Civilinė byla Nr. e2A-199-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21459-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė atmesti ieškovės prašymą atsakovei VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika (toliau – atsakovė, darbdavė, poliklinika) dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) pripažinimo neteisėta, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apmokėjimo, moralinės žalos priteisimo, pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti neteisėta drausminę nuobaudą ir ją panaikinti; grąžinti ieškovę į darbą; priteisti iš atsakovės 1 956,68 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5 000,00 Eur neturtinei žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad dirbo VšĮ Naujininkų poliklinikoje šeimos gydytoja 2021 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. 786 pagrindu, kuria nustatyta 38.00 val., 5 darbo dienų darbo savaitė, poilsio dienos – šeštadienis, sekmadienis. Ieškovė dirbo 5 dienas per savaitę, kas sudaro 38.00 val. darbo valandų savaitę. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. darbo sutartyje numatytas 1.00 val. per dieną papildomas šeimos gydytojos darbas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių lėšų finansuojamą projektą „Kompleksinis efektyvių ir inovatyvių metodų taikymas poliligotų pacientų sveikatos priežiūroje“. Vadovaujant direktorei V. K. Ž. nusiskundimų dėl ieškovės, kaip šeimos gydytojos, atliekamo darbo nebuvo, tačiau pradėjus vadovauti laikinai direktoriaus pareigas einančiam E. P., iš poliklinikos administracijos ieškovė pradėjo gauti nepagrįstas pretenzijas ir reikalavimus pasiaiškinti. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė gavo direktoriaus įsakymą Nr. ĮV-70 dėl pasiaiškinimo pateikimo, kodėl atsisako budėti šeštadieniais. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė paaiškinimą, kad nebuvo informuota apie darbą savaitgaliais ir kad tai nenumatyta nei ieškovės darbo sutartyje, nei darbdavės pateiktuose darbo grafikuose ir tabeliuose. 2021 m. birželio 10 d. pokalbio su laikinai einančiu direktoriaus pareigas E. P. metu ieškovė informavo, kad savaitgaliais budėti nesutinka, nes tai būtų viršvalandžiai, kuriuos dirbti ieškovė atsisako, tačiau įstaigos vadovas į tai nesureagavo ir 2021 m. birželio 14 d. įsakymu pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinimo, kodėl ji 2021 m. birželio 12 d. (šeštadienį) visą pamainą nebuvo darbe. 2021 m. birželio 15 d. ieškovė pakartotinai nurodė, kad atsisako budėti savaitgaliais, nes pagal pateiktus grafikus poliklinikoje dirbama 5 darbo dienų savaitę, pagal darbo grafikus ir tabelius savaitgalis (šeštadienis ir sekmadienis) yra išeiginės dienos. 2021 m. birželio 16 d. direktorius įsakymu paprašė ieškovės patikslinti, kada ji buvo supažindinta su 2021 metų birželio mėnesio šeštadienių budėjimų grafiku. 2021 m. birželio 16 d. ieškovė pateikė atsakymą, kad su 2021 metų birželio mėnesio šeštadieninių budėjimų grafiku buvo supažindinta 2021 metų gegužės mėnesį ir budėti savaitgaliais nesutiko. 2021 m. birželio 16 d. įsakymu darbo sutartis su ieškove nutraukta laikant jos neatvykimą į budėjimą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovė manymu, 2021 m. birželio 12 d., t. y. šeštadienį (poilsio dieną), jos nebuvimas darbe, kai dirbama 5 darbo dienų savaitę, yra pateisinama priežastis neatvykti į darbą ir ši aplinkybė negali būti laikoma šiukščiu darbo pareigų pažeidimu; laikinai einančio direktoriaus pareigas E. P. patvirtintas šeštadienių budėjimų grafikas ieškovei, kaip šeimos gydytojai, nėra privalomas, nes tiek iš atsakovės darbo grafikų, tiek iš tabelių yra matoma, kad VšĮ Naujininkų poliklinikoje gydytojai dirba 5 darbo dienų savaitę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 159 straipsnio 2 dalies nuostata, pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti poilsio metu negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Ieškovė dėl neteisėto atleidimo bei darbdavės naudoto psichologinio smurto teigė patyrusi pažeminimą, stresą, dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities, todėl prašė priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbdavė turėjo teisinį pagrindą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą visą budėjimo pamainą be pateisinamos priežasties – atleisti ieškovę iš darbo. Ieškovė buvo informuota apie šeštadieninių budėjimų grafiką, tačiau nurodytu laiku nedirbo. Atsakovės darbo laiką nustato steigėjas Vilniaus m. savivaldybės struktūrinis padalinys, atsakingas už sveikatos priežiūros organizavimą. Poliklinika dirba pirmadieniais-penktadieniais 7.00-20.00 val., šeštadieniais 8.00-12.00 val., švenčių dienomis – pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką poliklinikos internetiniame puslapyje http://naupol.lt/; darbo laikas taip pat nurodytas prie įėjimo į polikliniką. Su poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis ieškovė supažindinta sudarant darbo sutartį, taip pat paaiškinant ir dėl budėjimų šeštadieniais. Darbo sutartimi šalys nesusitarė, kad joje nurodytas darbo laikas turi būti atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma – per kalendorinę savaitę. Dėl šios priežasties darbdavė turėjo teisę darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą skirstyti savo nuožiūra, sudarydama darbo grafikus. Poliklinika šeštadieniais dirba budėjimo režimu, užtikrinant tik būtinosios pagalbos (neplaninių sveikatos priežiūros paslaugų) teikimą. Šeštadieniais poliklinikoje budi šeimos gydytojas ar vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas bei gydytojas odontologas, kartu su jais dirbančiais darbuotojais, tiesiogiai aptarnaujant pacientus, kaip tai numatyta Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymo 1.1.3 papunktyje. Tokiu būdu vykdomas pasyvus budėjimas poliklinikoje (DK 118 straipsnio 2 dalis), atliekant savo, kaip medikų, funkcijas esant poreikiui suteikti pacientams būtinąją pagalbą.
4. Ieškovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas poliklinikoje, 2021 m. birželio 12 d. privalėjus būti darbo vietoje ir atlikti darbo funkcijas, kuriam nėra reikalingas darbuotojo sutikimas. Ieškovė nepatenka į ratą asmenų, kuriems toks budėjimas negali būti skiriamas arba reikalingas jų sutikimas. Dėl to atsakovė pagrįstai vertino ieškovės neatvykimą budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Analogiškos darbo sutartys sudarytos ir su kitais gydytojais bei jiems asistuojančiais darbuotojais, kurie šeštadieniais budi.
5. Nors ieškovei darbas savaitgaliais nebuvo numatytas nei darbo sutartyje, nei darbdavės pateiktuose darbo grafikuose, tabeliuose, budėjimas šeštadienį, t. y. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 12 d. buvo numatytas darbdavės sudarytuose 2021 metų gegužės ir birželio mėnesių savaitgalinių budėjimų grafikuose. Pareigos šalims susitarti dėl pasyvaus budėjimo įstatymas nenumato, todėl tokios sąlygos nebuvimas darbo sutartyje jos nepaneigia. Budėjimas nelaikytinas viršvalandiniu darbu, nes viršvalandinis darbas ir budėjimas yra skirtingais teisiniais pagrindais kylantys darbo (laiko) režimai.
6. Skiriant atleidimą iš darbo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovė be jokios pateisinamos priežasties atsisakė budėti ir 2021 m. gegužės 13 d. Drausminė nuobauda tada neskirta, apsiribojus pokalbiu ir žodiniu įspėjimu.
7. Atleidimo iš darbo priežastis nėra pacientų skundai (nors jų ir nemažai pateikta internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini)), atitinkamai darbuotojos atžvilgiu netaikius drausminės atsakomybės priemonių; tai gali būti laikoma papildomu ieškovės charakterizavimu. Skundai ieškovės atžvilgiu egzistavo iki priėmimo į darbą.
8. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas įrodymais, o ir pats neturtinės žalos padarymo faktas ieškovės prašyme konstatuojamas tik bendro pobūdžio deklaratyviomis frazėmis. Atleidimo iš darbo pagrindas netrukdo jai konkuruoti darbo rinkoje su kitais pretendentais į laisvas darbo vietas, atleidimo faktinis pagrindas nėra viešinamas. Ieškovei gali būti sudėtinga konkuruoti darbo rinkoje ne dėl atleidimo iš darbo pagrindo, tačiau dėl jos reputacijos iš viešai skelbiamų atsiliepimų apie darbo kokybę. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus ir atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl priteisiamų sumų analogiškose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 tenkino ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243 netenka galios.
10. Teismas nurodė, jog darbo sutartyje darbo dienų skaičius per savaitę ir poilsio laikas, t. y. nedarbas šeštadieniais ir sekmadieniais nenustatytas.
11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė, įsidarbindama pas atsakovę, būtų buvusi supažindinta su poliklinikos direktorės V. K. Ž. 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog tokia tvarka jai buvo žinoma.
12. Teismo vertinimu, ieškovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas, nes ji 2021 m. birželio 12 d. privalėjo būti darbo vietoje, pasirengusi atlikti savo funkcijas, apie kurias negalėjo nežinoti; pagal DK 118 straipsnį tam nebuvo būtinas jos sutikimas. Ieškovė nepatenka į ratą asmenų, kuriems toks budėjimas negali būti skiriamas. Su budėjimo poreikiu ir tam skirta diena ji buvo supažindinta ir žinojo, bet neatėjo, atsisakė budėjimo; tokio atsisakymo neišreiškė raštu ir savalaikiai, kad darbdavė galėtų pakoreguoti iš anksto nustatytą budėjimų grafiką.
13. Teismas nurodė, kad šeimos gydytojai pasyvaus budėjimo metu negali numatyti jokių galimos būtinosios medicinos pagalbos teikimo aspektų, lygiai kaip ir poreikio tam nebuvimo; jie turi būti darbo vietoje ir reikalui esant suteikti šią pagalbą.
14. Teismas pabrėžė, kad budėjimas šeštadienį, t. y. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 12 d. buvo numatytas darbdavės sudarytuose 2021 metų gegužės-birželio mėnesių savaitgalinių budėjimų grafikuose. Pareigos šalims susitarti dėl pasyvaus budėjimo darbo vietoje įstatymas nenumato, todėl šios sąlygos nebuvimas darbo sutartyje nepaneigia darbuotojos pareigos. Teismo teigimu, toks budėjimas nelaikytinas viršvalandiniu darbu, nes viršvalandinis darbas ir budėjimas yra skirtingais teisiniais pagrindais kylantys darbo (laiko) režimai; viršvalandžiai yra laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio trukmę, t. y. pilna apimtimi atlieka savo darbo funkcijas; tuo tarpu, budėjimo atveju darbuotojas turi būti darbo vietoje (aktyvaus ar pasyvaus budėjimo atveju), pasirengęs atlikti savo darbo funkcijas; be to, šeimos gydytojams 4 dienas po budėjimo buvo garantuojamas trumpesnis pacientų priėmimų laikas.
15. Teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai vertino ieškovės neatvykimą budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (ieškovė be jokios pateisinamos priežasties jau buvo atsisakiusi budėti ir 2021 m. gegužės 13 d., tačiau buvo apsiribota pokalbiu ir žodiniu įspėjimu), atsižvelgdama į jos darbo specifiką bei pobūdį.
16. Teismas pabrėžė, jog į šeimos gydytojos pareigas įėjo ir pareiga pasyviai budėti poliklinikoje, kurios ieškovė neatliko; po 2021 m. birželio 15 d. pateiktų paaiškinimų tapo akivaizdu, kad ieškovė savo požiūrio į budėjimą nepakeis. Kadangi atsakovei tenka pareiga užtikrinti būtinosios medicininės pagalbos teikimą, tolygų keitimąsi skiriant budėjimus, susidariusioje situacijoje ji turėjo pagrindą nebepasitikėti ieškove ir atleisti ją iš darbo.
17. Teismas pažymėjo, jog ieškovės užimtos šeimos gydytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo poliklinikoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia atsakomybės ypatumus – tokiai darbuotojai keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas ar apskritai neatlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei, tokio pobūdžio įstaigos autoritetui.
18. Teismo vertinimu, tokie veiksmai prieštarauja sąžiningo ir apdairaus darbuotojo elgesio standartui, todėl konstatuotina ieškovės kaltė ir jos neatvykimas į darbą 2021 m. birželio 12 d. galėjo būti vertinamas, kaip neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties bei šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Teismas pripažino, kad darbdavė, priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove, tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, nes ieškovė, 2021 m. birželio 12 d. neatvykdama į darbą, tai darė ne pirmą kartą, su ieškove apie tai buvo kalbėta ir jai buvo paaiškintos jos, kaip šeimos gydytojos, pareigos, tačiau ji to nepaisė ir dar kartą neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties 2021 m. birželio 12 d.
19. Teismo teigimu, nurodytas ieškovės elgesys ir požiūris į budėjimą nesudarė pagrindo atsakovei ateityje tikėtis, jog ieškovė pasitaisys, atvirkščiai – sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog ir ateityje ieškovė taip pat elgsis. Todėl, teismo manymu, atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbo sutartyje nėra nustatytas darbo dienų skaičius per savaitę ir nėra nurodytas poilsio laikas, t. y. nedarbas šeštadieniais ir sekmadieniais. Tačiau pateiktuose darbo grafikuose, su kuriais supažindinami darbuotojai, nurodyta 5 darbo dienų savaitė ir 1,0 etato krūviu dirbančių medicinos darbuotojų darbo valandų skaičius per dieną 7,6 val. Analogiškai 5 dienų darbo savaitė žymėta ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Visų grafikuose ir tabeliuose išvardytų gydytojų ir slaugytojų darbo poilsio dienos nurodytos šeštadienį ir sekmadienį, todėl nėra abejonių, kad poliklinikoje oficialiai buvo dirbama 5 darbo dienų savaitę. Vidaus tvarkos taisyklėse nurodytas poliklinikos darbo laikas nėra konkretaus darbuotojo individualus darbo laikas, todėl teigti, kad jei poliklinika dirba šeštadieniais, tai ir visi joje dirbantys darbuotojai turi dirbti šeštadieniais, negalima. Konkretus individualaus darbuotojo darbo valandų kiekis per savaitę yra apibrėžtas konkretaus darbuotojo darbo sutartyje. Ieškovės atveju 38.00 val. per savaitę buvo išdėstytos per 5 darbo dienas po 7,6 val. per dieną. Papildomos darbo valandos, kurios nenumatytos darbo sutartyje, galėtų būti traktuojamos kaip viršvalandžiai, kuriuos dirbti reikalingas darbuotojo sutikimas (DK 119 straipsnis) ir už kuriuos DK 144 straipsnis 1 dalis numato dvigubą apmokėjimą. Poliklinikos direktorės 2010 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. ĮV-62 nurodytas atlygis už 4 valandų (8.00-12.00 val.) darbą šeštadieniais darbuotojams 4 dienas po budėjimo 1 valandą trumpinant pacientų priėmimo laiką nėra tolygus apmokėjimui už viršvalandinį darbą.
20.2. Vadovaujant direktorei V. K. Ž. nusiskundimų dėl ieškovės, kaip šeimos gydytojos, atliekamo darbo nebuvo. Pradėjus vadovauti laikinai direktoriaus pareigas einančiam E. P. iš poliklinikos administracijos ieškovė pradėjo gauti nepagrįstas pretenzijas ir reikalavimus pasiaiškinti.
20.3. Darbo sutartyje numatyta darbo funkcija yra šeimos gydytoja; apie budėjimus savaitgaliais nenurodyta nei darbo sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje. Darbdavė ieškovės apie savaitgalinius budėjimus sudarant darbo sutartį neinformavo. Ieškovė dirbo 5 dienų darbo savaitę kaip ir kiti poliklinikos darbuotojai, po 7,6 val. per dieną.
20.4. Ieškovės nebuvimas darbe 2021 m. birželio 12 d. šeštadienį (poilsio dieną), kai dirbama 5 dienų darbo savaitę, yra pateisinama priežastis nevykti į darbą ir tai nėra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Laikinai einančio direktoriaus pareigas E. P. patvirtintas šeštadienių budėjimų grafikas ieškovei nėra privalomas, nes tiek iš pateiktų poliklinikos darbo grafikų, tiek iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matoma, kad poliklinikoje gydytojai dirba 5 dienų darbo savaitę.
20.5. Dėl neteisėto atleidimo bei darbdavės naudojamo psichologinio smurto ieškovė patyrė pažeminimą, stresą, dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities, todėl ieškovė prašo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą.
20.6. Darbdavė negali skirstyti darbo laiko savo nuožiūra, nes darbo sutartis yra darbuotojos ir darbdavės rašytinis susitarimas, o ne darbdavės vienašalis įsakymas, taigi darbdavė privalo darbuotoją informuoti ir su ja tartis. Ieškovė elgėsi sąžiningai, iš anksto informavo apie savo nesutikimą dirbti poilsio dieną ir tuo nepažeidė savo pareigų, nes įstatymas nenumato ieškovei reikalavimo paklusti neteisėtiems darbdavės reikalavimams.
20.7. Atsakovė, matydama, kad ieškovė nesutinka budėti savaitgaliais, ir savo valią išreiškė žodžiu bei raštu, galėjo inicijuoti darbo sutarties pakeitimus, bet to nepadarė. Būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai, ieškojo priekabių ir nutraukė su ieškove darbo sutartį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
20.8. Ieškovė apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymą dirbdama poliklinikoje nieko nežinojo, todėl jis jai nėra privalomas ir negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. DK 118 straipsnio 3 dalis numato, kad budint darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad poliklinikoje būtų taikoma suminė darbo laiko apskaita.
20.9. Ieškovė neneigia, kad turi pareigą teikti būtinąją pagalbą ir ją teikė darbo sutartyje nustatytu darbo laiku.
20.10. Į atsakovės pateiktus pacientų skundus ieškovė pateikė paaiškinimus; šie buvo nepagrįsti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Atsiliepimai internetinėje erdvėje yra anoniminiai, išreiškiant subjektyvią, neigiamą nuomonę, nepagrįstą objektyvia informacija, todėl neturi jokio teisinio pagrindo ir negali būti laikomi įrodymu teisme. Ieškovė pas atsakovę dirbo tik nuo 2021 m. sausio 6 d., tačiau atsakovė nurodo atsiliepimus, pateiktus trijų metų laikotarpiu. Taigi atsakovė sąmoningai siekė ieškovę atleisti iš darbo.
21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Šeštadienių budėjimų grafike ieškovei buvo paskirtas budėjimas darbe, t. y. pagrįstai kvalifikuotas pasyvusis budėjimas darbe. Apie šį budėjimą ieškovė žinojo ir dėl šios aplinkybės egzistavimo ginčo byloje nebuvo. Ieškovės sutikimas tokiam budėjimui nebuvo reikalingas, jai nepatenkant į asmenų kategorijas, kuriems toks budėjimas negali būti skiriamas, ar kuriuos galima skirti tik su darbuotojo sutikimu (DK 118 straipsnio 5 dalis).
21.2. Darbo sutartimi šalys nesusitarė, kad joje nurodytas darbo laikas turi būti atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Dėl šios priežasties, darbdavė turėjo teisę darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą skirstyti savo nuožiūra, sudarydama darbo grafikus.
21.3. Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pas atsakovę buvo sudaromi trejopo pobūdžio darbo grafikai: 1) įprastas darbo grafikas; 2) projektinio darbo grafikas; 3) šeštadienio budėjimų grafikas. Pastarojo grafiko buvimo faktą ieškovė ignoruoja, nors bylos metu neginčijo, jog su šiuo grafiku buvo supažindinta, tiek informuojant apie budėjimą 2021 metų gegužės mėnesį, tiek 2021 metų birželio mėnesį. Spręsti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie darbo laiko režimą nėra pagrindo, nes nurodyti dokumentai turi reikšmę nustatant dirbtą laiką ir apskaičiuojant darbo užmokestį ir su tuo susijusias išmokas, t. y. šio dokumento reikšmė yra darbo laiko apskaita, siekiant teisingai atsiskaityti su darbuotoju, o ne nustatyti darbo (laiko) režimą. Jeigu atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose galimai ydingai budintiems darbuotojams žymi budėjimo laiką, toks faktas savaime nepaneigia ieškovės pareigos budėti ir nepažeidžia nei jos, nei kitų darbuotojų turtinių interesų, o tuo labiau, nenustato darbo laiko režimo. Be to, šiuo atveju nekyla ginčas dėl apmokėjimo už budėjimo laiką, nes ieškovė niekada pas atsakovę budėjimo pareigos nevykdė.
21.4. Ieškovės darbo pareigos (šeimos gydytoja) numatytos darbo sutartyje, o darbo funkcijos detaliau apibrėžtos pareigų instrukcijoje. Išsamios šeimos gydytojo darbo funkcijos išvardytos Lietuvos medicinos normoje MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ (10-16 punktuose). Tuo tarpu DK 118 straipsnio 2 dalyje kalbama apie pasyviojo budėjimo apibrėžimą, kuris nesuponuoja, kad pats budėjimas turėtų būti suprantamas kaip savarankiška darbo funkcija.
21.5. Nepaisant to, kad galioja laisvės pasirinkti darbą principas ir darbo sutartį šalys sudaro kaip laisvos, lygiavertės šalys, dispozityviais pagrindais, tačiau po darbo sutarties sudarymo šalis sieja pavaldumo santykiai (DK 32 straipsnis). Nors toks pavaldumas nėra absoliutus, tačiau skirti pasyvųjį budėjimą be darbuotojos sutikimo, tam tikroms asmenų kategorijoms, darbdavė pagal įstatymą gali. Todėl tam tikrose ribose darbdavė turi teisę skirstyti darbuotojos darbo laiką, nepažeisdama maksimalaus darbo laiko normų, numatytų DK 114 straipsnyje bei atlygindama už tai įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė turėjo susitarimą dėl papildomo (projektinio) darbo, jos maksimali darbo dienos trukmė negalėjo viršyti 12.00 val. per parą ar 60.00 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį (DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Šios darbo laiko normos atsakovė nepažeidė.
21.6. Suminės darbo laiko (ne)įvedimo faktas pats savaime nėra svarbus, nes aktyviai ar pasyviai budinčių darbuotojų darbo laiko apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės įstatymo pagrindu (DK 118 straipsnio 3 dalis), todėl minėtos taisyklės konkrečiam darbuotojų ratui yra taikomos nepaisant to ar jos įvestos, ar ne.
21.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, viešais pacientų atsiliepimais nesirėmė. Šį įrodymą atsakovė į bylą pateikė, norėdama atsikirsti, kad prie ieškovės atsakovės administracija nesikabinėjo, buvo gauti pacientų skundai, dėl kurių buvo prašoma pateikti paaiškinimą, objektyviai egzistavo ir tokie nusiskundimai ieškovės darbo kokybe ganėtinai ilgą laiko tarpą, dar iki jos priėmimo į darbą. Atsakovė nemotyvavo, kad ši informacija yra sudaranti pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Nepaisant to, vertinant taikomą drausmines atsakomybės priemones, darbdavei būtina įvertinti eilę aplinkybių, ką atsakovė ir padarė, prieš atleisdama ieškovę iš darbo (DK 58 straipsnio 5 dalis). Pacientų nusiskundimai dėl ieškovės darbo kokybės trūkumo ją charakterizuoja ir ši charakteristika yra labiau neigiama, nei teigiama. Pasisakant dėl vartotojų anonimiškumo, pažymėtina, jog nurodytame portale leidžiama komentuoti tik paskyras susikūrusiems asmenims. Susikuriant vartotojui paskyrą, yra fiksuojamas individualus vartotojo IP adresas, kurį portalas saugo ir pateikia teisėsaugos institucijų reikalavimu ((duomenys neskelbtini)). Teigiamų atsiliepimų IP adresai yra rodomi viešai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
24. Remiantis bylos medžiaga, 2021 m. sausio 5 d. ieškovė ir VšĮ Naujininkų poliklinika sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 786 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovė nuo 2021 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti šeimos gydytoja; nustatoma darbo savaitės trukmė – 38.00 val. (darbo sutarties 4 punktas). 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ĮK-23 darbo sutartis 2021 m. balandžio 1 d. pakeista: įgyvendinant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą 08.4.2-ESFA-K-616-01-0002 ,,Kompleksinis efektyvių ir inovatyvių metodų taikymas poliligotų pacientų sveikatos priežiūroje“, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo, nustatant 1.00 val. per dieną darbo krūvį. Ieškovė darbo sutarties 6 punkte pasirašytinai patvirtinusi, jog įsipareigoja laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių; su taisyklėmis susipažino.
25. VšĮ Naujininkų poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ĮV-53 (toliau – taisyklės) 9.2 punkte numatyta, jog poliklinika dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 7.00-20.00 val., šeštadieniais 8.00-12.00 val., švenčių dienomis – pagal iš anksto paskelbtą grafiką. Medicinos personalo darbo laikas nustatomas iš anksto patvirtintais grafikais, atsižvelgiant į darbo specifiką ir laikantis nustatytos darbo savaitės trukmės, darbuotojai su savo grafikais supažindinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites (taisyklių 9.5 punktas). Darbo šeštadieniais tvarka nustatyta ir poliklinikos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktyje. VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“ nurodyta nuo 2010 m. lapkričio 15 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą poliklinikoje organizuoti tokiu laiku: šiokiadieniais nuo 7.00 val. iki 20.00 val.; šeštadieniais – šeimos gydytojų (ir kitų įvardintų darbuotojų) budėjimus be iškvietimo į namus nuo 8.00 val. iki 12.00 val., nurodant, kad už darbą šeštadieniais darbuotojams 4 dienas po budėjimo 1 valanda trumpinant pacientų priėmimo laiką (įsakymo 1 punktas, 1.1-1.2 papunkčiai, 2 punktas). Duomenų, kad ieškovė būtų buvusi supažindinta su VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“, nėra (CPK 178 straipsnis).
26. VšĮ Naujininkų poliklinikos Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytoja G. Z. 2021 m. gegužės 11 d. pateikė pranešimą VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriui E. P., kad ieškovė atsisako budėti šeštadieniais (nuo 8.00 val. iki 12.00 val.), nors tai įeina į poliklinikos darbo laiką; per bandomąjį laikotarpį (iki 2021 m. balandžio 6 d.) šeštadieniniai budėjimai neskirti, tačiau parengus grafiką 2021 m. gegužės 22 d. ir informavus ieškovę prieš 10 dienų, ši pareiškė atsisakymą budėti šeštadieniais. Atsakyme į VšĮ Naujininkų poliklinikos Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytojos G. Z. 2021 m. gegužės 11 d. pranešimą, pateiktame VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriui E. P., ieškovė nurodė, jog įsidarbinant poliklinikoje nebuvo informuota apie darbą savaitgaliais; tai nenumatyta jos darbo sutartyje; taip pat atkreipė dėmesį, jog su darbo grafikais darbuotojai turi būti supažindinami iš anksto, prieš 2 savaites iki kito mėnesio pradžios, tačiau su kasmėnesiniu darbo grafiku ieškovė nėra supažindinta iki šiol.
27. VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-103 ,,Dėl G. K. pasiaiškinimo“ nurodyta ieškovei pasiaiškinti, kodėl 2021 m. birželio 12 d. visą pamainą nebuvo darbe. Ieškovė 2021 m. birželio 15 d. pateikė pasiaiškinimą, nurodydama, kad 2021 m. birželio 12 d. nebuvo darbe, nes informavo direktorių 2021 m. birželio 10 d. įvykusio pokalbio metu, kad atsisako savaitgalinių budėjimų; taip pat papildomai informavo vyr. slaugytoją, kad 2021 m. birželio 12 d. budėti į polikliniką neatvyks; su 2021 metų birželio mėnesio darbo grafiku buvo supažindinta tik 2021 m. birželio 14 d.
28. VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-106 ,,Dėl G. K. pasiaiškinimo“ nurodyta ieškovei raštu iki 2021 m. birželio 16 d. 16.00 val. patikslinti savo atsakymą į 2021 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. ĮV-103, kada ji buvo supažindinta su birželio mėnesio šeštadieninių budėjimo grafiku. Atsakydama į VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. ĮV-106 ,,Dėl G. K. pasiaiškinimo“, ieškovė 2021 m. birželio 16 d. rašte nurodė, kad su šeštadienio budėjimo grafiku birželio mėnesiui buvo supažindinta gegužės mėnesį (konkrečios datos nurodyti negali).
29. VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. ĮK-92 „Dėl G. K. darbo sutarties nutraukimo“ nustatyta, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojos, pareigas tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, neatvykdama į darbą 2021 m. birželio 12 d. pamainą be pateisinamos priežasties, todėl vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu priimtas sprendimas dėl jos darbo sutarties nutraukimo nuo 2021 m. birželio 16 d.
30. Ieškovė pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė panaikinti drausminę nuobaudą; grąžinti ieškovę į darbą; išmokėti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
21. Darbo ginčų komisija 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) ieškovės prašymą atmetė.
22. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti neteisėta drausminę nuobaudą ir ją panaikinti; grąžinti ieškovę į darbą; priteisti iš atsakovės 1 956,68 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5 000,00 Eur neturtinei žalos atlyginimo.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, spręsdamas, kad: ieškovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas; ieškovė nepatenka į ratą asmenų, kuriems toks budėjimas negali būti skiriamas; su budėjimo poreikiu ir tam skirta diena ji buvo supažindinta ir žinojo, bet neatėjo, atsisakė budėjimo; tokio atsisakymo neišreiškė raštu ir savalaikiai, kad darbdavė galėtų pakoreguoti iš anksto nustatytą budėjimų grafiką; atsakovė pagrįstai vertino ieškovės neatvykimą budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsižvelgdama į jos darbo specifiką bei pobūdį; ieškovės elgesys ir požiūris į budėjimą nesudarė pagrindo atsakovei ateityje tikėtis, jog ieškovė pasitaisys, atvirkščiai – sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog ir ateityje ieškovė taip pat elgsis, todėl atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove.
32. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad apie budėjimus savaitgaliais nenurodyta nei darbo sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje; darbdavė ieškovės apie savaitgalinius budėjimus sudarant darbo sutartį neinformavo, jai dirbant 5 dienų darbo savaitę po 7,6 val. per dieną.
33. DK 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
34. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo; atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai ir adekvati tam priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo šeštadieniais tvarką reglamentuoja VšĮ Naujininkų poliklinikos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktis; VšĮ Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. ĮV-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“ ir taisyklių 9.2 punktas. VšĮ Naujininkų poliklinikos darbo laikas (nuo pirmadienio iki penktadienio 7.00-20.00 val., šeštadieniais 8.00-12.00 val., švenčių dienomis – pagal iš anksto paskelbtą grafiką) skelbiamas viešai internetiniame puslapyje http://naupol.lt/ , taip pat nurodytas prie įėjimo į polikliniką. Su darbdavės vidaus tvarkos taisyklėmis ieškovė supažindinta pasirašytinai sudarant darbo sutartį (darbo sutarties 6 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju pagal darbo sutarties 4 punktą ieškovei buvo nustatyta 38.00 val. darbo trukmė per savaitę, tačiau nesusitarta, kad nurodytas darbo laikas atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma – per kalendorinę savaitę. Taigi sutiktina su atsakove, jog ji, kaip darbdavė, turėjo teisę skirstyti darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą skirstyti, sudarydama darbo grafikus.
37. Poliklinika šeštadieniais dirba budėjimo režimu, užtikrinant tik būtinosios pagalbos (neplaninių sveikatos priežiūros paslaugų) teikimą. Šeštadieniais poliklinikoje budi šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas bei gydytojas odontologas, kartu su jais dirbančiais darbuotojais, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus (Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktis). Tokiu būdu minėti poliklinikos darbuotojai pasyviai budi poliklinikoje (DK 118 straipsnio 2 dalis).
38. Ieškovės darbo pareigos ir funkcijos, be kita ko, nustatytos ne tik darbo sutartimi, pareigų instrukcija, tačiau ir Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, kurioje pagrindine šeimos gydytojo pareiga įrašyta būtinosios medicininės pagalbos teikimas (10.1 punktas). Ieškovės pareigų instrukcijos 3 punkte taip pat numatyta pareiga šeimos gydytojui teikti būtinąją medicinos pagalbą. Pagal Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo 7, 9 punktus būtinąją medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti visiems pacientams ir kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Būtinoji pagalba teikiama pacientams dėl ūmių klinikinių būklių etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji medicinos pagalba.
39. DK 118 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys turi susitarti darbo sutartyje (ar kitokia forma gauti darbuotojo sutikimą) tada, kai darbuotojui skiriamas pasyvusis budėjimas namie, t. y. kai darbuotojas gali būti namie, tačiau pagal darbdavio iškvietimą per tam tikrą, trumpą laiko tarpą turi atvykti į darbovietę. Dėl kitų budėjimo formų (aktyvaus ar pasyvaus budėjimo) šalys neprivalo susitarti darbo sutartyje (DK 118 straipsnio 1-3 dalys). Kadangi šiuo atveju ieškovei buvo skirtas ne pasyvus budėjimas namie, o budėjimas nustatytoje vietoje – poliklinikoje, jos sutikimas tokiam budėjimui nebuvo reikalingas; taip pat ji nepateko į asmenų kategorijas, kuriems negali būti skiriamas budėjimas ar reikalingas jų sutikimas budėjimui (DK 118 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytos priežasties ieškovės neatvykimas budėti į darbą 2021 m. birželio 12 d. (šeštadienį) visą nustatytą darbo laiką pagrįstai vertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
40. 2021 m. birželio 12 d. ieškovei buvo skirtas šeštadieninis budėjimas poliklinikoje, tačiau ši į darbą, remiantis V. K. ir D. Š. pranešimais, neatvyko. 2021 m. birželio 14 d. ieškovė buvo paprašyta pasiaiškinti, kodėl 2021 m. birželio 12 d. nebuvo darbe. Pirminiame savo paaiškinime ieškovė nurodė, jog dar 2021 m. birželio 10 d. pokalbio metu nurodžiusi, kad savaitgalinių budėjimų atsisako; be to, su birželio mėnesio grafiku buvo supažindinta tik 2021 m. birželio 14 d.. Ieškovės paprašyta patikslinti, kada konkrečiai ji buvo supažindinta su budėjimų grafiku. Antrame paaiškinime ieškovė nurodė, jog su šeštadieninių budėjimų grafiku ji buvo supažindinta gegužės mėnesį, tačiau konkrečios datos nurodyti negalinti. VšĮ Naujininkų poliklinikos vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytoja G. Z., atsakinga už skyriaus darbuotojų darbo grafikų sudarymą, patvirtino, kad ieškovė su birželio mėnesio šeštadieninių budėjimų grafiku buvo supažindinta 2021 m. gegužės 19 d., be to, grafikai buvo iškabinti ir poliklinikos registratūros skelbimų lentoje. Taigi akivaizdu, jog ieškovė buvo informuota apie šeštadieninių budėjimų grafiką, kuriuo 2021 m. birželio 12 d. ieškovei skirtas budėjimas; atsisakė atlikti darbo pareigas 2021 m. birželio 12 d.; nebudėjo poliklinikoje 2021 m. birželio 12 d. nuo 8.00 iki 12.00 val.
41. Tiek aktyvaus, tiek pasyvaus budėjimo darbo laiko režimui ir apskaitai yra taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės (DK 118 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu darbdavė, sudarydama darbo grafikus budintiems darbuotojams neturi pažeisti maksimalios 52.00 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko normos (budėjimo laikas neįskaitomas) (DK 115 straipsnio 3 dalis) ir užtikrinti tolygų keitimąsi pamainomis. Šiuo atveju ieškovei buvo skirta budėti tik vieną birželio mėnesio šeštadienį (4 darbo valandas), tokiu būdu užtikrinant tolygų keitimąsi budėjimais su kitais vidaus ligų skyriaus gydytojais, už kurį apmokėjimas nustatytas įstatyme.
42. Atsižvelgiant į tai, darbdavė turėjo teisinį pagrindą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą visą budėjimo pamainą be pateisinamos priežasties – atleisti ieškovę iš darbo. Skiriant atleidimą iš darbo darbdavė taip pat įvertino tai, kad 2021 m. gegužės 13 d. paaiškinimu ieškovė be jokios pateisinamos priežasties atsisakė budėti. Remiantis šalių paaiškinimais, apsiribota pokalbiu ir žodiniu įspėjimu, kad į šeimos gydytojo pareigas įeina pasyviai budėti poliklinikoje, tačiau ieškovė pakartotinai atsisakė budėti, į 2021 m. birželio 12 d. pamainą neatvykdama. Atsižvelgiant tiek į ieškovės kategorišką atsisakymą budėti šeštadieniais, tiek į atsakovei nustatytas pareigas užtikrinti būtinosios medicininės pagalbos teikimą, kuri yra susijusi su ūmiomis klinikinėmis pacientų būklėmis, pavojingomis žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat tolygų keitimąsi budėjimais, nediskriminavimo principo taikymą (DK 2 straipsnis), laikytina, kad ieškovė susidariusios situacijos kontekste pagrįstai buvo atleista iš darbo. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos tesimas neturėjo pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir neturtinės žalos priteisimo.
43. Kadangi dėl pacientų skundų ieškovės atžvilgiu galiojančių drausminės atsakomybės priemonių nėra, teisėjų kolegija dėl su jais susijusių apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
46. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 574,75 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 21-44 ir 2021 m. gruodžio 23 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2021 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 2 077,53 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato L. C. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
49. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai, juridinio asmens kodas 124246043, 574,75 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Danutė Kutrienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė