Civilinė byla Nr. 3K-3-370-687/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06575-2013-9                                                        

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.2.4.2; 2.6.2.8; 3.3.1.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo; trečiasis asmuo – V. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo tvarką, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdo pakeitimo galimybę apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Ieškovė 2013 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti šalių 2002 m. lapkričio 22 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, padalyti tarp šalių santuokoje įgytą turtą: pripažinti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų, įregistruotų 2002 m. gruodžio 30 d., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą ir garažą bei nuotekų valymo įrenginius, esančius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,5200 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti traktoriuką žolei pjauti, 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovo ir ieškovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. sausio mėnesio, atsakovui su ieškove faktiškai pradėjus gyventi skyrium; priteisti iš ieškovės 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš ieškovės atsakovui 2004–2007 metais jai dovanotas lėšas; priteisti 100 000 Lt (28 962 Eur) turtinės žalos atlyginimą; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų, dividendų, kuriuos jis gavo už 2010, 2011, 2012 metus, 40 procentų gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), 60 procentų gyvenamojo namo ir kitų statinių padalyti po pusę kiekvienam, atsakovui priteisiant ieškovės dalį natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją; priteisti iš ieškovės 38 928 Lt (11 274,32 Eur) jai tenkančią šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo dalį.
4. Greta kitų argumentų, susijusių su santuokos nutraukimu, ieškovė nurodė, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, daug metų prieš ieškovę vartojo psichologinį, fizinį smurtą. Sumušimo faktą įrodo Valstybinės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados apie sužalojimus 2010 m., 2012 m., 2013 m. Bendram gyvenimui tapus nepakenčiamam, daugiau nei metus jie nevedė santuokinio gyvenimo, ieškovė išsikėlė gyventi kitur.
5. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Fovella“ įregistruota 2002 m. gruodžio 30 d., t. y. santuokos metu. Faktas, kad įmonė buvo pertvarkyta iš individualios į uždarąją akcinę bendrovę, nieko nekeičia.
6. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji savo valia paliko gyvenamąjį būstą, nuo 2009 m. tapo atsakovui neištikima. Dėl ieškovės neištikimybės, jos elgesio atsakovas patyrė didelį asmeninį sukrėtimą, emocinį stresą, tai pasireiškė sugadinta sveikata, prarasta gyvenimo ramybe.
7. Atsakovo teigimu, UAB „Fovella“ buvo įsteigta 1996 metais kaip atsakovui priklausanti individuali įmonė, 2002 m. gruodžio 4 d. atsakovas priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į tokio paties pavadinimo uždarąją akcinę bendrovę, šios įstatai buvo patvirtinti 2002 m. gruodžio 30 d. Atsakovas tapo vieninteliu 100 proc. akcijų savininku. Uždarosios akcinės bendrovės akcinis kapitalas buvo suformuotas įskaitant lėšas, buvusias individualios įmonės sąskaitoje. 50 vnt. akcijų savininku atsakovas tapo 2003 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, vėliau tik reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę, paliekant tą patį veiklos pobūdį, nenaudojant jokių bendrų šeimos lėšų, ieškovei niekuo neprisidėjus ir nedalyvaujant įmonės veikloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ginčo šalims paliko santuokines pavardes; priteisė iš ieškovės atsakovui 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, paskyrė ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pripažino 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų asmenine atsakovo nuosavybe, padalijo tarp sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
9. Dėl santuokos nutraukimo teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovės, kaip sutuoktinės, elgesys neatitiko prisiimtų pareigų vykdymo. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir būdama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nepatvirtino, kad jose nurodytus sužalojimus ieškovei padarė būtent atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad ne šalių tarpusavio nesibaigiantys konfliktai nulėmė ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką, o ieškovės santuokinė neištikimybė ir tebesitęsiantys artimi santykiai su kitu vyru atėmė galimybę šalims atkurti santuokinius ryšius.
10. Kadangi santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, akivaizdu, kad dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, neigiamų emocijų, tą patvirtino ir jo lankymasis pas psichologą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirti išgyvenimai būtų pakenkę jo tolesniam gyvenimui ar sveikatai, todėl teismas, atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, atsakovui iš ieškovės priteisė 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
11. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Fovella“ akcijų dalybų, nurodė, kad atsakovas santuokos metu savo individualią įmonę pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, todėl įmonė netapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas individualią įmonę savo sprendimu pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, įnešdamas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įstatinį kapitalą iš savo individualios įmonės, asmeninių lėšų. Ieškovė įrodymų, kad įstatiniam kapitalui būtų panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nepateikė. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė versle nedalyvavo, juo nesidomėjo, įmonėje nedirbo, nepriimdavo jokių sprendimų, į verslą neinvestavo, todėl teismui nebuvo pagrindo atsakovo įmonės akcijas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino, kad ginčo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteistas 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, sumažino iš ieškovės priteistą atsakovui kompensaciją už transporto priemonę, padidino ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimą.
13. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teismo posėdyje išklausiusi abiejų šalių paaiškinimų, sprendė, kad šalių santuokos iširimą nulėmė ne vien tik netinkami ieškovės veiksmai. Kolegija iš byloje esančių įrodymų neturėjo pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo smurtavimo; iš ieškovės ir atsakovo telefoninių garso įrašų šifruočių turinio, šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovas po kelias paras iš eilės negrįždavo namo, apie tai nepranešęs sutuoktinei, nepasitikėjo sutuoktine, vartojo prieš ją fizinį smurtą, šalys dažnai konfliktuodavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, turto ir kitais klausimais. Santuokos iširimą iki šalių pradėjimo gyventi skyrium lėmė ne tik ieškovės, bet ir atsakovo nelojalus elgesys su sutuoktine, nededant pakankamų ir teisingų pastangų dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu, o priešingai – elgiantis taip, kad galiausiai šalių santuoka iširo.
14. Kolegijos nuomone, net ir konstatavus, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, ši aplinkybė nepaneigė fakto, jog santuoka iširo visai dėl kitų priežasčių – šalių charakterių skirtumų, tarpusavio nesusikalbėjimo ir nepakankamos tolerancijos bei lojalumo vienas kitam, supriešinant savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, skirtingo požiūrio į gyvenimą ir į vienas kito pareigas, abiejų šalių nesugebėjimo sukurti darnius šeimos santykius, tam įdedant maksimaliai pastangų. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
15. Kadangi kolegija pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, tai nepriteisė ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui.
16. Dėl 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe kolegija nurodė, kad individualią įmonę reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę, pakeista forma buvo tęsiama atsakovo įmonės veikla, o ne įsteigta nauja įmonė po santuokos sudarymo. Atsakovas nuo pat uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo vienas vertėsi šiuo verslu, 100 proc. akcijų įgyta jo vardu, todėl atsakovo valia įgyti šį turtą savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).  

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalis, kuriomis 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnį, akcijos yra įgyjamos, kai jos apmokamos, vadinasi, nagrinėjamoje byloje dalytinas turtas (akcijos) atsirado ne iki santuokos sudarymo (veikiant individualiai įmonei ar ją pertvarkant), bet tuo metu, kai jos buvo apmokėtos. Taigi sandoriu, nuo kurio atsirado nuosavybės teisė į akcijas, laikytinas individualios įmonės pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę.
2. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl turto priskyrimo prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis, tačiau nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog akcijos buvo įgytos santuokos metu iš bendrų lėšų. Teismai nepagrįstai sutapatino bendrovės pertvarkymą iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę su uždarosios bendrovės akcijų įgijimu. Bendrovė nebuvo tik pertvarkyta iš individualios įmonės į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, bendrovei įsteigti ir jos akcijoms nupirkti buvo panaudotos santuokos metu turėtos lėšos.
3. Teismai neįvertino VĮ Registrų centro išrašų, kad individualios įmonės „Fovella“ vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto, vadinasi, individuali įmonė jokio nekilnojamojo turto neturėjo ir UAB „Fovella“ įstatinis kapitalas negalėjo būti sumokėtas iš individualios įmonės „Fovella“ turto. Taigi teismai turėjo spręsti, kad nors atsakovo individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, tačiau, pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, pačios UAB „Fovella“ akcijos buvo įgytos ir apmokėtos santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų, tačiau teismai visiškai nesiaiškino ginčo akcijų įgijimo ir apmokėjimo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). 
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005, taip pat nurodyta, kad įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys). Byloje teismo nutarties pagrindu atliktoje ekspertizės išvadoje patvirtinta, kad 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų vertė yra 310 250 Lt (89 854,61 Eur). UAB „Fovella“ vertė santuokos metu neginčytinai padidėjo, todėl, net ir nepagrįstai ginčo akcijas pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, privalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl santuokos metu UAB „Fovella“ akcijų vertės padidėjimo padalijimo.
5. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ginčo akcijos buvo įgytos santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir atsakovas turėjo įrodyti, jog akcijos buvo jo asmeninė nuosavybė ir pirktos už jo asmenines lėšas. Tačiau byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo individuali įmonė turėjo turto, nebuvo jokių objektyvių duomenų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją dėl bendro sutuoktinių turto, tačiau teismai prievolę įrodyti, kad ginčo akcijos buvo įgytos iš bendrų santuokinių lėšų, nepagrįstai perkėlė kasatorei.
6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Vadinasi, teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).
18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 3478 Eur neturtinei žalai atlyginti, pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė abipusę ginčo šalių kaltę dėl santuokos iširimo, nors ieškovė nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisinės prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas.
2.  Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas visų kasatoriaus byloje pateiktų įrodymų, kurie pagrindė tiek ieškovės neištikimybės faktą, tiek visus su tuo susijusius kasatoriaus neigiamus išgyvenimus, nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl galimų neigiamų pasekmių, kilsiančių ateityje, perkėlė kasatoriui, neteisingai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatų.
3. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ne tik ieškovės neištikimybę kaip santuokos iširimo pagrindą, bet ir prieš tai buvusias visokeriopas kasatoriaus pastangas išsaugoti šeimą, taip pat tai, kad ieškovė dėl neištikimybės išardė ne tik ginčo šalių santuoką, bet ir kitą šeimą. Tai patvirtino buvusi kito asmens sutuoktinė, kuri, kaip ir kasatorius, dėjo pastangas, kad išsaugotų savo šeimą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013, konstatuota, kad neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.
5. Ieškovė leistinomis priemonėmis nepaneigė neištikimybės fakto.
19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Fovella“ įstatinio kapitalo įnašas buvo suformuotas iš atsakovo individualios įmonės „Fovella“ sąskaitos lėšų jas įskaitant, jokios bendros šeimos lėšos akciniam kapitalui formuoti nebuvo panaudotos; teismui pateikti šį faktą pagrindžiantys įrodymai nebuvo nuginčyti. Individualios įmonės pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę nepakeitė atsakovui priklausančio turto teisinio režimo. Individuali įmonė „Fovella“ veikė nuo 1996 metų ir 2002 metų pabaigoje buvo pakeista jos kaip juridinio asmens teisinė forma į uždarąją akcinę bendrovę, o veiklos pobūdis, apimtis visiškai nepasikeitė. Santuokos įregistravimo faktas vėlesniam įmonės reorganizavimui neturėjo jokios įtakos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kokiu nors būdu būtų prisidėjusi prie atsakovo ir jo partnerio įkurto verslo veiklos.
2. Kasatorė skunde pareiškė naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: prašo 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinti ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti jai iš atsakovo 50 vnt. akcijų ir 44 927,30 Eur kompensaciją. Tiek 2013 m. balandžio 23 d. ieškiniu, tiek patikslintu 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškiniu ieškovė prašė teismo pripažinti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų bendrąja ginčo šalių nuosavybe, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 50 vnt. šių akcijų, o jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,5200 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamąjį namą. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė pareiškė tokį patį reikalavimą, kurio nebuvo pareiškusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks reikalavimas, kokį ieškovė reiškė apeliaciniame ir kasaciniame skunduose, yra visiškai savarankiškas, todėl jo nagrinėti kasaciniame teisme negalima.
20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo kaltę nutraukiant santuoką ir tinkamai vertino įrodymus byloje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip
   sutuoktinio pareigas, daugelį metų prieš sutuoktinę vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Tai įrodė Valstybinės teismo medicinos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados, liudytojų parodymai. Atsakovas nuolat žemino ieškovę ir siekė ją psichologiškai palaužti.
2. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Dėl to aplinkybės, kad santuokai iširus ieškovė pradėjo bendrauti su kitu žmogumi, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant dėl santuokos nutraukimo priežasčių.
3. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo jam būtų atsiradę kokių nors neigiamų pasekmių įvairiose jo gyvenimo srityse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 312 straipsnio taikymo

21. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, bet ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; kt.).
22. Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią ar padidėjusią pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. CPK 312 straipsnyje pateikiamas reikalavimų sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; kt.).
23. Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, atsakovui priteisti 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų, o jai – kitą lygiavertį turtą. Apeliaciniame skunde ieškovė išdėstė prašymą 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, šias akcijas priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją už jai tenkančią dalį; taip pat sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistą kompensaciją už transporto priemonę.
24. Sprendžiant dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo prašymo, kitaip nei ieškinyje padalyti turtą, pobūdžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės pirminis ir vėlesnis reikalavimai yra tarpusavyje susiję, apeliaciniu skundu nebuvo prašoma visiškai naujo turto (ir akcijų) padalijimo būdo. Vien tai, kad ieškovė patikslino akcijų padalijimo tarp sutuoktinių būdą, nereiškia, kad buvo pareikštas visiškai naujas, su prieš tai pareikštais reikalavimais nesusijęs, reikalavimas. Be to, ieškovė, 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų prašydama pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir šias akcijas priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją, be kita ko, siūlė alternatyvų būdą – sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistą kompensaciją už transporto priemonę.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal CK 3.127 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus; apeliacinės instancijos teismas vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat ir dėl akcijų pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo individualią įmonę, santuokos metu ją reorganizavo į uždarąją akcinę bendrovę, akcijas apmokėjo iš individualios įmonės veiklos gautų lėšų. Kasaciniame skunde teigiama, kad įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys), todėl turėjo būti sprendžiama dėl akcijų pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų padalijimo, ieškovei išmokant kompensaciją, ar akcijų vertės padidėjimo padalijimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose išdėstyti teisiniai argumentai dėl akcijų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų padalijimo būdo nelaikytini naujo reikalavimo pareiškimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2008; ir kt.).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pareikšto reikalavimo turinį bei įvertinusi atsakovo argumentus, kad pažeistas CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas CPK 312 straipsnio pažeidimas.

Dėl įmonės, įsteigtos po santuokos sudarymo, akcijų ar akcijų vertės padidėjimo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

27. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės  (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Ginčo akcijos buvo įgytos santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
28. Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai sutapatino bendrovės pertvarkymą iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę su uždarosios akcinės bendrovės akcijų įgijimu. Bendrovė nebuvo tik pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, bendrovei įsteigti ir jos akcijoms nupirkti buvo panaudotos santuokos metu turėtos lėšos.
29. Sutiktina su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad teismai turėjo aiškintis dėl akcijų apmokėjimui panaudotų lėšų pobūdžio. Nors atsakovo individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, tačiau individuali įmonė į uždarąją akcinę bendrovę reorganizuota ir UAB „Fovella“ akcijos įgytos ir apmokėtos santuokos metu, tačiau teismai nesiaiškino ginčo akcijų įgijimui ir apmokėjimui panaudotų lėšų pobūdžio (asmeninės atsakovo ar santuokinės), nepaneigta įstatyme įtvirtinta prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad  atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog akcijos įgytos iš jo asmeninių lėšų ir yra jo asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu teismų išvada, kad akcijos įgytos iš atsakovo asmeninių lėšų, turėtų iš individualios įmonės veiklos, nėra pagrįstos įrodymais. Vien atsakovo argumento, kad uždarosios akcinės bendrovės akcinis kapitalas buvo suformuotas iš lėšų, buvusių individualios įmonės sąskaitoje, nepakanka, tam patvirtinti turi būti pateikiami įrodymai ir jais grindžiamas teismo sprendimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo pat uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo vienas vertėsi įmonės vykdoma veikla (verslu), kad 100 proc. akcijų įgyta jo vardu, sprendė, kad atsakovo valia įgyti akcijas savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutiktina su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl akcijų įsigijimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn nėra tinkamai argumentuota ir nėra pateikta įrodymų, kad tokia valia buvo aiškiai išreikšta. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kokiomis priemonėmis sutuoktinis gali įrodinėti, kad turtas yra asmeninė nuosavybė.
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, be pirmiau nurodytų aplinkybių, turėjo aiškintis, ar akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar akcijų vertės padidėjimas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tada spręsti dėl santuokos metu UAB „Fovella“ akcijų ar akcijų vertės padidėjimo padalijimo ir pan. (teismo skirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų vertė yra 310 250 Lt (89 854,61 Eur); kad UAB „Fovella“ įregistruota 2002 m. gruodžio 30 d.; 50 vnt. akcijų apmokėta 2003 m. balandžio 28 d.; santuoka sudaryta 2002 m. lapkričio 22 d., dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi 2013 m. balandžio 24 d., įmonė įsteigta ir veikė visą santuokos laiką). CK 3.91 straipsnis reglamentuoja įmonės (verslo), įsteigtos iki santuokos sudarymo, po santuokos sudarymo turto ir pajamų priskyrimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Teismai į šį reglamentavimą neatsižvelgė ir jo netaikė.
32. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
33. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Fovella“ akcijos buvo įgytos santuokos metu, visiškai nesprendė klausimo dėl akcijų vertės padidėjimo ginčo šalims būnant santuokoje ir šios vertės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jos padalijimo. Teismo taip pat nėra tirta aplinkybė, ar UAB „Fovella“ steigimo metu buvo tinkamai išreikšta atsakovo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn. Siekiant teisingai išspręsti bylą, pirmiausia reikia nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini taikant teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, netirdamas ir nevertindamas įmonės (verslo) vertės pokyčių įrodymų, vertindamas tik įrodymus, susijusius su įmonės reorganizavimu, nenustatė aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl santuokoje įsteigtos įmonės akcijų teisinio statuso ir jų vertės padidėjimo galimo padalijimo. Tai lėmė nevisapusišką bylos dalies dėl turto – akcijų padalijimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Šie bylos nagrinėjimo metu padaryti teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl šio reikalavimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
36. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
37. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.
38. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad, spręsdamas ginčą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nes ieškovė buvo neištikima sutuoktiniui.
39. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – kasatoriui) tenka įrodyti faktą (ieškovės neištikimybės faktą), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
40. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių santuoka (šeima) faktiškai iširo 2013 m. balandžio 14 d., kai ieškovė išsikėlė iš šeimos būsto, o 2013 m. balandžio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šalių tarpusavio santykiai pašlijo po to, kai atsakovas 2010 metų pradžioje sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Nors sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau faktiškai santuokinių ryšių nepalaikė. Byloje atsakovo pateiktų ieškovės el. laiškų turinys, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie el. susirašinėjimą leido teismams daryti prielaidą, kad tuo metu buvo artimi ieškovės ir kito asmens santykiai, apie juos atsakovas sužinojo 2010 metais, tačiau vėlesnių tai patvirtinančių duomenų iki ieškovės išėjimo iš šeimos būsto nebuvo pateikta. Nors atsakovas teigė, kad šalys kartu negyveno ir nepalaikė santuokinių ryšių nuo 2010 metų pradžios, o atsakovas siekė išsaugoti santuoką, tačiau procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad šalys apie vienerius metus iki ieškinio padavimo negyveno santuokinio gyvenimo. Valstybinės teismo medicinos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistų išvados, Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 26 d. nutarimas patvirtino, kad ieškovei buvo padaryti kūno sužalojimai. Iš šalių paaiškinimų bei telefono garso įrašų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas po kelias paras iš eilės negrįždavo namo, apie tai nepranešęs sutuoktinei, nepasitikėjo sutuoktine, vartojo prieš ją fizinį smurtą, šalys dažnai konfliktuodavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, turto ir kt. klausimais. Ieškovė 2011–2013 metais lankėsi pas psichologą, jai 2012 metais taip pat buvo teikta psichologinė pagalba Kauno apskrities moterų krizių centre
41. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino aplinkybes, jog ginčo šalių santuokos iširimą lėmė ne tik netinkami ieškovės, bet ir atsakovo neteisėti veiksmai, kurie įrodyti byloje pateiktais dokumentais: Valstybinės teismo medicinos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistų išvados, Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 26 d. nutarimas. Ne tik ieškovė buvo nelojali šeimai, bet ir atsakovas, vartodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę, sudarė sąlygas iširti santuokai, o vėlesni ieškovės veiksmai, kai ši išsikėlė iš šeimos būsto ir pradėjo gyventi su kitu asmeniu, nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikė pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, ir pagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgdamas ir į atsakovo elgesio šeimoje smurtinį pobūdį, o kasatorius neįrodė aplinkybės, kad tik ieškovė buvo kalta dėl santuokos iširimo, todėl atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 3.60 straipsnio 3 dalies taikymo.
43. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus ir įvertinusi, kaip pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus buvo taikytos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgusi į tai, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino su sprendžiamu klausimu susijusius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atmeta kasatoriaus argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).
44. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai teisėjų kolegija, pripažinusi, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl kasatoriaus argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji šioje byloje negali būti priteisiama.
45. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnį, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, nenukrypo nuo teismų praktikos nurodytu klausimu, todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ginčo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,61 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus bylos dalį dėl akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalis dėl 50 vnt. UAB „Fovella“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka; kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Donatas Šernas