Civilinė byla Nr. 3K-3-18/2008 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.5; 104.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas)
ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„Privati valda“ ieškinį atsakovei Ž. G. dėl prievolės
įvykdymo ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškinio
pareiškime nurodyta, kad UAB „Privati valda“ 2006 m. vasario 15 d.
sudarė su atsakove pavedimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo surasti jai
pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti
atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Ieškovo
teigimu, jis surado pirkėją, paėmė iš jo avansą už perkamą turtą ir atsakovės
vardu sudarė avansinio įmokėjimo sutartį, t. y. įvykdė sutartį, tačiau,
apie tai informavus atsakovę, ji nemotyvuotai atsisakė parduoti turtą ieškovo
surastam pirkėjui, taip pat atsisakė atvykti į notarų biurą ir sudaryti pardavimo
sutartį, nors ieškovas nebuvo gavęs iš atsakovės jokių pretenzijų ar
reikalavimų dėl netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovui tinkamai įvykdžius
pavedimo sutartį, jis pagal sutarties 3.2 punktą įgijo teisę į sutartą 7000 Lt
atlyginimą; be to, atsakovei neįvykdžius sutarties sąlygų ir atsisakius
sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su surastu pirkėju, ji pagal sutarties 10 punktą
privalėjo sumokėti ieškovui 10 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto
kainos. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 7000 Lt atlyginimą
už atliktą darbą ir 16 700 Lt baudą už sutarties nevykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimų esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės
7000 Lt atlyginimą, 3000 Lt baudą, kitus reikalavimus atmetė. Teismas,
ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus,
nustatė, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus per sutartyje
nustatytą terminą, laiku surado pirkėją, apie tai pranešė atsakovei tiek
telefonu, tiek 2006 m. balandžio 14 d. pareiškimu registruotu paštu
per notarę, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė
vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Dėl to teismas,
vadovaudamasis CK 6.758, 6.761 straipsniais, padarė išvadą, kad ieškovas turi
teisę reikalauti šalių susitarto 7000 Lt atlyginimo už atliktą darbą, o
atsakovei neperdavus nekilnojamojo turto ieškovo surastam pirkėjui, kilo pareiga
sumokėti baudą. Teismas, įvertinęs sutartyje nurodytą baudos dydį, konstatavo,
kad ji per didelė, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinusių jos dydžio
pagrįstumą, todėl sumažino ją iki 3000 Lt.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2007 m. gegužės 24 d.
sprendimu tenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos
teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir ieškovo apeliacinį
skundą atmetė. Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi AB Lietuvos pašto filialo Kauno apskrities centrinio pašto
2007 m. balandžio 18 d. raštą, nustatė, kad registruotas laiškas iš
Kauno apskrities centrinio pašto atsakovei buvo siųstas 2006 m. balandžio
12 d. pavedimo sutartyje nurodytu adresu, 2006 m. balandžio 13 d.
gautas laiškas buvo nuneštas atsakovei pristatyti, tačiau, jos neradus namuose,
gaunamųjų laiškų dėžutėje buvo paliktas pranešimas; 2006 m. gegužės
13 d. pasibaigus saugojimo laikui, laiškas buvo grąžintas siuntėjui ir
2006 m. gegužės 15 d. įteiktas UAB „Privati valda“
administratorei; taip pat 2006 m. balandžio 14 d. registruotas
laiškas su įteikimu buvo siunčiamas ir iš notarės biuro, bet jis 2006 m.
gegužės 15 d. buvo grąžintas notarės biurui, nes nebuvo įteiktas atsakovei.
Kolegija, vertindama ieškovo argumentus apie tai, kad jis pranešė atsakovei ir telefonu,
nesivadovavo telefonų skambučių išklotinėmis, liudytojos parodymais, nes byloje
nebuvo tiesioginių įrodymų, patvirtinusių šiuos ieškovo teiginius. Kolegija,
atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, remdamasi CK 6.760 straipsnio 4 dalimi,
pripažino, kad ieškovas tinkamai nepranešė atsakovei apie surastą jos turto
pirkėją, todėl pagal CK 6.200 straipsnį pažeidė sutarties vykdymo
reikalavimus.
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d.
sprendimą, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d.
sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 7000 Lt atlyginimą ir 7000 Lt
baudą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos už sutarties
nevykdymą dydį, nes, kasatoriaus manymu, atsakovė, o ne bendrovė pažeidė
sutartį, todėl būtent atsakovė privalėjo mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo
parduodamo turto kainos. Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad netesybų suma yra per didelė, tačiau nesutinka su teismo priteista
suma ir teigia, jog patyrė 7000 Lt nuotolių, todėl iš atsakovės
priteistini dar 4000 Lt netesybų. Be to, ieškovo surastas pirkėjas sutiko
mokėti didesnę nei pavedimo sutartyje šalių sulygtą turto pardavimo kainą,
todėl pagal sutarties 7 punktą tokiu atveju atsakovė įsipareigojo mokėti
papildomą 7000 Lt atlyginimą, tačiau jo nesumokėjo, atsisakiusi vykdyti
sutartį.
2.
Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovei buvo
siųsti registruoti laiškai apie surastą pirkėją, tačiau nepagrįstai pripažino,
jog ieškovas netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus, įtvirtinusius
pranešimo atsakovei apie surastą pirkėją tvarką. Kasatoriaus teigimu, Kauno apskrities centrinio pašto 2007 m. balandžio 18 d.
raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, patvirtinusiu aplinkybę, kad
atsakovei buvo palikti pranešimai apie jos vardu gautus ieškovo siųstus
registruotus laiškus, tačiau ji per vieną mėnesį jų neatsiėmė. Be to, pavedimo
sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, kokia forma atsakovei turėjo būti
pranešta apie pirkėją, tačiau iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos ieškovas
bendravo su atsakove telefonu ir siuntė laiškus tuo adresu, kuriuo atsakovė
gyveno iki pat sodo sklypo pardavimo dienos. Atsakovė taip pat pripažino, kad
ji sodo name gyveno visą laiką.
Atsiliepimu į ieškovo
kasacinį skundą atsakovė prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo sprendimą. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias dokumentų, pranešimų įteikimo
tvarką, nes ir pagal CPK 117 straipsnį dokumentai registruotu laišku
privalo būti ne išsiųsti, o įteikti. Atsakovės teigimu, nepagrįsti kasatoriaus
argumentai dėl nuostolių atlyginimo, nes, jos manymu, ieškovas nevykdė
sutarties, neturėjo jokių išlaidų ar nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovas UAB
„Privati valda“ 2006 m. vasario 15 d. sudarė su atsakove pavedimo
sutartį, pagal kurią įsipareigojo surasti jai pirkėją, norintį nupirkti
atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad ieškovas įvykdė
sutartinius įsipareigojimus: per sutartyje nustatytą terminą, laiku surado
pirkėją, apie tai pranešė atsakovei tiek telefonu, tiek registruotu
laišku, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė
vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai nepranešė atsakovei apie surastą jos
turto pirkėją, todėl ieškinį atmetė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Kasacija yra
išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai
yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias
sutarčių vykdymą, atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ar
nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kasatorius
kelia klausimus dėl įrodinėjimo tikslo, apibrėžto CPK 176 straipsnyje, pasiekimo
ir įrodymų įvertinimo šioje byloje (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176
straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas
byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės,
susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą
galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai
įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.
Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177
straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros
aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas
sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai
leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai
egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti
dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą,
patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra
įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka
įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo
paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku,
ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar
nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų;
taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Pirmosios
instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino šioje byloje esančius įrodymus,
kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ir
kurie patvirtino, kad ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus per
sutarties terminą, t.y. surado pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip
167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį
sodo pastatą su žemės sklypu, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė vykdyti
savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus sumokėti ieškovui atlyginimą už
pavedimo įvykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų, susijusių su ieškovo
kaip įgaliotinio pareigos tuojau pat pranešti įgaliotojui apie pavedimo
įvykdymą, atlikimu (CK 6.760 straipsnio 4 dalis), sprendžia, kad ieškovas
tinkamai įvykdė šią pareigą, nes ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei apie
pirkėjo suradimą pranešti, o atsakovė nevykdė CK 6.761 straipsnio 1 dalyje
įgaliotojui nustatytos pareigos bendradarbiauti su įgaliotiniu, kai šis vykdo
pavedimą. Pareiga sutarties šalims bendradarbiauti įtvirtinta ir CK 6.200
straipsnyje. Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo
teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek
skolininkas, tiek ir kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti,
kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė,
vykdydama pareigą bendradarbiauti, turėjo galimybę ir, būdama sąžininga,
privalėjo iki sutarties pasibaigimo dienos pasidomėti, ar ieškovas neįvykdė
savo kaip įgaliotinio pareigos. Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal
vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios
buvo įrodinėjamos šioje byloje turint tikslą nustatyti, ar atsakovė žinojo apie
tai, kad ieškovas iki sutarties termino pasibaigimo įvykdė pareigą surasti pirkėją,
norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei
nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu, išnagrinėjimu,
teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovė žinojo apie šios pareigos
įvykdymą iš ieškovo darbuotojų pranešimų telefonu. Apeliacinės instancijos
teismas, remdamasis vien tik tuo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų,
patvirtinančių, jog atsakovei telefonu buvo pranešta apie pirkėją, nepagrįstai nesivadovavo
telefoninių skambučių išklotinėmis, ieškovo darbuotojos liudytojos B. S.,
kuri papildomai buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu,
parodymais, jog atsakovei telefonu buvo pranešta apie surastą pirkėją. Minėta,
jog teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ne tik pagal
tiesioginius įrodymus, kurių civilinėse bylose dažnai neįmanoma surinkti, bet
ir ištyręs įrodymų visumą bei įvertinęs jų sąsajumą, patikimumą, įrodomąją
reikšmę. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė neteisingai nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias dokumentų,
pranešimų įteikimo tvarką, nes ir pagal CPK 117 straipsnį dokumentai
registruotu laišku privalo būti ne išsiųsti, o įteikti. Teisėjų kolegija
pažymi, jog šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovo pranešimo atsakovui apie
sutarties įvykdymą, CPK 117 straipsnis netaikytinas, nes šis straipsnis, kaip
ir kiti CPK XI skyriaus antrojo skirsnio straipsniai (117-132 straipsniai),
reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias
procesinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3
dalis)
Nors pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, tačiau netinkamai
aiškino atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš pavedimo sutarties,
nevykdymą reglamentuojančias normas, todėl netiksliai kvalifikavo neigiamas
turtines pasekmes, kurias turi patirti atsakovė dėl prievolės nevykdymo, taip
pat netiksliai nustatė priteistiną ieškovui iš atsakovo pinigų sumą.
2006 m. vasario
15 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties, kurios įvykdymą ginčija
atsakovė, 1 punktu ir 14 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas,
veikdamas kaip atsakovės įgaliotinis, iki 2006 m. balandžio 15 d.
suras pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti
atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Ieškovui,
kaip įgaliotiniui, įvykdžius šiuos įsipareigojimus, atsakovas, kaip
įgaliotojas, įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti
jam 7000 Lt atlyginimą (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 7 punktu šalys
taip pat susitarė, kad, įgaliotiniui suradus pirkėją, kuris sutinka už
sutartyje nurodytą turtą mokėti didesnę kainą, nei nurodyta šios sutarties 1
punkte, kainų skirtumas tenka įgaliotiniui. Vadinasi, 3.1 ir 7 sutarties
punktais šalys susitarė, kad tinkamas atlyginimas įgaliotiniui už pirkėjo,
kuris pirks sutartyje nurodytą įgaliotojo turtą už didesnę nei
167 000 Lt kainą, yra 7000 Lt nekintantis atlyginimas ir dar
papildomai suma, kurią sudaro parduodamo turto kainų skirtumas. Pagal byloje
esančius įrodymus matyti, kad ieškovas surado pirkėją, norintį už
174 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį
sodo pastatą su žemės sklypu. Taigi darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę dar
į papildomą 7000 Lt (174 000 - 167 000) atlyginimą. Iš
viso atsakovas įgijo teisę į 14 000 Lt atlyginimą iš atsakovės už
pavedimo sutarties įvykdymą. Šią sumą, remiantis sutarties 3.1 punktu, atsakovė
privalėjo sumokėti ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t.y.
ieškovas turėjo gauti šią sumą, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį.
Pavedimo sutartyje (10 punktas) šalys buvo numačiusios ir pasekmes, kurios
turėjo atsirasti, jeigu įgaliotojas atsisakytų vykdyti pavedimo sutartį ir sudaryti
pirkimo–pardavimo sutartį su įgaliotinio surastu pirkėju. Tokiu atveju įgaliotojas,
t. y. atsakovė, įsipareigojo sumokėti įgaliotiniui, t. y. ieškovui,
10 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios sutarties
1 punkte, t. y. susitarė dėl 16 700 Lt netesybų.
CK 6.761
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas
privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė, o šio
straipsnio
5 dalyje – kad įgaliotojas turi pareigą
atlyginti įgaliotiniui šio patirtą vykdant pavedimą žalą, jeigu paties
įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už jį
atsakingi asmenys. Vertinant šias normas, darytina išvada, kad pagal
atlygintinę pavedimo sutartį tinkamai įvykdęs pavedimą įgaliotinis turi teisę
gauti iš įgaliotojo atlyginimą, o tais atvejais, kai vykdydamas pavedimą
įgaliotinis patyrė žalą, jis turi teisę gauti iš įgaliotojo ir šios žalos
atlyginimą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo
atlyginti kiti už ją atsakingi asmenys. Įgaliotojo sumokėjimas įgaliotiniui
atlyginimo už tinkamą pavedimo įvykdymą yra įgaliotojo prievolės įvykdymas. CK 6.73
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius
negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę,
išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias
taisykles nustatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas
reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali
netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus
dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1
dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik asmens turto
netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Įvertinusi visa,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsakovei kaip įgaliotojui
atsisakius vykdyti 2006 m. vasario 15 d. ieškovo ir atsakovės
sudarytą pavedimo sutartį, pagal šios sutarties 10 punktą, kuris atitiko CK 6.73
straipsnio 1 dalį, nes sutarties nevykdymo atveju numatė tik netesybas, bet ne
netesybas ir realų sutarties vykdymą, t.y. atlyginimo sumokėjimą, ieškovas
įgijo teisę tik į netesybas. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasi
teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į apeliaciniame
ir kasaciniame skunduose ieškovo prašomas priteisti sumas, teisėjų kolegija
sprendžia, kad šalių sudarytoje pavedimo sutartyje numatytos 16 700 Lt
netesybos buvo aiškiai per didelės, todėl jos mažintinos iki nuostolių, ieškovo
patirtų dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. Ši sumažinta suma yra 14 000 Lt,
nes būtent tokią sumą ieškovas turėjo teisę gauti iš atsakovės, jeigu ji būtų
įvykdžiusi prievolę sumokėti ieškovui atlyginimą už pavedimo sutarties įvykdymą.
Patenkinus
kasatoriaus skundą dėl baudos priteisimo, taip pat tenkintinas jo prašymas
priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
(CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,
jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje
nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 120 Lt, o už
kasacinį skundą – 420 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovo kasacinį
skundą, šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovės. Taip pat byloje
nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas turėjo 450 Lt, pateikdamas
atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – 250 Lt, o pateikdamas kasacinį
skundą – 400 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šiuos
procesinius dokumentus. Ieškovui prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, šios
sumos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinių dokumentų
surašymą, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, remiantis
CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.10, 8.11, 8.13 punktuose nurodytais
rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas
teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24
d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio
13 d. sprendimą, kurį pakeisti taip: sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Ž. G. , a. k. (duomenys neskelbtini)
buvo priteista ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 7000 Lt
(septyni tūkstančiai litų) atlyginimas ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų)
bauda, panaikinti ir priteisti iš atsakovės Ž. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) , ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469,
14 000 Lt (keturiolika tūkstančių litų) baudą. Kitą sprendimo dalį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovės Ž. G. , a. k. (duomenys
neskelbtini) , ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 5
procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš
atsakovės Ž. G. , a. k. (duomenys
neskelbtini) , ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 540 Lt
(penkis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 1100 Lt (vieną
tūkstantį vieną šimtą litų) už advokato teisinę pagalbą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys