Administracinė byla Nr. I-3319-121/2011
Proc. Nr. 3-61-3-01423-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 11.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2011 m. liepos 26 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstivui advokatui Artūrui Sebeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B. (J. B.), G. R..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę į V. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, pateikti.
Paaiškina, kad jo tėvas V. B. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 30 ha žemės plotą Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Pareiškėjas su broliu J. B., seserimis E. R. ir A. L. (šiuo metu mirusios, jų teisių perėmėjas - G. R.) 1991 m. lapkričio 28 d. atsakingoms institucijoms pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę bei nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apskrities viršininkas (toliau - VAV) 2008 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.8-85-14285 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šalčininkų rajone. Tačiau nuosavybės teisės į žemę R. (R.) ir B. (B.) kaimuose atkurtos nebuvo, kadangi nepavyko surasti nuosavybės teisę įrodančių dokumentų. Pareiškėjas visą laiką intensyviai ieškojo minėtų dokumentų, tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - Archyvas) pateikdavo informaciją tik apie (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, nurodydamas, kad daugiau dokumentų apie turėtą žemę nerasta. Liudytojų, galėjusių patvirtinti turėtos žemės kiekį, taip pat nebuvo. Tad jis neturėjo kitos išeities, kaip tik pasikliauti archyvų pateikiama išsaugota informacija bei jos ieškoti. Jis 2010-11-10 kreipėsi į Archyvą, tačiau Archyvo pateiktoje 2010-11-19 pažymoje apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo informacija tik apie (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemės sklypą, nurodant, kad pagal pateiktus dokumentus daugiau informacijos Archyvo saugomuose fonduose nerasta. Archyvo darbuotoja paaiškino, kad dar ne visi Archyvo fondai sutvarkyti, tačiau darbai eina į pabaigą, rekomendavo maždaug po metų ar pusantrų kreiptis dar kartą. Pareiškėjas į Archyvą pakartotinai kreipėsi 2012 metais. Archyvas 2012-05-16 išdavė pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažyma), kurioje pateikta informacija apie B. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) vienkiemyje bei (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymas) 10 str. 1 ir 4 d.).
Svarbu, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas terminas buvo iš naikinamojo pakeistas į atnaujinamąjį, kas rodo įstatymo leidėjo siekį užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad visi asmenys maksimaliai galėtų pasinaudoti restitucijos teise, į tai, kad, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, kad taikant įstatymus reikia vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str.), kad prašymų bei kitų su prašymais reikalaujamų dokumentų pareiškėjas nepateikė ne dėl subjektyvių, o objektyvių priežasčių (b.l. 1-3).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau -Tarnyba) atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo prašymą, kadangi jo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nėra objektyvios ir nepriklausančios nuo jo valios.
Paaiškina, kad dėl nuosavybes teisių į V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo į Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkes agrarinės reformos tarnybą 1991-11-28 kreipėsi buvusio savininko vaikai J. B., G. B., E. R. ir A. L.. Pagal archyvo duomenis Šalčininkų rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1999-09-20 nustatė, kad buvęs savininkas V. B. Šalčininkų rajone (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybes teise valdė 7,125 dešimtinės (7,78 ha) žemės. Vėliau iš E. R. pateikto Archyvo 2000-05-23 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad V. B. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 10,00 ha žemės. Nuosavybės teisės į J. B., (G. B., E. R. ir A. L. tenkančias buvusio savininko V. B. valdytos žemės dalis atkurtos VAV 2008-02-01 sprendimais Nr. 2.8-85-14285, 2.8-85-14286, 2.8-85-14287 ir 2.8-85-14288.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (adm. bylos Nr. A-26l-912/2008, A-63-529/2009, A-146-772/2009). Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Pagal administracinių teismų praktiką nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valios veiksmais nuosavybes teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informacijų apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (LVAT adm. bylos Nr. A-261-505/2009, A-63-587/2011). Tarnybos teigimu, pareiškėjas, žinodamas apie vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, turėjo galimybę pasidomėti tėvo turėta nuosavybe. Be to, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimų, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-756-180/2009). Negavę reikiamos informacijos, asmenys, suinteresuoti nuosavybės teisių atkūrimu, turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl jiems reikšmingų faktų nustatymo.
Pirmus duomenis apie buvusio savininko turėtos žemės dydį (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba gavo 1992-05-06. Pretendentai 2000-02-23 pateikė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nurodydami, kad nėra rastas V. B. visas turėtas žemės kiekis. Dėl papildomos informacijos gavimo į archyvo institucijas pretendentė E. R. kreipėsi 2000-02-23. Vėliau iki 2010 metų pretendentai dėl nesuprantamų priežasčių į archyvo institucijas nesikreipė, taip pat nepasinaudojo galimybe teismine tvarka įrodinėti jiems reikšmingus faktus. Teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog pareiškėjas teismine tvarka neįrodė jam reikšmingo fakto dėl įrodymų stokos, byloje nėra pateikta. 2010-11-06 ir 2010-11-10 dėl papildomos informacijos gavimo į Archyvą kreipėsi pareiškėjo sūnus M. B.. Archyvas 2010-11-19 pateikė pažymas apie buvusio savininko V. B. papildomą nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012-05-21. Nesuprantamas pareiškėjo kreipimasis į Archyvą 2012-05-15, kadangi informacija apie V. B. papildomą žemę pareiškėjo sūnui buvo pateikta dar Archyvo 2010-11-19 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Tad dėl termino atnaujinimo pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į teismų per protingą terminą dar 2010 metų pabaigoje, tačiau dėl nenurodytų priežasčių tą padarė tik 2012-05-21. Tarnybos manymu, ilgesnis nei vienerių metų kreipimosi į teismą terminas nėra protingas (b.l.39-41).
Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, prašymą palaikė.
Prašymas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. B. (V. B.) turėjo sūnų G. B. (b.l. 131), dukterį A. B. (po santuokos L.) (b.l. 133, 134), E. B. (po santuokos R.) (b.l. 135, 136, 137), sūnų J. B. (b.l. 139, 140). E. R. mirus, jos teises ir pareigas perėmė sūnus G. R. (b.l. 81).
J. B. 1991-11-28 padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 30 ha žemės Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Prašyme pretendentais taip pat nurodyti A. L., G. (?) B., E. R. (b.l.72).
Lietuvos valstybinis archyvas pagal J. B. 1991-12-20 prašymą 1992-05-04 išdavė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymima, kad Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų savininkų 1923 m. sąraše įrašytas savininkas V. B., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 7 1/8 dešimtines žemės (b.l. 113).
Archyvas E. R. 2000-05-23 išdavė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėjo, kad Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas savininkas V. B. (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 7 1/8 dešimtines žemės (b.l.127).
G. B., J. B., E. R. 2000-02-23 pateikė Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą sustabdyti dokumentų tvarkymą V. B. (duomenys neskelbtini) kaime Šalčininkų rajone turėtos žemės grąžinimui, kadangi nenustatytas visas valdytos žemės kiekis (b.l. 143).
VAV 2008-02-01 sprendimais Nr. 2.8-85-14285, 2.8-85-14286, 2.8-85-14288 G. B. kartu su E. R., A. L. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,50 ha žemės Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 7,50 ha sklypą (b.l. 65, 66, 68). VAV 2008-02-01 sprendimu Nr. 2.8-85-14287 J. B. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,50 ha žemės Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant 2,50 ha sklypą natūra (b.l.67).
Archyvas, atsakydamas į pareiškėjo sūnaus M. B. 2010-11-10 prašymą, 2010-11-19 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde yra (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąrašas, kuriame įrašytas V. B. (duomenys neskelbtini) vietovėje turėjęs 7 1/8 deš. žemės. (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašytas Katuciskos gromados gyventojas V. B., Jano s., g. 1893 m. (duomenys neskelbtini) vietovėje; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta „6 deš. po tėvo“ ir „neturi“. 1930-01-29 protokolas dėl K. V. kilmės ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriame liudytoju įrašytas V. B., J. s., 36 m. amžiaus, nuo gimimo gyvenęs (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, ten pat turėjęs 11 deš. žemės ir pastatus (b.l. 8-9).
Archyvas, atsakydamas į pareiškėjo sūnaus M. B. 2010-11-06 prašymą, 2010-11-19 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) palivarko žemės matavimo 1926 m. sąraše įrašyti M. ir V. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. 9 turėję 4 ha 0894 m žemės. Daugiau žinių apie V. B. Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) vietovėje turėtą žemę, dokumentų apie minėtoje vietovėje turėtą mišką Archyvo saugomuose fonduose nerasta (b.l. 44-45).
Archyvas, atsakydamas į pareiškėjo sūnaus M. B. 2012-05-15 prašymą, 2012-05-16 išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) palivarko žemės matavimo 1926 m. sąraše įrašyti M. ir V. B., sklype Nr. 9 turėję 4 ha 0894 m žemės (iš jų – 3 ha 2994 ariamos, 225 m ganyklų, 4750 m dirvonų, 900 m kelių ir griovių) (b.l. 14-15).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 10 str. 1 dalyje (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489, 2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 dalyje (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489, 2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139, 2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634, 2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-110/2010, 2010 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-286/2010 išaiškino, kad nustatyti terminai prašymams (iki 2001-12-31) ir kitiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Pagal LVAT praktiką (2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1046-09) nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.
Iš išanalizuotų įrodymų matyti, jog laikotarpiu iki 2003-12-31 pretendentai gana aktyviai vykdė žinių apie jų tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę paiešką, tačiau Archyvas suteikė įrodymų tik apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime turėtą žemę (Lietuvos valstybinio 1992-05-04 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2000-05-23 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, viena vertus, galėjo suklaidinti įpėdinius, antra vertus, 2000-02-23 prašymas sustabdyti dokumentų tvarkymą rodo jų siekį toliau tęsti įrodymų paieškas. Niekuo nėra nuneigti pareiškėjo argumentai, jog įrodymai apie turėtą žemę Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) vietovėje nebuvo gaunami dėl nesutvarkytų archyvų.
Įvertinusi pasakytą, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamo pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti terminą Tarnybos Šalčininkų skyriui pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-05-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo G. B. prašymą patenkinti. Atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-05-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Bronius Januška Mefodija Povilaitienė
Nijolė Žalnieriūnienė