Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-493/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23479-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.5.2; 2.4.7

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui, 

dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,

išteisintajam G. P. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,  

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij ir civilinio ieškovo UAB „V. s.“ atstovo advokato Tomo Zubricko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (4 veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1) punktas).

Taip pat, G. P., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Tuo pačiu nuosprendžiu bylą nuspręsta perduoti administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, padarymo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „ V. s.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš G. P. nuspręsta nepriteisti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Pirmosios instancijos teismas G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino dėl to, kad jis 2019 m. sausio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ turtą. Jis, suklastodamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į ją didesnį kiekį parduodamų prekių nei realiai buvo parduota pirkėjui UAB „A. p.“, t. y. nurodydamas, kad parduoda 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“, realiai pardavė pirkėjui 1 centralę „Spectra SP7000“ 49 Eur vertės, nurodydamas, kad parduoda 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, realiai pardavė pirkėjui 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 15,60 Eur vertės, pirkėjui neperduotas prekes pasisavino, taip pat, įrašydamas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduoda pirkėjui prekes: akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,20 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 56,50 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektą, 4,18 Eur vertės, minėtų prekių pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino, tuo padarydamas UAB „V. S.“ 134,96 Eur žalą;

1.1.       Be to, G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, kad 2019 m. kovo 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „V. S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ turtą. Jis, suklastodamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „V. s.“: skaitytuvą/kontrolerį „S601EM-W“, 45 Eur vertės, 40 vnt. atstuminių pakabukų „EM“, bendros 20 Eur vertės, elektromagnetinę sklendę su atmintimi „1743AD“, 20 Eur vertės, stalinį adapterį „2A/12V“, 8 Eur vertės, mygtuką „Exit bok de-02“, 8 Eur vertės, bendra prekių kaina 122,21 Eur, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas skaitytuvo/kontrolerio „S601EM-W“ 35 Eur vertę, 40 vnt. atstuminių pakabukų „EM“, bendrą 16 Eur vertę, stalinio adapterio „2A/12V“ 5 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodama prekė – plastikinis korpusas „CAS6“, 17 Eur vertės, kurios pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino, tuo padarydamas UAB „V. s.“ 14,95 Eur žalą;

1.2.       Be to, G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, kad 2019 m. kovo 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ turtą. Jis, suklastodamas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „V. s.“: komutacinę spintą, 346 Eur vertės, 8 vnt. komutacines paneles „19 1U STP 6e cat 24 portų“, bendros 374,40 Eur vertės, optinę komutacinę panelę „19 ODF 24xSC“, 30 Eur vertės, 11 vnt. panelių „19/1U“, bendros 39,60 Eur vertės, maitinimo panelę, 10,20 Eur vertės, ventiliatoriaus bloką „19 TE 800 mm“, 39,93 Eur vertės, 2 vnt. ventiliatorių blokų reguliuojamų termostatų, bendros 24 Eur vertės, ventiliatorių pakabinamai spintai, 9 Eur vertės, komutacinę spintą „19/12U“, 82 Eur vertės, įžeminimo rinkinį, 9,83 Eur vertės, komutacinę panelę „19 5eUTP/24“, 18 Eur vertės, komutatotių „D-Link DGS-1024C“, 95,60 Eur vertės, 6 vnt. kabelių „UTP“, bendros 4,80 Eur vertės, panelę „19/1U“, 3,60 Eur vertės, maitinimo panelę, 10,20 Eur vertės, 6 vnt. sujungimų „RJ-45“, bendros 4,80 Eur vertės, bendra prekių kaina - 1333,38 Eur, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas komutacinės spintos 303 Eur vertę, 8 vnt. komutacinės panelės „19 1U STP 6e cat 24 portų“ bendrą 366,40 Eur vertę, komutacinės spintos „19/12U“ 75 Eur vertę bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: kronšteinas judesio davikliui „Paradox DG85“, 7 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 51 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino, tuo padarydamas UAB „V. s.“ 54,61 Eur žalą;

1.3.       Be to, G. P. išteisintas dėl to, kad 2019 m. kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ turtą. Jis, suklastodamas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė UAB „V. s.“ prekę parduodamą pirkėjui UAB „V. s.“: optinį kabelį „SCTG-0-12SM mini“, 205,70 Eur vertės, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekės kainą, nurodydamas optinio kabelio „SCTG-0-12SM mini“ 89 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: centralė „Spectra SP6000“, 38 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 38 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino, tuo padarydamas UAB „V. s.“ 75,35 Eur žalą.

2.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog G. P. per keturis kartus pasisavino nedidelį jo užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą svetimą UAB „V. s.“ priklausantį turtą: 2019 m. sausio 21 d. – 134,96 Eur vertės; 2019 m. kovo 7 d. – 14,95 Eur vertės, 2019 m. kovo 18 d. – 54,61 Eur vertės, o 2019 m. kovo 21 d. – 75,35 Eur vertės, ir tokiu būdu UAB „V. s.“ padarė turtinę žalą. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia prieiti prie išvados, kad G. P. turėjo bendrą sumanymą pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą turtą ir savo veiksmus iš anksto planavo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. P. 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 21 d. padarytų veikų pavojingumą apibūdinantis objektyvusis požymis – pasisavinto turto vertė, neviršijanti 3 MGL sumos, rodo, kad padarytos veikos atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius, o administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymių, todėl G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (4 veikos) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir byla perduota nagrinėti administracinio nusižengimo teisenos tvarka dėl veikos, numatytos ANK 108 straipsnyje, padarymo.

3.       Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino įrodytu, kad G. P. padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2019 m. sausio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „A. p.“: apsaugos sistemos komplektą, 570 Eur 1 ct vertės, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodė konkrečias parduodamas prekes: 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“, bendros 98 Eur vertės, 2 vnt. klaviatūrų „TM70“, bendros 198 Eur vertės, GSM modulį „GSV5“, 55 Eur vertės, akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,20 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 56,50 Eur vertės, 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 26 Eur vertės, judesio jutiklį „Flash“, 13,20 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektą, 4,18 Eur vertės, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „A. p.“ parduodamos prekės: akumuliatorius „7Ah 12 V“, 7,20 Eur vertės, GSM modulis „PCS250G“, 56,50 Eur vertės, lauko sirena su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorius „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektas, 4,18 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė bei vietoje 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“ realiai pardavė 1 centralę „Spectra SP7000“, 49 Eur vertės, vietoje 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“ realiai pardavė 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 15,60 Eur vertės, vietoje vieno judesio jutiklio „Flash“ realiai pardavė 3 vnt. judesio jutiklių „Flash“, bendros 39,60 Eur vertės; 

3.1.       Be to, jis 2019 m. kovo 7 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „V. s.“: skaitytuvą/kontrolerį „S601EM-W“, 45 Eur vertės, 40 vnt. atstuminių pakabukų „EM“, bendros 20 Eur vertės, elektromagnetinę sklendę su atmintimi „1743AD“, 20 Eur vertės, stalinį adapterį „2A/12V“, 8 Eur vertės, mygtuką „Exit bok de-02“, 8 Eur vertės, bendra prekių kaina 122,21 Eur, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas skaitytuvo/kontrolerio „S601EM-W“ 35 Eur vertę, 40 vnt. atstuminių pakabukų „EM“ bendrą 16 Eur vertę, stalinio adapterio „2A/12V “ 5 Eur vertę bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“, taip pat parduodama prekė: plastikinis korpusas „CAS6“, 17 Eur vertės, kurios pirkėjui neperdavė;

3.2.       Be to, jis 2019 m. kovo 18 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamos pirkėjui UAB „V. s.“: komutacinę spintą, 346 Eur vertės, 8 vnt. komutacines paneles „19 1U STP 6e cat 24 portų“, bendros 374,40 Eur vertės, optinę komutacinę panelę „19 ODF 24xSC“, 30 Eur vertės, 11 vnt., panelių „19/1U“, bendros 39,60 Eur vertės, maitinimo panelę, 10,20 Eur vertės, ventiliatoriaus bloką „19 TE 800 mm“, 39,93 Eur vertės, 2 vnt. ventiliatorių blokų reguliuojamų termostatų, bendros 24 Eur vertės, ventiliatorių pakabinamai spintai, 9 Eur vertės, komutacinę spintą „19/12U“, 82 Eur vertės, įžeminimo rinkinį, 9,83 Eur vertės, komutacinę panelę „19 5eUTP/24“, 18 Eur vertės, komutatotių „D-Link DGS-1024C“, 95,60 Eur vertės, 6 vnt. kabelių „UTP“, bendros 4,80 Eur vertės, panelę „19/1U“, 3,60 Eur vertės, maitinimo panelę, 10,20 Eur vertės, 6 vnt. sujungimų „RJ-45“, bendros 4,80 Eur vertės, bendra prekių kaina 1333,38 Eur, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas komutacinės spintos 303 Eur vertę, 8 vnt. komutacinės panelės „19 1U STP 6e cat 24 portų“, bendrą 366,40 Eur vertę, komutacinės spintos „19/12U“ 75 Eur vertę bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: kronšteinas judesio davikliui „Paradox DG85“, 7 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 51 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė;

3.3.       Be to, jis 2019 m. kovo 21 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekę parduodamą pirkėjui UAB „V. s.“: optinį kabelį „SCTG-0-12SM mini“ 205 Eur 70 ct vertės, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekės kainą, nurodydamas optinio kabelio „SCTG-0-12SM mini“ 89 Eur vertę bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: centralė „Spectra SP6000“, 38 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 38 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė.

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog G. P. 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbdamas projektų vadovu, suklastojo PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas priėjo prie išvados, kad G. P. padarytų veikų pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleido dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

5.       Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Andrejus Klimaševskij prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jam 60 MGL baudą, taip pat, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirti 60 MGL baudą. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sudėti apėmimo būdu ir paskirti G. P. subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio baudą. Skunde taip pat prašoma tenkinti civilinį ieškinį; kardomąją priemonę palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; išspręsti daiktinių įrodymų klausimą.  

5.1.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo argumentai neatitiko faktinių bylos aplinkybių. Anot skundo autoriaus, teismas, nagrinėdamas G. P. veiksmus dėl turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, vertino juos atskirai vienus nuo kitų, o ne kompleksiškai. Tuo tarpu kompleksiškas vertinimas yra būtinas, nes G. P. atlikti nusikalstami veiksmai buvo orientuoti į vieno tikslo pasiekimą – įmonei UAB „V. s.“ priklausančio ir jam patikėjo turto užvaldymą. Šiam nusikalstamam tikslui pasiekti buvo klastojami dokumentai – sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos UAB „V. s.“, nurodant didesnį pirkinių kiekį nei pirkėjo sąskaitose – faktūrose, tačiau bendra pirkinių suma buvo nurodyta vienoda tiek UAB „V. s.“, tiek ir pirkėjo sąskaitose – faktūrose. G. P. atlikta nusikalstama schema yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti intelektinių pastangų ir atitinkamų buhalterinių žinių. Vykdant veiką buvo siekiama užmaskuoti nusikalstamus veiksmus, klastojant dokumentus. Sąskaitų – faktūrų klastojimas buvo vykdomas pagal identišką schemą, to paties subjekto atžvilgiu, keitėsi tik pirkėjai. Darytina išvada, kad G. P. tyčia veikti pagal aukščiau aprašytą nusikalstamą schemą dėl savo sudėtingumo susiformavo jau iki pirmo dokumento klastojimo ir buvo įgyvendinta dokumentų klastojimo metu, dėl veiksmų tapatumo tyčia buvo nukreipta neapibrėžtam laikotarpiui. Nedidelės neteisėtai užvaldomo turto sumos leido tas sumas maskuoti, mažinant parduodamų prekių sumas sąskaitose – faktūrose, kurios buvo pateiktos UAB „V. s.“. Akivaizdu, kad dėl mažų sąskaitų – faktūrų sumų buvo galima tikėtis ir mažesnės atliekamų veiksmų kontrolės. Prokuroro skunde teigiama, kad minėti faktai leidžia teigti, kad G. P. minėtą schemą jau buvo apgalvojęs ir nuo pirmos sąskaitos – faktūros klastojimo momento bei pirmo prekių pasisavinimo atvejo toliau veikė vieninga tyčia, t. y. įvykdytas turto pasisavinimas turi būti kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tarpai tarp nusikaltimų galėjo būti sąmoningai pailginami dėl atsargumo, slepiant besikartojančias nusikalstamas veikas. Skunde taip pat akcentuojama, kad pats G. P. nepripažino padaręs nusikaltimus ir neatskleidė nusikaltimo padarymo motyvų.

5.2.       Skunde prokuroras nurodo, kad, nors teismas rėmėsi liudytojo A. Č. parodymais, jog UAB „V. s.“ patirta žala yra neženkli, tačiau šių žodžių nereikėtų tapatinti su įvykdytų nusikaltimų teisiniu kvalifikavimu bei padarytos žalos sumenkinimu. A. Č. taip pat nurodė, kad jis turi pretenzijų G. P., o suklastotos sąskaitos – faktūros sutrikdė normalią įmonės buhalterinę apskaitą, jos iki šiol negali būti įtrauktos į apskaitą. Darytina išvada, kad G. P. suklastotų sąskaitų – faktūrų pateikimas UAB „V. s.“ buhalterijai yra teisiškai reikšmingas veiksmas, atitinkantis BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Be to, dokumentų klastojimas turėtų būti vertinamas kaip teisiškai svarbus veiksmas, nes, panaudojant suklastotus dokumentus, buvo siekiama pasisavinti svetimą turtą ir tai padaryti taip, kad nusikaltimas būtų nepastebėtas. Tokie intelektualūs, kruopščiai suplanuoti veiksmai sunkiai identifikuojami ir yra ypač pavojingi, neatsižvelgiant į padarytos žalos dydį, todėl jie turėtų būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas, o ne pavienės mažareikšmės veikos.

6.       Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB „V. s.“ atstovas advokatas T. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. P. kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes; priteisti civiliniam ieškovui UAB „V. s.“ iš kaltinamojo G. P. 338,63 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti civiliniam ieškovui UAB „V. s.“ iš kaltinamojo G. P. 735 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

6.1.       Apelianto nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai kvalifikavo kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, atskirai viena nuo kitos ne kaip tęstines nusikalstamas veikas, o kaip pakartotines bei netinkamai nustatė pasisavinto turto vertę. Galiausiai, teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas, nesant tam būtinų sąlygų, G. P. padarytai nusikalstamai veikai esant pavojingai ir padarius didelės žalos įstatymo saugomoms vertybėms.

6.2.       Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu neteisingai kvalifikavo kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes, anot teismo, šios veikos kvalifikuotinos kaip keturios atskiros. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis analogišku būdu ir aplinkybėmis pasisavino ieškovui priklausantį turtą, klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus – išrašė skirtingus tos pačios PVM sąskaitos faktūros egzempliorius su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis/pardavimais, jų kiekiais ir kainomis – vieną sąskaitos variantą išrašydavo ieškovo bendrovei, o kitą išrašydavo klientui. Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, klastojant dokumentus bei pasisavinant ieškovo turtą, padarymo būdas buvo tapatus, visos veikos turi esminių pasikartojančių savybių, o atskirai kiekvienai būdingų skirtumų nėra. Bylos aplinkybės patvirtina bendrą kaltininko sumanymą dėl to paties dalyko, kas, apelianto nuomone, patvirtina išankstinę kaltinamojo tyčią padaryti vieną tęstinę veiką. Tuo tarpu teismas klaidingai sprendė, kad sumanymai pasisavinti ieškovo turtą kilo kaltinamajam neva supratus, kad prekių realizavimo tvarka turi saugos spragų. Šios teismo išvados nepatvirtina nei kaltinamojo parodymai, nei jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, veikos nenutolo viena nuo kitos laiko atžvilgiu ir yra jungiamos vieningos tyčios.

6.3.       Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis suklastotos 2019 m. sausio 21 d. sąskaitos išrašytos UAB „A. p.“ pagrindu pasisavino ieškovo prekių sumoje už 134,96 Eur + PVM. Taigi, vien pagal šią sąskaitą faktūrą, kaltinamojo pasisavintų prekių vertė yra 163,30 Eur. Ši suma nustatyta pagal civilinio ieškovo pateiktas šių prekių įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog prekės buvo pirktos iš UAB „A. ir K.“ bei UAB „B. g.“.

6.4.       Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su sprendimu atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo. Teismas konstatavo, kad G. P. suklastojo ne vieną, o visą eilę PVM sąskaitų- faktūrų, įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai kaltinamasis darė tiesiogine tyčia ir siekdamas nuslėpti savo kitą daromą tęstinę nusikalstamą veiką – turto pasisavinimą. Vien tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant ją BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negalėjo pirmosios instancijos teismo būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė. Šiuo atveju kaltinamasis suklastojo ne bet kokius, o buhalterinės apskaitos dokumentus. Šios sąskaitos – suklastoti dokumentai su tikrovės neatitinkančia informacija, buvo įtraukti tiek į civilinio ieškovo, tiek į UAB „V. s.“ bei UAB „A. p.“ apskaitas, kas rodo, kad jos nebuvo naudojamos vien tik šių bendrovių vidinėje apskaitoje, bet panaudotos ir apyvartoje. Teismo išvada, kad padarytos žalos mažareikšmiškumą patvirtino liudytojas A. Č., yra nepagrįsta, nes šią žalą teismas neleistinai sutapatino iš esmės vien tik su ieškovo patirtos turtinės žalos dydžiu. Taigi, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais žala šiuo atveju buvo padaryta ne tik civiliniam ieškovui, bet ir kitiems asmenims, jų veiklai bei plačiąja prasme baudžiamojo įstatymo saugomam ir ginamai vertybei – teisėtų apskaitos dokumentų apyvartai, be to, gali kilti reali grėsmė tokiai žalai atsirasti ir ateityje. Svarbu ir tai, kad teismas konstatavo, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, savo kaltės nepripažino, nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas, padarytos turtinės žalos neatlygino, bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

7.       Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą UAB „V. s.“ atstovas advokatas T. Z. prašo tenkinti prokuroro Andrejaus Klimaševskij apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei paskirti prokuroro siūlomas bausmes.

8.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, G. P. ir jo gynėjas prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

9.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, buvo nutarta apklausti G. P., taip pat, jis buvo informuotas apie kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo galimybę.

10.       Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, G. P. nurodė, kad, dirbdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, išrašė PVM sąskaitas – faktūras, kurias pirkėjai apmokėjo, pretenzijų dėl prekių kainų ir kiekių jie neturėjo. Nuostolių nei įmonių pirkėjams, nei pardavėjui UAB „V. s.“ nėra padaryta. Įmonėje atsiradę prekių trūkumai gali būti nustatomi tik pagal inventorizacijos aktą, tačiau jokio inventorizacijos akto iki šios dienos nėra gauta. Įmonėse, kurios yra PVM mokėtojos, nupirktų prekių savikaina skaičiuojama be PVM, nes įmonei sugrįžta sumokėtas PVM. Taip pat, pagal darbo sutartį G. P. nėra atsakingas už prekes saugomas sandėlyje, jokių prekių jam nebuvo perduota pagal dokumentus ir jokių prekių nereikėjo grąžinti. Tuo tarpu pirkėjai yra paėmę prekes pagal jų turimas faktūras, už jas yra apmokėję ir pretenzijų neturi. G. P. pažymėjo, kad nėra atsakingas už aplaidžiai vedamą sandėlio prekių apskaitą ir pareikšti kaltinimai dėl prekių trūkumo su juo nėra susiję. Mano, kad padarius inventorizaciją prekės būtų rastos. Įmonėje UAB „V. s.“ pagal vidaus tvarką nebuvo laikomasi ISO reikalavimų. Jei išrašyta PVM sąskaita – faktūra tampa nereikalinga, kai pirkėjas atsisako imti prekes, nėra surašomas anuliavimo aktas ir tas pats sąskaitos numeris yra panaudojamas rašant kitą sąskaitą. Tokiu būdu, tuo pačius numeriu gali būti ir kelios sąskaitos – faktūros. Dirbant UAB „V. s.“, prekių surinkimui buvo naudojama praktika, kad prekės buvo surenkamos pagal laikinus dokumentus su pavadinimu sąskaita – faktūra ir rezervuojamos. Jau išrašytoje sąskaitoje – faktūroje G. P. buhalterinėje programoje negalėjo nieko keisti, ją koreguoti galėjo tik direktorius, komercijos direktorius, buhalterė, vadybininkas. PVM sąskaitas - faktūras reikėdavo koreguoti, nes pirkimo čekiuose nėra išvardintos prekės, tik nurodyta pirkimo suma. Buvo vykdoma praktika, kad pinigų inkasacija, tai yra pinigų išėmimas iš kasos, atliekamas kas 1-2 savaites, kai susirenka 10 000 Eur ar daugiau. Prekės, kurios yra parduotos pagal kasos čekius per savaitę ar dvi, iš sandėlio likučio nėra nurašytos pagal buhalterinę programą. Taigi, prekės pagal buhalterinę programą vis dar yra sandėlyje, bet praktiškai parduotos pirkėjui. Taip pat, UAB „V. s.“ vykdė instaliavimo - montavimo darbus pas klientus. Tuo momentu įmonė turėjo keletą montuotojų ir darbų vykdytoją, kurie laisvai rinkdavosi prekes savo darbams sandėlio patalpoje be jokių rezervavimo dokumentų. Tai pat, ateidavo pirkėjai, kuriems įmonės vadovai prekes dalindavo laisvai. Todėl, išrašius sąskaitą faktūra ir einant rinkti prekių, kad jas galėtum rezervuoti, nieko nuostabaus, jeigu kai kurių prekių nerandi. Tada ir perrašomos sąskaitos – faktūros tuo pačiu numeriu pagal surastas prekes. G. P. taip pat pažymėjo, kad jis negalėjo koreguoti sąskaitų – faktūrų, turėjo prašyti, kad koreguotų vienas iš keturių asmenų. Taip pat, pasitaikydavo atvejų, kuomet įmonėje būdavo kelios PVM sąskaitos su tuo pačiu numeriu, tačiau su skirtingų prekių pavadinimais ir kainomis, tai buvo įmonėje priimta vidaus tvarka. Tuos dalykus koreguodavo buhalterija. Dėl UAB „A. P.“ liudytojo nurodė, kad šie liudytojo parodymai yra niekiniai, kadangi prekes asmuo gavo iš direktoriaus, su G. P. asmeniškai nėra susitikęs. Ant prekių PVM sąskaitos faktūros yra pasirašyta, kad gautas apsaugos sistemos komplektas, tačiau prekės nėra išvardintos, direktoriui dar buvo pateiktas ir išplėstinis prekių sąrašas, kurias jis yra gavęs. Tuo tarpu liudytojas tik per apklausą, praėjus pusmečiui nuo prekių gavimo iš savo įmonės direktoriaus, savo paties ranka ant languoto popieriaus lapo, nesiremiant jokiu dokumentu, sudarė prekių sąrašą, kokias prekes gavo iš direktoriaus. UAB „V. s.“ liudytojas dėl prekių kainų taip pat nėra pareiškęs pretenzijų. Sąskaitos buvo rastos G. P. nebedirbant UAB „V. s.“. Mano, kad UAB „V. s.“ buvo aplaidžiai vedama buhalterija ir jis nėra atsakingas už aplaidžiai vestą buhalteriją. Išėjus iš darbo, po kelių savaičių buvo atvykę UAB „V. s.“ direktoriai, kurie paprašė susimokėti arba išeiti iš tos rinkos.

11.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij ir civilinio ieškovo UAB „V. s.“ atstovo advokato apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

12.       Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai neatitiko faktinių bylos aplinkybių, teismas G. P. veiksmus dėl turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo nepagrįstai vertino atskirai vienus nuo kitų, todėl G. P. atžvilgiu būtina priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Civilinio ieškovo UAB „V. s.“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašo G. P. pripažinti kaltu padarius tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad G. P. 2019 m. sausio 21 d. sąskaitos, išrašytos UAB „A. p.“ pagrindu, pasisavino svetimą, UAB „V. S.“ priklausantį turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL, todėl jis negalėjo būti išteisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Taip pat, tiek prokuroro, tiek civilinio ieškovo atstovo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad G. P. padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) numatytos nusikalstamos veikos laikytinos mažareikšme veika.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimų (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. G. P. viso bylos proceso metu teigė, kad jokio UAB ,,V. s.” turto nepasisavino, taip pat, neigė suklastojęs sąskaitas – faktūras. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje konstatavo, jog G. P. 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 21 d. pasisavino svetimą UAB „V. s.“ priklausantį turtą, taip pat, suklastojo PVM sąskaitas faktūras Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančią informaciją, G. P. ar jo gynėjas šios nuosprendžio dalies neskundė, todėl plačiau kolegija dėl G. P. kaltės įrodytumo neturi pagrindo pasisakyti. Apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu tvirtinant, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad G. P. padarė pakartotines, o ne tęstines nusikalstamas veikas. Taip pat, keliamas klausimas dėl BK 37 straipsnio taikymo, civilinio ieškinio ir civilinio ieškovo turėtų proceso išlaidų atlyginimo.

14.       Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis). Visgi, BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Iš to išplaukia, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu).

15.       Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobūdžio

16.       Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – teismas aiškiai neteisingai kvalifikavo kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, atskirai viena nuo kitos ne kaip tęstines nusikalstamas veikas, o kaip pakartotines 4 atskiras veikas, netinkamai nustatė turto vertę, dėl ko BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką neteisingai kvalifikavo kaip administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuoja, kad teismas, pripažindamas, kad G. P. padarė pavienes nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį. Tokios išvados yra pagrįstos toliau pateikiamais motyvais.

17.       BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Veiksmai suklastojant kelis skirtingus dokumentus ar pagaminant kelis netikrus dokumentus, juos įgyjant, laikant ar panaudojant, kai tai padaryta pagal bendrą sumanymą ir siekiant to paties tikslo, paprastai kvalifikuojami kaip tęstinė veika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-178-976/2017, 2K-251-1073/2018, 2K-177-788/2019 ir kt.). Taip pat, teismų praktikoje pažymėta, kad tęstiniam svetimo turto grobimui keliamas dar vienas reikalavimas – grobimas turi vykti iš vieno šaltinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-1073/2020).

18.       Tuo tarpu analizuojant subjektyvųjį nusikalstamos veikos padarymo požymį – kaltę, yra svarbu išanalizuoti faktinių aplinkybių visumą ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, parodymus. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

19.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentus dėl G. P. išteisinimo pagal  BK 183 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo kaltinime nurodytų aplinkybių ir duomenų, todėl nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl to, jog G. P. padarė atskiras veikas, kurios atskirai turi būti vertinamos kaip administraciniai nusižengimai. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis naikinamas ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punkto nuostatomis priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

20.       G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat, ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę neigė. Ši G. P. pozicija buvo grindžiama tuo, kad jokie dokumentai klastojami nebuvo, taip pat, jis nepasisavino UAB „V. s.“ turto, o aplinkybė, kad egzistuoja kelios sąskaitos – faktūros tais pačiais numeriais yra dažna praktikoje įmonėje. G. P. taip pat paaiškino, kad kiekvieną kartą siųsdamas sąskaitą – faktūrą klientui, jis nueidavo pas direktorių A. Č. arba technikos direktorių E. S. suderinti prekių kainų. Tačiau G. P. kaltė tiek dėl sąskaitų – faktūrų surašymo ir taisymo aplinkybių, tiek dėl jam patikėto turto pasisavinimo įrodyta surinkta baudžiamosios bylos medžiaga:

20.1.       Liudytojas A. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis yra UAB „V. s.“ direktorius. 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „V. s.“ projekto vadovu buvo priimtas G. P., kuris dirbdamas sunkiai susitvarkė su savo pareigomis. 2019 m. balandžio mėnesį G. P. pateikė pareiškimą atleisti iš darbo, nurodė, jog susirado kitą darbovietę, išsiskyrė gražiuoju. G. P. darbo pobūdis įmonėje buvo pardavinėti prekes, jis buvo materialiai atsakingas už tas prekes, kurias parduodavo. Prekės būdavo sudėtos bendrame sandėlyje, iš kurio kiti darbuotojai jas taip pat imdavo, tačiau tuo atveju, kai prekes jis paimdavo iš sandėlio ir veždavo klientams, tai už jas būdavo atsakingas G. P.. Nurodė, kad G. P. pats pasirašydavo sąskaitas-faktūras, pas jį ar pas kitą vadovą neidavo pasitarti dėl kainų, kurias įrašydavo į sąskaitą-faktūrą. G. P. išėjus iš darbo, 2019 m. balandžio 24 d. komercijos direktorius E. S. jo buvusioje darbo vietoje, stalčiuje, rado vieną sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sukėlė įtarimą, kadangi buvo parduota tik viena prekė. Jie nusprendė ją patikrinti per buhalteriją. Susisiekus su buhaltere, kuri pagal sąskaitos faktūros numerį jam pasakė, kad sistemoje mato jog tokiu pačiu sąskaitos faktūros numeriu UAB „V. s.“ yra parduotos 4 prekės už 205.70 Eur. Buhalterei susisiekus su UAB „V. s.“, paaiškėjo, kad pas juos tokiu pačiu sąskaitos faktūros numeriu yra nupirkta tik viena prekė – optinis kabelis už 205.70 Eur. Tai sukėlė jiems įtarimą, kad G. P. galėjo klastoti dokumentus ir pasisavinti jų įmonės prekes, todėl buvo patikrintos kitos sąskaitos faktūras, kurias jis išrašė. Buhalterijoje patikrinus jo išrašytas sąskaitas faktūras, buvo paprašyta UAB „V. s.“, kad atsiųstų savo turimas sąskaitas faktūras. Jiems atsiuntus sąskaitas ir palyginus su jų turimomis sąskaitomis, buvo rastos dvi sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios nesutapo, t. y. G. P. UAB „V. s.“ pardavė mažiau prekių už tą pačią sumą, kurią nurodė jų įmonei, o tuo tarpu jų įmonei pateikdavo, kad pardavė daugiau prekių už tą pačią sumą, o iš tikrųjų tas prekes pasiimdavo pats sau. Pas juos buhalterijoje rastos sąskaitos faktūros buvo be prekes atsiimančio asmens parašo, o UAB „V. s.“ pateiktos sąskaitos buvo su parašais asmens, kuris jas atsiėmė. Sąskaitos faktūros išrašinėjamos per tam tikrą sistemą, todėl pasirašius sąskaitas faktūrą antros tuo pačiu unikaliu numeriu išrašyti nebeišeina. Sprendžia, kad G. P. suklastodavo dokumentus, t. y. išrašydavo sąskaitą faktūrą klientui, tačiau programos neuždarydavo. Tada atspausdindavo sąskaitą, duodavo pasirašyti klientui ir paduodavo jam prekę. Klientui išėjus iš patalpų, G. P. atsidarydavo programą, kurioje būdavo pasilikęs tą pačią sąskaitą-faktūrą, ją redaguodavo ir už tą pačią sumą, kurią nurodydavo klientui, prisirašydavo prekių, kurias vėliau pasiimdavo iš sandėlio savo reikmėms. Nėra taip buvę, kad G. P. pas jį ateitų ir pasakytų, kad klientas nebenori prekių, kurios išrašytos sąskaitoje faktūroje ir jis pakeistų G. P. sąskaitą faktūrą. Jeigu klientas atsisako kažkokios tai prekės, tada jie išrašo kreditinę sąskaitą, tačiau pačios sąskaitos faktūros niekada nekeičia. Jis kaip direktorius gali prisijungti prie darbuotojų sąskaitų faktūrų per programą ir jas keisti, tačiau taip daręs nėra. Papildomai parodė, kad nors ir sąskaitose faktūrose, kurios pateiktos jų įmonei ir pirkėjui, prekių suma sutampa, tačiau žala jų įmonei vis tiek padaryta. G. P. pakeldavo kainas, dėl to UAB „V. s.“ iš jų firmos prekių nebeperka, nes sakė jog kitose įmonėse prekės yra pigesnės. Jų įmonei dėl suklastotų sąskaitų faktūrų mano, kad gali kilti juridinės pasekmės, kadangi mokesčių inspekcija gali patikrinti išrašomas sąskaitas faktūras ir gali kiltų problemų dėl to, kad dvi sąskaitos faktūros su identiškais numeriais yra skirtingos. Dėl to įmonei gali tekti sugrąžinti ir mokesčius ir PVM už tas prekes, dėl to jų įmonė patirtų dar didesnę žalą;

20.2.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, jog dirba įmonėje UAB „A. p.“ technikos vadovu. 2019 m. sausio 21 d. įmonė įsigijo prekių iš UAB „V. s.“. Atsakingas už prekių įsigijimą buvo UAB „A. p.“ generalinis direktorius M. D.. Užsakytos prekės buvo šios: 1. TM70 -2 vnt. 2. Centrale Spectra SP7000 1 vnt. 3. Apsaugos sistemos komunikatorius GSV 5 1 vnt. 4. Judesio davikliai 3 vnt. 5. Dūmų detektoriai 3 vnt. Bendra prekių suma 570,01 Eur, su PVM. Prekių atsiimti nevyko, prekes jiems į Panevėžį iš Kauno atvežė įmonės vadovas M. D.. Atvežus prekes vadovui, E. D. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą atsiimdamas prekes. Pasirašė ant vieno sąskaitos-faktūros iš UAB „V. s.“ egzemplioriaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir pasiėmė. Šios sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas prideda apklausos metu. Tyrėjai parodžius prie ikiteisminio bylos pridėtą sąskaitos faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), su jo turima sąskaita faktūra nesutampa. Šioje parodytoje faktūroje yra šios prekės: Akumuliatoriaus 7Ah , 12 V, GSM modulis PCS 250G, lauko sirena, su blykste MR 100 EKO, akumuliatorius, 12 VDC ir transformatoriaus komplekso, kurių jie negavo ir jų nebuvo jų turimoje sąskaitoje faktūroje. Kiek kiekviena jų įsigyta prekė kainavo negali pasakyti, tik žino, kad bendra įsigytų prekių vertė yra kaip ir minėjo 570, 01 Eur su PVM (2 t., b. l. 98-101). Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. D. savo parodymus patvirtino.

20.3.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad dirba UAB „V. s.“ specialių darbų vadovu. Atsimena, kad 2019 m. kovo mėnesį iš UAB „V. s.“ užsakinėjo prekes. Pirmiausiai pasiskambino G. P., kadangi jį pažinojo iš anksčiau, nes jis dirbo kitoje įmonėje. Nuvykęs pas jį, gali būti 2019 m. kovo 7 d., kadangi turi sąskaitą faktūrą, todėl gali įvardinti tikslią datą, iš UAB „V. s.“ įsigijo skaitytuvą, pakabuką, elektromagnetinę sklendę, adapterį ir mygtuką. Įsigijo 5 prekes, kurių vertė buvo 122.21 Eur. Korpuso jis nepirko. Sąskaitoje faktūroje, kur nurodyta, kas prekes priima jis visada pasirašo ir nurodo savo pavardę. Minėtą kartą taip pat uždėjo savo antspaudą ir pasirašė ant sąskaitos faktūros, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiimtos prekės jį tenkino, jis pakeisti sąskaitos faktūros G. P. neprašė, prekių sąrašo papildyti ar išbraukti taip pat neprašė. Sąskaitos faktūros kopiją pasiėmė sau. Atsimena, kad dar du kartus tą patį mėnesį buvo nuvykęs pas G. P. įsigyti prekių. Iš turimos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad 2019 m. kovo 18 d. iš G. P. pirko 17 prekių, kurių vertė buvo 1333,38 Eur. Kronšteino ir judesio jutiklio jis nepirko. Ant minėtos sąskaitos faktūros taip pat uždėjo savo antspaudą ir parašą. Su prekėmis išėjo, sąskaitos faktūros pakeisti ar papildyti neprašė. Taip pat, iš G. P. 2019 m. kovo 21 d. pirko optinį kabelį 205,70 Eur vertės. Sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat uždėjo savo antspaudą bei parašą. Šios sąskaitos faktūros G. P. taip pat neprašė pakeisti ar papildyti prekių sąrašą. Šia sąskaita faktūra pirko tik vienintelį optinį kabelį, centralės, dūmų jutiklio ir klaviatūros jis nepirko. G. P. prie jo akių atspausdindavo sąskaitos faktūros 2 egzempliorius. Abu egzempliorius jis pasirašo ir tada vieną pasiimdavo sau, o kitas likdavo jam. Prekių kainas nustatydavo jis pats, jį kainos tenkino. Ar G. P. išsisaugodavo sąskaitas faktūras savo kompiuteryje po to, kai ją atspausdindavo, jis nežino, į jo darbą nesikišo. Apie tai, kad G. P. pasiimtų sau prekių iš UAB „V. s.“ jis nieko nežino (1 t., b. l. 44-45). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. A. savo parodymus patvirtino. Nurodė, kad pretenzijų G. P. ar jo įmonei neturi;

20.4.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad dirba UAB „V. s.“ komercijos direktoriumi. 2018 m. rugsėjo 28 d. į UAB „V. s.“ buvo priimtas G. P. dirbti projekto vadovu. G. P. bendrovei atnešdavo mažai pelno, nepasiekdavo užduoto apyvartos tikslo. 2019 m. balandžio 5 d. jis parašė pareiškimą išeiti iš darbo, kadangi sakė, kad susirado darbą pas konkurentus. 2019 m. balandžio 24 d., peržiūrėdamas G. P. darbo vietą, jo stalo stalčiuje rado dokumentus buvusius jo žinioje, t. y. 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  (sąskaitos suma 205,7 Eur) įrašytą UAB „V. s.“. Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje sąskaitoje buvo užfiksuota tik viena prekių pozicija – optinis kabelis, nors jis buvo tikras, kad ši bendrovė pirko ne tik optinį kabelį, bet ir kitas prekes. Jam kilo įtarimas, kad G. P. sąmoningai galėjo neužfiksuoti visų ūkinių operacijų minėtoje sąskaitoje-faktūroje, galimai galėjo klastoti buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašant vieną variantą UAB „V. s.“, o visai kitokį variantą (su kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis/pardavimais) pateikiant jų bendrovės klientams. 2019 m. balandžio 24 d. ar 25 d. susisiekė su jų įmonės buhaltere R. R., kurios paprašė, kad susisiektų su UAB „V. s.“ buhaltere ir paprašytų, kad atsiųstų minėtos sąskaitos faktūros kopiją. R. R. patikrinusi jo rastą sąskaitą-faktūrą, bendrovės buhalterinės apskaitos programoje buvo rasta ir nustatyta, kad nors šios sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikto pardavimo bendra suma atitiko duomenis įvestus buhalterinėje programoje, tačiau buhalterinės apskaitos duomenimis, šios sąskaitos pagrindu atlikto pardavimo duomenimis, skirtingai nei darbuotojo G. P. darbo vietoje rastos sąskaitos egzemplioriaus duomenimis, buvo užfiksuotas ne tik paminėto optinio kabelio pardavimas, tačiau įrašyti dar 3 papildomų prekių pardavimai bendrovei UAB „V. s.“. Jo manymu buvęs bendrovės darbuotojas G. P., siekdamas pasisavinti bendrovės turtą, tyčia išrašė sąskaitą faktūrą UAB „V. s.“ tik vienam optiniam kabeliui su pritaikytu nepagrįstai dideliu antkainiu, o likusių keturių prekių, kurių pardavimą fiksavo bendrovei skirtame sąskaitos variante, minėtai bendrovei nepardavė ir neperdavė, o jas galimai pasisavino pats. UAB „V. s.“ atsiuntė jų bendrovei pateiktas sąskaitas faktūras, kurios skyrėsi nuo jų buhalterinėje apskaitoje esančių sąskaitų faktūrų. Iš viso buvo rastos 3 PVM sąskaitos-faktūros, kurias išrašė G. P., tačiau pateiktos bendrovei sąskaitos neatitiko sąskaitų, pateiktų klientams. 2019 m. kovo 7 d. UAB „V. s.“ buhalterijai pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „V. s.“ parduotos 6 prekės, kurių bendra suma 122.21 Eur. Gautoje sąskaitoje faktūroje iš pirkėjo UAB „V. s.“ matyti, kad parduotos 5 prekės, kurių bendra suma 122.21 Eur. Pirkėjui pateiktoje sąskaitoje nebuvo įrašytas plastikinis korpusas, kurį galimai pasisavino G. P.. 2019 m. kovo 18 d. UAB „V. s.“ buhalterijai pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad UAB „V. s.“ parduota 19 prekių, kurių suma 1333,38 Eur. Gautoje sąskaitoje faktūroje iš pirkėjo UAB „V. s.“ matyti, kad parduota 17 prekių už tą pačią sumą. Pirkėjui pateiktoje sąskaitoje nebuvo įrašytas kronšteinas judesio daviklis ir judesio jutiklis, kuriuos galimai pasisavino G. P.. Dėl šių G. P. veiksmų UAB „V. s.“ padaryta 196.02 eurų turtinė žala. Po rastų galimai suklastotų sąskaitų faktūrų, jis buvo nuvykęs pas G. P. į naują darbovietę, jam buvo paaiškinta situacija, sakė, kad gali viską išspręsti gražiuoju. G. P. klausė jo ar jam trūksta kažkokių prekių sandėlyje. Jis nei patvirtino nei paneigė, tai, kad būtų suklastojęs dokumentus ir pasisavinęs įmonės turtą (1 t., b. l. 33-35). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad sumos yra didesnės, nes eigoje išaiškėjo daugiau faktų. Šiuo metu prekių sandėlyje nėra. Prekės buvo paimtos ir parduotos dirbtinai sumažintomis kainomis. Šiuo metu negali įtraukinėti tikrų sąskaitų. Sąskaitų originalų liudytojas netaiso. G. P. gali keisti sąskaitą, kol ji neįtraukta į apskaitą, tuo tarpu popierinės sąskaitos niekas negali keisti.

20.5.       Liudytojas A. S., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad G. P. yra jo buvęs kolega, dirbo vadybininku. Sąskaitas faktūras išrašo programoje, tačiau jas galima spausdinti, redaguoti, kol nepaspaudžiama „įtraukti“. Mano, kad G. P. taip pat turėjo šią teisę. G. P. yra prašęs pataisyti sąskaitą, bet tuo metu klientas dar buvo vietoje, tai vyko dėl klaidos. Nežino, ar anksčiau buvo tokių atvejų, kad direktorius ar buhalterė taisydavo sąskaitas. Vadybininkas surenka prekes ir perduoda pirkėjui. Sąskaitų faktūrų išrašomi du egzemplioriai – viena sąskaita lieka pas vadybininką, o kita klientui. Tada vadybininkas priduoda sąskaitą į buhalteriją. Šiuo atveju atsirado ir trečia sąskaita.

20.6.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba UAB „V. s.“ buhaltere. Jos darbas yra sąskaitų faktūrų išrašymas klientams, sąskaitų faktūrų tikrinimas, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių išrašymas, kasos knygos pildymas, pirkimo sąskaitų įtraukimas į apskaitą. Vadybininkai, kurie dirba jų įmonėje, išrašo sąskaitas faktūras klientams, patys jas įtraukia į apskaitą per programą ir po to, kai sąskaitą faktūra įtraukta, jai atneša originalą, kuriuos ji patikrina. Originalus atneša nebūtinai tą pačią dieną, kai jas išrašo. G. P. dirbo vadybininku. Vadybininkai pasirašę sąskaitą-faktūrą jos redaguoti patys negali, to daryti negalėjo ir G. P.. Sąskaitą redaguoti gali vadovas arba ji. 3-4 kartus yra buvę atvejų, kad G. P. prašė jos ištrinti sąskaitą faktūrą motyvuodamas tuo, kad kažkokios prekės nėra įtraukęs ar nurodęs netinkamą kainą, todėl ją nori pakeisti. Jo prašymu ji sąskaitą faktūrą ištrindavo su vadovo žinia. Tada, kai sąskaitą faktūrą ji ištrindavo, tokiu atveju G. P. sąskaitą per sistemą galėdavo redaguoti ir palikti tą patį sąskaitos numerį, kadangi jai sistema meta ar palikti sąskaitos numerį ar ne, visada sąskaitos numerį palieka, kad vadybininkas galėtų ištaisyti savo netikslumus dėl kurių suklydo. G. P. bedirbant nepastebėjo, kad sąskaitos faktūros nesutaptų. Klientui, kuris priima prekes iš jų įmonės sąskaitoje faktūroje pasirašyti nėra būtina, todėl neatkreipdavo dėmesio, kad kitos sąskaitos faktūros būdavo be parašų. G. P. išėjus iš darbo, pas ją atėjo komercijos direktorius E. S., kuris G. P. darbo vietoje rado keletą sąskaitų-faktūrų ir jas paprašė patikrinti sistemoje. Jai patikrinus 2019 m. kovo 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sistemoje pamatė, kad jų įmonėje į apskaitą yra įtrauktos prekės: optinis kabelis, centralė, dūmų jutiklis, klaviatūra, iš viso už 205.70 Eur. O pas E. S. rastoje analogišku numeriu sąskaitoje faktūroje buvo įrašyta prekė tik optinis kabelis, 205.70 Eur vertės, kuris buvo parduotas UAB „V. s.“. Suprato, kad G. P. galėjo klastoti sąskaitas faktūras ir taip pasisavinti įmonės prekes. Tada ji paprašė UAB „V. s.“, kad atsiųstų kitas turimas sąskaitas faktūras. Minėtos įmonės buhalterė jai atsiuntė dar dvi sąskaitas faktūras, t. y. 2019 m. kovo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nesutapo su jų įmonės apskaitoje rastomis sąskaitomis faktūromis. Sumos buvo identiškos, tačiau prekių skaičius ir kainos skyrėsi, t. y. G. P. parduodavo mažiau prekių pakėlęs kainą, o prekes, kurių neįrašydavo į sąskaitą faktūrą, galimai pasiimdavo sau. Pamatę šį faktą, tikrino kitas jo išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau daugiau suklastotų sąskaitų faktūrų šiuo momentu nėra radę. Ji mano, kad G. P. suklastodavo sąskaitas faktūras tokiu būdu: išrašydavo sąskaitą faktūrą klientui, tačiau jos į sistemą neįtraukdavo, tada išėjus klientui sąskaitą faktūrą pakeičia ir tik tada įtraukia į sistemą. Tada gaunasi, kad pas klientą toks pat sąskaitos numeris ir toks pat lieka jų įmonėje (1 t., b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja savo parodymus patvirtino, nurodė, kad vėliau patikrinus sąskaitas buvo rasti dar ir kiti neatitikimai. Vidinę inventorizaciją daro kartą per savaitę, prekių nebuvo rasta;

20.7.       Iš 2019 m. gegužės 29 d. UAB „V. s.“ vadovo A. Č. pareiškimo matyti, kad G. P. 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo sutarties Nr. x  pagrindu buvo priimtas dirbti UAB „V. s.“ projekto vadovu nuo 2018 m. spalio 1 d. Bendrovėje jis ėjo šias pareigas iki 2019 m. balandžio 5 d., kai jo paties prašymu buvo atleistas. Komercijos direktorius E. S. 2019 m. balandžio 24 d. peržiūrėdamas šio buvusio darbuotojo G. P. darbo vietą, jo darbo stalo stalčiuje rado buvusius jo žinioje dokumentus, taip pat rado ir 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos suma 205,70 Eur) išrašytą UAB „V. s.“. E. S. dėmesį atkreipė į tai, kad šioje sąskaitoje faktūroje buvo užfiksuota tik viena prekių pozicija- optinis kabelis, nors jis buvo tikras, kad ši bendrovė pirko ne tik optinį kabelį, bet ir kitas prekes iš bendrovės. Komercijos direktoriui E. S. kilo pagrįstas įtarimas, kad bendrovės buvęs darbuotojas galėjo sąmoningai neužfiksuoti visų ūkinių operacijų paminėtame apskaitos dokumente, užfiksuoti netikrus duomenis sąskaitoje, klastoti buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašant vieną sąskaitos variantą UAB „V. s.“, o visiškai kitą sąskaitos variantą (su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis/pardavimais) pateikiant bendrovės klientams/pirkėjams. E. S. susisiekus su bendrovės buhaltere R. R. ir jai patikrinus šią sąskaitą faktūrą, jos duomenis, bendrovės buhalterinės apskaitos programoje buvo rasta ir nustatyta, kad šios sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikto pardavimo bendra suma atitiko duomenis įvestus buhalterinėje programoje, tačiau buhalterinės apskaitos šios sąskaitos pagrindu atlikto pardavimo duomenimis, skirtingai nei darbuotojo G. P. darbo vietoje rasto sąskaitos egzemplioriaus duomenimis, buvo užfiksuotas/įvestas ne tik paminėto optinio kabelio pardavimas, tačiau įtraukti dar 3 papildomų prekių pardavimai su jų pardavimo kainomis (centralės spectra SP6000; dūmų jutiklio SD119-2, 2 laidų; klaviatūros Paradox K32+) bendrovei UAB „V. s.“. Manytina, kad buvęs darbuotojas G. P., siekdamas pasisavinti bendrovės turtą, tyčia išrašė sąskaitą UAB „V. s.“ tik vienam optiniam kabeliui su pritaikyti nepagrįstai dideliu antkainiu, o likusių ankščiau paminėtų keturių prekių, kurių pardavimą fiksavo bendrovei skirtame sąskaitos variante, UAB „V. s.“ jų kainų, kiekių nenurodė ir jų galiausiai nepardavė, o jas galimai pasisavino. Susisiekus su prekes iš UAB „V. s.“ pirkusia įmone UAB „V. s.“, jos atstovas akcininkas A. V. pateikė bendrovės UAB „V. s.“ išrašytas sąskaitas bei nurodė, kad galimai neužfiksuotų ar klaidingai nurodytų ūkinių operacijų, pardavimų, dėl kurių UAB „V. s.“ galėjo netekti jai priklausančio turto, o UAB „V. s.“ permokėti už įsigytas prekes gali būti ir daugiau. Patikrinus kitus bendrovės buvusios darbuotojo G. P. atliktus pardavimus UAB „V. s.“ buvo nustatyta, kad G. P. klientui išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-03-07) pagrindu pardavė 5 prekių pozicijas (skaitytuvą/kontrolerį S601EM-W, pakabuką atstuminį EM (41 vnt.); elektromagnetinį sklendę su atmintim/atjungimu 1743 AD; adapterį 2A/12V stalinį su laidais; mygtuką exit bok de-02). Tuo tarpu, bendrovei išrašytame/skirtame šios sąskaitos variante buvo nurodyta ir 6 prekių pozicija – korpuso plastikinio CAS6, komplekto pardavimas už 17 Eur. Dar vienoje G. P. išrašytoje UAB „V. s.“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad klientui išduotame sąskaitos variante šis darbuotojas fiksavo 17 pozicijų/prekių pardavimą, tuo tarpu G. P. bendrovei skirtame šios sąskaitos variante nurodė/fiksavo dar dviejų prekių pardavimą – kronšteino judesio davikliui ParadoxDG85 ir judesio jutiklio Paradox DG85 pardavimą UAB „V. s.“. Taigi manytina, kad ir šias bendrovei priklausančias prekes G. P. paprasčiausiai pasisavino. Buvęs bendrovės darbuotojas G. P., klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusias ankščiau nurodytas bendrovės prekes, t. y. pavertė jas savo turtu. Bendrovei detaliai susipažinus ir atlikus nuodugnų buhalterinių dokumentų ir įrašų patikrinimą, suvedus sąskaitų likučius, jose nurodytas ūkines operacijas, paaiškėjo, kad G. P. padarytos žalos faktas bendrovei yra akivaizdus ir sudaro 196,02 Eur, įskaitant PVM. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir patraukti G. P. baudžiamojon atsakomybėn. Prie pareiškimo pridėta G. P. darbo sutarties kopija, E. S. tarnybinis pranešimas, UAB „V. s.“ G. P. išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei UAB „V. s.“ atsiųsto PVM sąskaitos faktūros, video įrašai CD laikmenoje užfiksuoti G. P. pardavimai pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12);

20.8.       Apžiūros protokole nustatyta, kad, apžiūrėjus A. Č. pateikta CD, jame matyti įrašyti du aplankalai pavadinimais 20190307152400-20190307164059 ir 20190321102000-20190321103359. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu (prekybos sale) Ofiso apsauga naujas -20190307152359_20190307162540_589482.mp4 matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo kamera nukreipta į UAB „V. s.“ patalpas. Vaizdo įraše matomos keturios darbo vietos – stalai bei priešais juos išdėstytos prekės. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje matoma data ir laikas: 2019-03-07, 15:23:59 val. Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 1 min. 43 s. Vaizdo įrašo apačioje, dešinėje matomas užrašas „Prekybos sale“. Paleidus vaizdo įrašą, matomas prie antro stalo nuo kairės pusės  sėdintis vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai G. P.. 15:26:00 val. matoma į UAB „V. s.“ patalpas pro duris įeinantis vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai K. A.. G. P. atsistoja nuo savo darbo vietos ir pasisveikina su K. A.. K. A. atsisėda prie G. P. stalo, o šis atsisėda į savo darbo vietą. 15:26:22 val. G. P. paima ant savo stalo buvusią dėžutę, ją atidaro, parodo dėžutės turinį K. A. ir ją uždaro. 15:26:40 val. G. P. atsistoja ir išeina į kitą patalpą. 15:27:01 val. G. P. sugrįžta į prekybos salę ir rankoje laiko dėžutę, priėjęs prie K. A., kažką iš dėžutės išima ir parodo K. A.. K. A. paima daiktą į rankas ir jį apžiūrinėja, tada G. P. atsisėda prie stalo ir dirba kompiuteriu. 15:28:26 val. G. P. atsisukęs į už nugaros esančią komodą, paima baltą lapą, galimai sąskaitą faktūrą, tačiau ar jį paima iš spausdintuvo ar nuo lentynos nematyti, 15:28:30 val. jį pasirašo ir išeina į kitas patalpas. 15:29:07 val. G. P. sugrįžta į patalpas ir rankoje atsineša dėžutę, jos turinį parodo K. A. ir vėl išeina iš patalpų. 15:31:38 val. G. P. pareina į prekybos salės patalpas nieko neatsinešdamas, atsisėda į savo darbo vietą. 15:31:51 val. jis paima lapą ir su juo išeina iš patalpų. Į patalpas sugrįžta 15:32:47 val. rankoje nešdamasis dėžutę. 15:33:30 val. jis dėžutės turinį parodo K. A., tada šis ją apžiūrinėja. 15:34:05 val. G. P. išeina iš patalpų ir jį patalpas sugrįžta 15:34:19 val. jose nešdamasis dėžę iš kurios išima daiktą ir rodo K. A.. 15:35:00 val. G. P. nueina į kitas patalpas ir iš jų sugrįžta 15:35:19 val. rankoje nešdamas prekių pakuotę, kurią padeda ant stalo. 15:35:45 val. G. P. atsisėda į savo darbo vietą. 15:38:53 val. G. P. padeda lapą su rašikliu prie K. A.. 15:43:18 val. G. P. kažką dirba su kompiuteriu, tuo tarpu K. A. apžiūrinėja prekes. 15:54:35 val. G. P. atsisuka į kitą pusę, t. y. į už nugaros esančią komodą ir paima du baltus lapus, juos abu pasirašo. Vieną lapą, galimai sąskaitą faktūrą, duoda K. A. ir šis 15:54:52 val. ant lapo pasirašo ir parašyta lapą padeda link G. P.. Tada G. P. į maišelį sudeda prekes, kaip matyti 4 dėžutes, kalbasi su K. A. ir 15:58:24 val. K. A. išeina, o G. P. atsisėda į savo darbo vietą ir dirba kompiuteriu. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu (prekybos sale) Ofiso apsauga naujas_20190321101959_20190321103358_445427.mp4 matomas analogiškas vaizdas kaip ir ankstesniame vaizdo įraše. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje matoma data ir laikas: 2019-03-21, 10:19:58 val. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje matomas užrašas: prekybos sale. Vaizdo įrašo trukmė 14 min. Paleidus vaizdo įrašą kairėje pusėje prie vidurinio stalo matomas savo darbo vietoje sėdintis G. P.. 10:22:14 val. G. P. atsistoja iš savo darbo vietos ir paima juodos spalvos kabelį suvyniotą į apskritimą, kuris buvo padėtas priešais jo darbo stalą. Kabelį užsideda ant stalo, apžiūri. 10:23:48 val. matomas pro duris į patalpas įeinantis K. A., kuris pasisveikina su G. P. ir kitais darbuotojas, tada jis atsisėda prie G. P. stalo, apžiūrinėja kabelį, perskaito ant stalo padėtą baltą lapą, galimai sąskaitą faktūrą. G. P. išeina iš patalpų. 10:25:14 val. G. P. pasikviečia K. A. į kitas patalpas ir jis išeina. 10:27:04 val. G. P. su K. A. sugrįžta į prekybos salės patalpas. K. A. atsisėda prie G. P. stalo. G. P. atsisėda kitoje stalo pusėje. 10:27:21 val. matoma kaip K. A. paima baltą popieriaus lapą, galimai sąskaitą-faktūrą į rankas sąskaitą ir ją aptarinėja. Tuo tarpu G. P. sėdi prie savo kompiuterio ir jame kažką dirba. 10:29:16 val. G. P. atsisuka į kitą pusę, t. y. į už nugaros esančią komodą ir pasiima baltą lapą, tačiau iš kur jį tiksliau paima ar iš spausdintuvo ar iš lentynos nematyti, ant to paties lapo pasirašo ir lapą duoda K. A.. 10:29:24 val. K. A. ant paduoto lapo pasirašo, tuo pat metu G. P. iš tos pačios vietos kaip ir anksčiau, paima dar vieną baltą lapą, jį pasirašo ir pastumia link K. A.. Padavęs lapą G. P. kažką dirba kompiuteryje. 10:29:39 val. K. A. pasirašytą lapą pastumia link G. P.. K. A. kažkam skambina ir kalba telefonu. 10:32:44 val. K. A. nuo stalo pasiima du lapus ir kabelį ir 10:32:50 val. išeina iš UAB „V. s.“ patalpų. Tada G. P. atsisėda į savo darbo vietą, 10:33:38 val. iš savo pirmojo stalčiaus išsitraukia lapą ir jį skaito. Skaitydamas lapą kažką dirba kompiuteriu iki kol vaizdo įrašas baigiasi 10:33:57. Daugiau vaizdo įrašų pateikta nėra (1 t., b. l. 26-31);

20.9.       Iš 2019-10-18 akistatos protokolo matyti, kad liudytojas A. Č. ir įtariamasis G. P. liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 40-45).

21.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. su G. P. buvo sudaryta darbo sutartis, šioje sutartyje nurodant, jog pastarasis priimamas projektų vadovo pareigoms, o jo darbo pradžia laikoma 2018 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 14–15). Iš darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnalo išrašo matyti, kad G. P. pasirašytinai su taisyklėmis supažindintas 2018 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 14-15). Pagal UAB „V. s.“ darbo tvarkos taisykles, darbuotojas privalo tinkamai atlikti dirbamą darbą. Taip pat, numatytos materialinės atsakomybės sąlygos (2 t., b. l. 16-23). Darbo sutartis su G. P. nutraukta 2019 m. balandžio 5 d. Iš civilinio ieškovo atstovo A. Č. parodymų matyti, kad G. P. aptarnaudavo klientus, ruošdavo sąskaitas – faktūras, tačiau jis sunkiai susitvarkydavo su savo darbu, nei vieną mėnesį neįvykdė jam nustatytos apyvartos, nenešė pelningumo. Liudytojas E. S. taip pat nurodė, kad G. P. įmonei atnešdavo mažai pelno, su G. P. buvę kilę konfliktų dėl per mažų prekių kainų, tačiau G. P. teigė, kad taip pritraukia klientus. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. P. faktiškai atliekamų pareigų pagrindu jam buvo patikėtas bendrovės turtas (UAB „V. s.“ patalpose esančios įmonei priklausančios prekės) ir jis galėjo šiuo turtu disponuoti bei tai darė.

22.       Taip pat, byloje objektyviai nustatyta, kad G. P. 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 21 d. išrašė sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats G. P.. Nors G. P., neigdamas savo kaltę pažymėjo, kad kiekvieną kartą siųsdamas – sąskaitą faktūrą klientui jis nueidavo pas direktorių A. Č. arba technikos direktorių E. S. suderinti prekių kainą, taip pat, galimi atvejai, kad egzistuoja kelios sąskaitos faktūros su tais pačiais numeriais, tačiau šiuos parodymus kategoriškai paneigė liudytojais apklausti E. S. ir A. Č.. Minėti liudytojai patvirtino, kad G. P. turėjo teisę pats nustatyti prekių kainą tam tikrose ribose, tačiau su juo buvę kilę konfliktų dėl per mažos prekių kainos. Be to, G. P. gynybinė versija, jog sąskaitose – faktūrose užfiksuota informacija yra tiksli, paneigta ir kitais byloje surinktais duomenimis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame buvo užfiksuotos 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. kovo 21 d. sąskaitų – faktūrų surašymo aplinkybės. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas prekių perdavimas klientams, perduodamų prekių kiekis, kuris atitinka klientams pateikiamuose sąskaitose – faktūrose esantį kiekį. Nors G. P. nurodė, kad pasitaikydavo atvejų, kuomet klientai užsakydavo prekes, tačiau vėliau pakeisdavo savo užsakymą ir atitinkamai buvo keičiama sąskaita – faktūra, tačiau minėti aiškinimai taip pat neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio eigos. Kartu pažymėtina, kad tiek klientui, tiek įmonei UAB „V. s.“ pateiktose sąskaitose faktūrose bendra suma už prekes sutapdavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kelios sąskaitos – faktūros su tuo pačiu numeriu atsirasdavo redaguojant kliento pateiktą užsakymą.

23.       Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius G. P. kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad:

23.1.       G. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš UAB „V. s.“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ 338 Eur 63 ct vertės turtą, o būtent: suklastodamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (kurią pateikė UAB „V. s.“), įrašydamas į PVM sąskaitą faktūrą didesnį kiekį parduodamų prekių nei realiai buvo parduota pirkėjui, t. y. nurodydamas, kad parduoda 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“, realiai pardavęs pirkėjui 1 centralę „Spectra SP7000“, 59,09 Eur vertės, nurodydamas, kad parduoda 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, realiai pardavęs pirkėjui 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, kurio vieneto vertė 5,80 Eur, pirkėjui neperduotas prekes pasisavino; taip pat, įrašydamas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduoda pirkėjui prekes: akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,99 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 66,82 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13,31 Eur vertės, transformatoriaus komplektą 4,48 Eur vertės, minėtų prekių pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino, bei, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kurias pateikė UAB „V. s.“), ir jose įrašydamas prekes, kurios realiai nebuvo perduotos pirkėjui, t. y. centralė „Spectra SP6000“, 43,95 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5,81 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 41,41 Eur vertės, plastikinis korpusas „CAS6“, 18,09 Eur vertės, kronšteinas judesio davikliui „Paradox DG85“, 7,78 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 58,30 Eur vertės, minėtas prekes pasisavino.  

23.2.       Taip pat, 2019 m. sausio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „V. s.“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „V. s.“ projektą vadovu, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydamas įjuos tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent:

23.2.1.                      Į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „A. p.“: apsaugos sistemos komplektą 570 Eur 1 ct vertės, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodė konkrečias parduodamas prekes: 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“, bendros 98 Eur vertės, 2 vnt. klaviatūrų „TM70“, bendros 198 Eur vertės, GSM modulį „GSV5“, 55 Eur vertės, akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7 Eur 20 et vertės, GSM modulį „PCS250G“, 56 Eur 50 ct vertės, 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 26 Eur vertės, judesio jutiklį „Flash“, 13 Eur 20 ct vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektą, 4 Eur 18 ct vertės, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „A. p.“ parduodamos prekės: akumuliatorius „7Ah 12 V“, 7 Eur 20 et vertės, GSM modulis „PCS250G“, 56 Eur 50 ct vertės, lauko sirena su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorius „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektas, 4 Eur 18 ct vertės, kurių pirkėjui neperdavė bei vietoje 2 vnt. centralių „Spectra SP7000“ realiai pardavė 1 centralę „Spectra SP7000“, 49 Eur vertės, vietoje 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“ realiai pardavė 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 15 Eur 60 ct vertės, vietoje vieno judesio jutiklio „Flash“ realiai pardavė 3 vnt. judesio jutiklių „Flash“, bendros 39 Eur 60 et vertės, taip neteisėtai pasisavino svetimą- UAB „V. s.“ turtą,

23.2.2.                      tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 7 d. Į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamas pirkėjui UAB „V. s.“: skaitytuvą/kontrolerį „S601EM-W“, 45 Eur vertės, 40 vnt. atstūmimų pakabukų „EM“, bendros 20 Eur vertės, elektromagnetinę sklendę su atmintimi „1743AD“, 20 Eur vertės, stalinį adapterį „2A/12V“, 8 Eur vertės, mygtuką „Exit bok de-02“, 8 Eur vertės, bendra prekių kaina 122 Eur 21 ct, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas skaitytuvo/kontrolerio „S601EM-W“ 35 Eur vertę, 40 vnt. atstūmimų pakabukų „EM“ bendrą 16 Eur vertę, stalinio adapterio „2A/12V “ 5 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodama prekė: plastikinis korpusas „CAS6“, 17 Eur vertės, kurios pirkėjui neperdavė ir taip neteisėtai pasisavino svetimą- UAB „V. s.“ turtą,

23.2.3.                      tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 18 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekes parduodamos pirkėjui UAB „V. s.“: komutacinę spintą, 346 Eur vertės, 8 vnt. komutacines paneles „19 1U S'T’P 6e cat 24 portą“, bendros 374 Eur 40 et vertės, optinę komutacinę panelę „19 ODE 24xSC“, 30 Eur vertės, 11 vnt., panelių „19/1 U“, bendros 39 Eur 60 ct vertės, maitinimo panelę, 10 Eur 20 ct vertės, ventiliatoriaus bloką „19 TE 800 mm“, 39 Eur 93 ct vertės, 2 vnt. ventiliatorių blokų reguliuojamų termostatų, bendros 24 Eur vertės, ventiliatorių pakabinamai spintai, 9 Eur vertės, komutacinę spintą „19/12U“, 82 Eur vertės, įžeminimo rinkinį, 9 Eur 83 ct vertės, komutacinę panelę „19 SeUTP/24“, 18 Eur vertės, komutatorių „D-Link DGS-1024C“, 95 Eur 60 ct vertės, 6 vnt. kabelių „UTP“, bendros 4 Eur 80 ct vertės, panelę „19/1 U“, 3 Eur 60 ct vertės, maitinimo panelę, 10 Eur 20 ct vertės, 6 vnt. sujungimų „RJ-45“, bendros 4 Eur 80 ct vertės, bendra prekių kaina 1333 Eur 38 ct, o UAB ,,V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas komutacinės spintos 303 Eur vertę, 8 vnt. komutacinės panelės „19 1U STP 6e cat 24 portų“ bendrą 366 Eur 40 ct vertę, komutacinės spintos „19/12U“ 75 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: kronšteinas judesio davikliui „Paradox DG85“, 7 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 51 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė ir taip neteisėtai pasisavino svetimą- UAB „V. s.“ turtą,

23.2.4.                      tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 21 d. į PVM. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė UAB „V. s.“ prekę parduodamą pirkėjui UAB „V. s.“: optinį kabelį „SCTG-0-12SM mini“, 205 Eur 70 ct vertės, o UAB „V. s.“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekės kainą, nurodydamas optinio kabelio „SCTG-0-12SM mini“, 89 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjui UAB „V. s.“ taip pat parduodamos prekės: centralė „Spectra SP6000“, 38 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 38 Eur vertės, kurių pirkėjui neperdavė ir taip neteisėtai pasisavino svetimą- UAB „V. s.“ turtą.

24.       Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. P. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 21 d. per 4 kartus iš UAB „V. s.“ viso pasisavino prekių, kurių bendra vertė 338,63 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis (išrašomi skirtingi tos pačios PVM sąskaitos faktūros egzemplioriai su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis/pardavimais, jų kiekiais ir kainomis), visuose 4 nusikalstamos veikos epizoduose dalyvavo G. P., nusikalstamos veikos epizodus sieja ir tas pats nusikaltimo dalykas (naujos prekės – centralė, dūmų jutiklis). Atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko (visos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 21 d.) ir vietos (UAB „V. s.“ patalpos) požiūriu nebuvo labai nutolę vienas nuo kito. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad visuose nusikalstamos veikos epizoduose G. P. veiksmus siejo bendras sumanymas ir tikslas. Darydamas pirmąjį veiksmą, kaltininkas jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų, todėl vien tai, kad turto vertė atskiruose epizoduose nesiekė dydžio, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie nusikalstamos veikos epizodai tarpusavyje nėra susiję ir turėtų būti vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Priešingai, G. P. veikė analogišku būdu – klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. išrašė skirtingus tos pačios PVM sąskaitos faktūros egzempliorius su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis, jų kiekiais ir kainomis, be to, G. P. nusikalstamus veiksmus įgyvendindavo aptarnaudamas UAB „V. s.“ ir UAB „A. p.“ įmonių atstovus, o pasisavinto turto nedidelė vertė tik sudarė pagrindą šias sumas maskuoti, taip apsunkinant galimybę išaiškinti G. P. neteisėtus veiksmus. Nurodytų aplinkybių visetas, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, leidžia teigti, kad buvo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos.

25.       Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu ir tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Tačiau visais šiais atvejais būtina laikytis BPK 255, 256 straipsniuose numatytos kaltinimo keitimo tvarkos. Kartu pažymėtina, kad veikos kvalifikavimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 2 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens, teismo nuteisto už nusikaltimą, teisė į tai, jog aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Šios teisės įgyvendinimo pagrindus nustato įstatymas, taigi valstybė iš esmės turi tam tikrą diskreciją nurodytu aspektu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, apkaltinamojo nuosprendžio peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme gali apimti ir fakto, ir teisės klausimus, arba apsiriboti tik teisės klausimais (pvz., 2009 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Panou prieš Graikiją, peticijos Nr. 44058/05; 2001 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Krombach prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29731/96).

26.       Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui G. P. kaltinant tuo, kad jis 2019 m. laikotarpiu nuo sausio 21 d. iki kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš UAB „V. s.“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V. s.“ projektų vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „V. s.“ 296 Eur 28 ct vertės turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia turto vertė buvo nustatyta į prekės kainą neįtraukiant PVM. Tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką, prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t. y. remiantis tokio daikto pardavimo kaina (kasacinės bylos Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007). 2012 m. gegužės 2 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje taip pat nurodyta, kad apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme G. P. buvo pranešta apie kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo galimybę. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. P. gynėjas advokatas akcentavo, kad, susidarius tokiai situacijai, baudžiamoji byla turi būti grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, visgi sutikti su šiais gynėjo teiginiais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, iš anksto informuodamas pranešė G. P. ir jo gynėjui apie pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinimo faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, užtikrino teisę žinoti kaltinimą ir suteikė G. P. bei jo gynėjui laiką pasirengti gynybai, teisė į gynybą nebuvo pažeista. Tuo tarpu, aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai inkriminuojami papildomi tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Nagrinėjamu atveju, pasisavintų prekių vertę skaičiuojant kartu su PVM, G. P. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo pažeista, kadangi nėra pagrindo teigti, kad iš esmės pasikeistų nusikalstamų veikų apimtis, jos kvalifikacija ar kad gynybos pozicija dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių būtų kitokia. 

27.        Dėl BK 37 straipsnio taikymo

28.       Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su sprendimu atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir pateiktais apeliaciniais skundais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad G. P. padaryta veika dėl dokumentų suklastojimo yra mažareikšmė ir bylą nutraukė BK 37 straipsnio pagrindu.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2013).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad G. P. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, šios nuosprendžio dalies neskundžia ir G. P., tačiau nesutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad G. P. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, sprendžiant BK 37 straipsnyje nustatyto instituto taikymo G. P. tikslingumo klausimą, išvada dėl mažesnio veikos pavojingumo buvo daroma išskirtinį dėmesį suteikiant toms aplinkybėms, jog, anot pirmosios instancijos teismo, UAB „V. s.“ patirta žala yra neženkli, suklastotos sąskaitos – faktūros yra naudojamos UAB „V. s.“ vidinėje apskaitoje, jokių žalingų pasekmių nesukėlė. Teismas sprendė, kad G. P. padarytų veikų pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir skirti bausmę.

31.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia tai, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, suklastoti dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją ir tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas buvo viena iš prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti, o G. P. veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti UAB „V. s.“ teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas žalai atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Vien ta aplinkybė, kad tiek klientui, tiek UAB „V. s.“ pateiktose sąskaitose – faktūrose bendra prekių suma sutampa, nepaneigia fakto, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai. Ypač įvertinus tai, kad dokumentai buvo klastojami, siekiant įgyvendinti vieningą nusikalstamos veikos sumanymą. G. P. savo veiksmais siekė padaryti žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams: pasisavinti svetimą turtą. Skirtingų operacijų nurodymu suklastotose sąskaitose - faktūrose buvo siekiama sukurti neigiamus padarinius – suklaidinti UAB „V. s.“. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog G. P. veiksmų, klastojant tikrus dokumentus, rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

32.       Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). G. P. veikė siekdamos tiesioginės turtinės naudos, savo kaltės viso proceso metu nepripažino, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo G. P. veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio ar trumpalaikiai, priešingai, jie tęsėsi tam tikrą laiko tarpą.

33.       Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog teismo išvada atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu yra nepagrįsta, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

34.       Dėl bausmės skyrimo

35.       Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

36.       Teisėjų kolegija, skirdama bausmę G. P., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad G. P. padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, į tai, jog nėra G. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, G. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. G. P. yra vedęs, dirba, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė.

37.       BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Įvertinus tai, jog G. P. nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Skirti švelniausią BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę nėra pagrindo, kadangi G. P. yra dirbantis, todėl jam skirtina baudos bausmė, bausmės dydis nustatytinas BK 47 straipsnyje numatytam minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. P. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

38.       Dėl civilinio ieškinio

39.       BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

40.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinio ieškovo UAB „V. s.“ atstovas advokatas T. Z. baudžiamojoje byloje pareiškė 338,93 Eur patikslintą civilinį ieškinį bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 170–172). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu civilinio ieškovo atstovas pateikė patirtą turtinę žalą įrodančius dokumentus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga“, Teismų praktika Nr. 29). Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, G. P. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 1 centralę „Spectra SP7000“, 59,09 Eur vertės, 2 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, kurio vieneto vertė 5,80 Eur, akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,99 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 66,82 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13,31 Eur vertės, transformatoriaus komplektą 4,48 Eur vertės, centralę „Spectra SP6000“, 43,95 Eur vertės, dūmų jutiklį „SD119-2“, 5,81 Eur vertės, klaviatūrą „Paradox K32+“, 41,41 Eur vertės, plastikinį korpusą „CAS6“, 18,09 Eur vertės, kronšteiną judesio daviklį „Paradox DG85“, 7,78 Eur vertės, judesio jutiklį „Paradox DG85“, 58,30 Eur vertės, todėl privalo atlyginti tokio dydžio turtinę žalą. Nors UAB „A. p.“ ir UAB „V. s.“ apmokėtose sąskaitose – faktūrose nurodytos didesnės įsigijamų prekių kainos, taip maskuojant G. P. prekių pasisavinimą (pvz. 2019 m. kovo 21 d. UAB „V. s.“ už 205,70 Eur faktiškai įsigijo optinį kabelį, kuomet šio kabelio vertė yra 89 Eur), tačiau aplinkybė, kad UAB „A. p.“ ir UAB „V. s.“ už prekes sumokėjo didesnę nei rinkos kaina ir dėl to nereiškia pretenzijų, nėra pagrindas mažinti civilinio ieškovo pareikšta civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad dėl G. P. nusikalstamų veikų įmonė prarado jai priklausantį turtą ir būtent tokią sumą įmonė būtų gavusi, pardavusi G. P. pasisavintas prekes.

41.       Dėl proceso išlaidų

42.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

43.       Civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme civiliniam ieškovui UAB „V. s.“ atstovavo advokatas T. Z., kuris rengė procesinius dokumentus ir dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose. Byloje esantys kvitai patvirtina, jog už atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą civilinis ieškovas sumokėjo advokatui Tomui Zubrickui 735 Eur. Ši suma, įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką yra proporcinga civiliniam ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma priteistina iš G. P..

44.       Apeliacinės instancijos teisme civilinį ieškovą taip pat atstovavo įgaliotas atstovas advokatas T. Z., skundas buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas iš dalies, todėl civilinio ieškovo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, yra pagrįstos, proporcingos suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl prašymas priteisti turėtas išlaidas, t. y. 210 Eur – tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio, ir paskirti bausmes:

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį - 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti G. P. baudą sumokėti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad, nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai, o sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).

Civilinio ieškovo UAB „V. s.“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. P. 338,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš G. P. priteisti civiliniam ieškovui UAB „V. s.“ 945 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.  

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai        Danutė Giačaitė

        Arūnas Paštuolis

        Algirdas Remeika