Civilinė byla Nr. e2A-515-856/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25090-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.1.4.12;
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;
2.6.10.2.4.1; 2.6.2.1; 2.7.5. (S)
šiaulių apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-1099/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RABEN LIETUVA“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RABEN LIETUVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo perkelta į klientų aptarnavimo vadybininkės pareigas. Darbo sutarties 4.3 punktas numatė draudimą darbuotojui atskleisti bei perduoti trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai bet kokią konfidencialią informaciją. Darbo sutarties 4.3.2 punkte yra numatytas nebaigtinis konfidencialios informacijos sąrašas. Atsakovė 2018 m. balandžio 24 d. pasirašė ir pareiginius nuostatus, kuriuose, be kita ko, taip pat nustatyta pareiga saugoti tarnybinę ir komercinę paslaptį, įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją. Po darbo sutarties su atsakove nutraukimo buvo nustatyta, jog atsakovė iš jai suteikto darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą darbo sutarties galiojimo laikotarpiu persiuntė didelį ieškovės konfidencialios informacijos kiekį. Be to, atsakovė prieš darbo sutarties pabaigą ieškovės klientams pranešė ne tik apie nutraukiamus darbo santykius, tačiau nurodė jiems ir savo asmeninius kontaktus, taip pat informavo, jog dirbs analogišką darbą kitoje įmonėje. Atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl, remiantis darbo sutarties 4.3.5 punktu, privalo sumokėti 10 000 Eur dydžio baudą.
3. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė darbo sutarties galiojimo metu nuolat iš savo darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą siuntėsi ieškovės konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės klientų pardavimų apimtimis, rinkos ir finansine informacija, klientų kontaktinius duomenis ir kitą su jais susijusią informaciją, kainynus ir kt., nors tai buvo draudžiama pagal darbo sutarties sąlygas. Atsakovė neleistinai persisiuntė ieškovės konfidencialią informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą su siekiu šia informacija pasinaudoti savo reikmėms. Tokius neteisėtus veiksmus atsakovė darė tuomet, kai derėjosi su konkuruojančiu ūkio subjektu dėl darbo pasiūlymo arba galimai jau buvo sudariusi naują darbo sutartį. Nors ieškovė ir nėra lingvistiškai įtvirtinusi darbo sutartyje ar vidiniuose bendrovės dokumentuose draudimo persisiųsti informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, tačiau toks draudimas nustatytas kitokiais žodžių junginiais – darbo sutartyje numatyta tokia informacijos naudojimo draudimo formuluotė „neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimą būdą“; taip pat vidaus tvarkos taisyklėse nurodomas draudimas išnešti konfidencialią informaciją sudarančius dokumentus už bendrovės patalpų ribų. Atsakovės veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą ieškovės konfidencialios informacijos persisiuntimą su tikslu ta informacija pasinaudoti. Atsakovė, atlikdama nurodytus veiksmus, suprato pažeidžianti sutartines nuostatas, siekė panaudoti persiųstą informaciją su darbo funkcijų vykdymu nesusijusiems tikslams, todėl šiuo atveju atsakovės veiksmuose pasireiškė tiesioginė tyčia.
4. Šalys darbo sutarties 4.3.5 punkte susitarė, jog atsakovei pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus darbo sutartyje, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 10 000 Eur dydžio baudą, todėl galiojant minėtam susitarimui ieškovė atleidžiama nuo žalos dydžio įrodinėjimo, nes šalys dėl netesybų dydžio buvo iš anksto susitarę ir ši bauda laikytina minimaliais ieškovės nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Be to, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys; ieškovės vertinimu, atsakovė siekė persivilioti klientus į naująją savo darbovietę.
5. Didžioji dalis atsakovės persiųstos informacijos buvo nevieša, konfidenciali, t. y. susijusi su ieškovės kainodara (pavyzdžiui, taikomomis nuolaidomis ir pan.), klientų duomenimis (jų kontaktai, poreikiai, paslaugų istorija) ir pan. Atsakovė iš karto po darbo santykių nutraukimo su ieškove įsidarbino konkuruojančiame ūkio subjekte, kas tik patvirtina, jog atsakovė persiųstą informaciją siekė panaudoti naujojo darbdavio naudai.
6. Teismui pateikti elektroniniai laiškai, gauti iš ieškovės atsakovei suteikto darbinio kompiuterio. Ieškovės vidaus tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, nustatyta, jog bendrovė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant bet neapsiribojant susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones. Taigi, atsakovė žinojo apie galimą susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimą siekiant užtikrinti tinkamą bendrovės konfidencialios informacijos išsaugojimą prieš trečiuosius asmenis bei atskleisti bendrovėje nesąžiningus asmenis.
7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė praktiškai buvo pirmasis atsakovės darbdavys, todėl jai nuolat teko susidurti su didžiuliais naujos informacijos kiekiais, teko mokytis naujai atliekamo darbo, jam ruoštis, kelti kvalifikaciją ir ne darbo metu. Atsakovė darbo santykių su ieškove metu periodiškai persiųsdavo tam tikrą informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, tačiau tokie persiuntimai buvo vykdomi dėl didelio darbo krūvio ir tik išimtinai darbdavio – ieškovės, interesais, nes informacija buvo naudojama tik ieškovės deleguotų atsakovei darbo funkcijų vykdymui. Siunčiama informacija buvo būtina siekiant tinkamai atlikti to laikotarpio darbus, pasiruošti klientų vizitacijoms, įsisavinti darbdavio patvirtintas vidines tvarkas ir procedūras, kainų nustatymo politikas, kitus bendravimo su klientais ypatumus. Ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei nei mobilaus telefono aparato/numerio, nei nešiojamojo kompiuterio, todėl atsakovė neturėjo galimybės net darbo metu esant išvykoje operatyviai pasiekti informaciją, kuri būtina susitinkant su klientais. Informacijos persiuntimas buvo nukreiptas į jos įsisavinimą siekiant gerinti darbo rezultatus, bei neįrodo šių duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims ar naudojimo asmeniniais interesais ir/ar trečiųjų asmenų naudai.
8. Informacijos persiuntimas sau negali būti vertinamas kaip jos atskleidimas, nes atsakovė ir taip buvo teisėta informacijos valdytoja, o įrodymų, jog atsakovė ją atskleidė kitiems asmenims, byloje nepateikta. Be to, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, jog informacija buvo naudojama bet kokio trečiojo asmens ar pačios atsakovės naudai. Nei darbo sutartyje, nei kituose vidiniuose dokumentuose nebuvo numatyta draudimo persiųsti informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, neįrodė neigiamų padarinių, kilusių dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų.
9. Dalis persiųstos informacijos nebuvo konfidenciali. 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 16 d. elektroniniais laiškais persiųsta informacija, susijusi su ieškovės paslaugų kainodara, nebuvo konfidenciali, nes ji skelbiama viešai ieškovės internetiniame tinklalapyje; dalis kitų persiųstų laiškų (dėl bendravimo su klientais, krovinių stebėsena, informacija apie atsakovės darbo pabaigą, bendrovės renginius, šventes ir pan.) taip pat neturėjo jokios konfidencialios informacijos. Dalis informacijos, susijusios su klientų (šešių) duomenimis (jų adresai, kontaktai, krovinių gabenimo istorija, atsiskaitymų informacija), buvo reikalinga atsakovei vykstant pas nurodytus klientus 2018 m. gruodžio mėnesį siekiant aptarti klientų paslaugų poreikius. Nurodyta informacija nebuvo atskleista tretiesiems asmenims ir/ar naudota savo ar trečiųjų asmenų naudai; priešingai, ji buvo naudojama ieškovės interesais, siekiant pasiruošti pokalbiui su klientais. Dokumentas, pavadintas (duomenys neskelbtini), buvo pačios jos sukurtas, kurio pagalba atsakovė siekė tinkamai ir laiku administruoti visus jai priskirtus krovinius, jų pakrovimo-iškrovimo vietas, gabenimo statusą, gabenimo kainą, informaciją apie sąskaitas ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su administruojamais kroviniais. Be to, minėtas dokumentas taip pat nebuvo atskleistas tretiesiems asmenims ar panaudotas ne ieškovės naudai. Laiškų persiuntimo periodiškumas tik patvirtina, jog atsakovė tik vykdė savo kasdienes darbo funkcijas.
10. Ieškovė nesupažindino atsakovės su komercinių paslapčių sąrašu; be to, vertinant darbo sutartyje nurodytas formuluotes, neaišku, kuri informacija laikytina komercine paslaptimi. Ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat neišskyrė, kuri informacija, kurią persiuntė atsakovė, priskirtina komercinei paslapčiai, o kuri laikytina konfidencialia.
11. Ieškinys iš esmės grindžiamas tik atsakovės persiųstais elektroniniais laiškais, kuriuos ieškovė gavo faktiškai įvykdžiusi atsakovės elektroninio susirašinėjimo stebėseną, kuri susijusi su atsakovės asmens duomenų tvarkymu, ir su kuria atsakovė ieškovės nebuvo supažindinta. Apie tokį asmens duomenų tvarkymą atsakovė turėjo būti supažindinta pasirašytinai, tačiau ieškovė jos apie tai neinformavo, todėl ir gavo minėtus duomenis nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos – vykdė elektroninio susirašinėjimo stebėseną neteisėtai, atitinkamai negali jais remtis, o teismas - jų vertinti, nes jie gauti neteisėtai.
12. Ieškovės pateiktų Vidaus darbo tvarkos taisyklių paskutiniame lape atsakovės vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas yra sunkiai įskaitomi, taip pat nėra galimybės įvertinti, už ką atsakovė pasirašė, todėl nurodyti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta su minėtomis taisyklėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „RABEN LIETUVA“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl baudos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur baudos ir 451,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ne visa atsakovės persiųsta informacija yra konfidenciali. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad visgi dalis jos persiųstos informacijos – duomenys apie klientus (UAB „Remtransa“, UAB „Beautyfor“, UAB „Blucast“, UAB „Fima“, UAB „Fabregas“, METRAS), buvo konfidenciali, tačiau teismas sprendė, kad ir dalis kitos atsakovės persiųstos informacijos turėjo konfidencialumo požymių – a) 2019 m. kovo 1 d. siųstas dokumentas „Statusai (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kita svarbi informacija; viena vertus, atsakovė nurodė, jog tai buvo jos pačios sukurtas dokumentas, siekiant sekti/prižiūrėti vykdomus užsakymus (krovinių gabenimą), tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jame nėra konfidencialių duomenų (atsakovė tai pripažino pati atsiliepime į ieškinį); b) 2019 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku persiųsta informacija, susijusi su ieškovės teiktų paslaugų kainodara; pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laišku darbuotojai buvo informuoti apie naują paslaugų apmokestinimą.
15. Teismas pritarė atsakovės pozicijai dėl to, kad 2019 m. sausio 9 d. persiųstame elektroniniame laiške nebuvo konfidencialios informacijos, nes, kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių duomenų iš ieškovės internetinės svetainės puslapio, ieškovė viešai skelbė/skelbia nurodytą informaciją savo internetiniame puslapyje; teismas, palyginęs ieškovės ir atsakovės pateiktus duomenis, sprendė, jog jie iš esmės yra identiški (su tam tikrais skirtumais, tačiau jie, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti kaip konfidencialios informacijos). Teismas nenustatė, kad kituose atsakovės persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo konfidencialios informacijos (iš esmės to neįrodinėjo ir ieškovė).
16. Teismas sprendė, kad nurodyta informacija buvo nevieša, t. y. slapta, nepasiekiama tretiesiems asmenims; be to, ji buvo vertinga, nes susijusi su turimais klientais, jų kontaktais, užsakymų istorija ir pan., o tokia informacija pagal teismų praktiką priskirtina prie konfidencialios informacijos ir/ar turinčios komercinės paslapties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Be to, ieškovės pastangos informacijai išsaugoti buvo protingos – ieškovė darbo sutartyje nurodė, kas yra konfidenciali informacija, nustatė atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, priskyrė atsakovei stacionarų kompiuterį, prisijungimo slaptažodžius, taikė „švaraus stalo“ politiką, vidaus tvarkos taisyklėse buvo įtvirtinusi draudimą išsinešti iš bendrovės patalpų ieškovei priklausančius daiktus, dokumentus.
17. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė darbo sutartyje aiškiai susitarė dėl konfidencialios informacijos naudojimo (neatskleisti/neperduoti trečiajam asmeniui/nenaudoti savo ar trečiojo asmens naudai), joje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino informacijos, kuri yra saugotina ir neviešintina, sąrašą, ir atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko pasirašydama minėtą darbo sutartį. Be to, pareigų apimties (pareiginių nuostatų) 9 punktu atsakovė įsipareigojo saugoti tarnybinę bei komercinę paslaptį (įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją, bet neapsiribojant šiuo sąrašu), o ieškovės darbo tvarkos 3.12 punkte buvo nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių.
18. Teismas, įvertinęs darbo sutarties, pareigų apimties ir taisyklių nuostatas sistemiškai, darė išvadą, kad atsakovė negalėjo persiųsti konfidencialios informacijos į savo asmeninį paštą ar naudoti jos ne darbo funkcijų atlikimui, kadangi persiuntus nurodytą informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, ieškovė, kaip darbdavė, negalėtų kontroliuoti jos faktinio panaudojimo, t. y. ieškovė neturėtų galimybės užtikrinti, jog minėta informacija nebūtų atskleista/perduota ar panaudota atsakovės ar kito trečiojo asmens naudai.
19. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad dalį ginčo informacijos ieškovė pati persiuntė atsakovei - tuo metu esančiai ieškovės darbuotojai, savaime nereiškia, kad ieškovė nelaiko tokios informacijos slapta, konfidencialia, o atsakovė gali laisvai ja naudotis. Tuo labiau, kad ieškovė buvo tinkamai pasirūpinusi tokios informacijos apsauga, t. y. su darbuotojais sudarytos sutartys dėl konfidencialios informacijos naudojimo, apribojimai nustatyti ir kituose nurodytuose vidiniuose ieškovės dokumentuose, be to, atsakovė žinojo, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia ir pasirašytinai buvo įsipareigojusi tokios informacijos neatskleisti/neperduoti ir/ar nenaudoti savo ar trečiojo asmens naudai.
20. Teismas sprendė, kad vien atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nurodytą persiųstą informaciją atsakovė naudojo išimtinai ieškovės interesais, t. y. siekė geriau susipažinti/įsidėmėti nurodytą informaciją, ją panaudoti susitinkant su ieškovės klientais ar sutvarkyti visus darbus prieš darbo pabaigą, nesudaro pagrindo tokį persiuntimą laikyti teisėtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie tokius atliekamus veiksmus. Be to, nėra duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, jog jai nesuteiktas nešiojamasis kompiuteris ar galimybė prisijungti prie ieškovės vidinės sistemos iš išorės, siekiant geriau atlikti atsakovei pavestas darbo funkcijas.
21. Teismas vertino, kad atsakovė, persiųsdama ieškovės informaciją, turinčią konfidencialumo požymių, pažeidė darbo sutartyje, pareigų apimtyje ir taisyklėse nustatytus įpareigojimus, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo informacijos persisiuntimas pats savaime nėra neteisėtas, nes sutartyje įtvirtintas draudimas išnešti konfidencialią informaciją už darbo vietos ribų, naudoti ją kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais ir pan. Būtent už šios pareigos pažeidimą darbo sutarties 4.3.5 punkte numatyta sankcija. Atsakovei persiuntus ieškovės konfidencialią informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, nei ieškovė, nei teismas neturi galimybių patikrinti, kur minėta informacija buvo/būtų naudojama, todėl vien formalus taikymas darbo sutarties nuostatų – dėl konfidencialios informacijos atskleidimo/perdavimo tretiesiems asmenims ir/ar panaudojimo savo reikmėms ar trečiojo asmens naudai, neatitiktų nei pačios darbo sutarties nuostatų dėl konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos, nei kitų aukščiau išvardintų ieškovės vidinių aktų nuostatų dėl tokios informacijos tvarkymo tvarkos, nei bendrųjų civilinės teisės principų, nes priešingu atveju nustatyti ribojimai dėl konfidencialios informacijos naudojimo iš esmės netektų prasmės.
22. Teismas nurodė, kad viena vertus, nėra duomenų, kad atsakovė, persiuntusi konfidencialią informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, ją atskleidė ar perdavė tretiesiems asmenims, ar panaudojo trečiųjų asmenų naudai; kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 45 punkte nurodytus išaiškinimus, sprendė, jog atsakovė šiais savo veiksmais minėtą informaciją naudojo savo reikmėms. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog atsakovė, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, dar maždaug 2019 m. vasario 1 d. dalyvavo pokalbyje dėl kito darbo konkuruojančioje su ieškove bendrovėje, o 2019 m. vasario 14 d. jau pasirašė darbo sutartį, tačiau ir po šių įvykių toliau siuntėsi informaciją, be kita ko, ir turinčią konfidencialumo požymių, į savo asmeninį elektroninį paštą, t. y. 2019 m. kovo 1 d., 16 val. 25 min., (penktadienį) persiuntė dokumentą „Statusai (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kita konfidenciali informacija, nors, kaip pati atsakovė nurodė teismo posėdžio metu, 2019 m. kovo 4 d. (pirmadienį) buvo jos paskutinė darbo diena pas ieškovę. Teismas vertino, jog atsakovės nurodyti paaiškinimai, kad šis dokumentas persiųstas siekiant peržiūrėti/patikrinti vykdomus užsakymus (krovinių gabenimą), yra neįrodyti.
23. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog pas naująjį darbdavį jos darbo pobūdis buvo kitoks, dėl to persiųstos ieškovės informacijos ji net nebūtų turėjusi galimybės panaudoti ir/ar persiųsta informacija nebuvo/nėra aktuali, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl ginčo informacijos panaudojimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, o dėl sutartinės atsakomybės dėl konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimo.
24. Teismas nurodė, kad ieškovė nuostolius kildina iš su atsakove sudarytos darbo sutarties nuostatų dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Darbo sutarties 4.3.5 punkte nustatyta, jog šalys susitaria, kad darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus šioje darbo sutartyje, darbuotojas sumokės darbdaviui 10 000 Eur dydžio baudą. Teismas sprendė, jog atsakovės kaltė įrodyta, nes atsakovė žinojo, kokia informacija yra laikytina konfidenciali, žinojo apie nustatytus ribojimus dėl jos naudojimo, tačiau vis tiek ją reguliariai siuntėsi neinformavusi ieškovės.
25. Teismas vertino, kad byloje neįrodyta, jog atsakovės persiųsta konfidenciali informacija buvo atskleista ar perduota tretiesiems asmenims, taip pat kad ji buvo panaudota trečiųjų asmenų naudai, sprendė, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas sumažino priteistinos baudos sumą, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą, kurios dydis atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
26. Teismas pažymėjo, kad ieškovės Darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai (tai patvirtino atsakovė ir teismo posėdžio metu), 2.5 punkte nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant, susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones. Taigi, atsakovė buvo pasirašytinai informuota, jog jos susirašinėjimas gali/galės būti stebimas, todėl ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus, laikė gavus nepažeidžiant įstatymų. Teismas kartu pažymėjo, kad atsakovė yra pateikusi skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl atsakovės asmens duomenų neteisėto tvarkymo, todėl minėtai inspekcijai nustačius kažkokius pažeidimus, atsakovė galės ginti savo galimai pažeistas teises teisės aktuose nustatytais būdais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Teismas nevertino kiekvienos persiųstos informacijos turinio ir jo atitikties visų trijų konfidencialios informacijos kriterijų atžvilgiu. Teismas net nenustatė, ar minėta informacija atitinka darbo sutartyje įtvirtintame sąraše nurodytą informaciją, o jei taip, tai kuriame darbo sutarties punkte yra įtvirtinta, kad būtent ši informacija yra konfidenciali.
27.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad dokumentas „Statusai (duomenys neskelbtini)“ atitinka konfidencialios informacijos kriterijus, dėl šių priežasčių: dokumente pateikta informacija nebuvo vertinga, nes jame nebuvo klientų kontaktinių duomenų, kliento atsakingų asmenų duomenų; duomenys yra išimtinai analitinio pobūdžio, o jų turinys nebuvo nukreiptas į ateitį; duomenys yra itin ribotos apimties, 1 – 2 mėnesių apeliantės administruotų krovinių istorija, kuri negalėtų suteikti jokiam konkurentui pranašumo prieš ieškovę; dokumente nėra pateikiamos dedamosios, kurios buvo įvertintos nustatinėjant kainą; dokumente neatsispindėjo ieškovės praktinė patirtis ar technologinės naujovės; šie duomenys ieškovės nebuvo protingai saugomi, kadangi ieškovė nebuvo parengusi konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos, nebuvo įdiegusi duomenų apsaugos sistemos, kuria dokumentai būtų koduojami ar talpinami tam skirtose saugyklose, o priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė; šie duomenys nebuvo slapti, kadangi neatitinka nei vieno iš darbo sutarties 4.3.2. punktuose įtvirtintų kategorijų.
27.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad dokumentas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka konfidencialios informacijos kriterijus, nes: dokumente pateikiama informacija yra visiškai bevertė, kadangi jame tik pateikiami paslaugų kodai, sudaryti iš raidžių, kuriuos įvedus į ieškovės vidinėse sistemose įdiegtą programą yra apskaičiuojama paslaugos kaina; paslaugų kodai be atitinkamos programinės įrangos yra nepanaudojami; dokumente pateikiama informacija pati savaime nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo ar finansinės naudos nei ieškovei, nei bet kuriam jos konkurentui; informacija nėra slapta, kadangi šie kodai ir jų aprašymai yra skelbiami ieškovės internetinėje svetainėje, kaip nurodyta apeliantės atsiliepime į ieškinį; informacija neatitinka nei vienos iš darbo sutartyje įtvirtintų konfidencialios informacijos kategorijų.
27.4. Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad net tie duomenys, kurie nebuvo viešai prieinami, patys savaime negali būti vertinami kaip turintys komercinę vertę bei atitinkantys saugotinos konfidencialios informacijos sampratą dėl kelių priežasčių. Pirma, kai duomenys yra orientuoti į praeitį, todėl jų aktualumas yra abejotinas. Antra, kai ieškovas neįrodo tokių duomenų realaus praktinio panaudojamumo (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-945/2019). Analogiškai ir šiuo atveju, dokumentas „Statusai (duomenys neskelbtini)“ yra išimtinai orientuotas į praeitį, kadangi yra apeliantės darbo dokumentas, kuriame tik atsispindi jos administruotų krovinių už paskutinius 1 – 2 darbo mėnesius sąrašas, dokumentas nėra panaudojamas, o jo panaudojamumo ieškovė neįrodinėjo apskritai.
27.5. Ieškovė darbo sutarties 4.3.2. punkte yra įtvirtinusi itin nekonkretų konfidencialios informacijos sąrašą, kuris yra abstraktus, naudojamos žodžių konstrukcijos „visa informacija“, „visi dokumentai“, visi sąrašai“ ir „bet kokia kita informacija“. Toks konfidencialios informacijos sąrašas nesuteikia darbuotojui aiškumo, kurią informaciją tikrai reikėtų laikyti konfidencialia, nes pagal pateiktą sąrašą galima suprasti tik tai, kad bet kokia ieškovės informacija sutartyje yra laikoma konfidencialia. Nors darbo sutarties 4.3.3. punkte ir yra numatyta, kad detalesnis konfidencialios informacijos sąrašas bus pateiktas ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos taisyklėse, tačiau toks dokumentas nebuvo pateiktas susipažinti apeliantei ir nebuvo pateiktas į bylą. Dėl šios priežasties ieškovė neįrodė, jog bet kuri apeliantės persiųsta informacija atitiko konfidencialios informacijos požymius, net aiškiai neįvardijo, kuriame darbo sutarties punkte yra įtvirtinta, kad kiekvienas iš persiųstų duomenų yra konfidencialus, o teismas, nevertinęs šių aplinkybių, klaidingai nustatė, kad ieškovės duomenys buvo konfidencialūs. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalį.
27.6. Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė informaciją naudojo savo reikmėms, kadangi: darbo sutartyje įtvirtintas neteisėtas veiksmas – naudoti informaciją savo reikmėms nėra tolygus šios informacijos persisiuntimui į savo asmeninį elektroninį paštą, tai, kad apeliantė darbo metu šią informaciją persiuntė sau, neįrodo, kad ji ją naudojo savo, o ne ieškovės, naudai, taigi, faktinis apeliantės atliktas veiksmas neatitinka jo teisinio vertinimo; darbo sutartis nenumato nei tiesioginio, nei netiesioginio draudimo persiųsti informaciją asmeniniu elektroniniu pašto adresu; teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis plėsdamas darbo sutarties nuostatas; ieškovė nebuvo pateikusi ir parengusi apeliantei susipažinti su ieškovės konfidencialios informacijos naudojimo tvarka, nebuvo apeliantės jokiu kitu būdu instruktavusi ir aiškiai nurodžiusi, kaip apeliantė turėtų elgtis su ieškovės informacija, nors būtent konfidencialios informacijos naudojimosi tvarkos pažeidimo faktas, remiantis kasacinio teismo praktika, turėjo būti nustatytas šioje byloje; teismas pažeidė darbo sutarčių aiškinimo taisykles; teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių; ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų informacijos panaudojimo faktą, o pirmosios instancijos teismas iš esmės pasirėmė tik apeliantės įsidarbinimo faktu kitoje bendrovėje kaip netiesioginiu įrodymu; byloje nėra jokių duomenų apie bet kokius neigiamus padarinius, kilusius ieškovei; ieškovė dubliko 41 punkte nurodė, kad jokia žala jai faktiškai nekilo; persiųsta informacija apskritai yra nepanaudojama ir bevertė.
27.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.12. punktu, šio punkto turiniu praplėsdamas apeliantės darbo sutartyje įtvirtintų konfidencialumo įsipareigojimų apimtį, kadangi: ieškovė neįrodė, kad apeliantė buvo supažindinta su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.12. punktas įtvirtino draudimą išsinešti bendrovės daiktus ir dokumentus iš bendrovės patalpų, tačiau, kaip ir darbo sutartis, nedraudė persiųsi informacijos asmeniniu elektroniniu pašto adresu; ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklės nėra orientuotos į konfidencialios informacijos naudojimosi tvarkos nustatymą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas.
27.8. Teismas nevertino DK 39 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų konfidencialios informacijos apsaugos susitarimams, įtvirtinančių, kad tokiuose susitarimuose turi būti numatytos darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą. Teismas nepagrįstai praplėtė darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nesant jokių, nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, konstatavo neteisėtus veiksmus.
27.9. Teismo vertinimas, kad apeliantė, persisiuntusi informaciją, galimai naudojo ją savo reikmėms, yra paremtas vienintele faktine aplinkybe – apeliantė vieną dokumentą persisiuntė 2019-03-01 jau žinodama, kad dirbs pas kitą darbdavį. Šios teismo įžvalgos iš esmės prieštarauja Kauno apygardos teismo analogiškoje byloje padarytoms išvadoms, kai buvusio darbuotojo atlikti duomenų persisiuntimo veiksmai likus 2 - 3 darbo dienos iki darbo santykių pabaigos, nebuvo vertinami informacijos naudojimu, o darbuotojo perėjimas dirbti pas kitą darbdavį buvo objektyviai įvertintas dėl elementaraus ir suprantamo darbuotojo siekio gauti didesnį darbo užmokestį (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-945/2019).
27.10. Teismas neteisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nevertino apeliantės vidinio suvokimo veiksmų atlikimo metu, padarė klaidingą išvadą dėl apeliantės kaltės buvimo, šios išvados nepagrindė nei teisiniais, nei faktiniais argumentais, ir tokiu būdu nepagrįstai nustatė kaltę apeliantės veiksmuose.
27.11. Teismas nepagrįstai rėmėsi sąlyginai sena kasacinio teismo praktika, kuri numato, kad netesybos yra iš anksto šalių sutarti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių dydžio kreditoriui įrodinėti nereikia, kadangi kasacinis teismas yra suformavęs naujus išaiškinimus, kurie rodo, kad tais atvejais, kai teisme kyla netesybų mažinimo klausimas arba kai netesybas mažinti prašo skolininkas, kreditoriui kyla pareiga pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį. Tokiu atveju teismas, tik įvertinęs faktiškai kilusius nuostolius, gali tinkamai įvertinti, ar reikalaujamos protingos ir sąžiningos netesybos (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-235-690/2016; 3K-3-267-916/2015 3K-3-446/2013; Nr. 3K-3-562/2013). Teismas nevertino, kad ieškovė faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, ką patvirtino ir pačios ieškovės dubliko 41 punkte aiškiai išreikštos abejonės, jog apeliantės veiksmai galimai nespėjo sukelti tiesioginės žalos.
27.12. Viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė akcentavo asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir atmetė pasiremdamas vien ta aplinkybe, kad ieškovės teisė vykdyti susirašinėjimo stebėseną įtvirtinta vidaus darbo tvarkoje, nors toks darbdavio generalinės teisės įtvirtinimas vidaus tvarkoje yra savaime neteisėtas. Nepagrįstais laikytini ir teismo sprendime nurodyti argumentai dėl to, kad apeliantė galės ginti savo galimai pažeistas teises dėl asmens duomenų tvarkymo/naudojimo teisės aktuose numatytais būdais. Apeliantė šioje byloje nesiekė ginti savo, kaip duomenų subjekto, pažeistų teisių, tačiau prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti, ar susirašinėjimo stebėsena buvo vykdoma teisėtai, kadangi ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant, įrodymai yra leistini, ar ne, ir atitinkamai gali turėti esminės reikšmės šios bylos baigčiai.
28. Ieškovė UAB „RABEN LIETUVA“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Apeliantės persisiųsti į savo asmeninį elektroninį paštą dokumentai buvo ieškovės klientų sąrašai, t. y. „Statusai (duomenys neskelbtini)“ dokumentą sudarė duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kt. svarbi informacija, o „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą – ieškovės teiktų paslaugų klientams kainodara. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014), apeliantės persisiųsti į asmeninį elektroninį paštą ieškovės klientų sąrašai savaime yra laikomi konfidencialia informacija. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovės klientų sąrašas, kuriame pateikti nurodyti duomenys, būtų prieinamas viešai.
28.2. Apeliantės argumentas, kad tariamai ieškovė nebuvo tinkamai jos informavusi, jog klientų sąrašai laikytini jos konfidencialia informacija ir nesiėmė pakankamų priemonių ją apsaugoti, prieštarauja ne tik byloje surinktiems įrodymams ir kasacinio teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011), bet ir pačios apeliantės duotiems paaiškinimams teismo posėdžio metu (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 1:19:14-1:19:45) ir pozicijai, nurodytai atsiliepime į ieškinį.
28.3. Kaip teisingai nurodė teismas, pati apeliantė savo atsiliepime į ieškinį yra pripažinusi, jog dokumente „Statusai (duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija yra konfidenciali. Apeliantė viename savo procesiniame dokumente pripažįsta, jog dokumente „Statusai (duomenys neskelbtini)“ yra pateikta ieškovės konfidenciali informacija, o apeliaciniame skunde nurodo, kad tame pačiame dokumente nurodyta informacija jau nėra laikoma ieškovės konfidencialia informacija. Tokiu būdu apeliantė tik siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, kad pirmosios instancijos teismas tariamai nustatė tikrovės neatitinkančias faktines bylos aplinkybes.
28.4. Priešingai nei teigia apeliantė, darbo sutarties 4.3 p. šalys buvo sulygusios dėl draudimo apeliantei naudoti savo naudai ieškovės konfidencialią informaciją. Akivaizdu, kad nors lingvistiškai darbo sutartyje ir kituose vidiniuose bendrovės dokumentuose nebuvo įtvirtintas draudimas apeliantei persisiųsti bendrovės konfidencialią informaciją į savo asmenini elektroninį paštą, tačiau toks draudimas yra nustatytas kitokiais žodžių junginiais tame pačiame Darbo sutarties 4.3 p. ir ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 3.12 p.
28.5. Apeliantės veiksmų neteisėtumą įrodo ir tai, kad apeliantė, jau sudariusi darbo sutartį su nauju darbdaviu (konkuruojančiu ūkio subjektu), ką patvirtino ir 2019-12-20 teismo posėdžio metu (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 01:25:20 - 01:30:05), vienam iš klientų, kurio visą konfidencialią informaciją, susijusią su kliento paslaugų poreikiu bei kontaktiniais duomenimis, buvo persisiuntusi į savo asmeninį elektroninį pašto adresą, 2019-02-22 išsiuntė ieškovės reputaciją žeminantį elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad tariamai ieškovės pardavimų skyrius blogai atlieka savo pareigas. Iš siunčiamų laiškų turinio akivaizdu, kad apeliantė, žinodama ieškovės konfidencialią informaciją, kurią neteisėtai persisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą, ir jau sudariusi darbo sutartį su konkuruojančiu ūkio subjektu, toliau veikė neteisėtai ir atlikinėjo tyčinius sistemingus veiksmus siekdama persivilioti klientą pas naująjį darbdavį, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija.
28.6. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė visiškai įrodė, kad apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta su galiojančiomis Darbo tvarkos taisyklėmis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos Darbo taisyklės, su kurių supažindinimu yra pasirašiusi apeliantė. Apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad minėtose Darbo tvarkos taisyklėse yra jos parašas, ir neprašė teismo skirti ekspertizę. Be kita ko, 2019-12-20 vykusio teismo posėdžio metu apeliantė, atsakinėdama į teismo klausimus, patvirtino, kad minimos Darbo tvarkos taisyklės jai buvo įteiktos ir ji pasirašė jose, jog yra su jomis supažindinta bei patvirtino, kad po Darbo tvarkos taisyklių pasirašymo jos buvo atsiųstos jai į jos asmeninį elektroninį paštą (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 01:03:50 iki 01:04:10). Tačiau apeliantė, akivaizdžiai meluodama, teigia, jog ji pasirašė ne Darbo tvarkos taisykles, o bendravimo su kolegomis taisykles. 2019-20-20 vykusio teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad nors ieškovė atsiuntė į jos asmeninį elektroninį paštą Darbo tvarkos taisykles, tačiau ji net neatsidarė jų peržiūrėti, o atsakomybę už tai, kad ji neva yra nesupažindinta su taisyklėmis, bando perkelti išimtinai ieškovei.
28.7. Ieškovė tiek darbo sutartyje, tiek darbuotojų pareiginiuose nuostatuose, tiek Darbo tvarkos taisyklėse buvo įtvirtinusi pareigą darbuotojams saugoti jos konfidencialią informaciją ir niekam jos neatskleisti bei nenaudoti asmeniniams poreikiams, todėl teigtina, kad ieškovė dėjo pakankamas pastangas apsaugoti savo konfidencialią informaciją. Maža to, kad užtikrintų visų darbuotojų tinkamą susipažinimą su Darbo tvarkos taisyklėmis, ieškovė informavo savo darbuotojus jas išsiųsdamas elektroniniu paštu susipažinti, taip sudarydama tinkamas sąlygas darbuotojams aiškiai ir nedviprasmiškai su jomis susipažinti. Pati apeliantė elgėsi nesąžiningai siųsdamasi ieškovės konfidencialią informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, bet taip pat ir elgėsi aplaidžiai darbo metu, galimai neskaitydama jai atsiųstos informacijos, ką ji patvirtino ir teismo posėdžio metu (2019-12-20 teismo posėdžio graso įrašas 01:04:10 iki 01:04:43).
28.8. Teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės buvimo. Apeliantė žinojo, kad informacija, kurią siunčiasi į savo asmeninį paštą, yra naudojama ieškovės versle ir yra konfidenciali informacija, nes būtent dėl šios informacijos buvo susitarta darbo sutartyje. Akivaizdžius tyčinius veiksmus patvirtina 2019-02-22 apeliantės išsiųstas laiškas klientui UAB „Blucast“, būtent šio kliento visus duomenis, kurie sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, apeliantė persisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą. 2019-02-22 elektroninį laišką išsiuntė jau pasirašius darbo sutartį su nauju darbdaviu, kuris yra konkuruojantis su ieškove ūkio subjektas (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 01:25:20 iki 01:30:05), bei nederamai diskredituodama ieškovę ir galimai siekdama persivilioti klientą pas naująjį darbdavį. Apeliantės parašyto elektroninio laiško turinys klientui leido suprasti, kad ieškovė, neva tai, taiko per dideles kainas, o tai tyčiniais veiksmais siekimas sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją prieš klientą ir priversti klientą galvoti apie vežėjo pakeitimą.
28.9. Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantei dėl 10 000 Eur dydžio baudos priteisimo dėl sutartinės prievolės pažeidimo. Teismo paskirta sumažinta 2 000 Eur dydžio bauda galimai nepadengtų visų ieškovės patirtų nuostolių dėl apeliantės pažeistų konfidencialumo įsipareigojimų, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo apeliantei dėl visiško nuostolių atlyginimo dėl konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimo, todėl neturėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio.
28.10. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad kasacinis teismas tariamai nuo 2016 metų yra pakeitęs suformuotą praktiką dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
28.11. Teismui pateikti apeliantės elektroniniai laiškai yra gauti iš ieškovės apeliantei suteikto darbo funkcijoms vykdyti darbinio kompiuterio ir elektroninio pašto, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodymai yra gauti teisėtai ir nepažeidžiant apeliantės asmens duomenų tvarkymo taisyklių. Byloje nagrinėjamu dalyku buvo apeliantės atsakomybės klausimas, o ne asmens duomenų tvarkymo laikymasis ieškovės bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl įrodymų neleistinumo ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimo neatitinka sąsajumo su byla kriterijaus. Apeliantė pripažino elektroninių laiškų persisiuntimo faktą, jų turinį, kuriuose yra ieškovės konfidenciali informacija, o ne apeliantės asmens duomenys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
30. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „RABEN LIETUVA“ ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo perkelta į klientų aptarnavimo vadybininkės pareigas. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. kovo 5 d. DK 55 straipsnio 1 punkto pagrindu (atsakovės iniciatyva nesant svarbių priežasčių).
31. Darbo sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri dėl darbuotojo darbo pagal šią darbo sutartį gali tapti jam žinoma; darbuotojas privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui bei nederamam jos naudojimui.
32. Darbo sutarties 4.3.1 punkte nustatyta, kad visos konfidencialios informacijos laikmenos, susijusios su darbdavio (ieškovės), jo tiekėjų, klientų ir kitų asmenų veikla, kurias darbuotojas (atsakovė) įgis, gaus ar sukurs vykdydamas savo pareigas, yra darbdavio nuosavybė ir pasibaigus darbuotojo darbo santykiams arba bet kuriuo ankstesniu metu darbdaviui pareikalavus, darbuotojas jas grąžins nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui.
33. Darbo sutarties 4.3.2 punkte nustatyta, kad visa informacija, susijusi su darbdaviu, kuri nėra viešai prieinama tretiesiems asmenims, yra laikoma konfidencialia informacija; siekiant išvengti abejonių ir neapribojant 4.3, 4.3.1 ir 4.3.2 punktų bendrumo, toliau yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas informacijos, susijusios su darbdaviu, kuri yra laikoma konfidencialia, ir su kuria darbuotojas privalo elgtis kaip su tokia: a) visos darbdavio komercinės (gamybinės) paslaptys; b) visa informacija, kurią darbdavys bet kuriam trečiajam asmeniui įsipareigojo saugoti kaip konfidencialią; c) visi darbdavio klientų, užsakovų, partnerių ir kitų susijusių asmenų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, jų atstovai ir tokių atstovų kontaktiniai duomenys ir kita informacija; d) darbdavio ir jo klientų, užsakovų, partnerių ir kitų susijusių asmenų know-how, instrukcijos ir operacijos, pardavimų apimtys, rinkos ir finansinė informacija, techninės produktų specifikacijos; e) visi darbdavio dokumentai, įskaitant komercines ir kitas sutartis; f) finansinės operacijos, įsipareigojimai, sutartys ir sandoriai; g) finansinė ir apskaitos informacija, kainynai ir kainų nustatymo politika, nuolaidų sąrašai ir politika; h) valdymo organų sprendimai ir instrukcijos, išskyrus atvejus, kai taikytini teisės aktai numato ką kita; i) ateities planai, numatomi sandoriai ir planuojami sandoriai; j) visa informacija, kurios atskleidimas gali neigiamai paveikti darbdavį; k) bet kokia kita konfidenciali informacija, jei taip patvirtinta darbdavio arba pažymėta kaip tokia.
34. Darbo sutarties 4.3.5 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus šioje darbo sutartyje, darbuotojas sumokės darbdaviui 10 000 Eur dydžio baudą; baudos sumokėjimas jokiu atveju neriboja darbdavio teisės reikalauti žalos atlyginimo.
35. Atsakovės pareigų apimties (pareiginių nuostatų), kurią atsakovė pasirašė 2018 m. balandžio 24 d., 9 punkte nustatyta atsakovės pareiga saugoti tarnybinę bei komercinę paslaptį (įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją, bet neapsiribojant šiuo sąrašu).
36. UAB „RABEN LIETUVA“ darbo tvarkos taisyklių 3.12 punkte nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių; 2.5 punkte nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant, susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones.
Dėl informacijos konfidencialumo
37. DK 39 straipsnyje įtvirtintos įstatymo nuostatos dėl susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais, ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
39. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos persisiųstus į savo asmeninį elektroninį paštą dokumentus „Statusai (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įvertino kaip ieškovės konfidencialią informaciją. Apeliantės įsitikinimu, teismas nevertino kiekvienos persiųstos informacijos turinio ir jo atitikties visų trijų konfidencialios informacijos kriterijų atžvilgiu, nenustatė, ar minėta informacija atitinka darbo sutartyje įtvirtintame sąraše nurodytą informaciją.
40. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės 2019 m. kovo 1 d. persisiųstas dokumentas „Statusai (duomenys neskelbtini)“ turėjo konfidencialumo požymių, kadangi jame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kita svarbi informacija. Teismas vertino, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog tai buvo jos pačios sukurtas dokumentas, siekiant sekti/prižiūrėti vykdomus užsakymus (krovinių gabenimą), nesudaro pagrindo spręsti, kad jame nėra konfidencialių duomenų, tuo labiau, jog atsakovė tai pripažino pati atsiliepime į ieškinį. Teismas taip pat sprendė, kad 2019 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku persiųsta informacija „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su ieškovės teiktų paslaugų kainodara. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laišku darbuotojai buvo informuoti apie naują paslaugų apmokestinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi dokumentų „Statusai (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuose dokumentuose nurodyta informacija buvo slapta, nepasiekiama tretiesiems asmenims, be to, ji buvo vertinga, nes susijusi su turimais klientais, jų kontaktais, užsakymų istorija ir pan., o tokia informacija pagal kasacinio teismo praktiką priskirtina prie konfidencialios informacijos ir/ar turinčios komercinės paslapties.
41. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė nebuvo tinkamai informavusi atsakovės, jog klientų sąrašai laikytini konfidencialia informacija ir nesiėmė pakankamų priemonių ją apsaugoti. Kaip nustatyta byloje, šalių sudarytos darbo sutarties 4.3. ir 4.3.2 punktais ieškovė buvo nustačiusi ne tik aiškų ir nedviprasmišką draudimą atsakovei naudoti ieškovės konfidencialią informaciją savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai, tačiau ir nurodžiusi aiškų konfidencialios informacijos sąrašą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiginių nuostatų 9 punktu atsakovė įsipareigojo saugoti tarnybinę bei komercinę paslaptį (įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją, bet neapsiribojant šiuo sąrašu), o ieškovės darbo tvarkos 3.12 punkte buvo nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pastangos informacijai išsaugoti buvo protingos.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dokumente „Statusai (duomenys neskelbtini)“: nebuvo klientų kontaktinių duomenų; duomenys yra išimtinai analitinio pobūdžio, jų turinys nebuvo nukreiptas į ateitį, nėra galimybės tinkamai identifikuoti krovinio sudėties; nėra pateikiamos dedamosios, kurios buvo įvertintos nustatinėjant kainą; neatsispindėjo ieškovės praktinė patirtis ar technologinės naujovės; šie duomenys ieškovės nebuvo protingai saugomi, kadangi ieškovė nebuvo įdiegusi duomenų apsaugos sistemos, kuria dokumentai būtų koduojami ar talpinami tam skirtose saugyklose; bei kad dokumente „(duomenys neskelbtini)“ pateikiami paslaugų kodai ir jų aprašymai yra skelbiami ieškovės internetinėje svetainėje, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių dokumentų priskyrimo konfidencialiai informacijai.
43. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog dalis informacijos apie ieškovės klientus yra skelbiama viešai, nereiškia, kad yra skelbiama detali informacija ir apie vykdomus susitarimus, vežimų istoriją, ieškovės teiktų paslaugų kainodarą ir kt.
44. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo nesaisto apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-194-945/2019 pateikti išaiškinimai, kadangi nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija yra saistoma tik kasacinio teismo analogiškose bylose suformuotų precedentų.
Dėl neteisėtų veiksmų
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidencialios informacijos panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu.
46. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl informacijos panaudojimo padarė faktiškai neturėdamas jokių, nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, išvadą, jog apeliantė parsisiųstą informaciją naudojo savo reikmėms, pirmosios instancijos teismas darė įvertinęs šias aplinkybes: atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dar maždaug 2019 m. vasario 1 d. dalyvavo pokalbyje dėl kito darbo konkuruojančioje su ieškove bendrovėje, o 2019 m. vasario 14 d. jau pasirašė darbo sutartį, tačiau ir po šių įvykių toliau siuntėsi informaciją, be kita ko, ir turinčią konfidencialumo požymių, į savo asmeninį elektroninį paštą, t. y. 2019 m. kovo 1 d., 16 val. 25 min., persiuntė dokumentą „Statusai (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kita konfidenciali informacija, nors, kaip pati atsakovė nurodė teismo posėdžio metu, 2019 m. kovo 4 d. buvo jos paskutinė darbo diena pas ieškovę.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė naudojo ieškovės konfidencialią informaciją savo reikmėms, o atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje buvo įtvirtintas draudimas išnešti konfidencialią informaciją už darbo vietos ribų, naudoti ją kitais, nei darbo funkcijų vykdymo, tikslais, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog informacijos persiuntimas į asmeninį apeliantės elektroninį paštą, tai pat vertintinas kaip informacijos persiuntimas už darbo vietos ribų, kadangi darbinėms funkcijoms atlikti apeliantė naudojo ieškovės sukurtą darbinį elektroninį paštą.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad konfidencialią informaciją naudojo išimtinai ieškovės interesais, siekdama geriau susipažinti/įsidėmėti nurodytą informaciją, ją panaudoti susitinkant su ieškovės klientais, juolab, kad dokumentą „Statusai (duomenys neskelbtini)“ persisiuntė likus trims dienoms iki pradėjo dirbti naujoje darbovietėje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė priskyrė atsakovei stacionarų kompiuterį, prisijungimo slaptažodžius, taikė „švaraus stalo“ politiką. Byloje nėra duomenų, kad dokumentų „Statusai (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ persisiuntimo laikotarpiu atsakovei buvo nustatytas nuotolinis darbas, dėl kurio vykdymo būtų pateisinamas informacijos siuntimasis iš darbinio pašto į asmeninį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, jog jai nesuteiktas nešiojamasis kompiuteris ar galimybė prisijungti prie ieškovės vidinės sistemos iš išorės, siekiant geriau atlikti atsakovei pavestas darbo funkcijas.
49. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės veiksmų neteisėtumą (konfidencialios informacijos naudojimą savo reikmėms) įrodo ir tai, kad apeliantė, jau sudariusi darbo sutartį su nauju darbdaviu (konkuruojančiu su ieškove ūkio subjektu), ką ji patvirtino ir teismo posėdžio metu (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 01:25:20 - 01:30:05), vienam iš klientų, kurio visą konfidencialią informaciją, susijusią su kliento paslaugų poreikiu bei kontaktiniais duomenimis, buvo persisiuntusi į savo asmeninį elektroninį pašto adresą, išsiuntė elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad apeliantė ieškovės klientui išsiuntė galimai ieškovės reputaciją žeminantį elektroninį laišką: „Atleiskite, jog Jūsų pastangos tiek laiko negavo atsako. Pardavimų skyrius Raben‘e „perdegė norais“ ir kainų nebeskaičiuoja. <...> Vis dėl to, šiomis kryptimis stengiuosi duoti Jums geras kainas ir be kaininko“ bei informavo ieškovės klientą apie savo perėjimą į kitą įmonę bei apie tai, jog ji (atsakovė) arba „jos naujieji kolegos susisieks su šiuo klientu dėl klientui tinkamų pasiūlymų pateikimo <...>, greitu metu keisiu įmonę, su kuria dirbsiu. Kiek žinau, Jūs ten žinomas, tai susisieksime (asmeniškai arba tarpiniu variantu per kolegas), jei matysiu Jums tinkamų pasiūlymų. Tikiuosi be Rabeno mūsų ryšiai nenutrūks ir sklandžiai bei maloniai bendrausime su nauda ir be jos. ©“.
50. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti buvusio darbuotojo vykdytą klientų perviliojimą į kitą įmonę, ieškovė (įmonė) turi įrodyti, kad tam tikri asmenys buvo jos klientai (žr.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-585/2020), ir šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad ieškovė tokią aplinkybę įrodė.
51. Taigi, paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtas atsakovės klientui siųsto elektroninio laiško turinys pagrindžia, jog atsakovė persisiųstą konfidencialią informaciją naudojo savo reikmėms (CPK 185 straipsnis).
Dėl Vidaus darbo tvarkos taisyklių taikymo
52. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 3.12 punktu, kurio turiniu praplėtė apeliantės darbo sutartyje įtvirtintų konfidencialumo įsipareigojimų apimtį. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
53. Kaip jau minėta, ieškovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.12 punkte nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad minėtose Darbo tvarkos taisyklėse yra jos parašas ir neprašė teismo skirti ekspertizę. Be kita ko, teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad minimos Darbo tvarkos taisyklės jai buvo įteiktos ir ji jose pasirašė, po Darbo tvarkos taisyklių pasirašymo jos buvo atsiųstos atsakovei į jos asmeninį elektroninį paštą (2019-12-20 teismo posėdžio garso įrašas 01:03:50 iki 01:04:10).
55. Nesutiktina su apeliante, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.12 punktas įtvirtino draudimą išsinešti bendrovės daiktus ir dokumentus iš bendrovės patalpų, tačiau, kaip ir Darbo sutartis, nedraudė persiųsti informacijos asmeniniu elektroninio pašto adresu. Kaip jau minėta, darbo sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą). Teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos persisiuntimo elektroniniu paštu draudimas atitinka Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.12 punkte nustatytą draudimą.
Dėl kaltės nustatymo
56. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė dėl apeliantės kaltės buvimo, nes apeliantė nežinojo, kad ieškovės konfidencialios informacijos persisiuntimas į savo asmeninį elektroninį paštą yra laikomas konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimu. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės kaltė yra įrodyta, nes atsakovė, pasirašydama darbo sutartį ir Darbo tvarkos taisykles bei su jais susipažindama, turėjo žinoti, kokia informacija yra laikytina konfidenciali bei apie nustatytus ribojimus dėl jos naudojimo, tačiau vis tiek ją reguliariai siuntėsi neinformavusi ieškovės.
57. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nepaisant to, jog darbo sutartyje ir Darbo tvarkos taisyklėse nebuvo pažodžiui įrašyto draudimo apeliantei persisiųsti į savo asmeninį elektroninį paštą ieškovės konfidencialios informacijos, tačiau toks draudimas išplaukia sistemiškai aiškinant darbo sutarties 4.3 punktą – darbuotojas neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), bei Darbo tvarkos taisyklių 3.12 punktą – dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių.
58. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto konfidencialią informaciją ar komercinę paslaptį, o neatsargumas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra konfidenciali ar komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės vidinio suvokimo veiksmų atlikimo metu, laikytinas teisiškai nereikšmingu.
Dėl baudos dydžio
59. Apeliantė nesutinka su priteista 2 000 Eur dydžio bauda. Apeliantės manymu, ieškovė turėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį, tačiau jų neįrodė ir net neįrodinėjo. Be to, teismas, priteisdamas 2 000 Eur dydžio baudą, vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
60. Ieškovės pareikštas ieškinys dėl baudos priteisimo atsakovei kildinamas iš sutartinės prievolės (Darbo sutarties 4.3.5 p.) pažeidimo – konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimo. Šiuo atveju civilinei atsakomybei taikyti pakanka vien paties susitarimo pažeidimo fakto. Kaip minėta, darbo sutarties 4.3.5 punktu šalys - ieškovė ir atsakovė - susitarė, kad atsakovei pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus šioje darbo sutartyje, atsakovė sumokės ieškovei 10 000 Eur dydžio baudą; baudos sumokėjimas jokiu atveju neriboja darbdavio teisės reikalauti žalos atlyginimo.
61. Pažymėtina, kad sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
62. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
63. Taigi, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovė, prašydama priteisti baudą, neturėjo pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atveju pareigą įrodyti, jog prašomos priteisti baudos dydis yra per didelis, turėjo atsakovė. Konstatuotina, kad atsakovė minėtos pareigos neįvykdė.
64. Kita vertus, aiškiai per didelėmis netesybos gali būti pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomos priteisti 10 000 Eur baudos dydį sumažino iki 2 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas baudos dydis, atsižvelgus į atsakovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo apimtį, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo, įrodymų leistinumo ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimo
66. Apeliantė po apeliacinio skundo priėmimo apeliacinės instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. skundo. Prašyme nurodė, kad po to, kai apeliantė pateikė apeliacinį skundą šioje byloje, Valstybinė duomenų inspekcija dėl apeliantės pateikto skundo priėmė sprendimą, kuriuo apeliantės skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenagrinėjo, ar įrodymai (elektroniniai laiškai) buvo gauti nepažeidžiant ADTAĮ ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų reikalavimų. Siekdama išvengti tokios situacijos, kai įrodymų (elektroninių laiškų) leistinumo gavimo klausimas liks neįvertintas ir apeliacinės instancijos teisme, bei atsakovės, kaip duomenų subjekto, teisės, atitinkamai ir civilinės procesinės teisės, bus iš esmės paneigtos neatlikus jokio asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių įstatymų teisinio vertinimo, teikia šiuos papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus.
67. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
68. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus, kurie gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Iš Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimo turinio matyti, kad šis įrodymas buvo siųstas UAB „RABEN LIETUVA“. Atsižvelgiant į tai, kad su šiuo įrodymu yra susipažinusi ieškovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir priima šį įrodymą.
69. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apeliantės akcentuotų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai - elektroniniai laiškai - laikytini gavus nepažeidžiant įstatymų, kadangi Darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, 2.5 punkte nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant, susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones.
70. Iš minėto Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. skundo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. duomenų apsaugos inspekcijai pateikė skundą „Dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo“. Valstybinė duomenų inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl to paties dalyko, dėl kurio pateiktas skundas, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą.
71. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantės įsitikinimu, asmens duomenų tvarkymo pažeidimo klausimas tiek skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, tiek po minėto Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimo liko iš esmės neįvertintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad bylos nagrinėjimo ribas sudarė atsakovės atsakomybės už darbo sutarties nuostatų pažeidimą klausimas, o ne asmens duomenų tvarkymo laikymasis ieškovės bendrovėje. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad apeliantė, manydama, jog ieškovė pažeidė asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir kad šis klausimas liko neišspręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo teisę skųsti Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė tokia savo teise būtų pasinaudojusi.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
72. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RABEN LIETUVA“, juridinio asmens kodas 300027413, 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė