Civilinė byla Nr. e2A-1604-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11443-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys A. V., H. B., S. G. (S. G.), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Senojo miesto architektai“, ir pagal trečiojo asmens Š. K., pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T., kuriuo prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 galiojimą ir įpareigoti atsakovą M. T. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio dalis.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl statybos leidimo panaikinimo patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-01-200217-00020. Bylos dalis dėl statybos padarinių pašalinimo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
3. Ieškovė prašė tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą M. T. savo lėšomis pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas, bei naujai įrengtas statinio dalis; priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju griežčiausia taikytina priemonė (statinio nugriovimas) yra proporcinga priemonė, nes atsakovo M. T. atlikti statybos darbai nėra galimi, t. y. atsakovo atliktų darbų įteisinimui reikalingas naujas statybos leidimas; naujam statybos leidimui gauti, norint įteisinti faktiškai atliktus statybos darbus, yra reikalingas ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas aukštinti pastatą, tačiau tokio sutikimo atsakovas neturi. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju atsakovas privalės pertvarkyti statinį – išardyti neteisėto leidimo pagrindu įrengtas statinio dalis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visų pirma atsakingu asmeniu laikomas statytojas. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad panaikintą statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus dokumentus kilo atsakovui M. T.. Atsakovas, teikdamas ieškovės sutikimą, kuris neleido aukštinti pastato, tačiau prašydamas statybos leidimo būtent pastato aukštinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką. Būtent atsakovas M. T. turėtų būti laikomas tuo atsakingu asmeniu, kurio lėšomis šalinami statybos padariniai. Be to, ieškinio pateikimo metu statybos darbai dar nebuvo baigti. Net ir žinodamas apie iškeltą bylą, atsakovas ir toliau vykdė statybos darbus, tokiu būdu prisiimdamas ir galimą jų šalinimo naštą bei visas išlaidas.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog net ir patenkinus ieškovės reikalavimą ir panaikinus administracijos išduotą statybos leidimą, nėra jokio pagrindo administraciją laikyti kalta dėl tariamai neteisėtos statybos ir statybos padariniai jokiu būdu neturi būti šalinami administracijos lėšomis. Juo labiau, kad net ir ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo administracijai nereiškia, taigi pati ieškovė nelaiko, kad dėl atsakovo M. T. neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų/rekonstruotų statinių kalta administracija. Administracija, išduodama panaikintą statybos leidimą, vykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas. Prieš išduodama ginčijamą statybos leidimą, savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose, projekto rengėjas kartu su projektu pateikė ieškovės rašytinį sutikimą, kurį administracija laikė ir laiko tinkamu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai savivaldybė būtų nevykdžiusi. Savivaldybė, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumo, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektą. Atsakingi darbuotojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo M. T. rekonstruotų statinių dalių kaltas atsakovas M. T. ir būtent šio atsakovo lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai. Administracija negali būti laikoma kalta dėl to, jog projektuotojas galimai parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, o statytojas tokį projektą patvirtino ir teikė administracijai. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių neabejotinų argumentų ir įrodymų, kad atsakovo M. T. atlikti statybos darbai negali būti įteisinti, todėl ginčo statiniui nėra pagrindo taikyti ultima ratio priemonės – jo nugriovimo.
5. Trečiasis asmuo UAB ,,Senojo miesto architektai“ nurodė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Š. K. jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškia, todėl teismas net neturi galimybių pasisakyti dėl tariamos trečiojo asmens UAB ,,Senojo miesto architektai“ kaltės statybos leidimo išdavimo procese. Be to, nėra trečiojo asmens UAB ,,Senojo miesto architektai“ kaltės statybos leidimo išdavimo procese. Trečiasis asmuo nepažeidė jokių savo, kaip projektuotojo, pareigų. Pagal kasacinio teismo praktiką projektuotojas nepatenka į potencialių subjektų, kurių lėšomis šalinami neteisėtos statybos padariniai, sąrašą, todėl ir šiuo pagrindu trečiojo asmens atsakomybė dėl padarinių šalinimo negali būti konstatuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė:
6.1. leisti atsakovui M. T. per 12 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
6.2. Per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybų, įpareigoti atsakovą M. T. per 6 mėn. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio (gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis savo lėšomis (30 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (70 proc.).
7. Teismas nustatė, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą buvo vykdomos Žvėryno mikrorajone, kultūros paveldo vietovėje, tačiau statybos leidimas buvo panaikintas ne dėl kultūros paveldo pažeidimų, o dėl privataus asmens (ieškovės) teisių pažeidimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal negaliojančiu pripažintą statybos leidimą pastatytas statinys neprieštarauja Žvėryno mikrorajono detaliojo plano sprendiniams. Nėra pagrindo daryti išvados, kad neteisėtos statybos pažeidė viešąjį interesą; sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastas nėra didelis. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė yra išdavusi atsakovui sutikimą rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki jos sklypo ribos. Šis sutikimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi ši situacija skiriasi nuo tos, jei ieškovės sutikimas apskritai nebūtų buvęs duotas. Pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatyto pastato aukštingumas viršijamas dėl stogo, taigi yra objektyvios galimybės parengti naują projektinę dokumentaciją, pagal kurią pastato aukštis neviršytų iki tol buvusių statinių aukščio.
8. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad statytojo įpareigojimas nugriauti statinį, nesuteikiant galimybės gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį, šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė. Teismas nusprendė leisti atsakovui M. T. per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra pakankamas, tačiau nėra neproporcingai didelis; atitinka teismų praktiką šiuo klausimu panašaus pobūdžio bylose.
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas tiek ieškovės 2018 m. birželio 28 d., tiek kitų gretimų žemės sklypų savininkų (V. K., G. K., A. K., L. L.) sutikimai dėl pastatų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo. Ieškovės sutikimas ir kitų minėtų asmenų sutikimai pagal savo turinį skiriasi. V. K., G. K., A. K. ir L. L. sutikimuose nurodyta, kad šie asmenys neprieštarauja dėl atsakovo M. T. pastatų rekonstrukcijos padidinant šių pastatų užstatymo plotą, tūrį ir aukštį, tuo tarpu ieškovės sutikime nurodyta, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas rekonstruotų ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą išplečiant pastatų užstatymo plotą, t. y. ieškovės sutikime nekalbama apie leidimą didinti pastatų aukštį. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga aiškindamasi ieškovės išduoto sutikimo turinį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą išduoti statybos leidimą, kuriuo leidžiama didinti statinio aukštį, nors tokio sutikimo ieškovė, kurios sutikimas privalomas, nebuvo davusi. Priešingai nei įrodinėja savivaldybė, ieškovės sutikimas šiuo atveju buvo būtinas, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
10. Teismas sprendė, kad dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir atsakovas M. T.. Kaip ir savivaldybės administracija, atsakovas matė arba turėjo matyti, kad ieškovės sutikimo ir kitų gretimų sklypų bendrasavininkų sutikimų turinys skiriasi. Juo labiau, kad ieškovė dar 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo išdavusi sutikimą ieškovui vykdyti rekonstrukcija didinat arba mažinant užstatymo plotą, tūrį ir aukštį (šis sutikimas ieškovės vėliau buvo panaikintas). Šiuo atveju 2018 m. birželio 28 d. sutikime buvo išreikštas sutikimas rekonstruoti statinius tik išplečiant pastatų užstatymo plotą. Atsakovui būnant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, turėjo kilti abejonių, ar ieškovės išduotas sutikimas leidžia jam atlikti pastato rekonstrukciją didinant jo aukštingumą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams ir atsakovui M. T., kaip privačiam asmeniui, keliami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai skiriasi, konstatavo, kad savivaldybė ir M. T. už savavališkų padarinių pašalinimą atsako tokiu santykiu: Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 70 proc., o atsakovas M. T. – 30 proc.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau - ir Administracija) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė nustatyta (70 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (70 proc.) atsakovas M. T. per 6 mėn. įpareigotas pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 (toliau - ir Leidimas) pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio (gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
12.1. Vien tai, jog Administracija yra institucija išduodanti statybą leidžiančius dokumentus negali būti pagrindas taikyti didesnę atsakomybę. Nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo statytojui, t. y. atsakovui M. T.. Būtent atsakovas M. T., prašydamas statybos leidimo išdavimo ir teikdamas projektą tikrinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką, todėl atsakovui kaip statybos leidimo iniciatoriui turėtų būti nustatyta didžiausia kaltė ir jo lėšomis šalinami statybos padariniai.
12.2. Priešingai nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, Administracija šiuo atveju veikė atidžiai, vertindama sutikimą vadovavosi statybos leidimo išdavimo metu galiojusia Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 dalimi, kurioje įtvirtinta, kas yra statinio rekonstravimas, t. y. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Iš viešai prieinamos informacijos pateikiamos https://www.planuojustatau.lt/ portale matyti, kad su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą reg. Nr. SRA-100-200127-02533 Kūrybinių dirbtuvių pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstravimo projektui (toliau – Prašymas), skiltyje „Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai)“ pateiktame 2018 m. birželio 28 d. sutikime „Dėl pastatų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo“, sutikimo turinyje nurodoma, kad E. V. sutinka, kad prie jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. T. – „rekonstruotų esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m (vieno metro) atstumu iki man nuosavybės teise priklausančio sklypo“. Prašymo skiltyje „Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas“ pateiktame statinio projekto vadovės D. S. pasirašytame dokumente nurodyta: „3. Pastaba įvertinta. Skiltyje besiribojančių sklypų kaimynų sutikimai pridėti (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai rekonstruoti pastatus ir statyti tvorą neišlaikant 1 m nuo sklypo ribos, projekto sprendiniai buvo pristatyti kaimynams.“
12.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama projektą, įvertino norminių atstumų atitikimą teisės aktų reikalavimams, neatitinkant norminių atstumų įvertino, ar pateiktas reikiamas sutikimas, sutikime buvo nurodyta projekto sprendinius atitinkanti statybos rūšis – rekonstravimas, rekonstravimo apibrėžtyje nurodytas bet kurio iš statinio matmenų didinimas, taip pat ir aukščio, todėl pateikto sutikimo turinį laikė aiškiu ir sutikimą tinkamu, o konkrečių kriterijų, apimčių ar formų, pagal kuriuos turėtų teikiami gretimų sklypų valdytojų sutikimai statybą reguliuojantys teisės aktai neapibrėžia ir nenumato. Už projekto sprendinių atitiktį ir trečiųjų asmenų interesų užtikrinimą atsako statinio projekto vadovas, taip pat atsakymuose į pastabas projekto vadovė nurodo, kad projekto sprendiniai buvo pristatyti kaimynams, iš ko galima daryti prielaidą, kad sutikimus davę asmenys buvo susipažinę su projekto sprendiniais ir su jais sutiko.
12.4. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad prie neteisėto statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir atsakovas M. T. ir savivaldybės administracija, atsakovas matė arba turėjo matyti, kad ieškovės sutikimo ir kitų gretimų sklypų bendrasavininkų sutikimų turinys skiriasi ir atsakovui būnant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, turėjo kilti abejonių, ar ieškovės išduotas sutikimas leidžia jam atlikti pastato rekonstrukciją didinant jo aukštingumą, tačiau nurodo, kad atsakovui M. T., kaip privačiam asmeniui, keliami neva mažesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai statybų procese, todėl jo kaltės laipsnį nepagrįstai įvertino tik 30 proc.
12.5. Administracija nėra vienintelis subjektas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese. Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo), projektuotojo atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Neneigiant Administracijos vaidmens statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese, visgi pabrėžtina, kad kiekvienam statybos srityje veikiančiam subjektui teisės aktai numato atitinkamą kompetenciją ir už projekto atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms, atsako ne Administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, o statinių projektuotojas.
12.6. Paskirstydamas kaltės laipsnius, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apie projektuotojo atsakomybę šioje byloje išvis nepasisakė. Statybos įstatymas didžiulius reikalavimus kelia ir statinio projekto vadovui, t. y. architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai (Statybos įstatymo galiojusio leidimo išdavimo metu 2 straipsnio 69 dalis).
12.7. Sprendimas šalinti statybos padarinius 70 procentų Administracijos lėšomis yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus teisingus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo statytojui, t. y. atsakovui M. T.. Būtent atsakovas M. T., prašydamas statybos leidimo išdavimo ir teikdamas projektą tikrinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką, todėl būtent atsakovui kaip statybos leidimo iniciatoriui turėtų būti nustatyta didžiausia kaltė ir jo lėšomis šalinami statybos padariniai.
12.8. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko Administracija, nevertino, jog Administracija savo kompetencijos ribose patikrino, jog egzistuoja reikiamas sutikimas, kurį Administracija laikė tinkamu, todėl nusprendė dėl nepagrįstai didelio Administracijos kaltės laipsnio. Byloje pateikti įrodymai, kad Administracija ėmėsi aktyvių veiksmų ir tikrino esamus sutikimus, tai, kad teismai ir administracija nevienodai vertino pateiktų sutikimų turinį, nesudaro pagrindo išvadai, jog administracija elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, tai turėtų būti vertinama kaip kaltės laipsnį mažinanti aplinkybė, į kurią prašo atsižvelgti.
13. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) M. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
13.1. leisti atsakovui M. T. per 12 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (100 proc.).
13.2. Per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybų, įpareigoti atsakovą M. T. per 6 mėn. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio (gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (100 proc.).
13.3. Priteisti ieškovei E. V. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 004,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
13.4. Priteisti atsakovui M. T. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
13.5. Priteisti atsakovui M. T. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Sprendime visiškai nepagrįstai teismas konstatuoja, kad dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir apeliantas. Apelianto prisidėjimą prie neteisėtos statybos teismas sprendime argumentuoja tuo, kad apeliantas matė arba turėjo matyti ieškovės ir kitų asmenų išduotų sutikimų skirtumus, žinojo apie 2011 m. išduoto sutikimo panaikinimą, apeliantui tariamai turėjo kilti abejonių, ar ieškovės išduotas sutikimas leidžia jam didinti pastato aukštį.
14.2. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad apeliantas matė arba turėjo matyti ieškovės sutikimo turinį. Apeliantas nėra statybininkas, neturi statybos procese reikalingų profesinių žinių ir pats nerengia statybos procesui reikalingų dokumentų. Apeliantas veikė tik kaip statybos užsakovas, kuris finansavo statybą, bet ne ją organizavo ar vykdė. Apeliantas neturėjo jokios priežasties tikrinti projektavimo ar statybos dokumentų, jų tarpusavyje lyginti ar kitaip analizuoti. Apeliantui apskritai buvo žinoma, kad statyba galima tik pagal atsakovės išduotą statybos leidimą, todėl apeliantas tik finansavo statybos procesą po statybos leidimo gavimo.
14.3. Ieškovės sutikimo klausimas nėra akivaizdus, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas, bylą pirmą kartą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teisme, ieškovės ieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovės sutikimas buvo pakankamas statybos leidimui gauti. Jeigu bylą išnagrinėję teisėjai procesiniais sprendimais skirtingai vertino ieškovės sutikimo turinį, tai apeliantas jokiu būdu negalėjo nei suprasti, nei numatyti, kad sutikimo turinys teismų bus pripažintas nepakankamu statybos leidimui išduoti.
14.4. Apelianto nuomonė dėl ieškovės ar kitų kaimynų sutikimų turinio neturi jokios teisinės reikšmės ar įtakos statybos procesui. Apeliantas nepasirašė jokio dokumento, kuriuo būtų prisiėmęs kokius nors įsipareigojimus ar suteikęs kokius nors patvirtinimus dėl statybos leidimui gauti reikalingų dokumentų, tokių kaip ieškovės sutikimas. Apeliantas ieškovės sutikimo neanalizavo, nenagrinėjo, neskaitė ir niekaip kitaip neišreiškė nuomonės dėl ieškovės sutikimo turinio.
14.5. Ieškovė 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. sutikimą pasirašė savo kieme, prašant G. ar G. (apelianto samdytam statybos darbų vadovui). Ieškovės paaiškinimai pagrindžia, kad apeliantas netgi nedalyvavo ieškovės sutikimo pasirašyme. Byloje nėra jokiais įrodymais nustatyta, kad apeliantas apskritai iki ieškinio pareiškimo nors kartą matė ieškovės sutikimą.
14.6. Šioje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo 41 punkte nurodyta, kad ieškovė neturi specialių žinių statybos srityje, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė turėjo suprasti rekonstrukcijos sąvoką būtent taip, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, 94 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu) tinkamai įvertino ieškovės valios turinį. Tačiau apeliantas taip pat neturi specialių žinių statybos srityje, todėl lygiai taip pat negalėjo profesionalai įvertinti ieškovės sutikimo turinio. Apeliantui buvo žinoma, kad atsakovė išdavė statybos leidimą, įvertinusi pateiktus dokumentus, tarp kurių turėjo būti ir visi statybos leidimui išduoti reikalingi dokumentai.
14.7. Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kad apeliantas neteisėtai pakeitė (modifikavo, suklastojo ar pan.) ieškovės sutikimo turinį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei statybos leidimui išduoti pateiktas ieškovės sutikimas atitinka ieškovės pasirašytą dokumentą, ginčas vyko tik dėl dokumento turinio aiškinimo.
14.8. Sprendimu apeliantui iš dalies buvo perkelta pareiga savo sąskaita taisyti atsakovės padarytas klaidas, kas akivaizdžiai prieštarauja aukščiau teismų praktikai.
14.9. Teismas sprendimo rezoliucijoje dalyje atsakomybės už neteisėtų statybos padarinių naštos šalinimą klausimą išsprendė tik dėl statybos darbų pasekmių pašalinimo – perstatytų ar pertvarkytų bei naujai įrengtų statinio dalių išardymo. Tačiau jokie duomenys nėra nurodyti prie leidimo apeliantui gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį.
14.10. Faktas, kad naujos projektinės dokumentacijos parengimas, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas ir statinio pertvarkymas yra susijęs su apelianto patiriamos išlaidomis, yra akivaizdus ir nereikalauja įrodinėjimo. Visas šias paslaugas gali suteikti tik statybos proceso profesionalai, kurie paslaugas teikia atlygintinai. Apeliantas neturi savarankiško intereso pertvarkyti statinį, tokią teisę apeliantui teismas suteikė išimtinai tik dėl panaikinto statybos leidimo ir pareigos imtis priemonių ištaisyti dėl neteisėto statybos leidimo kilusius statybos padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtos statybos leidimo egzistuoja atsakovės kaltė, atsakovė turi prisiimti ir projektinės dokumentacijos parengimo, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio pertvarkymo išlaidas. Statinio pertvarkymo išlaidoms turi būti taikomos tokios pat taisyklės kaip ir statinio išardymo išlaidoms. Todėl teismas sprendimu atsakomybės už savavališkos statybos padarinių pašalinimo naštą turėjo nustatyti ne tik dėl statinio dalių išardymo, bet ir dėl statinio pertvarkymo, projektinės dokumentacijos parengimo, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo išlaidų.
14.11. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos tokia pačia proporcija, kaip ir atsakomybė už neteisėtų statybos padarinių šalinimą. Atitinkamai atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė turi atlyginti ir proporcingą apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Taip pat apeliantas šioje byloje yra pateikęs 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 2024 m. vasario 13 d. pateikė prašymą dėl 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltė ir atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tenka atsakovei, apeliantui iš atsakovės priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos.
15. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė E. V. prašo apeliacinius skundus atmesti; skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia argumentais:
15.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visų pirma, atsakingu asmeniu laikomas statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali būti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytą pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą. Ši pareiga, be kita ko, apima iniciatyvos, organizacinius, įskaitant sąnaudų apskaičiavimo, faktinio statinio nugriovimo organizavimo, komunikavimo su teismo sprendimu nustatytais kaltais dėl tokios neteisėtos statybos asmenimis dėl finansavimo pareigos įvykdymo ir kt. tokios pareigos įgyvendinimo aspektus. Ši pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo, kaltė dėl neteisėtos statybos.
15.2. Nors Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas (expressis verbis (tiesiogiai) neįvardija (neapibrėžia) kaltų asmenų (nepateikia jų sąrašo), sisteminė Statybos įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tai yra statytojas ir kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese – nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kompetentingų institucijų įgalinimai statybos leidžiančio dokumento išdavimo procese iš esmės reguliuojami Statybos įstatymo 27 straipsniu, apibrėžiančiu statybą leidžiančius dokumentus. Šis straipsnis įtvirtina ir šiai bylai aktualias teisinio reguliavimo nuostatas. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Todėl skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai identifikavo, kad nagrinėjamu atveju atsakingais asmenimis laikomi atsakovai.
15.3. Nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo atsakovui M. T.. Statytojas, teikdamas ieškovės sutikimą, kuris neleido aukštinti pastato, tačiau prašydamas statybos leidimo būtent pastato aukštinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką. Todėl būtent atsakovas taip pat turėtų būti laikomas tuo atsakingu asmeniu, kurio lėšomis šalinami statybos padariniai. Kaip pagrįstai konstatavo teismas skundžiamu sprendimu, statytojo kaltės laipsnis – 30 proc.
15.4. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovės ieškinio pateikimo metu statybos darbai nebuvo baigti. Net ir žinodamas apie iškeltą bylą, statytojas ir toliau vykdė statybos darbus, taip prisiimdamas ir galimą jų šalinimo naštą bei visas išlaidas. Todėl statytojo apeliacinio skundo argumentai, kad statytojo atsakomybė neturėtų būti nustatoma yra nepagrįsti.
15.5. Nepagrįstais laikytini statytojo argumentai, kad jis patirs papildomų išlaidų rengdamas projektinę dokumentaciją naujo statybos leidimo gavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė parengti tokią dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą yra statytojo teisė, bet ne pareiga. Teismas skundžiamu sprendimu leido per nustatytą terminą atlikti papildomus veiksmus, siekiant pastatą įteisinti, tačiau tai nėra pareiga. Todėl jeigu statytojas nepageidauja atlikti šių veiksmų, jis to neprivalo daryti. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.
15.6. Proceso šalis, kurios veiksmai teismo sprendimu buvo pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi ir negauti pilno ir tinkamo jos patirtų išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas pilna apimti – leidimas panaikintas, numatytas padarinių šalinimas. Todėl ieškovė turi teisę į pilną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi byloje atsakovais buvo tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir statytojas – šių išlaidų atlyginimas ieškovės naudai pagrįstai skundžiamu sprendimu buvo paskirstytas tarp jų.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apelianto M. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo statytojui, t. y. atsakovui. Būtent atsakovas M. T., prašydamas statybos leidimo išdavimo ir teikdamas projektą tikrinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką, todėl atsakovui kaip statybos leidimo iniciatoriui turėtų būti nustatyta didžiausia kaltė ir jo lėšomis šalinami statybos padariniai.
16.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama projektą, įvertino norminių atstumų atitikimą teisės aktų reikalavimams, neatitinkant norminių atstumų įvertino, ar pateiktas reikiamas sutikimas, sutikime buvo nurodyta projekto sprendinius atitinkanti statybos rūšis – rekonstravimas, rekonstravimo apibrėžtyje nurodytas bet kurio iš statinio matmenų didinimas, taip pat ir aukščio, todėl pateikto sutikimo turinį laikė aiškiu ir sutikimą tinkamu, o konkrečių kriterijų, apimčių ar formų, pagal kuriuos turėtų teikiami gretimų sklypų valdytojų sutikimai statybą reguliuojantys teisės aktai neapibrėžia ir nenumato.
16.3. Būtent projektuotojui keliama pareiga parengti statinio projektą, vadovaujantis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais. Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalis, galiojusi leidimo išdavimo metu, įtvirtino, jog už statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės aktą (kai statinio projekto (jo dalies) ekspertizė privaloma) pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes (Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punktas). Paskirstydamas kaltės laipsnius, pirmos instancijos teismas apie projektuotojo atsakomybę šioje byloje išvis nepasisakė.
16.4. Statinio projektas rengiamas būtent statytojo sumanytam statiniui. Statytojas (užsakovas), t. y. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis), statytojo teisės įgyvendinimui turi žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turėti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis detaliai reglamentuoja statytojo pareigas, tarp kurių, be kita ko, numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina statytojo teises, tarp kurių yra numatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą, pasirinkti statinio projektuotojus. Taip pat Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta statytojo atsakomybė už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
16.5. Nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus teisingus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo statytojui, t. y. atsakovui M. T.. Būtent atsakovas M. T., prašydamas statybos leidimo išdavimo ir teikdamas projektą tikrinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką, todėl būtent atsakovui kaip statybos leidimo iniciatoriui turėtų būti nustatyta didžiausia kaltė ir jo lėšomis šalinami statybos padariniai.
16.6. Administracija savo kompetencijos ribose patikrino, jog egzistuoja reikiamas sutikimas, kurį Administracija laikė tinkamu. Byloje pateikti įrodymai, kad Administracija ėmėsi aktyvių veiksmų ir tikrino esamus sutikimus, tai, kad teismai ir administracija nevienodai vertino pateiktų sutikimų turinį, nesudaro pagrindo išvadai, jog administracija elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl atsakovui išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 ir įpareigojimo pašalinti šio leidimo pagrindu atliktus statybos darbus, atmetė.
20. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1496-565/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 dalies rekonstruoti statinius galiojimą ir įpareigojo atsakovą M. T. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis. Teismas nurodė, kad, atsakovui M. T. per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos atsakovo M. T. lėšomis. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
22. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta tiek abiejų atsakovų – M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo procese, kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių.
23. Esant panaikintam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduotam leidimui Nr. LRS-01-200217-00020, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl padarinių šalinimo, atsakingų asmenų ir jų atsakomybės laipsnio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad savivaldybė ir M. T. už savavališkų padarinių pašalinimą atsako tokiu santykiu: Vilniaus miesto savivaldybės administracija 70 proc., o atsakovas M. T. – 30 proc.
24. Atsakovas M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinius skundus dėl kaltės ir atsakomybės laipsnio dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių. Atsakovas M. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą tik dėl statybos darbų pasekmių pašalinimo – perstatytų ar pertvarkytų bei naujai įrengtų statinio dalių išardymo, tačiau jokie duomenys nėra nurodyti prie leidimo apeliantui gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį. Taip pat atsakovas M. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
25. Taigi, apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo dalis dėl kaltės paskirstymo išduodant/gaunant statybos leidimą, kuris įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažintas neteisėtu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo
26. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė nustatyta (70 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (70 proc.) atsakovas M. T. per 6 mėn. įpareigotas pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio (gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis.
27. Pastebėtina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašydama pakeisti teismo sprendimą, nenurodo kaip konkrečiai sprendimas turėtų būti pakeistas, tačiau iš apeliacinio skundo pagrindo matyti, kad ji nesutinka, kad jai nustatytas didesnis nei atsakovui M. T. kaltės laipsnis.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepaisant to, kad panaikintą Leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo statytojui, t. y. atsakovui M. T.. Atsakovės nuomone, būtent atsakovas M. T., prašydamas statybos leidimo išdavimo ir teikdamas projektą tikrinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką, todėl atsakovui kaip statybos leidimo iniciatoriui turėtų būti nustatyta didžiausia kaltė ir jo lėšomis šalinami statybos padariniai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
29. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas tiek ieškovės 2018 m. birželio 28 d., tiek kitų gretimų žemės sklypų savininkų (V. K., G. K., A. K., L. L.) sutikimai dėl pastatų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo. Pirmosios instancijos teismas iš šių sutikimų turinio nustatė, kad ieškovės sutikimas ir kitų minėtų asmenų sutikimai pagal savo turinį skiriasi. V. K., G. K., A. K. ir L. L. sutikimuose nurodyta, kad šie asmenys neprieštarauja dėl atsakovo M. T. pastatų rekonstrukcijos padidinant šių pastatų užstatymo plotą, tūrį ir aukštį, tuo tarpu ieškovės sutikime nurodyta, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas rekonstruotų ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą išplečiant pastatų užstatymo plotą, t. y. ieškovės sutikime nekalbama apie leidimą didinti pastatų aukštį.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2020 m. vasario 17 d. statybos leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) (redakcija galiojusi nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 2 d.) būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą išsamiai patikrinti atsakovo parengtą projektą ir nustatyti, ar pateikti visi privalomi dokumentai, tame tarpe patikrinti ar statytojas pateikė sutikimą pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimu privalomumo atvejai“ 4 ir 8 punkto reikalavimus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 punkte taip pat numatyta, kad statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija. Tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atidi, netinkamai įvertino statytojo atsakovo M. T. pateiktą projektą, kurio pagrindu buvo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl įstatymų reikalavimų neatitinkančiam projektui neteisėtai išdavė statybos leidimą.
31. Šiuo atveju atsakovės atsakomybės negali eliminuoti ir jos pateikta nuoroda iš viešai prieinamos informacijos pateikiamos https://www.planuojustatau.lt/portal, kuriame pasak atsakovės prašymo skiltyje „Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas“ pateiktame statinio projekto vadovės D. S. pasirašytame dokumente nurodyta: „3. Pastaba įvertinta. Skiltyje besiribojančių sklypų kaimynų sutikimai pridėti (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimai rekonstruoti pastatus ir statyti tvorą neišlaikant 1 m nuo sklypo ribos, projekto sprendiniai buvo pristatyti kaimynams.“ Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo Sutikimu ieškovė neišreiškė valios leisti atlikti atsakovo statinių rekonstravimą, be statiniais užstatyto ploto išplėtimo, pakeičiant (didinant) ir kitą statinių išorės matmenį – jų aukštį. Kaip minėta, atsakovę įstatymas įpareigoja patikrinti rašytinius sutikimus ir jų atitiktį įstatymo reikalavimams. Nurodytame portale taip pat nėra nurodyta, kad yra gautas sutikimas didinti ginčo pastato aukštį. Projekto vadovė nurodė, kad yra gauti savininkų sutikimai rekonstruoti pastatus ir statyti tvorą neišlaikant 1 m nuo sklypo ribos atstumo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vykdydama jai įstatyme numatytas funkcijas ir išduodama statybos leidimą, nebuvo pakankamai atidi ir neįvertino, kad ieškovė, kaip viena iš besiribojančių sklypo savininkių, nėra davusi sutikimo didinti pastato aukštį.
32. Atsakovė taip pat nurodo, kad paskirstydamas kaltės laipsnius, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime apie projektuotojo atsakomybę šioje byloje išvis nepasisakė. Atsakovė nurodo, kad Statybos įstatymas didžiulius reikalavimus kelia ir statinio projekto vadovui, t. y. architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai (Statybos įstatymo galiojusio leidimo išdavimo metu 2 straipsnio 69 dalis).
33. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galima projektuotojo kalte gaunant statybos leidimą, visų pirma pažymėtina tai, kad šioje byloje projektuotoja UAB „Senojo miesto architektai“ nėra atsakovė, o į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl esant tokiai projektuotojos procesinei padėčiai teismas negali nuspręsti dėl projektuotojo atsakomybės. Antra, pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, 24 straipsnio 21 dalį, STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punktas) projektuotojas yra atsakingas, kad projektas atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad projektuotojo parengtas projektas neatitiktų statybą reguliuojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus. Sutiktina su trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme metu duotais paaiškinimais, kad gretimo sklypo savininkų sutikimų gavimas nėra projektavimo veikla. Nors projektuotojos projekte nurodyta, kad kaimyninių sklypų (duomenys neskelbtini) žemės savininkų sutikimai gauti pastato rekonstravimui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vienas iš gretimo sklypų savininkės ieškovės sutikimas nors ir buvo pateiktas, tačiau juo nebuvo suteikta teisė atsakovui didinti rekonstruojamo pastato aukštį. Šioje byloje teismai nustatė, kad ieškovės rašytinį sutikimą dėl rekonstravimo darbų ir statinių arčiau nei vieno metro atstumu parengė atsakovas M. T.. Taip pat nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad reikia gauti gretimo sklypo savininkės ieškovės sutikimą ne tik dėl pastato pločio, bet ir aukščio, t. y. sutikimo didinti atsakovo rekonstruojamo pastato aukštį, tačiau nepaisydamas to, jis toliau siekė pastato rekonstravimo didinant pastato aukštį. Todėl šiuo atveju kaltė kyla statybą išdavusiai institucijai ir statytojui.
34. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad statybų teisinis reguliavimas suponuoja, kad, nors statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo), projektuotojo ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių pritarimo ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją, tačiau didžiausia atsakomybė šiuose santykiuose vis tik tenka kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju savivaldybės administracijai), kurios yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).
35. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad didžiausia atsakomybė (70 proc. neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų) ginčo atveju dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo turi tekti būtent atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Dėl atsakovo M. T. apeliacinio skundo
36. Atsakovas M. T. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu nustatytu 30 proc. kaltės laipsniu ir mano, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis turėtų būti 100 proc. Atsakovo vertinimu, sprendime visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad dėl neteisėto 2020 m. vasario 17 d. statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir apeliantas.
37. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendęs kilusį ginčą ir nustatęs, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, skundžiamu sprendimu individualizavo atsakingų asmenų atsakomybę, nurodė, kodėl dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir atsakovas M. T.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaip ir savivaldybės administracija, atsakovas matė arba turėjo matyti, kad ieškovės sutikimo ir kitų gretimų sklypų bendrasavininkų sutikimų turinys skiriasi. Juo labiau, kad ieškovė dar 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo išdavusi sutikimą atsakovui vykdyti rekonstrukciją didinat arba mažinant užstatymo plotą, tūrį ir aukštį (šis sutikimas ieškovės vėliau buvo panaikintas). Šiuo atveju 2018 m. birželio 28 d. sutikime buvo išreikštas sutikimas rekonstruoti statinius tik išplečiant pastatų užstatymo plotą. Atsakovui būnant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, turėjo kilti abejonių, ar ieškovės išduotas sutikimas leidžia jam atlikti pastato rekonstrukciją didinant jo aukštingumą.
38. Su aukščiau nurodytomis išvadomis atsakovas nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad apelianto nuomonė dėl ieškovės ar kitų kaimynų sutikimų turinio neturi jokios teisinės reikšmės ar įtakos statybos procesui; apeliantas ieškovės sutikimo neanalizavo, nenagrinėjo, neskaitė ir niekaip kitaip neišreiškė nuomonės dėl ieškovės sutikimo turinio. Taip pat nurodo, kad ieškovė 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. sutikimą pasirašė savo kieme, prašant G. ar G. (apelianto samdytam statybos darbų vadovui). Pasak atsakovo, ieškovės paaiškinimai pagrindžia, kad apeliantas netgi nedalyvavo ieškovės sutikimo pasirašyme ir jo nėra matęs. Su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, nes šioje byloje nustatytos teismų faktinės aplinkybės paneigia atsakovo nurodytus argumentus.
39. Pažymėtina, kad šioje byloje teismai, pasisakydami dėl sutikimo, kaip vienašalio sandorio, išsamiai įvertino šio sutikimo pasirašymo aplinkybes. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šalių elgesį iki ieškovei duodant ginčo Sutikimą (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) – ieškovės sutikimo, kuriame, be kita ko, buvo išreikštas ir sutikimas dėl aukščio didinimo, davimą 2011 m. rugpjūčio 25 d. bei ieškovės šio sutikimo atšaukimą 2011 m. rugsėjo 12 d.; atsakovo tvirtinimą ieškovei ir trečiajam asmeniui, kad rekonstruojamų pastatų aukštis nebus didinamas, bei šį atsakovo tvirtinimą iš dalies patvirtinančius bylos rašytinius duomenis (atsakovo trečiajam asmeniui 2018 m. birželio 10 d. persiųstus projektinius pasiūlymus, pagal techninius parametrus iš esmės besiskiriančius nuo Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas). Kasacinio skundo argumentais šios aplinkybės neginčijamos ir, be kita ko, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad, kreipdamasis į ieškovę dėl sutikimo rekonstrukcijai atlikti, būtų pateikęs jai pakankamą informaciją jos interesus atitinkančiai valiai, susijusiai su atsakovo ketinama atlikti rekonstrukcija, susiformuoti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas ieškovės Sutikimo davimo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), įvertindamas kitų gretimo žemės sklypo bendraturčių (trečiųjų asmenų) duotus sutikimus, kuriuose, skirtingai nuo ieškovės Sutikimo išplėsti tik užstatymo plotą, išreikštas sutikimas padidinti atsakovo pastatų užstatymo plotą, tūrį ir aukštį (nutarties 97 punktas).
40. Taip pat kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad Sutikimą, kaip vienašalį sandorį, pasirašė tik ieškovė, kad ji galėjo koreguoti Sutikimo tekstą, jeigu jis buvo jai nepriimtinas, o atsakovas tik paėmė ieškovės pasirašytą Sutikimą, neturėdamas galimybės kaip nors jį keisti. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad Sutikimo turinį rengė ne ji; ieškovė tik pasirašė atsakovo jai pateiktą Sutikimą, prieš tai, be kita ko, paprašiusi iš Sutikimo teksto išbraukti aplinkybę dėl pastatų aukščio didinimo. Byloje nėra šį ieškovės tvirtinimą paneigiančių arba priešingą aplinkybę – kad tekstą parengė ieškovė – patvirtinančių duomenų. Taigi, nagrinėjamos bylos duomenys vertintini kaip patvirtinantys, kad Sutikimo tekstą parengė ir pasiūlė ieškovei būtent atsakovas. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad atsakovas šiuo atveju iš esmės atitinka prisijungusios šalies kriterijų. Remiantis pirmiau aptarta ir atsakovo kasaciniame skunde akcentuojama contra proferentem taisykle, ginčo Sutikimo tekstas šiuo atveju galėjo (galėtų) būti aiškinamas jį pasiūliusio atsakovo nenaudai (nutarties 98 punktas).
41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismų nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis ieškovės sutikimo neanalizavo, nenagrinėjo, neskaitė ir niekaip kitaip neišreiškė nuomonės dėl ieškovės sutikimo turinio. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas žinojo, kad ieškovė nedavė sutikimo dėl pastatų aukščio didinimo, tačiau vis tiek kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Nagrinėjamoje byloje abiejų apeliantų veiksmai šiame procese tam tikra apimtimi turėjo įtakos galutiniam šio proceso rezultatui – statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Šiuo atveju visiškai sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad nepaisant to, kad panaikintą leidimą išdavė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, taigi ir ieškovės tinkamo turinio sutikimą, kilo atsakovui M. T.. Statytojas, teikdamas ieškovės sutikimą, kuris neleido aukštinti pastato, tačiau prašydamas statybos leidimo būtent pastato aukštinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą su tuo susijusią riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo visą atsakomybę dėl neteisėtai išduoto leidimo priskirti išimtinai atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (100 proc.).
42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucijoje atsakomybės už neteisėtų statybos padarinių naštos šalinimą klausimą išsprendė tik dėl statybos darbų pasekmių pašalinimo – perstatytų ar pertvarkytų bei naujai įrengtų statinio dalių išardymo. Tačiau, pasak atsakovo, jokie duomenys nėra nurodyti prie leidimo jam gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį. Atsakovo vertinimu, dėl neteisėtos statybos leidimo egzistuoja atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė, atsakovė turi prisiimti ir projektinės dokumentacijos parengimo, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo bei statinio pertvarkymo išlaidas. Statinio pertvarkymo išlaidoms turi būti taikomos tokios pat taisyklės kaip ir statinio išardymo išlaidoms. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.
43. Visų pirma, klausimas dėl išlaidų, susijusių su naujo statybą leidžiančio dokumento gavimu siekiant įteisinti ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį, nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Antra, teismas neturėjo savo iniciatyva išspręsti šį klausimą nustatęs terminą statybos įteisinimui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Statybos įstatymą reglamentuojančias teisės normas.
44. Statybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus.
45. Pagal teisinį reglamentavimą kaltų asmenų lėšomis yra šalinami tik ginčo statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai, o ginčo statinio įteisinimas atliekamas statytojo lėšomis. Tuo tarpu teisės aktuose nėra numatyta, kad dėl asmenų, kurie kalti už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis būtų įteisinama savavališka statyba.
46. Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismų praktiką ir teisės aktus ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad kaltų asmenų lėšomis yra šalinami tik ginčo statinio, o ginčo statinio įteisinimo galimybę paliko įteisinimui statytojo lėšomis, tuo atveju, jei statytojas nuspręstų įteisinti jo neteisėtai rekonstruotą pastatą.
47. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad atsakovas šioje byloje yra pateikęs 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 2024 m. vasario 13 d. pateikė prašymą dėl 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltė ir atsakomybė dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tenka atsakovei, todėl atsakovui M. T. iš atsakovės priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo laikėsi pozicijos nesutikti su ieškovės ieškiniu ir savo procesiniuose dokumentuose reiškė prašymus ieškovės patikslintą ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo atmesti. Taigi, esant ieškovės ir atsakovo priešingam bylos interesui atsakovas gali reikalauti priteisti tik iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tarp atsakovų išlaidos negali būti paskirstomos, nes tai prieštarautų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms. Tačiau sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių atsakomybės laipsnį procentine išraiška, pagal tai šalims turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas aktualia šiam ginčui teismų praktika, nepagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
49. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 004,28 Eur. Atitinkamai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei turėjo būti priteista 4 203 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo M. T. ieškovei turėjo būti priteista 1 801,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl ginčo esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kaltų asmenų, susijusių su statybos leidimo išdavimu ir šių asmenų atsakomybės laipsnio. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nesivadovavo šiam ginču aktualia kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, patikslinant dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą dėl ginčo esmės ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
52. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į atsakomybės laipsnio dydį byloje tokiu pat mastu paskirstomas ieškovei iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis, t. y. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei priteisiama 779,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo M. T. priteisiama 333,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo M. T. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovei iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 801,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 4 203 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 333,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 779,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Renata Beinoravičienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė