Administracinė byla Nr. I-1124-422/2019

                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02470-2018-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 

                                                                                 20.5.1; 37.2.;55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Kaunas

Regionų  apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

           rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

           Teismas 

n u s t a t ė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK),  12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki   2017 m. gegužės 8 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 4 ir 21 būriuose, neužtikrinant jam saugios sveikatai aplinkos. Tvirtino, kad pastatų, kuriuose buvo 4 ir 21 būriai, stogo danga buvo asbestcementis, kurio sudėtyje yra pavojinga kancerogeninė medžiaga–asbestas. Atsakovės atstovas žinodamas, kad stogo danga yra iš asbesto, kuriame yra cheminės kancerogeninės medžiagos, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš gyvenamosios aplinkos būtų pašalinta ši pavojinga medžiaga, nesikreipė į specialistus, kad būtų patikrinta gyvenamoji aplinka, todėl tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei didelį pavojų. Teigė, kad ginčo laikotarpiu 3-iame sektoriuje, kuris yra netoli 2-o sektoriaus pastatų, vyko kapitaliniai rekonstrukcijų darbai, kurių metu buvo šalinami šio sektoriaus pastatų asbestcemenčio stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo nešiojamos vėjo po visą Pravieniškių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritoriją. Reiškė pretenzijas dėl aliarmo mygtuko pareigūnams iškviesti nebuvimo 2 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Tvirtino, jog šis mygtukas reikalingas pasikviesti budintį pareigūną greitam informavimui, neteisėtų veiksmų skubiam nutraukimui, skubios pagalbos suteikimui.  Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nuolatinių išgyvenimų, stresą ir psichologinį išsekimą, t. y  neturtinę žalą, kurią vertino 12 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės. Prašė netaikyti jo reikalavimui ieškinio senaties, nes jis negalėjo ir neturėjo reikiamų žinių, priemonių, įgaliojimų sužinoti apie nurodytus pažeidimus, o tuo pačiu, ir apie savo pažeistas teises.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 39–43) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 55) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pastatų, kuriuose yra 4 ir 21 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi. Teisės aktai neįpareigoja pataisos namų atlikinėti asbesto plaušelių koncentracijos ore tyrimų, tokių tyrimų nebuvo atlikta. Galiojantys teisės aktai nenumato aliarminių mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 21 būrio gyvenamosiose patalpose įrengti telefonai, kuriais galima susisiekti su prižiūrėtoju. 4 būrio brigadoje aliarmo iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, tačiau pareiškėjas su skundais dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos nesikreipė. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundėsi Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl galimų psichinės sveikatos sutrikimų, sąlygotų netinkamų kalinimo sąlygų,  jis taip pat nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, t. y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2011 m.  balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. jį kalinant 2 sektoriuje, neužtikrinus sveikos aplinkos, neįrengus pareigūnų iškvietimo aliarminių mygtukų gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas skunde nurodytas pasekmes (nuolatiniai išgyvenimai dėl nesaugios aplinkos, nuolatinis stresas, dvasinis išsekimas), vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios, todėl jo argumentai dėl negalėjimo sužinoti, tam reikiamų žinių neturėjimo apie jo atžvilgiu daromus pažeidimus laikomi nepagrįstais.

   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi     2018 m. spalio 24 d. (b. l. 36), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 23 d. pareikšti.

   CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

  Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

 Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 23 d.  šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK  laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas  2 sektoriaus pastatuose, kurių stogo danga buvo asbestcementis, kurio sudėtyje yra pavojinga kancerogeninė medžiagos asbestas. Tvirtino, kad ginčo laikotarpiu buvo atliekama šalia esančio 3 sektoriaus pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo keičiami šio sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo nešiojamos vėjo po visą Pravieniškių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritoriją, todėl visą ginčo laikotarpį jam kalint 2 sektoriaus pastatuose jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad pastatų, kuriuose buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu, stoguose buvo asbesto. Pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi. Šią aplinkybę grindė Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 77-1584 ir 2018 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 77-1755 (b. l. 45, 56).

Ginčo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotojos dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/ Profilaktika-2874-Asbesto_ pavojai_ ka_turime_zinoti).

 Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose turi būti visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Byloje ginčo dėl asbesto buvimo 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose nėra. Pareiškėjas skunde nereiškė pretenzijų dėl 2 sektoriaus stogo techninės būklės, jo susidėvėjimo, kurį konstatavus būtų galima spręsti apie galimą stogo konstrukcijoje esančio asbesto sukeltą riziką pareiškėjo sveikatai, todėl vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė. Jo pretenzijos dėl 2  lokalinio sektoriaus pastatų stoge esančio asbesto atmestinos kaip nepagrįstos.

Tačiau nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas tvirtino, jog jo kalėjimo metu  buvo  atliekama šalia 2 sektoriaus esančio 3 sektoriaus pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo keičiami šio sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių. Šių darbų sukeltos dulkės buvo nešiojamos vėjo po visą Pravieniškių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritoriją, todėl jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka. Teigė, kad šią aplinkybę patvirtina Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos 2017 m. kovo 6 d. sutartis Nr. ST-20, Statybvietės perdavimo-priėmimo 2017 m. kovo 29 d. aktas Nr. LD-567 ir Statybos darbų užbaigimo 2018 m. kovo 23 d. aktas Nr. ACCA-20-180323-00.107 bei VĮ Registrų centro duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. išrašas (b. l. 27–33).

Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neargumentavo, t. y. neginčijo, jog tokie dokumentai buvo priimti, šie dokumentai buvo pasirašyti dėl kitų pastatų rekonstrukcijos, jog pagal minėtus dokumentus darbai buvo atlikti ne pareiškėjo nurodyto sektoriaus pastatuose ar, kad šie darbai buvo atlikti ne ginčui aktualiu metu. Atsakovės atstovas neneigė, kad į bylą pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 27–33) yra 3 lokalinio sektoriaus, kad šis sektorius yra netoli 2 sektoriaus, todėl teismas sprendžia, jog byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog į bylą pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 27–33) yra 3 lokalinio sektoriaus pastatų, kad šis sektorius yra netoli 2 sektoriaus.

Pravieniškių PN tvirtino, jog Įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Šią aplinkybę grindė aukščiau nurodytomis Ūkio skyriaus pažymomis (b. l. 45, 56).

Iš pareiškėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. išrašo 2.5 ir 2.8 punktų (b. l. 27-33) matyti, kad pastatų – bendrabučių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra asbescementis, tačiau 2019 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.5 ir 2.8 punktuose (b. l. 57–62) šių pastatų – bendrabučių stogo danga yra bitumas, 10.3 ir 10.4 punktuose nurodyta, kad buvo atlikta pastatų rekonstrukcija, įregistravimo pagrindas 2018 m. kovo 23 d. Statybos užbaigimo aktai. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad 3-io sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai buvo keičiami.

Kadangi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos sutartis Nr. ST-20 buvo pasirašyta 2017 m. kovo 6 d., Statybvietės perdavimo-priėmimo aktas Nr. LD-567 2017 m. kovo 29 d., ir Statybos darbų užbaigimo aktai priimti 2018 m. kovo 23 d., nesant tikslių duomenų apie 3 sektoriaus pastatų stogų rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą, tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad šie darbai buvo atlikti pareiškėjo kalėjimo 2 sektoriuje metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d. (Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos) iki 2017 m. gegužės 8 d. Nustačius, kad 3 sektoriaus pastatai yra netoli 2 sektoriaus pastatų, kuriuose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, nepaneigta, kad asbestinio stogo rekonstrukcijos metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į švarią, sveikatai nepavojingą aplinką, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl aliarminio mygtuko nebuvimo ginčo patalpose.

Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punktus, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ir kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą paprastajai ar lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose minėtame teisės akte nėra nustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, kai jis kalėjo 21 būryje, tačiau 4 būryje pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne drausmės grupės sąlygomis (b. l. 48–49).

Taigi akivaizdu, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareigūnų iškvietimo sistema turėjo būti įrengta 21 būrio 2 miegamajame.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 21 būrio 2 miegamajame buvo įrengti telefonai, kuriais buvo galima susisiekti su prižiūrėtojais, šią aplinkybe grindė Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 6 pažyma Nr. 77-1584  (b. l. 45), tačiau objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl tokios sistemos neįrengimo ginčo būryje (ginčo patalpos nuotraukų, iškvietimo sistemos įrengimo schemos ar pan.) į bylą nepateikė, todėl, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 punkto pažeidimas.

 Tačiau, vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).

 Nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pareiškėjas siejo su nesaugia aplinka, orumo pažeminimu, patirtais dideliais nepatogumais, tačiau šios aplinkybės yra deklaratyvios, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms institucijos, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, abstrakčių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovės atsakomybė negalima.

Tačiau byloje nepaneigta, kad dėl 3 lokalinio sektoriaus pastatų asbestinio stogo rekonstrukcijos (laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) pareiškėjui  nebuvo užtikrinta švari, sveikatai saugi aplinka, bet, teismas pažymi, jog rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne jo gyvenamųjų patalpų pastate, o pareiškėjas konkrečiai neišdėstė aplinkybių apie savo buvimo vietą konkrečiu laikotarpiu šiame pažeidimo kontekste.

Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu (b. l. 44, 47) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrą teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurio jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, į tai, kad pareiškėjas dėl šio pažeidimo daromos neigiamos įtakos jo sveikatai į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas ginčo laikotarpiu nesikreipė, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN- AK jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė