(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovams R. B., N. B. ir A. K. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 365 379,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė (toliau – ir bendrovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams R. B., N. B. ir A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o turto nepakakus, – areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4.       Teismas pažymėjo, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio pobūdžio priemonės kaip turto arešto taikymas galimas tik tada, kai arešto taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Pagal teismų praktiką sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo ir atlikti bylos nagrinėjimo metu, turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kuri sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąją sąlygą.

5.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra ta aplinkybė, jog atsakovų nesąžiningi veiksmai perleidžiant nekilnojamąjį turtą buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-431-638/2020. Teismas nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog atsakovai (buvę ieškovės valdybos nariai) perleisdami turtą nebuvo sąžiningi, protingi ir lojalūs bendrovės atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia išimtinai kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Teismas akcentavo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių apie atsakovų atliktus, atliekamus arba siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų norima išvengti būtent šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje galimo priimti teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas yra dar neįsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais.

6.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus solidariesiems atsakovams, o ta aplinkybė, jog atsakovė N. B. po bankroto bylos ieškovei iškėlimo galimai nesąžiningai perleido dalį savo turto, negalėtų sudaryti pagrindo laikinąsias apsaugos priemones taikyti visų atsakovų atžvilgiu.

7.       Įvertinęs ieškovės argumentus, susijusius su didele ieškinio suma, teismas pabrėžė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ieškinio dydis negali būti pripažįstamas absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų turtą bei jo pokyčius iki ginčo bylos pradžios ir ją pradėjus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „KDS grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai nepripažino grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

8.2.                      Ieškovui pakanka pagrįsti tikimybę, kad atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, pavyzdžiui, kad jų elgesiui yra būdingi nesąžiningi veiksmai.

8.3.                      Atsakovai jau ne kartą yra atlikę nesąžiningus turto perleidimo (slėpimo) nuo kreditorių veiksmus.

8.4.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendime nustatyta aplinkybė, kad atsakovė N. B. po ieškovės bankroto bylos iškėlimo nedelsdama įvykdė penkis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

8.5.                      Esant nors vieno atsakovo nesąžiningumo įrodymams, teismas turi areštuoti to atsakovo turtą.

8.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-81-236/2020 N. B. veiksmus, kai iškart po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ji sudarė kelis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, pripažino nesąžiningais ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-476-236/2019 konstatavo, kad nėra jokio pagrindo spręsti apie A. K. nesąžiningumą.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.3.                      Neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad atsakovas A. K. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekęs išvengti į jį nukreiptų reikalavimų įvykdymo.

9.4.                      Ieškovė nekorektiškai remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimu, kadangi ignoruoja tai, kad šioje civilinėje byloje pati ieškovė neįrodinėjo jokio neteisėto ieškovės valdybos narių veiksmo dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo pirkėjai UAB „Savetus“.

9.5.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas neįsiteisėjo, nes yra apskųstas, o A. K. apeliaciniu skundu ginčija tame sprendime nustatytas faktines aplinkybes.

9.6.                      Atsakovės N. B. 2018 metais sudaryti sandoriai nieko nepagrindžia ir neturi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo A. K. atžvilgiu.

10.       Atsakovai R. B. ir N. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kartu su atsileipimu atsakovai R. B. ir N. B. pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jų turimą nekilnojamąjį turtą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra motyvuojamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia neįsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-431-638/2020, tačiau nutyli, kad į šią bylą buvo apjungtos dvi civilinės bylos.

10.2.                      Nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstus atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu.

10.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-431-638/2020 panaikino atsakovų R. B. ir A. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10.4.                      Nuo bylos iškėlimo praėjo dveji metai, tačiau nors laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu nebuvo pritaikytos, atsakovai R. B. ir N. B. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais.

10.5.                      Atsakovės N. B. atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-431-638/2020 ir visas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Atsakovai R. B. ir N. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius duomenis – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovai neprašė šių duomenų pridėti prie bylos, tačiau savo atsiliepime remiasi šiais duomenimis, todėl jų priėmimo klausimas yra nagrinėtinas. 

13.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

14.       Šiuo atveju apskųsta Kauno apygardos teismo nutartis buvo priimta atsakovams nepranešus, t. y. iki nutarties priėmimo jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą ir pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo. Pateiktais naujais įrodymais atsakovai atsikerta į apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus.

15.       Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnio išimtį ir priimti atsakovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus. 

Dėl apskųstos teismo nutarties pagrįstumo

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

17.       Byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

18.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).

19.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

20.       Sutiktina su ieškovės pozicija, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakanka pagrįsti tikimybę, jog atsakovas ar atsakovai gali atlikti nesąžiningus veiksmus. Atskirajame skunde ieškovė atsakovų nesąžiningumą grindžia dviem argumentais: 1) Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendime (sprendimas neįsiteisėjęs) panašius kaip ir nagrinėjamoje byloje vertinamus atsakovų veiksmus (ieškovės turto perleidimą už mažesnę nei rinkos kaina) pripažino nesąžiningais ir neteisėtais; 2) atsakovė N. B. po ieškovės bankroto bylos iškėlimo įvykdė penkis savo nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

21.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 str.). Kita vertus, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenustatinėja faktų, bet vertina tikimybę, kad šalis gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ar vykdymą apsunkinti, todėl analizuodamas bylos medžiagą teismas gali naudotis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 str. 3 d.). Tai sąlygoja, kad teismas, vertindamas byloje esančius duomenis dėl tikėtino šalies nesąžiningumo, galinčio sudaryti kliūtis būsimo teisimo sprendimo tinkamam įvykdymui, gali atsižvelgti ir į aplinkybes, nustatytas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu.

22.       Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, požiūriu vertinamas ne bendro pobūdžio bet koks šalies nesąžiningumas, bet toks šalies nesąžiningumas, kuris gali lemti būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą (turto perleidimas, jo paslėpimas ir pan.). Atskirajame skunde ieškovė nepateikė jokių  argumentų, kurie galėtų patvirtinti atsakovų R. B. ir A. K. nesąžiningumą, nukreiptą būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų R. B. ir A. K. atžvilgiu.

23.       Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovės N. B., ieškovė nurodė, kad atsakovė 2018 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais sudarė penkis sandorius, kuriais perleido savo nekilnojamąjį turtą. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė N. B. neneigė sudariusi ieškovės nurodytos sandorius, tik patikslino, kad vienu iš nurodytų sandorių ji ne perleido, o įsigijo nekilnojamąjį turtą. Susipažinus su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-431-638/2020 priimtu sprendimu matyti, kad toje byloje nebuvo analizuojamas N. B. 2018 metais sudarytų nekilnojamojo turto sandorių teisėtumas, toje byloje priimtame sprendime teismas nekonstatavo N. B. nesąžiningo elgesio perleidžiant savo turtą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti visi penki N. B. sudaryti sandoriai įvyko iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje nagrinėjamo byloje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti galimą atsakovės N. B. nesąžiningumą, siekiant išvengti būsimo tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.  

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis