr. DOK-27404, DOK-28325) pareiškė prašymus:

10.1.                      įpareigoti „Swedbank“, AB įskaityti būsto paskolos dalių dengimui iš draudiko gautą 29 620,77 Eur sumą; atmesti „Swedbank“, AB reiškiamus kreditinius reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes skolos dalys turėjo būti padengtos draudimo išmokos pinigais, t. y. visiškai panaikinti reikalavimus pagal skolos dalis Nr. 16-059678-FA ir Nr. 16‑059668-FA; įpareigoti „Swedbank“, AB panaikinti dalį UAB „Gelvora“ įmonei perleistų kreditinių reikalavimų (27 302,30 Eur); atmesti UAB „Gelvora“ reiškiamus kreditinius reikalavimus (27 302,30 Eur) kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes skolos dalys turėjo būti jau padengtos draudimo išmokos pinigais, t. y. visiškai panaikinti reikalavimus pagal skolos dalis Nr. 16‑059660‑FA ir Nr. 16-059671-FA, sumažinti reikalavimą skolos daliai Nr. 16-059664-FA (24 516,83Eur); atmesti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškiamus kreditinius reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo, nes reikalavimo teisių regreso tvarka, surašytų draudimo sutartyje, draudikas negalėjo įgyti; panaikinti išieškojimą UAB „Būsto paskolų draudimas“ bendrovės naudai pagal 2016 m. lapkričio 7 d. notarės vykdomąjį įrašą ir atmesti su tuo susijusius antstolio kreditinius reikalavimus, nes, atsakovės vertinimu, skola buvo iki galo apmokėta draudimo išmokos pinigais 2017 m. spalio 20 d.

10.2.                      Nustatyti, ar įgijo UAB „Būsto paskolos draudimas“ kokią nors reikalavimo teisę į bankui įkeistą dalį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kam priklauso nuosavybės teise pinigai, gauti už parduotą būstą adresu (duomenys neskelbtini), ar turėjo UAB „Būsto paskolos draudimas“ į šiuos pinigus kokią nors teisę; įpareigoti „Swedbank“, AB ir/ar Danske Bank A/S nurodyti, kurios konkrečiai sutuoktinių paskolos dalies dalį jie perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kokia to perleidimo data; įpareigoti „Swedbank“, AB nurodyti, kokias konkrečiai papildomas teises jie perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“; įpareigoti „Swedbank“, AB ir/ar Danske Bank A/S pateikti paskolos dalies Nr. 16‑059674-FA sutartį, nes šalys tokios sutarties su banku nebuvo sudarę; įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikti 2010 m. gegužės 20 d. tarp bendrovės ir bankų pasirašytą sutartį, kuria vadovaujantis buvo leista be draudėjo sutikimo mokėti draudimo išmoką dalimis; įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ paaiškinti, kodėl sumokėjus 46 722,70 Eur draudimo išmoką regreso reikalavimas keliamas tik dėl 17 101,93 Eur, ar ketinama likusį reikalavimą kelti vėliau; įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį, jeigu bus nustatyta, jog sumokėta tik dalis privalomos draudimo išmokos; įpareigoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Danske Bank A/S (ir/arba „Swedbank“, AB, UAB „Gelvora“) pateikti draudimo išmokos pagal 2008 m. vasario 15 d. sutartį Nr. BPD040829 sumokėjimo naudos gavėjui kvitą. Kvito nepateikus, atsakovė prašė atleisti nuo šių kreditorių reiškiamų reikalavimų vykdymo.

10.3.                      Įpareigoti kooperatinę bendrovę „Kauno kredito unija“ pateikti detalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos likučio paskaičiavimą ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis buvo sumažintas nuo 20 209,99 Eur iki 8 998,30Eur; įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus, nurodančius jo turto, laikomo gyvybės draudimo fonde, dydį, bankų ir kredito įstaigų sąskaitose bei pateikti dokumentus dėl palikimo, mirus jo tėvui, dydžio, jo paskirstymo ir kitus panašius dokumentus; ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir užregistruoti teismo nutartį, padalinančią sutuoktinių turto dalis, vedybų sutarčių registre; iki santuokos nutraukimo įpareigoti ieškovą ir atsakovę atlikti jungtinio privataus bankroto procedūrą; padalyti sutuoktinių bendro finansinio ūkio veiklos rezultatą – visus likusius skolinius įsipareigojimus ir turtą tarp sutuoktinių padalyti lygiomis dalimis; priteisti atsakovei iš A. D. įsiskolinimą, susidariusį pagal teismo nutartį iki santuokos nutraukimo dienos (pvz.: iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 21 736, 51 / 2 = 10 868,26 Eur) ir 5 procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; A. D. skolos atsakovei pagal teismo nutartį kompensavimui, priteisti atsakovės naudai jo 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto orientacinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 9 079,50 Eur (18 159 Eur / 2 = 9 079,50 Eur); skirti laiko šalims susitarti dėl išlaikymo sumos ir neturtinės žalos sumos dydžio; leisti pasikeisti santuokinę pavardę.

10.4.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį (Reg. Nr. DOK-27404), be kita ko, prašė įpareigoti ieškovą A. D. po santuokos nutraukimo mokėti kas mėnesį atsakovei I. D. sutarto dydžio išlaikymo ir/ar neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo lėšas (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, kad ieškovas turėtų mokėti 1/2 dalį kiekvieną mėnesį jo gaunamų pajamų, pvz., darbo užmokesčio).

11.       Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. pateikė priešieškinį (Reg. Nr. DOK-74709), kurį teismas priėmė 2020 m. liepos 3 d. rezoliucija. Atsakovė savo reikalavimus ir procesinius prašymus tikslino ir 2021 m. balandžio 28 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį iš dviejų dalių – tomų Nr. I ir Nr. II (Reg. Nr. DOK-55101), teismas 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje priėmė priešieškinį, nurodytą tome Nr. I, ir atsisakė priimti priešieškinį, nurodytą tome Nr. II. Atsakovė priešieškiniu, jį patikslinusi, prašė:

11.1.                      Priteisti iš A. D. atsakovės naudai iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią 15 173,99 Eur skolą ir pagal įstatymą priklausančias metines palūkanas nuo skolos atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

11.2.                      Priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su atsakove nesuderinto, vienašališko, sveikatos būklei itin žalingo santuokos nutraukimu teismo nutarties galiojimo sustabdymo, lemiančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą; prieš tai atsakovė prašė skirti laiko ieškovui ir atsakovei susitarti dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

11.3.                      Ištaisyti teismo „neapsižiūrėjimą“ ir Vedybų sutarčių registre užregistruoti Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015, padalijančią dalį sutuoktinių bendro turto.

11.4.                      Santuokos nutraukimo atveju dalijant įsipareigojimus atsakovė prašė patvirtinti jos kreditinę reikalavimo teisę į A. D., įgytą pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2552-9452015.

11.5.                      Santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutartų priteisti atsakovės naudai visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė prašė kaip kompensaciją už tai atleisti A. D. nuo skolos pagal 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑2552‑9452015 mokėjimo. Minėta lėšų dalis, atsakovės vertinimu, neturėtų viršyti VĮ Registrų centro santuokos nutraukimo dienai skelbiamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 1/2 dalies.

11.6.                      Atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties.

12.       Atsakovė pradiniame ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 nustatė, jog I. D. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. D. iš darbo ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Ši nutartis įsigaliojo 2015 m. vasario 26 d. Atsakovės teigimu, ieškovas šios nutarties nepaisė, į atsakovės prašymus pervesti jai jos dalį nurodytų pajamų nereagavo ir vis žadėjo atsiskaityti vėliau. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji yra ieškovo kreditorė ir skola susidarė 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu (atsakovės teigimu, skolos likutis 2020 m. balandžio 30 d. – 12 089,25 Eur (24 178,50 Eur /2); skolos likutis 2021 m. vasario 28 d. 30 347,98 Eur/2 = 15 173,99 Eur). Nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis turto aktyvas ir atsakovės reikalavimų patenkinimas leistų šalims įvykdyti tarpusavio skolų įskaitymą ir nurašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nusprendė:

13.1.                      Ieškovo A. D. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

13.2.                      Nutraukti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D. ir I. D. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. D. palikti pavardę „D.“, I. D. palikti pavardę „B.“.

13.3.                      Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Kauno energija“ yra solidari ieškovo A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501); nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė tarpusavyje šią skolą privalo išmokėti lygiomis dalimis.

13.4.                      Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ kilusi iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. VB7-2782, yra asmeninė I. D. prievolė (išieškojimas vykdomas vykdomoje byloje Nr. 0085/16/00708).

13.5.                      Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninė I. D. prievolė (skolos išieškojimas vykdomas antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00897).

13.6.                      Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB SEB bankas, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. 1850518011381-10, yra solidari I. D. ir A. D. prievolė; nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė tarpusavyje šią paskolą privalo išmokėti lygiomis dalimis.

13.7.                      Nustatyti, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, Nr. BRSAV350803120/1, Nr. BRSAV/350803120-P-2, Nr. BRSAV350803120, vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės; nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė tarpusavyje šias prievoles privalo vykdyti lygiomis dalimis.

13.8.                      Nustatyti, kad prievolė antstoliui R. B. yra solidari A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501 dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur); nustatyti, kad tarpusavyje šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

13.9.                      Po santuokos nutraukimo 32.20 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti A. D. ir I. D. po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

13.10.                       I. D. priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas laikyti asmenine atsakovės I. D. nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalyti.

13.11.                       Atmesti kitus patikslinto ieškinio reikalavimus ir atsakovės I. D. priešieškinio reikalavimus ir prašymus.

13.12.                       Ieškovui A. D. iš atsakovės I. D. priteisti 219,80 Eur žyminį mokestį ir 371 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas.

13.13.                       Valstybei iš ieškovo A. D. priteisti 15,17 Eur išlaidas ir iš atsakovės I. D. priteisti 35,41 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

13.14.                       Trečiajam asmeniui kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ priteisti iš atsakovės I. D. 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismas nustatė, kad šalių santuoka ilgainiui prarado savo prasmę dėl daugelio sudėtingų gyvenimo aplinkybių bei problemų, kurių sutuoktiniai negebėjo ir (ar) nebenorėjo bendromis pastangomis išspręsti, o tai lėmė sutuoktinių tarpusavio priešiškumą. Teismas vertino, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Pripažinta, kad santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai kol kas nėra praradę darbingumo ir galimybių patys save išlaikyti, šalių turtinė padėtis yra apytiksliai vienoda, dėl to atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo. Atmesdamas patikslino ieškinio reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. lapkričio 1 d., teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog daugiau kaip trylika metų sutuoktiniai nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu. Tiek iki 2007 m. lapkričio 1 d., kai ieškovas nurodė, jog išsikėlė iš bendrų namų, tiek vėliau pats ieškovas įvairiuose dokumentuose nurodydavo kartais skirtingą nei sutuoktinės faktinės gyvenamosios vietos adresą, o kartais – bendrą su sutuoktine. Be to, ir po 2007 m. lapkričio 1 d. įvairiuose dokumentuose buvo fiksuoti įrašai apie abiejų sutuoktinių bendrai priimtus sprendimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, apie bendrai spręstus finansinius namų ūkio klausimus.

15.       Teismas, nustatęs, kad ginčo tarp šalių dėl prievolės nebuvo, pripažino pagrįstu ir tenkino ieškovo reikalavimą nustatyti, jog po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Kauno energija“ yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, nustatant, jog ieškovas ir atsakovė tarpusavyje šią skolą privalo išmokėti lygiomis dalimis. Teismas padarė išvadą, kad piniginės prievolės kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, kilusios iš 2014 m. liepos 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir atitinkamai iš 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo, notarinio Reg. Nr. VB7-2782, yra asmeninės I. D. prievolės. Spręsdamas klausimą dėl prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdžio teismas nustatė, kad prievolė kilusi iš civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas išimtinai su I. D. asmeniu susijęs ginčas – darbo ginčas. Teismas pripažino, kad tiek dėl ginčo pobūdžio (asmens darbo teisiniai santykiai), tiek dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. D. nebuvo toje byloje dalyvaujantis asmuo, prievolė atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas laikytina asmenine atsakovės prievole. Atitinkamai atmestas trečiojo asmens antstolio S. U. prašymas nustatyti, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškotoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistos sumos yra bendra sutuoktinių prievolė. Dėl prievolės AB SEB bankui teismas nustatė, kad sudarant sandorius savo aiškią valią išreiškė abu sutuoktiniai, todėl nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. 1850518011381-10, yra solidari atsakovės ir ieškovo prievolė, taip pat nustatant, kad šalys tarpusavyje šią paskolą privalės išmokėti lygiomis dalimis.

16.       Teismas nustatė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir „Swedbank“, AB, byloje dalyvavusios kaip tretieji asmenys, sutartinių santykių ir neįvykdytų prievolių su I. D. ir A. D. nebeturi. Tokios pozicijos laikėsi abi bendrovės, procesiniuose dokumentuose nurodžiusios, kad reikalavimo teises perleido kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir „Swedbank“, AB. Nesant tarp byloje dalyvavusių asmenų ginčo, kad I. D. ir A. D. prievolės, kilusios iš 2008 m. sausio 28 d. kredito ir laidavimo sutarčių dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), solidarumo, teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir nustatė, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, Nr. BRSAV350803120/1, Nr. BRSAV/350803120-P-2, Nr. BRSAV350803120, vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės, taip pat nustatyta, kad tarpusavyje šalys prievoles vykdys lygiomis dalimis. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti prievolę antstoliui R. B. solidaria ieškovo ir atsakovės prievole (vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501 dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur), nustatant, kad tarpusavyje šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis.

17.       Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis likęs dalytinas turtas, santuokos metu šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. 1850518011381-10, yra pripažinta solidaria atsakovės ir ieškovo prievole, taip pat nustatyta kad šalys tarpusavyje šią paskolą privalės grąžinti lygiomis dalimis. Nustatyta, kad nė viena iš šalių nėra finansiškai pajėgi išmokėti viena kitai piniginę kompensaciją, todėl turto padalijimas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) pripažintas vieninteliu šalių interesus labiausiai užtikrinančiu turto padalijimo būdu. Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad minėtas butas yra areštuotas (apribota disponavimo turtu teisė), teismas taip pat pažymėjo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą priteisus tik vienam iš sutuoktinių būtų pažeisti arešto institutu taikomi apribojimai bei kreditorių interesų apsauga, todėl atsakovės prašymo dėl kitokio buto padalijimo būdo, nei nurodė ieškovas, netenkino.

18.       Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės tėvai atsakovei asmeninės nuosavybės teise padovanojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad su bendrove neturėjo ryšių. Teismas konstatavo, kad nurodytos akcijos laikytinos asmenine atsakovės nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalytinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. prašo:

19.1.                      Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti naują sprendimą.

19.2.                      A. D. patikslintą ieškinį atmesti ir santuokos nenutraukti neįrodžius nė vieno iš sutuoktinių kaltės.

19.3.                      Santuoką vis tik nutraukiant, atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl A. D. kaltės.

19.4.                      Butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti I. D..

19.5.                      Prašo atsakovės priešieškinio reikalavimus ir prašymus tenkinti iš dalies:

19.5.1.                      Priteisti iš ieškovo atsakovei iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią skolą (2021 m. vasario 28 d. skolos likutis 30 347,98 /2 = 15 173,99 Eur) bei pagal įstatymą priklausančias metines palūkanas nuo skolos atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl šio prašymo pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. turtinė žala 17 349,95 Eur.

19.5.2.                      Priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su I. D. nesuderinto, vienašališko, atsakovės sveikatos būklei itin žalingo, santuokos nutraukimu teismo nutarties galiojimo sustabdymo, lemiančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą.

19.5.3.                      Santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutars priteisti atsakovės naudai visą 1 kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), prašo kaip kompensaciją už tai atleisti A. D. nuo I. D. mokėtinų dalies lėšų mokėjimo. Minėta lėšų dalis neturėtų viršyti VĮ Registrų centro santuokos nutraukimo dienai skelbiamos minėto buto rinkos vertės 1/2 dalies.

19.5.4.                      Nuo žyminio mokesčio prašo atleisti dėl sunkios finansinės padėties.

19.6.                      Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies trečiajam asmeniui kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ priteisti iš atsakovės I. D. 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašo atleisti nuo mokesčio.

19.7.                      Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies „Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, yra solidari ieškovo A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501). Nustatyti, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šią skolą privalo išmokėti lygiomis dalimis“ atsakovė prašo žodžius „vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501“ pakeisti į „vykdomosios bylos Nr.: 1. 0085/13/02501, 2. 0085/12/02502, 3. 0085/12/00530, 4. 0085/12/00529“.

19.8.                      Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies „Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas, 135688073, yra asmeninė I. D. prievolė (skolos išieškojimas vykdomas antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00897)“ atsakovė prašo žodžius „vykdomojoje byloje Nr. 0034/14/00897“ pakeisti į „vykdomosiose bylose Nr.: 1. 0034/14/00014, 2. 0034/14/00897“.

19.9.                      Dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies „Nustatyti, kad prievolė antstoliui R. B. yra solidari A. D. ir I. D. prievolė (vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501 dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur). Nustatyti, kad tarpusavyje šalys prievolę vykdys lygiomis dalimis“ atsakovė prašo žodžius „vykdomoji byla Nr. 0085/13/02501 dėl vykdymo išlaidų, kurios sudaro 576,92 Eur“ pakeisti į „vykdomosios bylos Nr.: 1. 0085/13/02501, 2. 0085/12/02502, 3. 0085/12/00530, 4. 0085/12/00529“.

19.10.                      Prašo visiškai panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies „Nustatyti, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, Nr. BRSAV350803120/1, Nr. BRSAV/350803120-P-2, Nr. BRSAV350803120, vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, ir UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės; nustatyti, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šias prievoles privalo vykdyti lygiomis dalimis.“

19.11.                      Prašo visiškai panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas 219,80 Eur žyminis mokestis ir 371 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas.

19.12.                      Prašo visiškai panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatytos dalies, kuria valstybei iš atsakovės priteistos 35,41 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

19.13.                      Atnaujinti patikslinto priešieškinio teikimo terminą, tuo sudarant sąlygas atsakovei ištaisyti išsireiškimų netikslumus bei reikalavimus išdėstyti labiau teisiškai korektišku būdu.

19.14.                      Priteisti atsakovei iš ieškovo 50 proc. jo pajamų dydžio mėnesines išlaikymo išmokas.

19.15.                      Priteisti atsakovei iš ieškovo 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos išmoką, išmokamą pagal atskirą susitarimą, dėl įstatymo atsakovei garantuojamos santuokinės lygiateisiškumo teisės pažeidimo santuokos nutraukimu, bendros jungtinės nuosavybės valdymo bendru sutarimu ir kitais klausimais pažeidimo, ir tuo didelės grėsmės gyvenimo kokybei ir sveikatai kėlimo.

19.16.                      Priteisti I. D. iš A. D. 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidariusios 17 349,95 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl savavališko bendros nuosavybės teise priklausančių lėšų iššvaistymo nepaisant atsakovės raštu išreikšto prieštaravimo.

19.17.                      Netvirtinti turto ir įsipareigojimų padalijimo neišsprendus kreditorių reikalavimų teisėtumo ir realaus egzistavimo klausimo. Visiškai netvirtinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“ reikalavimo teisių į ieškovą ir atsakovę.

19.18.                      Nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Pripažinti trečiųjų asmenų dalyvavimą būtinu: Danske Bank A/S Lietuvos filialo; UAB „Būsto paskolų draudimas“; „Swedbank“, AB; antstolio R. B.; UAB „Gelvora“.

19.19.                      Išreikalauti visus, su visais pakeitimais, apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus.

19.20.                      Leisti susigražinti prieš santuoką buvusią pavardę „B.“.

19.21.                      Atleisti nuo žyminio ir kitų mokesčių.

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismo argumentai dėl santuokos nutraukimo priežasties neatitinka tikrovės. Pažymi, kad santuokos sudarymo prasmė buvo mainai, sutuoktiniai buvo aiškiai pasiskirstę, kas už ką šeimoje atsakingas ir pradinio santuokos sudarymo tikslo ir susitarimo dėl santuokinių pareigų laikėsi, dėl to nėra pagrindo teigti, kad santuoka neteko pradinės prasmės ar kad abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, jos narių teises ir tarpusavio pareigas skirtingas. Atsakovės teigimu, teismo proceso metu ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar įvykio, atskleidžiančių atsakovės nelojalumą ar nepagarbą ieškovui, nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės, kaip santuokinės, kaltės. Teismui atsisakius palikti santuoką galioti, teismas turėjo pagrindą nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės dėl pagarbos sutuoktinei nesilaikymo santuokos metu ir santuokos nutraukimo ieškiniu išreikšto nenoro ir oficialaus atsisakymo vykdyti lojalumo pareigą atsakovei ateityje. Atsakovės teigimu, sutuoktinių požiūris išsiskyrė pačiu paskutiniu metu vieninteliu klausimu: kokiu būdu atstatyti savo mokumą. Mano, kad ieškovas, vienašališkai pasirinkęs mokumui atstatyti santuokos nutraukimo variantą, pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą Be to, apeliantės vertinimu, ieškovas pažeidė atsakovės teises dėl bendros jungtinės nuosavybės valdymo ir disponavimo, nes neįvykdė pažado atsakovei išmokėti 1/2 dalį bendros nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, gautų ieškovo darbo užmokesčio forma santuokos metu, jas savavališkai iššvaistė su atsakove nesuderintiems asmeniniams poreikiams. Atsakovė nurodo, kad gyvenimas skirtingose vietose buvo pasirinktas dėl ieškovo charakterio ir šalims netrukdė. Atsakovė nurodo, kad nutraukiant santuoką ji praras sutuoktiniams, kaip šeimai, skiriamus socialinės paramos išteklius maistu, produktais, vaistais ir pinigais, o jai vienai skiriamos socialinės pašalpos neužtenka minimaliems poreikiams patenkinti, todėl santuoką nutraukiant dėl ieškovo kaltės prašo priteisti išlaikymą iš ieškovo. Pažymi, kad dėl sveikatos būklės atsakovė negali susirasti darbo, o šalių turtinė padėtis nėra vienoda.

21.       Atsakovė nurodo, kad dėl prievolių kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir antstoliui R. B. skoloms išieškoti yra užvestos kelios vykdomosios bylos, tačiau teismas nurodė tik po vieną vykdomąją bylą ir to nepakanka norint santuokos nutraukimu išspręsti visus finansinius klausimus.

22.       Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, tuo užkirsdamas galimybę išnagrinėti kreditorių reikalavimų teisėtumą bei egzistavimą ir taip nepagrįstai patvirtino neegzistuojančią ir neįrodytą reikalavimo teisę kreditorėms UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“. Atsakovės vertinimu, teismas neleistinai priėmė sprendimą dėl kreditorių reikalavimo teisėtumo ir egzistavimo, vadovaudamasis tik reikalautų dokumentų itin sutrumpintais išrašais, iškraipančiais reikalavimo teises patvirtinančio dokumento esmę. Teigia, kad UAB „Gelvora“ reiškiamas reikalavimas šalims, vadovaujantis teisių perleidimo sutartimi, yra negaliojantis ir jų reikalavimo teisių patvirtinimas santuokos nutraukimo metu yra neteisėtas. Nurodo, kad skola UAB „Gelvora“, tik įrodžius iš „Swedbank“, AB perimtų reikalavimo teisių teisėtą egzistavimą, kiltų tik pagal vieną kredito sutartį Nr. BRSAV350803120, o ne pagal keletą, kaip nurodoma teismo sprendime. Taip pat nurodo, kad iš šios vienos kredito sutarties atskirais dokumentais buvo suformuota keletas skolos dalių. Atsakovės teigimu, iš 5 dalių 2 dalys liko neperleistos įmonei UAB „Gelvora“, šiuo metu dvi skolos dalys, kurios liko „Swedbank“, AB įmonėje, jau padengtos ir uždarytos. Atsakovė taip pat nurodo, kad „Swedbank“, AB neįvykdė sutartinės prievolės, kadangi 2017 m. spalio 18 d. antstoliui pervedus bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo lėšas (30 020,74 Eur), šias lėšas bankas savavališkai įskaitė ne šalių įsipareigojimui grąžinti būsto kredito skolą, bet dengti draudiko įsipareigojimui mokėti draudiminio įvykio išmoką. Dokumentai dėl „Swedbank“, AB iš Danske Bank A/S perimtų skolos dalių dviprasmiški. UAB „Gelvora“ teigia, jog perėmė tik 3 skolos dalis, apeliantės nuomone, pažeistos 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties 3.2, 5.2.6 ir 5.2.7 papunkčių nuostatos. Dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ (kaip draudikės) reikalavimo teisių patvirtinimo apeliantė nurodo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ (kaip draudikė) reikalavimą sutuoktiniams reiškia regreso tvarka dėl to, jog draudiminio įvykio pinigais padengė dalį sutuoktinių paskolos bankui. Atsakovė, remdamasi draudimo sutarties 64 punktu, teigia, kad draudikė neturi teisinio pagrindo įgyti reikalavimo teisės į skolininkus pagal draudimo sutartį. Teismas neįvertino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista nepadengtos skolos dalis ir reikalavimo teises regreso tvarka ji įgijo tik todėl, kad padengė šalių skolą Bankui. Teismas nepagrįstai priteisė šalims mokėti kitą, neegzistuojančią prievolę – draudikei perleistą nepadengtos skolos dalį.

23.       Atsakovė prieštarauja dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo ir nurodo, kad kreditorių interesų paisymas šiuo atveju netrukdo priteisti visą butą atsakovei, kreditorių interesai būtų pažeisti tik jei visas butas būtų paskirtas ieškovui. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų ir prašymų, nurodo, kad laikosi pozicijos, jog 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta atsakovės naudai individualizuota turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taigi atsakovei priklauso turto už nutartyje nurodytą sumą ir ieškovas tuo bendru turtu gali disponuoti tik gavęs atsakovės sutikimą. Ieškovas teismui nepateikė atsakovės sutikimo dėl panaudojimo jo nuožiūra atsakovės naudai individualizuotos dalies. Atsakovės vertinimu, teismas turi visą teisę nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, kadangi šis savavališkai išeikvojo bendrą jungtinę nuosavybę be atsakovės sutikimo ir tai nuo atsakovės nuslėpė, o atsakovė turi teisę reikalauti, kad pagal jos priešieškinį ieškovas atlygintų jai patirtą 17 349,95 Eur (34 699,89 Eur/2) turtinę žalą. Atsakovė taip pat prieštarauja dėl ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, nurodo, kad ieškovo panaudotos santuokos galiojimo metu sukauptos lėšos abiem priklauso lygiomis dalimis, dėl to atsakovė turėtų atlyginti tik 168,80 Eur.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo atsakovės I. D. apeliacinio skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra; nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolė pagal 2008 m. sausio 28 d. su „Swedbank“, AB sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BRSAV350803120 yra solidari, todėl yra solidari prievolė UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip reikalavimo teisių perėmėjos (naujo kreditoriaus). Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir nurodyti argumentai dėl šio trečiojo asmens kreditinių reikalavimų pagrįstumo ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo yra visiškai nepagrįsti. Šio trečiojo asmens 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. S‑926 „Dėl įpareigojimo pateikti duomenis“ ir 2020 m. spalio 28 d. atsiliepime į prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo Nr. S-4190 buvo detaliai nurodytos ieškovo ir atsakovės skolos šiai bendrovei atsiradimo aplinkybės.

25.       Ieškovas ir kiti tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė I. D. pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir trečiųjų asmenų dalyvavimą pripažinti būtinu. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

28.       Susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliaciniame skunde detaliai išdėstyti atsakovės nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai ir argumentai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką, į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu byloje dalyvaujančių asmenų teiktus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinusi apeliacinio skundo argumentų detalumą, trečiojo asmens atsiliepimo argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, dėl to apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 321, 322straipsniai).

Dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus

29.       Atsakovė I. D. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą išreikalauti visus, su visais pakeitimais, dokumentus, t. y.: 1) objektyvų draudiminio įvykio išmokos pagal draudimo sutartį Nr. BPD040829 lėšų perdavimo–priėmimo kvitą; 2) visą 2010 m. gegužės 20 d. sutartį, sudarytą tarp bankų ir draudiko su visais pakeitimais; 3) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimą Nr. 4 dėl 2010 m. gegužės 20 d. sutarties pakeitimo, sudarytą tarp bankų ir draudiko; 4) 2016 m. gegužės 26 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, pagal draudimo sutartį Nr. BPD040829; 5) 2016 m. rugsėjo 9 d draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiko pakeitimą, draudimo sutartį Nr. BPD040829; 6) 2016 m. lapkričio 10 d. šalių sudarytą pavedimo sutartį banko vardu, sudarytą tarp banko ir draudiko; 7) visą 2015 m. gruodžio 9 d. Danske Bank A/S sutartį dėl verslo dalies perleidimo „Swedbank“, AB su visais pakeitimais (nepraleidžiant duomenų rinkmenos ir 2‑5 priedo apie perleistus Produktus ir Klientų sutartis (Perleidžiamo verslo aprašymo dokumentai) konkrečius išrašus, susijusius su atsakovės ir ieškovo skolos dalių perleidimu; 8) 2016 m. birželio 4 d. Danske Bank A/S perdavimo–priėmimo aktą „Swedbank“, AB; 9) policijos išrašus apie ieškovo tvarkos pažeidimus; 10) gydymo įstaigos išrašus dėl atsakovės (duomenys neskelbtini), psichologinės pagalbos dukrai.

30.       Akcentuotina, kad įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K 3-237-684/2019, 33 p.). Pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

31.       Nustatyta, kad prašymą išreikalauti dalį apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų (1–8 punktai) atsakovė buvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme 2021 m. balandžio 28 d. teismui pateikto patikslinto priešieškinio tome Nr. II, kartu su šiame procesiniame dokumente pareikštais reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje teismas nutarė priimti nagrinėti 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės pateiktą patikslinto priešieškinio tomą Nr. I ir jame pareikštus atsakovės materialinius reikalavimus, kadangi jie pripažinti susijusiais su santuokos nutraukimu. Minėtame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės patikslinto priešieškinio tomą Nr. II konstatavęs, kad šiame procesiniame dokumente atsakovės reiškiami savarankiški materialiniai reikalavimai juridiniams asmenims dėl sandorių ginčijamo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, su šiais reikalavimais susiję procesiniai prašymai nepatenka į sąrašą klausimų, kurie nagrinėtini nutraukiant santuoką pagal CPK 383 straipsnį ir CPK 385 straipsnio 1 dalį. Taigi, atsakovės 2021 m. balandžio 28 d. teismui pateikto patikslinto priešieškinio tome Nr. II suformuluoti atsakovės materialiniai reikalavimai byloje nebuvo priimti nagrinėti. Įvertinus pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nustatytus įpareigojimus dėl duomenų pateikimo, byloje surinktų kitų rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo priimti nagrinėti atsakovės savarankiški materialiniai reikalavimai, su kuriais susiję apeliantės prašomi išreikalauti įrodymai, prašymas apeliacinės instancijos teisme juos išreikalauti atmestinas.

32.       Atsakovė nenurodė argumentų, kad pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą išreikalauti policijos išrašus dėl ieškovo, taip pat gydymo įstaigos išrašus dėl psichologinės pagalbos dukrai ir kad tokio prašymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino, taip pat nenurodė argumentų, kad objektyvi būtinybė pateikti tokius įrodymus iškilo vėliau. Atsakovės prašomi išreikalauti kiti gydymo įstaigos išrašai, susiję su pačios atsakovės sveikata, nenurodant, kodėl šie duomenys objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nenustačius sąlygų priimti (išreikalauti) naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nurodyti apeliantės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo taip pat atmestini.

33.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo atnaujinti patikslinto priešieškinio teikimo terminą, tuo sudarant sąlygas atsakovei ištaisyti išsireiškimų netikslumus bei reikalavimus išdėstyti labiau teisiškai korektišku būdu. Pirma, pažymėtina, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, dėl to priešieškinio tikslinimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Antra, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad byloje pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį pateikė 2020 m. birželio 25 d., jis teismo buvo priimtas; be kitų, atsakovė procesinius dokumentus teikė 2021 m. balandžio 22 d., tarp jų – priešieškinį, 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje atsakovei nustatytas terminas pateikti vieną procesinį dokumentą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti reikalavimai, kurie yra keliami ieškovui ir kitiems proceso dalyviams; atsakovė 2021 m. balandžio 28 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį iš dviejų dalių – tomų Nr. I ir Nr. II; teismas priėmė atsakovės pateiktą patikslinto priešieškinio tomą Nr. I ir jame pareikštus atsakovės materialinius reikalavimus. Iš bylos proceso eigos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme tikslino priešieškinio reikalavimus, dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturėjo procesinės galimybės laiku, atsižvelgiant į bylos eigą, tikslinti priešieškinį (CPK 7 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo

34.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir santuokos nenutraukti. Apeliantė šią poziciją grindžia argumentais, jog šalių santuoka iš esmės buvo grįsta susitarimu, šalys laikosi pradinio susitarimo dėl santuokinių pareigų – rūpinimosi vaiku (jau sulaukusiu pilnametystės) ir paramos šeimos resursais bei gyvenamosios vietos užtikrinimo. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad įstatymas numato vienam iš sutuoktinių teisę kreiptis dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašė neskirti termino susitaikyti nurodydamas, kad santuoka yra seniai iširusi. Pripažintina, kad esant tokioms aplinkybėms ir byloje pareikštiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo.

35.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas, nurodęs, kad atsakovė nesutiko nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad šalys abi nutraukė šeimos santykius daugiau nei prieš 12 metų, nesiekė jų atkurti ir tuo nesirūpino. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo atveju prašo pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. 

36.       Sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

37.       Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo pastebėtina, kad apeliantės pozicija nėra vienareikšmiška. Viena vertus, apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja atsakovo charakterio ypatumus, agresyvų elgesį, žalingus įpročius ir su tuo susijusias aplinkybes, teigia, kad dėl to ieškovas buvo sulaikytas, tačiau, kita vertus, pati atsakovė nurodo, kad dėl nurodytos problemos buvo surastas abi šalis tenkinantis sprendimas gyventi skirtingose vietose, ir toks sprendimas, apeliantės teigimu, nė kiek nesutrukdė šalims kartu aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankyti gimines ir draugus, kartu vystyti bendrą finansinę veiklą, kartu rūpintis vaiku, o toks negyvenimas kartu vienoje vietoje, apeliantės teigimu, nevertintinas kaip santuokos faktinis iširimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad konkrečios santuoką sudariusių šalių bendro ūkio vedimo ir tvarkymo, pareigų pasiskirstymo aplinkybės tęsėsi ilgą laiką. Be to, apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovas lojalumo ir lygiateisiškumo pareigas pažeidžia iš esmės tik pačiu ieškiniu santuokai nutraukti, o santuoka nutraukiama prieš atsakovės valią. Apeliantės argumentai dėl bendros jungtinės nuosavybės valdymo ir disponavimo pažeidimo, kuriais grindžiama atsakovo kaltė, iš esmės siejami su tuo, jog ieškovas iki teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo nepatenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų. Iš nurodytų bylos duomenų visumos matyti, kad apeliantės akcentuojamos aplinkybės iš esmės netrukdė šalims ilgą laiką tęsti šeimos santykius ir nebuvo vienintelė, esminė ir lemianti priežastis, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai ir neišreikalavo policijos sistemos įrašų, nesudaro pagrindo vertinti, jog nurodyti duomenys yra esminiai klausimui spręsti.

38.       Ištyrusi bylos duomenis ir šalių argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), o išsiskyrę šalių požiūriai į kylančių problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavio sutarimu. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad per visą santuokos laikotarpį tik pačiu paskutiniu metu atsakovės ir ieškovo požiūriai išsiskyrė ir pateko į aklavietę dėl šalių mokumo problemos sprendimo, tačiau apeliacinio skundo argumentai iš esmės patvirtina pačią aplinkybę, kad sutuoktinių požiūriai išsiskyrė dėl finansinių klausimų šeimoje sprendimo. Matyti, kad tarp šalių nebėra tarpusavio supratimo, moralinės paramos ir sutarimo dėl tolesnio gyvenimo kartu kuriant šeimos teisinius santykius bei kylančių problemų išsprendimo tarpusavio interesų derinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, tarpusavio pareigų pasidalijimą, daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pakankamo faktinio pagrindo dėl santuokos iširimo vienareikšmiškai pripažinti kaltu tik vieną iš sutuoktinių (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

39.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo leisti susigrąžinti prieš santuoką buvusią pavardę „B.“. Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo atsakovei nuspręsta palikti nurodytą pavardę – „B.“. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė šiai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai neprieštarauja.

Dėl išlaikymo priteisimo

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nutraukus šalių santuoką yra pakankamas teisinis pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovei išlaikymą ir prašo priteisti I. D. iš A. D. 50 procentų jo pajamų dydžio mėnesines išlaikymo išmokas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovės reikalavimą tiek konstatavęs, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nė vienas sutuoktinis neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo ar išlaikymo priteisimo, tiek ir iš esmės įvertinęs šį reikalavimą pagrįstumo aspektu. Apeliantė dėl reikalavimo priteisti jai iš ieškovo išlaikymą pagrįstumo nurodo argumentus, kad šalių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos nėra vienodos, o atsakovė savęs išlaikyti negali dėl sveikatos būklės.

41.       Vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Įstatyme numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina teismui sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio: į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

42.       Apeliantė teigia, kad dėl jai nustatytų sveikatos sutrikimų pobūdžio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vartojamų vaistų sukeliamų šalutinių poveikių) ji daugiau kaip 10 metų negali rasti darbo. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovei nustatytas 65 proc. darbingumas. Byloje esančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 8 d. rašto Nr. R-2730 duomenimis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, I. D. buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 65 procentų darbingumo lygis; atsakovė pripažinta darbinga. Taigi apeliantės nurodytos sveikatos problemos ir jų įtaka jos darbingumui buvo įvertinta nustatant darbingumo lygį. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė nėra visiškai praradusi darbingumo.

43.       Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino duomenis, kad abi šalys yra įgijusios išsilavinimą, atsižvelgė į dalytino turto vertę, gaunamas pajamas, aplinkybę, kad abi šalys turi skolinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovo pajamos (minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis), tiek atsakovės gaunamos pajamos (153,60 Eur socialinė pašalpa) yra minimalios. Tarp šalių dalytiną nekilnojamąjį turtą sudaro tik santuokos metu įgytas butas. Bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Iš to matyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra akivaizdžiai žymiai geresnė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsižvelgiant į turimą išsilavinimą, nustatytą darbingumo lygį, nėra praradusi galimybės save išlaikyti. Byloje nenustačius atsakovės teisės į išlaikymą pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą pagrįstai atmetė. Pažymėtina, kad CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, jog sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl nustačius, kad dėl šalių santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimas netenkintinas ir šiuo pagrindu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

44.       Apeliaciniame skunde atsakovė reiškia prašymą priteisti I. D. iš A. D. 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos išmoką, išmokamą pagal atskirą susitarimą. Šį reikalavimą apeliantė kildina iš santuokinės lygiateisiškumo teisės pažeidimo santuokos nutraukimu, bendros jungtinės nuosavybės valdymo bendru sutarimu ir kitais klausimais pažeidimo ir tuo keliama didele grėsme atsakovės gyvenimo kokybei ir sveikatai. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretus apeliantės reiškimas reikalavimas dėl nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš santuokinės lygiateisiškumo teisės pažeidimo santuokos nutraukimu nepareikštas nei pirmosios instancijose teismo priimtame atsakovės 2020 m. birželio 25 d. priešieškinyje, nei teismo priimtoje 2021 m. balandžio 28 d. patikslinto priešieškinio dalyje (tomas Nr. I). CPK 312 straipsnis nustato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantės nurodomi argumentai dėl bendros jungtinės nuosavybės valdymo bendru sutarimu pažeidimo ir tuo keliamos grėsmės atsakovės gyvenimo kokybei ir sveikatai iš esmės yra iš esmės panašūs į argumentus, atsakovės keliamus dėl atsakovės byloje pareikšto reikalavimo priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su atsakove nesuderinto, vienašališko, atsakovės teigimu, jos sveikatos būklei žalingo santuokos nutraukimu teismo nutarties galiojimo sustabdymo, lemiančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą. Šį reikalavimą atsakovė kildino iš 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2‑2552‑945/2015. Nurodytą reikalavimą pirmosios instancijos teismas byloje išnagrinėjo ir atmetė. Nurodytą reikalavimą apeliantė taip pat prašo tenkinti, kaip nepagrįstai atmestą priešieškinio reikalavimą.

45.       Atsižvelgiant į tai ir vertinant nurodytų apeliantės reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, nuostata dėl kito sutuoktinio teisės reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokie motyvai, kad šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo ar išlaikymo priteisimo, nurodyti ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo skundžiamu teismo sprendimu atmestas pagrįstai.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, reiškiamų Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015, pagrindu

46.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo iš dalies tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus ir nurodo materialinius reikalavimus: 1) priteisti I. D. iš A. D. iki santuokos nutraukimo proceso pabaigos susidariusią skolą (2021 m. vasario 28 d. skolos likutis – 15 173,99 Eur (pusė 30 347,98 Eur sumos)) bei pagal įstatymą priklausančias metines palūkanas nuo skolos atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; apeliantė nurodo, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. turtinė žala – 17 349,95 Eur (pusė 34 699,89 Eur sumos); 2) prašo priteisti neturtinės žalos kompensaciją dėl su atsakove nesuderinto, vienašališko, atsakovės sveikatos būklei itin žalingo, santuokos nutraukimu teismo nutarties galiojimo sustabdymo, lemiančio esminį ir neigiamą atsakovės pajamų ir gyvenimo sąlygų pasikeitimą; 3) santuokos nutraukimo atveju, jeigu teismas nutars priteisti atsakovės naudai visą 1 kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), prašo, kaip kompensaciją už tai, atleisti A. D. nuo atsakovei mokėtinos dalies lėšų mokėjimo; nurodo, kad minėta lėšų dalis neturėtų viršyti VĮ Registrų centro santuokos nutraukimo dienai skelbiamos buto adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 1/2 dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė nurodytus reikalavimus kildina iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015. Taip pat nustatyta, kad apeliaciniame skunde atsakovė pakartoja reikalavimą priteisti iš A. D. 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią 17 349,95 Eur sumą (pusę 34 699,89 Eur sumos), ją įvardydama jau kaip turtinės žalos atlyginimą dėl, apeliantės teigimu, savavališko bendros nuosavybės teise priklausančių lėšų iššvaistymo nepaisant atsakovės raštu išreikšto prieštaravimo. Dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 312 straipsnis nustato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsta dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, pagrįstumo.

47.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015 m. vasario 18 d., priimta civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015, buvo patenkintas vykdymo proceso metu teismui pateiktas pareiškėjos (kreditorės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas ir nustatyta, kad skolininkei I. D. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. D. iš darbo ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nurodytos teismo nutarties ieškovui, kaip atsakovės sutuoktiniui, nekilo pareiga mokėti atsakovei 1/2 dalį jo gaunamų pajamų. Tačiau apeliantė teigia, kad įsiteisėjus nurodytai nutarčiai atsakovė raštu per darbovietę, taip pat priešieškiniu pareiškė ieškovui nesutikimą dėl atsakovei individualizuotos bendros jungtinės nuosavybės dalies lėšų panaudojimo ieškovo nuožiūra, dėl to atsakovė laikosi pozicijos, kad šios lėšos turėjo būti neliečiamos ir ieškovas neturėjo teisės savavališkai disponuoti savo 1/2 dalimi darbo užmokesčio ir kitomis lėšomis, kurios teismo nutartimi pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

48.       CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą vykdymo procese. Minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties 2015 m. vasario 18 d. priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 667 straipsnio 2‑3 dalių nuostatos nustatė, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, o įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį. Kaip nurodyta anksčiau, skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis nurodyta tvarka nustatoma išieškojimo tikslu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokia vykdymo procese priimta teismo nutartimi turtas tarp sutuoktinių nėra padalijamas, o individualizuota skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Bylos duomenimis, toks išieškojimas buvo vykdytas. Kitų teisinių padarinių ši nutartis atsakovei nesukuria, dėl to atsakovė ja, kaip savo reikalavimų pagrindu, remiasi nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reiškiamus reikalavimus dėl skolos apskaičiavimo ir priteisimo iš ieškovo bei skolos įskaitymo, kaip kompensacijos, kitam sutuoktiniui sprendžiant dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo.

Dėl nekilnojamojo turto (buto) padalijimo

49.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu 32,20 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) padalijimo būdu ir prašo butą priteisti atsakovei I. D.. Nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi apeliantė grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl kreditorių interesų užtikrinimo netrukdo visą butą priteisti atsakovei.

50.       CK 3.127 straipsnis nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje įstatymo nuostatoje taip įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta.

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas ginčo butas įgytas šalims esant santuokoje. Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašo duomenimis, ginčo buto vidutinė rinkos vertė sudarė 18 159 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo butui įregistruota hipoteka, taip pat įregistruoti turto areštai (apribota disponavimo teisė).

52.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad visą butą priteisus atsakovei, jos asmeninių skolų kreditoriai išlaikytų savo galimybes išieškoti, o solidarių skolų išieškojimui nekenkia nė vienas buto padalinimo atvejis. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovė turi kreditorių, kuriems prievolės pripažintos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, o tik atsakovė turi kreditorių, kuriems prievolės pripažintos asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Įvertinus tai nesutiktina su apeliantės argumentais, kad visą butą priteisus atsakovei, vykdant išieškojimą tai neturėtų jokios įtakos kreditorių, kuriems prievolės pripažintos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, interesams, jų galimo išieškojimo dydžiui.

53.       Be to, vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus akcentuotina ir tai, kad teismo motyvai dėl kreditorių interesų apsaugos nėra vieninteliai motyvai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė konkretų nekilnojamojo turto padalijimo būdą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad buvo įvertinta ir tai, jog po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui, kilusi iš 2005 m. gruodžio 23 d. kredito sutarties Nr. 1850518011381-10 šiam būstui pirkti, yra pripažinta solidaria atsakovės ir ieškovo prievole, taip pat nustatyta, jog tarpusavyje šią paskolą ieškovas ir atsakovė privalės grąžinti lygiomis dalimis. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas prievolės kreditoriui AB SEB bankui solidarus pobūdis ir sąlygos dėl šios paskolos dengimo šalių tarpusavyje lygiomis dalimis.

54.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo būdo, be kita ko, pripažino, kad šalys nėra finansiškai pajėgios išmokėti viena kitai kompensaciją už didesnę turto dalį. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados taip pat neginčija, nenurodo, kad turi lėšų išmokėti ieškovui kompensaciją už jo dalį. Atsakovės reikalavimas dėl skolos, kurią atsakovė kildino iš civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 priimtos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priteisimo ir viso ginčo buto priteisimo atsakovei atveju tokios skolos dalies įskaitymo, kaip kompensacijos ieškovui, byloje pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Įvertinusi bylos duomenis apie šalių skolinius įsipareigojimus, turtinę ir finansinę padėtį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčo buto padalijimas sutuoktiniams po 1/2 dalį labiausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl prievolių vykdymo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“

55.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. BRSAV350803120, Nr. BRSAV350803120/1, Nr. BRSAV/350803120-P-2, Nr. BRSAV350803120, vykdomos teisių perėmėjoms (naujiems kreditoriams) UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“, yra I. D. ir A. D. solidarios prievolės; taip pat nustatyta, jog A. D. ir I. D. tarpusavyje šias prievoles privalo vykdyti lygiomis dalimis. Apeliaciniu skundu atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino reikalavimo teises kreditorėms UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturi teisės reikšti reikalavimo teises ieškovui ir atsakovei, o UAB „Gelvora“ reikalavimo teisė negalėjo būti perleista, vadovaujantis pačios bendrovės su buvusia kreditore „Swedbank“, AB sudaryta teisių perleidimo sutartimi.

56.       Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį (solidari ar dalinė) vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

57.       Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė prievolių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“ kilmės aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, išsprendė klausimą dėl iš kredito sutarties su vėlesniais jos pakeitimais kylančių prievolių pobūdžio. Ištyrusi bylos duomenis teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė nurodytos sutuoktinių sutartinės prievolės kreditorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės priešieškinio tomas Nr. II dėl žalos atlyginimo, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ginčijimo ir kitų reikalavimų pirmosios instancijos teisme nebuvo priimtas. Savarankiški reikalavimai buvusiems ar naujiems kreditoriams byloje nepareikšti. Ištyrus apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus toliau nurodytas faktines prievolių susidarymo aplinkybes, nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodyta teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

58.       Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 24 d. tarp AB banko „NORD/LB Lietuva“ ir kredito gavėjų I. D. bei A. D. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 6134, kuria sutuoktiniams buvo suteiktas 48 424,74 Eur kreditas; kredito paskirtis – 302/664 dalims žemės sklypo, 53/100 dalims gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkti (46 773,63 Eur) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmokai (1 651,11 Eur) sumokėti. 2008 m. sausio 28 d. I. D. su AB SAMPO banku (vėliau Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarė Kredito sutartį Nr. BRSAV350803120, šia sutartimi būsto kreditui refinansuoti, būstui remontuoti ir draudimo įmokai finansuoti I. D. suteiktas 116 427,25 Eur kreditas; kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės – būsto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, A. D. laidavimas ir draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ kredito draudimas. 2008 m. vasario 15 d. I. D. kredito grąžinimą apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 040829). 2008 m. sausio 28 d. AB SAMPO bankas ir A. D. sudarė laidavimo sutartį Nr. FA-BRSAV350803120, kuria A. D. laidavo už sutuoktinę I. D. pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį. Bankui, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Vėliau buvo sudaryti susitarimai dėl 2008 m. sausio 28 d. Kredito sutarties Nr. BRSAV350803120 pakeitimo ir papildymo. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 21 d. buvo nutraukta 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartis Nr. BRSAV350803120 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Bylos duomenimis, bankas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, pateikdamas pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą išmokėti 46 722,70 Eur draudimo išmoką. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Danske Bank A/S 2015 m. gruodžio 9 d. sudaryta sutartimi dėl verslo dalies perleidimo ir 2016 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu nuo 2016 m. birželio mėn. 4 d. perleido kredito įstaigai „Swedbank“, AB visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš sutarties BRSAV/350803120 su jos pakeitimais; apie tai I. D. informuota 2016 m. birželio 7 d. raštu.

59.       Bylos duomenimis, 2016 m. lapkričio 7 d. kreditorei „Swedbank“, AB Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 4703, dėl 110 738,63 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkės I. D. hipotekos kreditoriaus (banko) naudai, įkaito davėjai – I. D. ir A. D.. Šis vykdomasis įrašas 2016 m. lapkričio 21 d. pateiktas vykdyti antstoliui R. B.. 2017 m. spalio 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-17-85-10013 hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytynių už 31 600 Eur. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises dėl 17 101,93 Eur (t. y. reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka) į I. D. ir A. D. pagal 2008 m. sausio 28 d. kredito sutartį Nr. BRSAV350803120 (su visais pakeitimais) ir 2008 m. sausio 28 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BRSAV350803120. Šios reikalavimo perleidimo sutarties duomenims, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2016 m. gegužės 26 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, kuris buvo pakeistas 2016 m. rugsėjo 9 d., išmokėjo Bankui 46 722,70 Eur draudimo išmoką ir dėl išmokėtos išmokos perleidžiama reikalavimo teisė šios sutarties pagrindu; sutartyje taip pat nurodyta, kad priverstine tvarka realizavus hipoteka įkeistą turtą išieškota ir bankui antstolio pervesta 29 620,77 Eur skola, skirta bankui mokamai draudimo išmokai dengti, ir 399,97 Eur – vykdymo išlaidų suma; bankas nurodė, kad sutarties pasirašymo dieną I. D. ir A. D. bankui yra skolingi 66 154,75 Eur, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad skolininkai bendrovei yra skolingi 17 101,93 Eur. UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 64 punkte numatyta, kad draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį ir kitos papildomos teisės.

60.       Nors apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės teigia, kad atskirai nepateikti apeliantės nurodomi konkretūs įrodymai dėl pagrindo taikyti draudimo sutarties Nr. 64 punkto sąlygas, o būtent – draudimo išmokos kvitas, banko pakvitavimas, banko teisių į įkeistą turtą perleidimo patvirtinimas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nustačius reikalavimo teisės perleidimo faktą antstolio R. B. 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S‑17‑85‑10582 dėl teisių perėmimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 nutarta pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB į išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 17 101,93 Eur skolos, likusios po įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, 5 proc. metinių palūkanų ir kt.; dėl likusios 63 910,76 Eur skolos dalies išieškotoja palikta „Swedbank“, AB.

61.       Apeliantė taip pat nesutinka, kad UAB „Gelvora“ perėmė reikalavimo teises iš „Swedbank“, AB. Apeliantė teigia, kad „Swedbank“, AB liko dvi skolos dalys (t. y. Nr. 16-059668-FA (BRSAV/350803120-P-2) ir Nr. 16-059678-FA (BRSAV350803120)), o pagal 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties 3.2 punktą reikalavimai į skolininkus dalimis neperleidžiami, taip pat, apeliantės vertinimu, pažeidžiami minėtos sutarties 5.2.6 papunktis („Paaiškėja, jog Skolininkas yra sumokėjęs skolą Pradiniam kreditoriui iki Reikalavimo perleidimo Naujajam kreditoriui dienos, nepriklausomai nuo faktinės lėšų gavimo datos“) ir 5.2.7 papunktis („Pradinis kreditorius nepateikia Naujajam kreditoriui atitinkamus Reikalavimus pagrindžiančių dokumentų“).

62.       Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. išieškotoja „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-50-14, pagal kurią UAB „Gelvora“ įsigijo „Swedbank“, AB priklausiusias reikalavimo teises į skolininkus I. D. ir A. D.. Pažymėtina, kad nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 19‑50‑14 yra galiojanti ir nenuginčyta. Be to, kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, iki 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo vykdymo procese dėl dalies išieškotinos skolos išieškotoja Swedbank“, AB jau buvo pakeista į išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“. Antstolio R. B. 2020 m. kovo 10 d. patvarkymo Nr. S‑20‑85-4274 dėl teisių perėmimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 duomenimis nustatyta, kad nustačius reikalavimo teisės perleidimo faktą nutarta pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB kita išieškotoja – UAB „Gelvora“ dėl 63 910,76 Eur skolos sumos, dėl likusios 17 207,10 Eur skolos ir metinių palūkanų palikti išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nurodyti duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/02121 pradinė išieškotoja „Swedbank“, AB buvo pakeista dėl visos skolos sumos, todėl apeliantės teiginiai, kad „Swedbank“, AB liko skolos dalys, atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad nei A. D., nei I. D. finansinių įsipareigojimų šiai bendrovei neturi.

63.       Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi įrodymus byloje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų visumą, sprendimą grindė įrodymų visumos analize ir pagrįstai nustatė, kad byloje nurodyti kaip tretieji asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir „Swedbank“, AB sutartinių santykių, neįvykdytų prievolių ir reikalavimų I. D. ir A. D. nebeturi. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai 2008 m. sausio 28 d. kredito sutarties Nr. BRSAV350803120 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu kilusias prievoles, vykdomas teisių perėmėjoms UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Gelvora“, kvalifikavo kaip solidarias I. D. ir A. D. prievoles. Bylos duomenų pagrindu padarius nurodytas išvadas apeliantės argumentai ir reikalavimai dėl šios teismo sprendimo dalies panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimų nurodyti duomenis teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje

64.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl prievolių kreditorei AB „Kauno energija“, antstoliui R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti papildomus vykdomųjų bylų numerius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytose teismo sprendimo dalyse išspręstas klausimas dėl ieškovo ir atsakovė prievolių pobūdžio (solidari ar asmeninė) nurodytiems kreditoriams. Atsakovė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl teismo nustatyto prievolių kreditorei AB „Kauno energija“, antstoliui R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdžio neginčija. 

65.       Apeliantė nurodo, kad skolai AB „Kauno energija“ išieškoti ieškovo ir atsakovės vardu užvestos kelios vykdomosios bylos. Bylos duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02501 skolos išieškotojai AB „Kauno energijai“ išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-50-528/2013 iš skolininkės I. D.. Bylos duomenimis, apeliantės nurodomose vykdomosiose bylose Nr. 0085/12/00529 ir Nr. 0085/12/00530 vykdymas yra nepiniginio pobūdžio dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/02502 atliekami vykdymo veiksmai, vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko A. D. darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt. Apeliantė pati pažymi, kad vykdomosios bylos užvestos tos pačios skolos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra išspręsta dėl skolos kreditorei AB „Kauno energija“ pobūdžio ir po santuokos nutraukimo ši prievolė pripažinta solidaria ieškovo A. D. ir I. D. prievole, o ši sprendimo dalis neginčijama, nenustatyta pagrindo pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra išspręsta dėl prievolės antstoliui R. B. pobūdžio, apeliacine tvarka ši sprendimo dalis neginčijama, nenustatyta pagrindo pakeisti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

66.       Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimo yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00897 ir Nr. 0034/14/00014. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos užvestos tos pačios civilinės bylos pagrindu, o pirmosios instancijos teismo sprendimu yra išspręsta dėl prievolės kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdžio ir po santuokos nutraukimo ši prievolė pripažinta asmenine I. D. prievole, ši teismo sprendimo dalis neginčijama, nenustatyta pagrindo pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl apeliantės reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu

67.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės valstybės naudai priteistos 35,41 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą. Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, prašo tenkinti jos priešieškinio reikalavimą iš atleisti nuo žyminio mokesčio dėl blogos finansinės padėties, nes atsakovė dėl sveikatos būklės yra bedarbė. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė negalėtų sumokėti nurodytų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir panaikinti nurodytą teismo sprendimo dalį nenustatyta.

68.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 219,80 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 371 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas. Apeliantė nurodo, kad ieškovas išlaidas žyminiam mokesčiui ir advokatės paslaugoms patyrė iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, taip ieškovas be atsakovės sutikimo panaudojo bendras lėšas asmeniniams interesams ginti santuokos nutraukimo procese. Apeliantės vertinimu, šie mokesčiai apmokėti bendromis lėšomis, dėl to atsakovė yra sumokėjusi pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimu galėjo būti priteista tik 168,80 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019 m. spalio 9 d. sumokėjo 314 Eur žyminio mokesčio, už advokatės teisines paslaugas apmokėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 250 Eur, 2019 m. rugpjūčio 13 d. – 280 Eur. CK 3.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 2 dalies 5 punktu kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Atsižvelgusi į CK 3.92 straipsnio 2 dalies 5 punktą, CK 3.117 straipsnio 1 dalies prezumpciją dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių, į tai, kad nurodytos sumos sumokėtos per kelis kartus, taip pat į duomenis apie ieškovo gautas pajamas, į tai, kad pajamas (darbo užmokestį/pašalpą) gavo abu sutuoktiniai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė turėtų būti laikytina sumokėjusia pusę nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės priteistos nepagrįstai.

69.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės I. D. trečiajam asmeniui kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ priteista 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prašo atleisti ją nuo šio mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės priteistas nurodytas 145,20 Eur išlaidas sudaro trečiojo asmuo kooperatinės bendrovės „Kauno kredito unija“ turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo byloje parengimą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nenustatyta (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ši skundžiamo teismo sprendimo dalis pripažintina pagrįsta, o apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka ir pasisakiusi dėl esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestas ir atsakovei iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės atidėtas 219,80 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteistina 219,80 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

72.       Atsiliepimą pateikęs trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti valstybei iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219,80 Eur (du šimtus devyniolika eurų, 80 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai        Raimonda Andrulienė

                                        Aušra Maškevičienė

                                                                        Alvydas Žerlauskas