Civilinė byla Nr. 2A-162/2008
Procesinio sprendimo kategorijos :
126.5;126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2110-33/2007 pagal pareiškėjo (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LRG farmacija“ dėl 2007 m. balandžio 18 d. vykusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21, 23, 24 straipsniais bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 25, 27 straipsniais, 2007 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti neteisėtais 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą ir priimtus visus nutarimus : 1) patvirtinti 2007 m. kovo 22 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LRG farmacija“ bankroto administratoriaus ataskaitą; 2) dvejose varžytynėse neparduotų vaistų (vaistinių preparatų) ir medicininės paskirties prekių komplektą parduoti komplekte be varžytynių geriausią pasiūlymą pateikusiam pirkėjui, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant, kad pirkėjas privalo turėti licenciją verstis farmacine veikla bei savo riziką patikrinti vaistų tinkamumą realizacijai; 3) įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto.
Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius neteisėtai sušaukė kreditorių susirinkimą 2007 m. balandžio 18 d., o jam neįvykus neteisėtai surašė tariamai 2007 m. balandžio 18 d. įvykusio BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo protokolą. 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas turėjo spręsti 2007 m. kovo 22 d. tariamai neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus, tačiau kreditorių susirinkimas 2007 m. kovo 22 d. įvyko ir priėmė sprendimus visais darbotvarkės klausimais. Trečiojo asmens atstovo įsitikinimu, 2007 m. kovo 22 d. vykęs kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai. Susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 76,087 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Kreditorių susirinkime buvo kvorumas, o visiems nutarimams priimti pakako balsų. Visais 2007 m. kovo 22 d. vykusio kreditorių susirinkimo klausimais buvo priimti nutarimai, tačiau ne visiems siūlomiems nutarimams kreditoriai pritarė. Nepaisant to, kad 2007 m. kovo 22 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų vertinė išraiška sudaro 76,087 procentų, bankroto administratorius neteisėtai sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pagal administratoriaus pranešimą 2007 m. balandžio 18 d. atvykę kreditoriai ir kreditorių susirinkimo pirmininkas nusprendė, kad pakartotinis susirinkimas sušauktas neteisėtai ir išsiskirstė. Bankroto administratorius tam neprieštaravo, tačiau, nežiūrint to, neteisėtai įformino tariamai įvykusio pakartotinio susirinkimo faktą.
Trečiojo asmens atstovo įsitikinimu, net ir vertinant tai, jog pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, jame nebuvo renkamas nei kreditorių susirinkimo pirmininkas, nei susirinkimo sekretorius. Kreditoriai ir kreditorių susirinkimo pirmininkas bendru sutarimu pripažino pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtumo faktą ir 2007 m. kovo 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų galiojimą. Be to, bankroto administratorius nesilaikė įstatymo reikalavimų, nustatytų pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkei (ĮBĮ 24 str. 2 d., ABĮ 25 str. 7 d.). Į pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti tik 3 klausimai iš 7, svarstytų 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime. Pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole nutarimų priėmimas fiksuojamas neteisingai apskaičiavus balsuojančiųjų „už“ arba „prieš“ tam tikrus nutarimus balsus. Kreditorių registracijos sąraše užregistruotų kreditorių reikalavimų vertinė išraiška sudarė 75,097 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos arba 18 392 248,21 Lt. Tam, jog būtų priimtas sprendimas, reikėtų, kad už jį balsuotų dalyvaujantys kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų vertinė išraiškų suma sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų +1 arba daugiau kaip 9 196 124,10 Lt sumą kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai. Esant tokiam skaičiavimui, nė vienas 2007 m. balandžio 18 d. tariamai vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas nesurinko reikiamos balsų daugumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Susirinkę kreditoriai neišrinko nei pirmininkaujančiojo, nei balsų skaičiavimo komisijos, todėl neaišku, kokiu pagrindu bankroto administratorius bei balsavusiųjų raštu kreditorių balsų skaičiavimo komisijos narės gavo įgaliojimus veikti. Pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimui nustatytas 15 dienų terminas (ĮBĮ 24 str. 2 d.), tačiau bankroto administratorius pakartotinį kreditorių susirinkimą sušaukė tik 2007 m. balandžio 18 d., t. y. praleidęs nurodytą terminą.
Trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas 2007 m. gegužės 25 d. prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.131 straipsniu, ĮBĮ 24 straipsniu, prašė atnaujinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą pateikti skundą dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą. Kreditoriai negalėjo tikėtis, kad administratorius, visiems 2007 m. balandžio 18 d. atvykusiems kreditoriams išsiskirsčius, savavališkai pratęs kreditorių susirinkimą ir formins priėmimą nutarimų tais klausimais, kuriais kreditoriai jau pasisakė 2007 m. kovo 22 d. susirinkime. Tik 2007 m. gegužės 21 d., susipažinus su bylos medžiaga sužinota, jog pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko bei buvo priimti skundžiami nutarimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, terminas skundui paduoti, pasak trečiojo asmens, skaičiuotinas nuo 2007 m. gegužės 21 d. (ĮBĮ 24 str. 5 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ skundą patenkino. Teismas atnaujino terminą skundui dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti. Teismas pripažino neteisėtu BUAB „LRG farmacija“ 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą ir negaliojančiais jame priimtus nutarimus : 1) patvirtinti BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriaus 2007 m. kovo 22 d. ataskaitą; 2) dvejose varžytynėse neparduotų vaistų (vaistinių preparatų) ir medicininės paskirties prekių komplektą parduoti komplekte be varžytynių geriausią pasiūlymą pateikusiam pirkėjui, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodant, kad pirkėjas privalo turėti licenciją verstis farmacine veikla bei savo rizika patikrinti vaistų tinkamumą realizacijai; 3) įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto.
Sprendime pažymėta, kad terminas skundui paduoti atnaujintinas, nes nėra pateikta įrodymų, jog apie ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimus pareiškėjas sužinojo ankščiau nei 2007 m. gegužės 21 d., susipažinęs su bankroto bylos medžiaga. Teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad ginčijamo 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio susirinkimo protokolas 2007 m. balandžio 25 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, nereiškia, jog apie susirinkimo pravedimą tą pačią dieną tapo žinoma ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio susirinkimo protokolas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2007 m. balandžio 25 d., o skundas teismui išsiųstas 2007 m. gegužės 25 d.
Teismo sprendime rašoma, kad 2007 m. kovo 22 d. įvyko BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimas. Susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 76,087 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Susirinkime buvo kvorumas, visiems nutarimams priimti pagal iš anksto paskelbtos darbotvarkės klausimus pakako balsų, tačiau kai kurie pasiūlyti nutarimai nebuvo priimti. Atsakovo administratorius 2007 m. balandžio 18 d. sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą. Teismo manymu, pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimas yra neteisėtas, nes atliktas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas ir jame nedalyvavusių kreditorių teises (ĮBĮ 24 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti sušaukiamas tik tuo atveju, jei nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų. Galimybė sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą siejama su aplinkybėmis, jog susirinkime dalyvauja nepakankamai kreditorių ir jų balsų nepakanka nutarimui priimti. 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 76,087 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Balsų nutarimams priimti užteko (ĮBĮ 24 str. 1 d.), tačiau kai kurie pasiūlyti nutarimai nebuvo priimti. Teismo manymu, pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas nebuvo galimas tik dėl to, jog nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, tokios pačios apimties klausimais būtų šaukiamas antrasis susirinkimas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas nešaukiamas, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria tam tikriems siūlomiems nutarimams arba nutarimai nėra priimami. Nepriėmus nutarimų 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime, turėjo būti šaukiamas ne pakartotinis, o kitas kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti pakartotinio susirinkimo sušaukimą neteisėtu, o jame priimtus nutarimus negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo argumentai dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo vedimo ir balsavimo tampa teisiškai nereikšmingi ir yra nenagrinėtini, nes 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo būti sušauktas.
Apeliaciniu skundu atsakovo BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą ir atmesti pareiškėjo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ 2007 m. gegužės 25 d. skundą dėl BUAB „LRG farmacija“ 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad :
- Teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti. Skundas dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pateiktas tik 2007 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl skundo pateikimo termino atnaujinimo, pripažino, jog yra praleidęs skundo padavimo terminą, tai yra žinojo ir turėjo žinoti, kad 2007 m. balandžio 18 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas.
- Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes nepagrįstai pripažino svarbiomis terminui atnaujinti. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą, todėl jis žinojo arba galėjo žinoti apie pakartotinį kreditorių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, turėjo galimybę susipažinti su pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais.
- Pats teismas paneigė savo argumentus, kurių pagrindu atnaujino terminą skundui paduoti. Teismas netinkamai ištyrė bylos medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.
- Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.131 straipsnio 2 dalies bei ĮBĮ 24 straipsnio nuostatas. Sąvoka „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ reiškia, kad už tuos nutarimus dalyvaujantys kreditoriai nenubalsuoja, arba nedalyvauja susirinkime tiek kreditorių, jog pakaktų priimti sprendimus, tai yra kai nutarimas yra nepriimamas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas nepriėmus bent vieno kreditorių susirinkimo sprendimo (nutarimo). Tokius argumentus patvirtina ir teismų praktika.
Atsiliepimu į atsakovo BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą pareiškėjo (trečiojo asmens) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais :
- 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai. 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime buvo kvorumas, o visiems nutarimams priimti pagal iš anksto paskelbtos darbotvarkės klausimus balsų pakako, tačiau kreditoriai pritarė ne visiems siūlomiems nutarimams. Nepritarti siūlomiems nutarimams yra neginčijama kreditorių teisė (ĮBĮ 21 str. 1 d. 3 p.).
- Pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas buvo sutrukdytas tik dėl to, jog nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, būtų šaukiamas antrasis susirinkimas tokios pačios apimties klausimais. Pakartotinis kreditorių susirinkimas nešaukiamas, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria tam tikriems siūlomiems nutarimams.
- Net ir pripažinus, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas sušauktas teisėtai, administratorius pažeidė teisės aktų reikalavimus. Į pakartotinio susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti tik 3 klausimai iš 7, svarstytų 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo neteisingai apskaičiuojami balsuojančiųjų už tam tikrus nutarimus balsai, be to, nė vienas 2007 m. balandžio 18 d. tariamai vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas nesurinko reikiamos balsų daugumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Susirinkę kreditoriai neišrinko nei pirmininkaujančiojo, nei balsų skaičiavimo komisijos, todėl neaišku, kokiu pagrindu bankroto administratorius bei balsavusiųjų raštu kreditorių balsų skaičiavimo komisijos narės gavo įgaliojimus. Pakartotinio susirinkimo sušaukimui nustatytas 15 dienų terminas, tačiau bankroto administratorius pakartotinį kreditorių susirinkimą sušaukdamas tik 2007 m. balandžio 18 d., pažeidė teisės normas (ĮBĮ 24 str. 2 d.).
- Bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie įvykusį pakartotinį kreditorių susirinkimą. Tik 2007 m. gegužės 21 d., susipažįstant su bylos medžiaga sužinota, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas tariamai įvyko bei buvo priimti nutarimai. Teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti ir teisingai išnagrinėjo skundą iš esmės.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos.
Visų pirma, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo ir priimtų nutarimų paduoti, nes tik išsprendus šį klausimą, vertintini kiti teismo motyvai, kuriais remiantis skundas išspręstas iš esmės.
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas 2007 m. gegužės 25 d. prašyme dėl termino skundui dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti atnaujinimo pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 18 d. susirinkę kreditoriai nusprendė, jog nebuvo pagrindo šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą ir jam vykti, todėl išsiskirstė. Tik 2007 m. gegužės 21 d., susipažinus su bankroto bylos medžiaga, grąžinta iš Lietuvos apeliacinio teismo, buvo sužinota, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko bei buvo priimti prašomi panaikinti nutarimai. Trečiojo asmens atstovo įsitikinimu, skundo padavimo terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2007 m. gegužės 21 d., tačiau jis prašo atnaujinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pateikti skundą dėl 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų (t. 1, b. l. 8-9).
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole pažymėta, „...jog UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovė nurodė susirinkimo nevykdyti ir darbotvarkės klausimais nebalsuoti. Į susirinkimą atvykę kreditorių atstovai, kurie nebalsavo iš anksto raštu, išvyko nebalsavę susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi už pakartotiniame susirinkime pateiktus klausimus buvo kreditorių, balsavusių raštu, bankroto administratorius toliau veda pakartotinį kreditorių susirinkimą (...). Nutarimai patvirtintos darbotvarkės klausimais priimti balsavusiųjų raštu BUAB „LRG farmacija“ kreditorių balsų dauguma“ (t. 1, b. l. 73-74). Taigi UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas priimant ginčijamus 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus nedalyvavo. UAB „LRG farmacija“ administratoriaus atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi duomenų, jog 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas buvo išsiųstas asmeniškai (t. 1, b. l. 376). Trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas skundą dėl 2007 m. balandžio 18 d. BUAB „LRG farmacija“ pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) panaikinimo teismui išsiuntė 2007 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 107). Jis nurodė, kad apie ginčijamo 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus sužinojo 2007 m. gegužės 21 d., susipažinęs su bankroto bylos medžiaga. Byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog tretysis asmuo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ apie ginčijamus pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus sužinojo ankščiau nei 2007 m. gegužės 21 d. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog vien tai, kad ginčijamo 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2007 m. balandžio 25 d., nereiškia, kad apie pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus trečiajam asmeniui tapo žinoma tą pačią dieną. Aplinkybės, jog trečiojo asmens atstovui buvo pranešta apie 2007 m. balandžio 18 d. šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą, jog jis į šį susirinkimą buvo atvykęs, tačiau laikydamas susirinkimą neteisėtu išvyko dar iki priimant skundžiamus nutarimus, neleidžia teigti, jog trečiajam asmeniui buvo ar turėjo būti žinoma apie skundžiamų nutarimų priėmimą anksčiau, nei nurodo pats tretysis asmuo. Tretysis asmuo žinojo apie pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą, tačiau jam nebuvo žinoma, kad toks susirinkimas faktiškai įvyko ir jame buvo priimti nutarimai.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog trečiajam asmeniui 2007 m. gegužės 21 d. sužinojus apie 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, o skundą teismui pateikus (išsiuntus) 2007 m. gegužės 25 d., ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas, kuris skaičiuotinas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturėjo pagrindo spręsti prašymo dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo, nes tretysis asmuo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ laikytinas nepraleidusiu termino skųsti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Tik teismui priklauso diskrecijos teisė vertinti aplinkybes dėl įstatyme nustatyto termino eigos pradžios momento ir nuspręsti, ar terminas pateikti skundą buvo praleistas, ar yra pagrindas iš esmės spręsti prašymą dėl termino atnaujinimo, ar nėra tokio pagrindo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes terminas pateikti skundą nebuvo praleistas. Šie teisėjų kolegijos argumentai savaime neleidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą neteisingai. Jie tik patvirtina aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nagrinėti trečiojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovo pateiktą skundą iš esmės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad į bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimą atvyko kreditoriai, kurių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 76,087 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime buvo sprendžiami 7 darbotvarkės klausimai: 1. Administratoriaus ataskaita apie bankroto procedūras (nutarimas dėl pasiūlymo patvirtinti ataskaitą nepriimtas); 2. Administratoriaus informacija apie įvykusias automobilių pardavimo varžytynes (bendru sutarimu nutarta laikyti informaciją išklausyta); 3. Materialaus turto (automobilių) realizavimo tvarkos ir kainų nustatymas (priimtas nutarimas pritarti kreditorių komiteto nutarimui šiuo klausimu); 4. Materialaus turto (vaistų ir vaistinių medžiagų) realizavimo tvarkos ir kainų nustatymas (nutarimas dėl administratoriaus pateiktų pasiūlymų šiuo klausimu nepriimtas); 5. Materialaus turto (kito turto) realizavimo tvarkos ir kainų nustatymas (priimtas nutarimas dėl vieno iš administratoriaus pasiūlymų šiuo klausimu); 6. Nebetinkamo realizavimui turto (vaistų ir vaistinių medžiagų) utilizavimo tvarkos ir kainų nustatymas (priimtas nutarimas pritarti kreditorių komiteto nutarimui šiuo klausimu); 7. Dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto (nutarimas dėl administratoriaus pateikto pasiūlymo nepriimtas) (t. 1, b. l. 15, 16-22). Į bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą 2007 m. balandžio 18 d. atvyko kreditoriai, kurių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 75,09 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad 2007 m. kovo 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditorių balsų visiems nutarimams priimti nepakako, todėl ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies tvarka sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo spręsti 3 darbotvarkės klausimai: 1. Administratoriaus ataskaita apie bankroto procedūras (nutarimas priimtas „už“ balsavus 70,65 procentų susirinkime dalyvaujančių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų balsų); 2. Materialaus turto (vaistų ir vaistinių medžiagų) realizavimo tvarkos ir kainų nustatymas (nutarimas priimtas „už“ balsavus 70,65 procentų susirinkime dalyvaujančių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų balsų); 3. Įpareigojimas administratoriui kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto (nutarimas priimtas „už“ balsavus 70,65 procentų susirinkime dalyvaujančių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų balsų (t. 1, b. l. 72, 73-75).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas sušauktas neteisėtai, pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu sąvokos „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ aiškinimu (ĮBĮ 24 str. 2 d.), nes apelianto teikiamas šios įstatymo nuostatos aiškinimas yra pernelyg išplėstas, neatitinka ĮBĮ normų prasmės ir turinio dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslo ir sąlygų.
Kreditorių teises bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 21 straipsnio normos. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Balsavimas kreditorių susirinkimuose taip pat neatsiejamas su kreditorių reikalavimų gynimu. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių balsai skaičiuojami ne nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, bet nuo visų įmonės kreditorių reikalavimų sumos (išskyrus balsavimą pakartotiniame susirinkime). Jeigu į kreditorių susirinkimą susirinko kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos, toks susirinkimas nei vieno nutarimo negalės priimti. Ši situacija aptariama ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje dėl reikalingumo sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Susirinkime priimti nutarimui nepakakus balsų, administratoriui reikia per 15 dienų sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 2, 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. kovo 22 d. vykusio bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, turintys 76,087 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje numatytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai arba fiksuojama, kad nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo balsų skaičiaus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant ĮBĮ nuostatas darytina išvada, kad pakartotinį kreditorių susirinkimą reikia šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujantys kreditoriai (ĮBĮ 24 str. 1, 2 d.). Įstatymas nenumato galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti pakako, tai yra buvo atstovaujami kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, nes balsuota „prieš“ pateiktą jo projektą (pasiūlymą). Kitaip sakant, pakartotinis kreditorių susirinkimas neturi būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo (nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkretaus nutarimo priėmimui būtų užtekę). Kitoks ĮBĮ 24 straipsnio normų aiškinimas neatitiktų pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės. Be to, priešingu atveju būtų susiaurinamos kreditorių teisės bei ribojama galimybė išreikšti nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl teikiamo priimti nutarimo. Tokia situacija galima tada, jei kreditorių susirinkime dalyvautų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau jie išreikštų valią „prieš“ nutarimo priėmimą. Sušaukus pakartotinį kreditorių susirinkimą, nutarimas būtų laikomas priimtu, kai už jį balsuotų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų vos daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. BUAB „LRG farmacija“ 2007 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime balsavus prieš administratoriaus pasiūlytus kreditorių susirinkimo nutarimus, pakartotinis kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas nebuvo galimas tik dėl to, kad nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, tokios pačios apimties klausimais būtų šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas nešaukiamas tada, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria siūlomiems nutarimams. Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje komentuojant ĮBĮ normas (žr. žurnalą „Verslo ir komercinė teisė“, 2002 m., Nr. 2-3, psl. 111). BUAB „LRG farmacija“ administratorius 2007 m. balandžio 18 d. neteisėtai sušaukdamas pakartotinį kreditorių susirinkimą pažeidė ĮBĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko neteisėtai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pakartotiniam kreditorių susirinkimo sušaukimui ir nutarimų jame priėmimui ĮBĮ nustato tam tikrus reikalavimus (ĮBĮ 24 str. 2, 3 d): pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo neįvykusio kreditorių susirinkimo dienos; pakartotiniame kreditorių susirinkime gali būti priimami tik ankstesnėje darbotvarkėje (neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkėje) numatyti nutarimai; pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimui priimti reikalinga balsų dauguma nustatoma laikantis kitokios tvarkos (nustatant balsų daugumą vertinami tik tų kreditorių, kurie dalyvavo pakartotiniame kreditorių susirinkime, kreditoriniai reikalavimai). Pripažinus, jog 2007 m. balandžio 18 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo būti šaukiamas, kad jo sušaukimas yra neteisėtas, netenka reikšmės trečiojo asmens kitų argumentų, susijusių su nagrinėjamo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotos susirinkimo eigos neatitikimu įstatymų reikalavimams, vertinimas ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad jo paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-390/2004) yra suformuota teisminė praktika dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo galimybės nepriėmus bent vieno kreditorių susirinkimo sprendimo (nutarimo).
Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas, tačiau tai daro ne a priori, bet konkrečioje byloje atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir komentuojamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip jau minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Apelianto paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 27 d. nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kuri faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl negali turėti precedentinės reikšmės ir nesudaro pagrindo manyti, kad gali būti nukrypta nuo susiformavusios teisminės praktikos aptariamų ĮBĮ normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Konkrečioje byloje suformuluoti teisės išaiškinimai (ratio decidendi) turi precedentinę reikšmę teismams nagrinėjant tik iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas, kurias nagrinėdamas teismas aiškina atitinkamą teisės normą. Apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tokiais teismo pateiktais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į aplinkybes bylos, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas (nutartis). Faktinės bylos aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 27 d. nutartyje padarytos išvados dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo, buvo kitokios. Kitoje bankroto byloje buvo konstatuotas konkrečiame kreditorių susirinkime vieną iš kreditorių atstovavusio asmens interesų konfliktas, nes bankrutuojančios įmonės savininkas, atstovaudamas vieną iš savo įmonės kreditorių, kartu atstovavo ir savo interesus, o tai tiesiogiai prieštarauja įmonių bankroto instituto esmei ir tikslams. Dėl šios priežasties buvo pateisinamas pagrindas sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, nors pradiniame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, o už pasiūlytą nutarimą balsuota mažiau kaip puse visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Be to, analizuojant Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 27 d. nutarties turinį (civilinė byla Nr. 2-390/2004) matyti, kad sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą buvo nusprendę patys kreditoriai pradiniame susirinkime priimtu nutarimu, o pradinio kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, kad jame vienbalsiai buvo nutarta nepriimti jokio nutarimo, kadangi susirinkime nepakako balsų bet kokiam nutarimui priimti. Čia nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių dėl galimo interesų konflikto, nei kitų aplinkybių, kurios nustatytos kitoje paminėtoje bankroto byloje, nėra konstatuota, todėl apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 27 d. nutartis priimta esant skirtingoms faktinėmis aplinkybėms, ji negali turėti precedentinės reikšmės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad gali būti nukrypta nuo suformuotos teisminės praktikos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų jame priėmimo teisėtumo klausimą, tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, todėl pagrįstai tenkino skundą dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Apeliacinio skundo motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas