Administracinė byla Nr. eAS-298-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00857-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 58.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laisvoji forma“, UAB „Motiejus“, J. S., N. L., A. Š., R. T., V. S., S. Š., Z. S., I. S., N. A., T. P., V. B., E. Č., D. T., A. F., L. S., D. Š. ir L. C. 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 30-336/21 „Dėl prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijoje atrankos konkurso organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti V. S. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje atrankos konkurso nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (1 p.); nustatė vietą prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje konkursams organizuoti teritoriją nuo Pilies iki Didžiosios gatvių sankryžos (2 p.); įpareigojo Lauko kavinių konkursų vykdymo komisiją vykdyti prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje konkursus, vadovaujantis Nuostatais (3 p.); pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam licencijavimo ir leidimų veiklos sritį, kontroliuoti, kaip vykdomas Įsakymas (4 p.).

Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su norminių administracinių teisės aktų požymiais ir jų teisėtumo nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad Įsakymu iš esmės buvo patvirtinta Prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje atrankos konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka bei sąlygos. Šis Įsakymas susijęs su daugeliu subjektų – visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, siekiančiais atrankos konkurso būdu įgyti teisę prekiauti laimėtoje nustatytoje viešojoje vietoje atitinkamais ne maisto produktais laikinajame prekybos įrenginyje. Šiame akte nėra nuostatų, kurios akivaizdžiai rodytų, jog jomis nustatomos atitinkamos teisės ar pareigos pareiškėjams, kaip konkretiems subjektams, kas būdinga individualiam administraciniam aktui. Įsakymu patvirtinti Nuostatai nėra vienkartinio pobūdžio, o yra orientuojami į ateitį. Teismo vertinimu, Įsakymu įtvirtintos abstraktaus pobūdžio normos ir bendro pobūdžio elgesio taisyklės, susijusios su atrankos konkurso organizavimu, vykdymu ir leidimų prekybai ne maisto produktais išdavimu, o teisinis reguliavimas yra orientuojamas į ateitį (numatytas taikyti daug kartų).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai gali teikti prašymą ištirti Įsakymo teisėtumą tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su Įsakymo taikymu. Šiuo atveju pareiškėjai nereiškė konkrečių reikalavimų subjektams, kurie galbūt pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, t. y. neinicijavo individualios bylos. Pareiškėjai siekia, kad administracinis teismas panaikintų Įsakymą, tačiau administraciniams teismams nėra suteikta kompetencija patiems pakeisti ar panaikinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) ar įpareigoti tai padaryti skundžiamą norminį administracinį aktą priėmusią viešojo administravimo instituciją. Išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali tik pripažinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) teisėtu arba neteisėtu, o vėliau individualią bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis tokiu išaiškinimu, gali išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą, tenkindamas arba atmesdamas toje byloje suformuluotus materialiuosius reikalavimus.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje apibrėžtą subjektų sąrašą, todėl jie neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Analizuojamas atvejis neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, apimtį, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjų skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jų subjektinių teisių gynimo. Taigi, skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjai UAB „Laisvoji forma“, UAB „Motiejus“, J. S., N. L., A. Š., R. T., V. S., S. Š., Z. S., I. S., N. A., T. P., V. B., E. Č., D. T., A. F., L. S., D. Š. ir L. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti teismui skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai mano, kad teismas iš esmės paneigė jų – ilgamečių Pilies gatvės prekeivių – teisę kreiptis į teismą, jų teisėtus lūkesčius ir galimybę dalyvauti konkurse lygiaverčiais pagrindais. Pareiškėjai mano, kad Įsakymas pažeidė jų teisę verstis individualia veikla, t. y. prekiauti atitinkamais amatininkų gaminiais, suvenyrais, tautodailės dirbiniais konkrečioje Vilniaus miesto gatvėje nustatytose prekybos vietose pagal patvirtintą schemą ir dar 2009 metais išduotus leidimus. Pareiškėjai prašė ne ištirti Įsakymo teisėtumą, o šį Įsakymą panaikinti. Pareiškėjai inicijavo individualų administracinį ginčą, siekdami apginti galbūt pažeistas savo teises, siekdami konkretaus tikslo – išsaugoti esamas prekybvietes bei toliau prekiauti jų gaminiais, mokant atitinkamas rinkliavas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu
Nr. 1-1312 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių tvirtinimo“ ir juo patvirtintomis atitinkamomis taisyklėmis. Pareiškėjų atžvilgiu priimtas Įsakymas negali būti laikomas bendro pobūdžio norminiu aktu, taikytinu neapibrėžtam asmenų ratui. Įsakymu iš esmės keičiama galiojanti prekybos Pilies gatvėje tvarka, todėl šis aktas betarpiškai sietinas su pareiškėjų teisėmis. Įsakymas sukėlė pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes – atėmė galimybę prekiauti konkrečioje vietoje pagal išduotus leidimus. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kuriame jie prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 30-336/21 „Dėl prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijoje atrankos konkurso organizavimo“. Pareiškėjai skunde tvirtino, kad Įsakymas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, taip pat su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu
Nr. 1-1312 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių tvirtinimo“ ir juo patvirtintomis taisyklėmis, priimtas peržengiant Administracijos direktoriui suteiktos kompetencijos ribas, nes, pavyzdžiui, Įsakymu patvirtintų Nuostatų 11 punkte nustatyti konkurso vertinimo kriterijai, susiję su galiojančių tautinio paveldo produkto ar amatų meistro sertifikato turėjimu, didžiausia pasiūlyta parama socialinės infrastruktūros plėtrai, o, pagal Nuostatų 6 punktą, prekeiviai turės mokėti du mokesčius, be to, pareiškėjai yra diskriminuojami kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai iš esmės siekia norminio administracinio teisės akto – Prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje atrankos konkurso nuostatų – teisėtumo ištyrimo, tačiau jie nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, taip pat nėra inicijavę individualiosios bylos, kaip tai numatyta ABTĮ 113 straipsnyje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
(2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 2 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas (administracinis sprendimas) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Taigi individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko, įskaitant) teisės aktų normomis,
t. y. turėti teisinį pagrindą (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos.

Daugelis ABTĮ bei Viešojo administravimo įstatyme nurodytų norminio administracinio akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz.,
2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams
(žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje 
Nr. eAS-20-502/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-438/2020); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Taigi ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas yra oficialiai galiojantis norminis administracinis aktas. Tik visų pirmiau išvardytų požymių visetas suteikia aktui tokį statusą, sudarantį prielaidas tikrinti jo teisėtumą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimas panaikinti administracinį aktą (norminį arba individualų) yra neatsiejamas nuo tokio akto teisėtumo ištyrimo, kadangi būtent administracinio akto neteisėtumo konstatavimas yra pagrindas šį aktą panaikinti, todėl atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjai neprašė teismo ištirti Įsakymo teisėtumą, yra atmestinas. Iš Įsakymo turinio ir pareiškėjų argumentų skunde matyti, jog pareiškėjai siekia būtent Įsakymu patvirtintų Nuostatų panaikinimo, Įsakymo teisėtumas yra neatsiejamas nuo Nuostatų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar Nuostatai turi norminio administracinio akto požymius.

Nuostatai nustato prekybos ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio Senamiesčio seniūnijos teritorijoje atrankos konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką ir sąlygas, kurios konkurso metu ir jam įvykus negali būti koreguojamos ir keičiamos, išskyrus išimtinius dėl tam tikrų aplinkybių susidariusius atvejus, kai iškyla poreikis paslinkti (patraukti) laikinojo įrenginio vietą (Nuostatų 1 p.). Konkurso tikslas – atrankos konkurso būdu nustatyti laimėtoją, kuriam suteikiama teisė nustatyta tvarka gavus leidimą prekiauti laimėtoje vietoje, prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose viešosiose Senamiesčio seniūnijos teritorijos vietose (Nuostatų 5 p.).

Išanalizavusi Nuostatų turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurios neginčija ir pareiškėjai, kad Nuostatuose įtvirtintos taisyklės yra ne vienkartinio pobūdžio, jos orientuotos į ateitį. Pareiškėjai nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžia įsitikinimu, kad Įsakymas ir juo patvirtinti Nuostatai pažeidžia būtent jų teises ir teisėtus lūkesčius, yra priimtas jų atžvilgiu ir negali būti laikomas bendro pobūdžio norminiu administraciniu aktu, taikytinu neapibrėžtam asmenų ratui. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjai nenurodė konkrečių Įsakymo ar Nuostatų punktų, dalių, kuriuose jie būtų įvardyti, apibrėžti individualiais požymiais ar pan. Primintina, jog norminis administracinis aktas gali būti adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, pavyzdžiui, asmenims, siekiantiems dalyvauti ir dalyvaujantiems Kalvarijų turgavietės nuomos konkurse (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-598/2010), Kauno tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems ir laikinai atvežtiems nuteistiesiems (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-591/2011), ūkio veiklos subjektams, kurie siekia užsiimti intensyvia naminių paukščių ar kiaulių auginimo veikla Kalvarijos savivaldybės teritorijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-386/2012). Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ginčijamas administracinis aktas (Įsakymas, kuriuo patvirtinti Nuostatai) yra susijęs su daugeliu subjektų – visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, siekiančiais atrankos konkurso būdu įgyti teisę prekiauti laimėtoje nustatytoje viešojoje vietoje atitinkamais ne maisto produktais iš (nuo) laikinojo įrenginio, t. y. asmenimis, apibūdintais rūšiniais požymiais. Pareiškėjai atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog jie ginčą kelia ne dėl norminio administracinio akto.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai skunde suformulavo tik vieną reikalavimą – panaikinti Įsakymą, kuriuo patvirtinti Nuostatai, laikytina, kad pareiškėjai padavė abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjai nepatenka į minėtų subjektų ratą.

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atskirajame skunde pareiškėjai tvirtina, jog jie inicijuoja individualiąją bylą, tačiau, kaip konstatuota anksčiau, toks jų tvirtinimas nepagrįstas. Pareiškėjai paduotame skunde nesuformulavo materialiųjų reikalavimų, sudarančių pagrindą pradėti individualią bylą, pavyzdžiui, panaikinti individualius administracinius aktus, sukeliančius jiems teisines pasekmes (be kita ko, aktus, kuriuose tiesiogiai ir aiškiai suformuluotas sprendimas pakeisti, panaikinti arba pripažinti netekusiais galios pareiškėjams išduotus konkrečius leidimus prekiauti), įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus, priteisti turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pareiškėjų paduoto skundo pagrindu negali būti pradėtas norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Laisvoji forma“, uždarosios akcinės bendrovės „Motiejus“, J. S., N. L., A. Š., R. T., V. S., S. Š., Z. S., I. S. (I. S.), N. A., T. P., V. B., E. Č., D. T., A. F. (A. F.), L. S., D. Š. ir L. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius