Civilinė byla Nr. e2A-1327-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32537-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.3.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai dėl minimalių paslaugų streiko metu nustatymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Sąjunga) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kuriame prašė nustatyti, kad ieškovės 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 30 proc. minimalių paslaugų teikimas nuo visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. ieškovės taryba priėmė sprendimą nuo 2021 m. lapkričio 8 d. pas atsakovę skelbti neterminuotą streiką. 2021 m. spalio 19 d. ieškovė raštu Nr. S-2021/778 įspėjo atsakovę apie būsimą neterminuotą streiką ir pasiūlė susiderinti minimaliąsias visuomenei teikiamų paslaugų apimtis. 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė bendrame savo atstovų posėdyje tarėsi dėl teiktinų minimalių paslaugų streiko metu, bet šalims susitarti nepavyko.
3. Teigia, kad 2021 m. spalio 26 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK) su prašymu nustatyti minimalias teiktinas paslaugas streiko metu. Komisija nustatė, kad ieškovės paskelbto streiko metu butų užtikrintas ne mažiau kaip 65 procentų minimalių paslaugų teikimas.
4. Pažymi, kad 1999 m. liepos 19 d. pas atsakovę taip pat buvo paskelbtas darbuotojų streikas. 1999 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 1443V, kuriuo nustatė, kad streikuojantys darbuotojai turi užtikrinti minimalų paslaugų lygį sudarantį 70 proc. atsakovės teikiamų transporto paslaugų lygio. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau ir TDO) Asociacijų laisvės komitetas pateikė išvadą, kad šiuo atveju reikalavimas užtikrinti 70 procentų teikiamų paslaugų negali būti laikomas tikrai minimaliu paslaugų lygiu ir kad tokiu nepagrįstu reikalavimu siekiama teisę streikuoti padaryti praktiškai neveiksminga.
5. Ieškovė pastebi, kad Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija yra dinamiškas reiškinys, susirgimų COVID-19 skaičius nuolat kinta, reikalavimai paslaugų teikimui nuolat keičiami. Dėl to negalima sieti minimalių paslaugų teikimo apimties streiko metu su susirgimų skaičiumi, nes nežinoma, kokie reikalavimai bus streiko dieną.
6. Šiuo metu Vilniuje visuomeninio transporto paslaugas teikia ne tik atsakovė, bet ir UAB „Transrevis“. Kadangi UAB „Transrevis“ teikia apie 16 procentų visų visuomeninio transporto paslaugų Vilniuje, tai streiko pas atsakovę metu teikiant 30 procentų jos paslaugų iš viso Vilniuje būtų teikiama apie 46 procentai visuomeninio transporto paslaugų. Dėl to, ieškovė įsitikinusi, kad 30 procentų paslaugų teikimas streiko metu užtikrintų ieškovės teisę į praktiškai veiksmingą streiką, būtų patenkinti pagrindiniai gyventojų poreikiai ir tai atitiktų TDO praktiką.
7. Atsiliepimu atsakovė VVT su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pažymi, kad troleibusų maršrutai yra pilnai vykdomi atsakovės, o tik dalis autobusų maršrutų yra vykdomi kito tiekėjo. Be to, dabartinis paslaugų teikimas jau yra minimalus atsižvelgiant į COVID-19 visuomenės sveikatos ir higienos reikalavimus.
9. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovės nurodyta TDO praktika dėl minimalių paslaugų poreikio nustatymo yra neaktuali, nes suformuluota esant įprastoms sąlygomis ir negali būti pritaikyta esant pasaulinei pandemijai ir ekstremaliai situacijai Lietuvoje.
10. Teigia, kad darbuotojų teisė streikuoti neturi pažeisti žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, o bet kokie asmenų susibūrimai, įskaitant ir visuomeninio transporto prieinamumo sumažinimą, kelia riziką susirgimų ir mirčių skaičiaus didėjimui. Kelionių viešuoju transportu metu rizika susirgti COVID-19 liga yra itin didelė. Dėl to, turi būti nustatytas ne mažiau kaip 85 proc. teiktinų paslaugų minimumas tam, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai naudotis viešuoju transportu išsaugant didesnius tarpus tarp keleivių ir mažesnį keleivių skaičių vienoje transporto priemonėje.
11. Atsakovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo: 1) panaikinti DGK 2021 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą ir nustatyti, kad streiko metu turi būti teikiama minimaliai 85-100 proc. paslaugų, apskaičiuojant nuo atsakovės teikiamų paslaugų apimčių, nustatytų nuo sulygtų 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje, neįtraukiant keleivių vežimo specialiais ir užsakomaisiais reisais; 2) profesinė sąjunga privalo užtikrinti, kad streike dalyvaujantys darbuotojai streikuos skirtingu metu, ne piko valandomis, užtikrinant svarbiausių maršrutų, kurių sąrašą sudarys atsakovė, pilną aptarnavimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Teigia, kad tiek ieškovės siūlomas 30 proc. paslaugų minimumas, tiek DGK nustatytas 65 proc. paslaugų minimumas apriboja viešojo transporto paslaugų teikimą labiau nei būtina efektyviam streikui užtikrinti ir kelia riziką keleivių sveikatai ar net gyvybei. Atsakovės teigimu, ieškovė neįvertino keleivių viešuoju miesto transportu kiekio, COVID-19 ligos užkrečiamumo ir plitimo greičio Lietuvoje planuojamo streiko metu.
13. Pažymi, kad pagal Statistikos departamento pateiktą statistiką sostinės regione per 2020 m. vietinio miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais naudojosi virš 14 mln. keleivių per metus ir maždaug 390 tūkst. keleivių per dieną. Dėl to, teikiant tik 65 proc. paslaugų, galimai, kiekvieną streiko dieną, maždaug 136 tūkst. asmenų negalės laiku atvykti į darbus, mokymosi ir sveikatos priežiūros įstaigas ir t. t., todėl sutriks normalus visuomenės gyvenimas.
14. Taigi, atsakovės teigimu, streiko metu turi būti teikiama minimaliai 85-100 proc. paslaugų. Jeigu ieškovė prisiima riziką dėl padidėjusios grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakovė sutiktų darbo apimtis streiko metu sumažinti 15 proc.
15. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį pilnai atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Ieškovės teigimu, kadangi Vilniuje visuomeninio transporto paslaugas teikia ne tik atsakovė, atsakovės siūloma ne mažiau 85 proc. minimaliai atsakovės teiktinų paslaugų apimtis reiškia, kad Vilniaus mieste visos visuomeninio transporto paslaugos bus teikiamos daugiau nei 95 proc. apimtimi. Pastebi, kad minimali paslauga turi būti iš tikrųjų ir išimtinai minimali paslauga, kuri apsiriboja operacijomis, kurios būtinai būtinos pagrindiniams gyventojų poreikiams patenkinti arba minimaliems paslaugos reikalavimams. Taigi, atsakovės siūlomas paslaugų teikimas reikštų iš esmės streiko uždraudimą, nes toks streikas būtų visiškai neefektyvus ir beprasmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos, į. k. 193151691, 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į. k. 302683277, teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė išaiškinti, kad teismas formuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodydamas, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento, šiais maršrutais laikė maršrutus, kuriose yra stotelių pavadinimai su žodžiais: ligoninė, poliklinika, klinikos. Teismas detalizuoja, kad pagal viešai skelbiamus Vilniaus viešasis transportas maršrutų tvarkaraščius tokie maršrutai yra: 1) autobusai Nr.: 1G (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 2G (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 3G (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 4 G (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 6 G (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 5 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 14 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 15 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 18 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 22 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė), 23 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė), 24 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 26 (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 28 (turi stotelę pavadinimu Grigiškių poliklinika), 29 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė, Grigiškių poliklinika), 31 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 46 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 48 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Vaikų ligoninė), 50 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 52 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 53 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 55 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Vaikų ligoninė), 59 (turi stotelę pavadinimu Grigiškių poliklinika), 67 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 74 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 75 (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 87 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 114 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 115 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.); 2) troleibusai: 1 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 2 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st., Centro poliklinika), 3 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 4 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 6 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 7 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 9 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 12 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 16 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 19 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Klinikų st.), 20 (turi stotelę Centro poliklinika), 21 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.). Teismas nurodo, kad ši nutartis yra neatsiejama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3002-1125/2022 dalis.
19. Teismas sprendime nustatė, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikia 84 procentus nuo visų viešojo transporto paslaugų Vilniuje, kitą dalį 16 procentų šių paslaugų teikia UAB „Transrevis“. Taip pat pažymėjo, kad minimali paslauga turi būti iš tikrųjų ir išimtinai minimali paslauga, kuri apsiriboja operacijomis, kurios būtinai būtinos pagrindiniams gyventojų poreikiams patenkinti arba minimaliems paslaugos reikalavimams, kartu išlaikant streiko daromo spaudimo veiksmingumą ir nurodė, kad, pavyzdžiui, 50 procentų pervežimo apimties reikalavimas gali nepagrįstai apriboti transporto darbuotojų teisę imtis kolektyvinių veiksmų. Teismas vadovavosi ankstesne praktika, kurioje nurodyta, kad reikalavimas užtikrinti 70 procentų teikiamų paslaugų negali būti laikomas tikrai minimaliu paslaugų lygiu.
20. Sprendime nurodyta, kad vienas esminių darbdavio argumentų byloje, dėl ko negalėtų būti ženkliai sumažintas paslaugų teikimas streiko metu yra tai, jog yra papildoma grėsmė, t. y. Covid – 19 pandemija, bei dėl jos būtina laikytis taikomų reikalavimų bei ribojimų. Šia aplinkybe darbdavys remiasi ir teigdamas, kad negali būti taikoma nurodoma TDO praktika. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, darbdavys teigia, kad negalima ženkliai riboti transporto paslaugų, kita vertus, nebuvo pateikta duomenų, kad kilus pandemijai ir įvedus reikalavimus buvo didinamos transporto paslaugos (tankinami, dubliuojami ar kitomis priemonėmis didinami maršrutai), tam kad būtų laikomasi įvestų taisyklių. Priešingai, patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamas iš esmės įprasta tvarka, tiesiog laikantis įvestų ribojimų. Sprendime teismas nurodė, kad asmenų judėjimas mieste yra sumažėjęs, tame tarpe ir judėjimas viešuoju transportu.
21. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pagrįsta spręsti, kad streikas būtų efektyvus ir atitiktų tokio pobūdžio darbuotojų veikimo paskirtį užtikrinant 50 procentų minimalių paslaugų teikimo nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų.
22. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad sprendimu nustatytas mažesnis minimalių transporto paslaugų streiko metu dydį nei prašė darbdavys bei didesnis nei prašė darbuotojų profesinės sąjunga. Ieškovės ir atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis iš esmės panaši, todėl teismo vertinimu, pagrįsta spręsti, jog šalys šiame ginče turėtų likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Ieškovė Sąjunga pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pilnai patenkinti Sąjungos ieškinio reikalavimai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ieškovė, nei atsakovė neprašė teismo nustatyti, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, ieškinio pagrindą ir dalyką formuluoja ieškovas. Nei ieškovė, nei atsakovė savo ieškiniuose suformuluotų ieškinio pagrindo ir dalyko nekeitė ir netgi teisminio nagrinėjimo metu jokios gydymo įstaigos nebuvo nagrinėjamos. Tačiau teismas pažeisdamas aptariamas CPK nuostatas savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento, o 2022 m. kovo 18 d. teismas nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo įvardino konkrečias gydymo įstaigas ir maršrutus. Nagrinėjamu atveju vadovautis CPK 417 str. suteikiančiu teisę teismui viršyti ieškinio dalyką nebuvo jokio pagrindo, nes ieškinys buvo teiktas ne darbuotojo, o profesinės sąjungos ir darbdavio. Kita vertus, netgi vadovaujantis aptariama teisės norma teismas gali patenkinti tik daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta.
25. Sąjunga apeliaciniame skunde vadovaujasi TDO Asociacijų laisvės komiteto byla Nr. 2078, kurioje nurodyta, kad reikalavimas užtikrinti 70 procentų teikiamų paslaugų negali būti laikomas tikrai minimaliu paslaugų lygiu ir kad tokiu nepagrįstu reikalavimu siekiama teisę streikuoti padaryti praktiškai neveiksminga, komitetas taip pat yra pasisakęs, kad 50 procentų pervežimo apimties reikalavimas gali nepagrįstai apriboti transporto darbuotojų teisę imtis kolektyvinių veiksmų. Teismas, vadovaudamasis ieškovės nurodyta TDO praktika, pripažino, kad minimalių paslaugų apimtis streiko metu turi būti nustatoma tokia, kad streikas būtų efektyvus, tačiau, sprendime nustatęs, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas turėtų kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento ir 2022 m. kovo 18 d. nutartyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo išvardinęs atsakovės maršrutus, teisę streikuoti padarė praktiškai neveiksminga.
26. Pagal viešai skelbiamus atsakovės maršrutų tvarkaraščius juos aptarnauja 486 transporto priemonės. Pirmos instancijos teismo sprendime nurodytus maršrutus aptarnauja 295 atsakovės transporto priemonės, kurios streiko metu turėtų kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Tuo tarpu 191 atsakovės transporto priemonė galėtų kursuoti taikant 50 proc. minimalių paslaugų procentą. Vadinasi, streiko metu iš 486 atsakovės priemonių galėtų neišvažiuoti tik 96. Tai reiškia, kad streiko metu būtų teikiama virš 80 proc. visų atsakovės teikiamų keleivių vežimo paslaugų, tokiu būdu streikas būtų neefektyvus. Transporto paslaugas teikia ir UAB „Transrevis“, kuri teikia 16 procentų visų visuomeninio transporto paslaugų Vilniuje, taigi streiko metu būtų teikiama apie 95 proc. visų visuomeninio transporto paslaugų, kas nesuderinama su streiko esme. Teismas sprendime nurodydamas, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas turėtų kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento, klaidingai įvertino bendrą streiko metu atsakovės teikiamų keleivių vežimo paslaugų apimtį. Pažymi, kad neaišku, kada streikas gali įvykti ir ar streiko metu bus pirmos instancijos teismo sprendime įvardinti maršrutai, taigi teismas neturėjo savo sprendime vardinti konkrečių atsakovės maršrutų. Sprendime įvardintos ne visos gydymo įstaigos, tokios kaip poliklinikos, dirba savaitgaliais, nors teismas įpareigoja atsakovės transporto priemones streiko metu kursuoti pilna apimti ir tomis dienomis, kai gydymo įstaigos net nedirba.
27. Apeliantės teigimu, autobusų ir troleibusų maršrutas tiesiogiai aptarnaujantis gydymo įstaigą turėtų būti laikomas tik tas maršrutas, kuris specialiai ar tikslingai skirtas vežti gyventojus ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus į konkrečią gydymo įstaigą, o ne tiesiog visi maršrutai kur yra gydymo įstaigos. Teisme buvo nagrinėjamas tik keleivių vežimas streiko metu specialiais ir užsakomaisiais reisais įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Apeliantės teigimu, 30 procentų paslaugų teikimas, neįtraukiant keleivių vežimo specialiais ir užsakomaisiais reisais, streiko metu užtikrintų ieškovės teisę į praktiškai veiksmingą streiką, būtų patenkinti pagrindiniai gyventojų poreikiai, nes Vilniuje būtų teikiama apie 46 procentai visų visuomeninio transporto paslaugų ir tai atitiktų TDO praktiką.
28. Atsakovė VVT pateikė teismui atsiliepimą į Sąjungos apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliantės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą; tenkinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinį skundą; priteisti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos.
29. Atsakovė teigia, kad teismas nepadarė procesinių teisės pažeidimų, konkrečių maršrutų įvardinimas nepakeičia nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Ginčo esmė, arba ieškinio dalykas, kurio reikalavo šalys, yra nustatyti, kokia apimtimi streiko metu turi būti teikiamos viešojo transporto paslaugos, teismas turi pareigą tokią apimtį nustatyti (DK 247 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovė teigia, kad apie gydymo įstaigas nebuvo kalbama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau bylos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas pandeminei situacijai, kuri tiesiogiai yra susijusi visuomenės sveikata ir gydymo įstaigų veikla, todėl konkrečių gydymo įstaigų nurodymas yra pagrįstas ir logiškas.
30. Sąjungos teisė streikuoti yra pakankamai nei veiksmingai įgyvendinama. TDO išaiškinimai pateikti jau seniai, be to, nesant pandeminei situacijai. Sprendimu nustatyta, kad didelėje dalyje maršrutų bus teikiama tik 50 proc. viešojo transporto paslaugų, tai itin apsunkins ne tik atsakovės, bet ir gyventojų kasdienybę. Sąjungos reikalaujamas 30 proc. teiktinų paslaugų minimumas negali būti nustatytas, nes jis pažeistų visuomenės poreikius daugiau nei tai yra reikalinga, būtų rizikuojama gyventojų sveikata, ar net gyvybėmis.
31. Pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos streiko metu būtų teikiama 95 proc. paslaugų. Tokiuose skaičiavimuose neatsižvelgta į tai, kad skaičiuota yra pagal visą turimą transporto priemonių kiekį, kiekvieno maršruto trukmė ir dažnumas yra itin skirtingas, todėl negalima absoliutinti visų maršrutų ir lyginti juos vieno su kitu skaičiuojant paslaugų minimumą.
32. Pirmos instancijos teismas tinkamai sprendimo išaiškinime nurodė maršrutus, kurie yra laikomi tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas. Teismas nurodė, ne tik maršrutų sąrašą, bet ir kriterijų (t. y. kai stotelės pavadinime yra žodžiai ligoninė, poliklinika, klinikos), pagal kurį turi būti vertinama, ar tam tikras maršrutas yra laikomas tiesiogiai aptarnaujantis gydymo įstaigas, todėl net ir keičiantis viešojo transporto tvarkaraščiams, ar maršrutams, sąrašas galėtų būti pritaikytas nuo konkrečių aplinkybių. Jei tam tikras maršrutas pasikeistų taip, kad jame nebeliktų stotelių, kurios aptarnauja gydymo įstaigas, minimalių paslaugų kriterijus tokiam maršrutui neturėtų ir nebūtų taikomas.
33. Atsakovė VVT pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti dalį teismo sprendimo, Sąjungos ieškinį visiškai atmesti, o sprendimo dalyje, kurioje numatyta taikyti 50 procentų minimalių paslaugų nustatyti, kad: „UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos, į. k. 193151691, 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 85-90 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į. k. 302683277, teiktų paslaugų, atmetus keleivių vežimą specialiais ir užsakomaisiais reisais“, likusią sprendimo dalį „streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento“ palikti nepakeistą, ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Teigia, kad teismas neįvertino, kad sprendime nustatyta minimaliai streiko metu teiktinų paslaugų apimtis 50 proc. dalyje maršrutų yra nepagrįsta atsižvelgiant į visuomenės sveikatos reikalavimų užtikrinimą. Teismo motyvas neįrodo ir nepagrindžia, kodėl teisinga dalyje maršrutų nustatyti būtent 50 proc. teiktinų paslaugų minimumą. Bendrovė ir jos darbuotojai privalo viešojo transporto paslaugas teikti užtikrinant keleivių saugumą, o tai galima padaryti tik dalyje maršrutų užtikrinant 85-90 proc. viešojo transporto paslaugų. Pusiau sumažinus dalies šiuo metu teikiamų paslaugų kiekį, keleiviams ir atsakovės darbuotojams atitinkamuose maršrutuose užsikrėsti COVID-19 rizika padidėtų dvigubai.
35. Teismas, nesiremdamas jokiais faktiniais duomenimis, konstatuoja, kad asmenų judėjimas yra sumažėjęs, todėl teikiant tik pusę VVT viešojo transporto paslaugų būtų užtikrinamas asmenų saugumas. Bendrovė negali kontroliuoti asmenų judėjimo t. y. nuo Bendrovės veiksmų nepriklauso ar asmuo pandemijos metu viešuoju transportu keliauja daugiau ar mažiau, nes tai kiekvieno laisvo asmens pasirinkimas, tačiau VVT turi užtikrinti, kad kiekvienas keleivis būtų vežamas saugiai. Daugelio miestiečių kelionės trunka ilgiau nei 15 min., kelionių viešuoju transportu metu rizika susirgti COVID-19 liga yra itin didelė, todėl turi būti dedamos visos pastangos, siekiant apsaugoti kaip įmanoma didesnį keleivių saugumą.
36. Atsakovės teigimu, sprendime nurodytas minimalių poreikių nustatymo būdas iš dalies yra netinkamai suformuotas. Sprendime nepagrįstai nedetalizuojama nuo ko turi būti skaičiuojama teiktinų paslaugų apimtis (objektyvus kriterijus). Nors atsakovė sutinka su teismo reikalavimu užtikrinti dabar esantį viešojo transporto kursavimą į gydymo įstaigas, kituose maršrutuose lieka neapibrėžtumas. Abstraktus ir neapibrėžtas sprendimas reiškia, kad šalys galėtų turėti skirtingą įsivaizdavimą, kaip tiksliai turi būti realizuojamas nustatytas 50 proc. minimalių paslaugų teikimas dalyje maršrutų. Teismas turėtų nurodyti, kad minimalių teiktinų paslaugų apimtis turi būti apskaičiuojama pagal 2020 m. spalio 19 d. VVT teiktų paslaugų apimtį, atėmus keleivių vežimą specialiais ir užsakomaisiais reisais ir maršrutus į gydymo įstaigas. Tokia palyginamųjų duomenų data yra pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad: maršrutų skaičius yra nuolat svyruojantis, todėl skaičiavimas turi būti parinkti objektyviai palyginamieji duomenys; sprendžiant dėl palyginamųjų duomenų turi būti siejamasi su duomenimis tų datų, kurios turi ryšį su streiko paskelbimu ir vertinama epidemiologine padėtimi; būtent 2021 m. spalio 19 d. VVT gavo ieškovės įspėjimą apie būsimą neterminuotą streiką.
37. Ieškovė Sąjunga pateikė teismui atsiliepimą į VVT apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad streiko metu teikti viešojo transporto paslaugas užtikrinant keleivių saugumą galima padaryti tik dalyje maršrutų užtikrinant 85-90 proc. viešojo transporto paslaugų, apskaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d. atsakovės teikiamų paslaugų apimčių, o autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas (maršrutai, kuriose yra stotelių pavadinimai su žodžiais: ligoninė, poliklinika, klinikos) turi kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Tačiau atsakovė savo ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad streiko metu turi būti teikiama minimaliai 85-100 proc. paslaugų, apskaičiuojant nuo VVT teikiamų paslaugų apimčių, nustatytų nuo sulygtų 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje, neįtraukiant keleivių vežimo specialiais ir užsakomaisiais reisais. Taigi, atsakovė ieškiniu neprašė teismo nustatyti, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Nei ieškovė, nei atsakovė savo ieškiniuose suformuluotų ieškinio pagrindo ir dalyko nekeitė ir netgi teisminio nagrinėjimo metu jokios gydymo įstaigos nebuvo nagrinėjamos. Todėl apeliantės prašymas nustatyti, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento yra ieškinio dalyko keitimas apeliacinės instancijos teisme, kuris yra draudžiamas.
39. Pažymi, kad nei viename teisės akte nenurodoma, kad atsakovė, kaip viešojo transporto paslaugas teikianti bendrovė, yra įpareigota tankinti transporto priemonių išvažiavimą pandemijos laikotarpiu. Teisės aktai nenurodo, kad transporto priemonių išvažiavimo tankumas yra pandemijos valdymo priemonė. Ekstremalios situacijos metu susirgimų skaičius iki šiol buvo skirtingas, pvz. praėjusią vasarą susirgimų skaičius buvo tik 20-30 atvejų per parą, o šalyje galiojo ekstremali situacija. Todėl negalima sieti minimalių paslaugų teikimo streiko metu apimčių su susirgimų skaičiumi.
40. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikia 84 procentus nuo visų viešojo transporto paslaugų Vilniuje, kitą dalį 16 procentų šių paslaugų teikia UAB „Transrevis“. Todėl atsakovė klaidingai vertina galimas teikiamų paslaugų apimtis streiko metu Vilniaus mieste, nes nagrinėja tik savo teikiamų paslaugų apimtis, neatsižvelgdama į tai, kad ne ji vienintelė tokias paslaugas teikia Vilniaus mieste. Jei būtų vadovaujamasi atsakovės reikalavimu nustatyti 85-90 proc. teiktinų paslaugų streiko metu, tai Vilniaus mieste būtų teikiama beveik 100 proc. paslaugų. Kiti atsakovės argumentai dėl pandemijos valdymo yra tik hipotetiniai pasvarstymai, o ne kompetentingų specialistų ir atsakingų institucijų nurodymai ar sprendimai kaip turi būti valdoma pandemija. Viena iš pandemijos valdymo priemonių yra gyventojų judėjimo mažinimas, o tuo pačiu ir mažesnis poreikis vykti viešuoju transportu.
41. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad viena vertus, darbdavys teigia, kad negalima ženkliai riboti transporto paslaugų, kita vertus, nebuvo pateikta duomenų, kad kilus pandemijai ir įvedus reikalavimus buvo didinamos transporto paslaugos (tankinami, dubliuojami ar kitomis priemonėmis didinami maršrutai), tam kad būtų laikomasi įvestų taisyklių. Priešingai, patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamas iš esmės įprasta tvarka, tiesiog laikantis įvestų ribojimų. Visi atsakovės teiginiai dėl streiko metu teikiamų paslaugų apimties nemažinimo, vengiant tiesioginio susirgusiųjų COVID-19 skaičiaus didėjimo, jau yra paneigti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-559-643/2022.
42. Pagal viešai skelbiamus atsakovės maršrutų tvarkaraščius juos aptarnauja 486 transporto priemonės. Sprendime nurodytus maršrutus aptarnauja 295 atsakovės transporto priemonės, kurios streiko metu turėtų kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Tuo tarpu 191 atsakovės transporto priemonė galėtų kursuoti taikant 50 proc. minimalių paslaugų procentą. Vadinasi, streiko metu iš 486 atsakovės priemonių galėtų neišvažiuoti tik 96. Tai reiškia, kad streiko metu pagal ginčijamą teismo sprendimą būtų teikiama virš 80 proc. visų atsakovės teikiamų keleivių vežimo paslaugų, o su tokiu sprendimu nesutikdama ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Tačiau atsakovė teigia, kad net ginčijamo teismo sprendimo reikalavimas teikti virš 80 proc. visų atsakovės teikiamų keleivių vežimo paslaugų pažeidžia visuomenės interesus ir apriboja viešojo transporto paslaugų teikimą labiau nei būtina efektyviam streikui užtikrinti.
43. Atsakovės nuomone, teismas turi nurodyti, kad minimalių teiktinų paslaugų apimtis turi būti apskaičiuojama pagal 2020 m. spalio 19 d. atsakovės teiktų paslaugų apimtį, atėmus keleivių vežimą specialiais ir užsakomaisiais reisais ir maršrutus į gydymo įstaigas. Kaip ieškovė jau minėjo savo apeliaciniame skunde, ji pritarė, kad minimalių teiktinų paslaugų apimtis turi būti apskaičiuojama pagal 2020 m. spalio 19 d. atsakovės teiktų paslaugų apimtį, atėmus keleivių vežimą specialiais ir užsakomaisiais reisais. Tačiau pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu keičia savo ieškinio dalyką, nes ieškinyje reikalavimo streiko metu teikti pilna apimti paslaugas maršrutuose, kuriuose yra gydymo įstaigos pavadinimas, nebuvo, taigi atsakovės reikalavimų dalis dėl gydymo įstaigų negali būti tenkinama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
44. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje ginčas kilo dėl minimalių viešojo transporto teiktinų paslaugų dydžio streiko metu.
45. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. įspėjimu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga įspėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apie būsimą neterminuotą streiką. Įspėjime nurodoma, kad 2021 m. spalio 18 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą skelbti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ neterminuotą streiką. 2021 m. spalio 22 d. įvyko darbdavio ir darbuotojų profesinės sąjungos atstovų susirinkimas. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdžio protokole Nr. KS-43 (3.5.) nurodoma, kad buvo svarstyta dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu. Posėdžio metu šalys nesutarė dėl paslaugų teikimo apimties streiko metu.
46. 2021 m. gruodžio 29 d. raštu Sąjunga, siekdama užtikrinti minimalių paslaugų teikimą streiko metu, teikia sekantį veiksmų planą: 1. Nustačius streiko metu teikiamų paslaugų apimtis, profesinė sąjunga apie streiko laiką ir jo apimtis informuoja bendrovę, Vilniaus miesto savivaldybę ir žiniasklaidą; 2. Streiko metu, turto, žmonių apsaugą bei neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinų minimalių paslaugų teikimą užtikrina profesinės sąjungos streiko komitetas ir bendrovės paskirti atsakingi darbuotojai; 3. Streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys ligonines turėtų kursuoti didesniu intensyvumu nei streiko metu 30 proc. teikiamų paslaugų, tačiau kiti maršrutai turėtų mažesnį intensyvumą išlaikant bendrą streiko metu teikiamą 30 proc. paslaugų dydį; 4. Specialieji maršrutai aptarnaujantys Covid – 19 pacientus ir „Litexpo“ vakcinacijos centrą (maršrutai Nr. 100 ir Nr. 200) dirba įprasta tvarka; 5. Išleidimo kortelėje pirmas skaičius yra dabar išleidžiamų transporto priemonių skaičius, antras skaičius – streiko metu išleidžiamų transporto priemonių skaičius. VVT, rengdamas planą, minimalių paslaugų streiko metu apimtis skaičiavo nuo 2020 m. spalio 19 d. numatytų maršrutų skaičiaus. Teigia, kad tokia palyginamųjų duomenų data pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad maršrutų skaičius yra nuolat svyruojantis; mano, kad turi būti vertiami duomenys siejant juos su streiko paskelbimu ir vertinama epidemiologine padėtimi; būtent 2021 m. spalio 19 d. VVT gavo ieškovo įspėjimą apie būsimą neterminuotą streiką. Tačiau šiuo laikotarpiu ir vėlesniais laikotarpiais išleidimų skaičius buvo paveiktas epidemiologinės situacijos. Kitas šiai datai logiškai artimas laikotarpis yra 2020 m. spalio 19 d. Tai lygiai prieš vienerius metus iki įspėjimo apie streiką buvęs laikotarpis, kai Lietuvoje epidemiologinės padėtis buvo geresnė nei tuo laikotarpiu 2021 metais. Atitinkamai, atsakovo įsitikinimu, pagrįsta skaičiuoti minimalių teiktinų paslaugų apimtis būtent nuo 2020 m. spalio 19 d. numatytų maršrutų skaičiaus. Pabrėžia, kad VVT plane nurodė, kiek maršrutų turi likti nustačius 90 procentų arba 85 procentus minimalių paslaugų teikimą streiko metu.
47. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nustatė, kad Sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į. k. 302683277, teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė išaiškinti, kad teismas formuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodydamas, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento, šiais maršrutais laikė maršrutus, kuriose yra stotelių pavadinimai su žodžiais: ligoninė, poliklinika, klinikos. Teismas detalizuoja, kad pagal viešai skelbiamus Vilniaus viešasis transportas maršrutų tvarkaraščius tokie maršrutai yra: 1) autobusai Nr.: 1G (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 2G (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 3G (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 4 G (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 6 G (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 5 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 14 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 15 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 18 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 22 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė), 23 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė), 24 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 26 (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 28 (turi stotelę pavadinimu Grigiškių poliklinika), 29 (turi stotelę pavadinimu Lazdynų ligoninė, Grigiškių poliklinika), 31 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 46 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 48 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Vaikų ligoninė), 50 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 52 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 53 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 55 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Vaikų ligoninė), 59 (turi stotelę pavadinimu Grigiškių poliklinika), 67 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 74 (turi stotelę pavadinimu Respublikinė psichiatrijos ligoninė), 75 (turi stotelę pavadinimu Vaikų ligoninė), 87 (turi stotelę pavadinimu Šeškinės poliklinika), 114 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 115 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.); 2) troleibusai: 1 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 2 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st., Centro poliklinika), 3 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 4 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.), 6 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 7 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 9 (turi stotelę pavadinimu Karoliniškių poliklinika), 12 (turi stotelę pavadinimu Centro poliklinika), 16 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika), 19 (turi stotelę pavadinimu Vilniaus rajono poliklinika, Klinikų st.), 20 (turi stotelę Centro poliklinika), 21 (turi stotelę pavadinimu Klinikų st.).
48. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378 nutarta pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, šis nutarimas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d., taigi jau nagrinėjant bylą pagal apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teisme.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti yra pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų teisė, suteikianti jiems galimybes ginti savo ekonominius ir socialinius interesus, tačiau ši teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti – jos apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Toks įstatymas yra Darbo kodeksas, kuriame tiesiogiai reglamentuojami streikas, jo teisinis pagrindas ir skelbimas, streikų apribojimai, vadovavimas streikui ir jo eiga, streiko teisėtumas ir kiti su teise streikuoti susiję teisiniai santykiai. Kita vertus, DK nustato derybų, taikinimo ir kitų priemonių bei būdų, kuriais pirmiausia turi būti sprendžiamas kolektyvinis darbo ginčas, sistemą, o streikas, kaip ultima ratio, galimas tik išnaudojus kitas priemones. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, deklaruojantys teisę į streiką, yra Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (8 straipsnio d punktas) ir Europos socialinė chartija (taip pat Pataisytoji Europos socialinė chartija) (6 straipsnio 4 punktas). Šiuose dokumentuose tiesiogiai įtvirtinama darbuotojų teisė streikuoti. Europos socialinėje chartijoje laikomasi principo, kad kolektyviniai veiksmai yra galimi tik esant interesų konfliktams, bet net ir tuo atveju teisė streikuoti nėra absoliuti, nes valstybės gali nustatyti šios teisės įgyvendinimo ribas. Europos Sąjungoje teisė streikuoti yra įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (28 straipsnis), kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo turi valstybėms narėms privalomą teisinę galią. Šioje chartijoje tik įtvirtinama tokia darbuotojų teisė, tačiau, kaip ir kitos tarptautinės sutartys, jos nedetalizuoja. Atsižvelgiant į kompetencijų pasidalijimą tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, streikų teisinį reguliavimą paliekama savarankiškai nusistatyti jų nacionalinėse teisinėse sistemose, tačiau valstybės savo nusistatytu teisiniu reguliavimu negali šios teisės paneigti ar ją netinkamai modifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas v. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga; bylos Nr. 3K-3-141/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autrolis“ v. Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-15/2011).
50. Taigi, tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami teisės streikuoti apribojimai, nustatyti nacionalinių teisės sistemų, jeigu šie apribojimai yra pagrįsti ir nepaneigia teisės streikuoti esmės. TDO Asociacijų laisvės komitetas laikosi nuomonės, kad sąlygos, kurios turi būti nustatytos įstatymų tam, jog streikas būtų pripažintas teisėtu, turi būti protingos ir iš esmės neapriboti profesinėms sąjungoms prieinamų veikimo būdų.
51. DK 247 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, kad geležinkelio ir miesto visuomeninio transporto paslaugos laikomos neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei. DK 247 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalias teiktinas paslaugas savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju – per vieną darbo dieną) nustato kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, savivaldybės institucijas. Šalims nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo, per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi minimalias teiktinas paslaugas nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.
52. Apeliantė Sąjunga apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas, pasisakė dėl tų reikalavimų, dėl kurių ieškinys nebuvo reiškiamas. Kaip minėta, Sąjunga kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad ieškovės 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 30 proc. minimalių paslaugų teikimas nuo visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų. Atsakovė VVT, be kita ko, reiškė reikalavimą, jog profesinė sąjunga privalo užtikrinti, kad streike dalyvaujantys darbuotojai streikuos skirtingu metu, ne piko valandomis, užtikrinant svarbiausių maršrutų, kurių sąrašą sudarys atsakovė, pilną aptarnavimą. Teismas sprendime nustatė minimalių poreikių tenkinimo dydį bei nusprendė, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento, šią nuostatą vėliau išaiškindamas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi.
53. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M. , bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P. , bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
54. Dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali tik įstatyme nustatytais atvejais peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014). Iš esmės panaši pareiga suformuluota ir CPK 265 straipsnio 2 dalyje, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas).
55. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).
56. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą(CPK 418 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011).
57. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo teisę vadovautis CPK 417 straipsniu ir peržengti ieškinio ribas – t. y. formuluodamas rezoliucinę dalį nuspręsti, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Su tokiais argumentais nesutiktina dėl kelių aspektų. Visų pirma, minėta išimtis sietina su darbuotoju kaip silpnesne darbo sutarties šalimi. Tuo tarpu, šiuo atveju į teismą kreipėsi ne darbuotojas, o profesinė sąjunga (darbuotojų atstovas) dėl ginčo, kilusio iš kolektyvinių darbo santykių (DK 165 straipsnio 1-3 punktai). Taigi, kadangi ieškinys buvo pareikštas kito subjekto, nei numatyta teisės normoje, nėra galimybės taikyti CPK 417 straipsnyje įtvirtintos išimties. Teismo vertinimu, pastarosios nuostatos prasmė, atsižvelgiant į jau minėtą kasacinio teismo praktiką, yra susijusi su darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies pusės, interesų gynimu, tačiau šiuo atveju, teismui sprendime nustačius, kad tam tikrais maršrutais susisiekimo paslaugos teikiamos pilna apimtimi, iš esmės pabloginama Sąjungos padėtis, jai ieškiniu prašius nustatyti mažesnį minimalių paslaugų dydį, o teismui nustačius, kad tam tikrais maršrutais susisiekimas teikiamas netgi pilna apimtimi.
58. Taip pat, su pastarąja nuostata sistemiškai turi būti vertinama ir CPK 414 straipsnio 3 dalis, pagal kurią teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Viena vertus, ši nuostata taip pat siejama tik su darbuotojo teisių gynyba, o ne Sąjungos, be to, teismas neinformavo šalių apie teisę viršyti ieškinio reikalavimus, ką padaręs sprendime nurodė, kad streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Nors atsakovė VVT ieškinyje šioje byloje, be kita ko, prašė, jog profesinė sąjunga privalo užtikrinti, kad streike dalyvaujantys darbuotojai streikuos skirtingu metu, ne piko valandomis, užtikrinant svarbiausių maršrutų, kurių sąrašą sudarys atsakovė, pilną aptarnavimą, tačiau tokio sąrašo byloje pateikta nebuvo, teismas, ketindamas sprendime pasisakyti dėl šio klausimo, turėjo pareikalauti tokio sąrašo ir jį vertinti išklausęs šalis, o ne savo iniciatyva sudaryti tokį sąrašą.
59. Šiuo aspektu pagrįstais laikytini Sąjungos apeliaciniame skunde nurodyti skaičiavimai, jog tokiu atveju iš 486 transporto priemonių, atskaičius 295 transporto priemones, kurios važiuotų įprasta tvarka, liktų 191 transporto priemonės, kurioms ir būtų taikoma teismo nustatyta 50 procentų minimalių poreikių apimtis. Skaičiuojant nuo visų turimų transporto priemonių, neišvažiuoti ir realiai efektyviai streikuoti galėtų tik 96 transporto priemonės, o tai niekaip negali būti suderinama su streiko esme, realiu poveikiu darbdaviui. Juo labiau, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog transporto paslaugas teikia ir UAB „Transrevis“ (16 proc.), kurie neketina streikuoti, todėl ši dalis transporto paslaugų būtų teikiama įprastai ir nedarytų jokios įtakos transporto paslaugų teikimo efektyvumui.
60. Atsakovė taip pat savo argumentus grindžia DK 247 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad šalims nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo, per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi minimalias teiktinas paslaugas nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas, ir teigia, kad teismo atlikta detalizacija negali būti laikoma ieškinio dalyko, ar pagrindo keitimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, DK 247 straipsnio 2 dalį teismas įgyvendino sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatydamas, kad streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas. Tuo tarpu, šalys ieškiniais nereiškė reikalavimų, jog streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sąjungos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, o būtent, peržengė šalių pareikštų reikalavimų ribas, todėl ši sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta.
61. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su nurodyta išvada, dėsto argumentus iš esmės susijusius su COVID-19 pandemija, būtinybe užtikrinti tokį patį viešojo transporto kiekį, kad transporto priemonėse būtų mažesni keleivių srautai, o tai sudarytų kliūtis plisti virusui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje ir buvo paskelbta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 pandemijos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2022 m. gegužės 1 d. ji yra panaikinta, todėl faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, todėl į ją privalo būti atsižvelgiama sprendžiant dėl atsakovės VVT apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Teismo vertinimu, VVT savo skunde nenurodė jokių kitų argumentų, išskyrus poreikį užtikrinti visuomenės sveikatos saugumą, dėl ko teismas neva nepagrįstai nustatė mažesnį, nei VVT prašytą minimalų transporto priemonių tenkinimo procentą. Vien hipotetinė tikimybė, kad didesnis (šiuo atveju – toks pats, kaip iki streiko) transporto priemonių intensyvumas mažintų keleivių srautus, taigi mažinama galimybė virusui plisti, šiuo momentu negali būti laikomas pagrįstu pagrindu riboti teisę streikuoti. VVT nenurodė jokių kitų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl atsakovės VVT apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
62. Vertinant Sąjungos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus darytina išvada, kad iš esmės visi jie yra susiję su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, jog streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka, dėl šios dalies jau pasisakyta anksčiau nutartyje. Tuo tarpu, Sąjunga nenurodė jokių kitų ir pagrįstų argumentų, dėl kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 50 proc., o ne 30 proc. minimalių poreikių tenkinimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai įvertino TDO konvencijoje Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ apžvalgoje pateiktą informaciją, kad 70 procentų neatitiktų streiko efektyvumo, tuo tarpu teismas, nustatydamas 50 procentų poreikių užtikrinimą, visiškai pagrįstai ir kiek įmanoma šioje situacijoje nustatė balansą tarp ieškovės ir atsakovės interesų, todėl šie Sąjungos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
63. Apibendrinant nutartyje išdėstytus motyvus, atsakovės VVT apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o ieškovės Sąjungos skundas tenkintinas iš dalies. Konstatuotina, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento“, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
64. Netenkinus atsakovės VVT apeliacinio skundo, ji teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu, ieškovės Sąjungos apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Sąjunga pateikė prašymą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš kurių – 900 Eur už atsiliepimą į VVT apeliacinį skundą ir 1 100 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga įgijo teisę, atmetus priešingos šalies skundą, į išlaidas, patirtas atsiliepimui parengti, taip pat į tai, kad jos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, yra pagrindas jai priteisti 1 450 Eur ((1 100/2)+900).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, panaikinant sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į. k. 302683277, ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai, į. k. 193151691, 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jelena Šiškina
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė