Civilinė byla Nr. 3K-3-149-695/2020
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01036-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 3.2.4.11; 3.3.1.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimo panaikinimo ir jo pagrindu paskirtos nuobaudos – sprendimo pašalinti iš medžiotojų būrelio narių – panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių narių pašalinimo iš asociacijos (medžiotojų būrelio) tvarką bei sąlygas, įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, teisminio precedento taikymą, absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimą nuo priėmimo momento ir panaikinti jo pagrindu paskirtą nuobaudą – ieškovo pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovo valdybos posėdžio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 29 d., balsavimo metu priimtu sprendimu jis buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių. Šis sprendimas, ieškovo įsitikinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad 2018 m. liepos 1 d. vykusiame valdybos posėdyje buvo svarstomi klausimai, susiję su medžiotojų būrelio veikla, ir 25 narių kreipimasis į valdybą dėl ieškovo veiklos medžiotojų būrelio atžvilgiu. Ieškovas buvo informuotas, kad posėdžio metu būrelio valdyba priėmė sprendimą kviesti jį į valdybos posėdį 2018 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinimams dėl reikalavimo pašalinti iš būrelio narių pateikti. Su būrelio nariais ieškovas nebendravo apie dvejus metus, todėl, supratęs išankstines būrelio valdybos nuostatas, nusprendė nevykti į valdybos posėdį. 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas gavo pranešimą, kad valdybos sprendimu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra šalinamas iš medžiotojų būrelio narių. Ieškovas pažymėjo, kad valdybos sprendime nėra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas nepatvirtintas medžiotojų būrelio antspaudu. Ieškovo manymu, procedūriniai pažeidimai lėmė, kad ieškovas nėra informuotas, dėl kokių nustatytų pažeidimų yra pašalintas iš būrelio, taigi jis neturi galimybės argumentuotai atsikirsti, įgyvendinti savo teises apskųsti sprendimą. 2016 m. liepos 28 d. medžiotojų būrelio įstatuose nenurodyta dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, taip pat kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Įstatuose neįtvirtintas terminas, per kurį iš būrelio pašalintas narys valdybos priimtą sprendimą turi teisę apskųsti visuotiniam susirinkimui. Įstatuose taip pat nenurodyta galimybė visuotiniam narių susirinkimui svarstyti ar nagrinėti valdybos sprendimus, priimti nutarimus ar daryti kitokią įtaką valdybos sprendimams dėl pašalintų iš būrelio medžiotojų. Ieškovas nuo 2016 m. nedalyvauja medžioklėse, todėl neturėjo galimybės bendrauti su medžiotojų būrelio nariais, nebuvo su jais susitikęs, 2016–2018 m. jokių pažeidimų nepadarė. Narių pranešime išdėstyti teiginiai apie 25 medžiotojų aprašytą ieškovo diskredituojančią, destruktyvią ir kenkėjišką veiklą neatitinka tikrovės. Kaltinimai dėl nario mokesčio nemokėjimo taip pat nepagrįsti. Iki 2016 m. nario mokestį buvo galima mokėti dengiant jį 2 proc. parama. 2017 m. gegužės 6 d. įvykusiame visuotiniame „Šilo rago“ būrelio narių susirinkime buvo nuspręsta, kad būrelio nario mokestis iš 2 proc. paramos nėra mokamas. Ieškovo priklausymas kitam būreliui, kaip asociacijai, negali būti laikomas kenkimu atsakovo interesams, jo teisių pažeidimu, nes „Šilo rago“ medžiotojų būrelio įstatų 19 punkte nurodyta, kad kiekvienas būrelio narys turi teisę būti kitų asociacijų nariu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. būrelio valdybos posėdžio sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimų teismas nurodė, kad iš byloje esančio atsakovo būrelio pirmininko pranešimo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas rašytinis pranešimas apie vyksiantį 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdį, kurio metu bus svarstomas medžiotojų būrelio grupės narių pareiškimas dėl pareiškėjo elgesio. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu ir registruotu laiškais. Ieškovas patvirtino, kad jis gyvena nurodytu adresu, jo pareiškime teismui taip pat nurodytas toks pats gyvenamosios vietos adresas, kuriuo buvo siųstas pranešimas. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiga yra pranešti apie posėdį ir šią pareigą jis tinkamai įvykdė. Informavimo būdą pasirenka pats atsakovas, nes kvietimo į valdybos posėdį siuntimo tvarka būrelio įstatuose nereglamentuota. Ieškovas ne kartą susirašinėjo su medžiotojų būrelio pirmininku elektroniniais laiškais ir neprieštaravo dėl tokio susižinojimo būdo. Be to, ieškovas žinojo, kad vyks valdybos posėdis, nes pats patvirtino, jog perskaitė jam siųstą elektroninį laišką. Nustatęs, kad ieškovas posėdyje nedalyvavo nesant svarbių priežasčių, teismas konstatavo, jog jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad žinojo apie posėdžio vietą ir laiką, bet į posėdį nevyko, nes numanė valdybos sprendimą.
6. Dėl ieškovo padarytų veiksmų kvalifikavimo ir pašalinimo iš būrelio teismas nurodė, kad nario pareigas nustato būrelio įstatai. Teismas nustatė, kad ieškovas ne pirmą kartą būrelio narių yra kaltinamas konfliktišku elgesiu, todėl buvo svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu buvo informuotas apie 25 narių rašytinį kreipimąsi dėl ieškovo diskredituojančios, destruktyvios ir kenkėjiškos veiklos būrelio atžvilgiu, todėl valdyba priėmė sprendimą kviesti jį į posėdį, kad ieškovas pateiktų paaiškinimus dėl reikalavimo pašalinti iš būrelio narių, vadovaujantis būrelio įstatų 23.3 punktu. Medžiotojų būrelio valdyba informavo ieškovą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. Teismas nurodė, kad ieškovas, nesikreipdamas į būrelio valdybą, 2016 m. spalio 25 d. pareiškimu tiesiogiai kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl „Šilo rago“ medžiotojų būrelio galimai netinkamai vedamos finansinės apskaitos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, įsteigus medžiotojų būrelį „Alksna“, siekia perimti iš atsakovo suformuoto medžioklės ploto vieneto daugiau kaip 2700 ha, taip mažinant būrelio medžioklės plotus ir kenkiant kitiems būrelio nariams. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas posėdžio metu pripažino, jog visai nedalyvauja būrelio veikloje ir nebendrauja su kitais nariais medžiotojais, o siekia gauti plotą medžioti atskirai. Medžiotojų būrelio įstatų 22.3, 22.4 punktuose nurodyta, kad būrelio narys privalo aktyviai dalyvauti būrelio organizacinėje veikloje, visada garbingai reprezentuoti būrelio nario vardą, palaikyti būrelio vadovybės ir narių teisėtas iniciatyvas, gerbti visų kitų narių nuomonę, geranoriškai dalyvauti organizuojamuose renginiuose. Vadovaudamasis medžiotojų būrelio įstatais, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertino, kad ieškovo elgesys gali būti vertinamas kaip kenkėjiškas, keliantis destrukcijas būrelio narių atžvilgiu. Pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindai ir tvarka reglamentuojami medžiotojų būrelio įstatų 33.8 punkte. Atsakovas, pašalindamas ieškovą iš būrelio narių, nesvarstė kitos alternatyvos, tačiau švelnesnės nuobaudos neskyrimą motyvavo tuo, kad ieškovas nevykdo būrelio įstatuose įtvirtintų reikalavimų, daugiau kaip dvejus metus visiškai nedalyvauja būrelio veikloje, nemoka mokesčių, dėl jo destruktyvios veiklos yra ne kartą kalbėta, o medžioklėse jis ir taip nedalyvauja, todėl įstatuose nurodytos alternatyvos nebūtų veiksmingos. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę atvykti į valdybos posėdį, paaiškinti savo elgesį, išdėstyti savo motyvus ir prašyti taikyti švelnesnę nuobaudą, posėdis organizuotas nesant padarytų esminių procedūrinių pažeidimų.
7. Teismas nurodė, kad vienas iš ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindų buvo nario mokesčio nemokėjimas būreliui. Teismas nustatė, kad ieškovo 2018 m. nario mokestis buvo sumokėtas 2018 m. birželio 28 d. (100 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (80 Eur), nors pagal medžiotojų būrelio Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktą būrelio narys privalo iki kiekvienų metų birželio 1 dienos sumokėti būrelio nario mokestį nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja medžioklėse ar ne, išskyrus atvejus, kai būrelio narys pateikia raštišką prašymą būrelio valdybai dėl nario mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovas tokio prašymo būrelio valdybai nepateikė, todėl teismas vertino, kad mokesčių mokėjimo vėlavimas nelaikytinas neesminiu. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kokia būrelio nario mokesčio suma buvo sumokėta už 2017 metus, taip pat nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriui sumokėtą nario mokestį už 2016 ir 2017 metus, vertino, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. valdybai priimant sprendimą privalomi nario mokesčiai buvo sumokėti pavėluotai ir ne visi.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos, sprendžiant asociacijos nario pašalinimo klausimus, būtina užtikrinti garantiją asmeniui tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Kolegija nustatė, kad pranešimas dėl dalyvavimo valdybos posėdyje, kuriame bus sprendžiama dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio dėl diskredituojančios, destruktyvios, kenkėjiškos veiklos, ieškovui siųstas registruotu laišku, pridėtas medžiotojų būrelio narių rašytinis pranešimas, išaiškintos neatvykimo pasekmės. Ieškovas laiško neatsiėmė, tačiau jis buvo informuotas elektroniniu laišku, dieną prieš posėdį jį perskaitė. Kadangi ieškovo ir atsakovo susisiekimas elektroniniais laiškais vyko jau kurį laiką, kolegija sprendė, kad ieškovas buvo išreiškęs sutikimą gauti informaciją ir tokiu būdu. Kolegija, remdamasi būrelio įstatų 27 punktu, sprendė, kad jis reglamentuoja narių informavimą apie visuotinį susirinkimą, o nagrinėjamu atveju ieškovo pašalinimo klausimas spręstas valdybos posėdyje, į kurį šaukimo tvarka įstatuose nenurodyta, taigi informavimas SMS žinute nebuvo būtinas. Kolegija pažymėjo, kad šios ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-964-163/2017 aplinkybės skiriasi, nes pastarojoje byloje spręsta dėl neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo, taigi 2017 m. birželio 16 d. nutartyje pateikti įstatų 27 punkto išaiškinimai neaktualūs. Kolegija konstatavo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį, jam buvo nurodytos šalinimo iš būrelio priežastys, jis buvo supažindintas su reikšmingais duomenimis. Žinodamas apie vykstantį posėdį jame atsisakė dalyvauti, nenurodė objektyvių nedalyvavimo priežasčių, neprašė posėdžio atidėti. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad ieškovo teisė į informaciją ir gynybą medžiotojų būrelio susirinkime sprendžiant jo pašalinimo klausimą nebuvo pažeista ir organizuodamas valdybos posėdį atsakovas nepadarė procedūrinių pažeidimų.
10. Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos narių pašalinimo tvarkos bei sąlygų, tai perduodama reglamentuoti asociacijos įstatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Kolegija nustatė, kad pagal atsakovo įstatus valdyba turi teisę spręsti klausimą dėl nario pašalinimo (33.8 punktas), esant 33.8.1–33.8.4 punktuose įtvirtintoms aplinkybėms, o valdybos nutarimą pašalintasis gali apskųsti visuotiniam būrelio narių susirinkimui. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovo įstatai prieštarauja Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punktui.
11. Kolegija nustatė, kad ieškovo pašalinimas iš esmės grindžiamas įstatų 23, 33.8.1 ir 33.8.2 punktais dėl ieškovo netinkamo elgesio su būrelio nariais, 33.8.3 punktu – dėl delsimo mokėti mokesčius. 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdis ir balsavimas už ieškovo pašalinimą buvo organizuojami tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta: posėdis šauktas pirmininko iniciatyva, atsižvelgiant į būrelio narių gautą pranešimą (įstatų 34.1 punktas); posėdyje dalyvavo daugiau nei 1/2 valdybos narių (įstatų 34.2 punktas); už ieškovo pašalinimą balsavo visi dalyvavusieji (įstatų 32 punktas); surašytas ir pasirašytas posėdžio protokolas (34.4 punktas).
12. Atsižvelgdama į priešingas šalių pozicijas dėl pašalinimo iš būrelio materialinių pagrindų (ne)buvimo, kolegija pažymėjo, kad būtina užtikrinti interesų pusiausvyrą, įvertinti dėl pašalinimo sukeliamus nepatogumus, pritaikytos sankcijos proporcingumą padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Kolegija nustatė, kad ieškovas su būrelio nariais nesutaria nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., kai jam buvo paskirta drausminė nuobauda už neetišką elgesį su būrelio nariais (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-28-474-2017); bylos duomenys patvirtina, kad būrelio nariai ne kartą skundėsi dėl ieškovo elgesio; ieškovas taip pat įtarinėjo būrelio narį galbūt priklausant užsienio valstybės saugumo komitetui, skundė atsakovą Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, be to, ieškovas, kaip jis pats pripažįsta, vėlavo sumokėti mokesčius. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, kuris priklauso medžiotojų būreliui „Alksna“, nenurodė nė vieno argumento, kad jo pašalinimas iš atsakovo būrelio narių sukelia jam nepatogumų; ieškovas pats nurodė, kad būrelio veikloje nedalyvavo ilgą laiką, be to, nepraranda galimybės medžioti, nes priklauso kitam būreliui. Atsakovo pritaikytą sankciją kolegija vertino kaip proporcingą ieškovo padarytiems pažeidimams.
13. Kolegija nurodė, kad Asociacijų įstatyme, būrelio įstatuose neįtvirtinta, per kiek laiko nuo būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš būrelio klausimas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, turi būti atsižvelgiama į terminą nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo iš narių būrelio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Kolegija nustatė, kad būrelio nariai pranešimą apie netinkamą ieškovo elgesį pateikė 2018 m. liepos 16 d., nurodė, jog ieškovas turėjo sumokėti nario mokestį iki 2018 m. liepos 1 d., tačiau iki 2018 m. liepos 16 d. vengė tai padaryti, taip nevykdo būrelio įstatų 22.2 punkto. Būrelio pirmininkas, gavęs narių prašymą, 2018 m. rugpjūčio 2 d. siuntė pranešimus ieškovui dalyvauti 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje. Įvykus 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdžiui, išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 29 d. pranešimą, kuriuo informavo ieškovą dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas vėlavo sumokėti mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti iki 2018 m. liepos 1 d., taip pat į tai, kad iš būrelio narių jis buvo pašalintas praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams, kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuo pažeidimo padarymo iki nuobaudos paskyrimo nepraėjo ilgas laiko tarpas, todėl argumentai dėl senaties taikymo nepagrįsti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18, 182 straipsniai), nepagrįstai netaikė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 suformuoto precedento dėl ieškovo informavimo neteisėtumo. Teismas iš naujo nustatė išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius. Paminėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas būtent apie valdybos posėdį, pažeistas įstatų 27 punktas. Bylų faktinės aplinkybės yra tapačios. Spręsdami bylas teismai turi atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo, bet ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktus išaiškinimus, reikšmingus sprendžiant analogišką bylą, taip pat tos pačios pakopos teismų teisės taikymo praktiką.
14.2. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), už atsakovo valdybą atliko teisinį ieškovo veiksmų kvalifikavimą, netikrino valdybos sprendimo teisinių argumentų. Ginčas šiuo atveju kilęs dėl valdybos sprendimų, veiksmų (ne)teisėtumo, nenurodant konkretaus pažeidimo pagrindo, neįrodžius teisės aktų ar asociacijos vidaus teisės nuostatų pažeidimo, vartojant abstrakčias sąvokas (diskredituojanti, destruktyvi, kenkėjiška veikla), taip apsunkinant ieškovo gynybą. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo nurodytos jo šalinimo iš būrelio priežastys, kad jis buvo informuotas ir žinojo jas. Valdybos teikime privalo būti nurodytos nario pašalinimo priežastys, kurios turi būti įrodytos ir pagrįstos teisės aktų nuostatomis. Ieškovo pašalinimo valdyba teisiškai nepagrindė (žr. 2018 m. rugpjūčio 29 d. pranešimą).
14.3. Skundžiama nutartis nemotyvuota (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nepateikti argumentai, dėl kurių atmesti ieškovo pateikti įrodymai ir reikalavimas. Teismas negynė ieškovo teisių CK 2.82 straipsnio 1, 4 dalių taikymo prasme. Teismas neįvertino, kad atsakovas vykdo veiklą, remdamasis įstatais, kurių 30, 33.8.4 punktai prieštarauja Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoms, kurie nenustato visuotinio būrelio narių susirinkimo kompetencijos svarstyti ar nagrinėti būrelio valdybos sprendimus. Visuotinis būrelio narių susirinkimas dėl ieškovo pašalinimo neišreiškė valios. Būrelio narių šalinimas valdybos sprendimu, ieškovo įsitikinimu, prieštarauja Asociacijų įstatymo nuostatoms.
14.4. Teismai nustatė teisiškai nemotyvuotus ir įrodymais nepagrįstus materialiuosius ieškovo pašalinimo iš būrelio aspektus (CPK 12, 176, 178 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). Teismai to paties dokumento pagrindu (25 būrelio narių 2018 m. liepos 16 d. pranešimu) nustatė skirtingus ieškovo padarytų pažeidimų aspektus. Peržengtos ieškinio ir apeliacinio skundo ribos, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė papildomus materialiuosius ieškovo pašalinimo iš būrelio aspektus (CPK 13 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstai remtasi neįsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu.
14.5. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų subjektinių teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), nurodydamas, kad ieškovas įtarinėjo būrelio narį galbūt priklausant užsienio valstybės saugumo komitetui.
14.6. Teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes išvadas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų (ieškovui neišduoti medžioklės lapai) – nedalyvavimo būrelio veikloje, laiku nesumokėto mokesčio – padarė neįvertinę įrodymų visumos. Teismai nepagrįstai neįvertino ieškovo argumentų dėl pareigos mokėti nario mokestį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriui nebuvimo, taip pat dėl laiku (pavėlavus 27 dienas) nesumokėto nario mokesčio priežasčių. Netinkamai įvertintas nuobaudos proporcingumas, pažeista interesų pusiausvyra, ieškovas diskriminuojamas ribojant jo teisę medžioti. Nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas nepraranda galimybės medžioti, nes medžiotojų būrelis „Alksna“ dar tik siekia įgyvendinti teisę medžioti naujame medžioklės plotų vienete, kuris būtų atskirtas nuo atsakovo. Ieškovas neteko teisės medžioti atsakovo būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete, toks sprendimas ieškovui sukėlė nepatogumų.
14.7. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nepagrįstai ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindu nurodytas jo kreipimasis į Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs bylos faktinių aplinkybių, nepagrįstai konstatavo (vieną iš pašalinimo pagrindų), kad ieškovas siekia perimti iš atsakovo 2700 ha medžioklės ploto, taip kenkia kitiems būrelio nariams. Prašymas padalyti medžioklės plotus nėra neteisėtas (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį). Teismai neįvertino ieškovo įrodinėtos aplinkybės, kad nuo 2016 m. dėl atsakovo veiksmų jis negalėjo dalyvauti būrelio veikloje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo. Sprendimas dėl ieškovo pašalinimo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo teismo nustatytų 25 būrelio narių rašte aprašytų pažeidimų padarymo, teismo nustatytų materialiųjų ieškovo pašalinimo aspektų. Taigi nuobaudos skyrimas nelaikytinas teisėtu (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį).
15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.
15.1. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 konstatuota, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie valdybos susirinkimą, pažeidžiant įstatų 27 punktą. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas tinkamai elektroniniu paštu, jis buvo informuotas ir žinojo, dėl kokių priežasčių šalinamas iš būrelio. Apeliacinės instancijos teismas neakcentavo 2016 m. rugsėjo 8 d. paskirtos nuobaudos teisėtumo, pasisakė tik dėl laiko, nuo kada ieškovas nesutaria su būrelio nariais.
15.2. Akcentuodamas teismų nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos, ieškovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014, taip pat 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, t. y. tas pačias nutartis, kuriomis rėmėsi šią bylą nagrinėję teismai.
15.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismai padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo pagrindų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pašalinimas iš būrelio grindžiamas įstatų 23, 33.8.1, 33.8.2 punktais dėl netinkamo elgesio su būrelio nariais, 33.8.3 punktu – dėl delsimo sumokėti mokesčius. Į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą ieškovas kreipėsi ne nurodydamas galimus teisės pažeidimus, o siekdamas diskredituoti būrelį.
15.4. Teismai nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų.
15.5. Ieškinio ribos nebuvo susiaurintos. Dėl mokesčių nesumokėjimo laiku pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė, o apeliacinės instancijos teismas pritarė padarytoms išvadoms.
15.6. Dėl termino nuobaudai paskirti apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, išdėstė aiškius motyvus. Taip pat pasisakė dėl valdybos kompetencijos ir galimybės apskųsti sprendimą dėl nario pašalinimo visuotiniam būrelio narių susirinkimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
16. CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, taigi analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Toks reguliavimas lemia, jog kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018 32 punktą, 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė prejudicine Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 nustatyta aplinkybe dėl ieškovo netinkamo informavimo, nepagrįstai iš naujo nustatė išnagrinėtoje byloje jau konstatuotus faktus, taip pažeidė CPK 18, 182 straipsnių nuostatas (žr. šios nutarties 14.1 punktą). Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Prejudiciniais faktais laikomos teismo kitoje byloje tirtos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tuo tarpu faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas ir vertinimas bei teisės normos pritaikymas kiekvienoje byloje teismo atliekamas individualiai. Šios aplinkybės nesudaro prejudicinių faktų, t. y. nepriklauso prie aplinkybių, kurios neįrodinėjamos.
19. Ieškovas kasaciniame skunde išdėstytus teiginius dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo grindžia tuo, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje nutartyje buvo nustatyti faktai dėl pranešimo apie 2016 m. vykusį būrelio valdybos posėdį įteikimo aplinkybių, o ne apie 2018 m. valdybos posėdį, kurio dalyvių sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių. Tai rodo, kad kitoje byloje nustatyti faktai apie pranešimo įteikimą neturi reikšmės šioje byloje, todėl argumentai dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra nesusiję su nagrinėjama byla ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Tuo tarpu argumentai dėl teismo pareigos vienodai, kaip ir ankstesniuose procesuose, teisiškai kvalifikuoti ir vertinti faktines pranešimo apie būrelio valdybos posėdį aplinkybes sudaro kasacinio nagrinėjimo dalyką.
20. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovui buvo nurodytos jo pašalinimo iš būrelio priežastys, kad jis buvo tinkamai informuotas ir žinojo jas (žr. šios nutarties 14.2 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdamas pagrįsti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų pažeidimą, ieškovas pateikia faktinio pobūdžio argumentus. Kasacijos dalykui suformuluoti nepakanka nurodyti, kuri teisės norma ar jos nuostata galėjo būti pažeista. Šis pažeidimas turi būti argumentuojamas išsamiais teisinio, o ne faktinio pobūdžio argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo klausimu nėra tinkamai suformuluoto kasacinio nagrinėjimo dalyko, taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų tokio turinio kasacinio skundo argumentų.
21. Kasaciniame skunde ieškovas kelia klausimą dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo, jeigu teismas pasisako dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, dėl teisminio precedento taikymo, taip pat argumentuoja, kad teismai, konstatuodami materialiųjų ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindų įrodytumą bei atsakovo valdybos kompetenciją priimti ginčo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo, pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Taigi ieškovas iš esmės įrodinėja šią bylą nagrinėjusių teismų padarytus teisės taikymo pažeidimus, suponavusius klaidingas išvadas dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų buvimo, taip pat dėl procedūrinio aspekto – atsakovo pašalinimo iš asociacijos narių valdybos sprendimu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija teisiškai įvertins šiuos ieškovo argumentus, kurie sudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.
Dėl teismo procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, jeigu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens
22. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
23. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų subjektinių teisių ir pareigų, nurodydamas, kad ieškovas įtarinėjo būrelio narį galbūt priklausant užsienio valstybės saugumo komitetui, taip pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas.
24. Minėta, kad prejudicinių faktų galią kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (žr. šios nutarties 18 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės yra šios: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu, dėl ko įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, o sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principas nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17–19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, net jeigu būtų nustatytas faktas, susijęs su byloje nedalyvavusiu asmeniu, jis galėtų ginti savo teises teisme.
25. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas teismo sprendimu nustatyta aplinkybė byloje nedalyvavusiam asmeniui neįgyja prejudicinio fakto galios, nebent ji būtų nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tai reiškia, kad ji yra įrodinėjama kitame procese. Iškilus ginčui, ankstesniame procese nedalyvavęs asmuo galėtų apsiginti teikdamas tokią aplinkybę pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus.
26. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ieškovo argumentą dėl draudimo teismui pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų subjektinių teisių ir pareigų pažeidimo. Ieškovo argumentai nepatvirtina, kad teismo sprendimas šios nutarties 23 punkte nurodytu aspektu reiškia nusprendimą dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir jas pažeidžia. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra įgaliotas ginti kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar atstovauti jiems.
Dėl teisminio precedento taikymo
27. Ieškovas kasaciniame skunde pateikia teisinius argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė precedento, suformuoto Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017. Šis pažeidimas, ieškovo vertinimu, suponavo skirtingos teismų praktikos formavimą dviejose analogiškose bylose, nukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos.
28. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, taigi ir šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, turi remtis precedento galią turinčiais ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sukurtais analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Tačiau ieškovo kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl Klaipėdos apygardos teismo nevienodo faktinėmis aplinkybėmis panašių bylų išsprendimo savaime nesuteikia pagrindo kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą. Apygardos teismas konkrečioje faktinėje situacijoje turėjo vadovautis tais pačiais kriterijais, kaip ir anksčiau spręstose bylose, ir vienodai taikyti įstatymą vienodoms ar labai panašioms aplinkybėms. Tačiau vien ši neatitiktis savaime nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos procesinį sprendimą. Ankstesnėje byloje atliktas teisinis aplinkybių vertinimas ir kvalifikavimas, kaip teismo precedentas, yra privalomas to paties lygmens teismui, tačiau jis nėra privalomas aukštesnės instancijos teismui. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, apygardos teismo sprendimai, kaip apeliacinės instancijos lygmens įstatymo taikymo precedentai, kasaciniam teismui nėra privalomi. Kasacijos pagrindą gali sudaryti procesinis pažeidimas (CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau kasacijoje reikšmingas ne bet koks teisės pažeidimas, o tik toks, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
30. Siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Pranešimai turi būti teikiami juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad pranešimai būtų gauti, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Aplinkybės, kad yra tam tikrų pranešimų įteikimo tvarkos pažeidimų (pranešimo išsiuntimas ne tokia forma, kurią nustato asociacijos įstatai, išsiuntimas ne tuo adresu ir pan.), nepaneigia informacijos gavimo fakto. Jeigu informacija buvo gauta laiku, t. y. iki posėdžio, jeigu ji buvo suprantamo turinio ir pakankama dėl nagrinėjamo klausimo, tai nėra pagrindo konstatuoti informavimo pažeidimą.
31. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovui buvo išsiųstas elektroninis laiškas ir iki posėdžio buvo jo perskaitytas. Esant tokioms aplinkybėms svarbi, pakankama ir teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas buvo informuotas – gavo pranešimą dėl dalyvavimo 2018 m. rugpjūčio 28 d. būrelio valdybos posėdyje, kuriame buvo numatyta spręsti jo pašalinimo klausimą, jam buvo nurodytos pašalinimo iš būrelio priežastys, jis buvo supažindintas su reikšmingais duomenimis. Pažymėtina, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, jog nusprendė nevykti į posėdį, o teismai konstatavo, kad ieškovas atsisakė dalyvauti posėdyje nenurodęs objektyvių priežasčių.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 27 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl jie atmetami.
Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių tvarkos
33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovas „Šilo rago“ medžiotojų būrelis yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo (redakcija, galiojusi ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio metu) 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis).
34. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys).
35. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą).
37. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovo įstatų 33.8 punktą būtent būrelio valdybos kompetencija yra spręsti klausimą dėl nario pašalinimo iš būrelio, esant įstatų 33.8.1–33.8.4 punktuose nustatytoms aplinkybėms; įtvirtinta pašalintojo asmens teisė apskųsti būrelio valdybos nutarimą visuotiniam būrelio narių susirinkimui, kurio nutarimas laikomas galutiniu. Priešingai nei nurodo ieškovas, visuotinis būrelio narių susirinkimas gali išreikšti savo valią dėl būrelio nario pašalinimo, jei pašalintasis pasinaudoja teise apskųsti būrelio valdybos nutarimą. Įstatuose nustatyta (33.8 punktas), kad skundas įteikiamas būrelio valdybai, kuri ne vėliau kaip per vieną mėnesį šiuo klausimu sušaukia visuotinį būrelio narių susirinkimą. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo įstatus aptartu aspektu laikyti prieštaraujančiais Asociacijų įstatymo nuostatoms, yra teisiškai pagrįsta.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovo įstatuose įtvirtintos valdybos kompetencijos, pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad įstatuose įtvirtinta tvarka, pagal kurią narys šalinamas iš būrelio valdybos sprendimu, prieštarauja Asociacijų įstatymo nuostatoms.
Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių sąlygų
39. Medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti.
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
42. Taigi jeigu nagrinėjamo pobūdžio bylose keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas nario pašalinimo iš asociacijos pagrindas, ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu.
43. Medžiotojų būrelio nario pašalinimo iš būrelio pagrindai yra susiję su jam nustatytomis pareigomis. Atsakovo medžioklės būrelio įstatuose, be kitų būrelio narių pareigų, įtvirtinta, kad būrelio narys privalo laikytis šių įstatų, būrelio vidaus tvarkos taisyklių (22.1 punktas); aktyviai dalyvauti būrelio organizacinėje veikloje, visada garbingai reprezentuoti būrelio nario vardą, aktyviai dalyvauti gamtosaugos veikloje (22.3 punktas); palaikyti būrelio vadovybės ir narių teisėtas iniciatyvas, gerbti visų kitų narių nuomonę, argumentuotai ir korektiškai ginti savąją, geranoriškai dalyvauti organizuojamuose renginiuose (22.4 punktas); laiku mokėti mokesčius ir kitus tikslinius mokėjimus (22.6 punktas). Įstatuose nurodyti reikalavimai būrelio nariui būti draugiškam, mandagiam ir taktiškam, laikytis medžiotojo etikos (22.7 punktas).
44. Pagal atsakovo įstatus būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų, valdybos sprendimų, pažeidžiantiems įstatymus ir kitus teisės aktus, medžiotojo etiką, taip pat už diskredituojančią, destruktyvią, kenkėjišką veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės: įspėjimas; dalyvavimo medžioklėse apribojimas, pašalinimas iš būrelio narių (įstatų 23 punktas). Būrelio narys valdybos sprendimu gali būti pašalintas iš būrelio: praradus teisę medžioti, kai nario veikla kenkia kolektyvui ir nesuderinama su būrelio veiklos tikslais (33.8.1 punktas); pažeidus įstatus, medžioklės taisykles, būrelio vidaus tvarkos taisykles (33.8.2 punktas); atsisakius arba nepateisinamai delsiant mokėti būrelio narių tikslinius ir kitus mokesčius (33.8.3 punktas); nevykdant visuotinio būrelio narių susirinkimo, valdybos ir kitų būrelio organų nutarimų (33.8.4 punktas). Taigi atsakovo įstatuose apibrėžtos aplinkybės (pagrindai), suponuojančios prielaidas valdybai spręsti dėl poveikio priemonės – pašalinimo iš medžiotojų būrelio – taikymo.
45. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas iš būrelio buvo pašalintas, vadovaujantis įstatų 23, 33.8.1 ir 33.8.2 punktais – dėl ieškovo netinkamo elgesio su būrelio nariais, 33.8.3 punktu – dėl delsimo sumokėti mokesčius. Išvadą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio materialiųjų pagrindų buvimo teismas iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovas su būrelio nariais nesutaria nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.; būrelio nariai ne kartą skundėsi dėl ieškovo elgesio; ieškovas taip pat įtarinėjo būrelio narį galbūt priklausant užsienio valstybės saugumo komitetui, skundė atsakovą Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, be to, ieškovas pats pripažino, kad vėlavo mokėti mokesčius. Atsakovo pritaikytą sankciją teismas vertino kaip proporcingą ieškovo padarytiems pažeidimams.
46. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal atsakovo įstatų 23 punkto nuostatas būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų, valdybos sprendimų, pažeidžiantiems įstatymus ir kitus teisės aktus, medžiotojo etiką, taip pat už diskredituojančią, destruktyvią, kenkėjišką veiklą gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės, taip pat ir pašalinimas iš būrelio narių. Sprendimas taikyti tokią sankciją turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė diskredituojanti, destruktyvi, kenkėjiška veikla, kokius tai sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai teismų procesiniuose sprendimuose turi būti konkrečiai nurodytos pažeidimų aplinkybės.
47. Šią bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti tik kai kurie konkretūs ieškovo atlikti veiksmai, įvertinti kaip galėję sudaryti pagrindą jį pašalinti iš būrelio narių. Vienas iš jų yra ieškovo kreipimasis su skundu į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo medžiotojų būrelyje. Kreipimasis turi būti vertinamas ir teisėtumo aspektu, be kita ko, teisiškai kvalifikuojant tai kaip asmens naudojimąsi teise kreiptis į kompetentingas institucijas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacijos nario kreipimasis į kompetentingas institucijas, nurodant galimus teisės pažeidimus (ir prašant arba neprašant taikyti atitinkamas priemones), savaime negali būti laikomas veiksmu, priešingu būrelio tikslams. Toks kreipimasis gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, todėl negali būti laikomas priešingu asociacijos tikslams, nes asociacijos tikslai negali būti priešingi teisei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos institucijas yra legalus veiksmas, nesudarantis pagrindo už tai taikyti sankcijas. Taigi teismas taip pat ir sąžiningumo aspektu (įskaitant sąžiningą klydimą) turėjo įvertinti ieškovo kreipimąsi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, o ne vien pasiremti kreipimosi faktu ar aplinkybe, jog, atlikus finansinį patikrinimą, nepasitvirtino ieškovo teiginiai ir ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas. Skundo nepagrįstumas savaime nereiškia blogos asmens valios, netinkamų ketinimų ar jo nesąžiningumo kaip pagrindo taikyti sankciją.
48. Teismai taip pat nustatė, kad ieškovas priklauso dar vienam medžiotojų būreliui, ir kaip netinkamus veiksmus akcentavo jo siekį padalyti naudojamus medžioklės plotus. Minėta, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė (žr. šios nutarties 40 punktą). Atsakovo įstatų 19 punkte nurodyta, kad kiekvienas būrelio narys turi teisę būti kitų asociacijų nariu. Teisėjų kolegija pažymi, kad medžiotojų būrelio nario veiksmai, kuriais siekiama padalyti būrelio naudojamus plotus ar pakeisti jų ribas juos sumažinant pagal Lietuvos Respublikos medžiotojų įstatymą, yra leistini (žr. galiojančios įstatymo redakcijos 8 straipsnio 2 dalį). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokie veiksmai savaime nelaikomi prieštaraujančiais medžiotojų būrelio tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
49. Kitos pašalinimo iš būrelio narių aplinkybės nėra konkrečiai nustatytos ir teismo procesiniuose sprendimuose nurodytos, nors spręsta, kad jos sudaro pagrindą taikyti tokio pobūdžio sankciją. Sprendžiant dėl sankcijos asociacijos nariui taikymo pagrįstumo ir proporcingumo, iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad nebuvo nustatyti konkretūs faktai ir jiems vertinti svarbios aplinkybės. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl materialaus pobūdžio pagrindo pašalinti narį iš asociacijos buvimo, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti asociacijos nurodytų kaip jos nario padarytų pažeidimų aplinkybes (46 punktas). Tinkamai taikant įstatymo nuostatas dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas nurodant konkrečius faktus apie asmens padarytus įstatymų ar medžioklės būrelio įstatų, jo valdymo organų priimtų nutarimų pažeidimus, pasisakant dėl jų atlikimo laiko, vietos, asmens faktinių veiksmų turinio, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių. Teismo sprendimas neturi būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, tokiais kaip, pvz., netinkamas nario elgesys konkrečiai nenustatytu laiku, kenkėjiška, destruktyvi veikla. Tokie apibūdinimai gali būti naudojami teismo sprendime tik jeigu kartu atskleidžiami juos sudarantys konkretūs faktai.
50. Minėta, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Pasveriant pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių, kaip sankcijos, taikymo pagrįstumą už nario mokesčio nemokėjimą (netinkamą mokėjimą), reikėtų įvertinti, kad tai yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją. Padaryti pažeidimai, taip pat mokesčių mokėjimo nesklandumai turi būti atidžiai vertinami, atkreipiant dėmesį, ar pažeidimai daromi piktybiškai, ar jie yra kilę dėl sudėtingų aplinkybių ar susiklosčius neįprastai situacijai, pavyzdžiui, esant mokesčio mokėjimo neaiškumų, keičiantis jo mokėjimo tvarkai. Svarbu įvertinti, ar asmens elgesys yra geranoriškas ir nekeliantis grėsmės. Gali būti svarbu ir tai, ar būrelyje buvo aiški mokesčio mokėjimo tvarka, ar būrelio nariai buvo tinkamai apie ją informuoti, ar jiems buvo pateikta informacija apie mokėjimo tvarkos pasikeitimus ir jos įgyvendinimą. Asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, informavus ir įspėjus narį apie galimus padarinius. Paprastai dėl padarytų pažeidimų ar nesklandumų būrelio nariai yra neformaliai perspėjami, vadovybės ar kolegų paraginami vykdyti savo pareigas, elgtis tinkamai, o ne taikomos griežčiausios priemonės, ypač dėl nario mokesčio mokėjimo.
51. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vienas iš ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrindų buvo susijęs su nario mokesčio nemokėjimu (netinkamu mokėjimu). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad valdybai priimant ginčijamą sprendimą privalomi ieškovo, kaip būrelio nario, mokesčiai buvo sumokėti pavėluotai ir ne visi, nes 2018 m. nario mokestis buvo sumokėtas 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d., nors pagal medžiotojų būrelio vidaus tvarkos taisykles turėjo būti sumokėtas iki birželio 1 dienos, ir nebuvo sumokėtas 30 Eur padidintas nario mokestis, o duomenų apie nario mokesčio sumą, sumokėtą už 2017 metus, taip pat apie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriui sumokėtą nario mokestį už 2016 ir 2017 metus, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas iš būrelio buvo pašalintas, vadovaujantis, be kita ko, įstatų 33.8.3 punktu – dėl delsimo mokėti mokesčius, tačiau teismas dėl šio pažeidimo iš esmės nepasisakė, nemotyvavo, tik paminėjo, kad ieškovas pats pripažino vėlavęs sumokėti mokesčius.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta su mokesčių mokėjimu susijusi teisiškai reikšminga aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 6 d. buvo pakeista medžiotojų būrelio nario mokesčio mokėjimo tvarka, nuspręsta nebeįskaityti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio, sumokėtų į būrelio, kaip paramos gavėjo sąskaitą, kaip nario mokesčio; vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad, nesumokėjus nario mokesčio iki nustatyto termino, metinis nario mokestis didėja 30 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad 2 proc. parama pagal galiojusią tvarką buvo pervesta laiku, o neesminis pavėlavimas negali būti pašalinimo iš būrelio pagrindas. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 50 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju turi reikšmės, ar ieškovas buvo įspėtas dėl savo netinkamo veikimo, konkrečiai nurodant faktus, ar buvo aiški mokesčio mokėjimo tvarka ir jos pakeitimų mokėjimo laikotarpio viduryje vykdymas, ar ieškovas buvo įspėtas ir jam nustatytas terminas atitinkamai prievolei įvykdyti. Nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareigos mokėti nario mokestį (ne)tinkamu vykdymu, nėra pagrindo daryti išvadą, ar būrelio nariui pagrįstai yra taikyta pašalinimo iš būrelio narių sankcija.
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai nesilaikė pirmiau nurodytų nuostatų, procesiniuose sprendimuose nenurodė visų teisiškai reikšmingų bylai išspręsti faktinių aplinkybių, faktiniais argumentais tinkamai nepagrindė priimtų procesinių sprendimų – juose nenurodytos konkrečios ieškovo padarytų pažeidimų aplinkybės, dėl kurių jis buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio, nenustatytas konkrečių pažeidimų padarymo laikas, vieta, veiksmai ir kitos aplinkybės. Teismų sprendimuose iš esmės vartojamos bendro pobūdžio sąvokos, tokios kaip kenkėjiškas, keliantis destrukcijas, netinkamas ieškovo elgesys, yra nepakankamas ir netinkamas argumentavimas, jis nepatvirtina tinkamo Asociacijų įstatymo ir atsakovo įstatų taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai ieškovo ieškinį atmetė nenustatę visų teisiškai reikšmingų šiai bylai išnagrinėti aplinkybių. Padaryti įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
55. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi ne tik ištirti šios nutarties 46–53 punktuose nurodytas aplinkybes, bet, atsakovui įrodinėjant, nustatyti ir tai, ar ieškovas yra atlikęs kitus veiksmus, kurie būrelio narių kreipimesi į valdybą dėl ieškovo pašalinimo apibendrintai nurodyti kaip konfliktiški, savanaudiški, neetiški ir diskredituojantys; faktiniais argumentais tinkamai pagrįsti procesinį sprendimą, išvadas dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo iš asociacijos pagrindų (ne)įrodytumo, sankcijos proporcingumo.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, be kitų, turi įvertinti ir tokią teisiškai reikšmingą aplinkybę, kaip laikas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuo pažeidimo padarymo iki nuobaudos paskyrimo nepraėjo ilgas laiko tarpas, nes iš būrelio narių ieškovas buvo pašalintas praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams, nutarties turinys suponuoja, jog teismas nagrinėjo tik nario mokesčio pavėluoto mokėjimo 2018 m. epizodą, nors sankcija – pašalinimas iš asociacijos – pritaikyta ne vien už tai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Kasacinis teismas patyrė 9,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas