Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-106-557/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04453-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.14.;3.26.1.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas G. S. ir jo atstovaujamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016-10-21 nutarimo, kuriuo G. S. nubaustas pagal ATPK 88 str. 4 d. subendrinta 318 Eur bauda su 2 vilkų ir 3 lūšių konfiskavimu.
Teismas
n u s t a t ė:
2016 m. birželio 9 d. vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 108734 dėl ATPK 88 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdama zoologijos sodu ir neturėdama išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, nurodyto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, laikė laukinius gyvūnus – dvi rudąsias meškas (gimusias 2016-01-12 Nr. 982000364480444 ir Nr. 982000364411999) ir dvi lūšis (įgytas 2016-04-04 Nr. 900088000113449 ir Nr. 276093400007001), nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2 priedas). Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12 p. reikalavimus.
2016 m. rugsėjo 28 d. vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 110061 dėl ATPK 88 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdama zoologijos sodu ir neturėdama išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, nurodyto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše, laikė laukinius gyvūnus – du pilkuosius vilkus (gimusius ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir pastebėtus 2016-09-12) ir tris lūšis (gimusias ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir pastebėtas 2016-09-14), nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2 priedas). Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12 p. reikalavimus.
2016 m. spalio 21 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimu G. S. nubaustas pagal ATPK 88 str. 4 d. galutine administracine nuobauda 318 Eur bauda su 2 vilkų ir 3 lūšių konfiskavimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi G. S. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-10-21 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta įgaliotai Institucijai nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui buvo teorinis pagrindas išnagrinėti abu administracinių teisės pažeidimų protokolus kartu ir priimti vieną nutarimą, tačiau nebuvo priimtas joks rašytinis procesinis sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų sujungimo ir nagrinėjimo kartu. Be to, teismas nurodė, jog skiriant galutinę administracinę nuobaudą, buvo netinkamai nustatytas konfiskuotinų gyvūnų kiekis, nenumatant 2 rudųjų meškų ir 2 lūšių konfiskavimo, ši klaida iki skundo nagrinėjimo nebuvo ištaisyta. Konstatavo, kad Institucija padarė procesinių teisės normų pažeidimus, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Nustatęs šiuos pažeidimus, teismas kitų skundo argumentų neaptarinėjo.
Apeliaciniu skundu G. S. ir jo atstovaujama ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti tą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarties dalį, kuria byla iš naujo grąžinta nagrinėti Institucijai, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutartimi iš dalies nesutinka, mano, jog teismas neišsprendė skundo esmės, o neteisėtai apsiribojo tik tuo, kad priimant skundžiamus nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo, turto konfiskavimo nustatė pareigūno padarytus procesinius pažeidimus, kurių pagrindu panaikino nutarimą. Pažymi, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos procesinės teisės normos ne tik tos, kurias nurodė teismas, bet ir kitos, kurias skunde nurodė G. S. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės turtą – gyvūnus –neteisėtai ir nepagrįstai konfiskavo pareigūnas. Apeliantai yra įsitikinę, kad teismas, pripažindamas nutarimą priėmus pažeidžiant ATPK normas, privalėjo išspręsti jų skundą tokiu būdu, kokiu prašė teismo skundo rezoliucinėje dalyje. Mano, jog teismas, turėdamas skundą ir prie jo esančius pateiktus įrodymus bei išreikalavęs administracinę bylą, privalėjo išspręsti skundą iš esmės ir, panaikinus neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą, administracinę bylą nutraukti. Tokią išvadą daro todėl, kad ATPK 302 str. 1 d. 4 p. teismas galėjo taikyti tik tokiu atveju, jeigu reikėtų atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju teismui pateiktas galiojantis ir įstatymų reikalavimus atitinkantis 2009-12-11 Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, pagal jį ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gali laikyti, įgyti, eksponuoti, veisti laukinius gyvūnus. Todėl jokio tyrimo papildomai atlikti nereikia, nes G. S. buvo nubaustas dėl to, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ be leidimo, neteisėtai laikė meškas, lūšis ir pilkuosius vilkus, o iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ konfiskuota dalis šių laukinių gyvūnų. Akivaizdu, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įgijimo dokumentus, reikiamus sertifikatus.
Pažymi, jog vyr. inspektorius administracinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė pažeisdamas ATPK 1-2, 7, 14, 20, 22, 26, 248, 250, 256-257, 282, 284, 286–287 str., neteisingai taikydamas bei aiškindamas ATPK 88 str. 4 d., Taisykles ir jų 12 p., Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (18, 23, 28 str.) pagrindinius principus, reglamentuojančius piliečių teisę į lygybę taikant įstatymus, nuosavybės neliečiamybę ir kt. Pareigūnas nutarimą surašė ir baudą bei gyvūnų konfiskaciją pritaikė, išdėstydamas aplinkybes bei tariamus pažeidimo požymius, kurie nėra pagrįsti teisine motyvacija, įrodymais. Pareigūno išvados yra prieštaringos ir neargumentuotos. Teismas turėjo duomenis bei nustatė faktus, kurių pagrindu galėjo konstatuoti tokias išvadas, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Visų pirma vyr. inspektorius U. R. buvo ir yra informuotas bei prieš priimdamas skundžiamą nutarimą žinojo, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra zoologijos sodas, ši bendrovė nėra įkūrusi zoologijos sodo, todėl ji neturi ir jai nereikia nutarime nurodyto leidimo. Tai reiškia, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pažeidusi bei negalėjo pažeisti Aprašo nustatytų reikalavimų. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kuri susijusi su laukinių gyvūnų laikymu, eksponavimu, veisimu, atitinka Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas, iš jų suformuluotas ir 5–7, 13 ir kt. str., Taisyklių 12 p. Nutarime nurodyti gyvūnai, taip pat visi kiti bendrovėje laikomi laukiniai gyvūnai, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgyti, laikomi, veisiami, eksponuojami, turint tokiai veiklai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2009-12-11 išduotą Leidimą, leidžiantį laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. G47-10 (toliau – Leidimas). Taigi mano, jog priešingai nei teigiama nutarime, laukiniai gyvūnai bendrovėje laikomi, veisiami ir eksponuojami teisėtai, taip pat turint ir visus reikiamus įgijimo dokumentus, sertifikatus. Gyvūnų apskaita ir jų jauniklių gimimas pažymėtas nustatytos formos dokumentuose (pvz.: Registracijos žurnale), jauniklius atitinkama tvarka sužymint bei apie juos informuojant Departamentą.
Be to, vyr. inspektorius privalėjo žinoti, nes nagrinėdamas administracinę bylą turėjo visapusiškai, išsamiai, objektyviai išaiškinti visas aplinkybes (ATPK 248, 252 str.), kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 1995 m. birželio mėnesio buvo gavusi sutikimą įrengti aptvarą elnių bei danielių auginimui, o nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2009-12-11 bendrovei Departamentas buvo išdavęs terminuotus Leidimus laukinių gyvūnų laikymui, veisimui, eksponavimui aptvarui, voljerui, kitam statiniui įrengti. Nuo 2009-12-11 Departamento direktorius išdavė neterminuotą Leidimą (teismui buvo pateikti visi leidimai ir ministro B. B. 1995-06-12 raštas Nr. 04-12-1217-05). 2009-12-11 Leidimas galioja iki šiol. Vadovaujantis 2009-12-11 Leidimu, skundžiamame nutarime nurodytos rudosios meškos-jauniklės, 2016-01-12 gimusios bendrovėje, trys lūšys-jauniklės, 2016-09-14 gimusios bendrovėje, du pilkieji vilkai-jaunikliai, 2016-09-12 gimę bendrovėje, bei dvi lūšys (jos teisėtai įgytos 2016-04-04) yra laukiniai gyvūnai, kurie, nepažeidžiant 2009-12-11 Leidimo sąlygų bei reikalavimų, laikomi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ir kiti laukiniai gyvūnai (meškos, vilkai), iš kurių gimė jaunikliai, taip pat yra įgyti teisėtai. Bendrovė turi tai patvirtinančius dokumentus, reikiamus sertifikatus (apylinkės teismui pridėjo vilkų, meškų, lūšių įgijimo dokumentus, sertifikatus ir jų vertimus). Mano, jog iš šių dokumentų matyti dar ir kita, nutarimo kaltinimą paneigianti aplinkybė, t. y. kad meškos, vilkai, kaip gimusių jauniklių tėvai, įgyti iki 2015-01-01. Todėl teismui pažymėjo, jog nesupranta nutarime nurodyto pažeidimo, kad nepaisant to, jog bendrovė yra kaltinama nesanti zoologijos sodu, neturinti leidimo zoologijos sodui, ji buvo kaltinta ir tuo, jog nesilaikiusi Taisyklių 12 p., nes, pasak inspektoriaus, draudžiama nelaisvėje laikyti lūšis, rudąsias meškas, pilkuosius vilkus, įgytus po 2015-01-01.
Pabrėžia, jog iš turimų dokumentų bei esančios faktinės padėties matyti, kad minėtos pareigūno išvados turėjo būti ir turi būti pripažintos nepagrįstomis, kadangi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turi Leidimą laikyti, o tai reiškia, turi teisę teisėtai įgyti, veisti, eksponuoti laukinius gyvūnus. Mano, kad nėra pažeidimas ir tai, jog 2016- 04-04 Dovanojimo sutartimi bendrovė įgijo 2 lūšis. Tokį šių laukinių gyvūnų įgijimą ir laikymą reglamentuoja Leidimas įsigyti gyvūnus ir juos laikyti, laukinius gyvūnus veisti, eksponuoti. Kiti nutarime nurodyti gyvūnai, jų rūšys, iš jų ir tie, iš kurių gimė jaunikliai, pagal sutartis įgyti iki 2015-01-01 (pvz.: 2006-06-20 Pirkimo–pardavimo sutartimi įgyti 4 vilkai, meška, 2008-05-14 Dovanojimo sutartimi bendrovei perduotos 2 lūšys, 2014-02-13 Dovanojimo sutartimi bendrovei perduotos 2 rudosios meškos (šie dokumentai ir turimi sertifikatai taip pat pateikti apylinkės teismui). Išvardyti faktai paneigia vyr. inspektoriaus teiginius apie tariamą Taisyklių 12 p. pažeidimą, o nurodytos aplinkybės bei faktai patvirtina, jog vyr. inspektoriaus 2016-06-09 bei 2016-09-28 nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti. Nėra nustatytų nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos pirmininko neteisėtų veiksmų.
Teigia, jog ATPK 88 str. 4 d. nurodyta, kad šis pažeidimas gali būti konstatuotas, jei nustatomas neteisėtas saugomų laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar naudojimas arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas. Mano, jog pateikti dokumentai ir nurodytos faktinės aplinkybės rodo, jog vyr. inspektorius U. R. pažeidė anksčiau nurodytų ATPK straipsnių reikalavimus, nes nenustatęs priešingų teisei kaltų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei jos pirmininko veiksmų, nevertinęs bei neanalizavęs įrodymų, neatsižvelgęs į viešą ir žinomą daugelio metų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtą veiklą, turimus leidimus, neteisėtai bei nepagrįstai pripažino bendrovę du kartus įvykdžiusią administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 88 str. 4 d., ir neteisėtai paskyrė baudą, nepagrįstai, be jokių motyvų taikė turto (gyvūnų) konfiskavimą, nors nei pats G. S., nei bendrovė ATPK 88 str. 4 d. numatytų neteisėtų veiksmų nepadarė. Be to, apskųstas nutarimas neatitiko ir jam įstatymo keliamų reikalavimų (ATPK 286 str.), buvo pažeistas tokios bylos nagrinėjimo terminas (ATPK 282 str. 1 d.). Šią poziciją pagrindė bei argumentavo savo skunde. ATPK 286 str. nurodyta, kad nutarime, be kita ko, turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų vertinimas. Jau anksčiau minėjo, kad kaltinimas dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo nutarime buvo neargumentuotas bei nemotyvuotas, jame neatsižvelgta ir neaptarta, kodėl vyr. inspektoriui yra nereikšmingi dokumentai, kaip pavyzdžiui, jo atstovaujamo Departamento vadovo 2009-12-11 išduotas Leidimas, meškų, vilkų, lūšies įgijimo dokumentai, sertifikatai, faktai apie jauniklių gimimą iš teisėtai laikomų bendrovėje laukinių gyvūnų. Taip pat nutarime nebuvo motyvuojama, kodėl konfiskuojami gyvūnai, jei ATPK 88 str. 4 d. privalomai tokios papildomos nuobaudos nenumato. Mano, jog teismas šiuo atveju nutartyje nepagrįstai nepasisakė.
Mano, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į ATPK 26 str. 2 d. nuostatą, kad pagal ATPK 88 str. konfiskuoti kitam priklausantį turtą galėtų tik esant tam tikroms šio straipsnio nustatytoms sąlygoms. Tačiau iš nutarimo matyti, kad pažeidimu apkaltinta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, bet nubaustas jos pirmininkas, kaip pareigūnas, tariamai įvykdęs pažeidimus. Taigi konfiskuotas turtas G. S. nepriklauso, todėl lieka neaišku, ar iš viso šiuo atveju vyr. inspektorius galėjo G. S. patraukti atsakomybėn ir nubausti, nutarime suformuluojant kaltinimą ne G. S., o tiesiogiai bendrovei. Ir atvirkščiai, jei apkaltintas G. S., tai konfiskavimo sprendimo nemotyvuojant, neaišku, kokiu pagrindu ir motyvais konfiskuoti bendrovės gyvūnai. Teismas šių klausimų iš viso nenagrinėjo. Nurodo, jog teismui skunde akcentavo, jog nutarime vienur teigiama, jog konfiskuoja dvi rudąsias meškas, du pilkuosius vilkus, tris lūšis, vėliau jau ranka įrašoma, kad „Konfiskuota 2 Rudosios meškos, 2 lūšys“. Dar vėliau rašoma, kad konfiskuoja 2 vilkus, 3 lūšis, o galutinę bausmę paskiria 318 Eur baudą ir konfiskuoja 2 vilkus, 3 lūšis. Todėl sutinka, kad jau vien dėl tokios pareigūno prieštaringos pozicijos toks nutarimas negalėjo būti pripažintas teisėtu. Nors teismas šiuos pareigūno pažeidimus fiksavo, tačiau tai tik dalis pareigūno neteisėtų veiksmų, kuriuos teismas galėjo ir turėjo fiksuoti, o administracinę bylą nutraukti. Tokiam teismo sprendimui priimti buvo pakankamai aiškiai išdėstyti ir kiti argumentai, pavyzdžiui, pareigūnas nutarime teigė, kad G. S. padėjo išaiškinti kitus pažeidimo dalyvius (nors nebuvo paties pažeidimo), arba tai, kad G. S. gailisi padaręs pažeidimą, kad padarė tokį pat pažeidimą pakartotinai (nors tokios aplinkybės ir faktai nebuvo įrodyti). Pažymi, jog teismui pridėjo Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos surašytą 2014-05-29 Patikrinimo aktą Nr. (06)-L 1-88. Šio akto pagrindu G. S. vardu buvo surašytas Administracinis nurodymas dėl ATPK 51 str. 1 d. pažeidimo, kurio jis taip pat nėra padaręs, už kurį jis negalėjo būti nubaustas. Iš 2014-05-29 Patikrinimo akto matyti, jog laukiniai gyvūnai laikomi teisėtai pagal 2009-12-11 Leidimą, kad fiksuoti kai kurie pažeidimai dėl ženklinimo, dėl informacijos apie jauniklius pateikimo, dėl sertifikatų išdavimo, tačiau akte aptariamu laikotarpiu atsakingas už bendrovės veiklą buvo ne G. S., o A. B.. G. S. pasirašė ant minėtų dokumentų tik dėl to, kad 2014-05-29 A. B. nebuvo darbe. Jis A. B. tik pavaduodavo, o pirmininku paskirtas buvo nuo 2014-08-22. Atkreipia dėmesį, jog teismas ir dėl šių aplinkybių, kurios naikina atsakomybę, nepasisakė ir šių aplinkybių nutartyje netyrė.
Pažymi, jog išvardyti apeliacinio skundo motyvai, argumentai, teisinė pozicija patvirtina, jog vyr. inspektorius U. R. neturėjo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos proceso, o pradėtą privalėjo nutraukti, nes nei G. S., nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nėra padarę inkriminuotų teisės pažeidimų. U. R. priimtą nutarimą teismas privalėjo ne tik panaikinti (tą ir padarė), bet privalėjo administracinę bylą nutraukti, konstatuojant, jog nėra teisės pažeidimo, nėra nustatytos G. S. ar Bendrovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir kokių nors netinkamų pasekmių. Tačiau to nepadarė, taip pažeidė ATPK ir anksčiau nurodytų teisės normų reikalavimus (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 252 str., 256–257 str., 284 str., 287 str. 1 d., 302 str. 1 d. 2 p.). Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis naikintina iš dalies, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis ginčijama tuo pagrindu, kad teismas bylos neišsprendė iš esmės, neanalizavo G. S. kaltės klausimo ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti įgaliotai Institucijai.
Pagrindinis Institucijos uždavinys yra tinkamai išpildyti ATPK 260 str. 1 d. numatytus reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Apygardos teismas pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti protokolo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimai, t. y. apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių Institucijos padarytų pažeidimų surašant 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. administracinių teisių pažeidimo protokolus.
ATPK 302 str. 1 d. 4 p., kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Toliau šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007; N444-3214/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas numato galimybę grąžinti bylą tik Institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet ne Institucijai, priėmusiai nutarimą, o praktikoje šios Institucijos ne visuomet sutampa, tai rodo, jog įstatymas nenumato galimybės bylą grąžinti dėl netinkamai Institucijos surašyto nutarimo. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (LAT nutartis 2AT-9-2013). Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas grąžino bylą visai kitu, įstatymo nenumatytu pagrindu – dėl padarytų procesinių pažeidimų priimant nutarimą, ir nurodė grąžinantis iš naujo nagrinėti teisės pažeidimo bylą Institucijai. Teismas tokį sprendimą motyvavo ne surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų trūkumais, tačiau tuo, jog Institucija padarė pažeidimų šių protokolų pagrindu priimdama apkaltinamąjį nutarimą, t. y. pažeidė ATPK 286 str. 2 d. nutarimui keliamus reikalavimus ir ATPK 33 str. 2 d. įtvirtintas nuobaudų skyrimo taisykles. Teismas konstatavo, jog Institucija nepagrįstai nepriėmė jokio rašytinio procesinio sprendimo dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų sujungimo ir dėl to juos nepagrįstai išnagrinėjo kartu, taip pat nurodė, jog priimtame nutarime teismas netinkamai subendrino paskirtas papildomas nuobaudas – gyvūnų konfiskavimą.
Akivaizdu, jog šiuo atveju apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo, remiantis vien nutartyje įvardytais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto priimant nutarimą padarytais procesiniais pažeidimais (nepriimtas sprendimas nagrinėti bylas kartu, neteisingai nurodyti konfiskuotini gyvūnai), grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; LAT nutartis Nr. 2AT-6-2012). Apylinkės teismas, nustatęs padarytus pažeidimus, priimdamas nutarimą, privalėjo išsamiai ir visapusiškai nagrinėti bylą ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytus pažeidimus, turėjo visas galimybes pats ištaisyti Institucijos padarytus pažeidimus nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo labiau, jog, kaip ir minėta, apylinkės teismas nenustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai neatitiktų jų formai ir turiniui įstatymo keliamų reikalavimų (ATPK 259 str., 260 str.), o įstatymas nenumato, kad byla gali būti grąžinama Institucijai dėl netinkamai surašyto nutarimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė ir neanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl iš esmės nepagrįstai grąžino bylą Institucijai, pats neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Nustačius minėtas aplinkybes, turėtų būti priimamas sprendimas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 30212 str. 1 d. 4 p). Tačiau toks sprendimas prieštarautų imperatyvioms ATPK 30211 str. 2 d. nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.
G. S. ir jo atstovaujamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu iš esmės yra prašoma dvejopo apeliacinės instancijos teismo sprendimo: palikus nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarties dalį, kuria panaikintas 2016-10-21 Institucijos nutarimas, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarties dalį, kuria byla iš naujo gražinta nagrinėti Institucijai, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tokiu būdu apeliaciniame skunde prašoma priimti mišrų apygardos teismo sprendimą, paliekant nepakeistą dalį apylinkės teismo nutarties (ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.), ir tuo pačiu nutraukti administracinio tesės pažeidimo bylą (ATPK 30212 str. 1 d. 2 p). Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 30212 str. 1 d. atskiruose punktuose numatyti dvinariai apygardos teismo sprendimo pagrindai yra imperatyvūs bei nedalomi, jie privalo būti taikomi kartu, ir teismas, saistomas įstatymo, negali laisvai pasirinkti iš atskirų sprendimo pagrindų iš skirtingų šio straipsnio 1 dalies punktų (ko šiuo atveju prašoma apeliaciniu skundu). Akivaizdu, jog esant tokiam apeliaciniame skunde suformuluotu prašymui, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vadovautis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p. numatytu sprendimo pagrindu panaikinti nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes tokiu atveju būtų panaikinta ir ta 2016-12-30 apylinkės teismo nutarties dalis, kuria panaikintas 2016-10-21 Institucijos nutarimas, ir kurios apeliaciniu skundu neprašoma naikinti. Dėl tos pačios priežasties, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinis teismas negali spręsti klausimo ir dėl ATPK 30212 str. 1 d. 2 p. numatyto sprendimo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti priėmimo (šiuo atveju visų pirma tektų panaikinti apeliacine tvarka neskundžiamą nutarties dalį, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, ir tik tada svarstyti, yra ar nėra pagrindas naikinti Institucijos nutarimą kitu pagrindu). Pastebėtina ir tai, jog apygardos teismui iš esmės išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, kurios prieš tai iš esmės neišnagrinėjo apylinkės teismas, būtų priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, po ko proceso dalyviai netektų galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją ir tokį sprendimą apskųsti. Atkreiptinas dėmesys, jog pati Institucija, kurios nutarimas panaikintas apylinkės teismo nutartimi, tokio apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka neginčija.
Todėl, šiuo atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundu nubrėžtas jo nagrinėjimo ribas, vienintelis galimas apygardos teismo sprendimas – palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti (ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, jog pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o LAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2013 konstatavo, jog iš ATPK 35 str. 5 d. matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, taigi tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Atsižvelgiant į išvardytą, taip pat į tai, jog vienas iš administracinio teisės pažeidimo protokolų, kurių pagrindu buvo nubaustas G. S., buvo surašytas 2016 m. birželio 9 d., darytina išvada, jog apygardos teismui nepanaikinus apylinkės teismo nutarties, kuria byla grąžinta Institucijai, Institucijoje turės būti svarstomas administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminas, t. y. sprendimas netenkinti apeliacinio skundo yra palankesnis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei sprendimas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Tokiu būdu apygardos teismo sprendimas palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti šiuo atveju yra ne tik vienintelis galimas, tačiau ir palankiausias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
G. S. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas